migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e
mol eia eikšmių o mų cause di compa sa 107
MIGL ZEMRIET
is i u o dei Li uani oRciD id: 0009-0000-2174-3311 moksLinių yRimų kRyP ys: eks ynų
ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo ologinė analizė, mo ologinis
daugia eikšmiškumas e il suo limi ogimo. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.06 moRFoLogiškai
DaugiaReikšmių
Fo Rmų a siRaDimo PRieŽas ys
ESMINIAI VODŽIAI: mo ologico
plu ia eikšmiškumas, au oma inė mo ologinė
analizė, eks ynas, homo o mos, ocynas.
ano azione nell'a icolo, sulla base dei da i, o enu ii da Li u ians lingua homo o mų
žodyno, discussiame Li u ians lingua mo ologicamen e mol eia eikšmių o mų,
nell'a icolo cosidde i homo o mų, cause dell'inso genza. Homo o me secondo la causa
di appa izione possono esse e classi ica e in seguen i g uppi: più eo iche homo o me,
appa se a causa di alcune speci iche di o mazione dei dizionii; homo o mos, eme se a
causa delle di e enze degli elemen i p ozodini; homo o me, de i a e da coinciden i
pa ole di e se; homo o mos, nulem a sis emi della mo ologia della lingua Li uanea;
quella s essa lexinie signi icanze homo o mos, appa se a causa dell'assegnazione a
dissen en i pa adigmmi. ques a homo o mì di o igine le cause aiu a a pe cepi e, pe ché
anno ando mo ologici ano a o iai appa e unaokių o al iokių mo ologico
plu ia eikšmiškumo casi, pe ché non si può o ene e comple amen e acclii au oma ico
anno azione isul a ių.
abs Rac in he a icle, he easons o he homo o ms o he Li huanian language
a e desc ibed on he basis o da a ob ained om he Dic iona y o Homo o ms o
he
Li huanian Language.
he au ho o e s a classi ica ion o homo o ms acco ding o he easons o hei
appea ance, which is as ollows: homo o ms ha a e mo e heo e ical in na u e and
appea ed due o he speci ics o c ea ing dic iona ies; homo o ms esul ing om
di e ences in p osodic elemen s; homo o ms esul ing om di e en o e lapping
wo ds; homo o ms ha a ose due o he speci ics o he Li huanian mo phology
sys em; homo o ms o he same meaning ha appea ed unde di e en pa adigms.
hese easons help us o unde s and why anno a ion by mo phological anno a o s
o en esul in di e en cases o mo phological ambigui y.
108DR beninė kaLba | 96 Į aDas in ques i empi s udiinėjando la lingua, più
spesso si appoggiano a ie p og ammi compu e ine. esse o niscono
possibili à di elabo a e la lingua, isol e e p oblemi linguis ici, segmen a e
es o, lemuo i, classi ica e, clus e izza e o co egge e e o i di es o,
au oma icamen e adu e. compu e ini p og ammi possono esegui e e
seman ica, mo ologica, sin assica analisi, c ea e ano uo i o nonano uo i
eks ynus, ga synus e . .
La lingua Lie u ių anch'essa compu e izza a. uno di lingua li uanee
compu e izamen o e aphi au oma ica mo ologica analisi. du an e la sua
esiliškėja mo ologico plu ia eikšmiškumas. mo ologico
plu ia eikšmiškumas solo una mino e plu iea eikšmiškumo pa e, alla quale si
a ibuisce: 1) kai omosios e nekai omosios pa ole o o me di pa ole; 2)
o me di pa ole o pa ole di e se e delle s esse pa i linguis iche; 3)
de e mina e o me, elemen i p ozodinali bes i ician i e comple amen e
coinciden i pa ole o lo o o me (Rimku ė 2003a: 63). mo ologicamen e
poli-meanchmiche pa ole o le lo o o me sono conside a e allo a, quando
ques o medesimo o ma di pa olai p esen a e d i o più lemų (p.zg., o mai
ko ų si possono p esen a e lemas ko as e ko a) o d i o più g amma icali
no ymų (p.zg., nak is nsk. a dininkas oppu e dgsk. galininkas). Pe
au oma ica mo ologica analisię es yškėjęs mo ologico
plu ia eikšmiškumas, ano e ikos Rimku ės (2002: 86), è mol o speci inis caso,
pe ò le pe sone con plu ia eikšmije pa ole incon ano quo idianamen e. Più
spesso ques o nonuda o comunica i i p oblemi, pe ché lo o, pe cependo
con es oà, geba abbas anza acilmen e numina, che pa ola o la sua o ma
pa a o a, e al e a ian i nemmeno non iene in es a. ol e a ques o,
spesso mo ologicamen e plu ia eikšmius pa oležius saky inėje pa liamo
adpažin i aiu a di e sa in onazione o ki čio luogo. anche se mo ologico
plu ia eikšmiškumas è in sos anza isol a p oblema (ž . Rimku ė,
Dauda a ičius 2007), u a ia, anche e pa obulinus mo ologinius ano a o ius
della lingua li uani, non semp e da qualche mo ologicamen e plu ia eikšmių
o mų iesce sceglie e ikė iniausią, ol e a ciò, ne e i e ali casi, quando mo ologico ano a o ius pa inco ec amen e una o ma da qualche galenka.
Il linguaggio Li uanio analizza e si può ami e e abbas anza
de aglia amen e desc i i e pubblicamen e accessibili mo ologici ano a o i
[…] accessibile nel sis ema di analisi sin aksiche e seman iche Seman ika.l 1 e
ano a o i Lemuoklis 1 Ž . h ps://seman ika.l /analysis/ ex analysis.
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o mų compa sa cause 109 e
Mo uoklis2. in ques o a icolo o ni i da i suppo a e Lemuoklio esegui a analisi, quindi
ques o ano a o ius sa à p esen a o quan o più de aglia o. Lo scopo di ques o a icolo
desc i e e delle cause dell'appa izione homo o mì della lingua Li uanea (sis e al i e mini
sa à spiega i 2 capi olo). compi i […] a isa si con il mo ologico plu ia eikšmiškumu ela i i
e mini e, sulla base isanalisia i del mo ologico plu ia eikšmiškumo casi, essi ap ašius e
suklasi ica us, discu i e homo o mų o igine. analizza e Li uanie lingu homo o mų žodyne
(LkHŽ)3 esan ys pa ole. applica e alla ice ca analisi quan i a i e, analisi dei es i,
linguis iche, me odi desc i mansi. LkHŽ ipo a e nonika ejan i 1 mln. pa ole di
homo o mì esempi, o a e mo ologicamen e ano uo ame eks yne. dal dizodyno si può
ede e, delle quali o me di pa ole delle lingue li uanee sono mo ologicamen e
mol eia eikšmės. i le o i s essi possono a e conclusioni, cui o me sono ikė inesnės e
chi ques o de e mina. Ve odyne ci sono ci ca 36 mila. homo o mų, esse classi ica e in e
ca ego ie: 1) kai omųjų pa i del linguaggio homo o mos; 2) homo o mos delle pa i
nekai omųjų della lingua; 3) kai omųjų e nekai omųjų pa i della lingua homo o mos.
kai omųjų linguaggi pa i homo o mes, nonché kai omųjų e nekai omųjų linguaggi pa i
homo o mes più inemen e suddi ise in 53 specie (che sa anno men i so o). e. Rimku ė, che
ha p epa a o mo ologicamen e ano ua o es o della lingua li uana, si è chia iski o che
mo ologico plu ia eikšmiškumas comp ende sia kai omąsias, sia nekai omąsias pa e della
lingua (Rimku ė 2006a: 136). lei ano , spesso coincide kai omosios pa e del linguaggio,
ečiausiai kai omosios con nekai omosiomi. sebbene dizodyne non si o nisca da i
s a is ici4, ma secondo ques o, a quali homo o mă specie si a ibuisce p incipalmen e
pa ole di o mă, come equen e si può menziona e ques e homo o mă specie: (i)a
linksniuo ės a dažodžių nsk. nomininko e (i)o aleg niuo ės a dažodžių dgsk. colpisimen i
galininko (p.e.: nemažas, iconosciu o, e zo); (i)o e (i)a aleg niuočių a dažodžių nsk.
colpisimen i gale io (p.e.: indiingo, aš un ą, endu o); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk.
kilmininko i dgsk. del cogni i o e šauksmininko incappime (p.g.: aba ijos, abejingos,
abs akčiausios) (isplediamo sul dizodyno sanda ą i engimą c. ques o a icolo au o ės
da bą: Piečy ė 2023). 2 Ž . h pssi i. du.l /mo uoklis/. 3 ques o diziona io iene p epa a o
pubblicybai. in che non pubblici annuncia o. au o e […] m. Žem ie ė e e. Rimku ė.
4 Pe il con eggio della equenza sa ebbe necessa ia una sepa a a ice ca. ma, paanaliza osi
pa e homo o mų es inoni, si ede che delle alcune di esse può esse e pa u a e migliaiačius ol e, al e solo qualche ol a.
110
benDRinė kaLba | 96
LkHŽ e insieme ques o a icolo on einis 20002005 m. p epa a o
mo ologicamen e ano ua o 1 mln. pa ole di lingua Li uani ex ynas. egli
anno ua o u ilizzando y au o zinke ičiaus c ea a la p og amma Lemuoklis.
mo ologicamen e ano uo ame eks yne quasi me à delle pa ole sono
mo ologicamen e plu ia eikšmiai. ques o enomeno si è accen ua o solo
quando gli scienzia i comincia ono a ges i e i ile anno a i del p og amma
au oma ica mo ologica di analisi, quando ide o come lingua iene a a a
senza conoscenze con ex uali, i.e. quando ogni o ma di pa ola iene analizza a
come comple amen e sepa a a (Rimku ė 2006a: 136). aigi, ques o a icolo e in
esso esen i spiegazioni do ebbe o esse e p a a ūs a colo o, che usa
linguaggi li uanici mo ologini ano a o ius. do ebbe aiu a e a capi e le cause di possibili inesa ezze.
LkHŽ il p imo di ques o ipo diziona io della lingua Li uania. in esso ede e
a eggiamen o non adizionale in linguà, p esen a o pe compu e ini
p og ammi di analisi della lingua li uanee. da ques o diziona io ede e, quale
linguaggio […]sup an a[…] p og ammi in o ma iche. Analoghi immaginidà su
Li uanei lingua, può o ma si e Li uanei lingua besimolan i s anie i. poiché il
diziona io cos i uisce indubbiamen e g ande nume o homo o mì, esso ap e
agli scienzia i più possibili à di indagamen o.
sebbene, come menziona a, in Li uania ale diziona io p imo, u a ia an
equi alen i dizioní già pubblica a in al e lingue. Ad esempio, nel 2001. è s a o
c ea o il diziona io homo o mų della ussa, au o ė zhanna g igo ye na
anoshkina (Сло- варъ омонимичных словоформ)5. in ques o diziona io engono
p esen a i sia omonimi, che omog a i (zodžiai, che si sc i ono allo s esso modo,
ma di e samen e p onuncia i). Ve odyne in ki į non iene conside a e, non
a ojama aidė ё. Ve odynas su a ky as così, che o me di pa ole osse
kai ėje, a leksemos dešinėje. pa i del linguaggio engono p esen a e in schiaus i, plg.6:
ехидна
ехидной ехидна (с), ехидный (п)
ехидною
ехидны
ехидно ехидно (н), ехидный (п)
5 Rusų kalbos homo o mų žodynas è disponibile in e ne :
h p://c l. uslang. u/homo o ms/index.h m.
6 ques o esempio mos a mos a la pa ola echidna gioniazione e pa i del linguaggio (le lo o
an umpos da e scliaus elli). Nella lingua Rusų ques a pa ola ha non uno signi ica o, che dipende
dal con es o. La pa ola ехидна lie u iamen e può signi ica e ežį, aus alijos gy a ę o può
esse e usa o pe desc i e e pik ą, žiau ų, klas ingą žmogų.
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o mų compa so cause
111 M. 2008 u c ea o un diziona io degli homo onų in lingua inglese7, suo au o e
al edas aloisi (pe più su homo onų e homo o mų san ykį см. ques o a icolo
s. 2). Vodyno ap aše a e ma che il diziona io cos an emen e compila o, pe ò
manca in o mazioni, da do e accol i pa ole, quan e delle ci sono e e c.
con a ando con dizionno au o eumi, spiegò che la p ima e sione del
diziona io e a papie inė, pe ò apidamen e capisce, che p a iciskiai c ea e
in e ne ina, pe ché papie inė po ebbe pasen i apidamen e e necessi a an
non una sola le u a. Ve dyne è più di 10 mila. homo onų, li può sugge i e e gli
u en i del e dyno. ol e a ciò, qui engono p esen a i non solo homo onų
lemos, le lo o pa i del linguaggio, ma e de inizioni ques o non è mol o comune
pe ques o ipo di dizionini. P esen a i di e samen e sc i i, ma ugualmen e
p onuncia i pa ole, ad esempio, moo (lie . mū) e moue (lie . g imasa), plg.: moo
1.:: e b-in ansi i e o emi he deep, bellowing sound
made by a cow; low.
2.:: noun he lowing o a cow o a
simila sound.
moue
1.:: noun a small
g imace; a pou .
degli inglesi omo oni o ni e e papie iniuose diziona i, ad esempio, 1997 m. pubblicuo o
Leslie P essono homo onų žodynas (Dic iona y o Homophones). esso è des ina o
bescigen i inglesi, ha più di 600 homo onie paes. M. 2012 compila o a. D. Reed diziona io
Reeds Homophones: A Comp ehensi e Book o Sound-alike Wo ds (žodyne engono
p esen a i omo oni degli inglesi ame icani, lo o pa sono più di 1 000. P esso ogni pa ola
iene o ni a de inizione, pa e della lingua e esempio di uso). In Li uania anche
p epa a a lib i, manuėlių, a icoli scien i ici simili a emi. jonas šukys nel 2004 ha
pubblica o un lib o Analogamen e suonan i pa ole: no me e e o i, nella quale
de aglia amen e analizza i pa onimi (il e mine sa à spiega o 2 sec.). nel lib o s udioso
spiega sug e in ų pa ole no mines signi ica i, indica e pa aisy ą klaidingą a oseną,
ol e a, discu e pa onimen i e homog a ų a osenes aspe i. Dalis homo o mų eme ge
a causa casualmen e coincenden i signi ica i i di e si pa ole. ali pa ole analizi
des ina o Rū os ma cinke ičienės (2011) manuėlis Il signi ica o della pa ola. Ve dynai e
eks ynai, cui in un capi olo si sc i e su polisemiją, qui de aglia amen e desc i i
homonimai, da a la lo o classi icazione. 7 inglese linguaggio homo onų diziona io
accessibile in e ne : h ps://www.homophone.com.

112 benDRinė kaLba | 96 pa icola men e mol o la o i di sul mo ologico mol eia eikšmiškumą
publica o e. Rimku ė. si può menziona e la sua disse azione (Rimku ė 2006a), dedica a di e si
a icoli scien i ici (Rimku ė 2002, 2003a, b), do e ampiamen e desc i e a ie specie di
plu ia eikšmiškumo, pa icola men e mol o a enzione mo ologiniam plu ia eikšmiškumui
nonché homo o mom. ques o a icolo consis e di in oduzione (p imoji pa e), due pa i
eo iche, due pa i in es iga i e e somma inamen o. Alla ine del la o o iene o ni o un
elenco di u e le on i della le e a u a ci a e. 1. moRFoLogiamen e ano ua o eks ynas iR
jame daRyškėjęs moRFoLoginis DaugiaReikšmiškumas P imasis mo ologicamen e ano ua o
li e ians lingua eks ynas idos Žilinskienės i Laimos g umadienės c ea a ele oninė
duomenų bazė. essa è usa a apposi amen e pe p epa a e i diziona i equen i (Rimku ė
2006b: 34). . Žilinskienės e L. g umadienės Daba inės ašomosios lie u ių kalbos dažninio
o dino ele onico eks ynas (2002) cos i ui o da 1,2 mln. pa ole, in esso esan ys eks ai
o iginalūs (ne e s iniai), appa engono publicis iniam, scien iiniam, bele is iniam o
kancelia iniam s ile. ques i es i sono s a i anno a i, e successi amen e da lo o c ea i
diziona i Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1997) e Dažninis daba inės
ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1998). y au o Didžiojo Uni e si à cen o di compu e ine
linguis iche 2000 m. inizia o c ea e in odo o menziona o mo ologicamen e ano oa o
es ynas8. esso compila o semiau oma icamen e, applica ous au oma iche mo ologiche
analisi p og amma Lemuoklis. La sua p ima e sione ne cos i uì ci ca 1 mln. pa ole, u a ia
successi amen e il es oyn è s a o comple a o, co ie i ne icslumai9. eks yne publicis ikos
eks ai cos i uiscono 36 pe cen o, scien i iche le e a u e eks ai 24 pe cen o, g ožinės
li e a ū as eks ai 19 pe cen o, amminis a i o s ilaus eks ai 2,8 pe cen o, Repubblica
Li uana seimo s enog amas 6,8 pe cen o. eks ynas cos i ui o semiau au oma icamen e. al
momen o in cui è s a o compila o ques o es oyn, . zinke ičiaus p epa a a p og amma di
analisi mo ologiche 8 ques o es oyn è pubblicamen e disponibile su in e ne :
h ps://cla in. du.l /xmlui/handle/500.1/3182120.3. 9 Gli da i del diziona io homo o mų della lingua
Li uania im i da ques a p ima e sione ex yno, pe ché olu a зафиксировать quan o più
linguis iche mo ologico plu ia eikšmiškumo casi. Lemuokly ha successi amen e in odo o
s a is ici moduli una eicšminimo (Rimku ė, Dauda a ičius 2007), a causa di ques o ques o
p og amma cominciò unziona e più p ecisamen e, pa eik a a mol o meno mo ologicamen e
una eicšmių o m.
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eicšmių o me di appa izione
cause 113 Lemuoklis, p esen an e lemas e mo ologine cognizione, non
ieneglia a al con es o, in ques o p og amma non e a inse i a in o mazioni su
seman ica, o me delle pa ole spesso eni ano de e mina e u in dei es i di
pa ole li e iche, e non usando quali che siano lis e di o me di pa ole con indica i
segni g amma icali di quelle o me (zinke ičius 2000: 30). ques o signi ica che il
p og amma a o me di pa ole o nisce a u e le possibili conoscenze
g amma icali e u e le possibili lemas (an aš ine o me) (ž . į ade da i
esempi). Anco a menziona, che Lemuoklis analizza a sc i i ine, senza chicio
segnali o me. p ecisamen e pe ques o homo o mos po e a di e i e e
p ozodiniais elemen ien ais (Rimku ė, g ybinai ė 2004: 7576).
a ualmen e nelle ice che ecnologiche della lingua più spesso iene usa o
ano a o ius Seman ika.l , pe ché è più accu a o; può esse e sia ges i o, sia
aggio na o, sia supplemen a e (bielinskienė e k . 2017: 2). pe ò lui anche non
semp e anno a egola men e spesso non iconosce s e imybių, ge go,
umpinių. nel nema a e u a la lingua o con es o come la ede l'uomo, si a
mo ologicamen e mol ia eikšmių pa ole di ano azione e o i (se una pa ola ha
qualche di e so g amma icale signi ica i, mo ologiniai ano a o i a ol e si
sceglia inco e a conoscenza g amma icale). abbas anza ecen emen e, 2023
m. ine, cominciò a unziona e e nuo a pa ole e p og amma di analisi es o
Mo uoklis ano a o iaus Seman ika.l pag indu. con ques a p og amma è
possibile e sin ezza e, i. e. secondo indica e g amma icine cognizione
sugene a e o imą pa ola o qualche. La maggio pa e degli e o i di
ano azione si e i icano a causa della mo ologica plu i eikšmiškumo:
p og ammi anche se e pe eziona i, anco a mol o spesso non iconosce il
con es o (o lo iconosce in modo inapp op ia o). Di ecen e pa ecchia
a enzione è s a a dedica a a ques a p oblema ica dell'analisi au oma ica della
lingua li uana c ea a a i s umen i di s umen i, che possono limi a e
seman ico, sin assico e mo ologico plu ia eikšmiškumą, o mi a a di egole,
che aiu ano uni eikšmiški es i, isanalizza a e succlassi ica a linguis ico plu ia eikšmiškumas (Rimku ė, g igony ė 2006: 32).
Homo o mos equenze non solo delle lingue li uane. Simile si uazione
eme iscò e esaminando es i di al e lingue, ad esempio, cecche pa lando
mo ologicamen e mol eia eikšmės o me cos i uiscono 46 pe cen o,
slo ėnų pa lando ci ca 8,01 pe cen o, umunų 40 pe cen o, anglų 38,65 pe
cen o, eng ų 21,58 pe cen o. (Hajič Rim: 173, ci a a da ku ė 2006a: 47). Sulla
base dei da i ipo a i dagli s udiosi es ų (Puolakainen 2012: 194), si può
a e ma e che quasi mi è delle pa ole della es ų lingua sono
mo ologicamen e plu ia eikšmiai. e alda jakai ienė (2009: 87) ha sos enu o
che ci sia s a o dels ymų, se ale enomeno come pa ole plu ia eikšmiškumas in gene ale può esis e e esą jeigu iena
114 benDRinė kaLba | 96 oce seka ha due di e si signi ica i, in ale caso ques o
e do ebbe esse e due singole pa ole, e non un unico plu ia eikšmis. è
impo an e menziona e che scienzia ice qui pa la di lessinio, e non
mo ologico plu ia eikšmiškumą. pe ò ale opinione non è populia i pasak
skais ės aleksand a ičiū ės (2008: 275), mol iia eikšmiškumas è sis emingas
linguis ico eiškinys, pe ché sie inas con i peculia i à del sis ema
mo ologico della lingua li uanea e linksnių sink e izmu, ol e a ciò, ela i o
con la lingua economia e limi o umu.
2.R s abiausi moRFoLoginio
DaugiaReikšmiškumo eRminai pa lo y oje mo ologico mol iia eikšmiškumas
spesso comp endu o e innominija o da qualche di e en e e minis.
ul e io men e iene p esen a a discussione igua do e minì, i.e. come
denomina e mo ologicamen e plu ia eicšme o me: homo o momi, omonimais,
homog a ais o al imen i (non app op ia i e mini, ela i i con al i li elli di
plu ia eicšmiškumo, ul e io men e la maggio a enzione iene i ol a solo ai
casi di mo ologico plu ia eicšmiškumo). Te mino di più ampio signi ica o, che in
pa e po ebbe esse e usa o in ques o a icolo, sono omonimai, essi più spesso
sono de ini i come e odžiai, a en i la s essa aišką e comple amen e di e si
signi ica i (jakai ienė 2009: 101), come uenodai suonan e con un'al a pa ola, cioè
s odis appa enen e alla s essa pa e linguis ica, ma con un signi ica o di e so
a en e (gai enis, keinys 1990) o come uenodai p onuncia e pa ole (būna e
homoniminių o mų, mo emų) (šukys 2004: 9). come menziona a
p eceden emen e, mo ologicamen e mol eia eicšmėmis chiama e kai omosios
e nekai omosios, ugualmen e e di e samen e a iama o me. analizzando il
mo ologico plu ia eikšmiškumą, leksinė signi icazione non è impo an e
(ques a spesso accen ua a desc i endo omonimus), quindi achi io che il e mine
homonimai è pe pla us pa lando di mo ologicamen e plu ia eikšme o me. il
e mine homo o mos pone non poche nonaccu oscanze ai linguis i. alcuni di lo o
(ba auskai ė 1979: 4344; ba auskai ė e k . 1995: 23) homo o momi conside ano
di e si di e si o me dello s esso e bo o di pa ole di e se similmen e
sonambančias o me, ecc., desc i ai e daik a a džio ap ašas dgsk. a dininkas,
e eiksmazodio desc i e e esecu i o empo del secondo pe sona o ma.
nikolajus Pa lo ičius kolesniko as homo o mas anco a chiama pa adigminiais
homonimais (kolesniko 1987: 7, ci a o da ne zo o a e k . 2005: 231), e F ancis
ka amba su ampančias degli s essi o di e si pa i del linguaggio o me chiama
sink e izmu (ka amba 1994: 15).
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eicšmių o mă cause
dell'appa izione 115 in ques o a icolo mo ologicamen e mol eia eicšmės
o me engono chiama e homo o momi. come chia i à da successi amen e
p esen a a ques o e mine a osena ecensione, il e mine homo o mos in
ques o a icolo iene usa o più ampline, che usuale nelle ope e pa lo y os,
signi ica o. pe an o ul e io men e, più de aglia amen e nonsigilinando in
u e le specie omonimija, desc i a homo o mų samp a a kalbo y os la o i.
e. jakai ienė (2009: 103) homo o mes de inieggio come sepa a i, il p op io
sonine sanda a casualmen e su ampančias u a pa di pa ole
nonhomonimiche. come esempio scienzia ice o nisce ale ase: Mama da
bambino muses bambino, nel quale su ampa daik a a džio bambino nsk.
kelmininkas e eiksma odiy aiki i esa i o empo del e zo pe sona o ma.
Sulla base della scienzia a, può coincide e e di alcune pa ole di e se o me
g amma icali, ecc.: lip i, lipa, lipo (judė i aukš yn o žemyn) e lip i, limpa, lipo
(kib i, klijuo is). Qui coincide eiksmažodžių bend a is e da lei a e o me.
P oblemiška è che ali casi al i a ibuiscono non homo o mes, ma pa i agli
omonim (ba auskai ė e k . 1995: 24). kazimie o gai enio e s asio keini
Kalbo y os e minų žodyne (k Ž) homo o mi sono conside a e ugualmen e
p onuncia e e sc i e o me di pa ole di e se (gai enis, keinys 1990). i iasi,
homo o mim non appassiona i linksnių sink e ismo casi, quando coincide pa e
dello s esso pa ola linksniai. u a ia ale de inizione può solle a e ambigui à
assegnando homo o me e pa ziali omonimi. Ve diche ul ime de ini e come
homonimai, i cui non u i mo emi coincidono comple amen e o che
appa engono a ski ing pa i della lingua (gai enis, keinys 1990: 80). e.
jakai ienė pa ziali omonimus de inisce come ali pa ole, ku ių o di una u e le
o me g amma icali coincide con pa e di un al o pa ola o me, o dei quali
coincide almeno po qualche o me (jakai ienė 2009: 101102). Secondo lei, più
spesso in ale caso una pa ola iene kai omasis, e l'al o nekai omasis, ad
esempio, gaila ques o e daik a a dis, eiškian is gailes į, gailėjimąsi, e
p ie eiksmis (pa yzdžiai da mo ologicamen e ano ua o ex yno).
Secondo e. jakai ienė, nelle lingue anali iche pa i homonimiin sono conside a e
pa ole, che possono appa ene e a di e se pa i del linguaggio, ad esempio, la
pa ola inglese ende può esse e e daik a a dis, signi ican i una p opos a, e
būd a dis, signi ican i š elnų, jau ų, e eiksmažodis, signi ican i pasiūly i,
pa eik i (jakai ienė 2009: 102). al i scienzia i (kaljano 2023: 27) ali casi
chiamano quan o di e samen e g amma icali omonimais. è one icamen e su-
benDRinė kaLba | 122 96 niame In e nazionali pa ole di dizodyne ( ŽŽ) il e bo
b a as de ini o come X iiX iii a. i alijoje me cena io assassino, a an iū is as,
in g ado di u ilizza e qualsiasi iolen à, a as Laoso uni à mone a ia di kipo
cen o pa e, o 1. cope o bii a is ca imo di legno, a o o id. azijos au ų;
a . in a ghanis an di aspo a e pesan i me ci; 2. e u a is aspo o pe
me ci aspo a e; usa o caucaze e P. uk ainoje. ali pa ole soli amen e ci
o dà sepa a e da non cheė ini homo o mı, pe ché ciascuna di lo o de e
esse e e i ica a in a i diziona i e es insi. è di icile decide e e ques o, se
con iene include li in LkHŽ, pe ché solo al i da i dicynì i e i si o maiužsu a.
da ques a homo o mì di appa izione agione si ede, che si incon a con dilema:
quan o maggio e linguaggio analisies p og amma lessikono, an o più
p og amma do ebbe iconosce e pa ole e lo o o me, ma insieme ques o
signi ica, che può e i ica si nonuma i à su apčių mo ologico
mol ia eikšmiškumo casi. aigi, allo scopo commo acclesniji isul a i, bisogna
bene a e ma e i p incipi di selezione delle pa ole u ilizza e nelle p og ammi
compu e izza e.
4.2. Homo o me, eme se a causa
delle di e enze di elemen i p ozodini
Homo o mų a causa p ozodinių elemen sų ski umų (p z., ki čio ie os, p iegaidės, balsio
lungi udine) appa e solo sc i i inėje pa lò. poiché linguis i mo ologici della Li uania
analizzano sc i y ine, be ki cio segnali o me delle pa ole, homo o mos ne e ai di e isce
p ozodika. di ali homo o mì esempi p incipalmen e a kai omųjų pa i della lingua
coincappimen i, di lo o sono di g an pa e smulkesnių specie. Spesso ques o è coincubsi e due
o più o me di una pa ola. ali esempi dicodyne sono 11 specie: (i)o gioniuo ės a dažodžių nsk.
coincidenze del cogni i o con nsk. įnagininku e šauksmininku (p z.: agen ū à s. agen a,
mamà s. mãma); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. con apime del
nomina o e (p.g.: absoliučiõs s. absoliùčios; adek ačiõs s. adek ãčios; áikš ės s. aikš s); ė
linksniuo ės daik a a džių nsk. innagnaio e šauksmininko10 coincidenime (p.g.: ka è s. kã e,
dumblè s. duble); comunazioni e nonekiamosios ūšies bū ojo empo y . g. daly ių dgsk.
nomininko coincidime (p z.: 10 a k eip inas a enzione, che šauksmininkas mol o do e possibile
solo eo icamen e. cos i uendo homo o mų ocyną, non conside a e a in daik a a džių
seman iką, i enu a che possibili di u i daik a a džių šauksmininko o me.

migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o mă di eme genza cause 123 apd b i s.
apdi b ; by i s. byi ); a iamosios sedacos e nonekiamosios ūšies bū ojo empo y . g.
daly ių dgsk. calmininko coincidimen i (p z.: apl ų s. aply ; deñg ų s. deng ); (i)a aleg niuo ės
daik a a džių nsk. iceminis e o e sciuksmininko coincidimen i (p z.: aidè s. áide; ga ažè s.
ga ãže); (i)u e i aleg niuočių daik a a džių nsk. a dininko i dgsk. galininko coinciden i (p.g.:
apim s s. ãpim is; ãpsk i is s. apsk i s); es empoamojo nsk. e zo e del secondo pe sone
coincidimen i (p.g.: nep igidi s. nep igi d; negãli s. negal); į a džių mo . g. nsk. bene icia io e
be a dės ginnesa coincidimen i (p z., ái s. a, š ai s. ši a; na u almen e, sci i può esse e e
dalely ė, u a ia ali coincidimen i dizzyne cadono già in un'al a ca ego ia kai omųjų e
nekai omųjų pa i della lingua coincidimen i ca ego ia, pe ché dizzyne, come menziona a,
engono p esen a e solo specie conc e a idonose g amma icali segno); (i)u aleg niuo ės
a dažodžių nsk. galininko i dgsk. kilmininko11 coincidimen i (p z.: ãlų s. al; le ų s. lie );
azionimažodžių bend a ies e es imo empo coincisime del secondo pe sona (p z.: iñkš i s.
inkš ; kls i s. klys ). P ozodinių elemen ų ski umų nulem ų homo o mų eme ge e su apus a
due o più di e en i kai omųjų pa i della lingua. di ques o ipo homo o mų ocodine ci sono 7
specie: daik a a džių e eiksmažodžių su apimai (p z. : Adomo coincide ik inio aik a a džio
Adõmas12 nsk. kilmininko e nonekiamosios ūšies dali io ãdomas nsk. o me kilmininko;
coincide con la p o ezione d'ogge a andgio p o ezione nsk. kilmininko, dgsk. galininko e
e miode o p o egge e delle o me di empo u u o, plg.: p o egõs s. apsáugos); a apime
daik a a džių e būd a džių (p z., a laidus su ampa daik a a džio a laidai dgsk. galininko e
būd a džio a laidus nsk. a dininko o me, plg. ã laidus s. a laidùs); eiksmažodžių e
būd a džių su apimai (p z., añ inę, asmẽninę s. an nę, asmennę su ampa eiksmažodžių
an in i, asmenin i eikiamosios ūšies bū ojo ka inio pa ecipan i e būd a džių empo
an inis, -ė, asmeninis, -ė mo . g. nsk. o ma o galnaio); eiksmažodžių e į a džių su apimai
(p z.: ki a s. k ai; kù ia s. ku ià su ampa eiksmažodžių kis i, ku i e į a džių ki as, ku i
o mas); daik a a džių, būd a džių e eiksmažodžių coincidime (p z.: bal i daik a a džio bal is
nsk. šauksmininko o ma ba i; būd a džio bal as dgsk. a dininko o ma bal ; bend a is
bál i); cosaik a a džių e nume a džių o į a džių coincapimai (p z. : Anos coincida ik inio
daik a a džio 11 qualche ol a (caimo e ul e io men e da i casi) dgsk. kilmininkas puimas solo
eo icamen e. 12 e o, ano a o ius geba sepa a e g andiąsie aides da piccoli. comunque
mo ologico plu ia eikšmiškum in ale caso po ebbe o ma si, se e pa ecipan e osse
sc i o g andiąja aide, ad esempio, all'inizio della ase.
124
benDRinė kaLba | 96
Ana e innominio ana o me, plg. Ãnos s. anõs; s ada coincide obik a odis kẽlias e į a dis keliàs);
daik a a džių, eiksmažodžių e į a džių o būd a džių, o skai a džių su apimai (p z.: d ejos
su ampa skai a dis d ẽjos, daik a a džio d eja nsk. o ma kilmininko d ejõs e dgsk. a dininko
o ma d ẽjos, anche il u u o empo eiksmažodis d ejõs). ali coincidenze è anche no a a a
kai omųjų e nekai omųjų pa i della lingua homo o mă, essi nel ocabolo sono di 8 ipi:
eiksmažodžių, būd a džių e p ie eiksmių coincidimen i (p z., ca i i su ampa eiksmažodžio blog i
nsk. secondo pe sona esse e ca inio empo o ma blógai, būd a džio blogas, -a. g. u ili a io nsk.
o ma blõgai e p ie eiksmis bloga); a ibu i i e p e eiksmių coincidimen i (p.g., aklai,
e icacemen e ma upa a ibu i i mo . g. o ma u ilizza o e ãklai, e ek iai e p e eiksmiai akla,
e icacia); daik a a dzii e p ie eiksmių coincidime (p.g., aniai su ampa daik a a džio senis dgsk.
a dininko o ma sẽniai i p ie eiksmis senia); daik a a džių, būd a džių o į a džių e p ie eiksmių
su apimai (p z.: chia amen e, aukš ai su ampa daik a a džių aiškis, aukš as dgsk. nomininko
o me aškiai, aũkš ai, būd a džių aiškus, -i, aukš as, -a mo . g. naudininko o mas áiškiai, áukš ai i
p ie eiksmiai áiškiai, aukš a); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių e p ie eiksmių su apimai
(p z., bukai su ampa daik a a džio bukas dgsk. a dininko i nsk. šauksmininko o me bùkai,
eiksmazodio buk i bu ojo ca inio empo nsk. an ojo co po o ma buka, būd a džio bukas mo .
g. nsk. o ma bene icia io bùkai, p ie eiksmis buka); nume i, p elinksnių e p e eiksmių coincapime
(p.ez., p ima su ampa nume o a džio pi mas, -a mo . g. nsk. a dininkas i įnagininkas, be a dės
giminės o mos pi mà, p ma, e p ielinksnis bei p ie eiksmis p ma); azionimaudizioni e p e eiksmių
coincidime (p z., apmaudžiau azionimaudizio apmaudi e dell'esse e del ca ino empo nsk. p imo
o ma di pe sona apmáudžiau e supe io e g ado p ie eiksmis apmaudžiaũ), daik a a džių, in ealzzi
e p e eiksmių o dalelyčių coincidime (p z., Ana z su ampa del daik a a džio in Ana nsk.
a dininkas,naginink bei šauksmininkas, ana a džio e dalely ės ana, plg Anà, na i anà). se Lemuoklis e
al i mo ologici ano a o i po esse o analizza e suki čiuo i es i13, è p e edibile, mo ologico
mol eia eikšmiškum ge okai diminui ebbe. 13 a lo ciò au oma icamen e non è complesso, ad
esempio, p og amma Ki čiuoklis, essa è accessibile
h ps://kalbu. du.l /mokymosi-p iemones/ki ciuoklis. dall'al a pa e, ques o p og amma si basa
sui isul a i della p og amma au oma ica mo ologica analisi, quindi si o ma un ce chio chiuso: da
quello, quan o bene unziona mo ologico analizza o e, dipende la quali à del p og amma di
ki chiamen o. Men ionabile che Ki čiuoklyje mo ologicamen e plu ia eicšmėms o me engono
p esen a e qualche a ian e ki čiazione, aigi ques o non pa icola men e aiu e ebbe a isol e e
mo ologico plu ia eikšmiškumo p oblemà.
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o mă causa e 125 e
p eceden emen e è s a o dei en a i i classi ica e homo o mes secondo
p ozodinius elemen i. e. Rimku ė (2002: 9198) isanalizzò 10 mila. pa ole
g ama icamen e ano ua e, pa a o e negli a icoli Li uano ma o. isc i a, che
83 pe c. homo o mų sono one icamen e apačios, men e 17 pe c. di e isce
chicio luogo. Homo o me, le quali non dis inguono luogo di ki cio, la scienzia ice
di ise anco a in due specie: bes ia ian i balsio quan i à (p.g., eiksmažodis mãno e
į a dis màno) e bes ia ian i p iegaide (p., eiksmažodžiai klaũsė (lema klausy i) e
kláuzė (lema klaužus i). p eceden emen e da i esempi cop i anno e luogo ki cio, e
p iegaide besiccie ian i homo o mos. Nell'ul ima ca ego ia insieme discu e e e
quei casi, che di e iscono balsio quan i à, solo essi sepa a amen e neišsli i.
4.3. Homo o mos, appa se pe causa su ampan i di pa ole di e se In ques a
ca ego ia cad à pa e kai omųjų pa i della lingua homo o mų, kai omųjų e
nekai omųjų pa i della lingua homo o mos. eo icamen e u i i casi della
ca ego ia homo o m delle pa i kai omųjų e nekai omųjų della lingua sono
anche pa ole di di e si signi icamen i, pe ché ha di e en i lemas. ma così
a e ma e non semp e co e a, poiché, pe esempio, a p e eiksmių e
ca a e is i a džių coincidimen i è abbas anza mol a seman ica comuni à,
una o ma spesso iene a i a a da al a. quindi homo o me, appa se a causa
plu ia eicšmių pa ole, sa ebbe possibile assegna e anco a in due smulkesnes
ca ego ie di e se lecksine signi icazioni homo o me e pa ziali lecksine signi icazioni homo o me.
4.3.1. Di e en i signi ica i lessinali homo o mos In ques a ca ego ia cadono
su ampanche o me, che da ybiamen e non sono lega e. a lo o 8 kai omųjų
e nekai omųjų pa i della lingua homo o mų specie: eiksmažodžių,
būd a džių e p ie eiksmių homo o mos, ad esempio, g iež ai in ques o caso
coincide del pa ecipio g iež as, -a (lema g iež i) mo . g. nsk. naudininko
o ma con u a al a signi icazione con enen e p ie eiksmiu ig o e
būd a džio ig o, -a mo . g. nsk. o ma u ilizza o e. ossia, in ques o caso il
pa ecip a p e eiksmiu e a ibu a džiu si lega di e en e leksinė
signi icazione, e a ibu a dį a p e eiksmiu in pa e coinciden i, pe ché essi
a e uno da l'al o (pe maggio i de agli c . 4.3.2.); daik a a džių e
p ie eiksmių o p ielinksnių, jung ukų, dalelyčių, jaus ukų, iš ik ukų
homo o mos (p.z.: dėlei su ampa daik a a džio dėlė nsk. naudininko e
p ielinksnio dėlei o me; su ampa daik a a džio opa nsk. opa,
šauksminininko, įnagininko o mas i iš ik ukas); į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių, jung ukų homo o mos
benDRinė
kaLba | 126 96
(e.g., com p e eiksmio e innominio coincidenza); daik a a džių, p ie eiksmių e
būd a džių o į a džių homo o mos (p z., mo . g. daik a a džio kandis, . y. maža
pe eliškė, ku ios ikš ai kapoja d abužius, ėda ja us, mil us, растеus (LkŽ 2005),
nsk. naudininkas kandžiai e y . g. daik a a džio kandis, . y. kandimas, įkandimas,
įkąs a ie a (LkŽ 2005), dgsk. il sop annome kandžiai coincide con būdwa džio
kandus, -i mo . g. nsk. u ilizza o e e p ie eiksmiu kandžiai ( ap agg edi i o e
p ie eiksmio leksinė signi icazioni è pa ziale coincidenza, e con daik a a džiais
kandis li lega già di e en e leksinė signi icazione); daik a a džių, eiksmažodžių,
būd a džių, p ie eiksmių e p ielinksnių homo o mos (p z., a i su ampa
daik a a džio a is nsk. šauksmininko, eiksmažodžio á i bend a ies,
būd a džio a us, -i mo . g. nsk. a dininko, p ie eiksmio e p ielinksnio a
o me); azionima odžių, daik a a džių e p ie eiksmių homo o mos (p z., qualche
su ampa pa ei io ka i dgsk. įnagininko, daik a a džio ka as dgsk. įnagininko e
p ie eiksmio qualche o me); eiksmažodžių i p ielinksnių a dalelyčių, jung ukų,
jaus ukų, iš ik ukų, san umpų homo o mos (p z.: ak su ampa jaus ukas i
daik a a džio ak i e čiojo asmens nsk. liepiosissima o ma di sedimen o; za is
coincide del e bi o za is i del e zo pe sona u u o empo e p ie eiksmio za is
o me; ysk coincide del e mine yskupas g a inės san umpos e eiksmažodžio
ys i liepiamosios nuosakos e čio asmens nsk. o me); cosaik a o džių,
į a džių e p ie eiksmių o dalelyčių homo o mos (p z., ana co isponda eale
cosaik a o džio Ana, į a džio e dalely ės ana o me). di e se signi icazioni
lessinali homo o m delle po ebbe esse e e a kai omųjų pa i della lingua
homo o m delle. LkHŽ esse cos i uisce 8 specie: di e se leksi i e signi icazioni
daik a a džių, eiksmažodžių e būd a džių homo o mos (p z., anglių su ampa
daik a a džių anglys e anglė dgsk. kilmininko o me); daik a a džių e
eiksmažodžių homo o mos (p z., adomą ma amma pa ecipio adomas nsk.
galininko e ik inio daik a a džio Adomas nsk. galininko); azionimaodžių e į a džių
o skai a džių homo o mos (p z.: sua su ampa eiksmažodžio jo i del e zo
pe sona u u o empo e į a džio ji dgsk. a dininko i nsk. o me kilmininko;
ki ai coincida eiksma odno kis i u ojo ka inio empo del secondo pe sona e
nell'in o nzio ki a nsk. o ma del bene icia io; edici coincide del e bo ejo i
del empo u u o e zo pe sona e nume ale e, -a o me del sos an i o);
daik a a džių, būd a džių e eiksmažodžių homo o mos (p z.: kal ų su ampa
eiksmažodžio kal i a iamosios nuosakos e ciosio pe so o ma, dali io kál as,
-a mo . e y . g. dgsk. kilmininko o ma, būd a džio ka as, -a mo . e y . g. dgsk.
kilmininko o ma i migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o me di
appa izione cause 127 daik a a džio kál as dgsk. o me kilmininko; ol e coincide
pa ecipio a gh y . g. dgsk. o se, del p op ie a io del nome ol e nsk. del
cogni i o e daik a a dzio ka as dgsk. o ma o galnaio); a ibu i i, ing essi,
nume ici e daik a a džių homo o mos (p z., una coincida e o del daik a a dzio e
numwa dzio, ing essi e a ibu i i uno, -a Vienna nsk. nome, ingnagininko,
šauksmininko); daik a a džių, eiksmažodžių e į a džių, skai a džių
homo o mos (p z.: d ejas su ampa daik a a džio d eja nsk. kilmininko, dgsk. del
nomina o e, dell'azionepa olodi d ejo i del e zo pe sona empo u u o e del
nume odice o me d e; maną ma apa da azionemazodio mani e a oi o
eikiamosios ūšies esamojo empo pa ecipio dgsk. del cognome, in a nzio manà
mo . y . g. nsk. galininko e daik a a džio mãna nsk. o ma o galnaio);
būd a džių e į a džių homo o mos (p z., juodu su ampa į a džio jis d iskai os
a dininko, galininko e būd a džio juodas nsk.
o me kilmininko).
4.3.2. Homo o mos con in pa e su ampančia leksine signi ica o ali homo o mos
hanno di e en i lemas, u a ia le lo o seman icamen e e e bbicamen e
lega e, eg.: assolu iamen e su ampa p e eiksmio assolu iamen e e agge i o
assolu iškas o me; ilgai ma apa p ie eiksmio ilgai e būdwa džio ilgas o me.
sono spesso p e eikmia, cos i ui i da agge i i, i. e. della s essa adice pa ole, e
solo in pa e li si può conside a e pa ole di di e so signi ica o (se si gua da non
o malmen e mo ologicamen e, ma seman i icamen e). Dalinės leksinės
homo o mos diziona io cos i uisce 8 pa i kai omųjų della lingua homo o mos
specie, conc e čiau: subs an i a mobilia daik a a džių, ad esempio,
adminis a o ių (su ampa pa ole adminis a o ius bei adminis a o ė dgsk.
kilmininko o me), bėglių (su ampa pa ole bėglys e bėglė dgsk. kilmininko o me)
homo o mos; daik a o džių e eiksmažodžių homo o mos (p z.: apkaus ai
su ampa del eiksmažodis apkaus i i del p esen e empo del secondo indi iduo e
daik a o džio apkaus ai nome della o ma; isakai ma upa daik a a džio
ispos a dgsk. del sos an i o e dell'azione-pa ola isponde e del p esen e empo
su ojo pe sona o ma); daik a a džių e būd a džių homo o mos (p z.,
absoliu us su ampa daik a a džio absoliu as dgsk. del cogni i o e a ibu i o
absoliu us nsk. o ma del nomina o e; as a […] ma upa aik a a džio
abs ak as nsk. ingnagininko e abs ac del cognome, -i o me be a dės
giminės); eiksmažodžių e būd a džių homo o mos (p z.: magne inę su ampa
pa ei io magne inęs буду ojo ka inio empo dgsk. del cogni i o e būdwa dzio
magne inis, -ė mo . g. nsk. gal della o ma; masina coincida del pa ecipio masinęs y . g.

128 benDRinė kaLba | 96 dgsk. galininko e būd a džio masinis, -i mo . g. nsk.
o ma o galnaio); daik a a džių, būd a džių e eiksmažodžių homo o mos (p z.,
kal ą su ampa būd a džio ka as e deli io kál as y . e mo . g. nsk. galininko e
daik a a džio kál as nsk. o ma del galnico, e o, nell'ul imo caso si in ecciano
due cause di e se. a pa ecipio e cosaik a o dì in e e i esis e pa ziale
lexicina coincidenza, poiché lo o signi ica o sono collega i, e s e e con
būd a džiu ka as pa ecipio e cosaik a o dis kál as coincide pe agioni
p ozodinių); a ibu i i e ing essi homo o mos (p z., sop a u o su ampa
a ibu i o p imo p imo, -ia be a dės giminės e mo . g. nsk. a dininko,
įnagininko, šauksmininko e skai a džio pi mas o me); daik a a džių e
nume a džių o į a džių homo o mos (p z.: aš uone ą (su ampa daik a a dis e
skai a dis), maniškė (su ampa daik a a dis e į a dis)); daik a a džių,
eiksmažodžių e į a džių o būd a džių, skai a džių homo o mos (p z., niū i
su ampa daik a a džio niū is nsk. šauksmininko, būd a džio nius, -i mo . g.
ū nsk. a dininko and eiksmažodžių niė i bei niu i del secondo e e zo
pe sona del empo esa i o).
Esempi di plu i eicchmichezza del lexicino pa ziale si possono o a e e a
kai omųjų e nekai omųjų pa i della lingua coincidimen i azionimajodžių,
būd a džių e p ie eiksmių homo o mų (p.z., aklinai su ampa a imajodžio aklin i
s a o del ca ino empo nsk. del secondo pe sona, p ie eiksmio aklinai e
būd a džio aklinas, -a mo . g. nsk. naudininko), a ibu i i e p ie eiksmių
homo o mų (abejingai, ais ingai, cikkai); daik a a džių e p ie eiksmių
homo o mų (p.z.: donanai, laukan, pusbalsiu); daik a a džių, p ie eiksmių e
būd a džių o į a džių homo o mų (p z., bailiai su ampa daik a a džio bailys
dgsk. del cognome, būd a džio bailus, -i mo . g. nsk. u ilizza o e e p ie eiksmio
bailiai o me, sebbene di e isce daik a a džio bailia e būd a džio e
p ie eiksmio baliai chi chiazione. se dell'a enzione in ki chiazione non eip emo,
u e e o me sie ų di pa e su ampan i leksinė signi ica o. Da
menziona ine daik a a dzii, eiksmažodžių e p ie eiksmių o p ielinksnių
homo o mos (p z., za da ai su ampa da eiksmažodžio zada y i pada i e
o ma del pa ecipio zada as, -a, nsk. naudininko, daik a a džio chiuda as
dgsk. del cogni i o e būdwa dzio chiudas, -a mo . g. nsk. bene icia io e
p e eiksmio chiusu e o me; anco agi di e isce di alcune pa ole ki čiai, plg.
ùžda ai e zamda a), eiksmažodžių, daik a a džių e p ie eiksmių homo o mos
(p z., apsiaus ai su ampa daik a a džio apsiaus as dgsk. a dininko, dali io
apsiaus as, -a mo . g. nsk. naudininko e p ie eiksmio apsiaus ai); nume i a džių
e p ie eiksmių homo o mos (p z.: qua oomi, pi miau), migLė ŽemRie ė.
mo ologicamen e le cause dell'eme ge e di o me plu ia einchziali 129
homo o mos (p.g.: de ini e, desc end in e su ampa dei pa ecipan i de ini i, -a,
desc end in o, -a mo ii g. nsk. bene icia o e della o ma su nien e de ini e,
desc end in e), daik a a des, nien e in e mini di daik a a dzio e p e eiksmio
(p.g., nien e daik a a dzio e p e eiksmio su eiksmio), p e es i, nume i e
p e eiksmio homo o mos (p.p., ques o e bo, dipendendo dal con es o, può
esse e sia un a ibu o, sia un p imo, sia un nume o).
4.4. Homo o mos, nulem a delle lingue li uani mo ologiche alcune
homo o mes lemia delle lingue li uane mo ologica sis ema. a dažodžių
coincisimi lemia sink e iški de e mina i linksniuočių linksniai, su ampančios di
alcuni linksnių di e si pa en ini o nume ous o me (p z., naujų sia mo ., sia
y . g. dgsk. kilmininko o ma); può su appi eiksmažodžių pe sona, nume o,
empo e . . ali pa ole leksinė signi ica o è la s essa. ques a ca ego ia il
u o cos i uisce solo i coinciden i delle pa i kai omųjų della lingua.
a dažodžių coincapimen i p incipalmen e, lo o si possono assegna e in
nume ous, giminės e più di e nio sink e ismo casi.
Linksnių coincapimen i casi sono 7 ipi: (i)o aleg niuo ės a dažodžių nsk.
nomininko, įnagininko, šauksmininko e be a dės giminės coincidenze (p.g.:
daik a a džiai aba ija, da e, emulsija; būd a džiai ak iška, a ališka, galinga); ė
linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko e šauksmininko coincidimen i (p z.,
daik a a džiai be eise, dėde, bedan e); (i)a, (i)u aleg niuočių daik a a džių dgsk.
coincidenzee del nomina o e e šauksmininko (p.g., daik a a džiai abi u ien ai,
akiniai, angelai); (i)a aleg niuo ės daik a a džių nsk. sos i ui o e e coincidenze
scussminico (p.es.: albume, ba e, čempione); nume iche zii e ing essi del
nomina o e e del galininko (p z., ing essi judu, mudu, skai a džiai abi, d i ( ale la
pena menziona e che Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ) la pa ola abi
conside a o ing essi); i aleg niuo ės daik a a džių o sudaik a a dėjusių
pa ecipan i, būd a džių dgsk. su iden i iche del nomina o e e šauksmininko
(e.g.: pie e, an ys, bal ieji, accusinamieji); nume i di nomi o ing essi del
nomina o e, galininko e įnagininko coincidenze (p.g., nume i di nomi o ooniolika,
dodicia, ylika e ing essi keliolika).
giminės su apimai dicodyne ci sono 7 ipi: a dažodžių y . e mo . g. dgsk.
kilmininko coincisime (p z.: pa ecipan i abejojančių, accen uojančių,
apibend inančių, būd a džiai apynaujų, bi ių, badų su ampa y . e mo . g.); (i)a
130 benDRinė kaLba | 96 linksniuo ės a dažodžių y . g. nsk. a dininko e (i)o
aleg niuo ės a dažodžių mo . g. dgsk. galininko coincisioni (e.g.: a ibu e zii
indiingo, b okuo o, die iško; pa ecipi di e enzia o, o suo o, gau o); (i)o e (i)a
aleg niuočių a dažodžių nsk. colpisimen i galininko (p.e.: agge i i indiingą,
aklą, da ganą; pa ecipan i colo a o, p oibziamo, ice ama); eikiamosios ūšies
daly ių y . g. dgsk. del cogni i o e be a desa ginnesi coincidenze (p.g.: abejoją,
amžiną, apda ą); nume a džių a dininko mo . e y . g. su apimai (p z., ys);
nume i dei galininko mo . e y . g. su apimai (p z., is); nume ichi o į a džių
naudininko e (o ) įnagininko y . e mo . g. su apimai (p z.: d iem, jud iem);
daik a a džių mo . e y . g. coincisime con comune kinie (p z.: giminė, mazgo ė
comuneji giminė coincide con mo e iškąja; ligonis comuneji giminė coincide con
mę iškąja); come menziona a, può coincide e e nume o delle pa i kai omųjų
della lingua. ali casi dicodyne sono 4 ipi: (i)o, ė linksniuo ės a dažodžių nsk.
kilmininko i dgsk. su i i i à del nomina o e e šauksmininko (p.g.; daik a o džiai
abejonės, abėcėlės, ba e iji; a ibu i i basos, bi ios, daba inės;
pa ecipan i decen alizza i, degene uo i, eiliuo i); (i)u e i aleg niuočių
a dažodžių nsk. a dininko i dgsk. galnaio coincidimen i (e.g.:
amminis a o ius, gen is, calenda io); (i)u aleg niuo ės daik a a džių nsk.
galininko i dgsk. calmininko coincidimen i (p.es.: ag eso ių, de lių, izminčių); (i)
linksniuo ės y . g. būd a džių nsk. šauksmininko i dgsk. coincidimen i del
nomina o e (p.g.: a imesni, più amosi, più piccoli).
so en e coincide e a ie o me eiksmažodžių. ali coincidenze dicodyne 7
specie. ques o: eiksmažodžių bend a ies e nonekiamosios ūšies pa ecipan i
bū ojo empo y . g. dgsk. nome denomina o e homo o mos (p.e.: asso bi e,
iscompa i, nulaku i); p esamosios sedacos e zo pe sonaio eiksmažodžių e
nonekiamosios ūšies bū ojo empo pa ecipan i dgsk. kilmininko homo o mos
(p.e.: ad uo ų, gamin ų, gi dė ų); esamojo empo azionimažodžių e zoio e del
secondo pe sone homo o mos (p z.: a sispindi, įsidėmi, k ūp eli); coincidenze
dei pa ecipan i con dodici o semdodici (p z.: ado uojan is, bijan is in ques o
caso sang ąžiniai dodici coincide con nesang ąžinio esamojo empo y . g. nsk.
o ma del pa ecipan e nomina o e; semdaly is daodamas coincide con
esecu i o empo pa ecipan i […] sia con mo . g. dgsk. galininku, sia con y . g.
nsk. nomina o e); comuna ies coincapime con eiksmažodžių nsk. secondo
pe soneniu (p.z.: non sbagli i, nuslis i, ykš i); azionimazodžių pe sona
p o eggamosios e neasmenuojamosios o mų su apime (p z.: di b inai, im inai,
maldau inai mo . g. daly ių nsk. o ma del bene icia io coincide con gli alloggi; i o a, i a a à-
migLė ŽemRie ė. mo ologicamen e mol eia eikšmių o me di appa izione
cause 131 mažodžių esecu i o empo del e zo pe sona o me coincide con
be a dės e mo . g. pa ecipan i sia con a dininku, sia con įnagininku); es e del
p esen e e del u u o empo di isioni homo o mos (p.g.: app endendo,
p o esiando, ęšian coincide del u u o e del p esen e empo di isioni
o me).
4.5. Le s esse signi icazioni homo o mos, eme se a causa dell'assegnazione a
pa adigmi di e si alcuni obik a o dži, a ibu i i, a imazodži, į a dži e
p e eiksmii, che abbiano lo s esso signi ica o, possono appa ene e a due
pa adigmi di e si, ecc. : Aud ių po ebbe esse e sia o ma Aud ius, sia o ma
Aud ys nsk. galnaio; sa ei po u o appa ene e sia esse e, è, sono s a i
pa adigmi, sia esse e, è, è s a o, sia e esse e, s a o a, è s a o; g iu us
po ebbe appa ene e sia g iū i, g iūna, g iu o, sia g iū i, g iū a, g iu o
pa adigmi; della o ma mi acullada io lema po ebbe esse e sia mi acullada is
che mi acula da ys; mio sia inna dzio con lema mio, sia inna dzio con lema
manas o ma. pe ali casi LkHŽ è des ina a una singola specie.
4.6. P iežasčių in e connessioni
Menziona e cinque cause d'appa izione possono esse e co ela e a lo o, a
più di ciò, alcuni pa ole di homo o mì compa sa può de e mina e più di una
causa, pe esempio, abs ãkčiai s. abs akčia qui il plu ia eikšmiškumą lemia
sia p ozodinių elemen ų ski (ski iasi ki čio ie a), sia pa ziale
so apposizione di signi ica o (una pa ola è a a da un al o). al o esempio
būd a džio ka as e daik a a džio kál as coincapimai. ques e pa ole po esse o
cade e sia in p ozodinių elemen ų, sia in di e se lexicine signi icazioni nulem e
homo o mų ca ego ie.
ol e a ciò, una specie in dicodyne cos i uen i di e se homo o mos
necessa iamen e non decidono delle s esse s esse agioni. Pe esempio, alcune
p esumibile sedaka e nonecchiamosi specie dei pa ecipan i coincidime (p.g.:
adap uo ų, b andin ų) si o ma a causa dei p ozodinių elemen i di e enzii
(plg., apl ų e aply ), men e al i a causa della lingua li a ia mo ologica
sis ema, i. i. semplicemen e coincide due o me del e bo (p.g.: au oma izuo ų,
de zė ų). Cinkios homo o mì asso biamo agioni aiu a anco a meglio
pe cepi e, pe ché anno ando Lemuokliu (a al i mo ologici ano a o iai)
eme ge unookių o al iokių mo ologinio plu ia eikšmiškumo casi. Supplemen