scieee Open visual document viewer

Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys

Miglė Žemrietė

Abstract

Straipsnyje, remiantis duomenimis, gautais iš Lietuvių kalbos homoformų žodyno, aptariamos lietuvių kalbos morfologiškai daugiareikšmių formų, straipsnyje vadinamų homoformomis, atsiradimo priežastys. Homoformas pagal atsiradimo priežastis galima suklasifikuoti į tokias grupes: labiau teorinės homoformos, atsiradusios dėl kai kurių žodynų sudarymo specifikos; homoformos, atsiradusios dėl prozodinių elementų skirtumų; homoformos, atsiradusios dėl sutampančių skirtingų žodžių; homoformos, nulemtos lietuvių kalbos morfologijos sistemos; tos pačios leksinės reikšmės homoformos, atsiradusios dėl priskyrimo skirtingoms paradigmoms. Šios homoformų atsiradimo priežastys padeda suvokti, kodėl anotuojant morfologiniais anotatoriais  atsiranda vienokių ar kitokių morfologinio daugiareikšmiškumo atvejų, kodėl negalima gauti visiškai tikslių automatinio anotavimo rezultatų.

Full text

migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 107 MIGLĖ ŽEMRIETĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: 0009-0000-2174-3311 moksLinių yRimų kRyP ys: eks ynų ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo - ologinė analizė, mo ologinis daugia eikšmiškumas i jo ibojimas. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.06 moRFoLogiškai DaugiaReikšmių FoRmų a siRaDimo PRieŽas ys ESMINIAI ŽODŽIAI: mo ologinis daugia eikšmiškumas, au oma inė mo olo- ginė analizė, eks ynas, homo o mos, žodynas. ano acija s aipsnyje, emian is duomenimis, gau ais iš Lie u ių kalbos homo o mų žodyno, ap a iamos lie u ių kalbos mo ologiškai daugia eikšmių o mų, s aipsnyje adi- namų homo o momis, a si adimo p iežas ys. Homo o mas pagal a si adimo p ie- žas is galima suklasi ikuo i į okias g upes: labiau eo inės homo o mos, a si adusios dėl kai ku ių žodynų suda ymo speci ikos; homo o mos, a si adusios dėl p ozodi- nių elemen ų ski umų; homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių; homo o mos, nulem os lie u ių kalbos mo ologijos sis emos; os pačios leksinės eikšmės homo o mos, a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms. šios homo o mų a si adimo p iežas ys padeda su ok i, kodėl ano uojan mo o- loginiais ano a o iais a si anda ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejų, kodėl negalima gau i isiškai ikslių au oma inio ano a imo ezul a ų. abs Rac in he a icle, he easons o he homo o ms o he Li huanian language a e desc ibed on he basis o da a ob ained om he Dic iona y o Homo o ms o he Li huanian Language. he au ho o e s a classi ica ion o homo o ms acco ding o he easons o hei appea ance, which is as ollows: homo o ms ha a e mo e heo e ical in na u e and appea ed due o he speci ics o c ea ing dic iona ies; homo o ms esul ing om di e ences in p osodic elemen s; homo o ms esul ing om di e en o e lapping wo ds; homo o ms ha a ose due o he speci ics o he Li huanian mo phology sys em; homo o ms o he same meaning ha appea ed unde di e en pa adigms. hese easons help us o unde s and why anno a ion by mo phological an- no a o s o en esul in di e en cases o mo phological ambigui y. 108 benDRinė kaLba | 96 Į aDas šiais laikais y inėjan kalbą, dažniausiai pasi elkiamos į ai ios kompiu e- inės p og amos. jos su eikia galimybę apdo o i kalbą, sp ęs i ling is ines p oblemas, segmen uo i eks ą, lemuo i, klasi ikuo i, klas e izuo i a aisy- i eks o klaidas, au oma iškai e s i. kompiu e inėmis p og amomis galima a lik i i seman inę, mo ologinę, sin aksinę analizę, ku i ano uo us a neano uo us eks ynus, ga synus i . . Lie u ių kalba i gi kompiu e izuojama. ienas iš lie u ių kalbos kom- piu e iza imo e apų – au oma inė mo ologinė analizė. jos me u iš yškėja mo ologinis daugia eikšmiškumas. mo ologinis daugia eikšmiškumas – ik iena nedidelė daugia eikšmiškumo dalis, ku iai p iski iama: 1) kai omosios i nekai omosios žodžių o mos a žodžiai; 2) ski ingų i ų pačių kalbos dalių žodžių o mos a žodžiai; 3) am ik omis o momis, p ozodiniais elemen ais besiski ian ys i isiškai su ampan ys žodžiai a jų o mos (Rimku ė 2003a: 63). mo ologiškai daugia eikšmiais žodžiai a jų o mos laikomi ada, kai ai pačiai žodžio o mai pa eikiamos d i a daugiau lemų (p z., o mai ko ų galima pa eik i lemas ko as i ko a) a ba d i a daugiau g ama inių pažymų (p z., nak is – nsk. a dininkas a ba dgsk. galininkas). Pe au oma inę mo ologinę analizę iš yškėjęs mo ologinis daugia eikš- miškumas, ano e ikos Rimku ės (2002: 86), y a labai speci inis a ejis, ačiau žmonės su daugia eikšmiais žodžiais susidu ia kasdien. Dažniausiai ai nesuda o bend a imo p oblemų, nes jie, su okdami kon eks ą, geba gana leng ai numany i, ku is žodis a jo o ma pa a o a, o ki i a ian ai ne nea eina į gal ą. be o, dažnai mo ologiškai daugia eikšmius žodžius saky inėje kalboje a pažin i padeda ski inga in onacija a ki čio ie a. no s mo ologinis daugia eikšmiškumas y a iš esmės išsp ęs a p oblema (ž . Rimku ė, Dauda a ičius 2007), is dėl o, ne i pa obulinus lie u ių kalbos mo ologinius ano a o ius, ne isada iš kelių mo ologiškai daugia- eikšmių o mų pa yks a pasi ink i ikė iniausią, be o, ne e i i okie a ejai, kai mo ologinis ano a o ius ne eisingai pa enka ieną o mą iš kelių galimų. Lie u ių kalbą analizuo i galima imis gana išsamiai ap ašy ais i iešai p ieinamais mo ologiniais ano a o iais – sin aksinės i seman inės analizės sis emoje p ieinamu ano a o iumi Seman ika.l 1 i ano a o iais Lemuoklis 1 Ž . h ps://seman ika.l /analysis/ ex analysis. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 109 bei Mo uoklis2. šiame s aipsnyje pa eik i duomenys pa em i Lemuoklio a lik a analize, odėl šis ano a o ius bus p is a y as kiek išsamiau. šio s aipsnio ikslas – ap ašy i lie u ių kalbos homo o mų (šis i ki i e minai bus paaiškin i 2 sky iuje) a si adimo p iežas is. užda iniai – ap- ž elg i su mo ologiniu daugia eikšmiškumu susijusius e minus i , emian- is išanalizuo ais mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejais, juos ap ašius i suklasi ika us, ap a i homo o mų a si adimo p iežas is. analizuo i Lie- u ių kalbos homo o mų žodyne (LkHŽ)3 esan ys žodžiai. y imui aiky i kiekybinės analizės, eks ynų ling is ikos, ap ašomasis me odai. LkHŽ pa eik i nesika ojan ys 1 mln. žodžių homo o mų pa yzdžiai, as i mo ologiškai ano uo ame eks yne. iš žodyno galima pama y i, ku ios lie u ių kalbos žodžių o mos y a mo ologiškai daugia eikšmės. skai y o- jai pa ys gali pada y i iš adas, ku ios o mos y a ikė inesnės i kas ai lemia. Žodyne y a apie 36 ūks . homo o mų, jos suklasi ikuo os į is ka ego ijas: 1) kai omųjų kalbos dalių homo o mos; 2) nekai omųjų kalbos dalių ho- mo o mos; 3) kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. kai o- mųjų kalbos dalių homo o mos, aip pa kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos smulkiau suski s y os į 53 ūšis (jos bus minimos oliau). e. Rimku ė, engusi mo ologiškai ano uo ą lie u ių kalbos eks yną, išsiaiškino, kad mo ologinis daugia eikšmiškumas apima iek kai omąsias, iek nekai omąsias kalbos dalis (Rimku ė 2006a: 136). ano jos, dažniausiai su ampa kai omosios kalbos dalys, ečiausiai – kai omosios su nekai omo- siomis. no s žodyne nepa eikiama s a is inių duomenų4, be pagal ai, ku- ioms homo o mų ūšims p iski iama daugiausia žodžių o mų, kaip dažnas galima paminė i šias homo o mų ūšis: (i)a linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko i (i)o linksniuo ės a dažodžių dgsk. galininko su apimai (p z.: nemažas, p ipažin as, ečias); (i)o i (i)a linksniuočių a dažodžių nsk. galininko su apimai (p z.: abejingą, aš un ą, pa duo ą); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko bei šauksmininko su a- pimai (p z.: aba ijos, abejingos, abs akčiausios) (išsamiau apie žodyno san- da ą i engimą ž . šio s aipsnio au o ės da bą: Piečy ė 2023). 2 Ž . h ps://si i. du.l /mo uoklis/. 3 šis žodynas engiamas leidybai. kol kas iešai neskelb as. au o ės – m. Žem ie ė i e. Rim- ku ė. 4 Dažnumui suskaičiuo i eikė ų a ski o y imo. be , paanaliza us dalį homo o mų eks ynuo- se, ma y i, kad ienos iš jų gali bū i pa a o os ūks ančius ka ų, ki os – ik kelis ka us. 110 benDRinė kaLba | 96 LkHŽ i ka u šio s aipsnio šal inis – 2000–2005 m. eng as mo olo- giškai ano uo as 1 mln. žodžių lie u ių kalbos eks ynas. jis ano uo as nau- dojan y au o zinke ičiaus suku ą p og amą Lemuoklis. mo ologiškai ano uo ame eks yne be eik pusė žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai. šis eiškinys iš yškėjo ik ada, kai mokslininkai p adėjo a ky i au oma- inės mo ologinės analizės p og amos ano uo us ailus, kai pama ė, kaip kalba ak uojama ne u in kon eks inių žinių, . y. kai kiek iena žodžio o ma analizuojama kaip isiškai a ski a (Rimku ė 2006a: 136). aigi, šis s aipsnis i jame esan ys paaiškinimai u ė ų bū i p a a ūs iems, ku ie naudoja lie u ių kalbos mo ologinius ano a o ius. jis u ė ų padė i sup as- i galimų ne ikslumų p iežas is. LkHŽ – pi masis okio ipo lie u ių kalbos žodynas. jame ma y i ne- adicinis požiū is į kalbą, pa eik as pe kompiu e inių lie u ių kalbos ana- lizės p og amų p izmę. iš šio žodyno ma y i, kokią kalbą „sup an a“ kom- piu e inės p og amos. Panašų aizdą apie lie u ių kalbą gali susida y i i lie u ių kalbos besimokan ys užsieniečiai. kadangi žodyną suda o iš ies didelis homo o mų skaičius, jis mokslininkams a e ia daugiau y inėjimo galimybių. no s, kaip minė a, Lie u oje oks žodynas – pi masis, ačiau panašių žodynų jau publikuo a ki omis kalbomis. Pa yzdžiui, 2001 m. suku as usų kalbos homo o mų žodynas, au o ė – zhanna g igo ye na anoshkina (Сло- варъ омонимичных словоформ)5. šiame žodyne pa eikiami i homonimai, i homog a ai (žodžiai, ku ie ašomi aip pa , be ski ingai a iami). Žo- dyne į ki į nea siž elgiama, ne a ojama aidė ё. Žodynas su a ky as aip, kad žodžių o mos bū ų kai ėje, o leksemos – dešinėje. kalbos dalys pa- eikiamos skliaus uose, plg.6: ехидна ехидной ехидна (с), ехидный (п) ехидною ехидны ехидно ехидно (н), ехидный (п) 5 Rusų kalbos homo o mų žodynas y a p ieinamas in e ne e: h p://c l. uslang. u/homo- o ms/index.h m. 6 šiuo pa yzdžiu pa odomas žodžio ехидна linksnia imas i kalbos dalys (jų san umpos pa eik os skliaus eliuose). Rusų kalboje šis žodis u i ne ieną eikšmę, ku i p iklauso nuo kon eks o. Žodis ехидна lie u iškai gali eikš i ežį, aus alijos gy a ę a gali bū i a ojamas no in apibūdin i pik ą, žiau ų, klas ingą žmogų. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 111 2008 m. bu o suku as anglų kalbos homo onų žodynas7, jo au o ius – al edas aloisi (plačiau apie homo onų i homo o mų san ykį ž . šio s aips- nio 2 sk.). Žodyno ap aše eigiama, kad žodynas nuola pildomas, ačiau ūks a in o macijos, iš ku enkami žodžiai, kiek jų y a i pan. susisiekus su žodyno au o iumi, paaiškėjo, kad pi moji žodyno e sija bu o popie inė, ačiau g ei ai sup as a, kad p ak iškiau suku i in e ne inę, nes popie inė galė ų g ei ai pasen i i p i eik ų ne ieno leidimo. Žodyne y a daugiau nei 10 ūks . homo onų, juos gali siūly i i žodyno a o ojai. be o, čia pa ei- kiamos ne ik homo onų lemos, jų kalbos dalys, be i apib ėžimai – ai nė a labai įp as a okio ipo žodynams. Pa eikiami ski ingai ašomi, be ienodai a iami žodžiai, pa yzdžiui, moo (lie . mū) i moue (lie . g imasa), plg.: moo 1. :: e b-in ansi i e o emi he deep, bellowing sound made by a cow; low. 2. :: noun he lowing o a cow o a simila sound. moue 1. :: noun a small g imace; a pou . anglų kalbos homo onai pa eik i i popie iniuose žodynuose, pa yzdžiui, 1997 m. publikuo as Leslie P essono homo onų žodynas (Dic iona y o Ho- mophones). jis ski as besimokan iems anglų kalbos, u i daugiau nei 600 ho- mo onų po ų. 2012 m. suda y as a. D. Reed žodynas Reed’s Homophones: A Comp ehensi e Book o Sound-alike Wo ds (žodyne pa eikiami ame ikiečių anglų kalbos homo onai, jų po ų y a daugiau nei 1 000. P ie kiek ieno žodžio pa eikiamas apib ėžimas, kalbos dalis i a ojimo pa yzdys). Lie u oje aip pa pa eng a knygų, ado ėlių, mokslinių s aipsnių pa- našiomis emomis. jonas šukys 2004 m. išleido knygą Panašiai skamban ys žodžiai: no mos i klaidos, ku ioje išsamiai analizuojami pa onimai ( e minas bus paaiškin as 2 sk.). knygoje mokslininkas paaiškina sug e in ų žodžių no mines eikšmes, nu odo i pa aisy ą klaidingą a oseną, be o, ap a ia pa onimų i homog a ų a osenos aspek us. Dalis homo o mų a si anda dėl a si ik inai su ampančių ski ingų eikšmių žodžių. okių žodžių analizei ski as Rū os ma cinke ičienės (2011) ado- ėlis Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai, ku io iename sky iuje ašoma apie polisemiją, čia išsamiai ap ašy i homonimai, pa eik a jų klasi ikacija. 7 anglų kalbos homo onų žodynas p ieinamas in e ne e: h ps://www.homophone.com. 112 benDRinė kaLba | 96 ypač daug da bų apie mo ologinį daugia eikšmiškumą publika o e. Rimku ė. galima paminė i jos dise aciją (Rimku ė 2006a), kele ą moks- linių s aipsnių (Rimku ė 2002, 2003a, b), ku plačiai ap ašy os į ai ios daugia eikšmiškumo ūšys, ypač daug dėmesio ski a mo ologiniam dau- gia eikšmiškumui bei homo o moms. šis s aipsnis susideda iš į ado (pi moji dalis), d iejų eo inių dalių, d iejų i iamųjų dalių i apibend inimo. Da bo gale pa eikiamas isų ci- uo ų li e a ū os šal inių są ašas. 1. moRFoLogiškai ano uo as eks ynas iR jame išRyškėjęs moRFoLoginis DaugiaReikšmiškumas Pi masis mo ologiškai ano uo as lie u ių kalbos eks ynas – idos Žilins- kienės i Laimos g umadienės suku a elek oninė duomenų bazė. ji nau- do a specialiai dažniniams žodynams eng i (Rimku ė 2006b: 34). . Ži- linskienės i L. g umadienės Daba inės ašomosios lie u ių kalbos dažninio žodyno elek oninis eks ynas (2002) suda y as iš 1,2 mln. žodžių, jame esan- ys eks ai – o iginalūs (ne e s iniai), p iklauso publicis iniam, moksliniam, bele is iniam a ba kancelia iniam s iliui. šie eks ai bu o ano uo i, o ėliau pagal juos suku i žodynai – Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1997) i Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1998). y au o Didžiojo uni e si e o kompiu e inės ling is ikos cen e 2000 m. p adė as ku i į ade minė as mo ologiškai ano uo as eks ynas8. jis suda y as pusiau au oma iškai, p i aikius au oma inės mo ologinės ana- lizės p og amą Lemuoklis. Pi mąją jo e siją suda ė apie 1 mln. žodžių, ačiau ėliau eks ynas bu o papildy as, pa aisy i ne ikslumai9. eks yne publicis ikos eks ai suda o 36 p oc., mokslinės li e a ū os eks ai – 24 p oc., g ožinės li e a ū os eks ai – 19 p oc., adminis acinio s iliaus eks ai – 2,8 p oc., Lie u os Respublikos seimo s enog amos – 6,8 p oc. eks ynas suda y as pusiau au oma iškai. uo me u, kai bu o suda omas šis eks ynas, . zinke ičiaus pa eng a mo ologinės analizės p og ama 8 šis eks ynas iešai p ieinamas in e ne e: h ps://cla in. du.l /xmlui/handle/20.500.11821/33. 9 Lie u ių kalbos homo o mų žodynui duomenys im i iš šios pi mosios eks yno e sijos, nes no ė a už iksuo i kuo daugiau lie u ių kalbos mo ologinio daugia eikšmiškumo a e- jų. ėliau Lemuoklyje įdieg i s a is iniai iena eikšminimo moduliai (Rimku ė, Dauda a i- čius 2007), dėl o ši p og ama p adėjo eik i iksliau, pa eikda o daug mažiau mo ologiš- kai iena eikšmių o mų. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 113 Lemuoklis, pa eikian i lemas i mo ologines pažymas, nea siž elgda o į kon eks ą, šioje p og amoje nebu o įdieg a in o macijos apie seman iką, žodžių o mos dažniausiai būda o nus a omos u in lie u iškų žodžių šaknų są ašą, o ne naudojan is kokiais no s žodžių o mų są ašais su nu ody omis ų o mų g ama inėmis pažymomis (zinke ičius 2000: 30). ai eiškia, kad p og ama žodžių o moms pa eikda o isas galimas g ama ines pažymas i isas galimas lemas (an aš ines o mas) (ž . į ade pa eik us pa yzdžius). Da paminė ina, kad Lemuoklis analiza o ašy ines, be ki čio ženklų o mas. bū en dėl o homo o mos galėjo ski is i p ozodiniais elemen ais (Rimku- ė, g ybinai ė 2004: 75–76). šiuo me u kalbos echnologijų y imuose dažniau naudojamas ano a o- ius Seman ika.l , nes jis ikslesnis; gali bū i i a komas, i a naujinamas, i papildomas (bielinskienė i k . 2017: 2). ačiau jis i gi ne isuome ano uoja aisyklingai – ne e ai nea pažįs a s e imybių, ža gono, umpinių. nema an isos kalbos a kon eks o aip, kaip ma o žmogus, da oma mo - ologiškai daugia eikšmių žodžių ano a imo klaidų (jei ienas žodis u i kelias ski ingas g ama ines eikšmės, mo ologiniai ano a o iai ka ais pa- si enka ne eisingą g ama inę pažymą). isai neseniai, 2023 m. pabaigoje, p adėjo eik i i nauja žodžių i eks o analizės p og ama Mo uoklis ano a- o iaus Seman ika.l pag indu. su šia p og ama galima i sin ezuo i, . y. pagal nu ody as g ama ines pažymas sugene uo i no imą žodį a kelis. Daugiausia ano a imo klaidų pasi aiko dėl mo ologinio daugia eikšmiš- kumo: no s p og amos i obulinamos, is da labai dažnai nea pažįs a kon- eks o (a ba jį a pažįs a ne inkamai). Pas a uoju me u ski a nemažai dė- mesio šiai lie u ių kalbos au oma inės analizės p oblemai sp ęs i – suku a į ai ių į ankių, ku ie gali ibo i seman inį, sin aksinį i mo ologinį dau- gia eikšmiškumą, suda y a aisyklių, padedančių iena eikšmin i eks us, išanalizuo as i suklasi ikuo as lie u ių kalbos mo ologinis daugia eikšmiš- kumas (Rimku ė, g igony ė 2006: 32). Homo o mos dažnos ne ik lie u ių kalboje. Panaši si uacija iš yškėjo i nag inėjan ki ų kalbų eks ynus, pa yzdžiui, čekų kalboje mo ologiškai daugia eikšmės o mos suda o 46 p oc., slo ėnų kalboje – apie 8,01 p oc., umunų – 40 p oc., anglų – 38,65 p oc., eng ų – 21,58 p oc. (Hajič 2004: 173, ci uojama iš Rimku ė 2006a: 47). Remian is es ų mokslininkų pa eik- ais duomenimis (Puolakainen 2012: 194), galima eig i, kad be eik pusė es ų kalbos žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai. e alda jakai ienė (2009: 87) eigė, kad bū a s a s ymų, a oks eiškinys kaip žodžių daugia eikšmiškumas apsk i ai gali egzis uo i – esą jeigu iena 114 benDRinė kaLba | 96 ga sų seka u i d i ski ingas eikšmes, okiu a eju ai i u ė ų bū i du a ski i žodžiai, o ne ienas daugia eikšmis. s a bu paminė i, kad moksli- ninkė čia kalba apie leksinį, o ne mo ologinį daugia eikšmiškumą. ačiau okia nuomonė nė a populia i – pasak skais ės aleksand a ičiū ės (2008: 275), daugia eikšmiškumas y a sis emingas kalbos eiškinys, nes sie inas su lie u ių kalbos mo ologinės sis emos ypa ybėmis i linksnių sink e izmu, be o, susijęs su kalbos ekonomija i ibo umu. 2. s aRbiausi moRFoLoginio DaugiaReikšmiškumo eRminai kalbo y oje mo ologinis daugia eikšmiškumas dažniausiai sup an amas i į a dijamas keliais ski ingais e minais. oliau pa eikiama diskusija dėl e minų, . y. kaip pa adin i mo ologiškai daugia eikšmes o mas: homo- o momis, homonimais, homog a ais a ki aip (neap a iami e minai, susi- ję su ki ais daugia eikšmiškumo lygmenimis, oliau didžiausias dėmesys ski iamas ik mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejams). Plačiausios eikšmės e minas, ku į iš dalies bū ų galima a o i šiame s aipsnyje, y a homonimai, jie dažniausiai apib ėžiami kaip „žodžiai, u in ys ą pačią aišką i isiškai ski ingas eikšmes“ (jakai ienė 2009: 101), kaip „ ienodai skamban is su ki u žodžiu, ai pačiai kalbos daliai p iklausan is, be ski ingą eikšmę u in is žodis“ (gai enis, keinys 1990) a kaip „ ienodai a iami žodžiai (būna i homoniminių o mų, mo emų)“ (šukys 2004: 9). kaip minė a anksčiau, mo ologiškai daugia eikšmėmis adinamos kai o- mosios i nekai omosios, ienodai i ski ingai a iamos o mos. analizuojan mo ologinį daugia eikšmiškumą, leksinė eikšmė nė a s a bi ( ai dažniausiai akcen uojama ap ašan homonimus), odėl aki aizdu, kad e minas homoni- mai y a pe pla us kalban apie mo ologiškai daugia eikšmes o mas. e minas homo o mos kelia nemažai neaiškumų ling is ams. kai ku ie iš jų (ba auskai ė 1979: 43–44; ba auskai ė i k . 1995: 23) homo o momis laiko ski ingas o pa ies žodžio o mas a ba ski ingų žodžių panašiai skam- bančias o mas, p z., ap ašai – i daik a a džio ap ašas dgsk. a dininkas, i eiksmažodžio ap ašy i esamojo laiko an ojo asmens o ma. nikolajus Pa lo ičius kolesniko as homo o mas da adina pa adigminiais homoni- mais (kolesniko 1987: 7, ci uo a iš ne zo o a i k . 2005: 231), o F ancis ka amba su ampančias ų pačių a ski ingų kalbos dalių o mas adina sink e izmu (ka amba 1994: 15). migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 115 šiame s aipsnyje mo ologiškai daugia eikšmės o mos adinamos ho- mo o momis. kaip paaiškės iš oliau pa eikiamos šio e mino a osenos apž algos, e minas homo o mos šiame s aipsnyje a ojamas pla esne, nei įp as a kalbo y os da buose, eikšme. odėl oliau, išsamiau nesigili- nan į isas homonimijos ūšis, ap ašoma homo o mų samp a a kalbo y- os da buose. e. jakai ienė (2009: 103) homo o mas apib ėžia kaip a ski as, sa o ga - sine sanda a a si ik inai su ampančias isai nehomonimiškų žodžių po as. kaip pa yzdį mokslininkė pa eikia okį sakinį: Mama nuo aiko muses ai- ko, ku iame su ampa daik a a džio aikas nsk. kilmininkas i eiksmažo- džio aiky i esamojo laiko ečiojo asmens o ma. Remian is mokslininke, gali su ap i i kai ku ių žodžių kelios g ama inės o mos, p z.: lip i, lipa, lipo („judė i aukš yn a žemyn“) i lip i, limpa, lipo („kib i, klijuo is“). Čia su ampa eiksmažodžių bend a is i iš jos pada y os o mos. P oblemiška ai, kad okius a ejus ki i p iski ia ne homo o moms, o daliniams homo- nimams (ba auskai ė i k . 1995: 24). kazimie o gai enio i s asio keinio Kalbo y os e minų žodyne (k Ž) homo o momis laikomos ienodai a iamos i ašomos ski ingų žodžių o mos (gai enis, keinys 1990). adinasi, homo o moms nep iski iami linksnių sink e izmo a ejai, kai su ampa keli o pa ies žodžio linksniai. ačiau oks apib ėžimas gali kel i neaiškumų ski ian homo o mas i dali- nius homonimus. Žodyne pas a ieji apib ėž i kaip „homonimai, ku ių ne isos mo emos isiškai su ampa a ku ie p iklauso ski ingoms kalbos dalims“ (gai enis, keinys 1990: 80). e. jakai ienė dalinius homonimus apib ėžia kaip okius žodžius, „ku ių a ba ieno isos g ama inės o mos su ampa su dalimi ki o žodžio o mų, a ba ku ių su ampa ben po kelias o mas“ (jakai ienė 2009: 101–102). Pasak jos, dažniausiai okiu a eju ienas žodis būna kai omasis, o ki as nekai omasis, pa yzdžiui, gaila – ai i daik a a dis, eiškian is gailes į, gailėjimąsi, i p ie eiksmis (pa yzdžiai iš mo ologiškai ano uo o eks yno). Pasak e. jakai ienės, anali inėse kalbose daliniais homonimais laikomi žodžiai, ku ie gali p iklausy i ski ingoms kalbos dalims, pa yzdžiui, ang- liškas žodis ende gali bū i i daik a a dis, eiškian is pasiūlymą, i būd a - dis, eiškian is š elnų, jau ų, i eiksmažodis, eiškian is „pasiūly i, pa eik- i“ (jakai ienė 2009: 102). ki i mokslininkai (kaljano 2023: 27) okius a ejus adina kiek ki aip – g ama iniais homonimais. ai one iškai su- 122 benDRinė kaLba | 96 niame Ta p au inių žodžių žodyne ( ŽŽ) žodis b a as apib ėžiamas kaip „X ii–X iii a. i alijoje – samdomasis žudikas, a an iū is as, galin is pa- naudo i be kokį smu ą“, a as – „Laoso piniginio iene o kipo šim oji dalis“, a ba – „1. deng as medinis d i a is ežimas, a o as id. azijos au ų; a . a ganis ane sunkiems k o iniams ežio i; 2. ke u a is ežimas ja ams ež i; a o as kaukaze i P. uk ainoje“. okius žodžius pap as ai už unka a ski i nuo ne ikė inų homo o mų, nes kiek ieną jų eikia ik in i į ai iuose žodynuose i eks ynuose. sunku nusp ęs i i ai, a eikė ų į auk i juos į LkHŽ, nes ien ki ų žodynų duo- menimis em is nebeuž enka. iš šios homo o mų a si adimo p iežas ies ma- y i, kad susidu iama su dilema: kuo didesnis kalbos analizės p og amos leksikonas, uo daugiau p og ama u ė ų a pažin i žodžių i jų o mų, be ka u ai eiškia, kad gali a si as i nenuma y ų su apčių – mo ologinio dau- gia eikšmiškumo a ejų. aigi, siekian kuo ikslesnių ezul a ų, eikia ge ai apgal o i kompiu e inėse p og amose naudojamų žodžių a ankos p incipus. 4.2. Homo o mos, a si adusios dėl p ozodinių elemen ų ski umų Homo o mų dėl p ozodinių elemen ų ski umų (p z., ki čio ie os, p ie- gaidės, balsio ilgumo) a si anda ik ašy inėje kalboje. kadangi lie u ių kalbos mo ologiniai ano a o iai analizuoja ašy ines, be ki čio ženklų žodžių o mas, homo o mos ne e ai ski iasi p ozodika. okių homo o mų pa yzdžių daugiausia a p kai omųjų kalbos dalių su apimų, jų y a didžiojoje dalyje smulkesnių ūšių. Dažnai ai būna su a- pusios d i a daugiau ieno žodžio o mos. okie pa yzdžiai žodyne y a 11 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko su apimai su nsk. įnagininku i šauksmininku (p z.: agen ū à s. agen  a, mamà s. mãma); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko su a- pimai (p z.: absoliučiõs s. absoliùčios; adek ačiõs s. adek ãčios; áikš ės s. aikš s); ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko10 su apimai (p z.: ka è s. kã e, dumblè s. duble); bend a ies i ne eikia- mosios ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. a dininko su apimai (p z.: 10 a k eip inas dėmesys, kad šauksmininkas daug ku galimas ik eo iškai. suda an homo- o mų žodyną, nea siž elg a į daik a a džių seman iką, laiky a, kad galimos isų daik a a - džių šauksmininko o mos. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 123 apd b i s. apdi b ; ape i s. apei ); a iamosios nuosakos i ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. kilmininko su apimai (p z.: apl ų s. aply ; deñg ų s. deng ); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie inin- ko i šauksmininko su apimai (p z.: aidè s. áide; ga ažè s. ga ãže); (i)u i i linksniuočių daik a a džių nsk. a dininko i dgsk. galininko su apimai (p z.: apim s s. ãpim is; ãpsk i is s. apsk i s); esamojo laiko nsk. e- čiojo i an ojo asmenų su apimai (p z.: nep igidi s. nep igi d; negãli s. negal); į a džių mo . g. nsk. naudininko i be a dės giminės su apimai (p z., ái s. a, š ai s. ši a; žinoma, ši ai gali bū i i dalely ė, ačiau o- kie su apimai žodyne pa enka jau į ki ą ka ego iją – kai omųjų i nekai o- mųjų kalbos dalių su apimų ka ego iją, nes žodyne, kaip minė a, pa eikia- mos ik konk ečiai ūšiai inkančios g ama inės pažymos); (i)u linksniuo ės a dažodžių nsk. galininko i dgsk. kilmininko11 su apimai (p z.: ãlų s. al; le ų s. lie ); eiksmažodžių bend a ies i esamojo laiko an ojo asmens su apimai (p z.: iñkš i s. inkš ; kls i s. klys ). P ozodinių elemen ų ski umų nulem ų homo o mų a si anda i su apus d iem a daugiau ski ingų kai omųjų kalbos dalių. okio ipo homo o mų žodyne y a 7 ūšys: daik a a džių i eiksmažodžių su apimai (p z.: Adomo – su ampa ik inio daik a a džio Adõmas12 nsk. kilmininko i ne eikiamosios ūšies daly io ãdomas nsk. kilmininko o mos; apsaugos – su ampa daik a- a džio apsauga nsk. kilmininko, dgsk. galininko i eiksmažodžio apsau- go i būsimojo laiko o mos, plg.: apsaugõs s. apsáugos); daik a a džių i būd a džių su apimai (p z., a laidus – su ampa daik a a džio a laidai dgsk. galininko i būd a džio a laidus nsk. a dininko o mos, plg. ã laidus s. a laidùs); eiksmažodžių i būd a džių su apimai (p z., añ inę, asmẽninę s. an nę, asmennę – su ampa eiksmažodžių an in i, asmenin i eikiamosios ūšies bū ojo ka inio laiko daly ių i būd a džių an inis, -ė, asmeninis, -ė mo . g. nsk. galininko o mos); eiksmažodžių i į a džių su apimai (p z.: ki a s. k ai; kù ia s. ku ià – su ampa eiksmažodžių kis i, ku i i į a džių ki as, ku i o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių su apimai (p z.: bal i – daik a a džio bal is nsk. šauksmininko o ma ba i; būd a džio bal as dgsk. a dininko o ma bal ; bend a is bál i); daik a a džių i skai - a džių a į a džių su apimai (p z.: Anos – su ampa ik inio daik a a džio 11 ka ais (kaip i oliau pa eik ais a ejais) dgsk. kilmininkas galimas ik eo iškai. 12 iesa, ano a o ius geba ski i didžiąsias aides nuo mažųjų. is dėl o mo ologinis daugia- eikšmiškumas okiu a eju galė ų susida y i, jei i daly is bū ų ašomas didžiąja aide, pa yzdžiui, sakinio p adžioje. 124 benDRinė kaLba | 96 Ana i į a džio ana o mos, plg. Ãnos s. anõs; kelias – su ampa daik a a - dis kẽlias i į a dis keliàs); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių a bū- d a džių, a skai a džių su apimai (p z.: d ejos – su ampa skai a dis d ẽjos, daik a a džio d eja nsk. kilmininko o ma d ejõs i dgsk. a dininko o ma d ẽjos, aip pa būsimojo laiko eiksmažodis d ejõs). okių su apimų aip pa pas ebė a a p kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų, jie žodyne y a 8 ūšių: eiksmažodžių, būd a džių i p ie- eiksmių su apimai (p z., blogai – su ampa eiksmažodžio blog i nsk. an o- jo asmens bū ojo ka inio laiko o ma blógai, būd a džio blogas, -a mo . g. nsk. naudininko o ma blõgai i p ie eiksmis bloga); būd a džių i p ie eiks- mių su apimai (p z., aklai, e ek y iai – su ampa būd a džių mo . g. naudinin- ko o mos ãklai, e ek  iai i p ie eiksmiai akla, e ek y ia); daik a a džių i p ie eiksmių su apimai (p z., seniai – su ampa daik a a džio senis dgsk. a - dininko o ma sẽniai i p ie eiksmis senia); daik a a džių, būd a džių a į a džių i p ie eiksmių su apimai (p z.: aiškiai, aukš ai – su ampa daik a a - džių aiškis, aukš as dgsk. a dininko o mos aškiai, aũkš ai, būd a džių aiš- kus, -i, aukš as, -a mo . g. naudininko o mos áiškiai, áukš ai i p ie eiksmiai áiškiai, aukš a); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių su apimai (p z., bukai – su ampa daik a a džio bukas dgsk. a dininko i nsk. šauksmininko o mos bùkai, eiksmažodžio buk i bū ojo ka inio laiko nsk. an ojo asmens o ma buka, būd a džio bukas mo . g. nsk. naudinin- ko o ma bùkai, p ie eiksmis buka); skai a džių, p ielinksnių i p ie eiksmių su apimai (p z., pi ma – su ampa skai a džio pi mas, -a mo . g. nsk. a - dininkas i įnagininkas, be a dės giminės o mos pi mà, p ma, i p ielinks- nis bei p ie eiksmis p ma); eiksmažodžių i p ie eiksmių su apimai (p z., apmaudžiau – eiksmažodžio apmaudy i bū ojo ka inio laiko nsk. pi mojo asmens o ma apmáudžiau i aukš esniojo laipsnio p ie eiksmis apmaudžiaũ), daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių su apimai (p z., Ana – su ampa ik inio daik a a džio Ana nsk. a dininkas, įnagininkas bei šauks- mininkas, į a džio i dalely ės ana o mos, plg. Anà, na i anà). jei Lemuoklis i ki i mo ologiniai ano a o iai gebė ų analizuo i suki čiuo- us eks us13, ikė ina, mo ologinis daugia eikšmiškumas ge okai sumažė ų. 13 ą pada y i au oma iškai nė a sudė inga, pa yzdžiui, p og ama Ki čiuoklis, ji p ieinama h ps://kalbu. du.l /mokymosi-p iemones/ki ciuoklis. ki a e us, ši p og ama emiasi au- oma inės mo ologinės analizės p og amos ezul a ais, odėl susida o užbu as a as: nuo o, kiek ge ai eikia mo ologinis analiza o ius, p iklauso ki čia imo p og amos kokybė. Pami- nė ina, kad Ki čiuoklyje mo ologiškai daugia eikšmėms o moms pa eikiami keli ki čia imo a ian ai, aigi ai ne i in padė ų sp ęs i mo ologinio daugia eikšmiškumo p oblemą. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 125 i anksčiau bu o bandymų suklasi ikuo i homo o mas pagal p ozodinius elemen us. e. Rimku ė (2002: 91–98) išanaliza o 10 ūks . g ama iškai ano- uo ų žodžių, pa a o ų Lie u os y o s aipsniuose. iš i a, kad 83 p oc. ho- mo o mų y a one iškai apačios, o 17 p oc. ski iasi ki čio ie a. Homo o - mas, ku ios nesiski ia ki čio ie a, mokslininkė da ski s ė į d i ūšis: besi- ski iančias balsio kiekybe (p z., eiksmažodis mãno i į a dis màno) i be- siski iančias p iegaide (p z., eiksmažodžiai klaũsė (lema – klausy i) i kláusė (lema – klaus i)). anksčiau pa eik ais pa yzdžiais ap a os i ki čio ie a, i p iegaide besiski iančios homo o mos. Pas a ojoje ka ego ijoje ka u ap a - i i ie a ejai, ku ie ski iasi balsio kiekybe, ik jie a ski ai neišski i. 4.3. Homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių Į šią ka ego iją pa enka dalis kai omųjų kalbos dalių homo o mų, kai omų- jų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. eo iškai isi kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų ka ego ijos a ejai aip pa y a ski - ingų eikšmių žodžiai, nes u i ski ingas lemas. be aip eig i ne isuome eisinga, kadangi, pa yzdžiui, a p p ie eiksmių i būd a džių su apimų y a gana daug seman inio bend umo, iena o ma dažnai būna pada y a iš ki os. odėl homo o mas, a si adusias dėl daugia eikšmių žodžių, bū ų galima ski i da į d i smulkesnes ka ego ijas – ski ingos leksinės eikšmės homo o mas i dalinės leksinės eikšmės homo o mas. 4.3.1. Ski ingos leksinės eikšmės homo o mos Į šią ka ego iją pa enka su ampančios o mos, ku ios da ybiškai nė a susi- jusios. a p jų – 8 kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų ūšys: eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių homo o mos, pa yzdžiui, g iež ai – šiuo a eju su ampa daly io g iež as, -a (lema – g iež i) mo . g. nsk. naudininko o ma su isai ki ą eikšmę u inčiu p ie eiksmiu g iež ai i būd a džio g iež as, -a mo . g. nsk. naudininko o ma. adinasi, šiuo a eju daly į su p ie eiksmiu i būd a džiu sieja ski inga leksinė eikšmė, o būd a dį su p ie eiksmiu – iš dalies su ampan i, nes jie pada y i ienas iš ki o (išsamiau ž . 4.3.2 sk.); daik a a džių i p ie eiksmių a p ielinksnių, jung ukų, dalelyčių, jaus ukų, iš ik ukų homo o mos (p z.: dėlei – su ampa daik a a džio dėlė nsk. naudininko i p ielinksnio dėlei o mos; opa – su- ampa daik a a džio opa nsk. a dininko, šauksmininko, įnagininko o mos i iš ik ukas); į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių, jung ukų homo o mos 126 benDRinė kaLba | 96 (p z., kam – p ie eiksmio i į a džio su apimas); daik a a džių, p ie eiksmių i būd a džių a į a džių homo o mos (p z., mo . g. daik a a džio kandis, . y. „maža pe eliškė, ku ios ikš ai kapoja d abužius, ėda ja us, mil us, augalus“ (LkŽ 2005), nsk. naudininkas kandžiai i y . g. daik a a džio kandis, . y. „kandimas, įkandimas, įkąs a ie a“ (LkŽ 2005), dgsk. a di- ninkas kandžiai su ampa su būd a džio kandus, -i mo . g. nsk. naudininku i p ie eiksmiu kandžiai ( a p būd a džio i p ie eiksmio leksinės eikšmės y a dalinis su apimas, o su daik a a džiais kandis juos jau sieja ski inga leksinė eikšmė); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių, p ie eiksmių i p ielinksnių homo o mos (p z., a i – su ampa daik a a džio a is nsk. šauksmininko, eiksmažodžio á i bend a ies, būd a džio a us, -i mo . g. nsk. a dininko, p ie eiksmio i p ielinksnio a  o mos); eiksmažodžių, daik a a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z., ka ais – su ampa daly io ká as dgsk. įnagininko, daik a a džio ka as dgsk. įnagininko i p ie eiksmio ka ais o mos); eiksmažodžių i p ielinksnių a dalelyčių, jung ukų, jaus- ukų, iš ik ukų, san umpų homo o mos (p z.: ak – su ampa jaus ukas i daik a a džio ak i ečiojo asmens nsk. liepiamosios nuosakos o ma; už is – su ampa eiksmažodžio už is i ečiojo asmens būsimojo laiko i p ie eiks- mio už is o mos; ysk – su ampa žodžio yskupas g a inės san umpos i eiksmažodžio ys i liepiamosios nuosakos ečiojo asmens nsk. o mos); daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių homo o mos (p z., ana – su ampa ik inio daik a a džio Ana, į a džio i dalely ės ana o mos). ski ingos leksinės eikšmės homo o mų galė ų bū i i a p kai omųjų kalbos dalių homo o mų. LkHŽ jos suda o 8 ūšis: ski ingos leksinės eikš- mės daik a a džių, eiksmažodžių i būd a džių homo o mos (p z., anglių – su ampa daik a a džių anglys i anglė dgsk. kilmininko o mos); daik a a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z., adomą – su ampa daly io adomas nsk. galininko i ik inio daik a a džio Adomas nsk. galininko o mos); eiks- mažodžių i į a džių a skai a džių homo o mos (p z.: jos – su ampa eiks- mažodžio jo i ečiojo asmens būsimojo laiko i į a džio ji dgsk. a dininko i nsk. kilmininko o mos; ki ai – su ampa eiksmažodžio kis i bū ojo ka - inio laiko an ojo asmens i į a džio ki a nsk. naudininko o mos; ejos – su ampa eiksmažodžio ejo i būsimojo laiko ečiojo asmens i skai a džio eji, -os a dininko o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z.: kal ų – su ampa eiksmažodžio kal i a iamosios nuosa- kos ečiojo asmens o ma, daly io kál as, -a mo . i y . g. dgsk. kilminin- ko o ma, būd a džio ka as, -a mo . i y . g. dgsk. kilmininko o ma i migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 127 daik a a džio kál as dgsk. kilmininko o mos; ka us – su ampa daly io ká as y . g. dgsk. galininko, būd a džio ka us nsk. a dininko i daik- a a džio ka as dgsk. galininko o mos); būd a džių, į a džių, skai a džių i daik a a džių homo o mos (p z., iena – su ampa ik inio daik a a džio Viena i skai a džio, į a džio bei būd a džio ienas, -a nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko o mos); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių, skai a džių homo o mos (p z.: d ejos – su ampa daik a a džio d eja nsk. kilmininko, dgsk. a dininko, eiksmažodžio d ejo i ečiojo asmens būsi- mojo laiko i skai a džio d ejos o mos; maną – su ampa iš eiksmažodžio many i pada y o eikiamosios ūšies esamojo laiko daly io dgsk. a dinin- ko, į a džio manà mo . y . g. nsk. galininko i daik a a džio mãna nsk. galininko o mos); būd a džių i į a džių homo o mos (p z., juodu – su- ampa į a džio jis d iskai os a dininko, galininko i būd a džio juodas nsk. kilmininko o mos). 4.3.2. Homo o mos su iš dalies su ampančia leksine eikšme okios homo o mos u i ski ingas lemas, ačiau jos seman iškai i da y- biškai susijusios, p z.: absoliu iškai – su ampa p ie eiksmio absoliu iškai i būd a džio absoliu iškas o mos; ilgai – su ampa p ie eiksmio ilgai i bū- d a džio ilgas o mos. ai dažniausiai p ie eiksmiai, suda y i iš būd a džių, . y. os pačios šaknies žodžiai, i ik iš dalies juos galima laiky i ski ingos eikšmės žodžiais (jei žiū ima ne o maliai mo ologiškai, o seman iškai). Dalinės leksinės homo o mos žodyne suda o 8 kai omųjų kalbos dalių homo o mų ūšis, konk ečiau: subs an i a mobilia daik a a džių, pa yzdžiui, adminis a o ių (su ampa žodžių adminis a o ius bei adminis a o ė dgsk. kilmininko o mos), bėglių (su ampa žodžių bėglys i bėglė dgsk. kilmininko o mos) homo o mos; daik a a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z.: apkaus ai – su ampa eiksmažodžio apkaus y i esamojo laiko an ojo asmens i daik a a džio apkaus ai a dininko o mos; a sakai – su ampa daik a a džio a sakas dgsk. a dininko i eiksmažodžio a saky i esamojo laiko an ojo asmens o mos); daik a a džių i būd a džių homo o mos (p z., absoliu us – su ampa daik a a džio absoliu as dgsk. a dininko i būd a džio absoliu us nsk. a dininko o mos; abs ak u – su ampa daik a a džio abs ak as nsk. įnagininko i būd a džio abs ak us, -i be a dės giminės o mos); eiksma- žodžių i būd a džių homo o mos (p z.: magne inę – su ampa daly io ma- gne inęs bū ojo ka inio laiko dgsk. a dininko i būd a džio magne inis, -ė mo . g. nsk. galininko o mos; masinę – su ampa daly io masinęs y . g. 128 benDRinė kaLba | 96 dgsk. galininko i būd a džio masinis, -i mo . g. nsk. galininko o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z., kal ą – su- ampa būd a džio ka as i daly io kál as y . i mo . g. nsk. galininko i daik a a džio kál as nsk. galininko o mos, iesa, pas a uoju a eju susipi- na d i ski ingos p iežas ys. a p daly io i daik a a džio iš ies esama dali- nio leksinio su apimo, kadangi jų eikšmė susijusi, o š ai su būd a džiu ka as daly is i daik a a dis kál as su ampa dėl p ozodinių p iežasčių); bū- d a džių i į a džių homo o mos (p z., pi miausia – su ampa būd a džio pi miausias, -ia be a dės giminės i mo . g. nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko i skai a džio pi mas o mos); daik a a džių i skai a džių a į a džių homo o mos (p z.: aš uone ą (su ampa daik a a dis i skai a dis), maniškė (su ampa daik a a dis i į a dis)); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių a būd a džių, skai a džių homo o mos (p z., niū i – su ampa daik a a džio niū is nsk. šauksmininko, būd a džio niū us, -i mo . g. nsk. a dininko i eiksmažodžių niū ė i bei niu i an ojo i ečiojo asmens esa- mojo laiko o mos). Dalinio leksinio daugia eikšmiškumo pa yzdžių galima as i i a p kai- omųjų bei nekai omųjų kalbos dalių su apimų – eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių homo o mų (p z., aklinai – su ampa eiksmažodžio aklin- i bū ojo ka inio laiko nsk. an ojo asmens, p ie eiksmio aklinai i bū- d a džio aklinas, -a mo . g. nsk. naudininko o mos), būd a džių i p ie- eiksmių homo o mų (abejingai, ais ingai, cikliškai); daik a a džių i p ie- eiksmių homo o mų (p z.: do anai, laukan, pusbalsiu); daik a a džių, p ie eiksmių i būd a džių a į a džių homo o mų (p z., bailiai – su ampa daik a a džio bailys dgsk. a dininko, būd a džio bailus, -i mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio bailiai o mos, no s ski iasi daik a a džio bailia i būd a džio bei p ie eiksmio baliai ki čia imas. jei dėmesio į ki čia imą nek eip ume, isas is o mas sie ų iš dalies su ampan i leksinė eikšmė. Da paminė inos daik a a džių, eiksmažodžių i p ie eiksmių a p ie- linksnių homo o mos (p z., užda ai – su ampa iš eiksmažodžio užda y i pada y os daly io o mos užda as, -a, nsk. naudininko, daik a a džio už- da as dgsk. a dininko i būd a džio užda as, -a mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio užda ai o mos; ėlgi ski iasi kai ku ių žodžių ki čiai, plg. ùžda ai i užda a), eiksmažodžių, daik a a džių i p ie eiksmių homo o - mos (p z., apsiaus ai – su ampa daik a a džio apsiaus as dgsk. a dininko, daly io apsiaus as, -a mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio apsiaus ai o mos); skai a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: ke u iomis, pi miau), migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 129 eiksmažodžių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: apib ėž ai, apibend in ai – su ampa daly ių apib ėž as, -a, apibend in as, -a mo . g. nsk. naudininko o mos su p ie eiksmiais apib ėž ai, apibend in ai), daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z., nieko – su ampa daik a a džio i į a džio niekas o mos su p ie eiksmiu nieko), būd a džių, skai a džių i p ie eiks- mių homo o mos (p z., pi miausiai – šis žodis, p iklausomai nuo kon eks- o, gali bū i iek būd a dis, iek p ie eiksmis, iek skai a dis). 4.4. Homo o mos, nulem os lie u ių kalbos mo ologinės sis emos kai ku ias homo o mas lemia lie u ių kalbos mo ologinė sis ema. a dažo- džių su apimus lemia sink e iški am ik ų linksniuočių linksniai, su ampan- čios kai ku ių linksnių ski ingų giminių a skaičiaus o mos (p z., naujų – iek mo ., iek y . g. dgsk. kilmininko o ma); gali su ap i eiksmažodžių asmuo, skaičius, laikas i . . okių žodžių leksinė eikšmė y a okia pa . šios ka ego ijos isumą suda o ien kai omųjų kalbos dalių su apimai. a dažodžių su apimų daugiausia, juos galima ski i į skaičiaus, giminės i linksnio sink e izmo a ejus. Linksnių su apimų a ejai y a 7 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko i be a dės giminės su apimai (p z.: daik a a džiai aba ija, da a, emulsija; būd a džiai ak iška, a ališka, galinga); ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko su apimai (p z., daik a a džiai be eise, dėde, bedan e); (i)a, (i)u linksniuočių daik a a - džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z., daik a a džiai abi- u ien ai, akiniai, angelai); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie ininko i šauksmininko su apimai (p z.: albume, ba e, čempione); skai a džių i į a - džių a dininko i galininko su apimai (p z., į a džiai judu, mudu, skai a - džiai abi, d i ( e a paminė i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ) žodis abi laikomas į a džiu); i linksniuo ės daik a a džių a sudaik a a dė- jusių daly ių, būd a džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.: akmenys, an ys, bal ieji, kal inamieji); skai a džių a į a džių a dininko, galininko i įnagininko su apimai (p z., skai a džiai aš uoniolika, d ylika, ylika i į a dis keliolika). giminės su apimai žodyne y a 7 ūšių: a dažodžių y . i mo . g. dgsk. kilmininko su apimai (p z.: daly iai abejojančių, akcen uojančių, apibend i- nančių, būd a džiai apynaujų, bi ių, blogų – su ampa y . i mo . g.); (i)a 130 benDRinė kaLba | 96 linksniuo ės a dažodžių y . g. nsk. a dininko i (i)o linksniuo ės a - dažodžių mo . g. dgsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abejingas, b okuo as, die iškas; daly iai di e encijuo as, o suo as, gau as); (i)o i (i)a linksniuočių a dažodžių nsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abe- jingą, aklą, da ganą; daly iai dažomą, d audžiamą, gaunamą); eikiamosios ūšies daly ių y . g. dgsk. a dininko i be a dės giminės su apimai (p z.: abejoją, amžiną, apda ą); skai a džių a dininko mo . i y . g. su apimai (p z., ys); skai a džių galininko mo . i y . g. su apimai (p z., is); skai a džių a į a džių naudininko i (a ) įnagininko y . i mo . g. su a- pimai (p z.: d iem, jud iem); daik a a džių mo . i y . g. su apimai su bend ąja gimine (p z.: giminė, mazgo ė – bend oji giminė su ampa su mo- e iškąja; ligonis – bend oji giminė su ampa su y iškąja); kaip minė a, gali su ap i i kai omųjų kalbos dalių skaičius. okių a e- jų žodyne y a 4 ūšių: (i)o, ė linksniuo ės a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.; daik a a džiai abejonės, abėcėlės, ba e ijos; būd a džiai basos, bi ios, daba inės; daly iai decen ali- zuo os, degene uo os, eiliuo os); (i)u i i linksniuočių a dažodžių nsk. a - dininko i dgsk. galininko su apimai (p z.: adminis a o ius, gen is, kalen- do ius); (i)u linksniuo ės daik a a džių nsk. galininko i dgsk. kilmininko su apimai (p z.: ag eso ių, de lių, išminčių); (i) linksniuo ės y . g. būd a - džių nsk. šauksmininko i dgsk. a dininko su apimai (p z.: a imesni, ga sesni, mažesni). ne e ai su ampa i į ai ios eiksmažodžių o mos. okių su apimų žo- dyne – 7 ūšys. ai: eiksmažodžių bend a ies i ne eikiamosios ūšies da- ly ių bū ojo laiko y . g. dgsk. a dininko homo o mos (p z.: abso buo i, iša dy i, nulakuo i); a iamosios nuosakos ečiojo asmens eiksmažodžių i ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko daly ių dgsk. kilmininko homo o mos (p z.: adap uo ų, gamin ų, gi dė ų); esamojo laiko eiksmažodžių ečiojo i an ojo asmenų homo o mos (p z.: a sispindi, įsidėmi, k ūp eli); daly ių su- apimai su padaly iais a pusdaly iais (p z.: ado uojan is, bijan is – šiuo a e- ju sang ąžiniai padaly iai su ampa su nesang ąžinio esamojo laiko y . g. nsk. a dininko daly io o ma; pusdaly is duodamas su ampa su esamojo laiko daly iais – iek su mo . g. dgsk. galininku, iek su y . g. nsk. a - dininku); bend a ies su apimai su eiksmažodžių nsk. an uoju asmeniu (p z.: neklys i, nuslys i, ykš i); eiksmažodžių asmenuojamosios i neasme- nuojamosios o mų su apimai (p z.: di b inai, im inai, maldau inai – mo . g. daly ių nsk. naudininko o mos su ampa su būdiniais; sug įž a, i a – eiks- migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 131 mažodžių esamojo laiko ečiojo asmens o mos su ampa su be a dės i mo . g. daly iais – iek su a dininku, iek su įnagininku); esamojo i bū- simojo laiko padaly ių homo o mos (p z.: apklausian , p a ęsian , ęšian – su ampa būsimojo i esamojo laiko padaly ių o mos). 4.5. Tos pačios eikšmės homo o mos, a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms kai ku ie daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai, į a džiai i p ie eiks- miai, u in ys ą pačią eikšmę, gali p iklausy i d iem ski ingoms pa adig- moms, p z.: Aud ių galė ų bū i iek o mos Aud ius, iek o mos Aud ys nsk. galininkas; būčiau galė ų p iklausy i iek bū i, y a, bu o pa adigmai, iek bū i, būna, bu o, iek i bū i, bū a, bu o; g iu us – galė ų p iklausy i iek g iū i, g iūna, g iu o, iek g iū i, g iū a, g iu o pa adigmoms; o mos s ebuklada io lema galė ų bū i iek s ebuklada is, iek s ebuklada ys; mano – iek į a džio su lema mano, iek į a džio su lema manas o ma. okiems a ejams LkHŽ ski a iena a ski a ūšis. 4.6. P iežasčių sąsajos Paminė os penkios a si adimo p iežas ys gali bū i susijusios a pusa yje, o be o, kai ku ių žodžių homo o mų a si adimą gali lem i ne iena p iežas- is, pa yzdžiui, abs ãkčiai s. abs akčia – čia daugia eikšmiškumą lemia iek p ozodinių elemen ų ski umai (ski iasi ki čio ie a), iek dalinis eikš- mės su apimas ( ienas žodis y a pada y as iš ki o). ki as pa yzdys – bū- d a džio ka as i daik a a džio kál as su apimai. šie žodžiai galė ų pa ek i iek į p ozodinių elemen ų, iek į ski ingos leksinės eikšmės nulem ų homo o mų ka ego ijas. be o, ieną ūšį žodyne suda ančios ski ingos homo o mos nebū inai lemiamos ų pačių p iežasčių. Pa yzdžiui, ieni a iamosios nuosakos i ne eikiamosios ūšies daly ių su apimai (p z.: adap uo ų, b andin ų) susi- da o dėl p ozodinių elemen ų ski umų (plg., apl ų i aply ), o ki i – dėl lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, . y. iesiog su ampa d i eiksmažo- džio o mos (p z.: au oma izuo ų, de ė ų). Penkios homo o mų susida ymo p iežas ys padeda da ge iau su ok i, kodėl ano uojan Lemuokliu (a ki ais mo ologiniais ano a o iais) a si anda ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejų. Papildžius