Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys

migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 107 MIGLĖ ŽEMRIETĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: 0009-0000-2174-3311 moksLinių yRimų kRyP ys: eks ynų ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo - ologinė analizė, mo ologinis daugia eikšmiškumas i jo ibojimas. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.06 moRFoLogiškai DaugiaReikšmių FoRmų a siRaDimo PRieŽas ys ESMINIAI ŽODŽIAI: mo ologinis daugia eikšmiškumas, au oma inė mo olo- ginė analizė, eks ynas, homo o mos, žodynas. ano acija s aipsnyje, emian is duomenimis, gau ais iš Lie u ių kalbos homo o mų žodyno, ap a iamos lie u ių kalbos mo ologiškai daugia eikšmių o mų, s aipsnyje adi- namų homo o momis, a si adimo p iežas ys. Homo o mas pagal a si adimo p ie- žas is galima suklasi ikuo i į okias g upes: labiau eo inės homo o mos, a si adusios dėl kai ku ių žodynų suda ymo speci ikos; homo o mos, a si adusios dėl p ozodi- nių elemen ų ski umų; homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių; homo o mos, nulem os lie u ių kalbos mo ologijos sis emos; os pačios leksinės eikšmės homo o mos, a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms. šios homo o mų a si adimo p iežas ys padeda su ok i, kodėl ano uojan mo o- loginiais ano a o iais a si anda ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejų, kodėl negalima gau i isiškai ikslių au oma inio ano a imo ezul a ų. abs Rac in he a icle, he easons o he homo o ms o he Li huanian language a e desc ibed on he basis o da a ob ained om he Dic iona y o Homo o ms o he Li huanian Language. he au ho o e s a classi ica ion o homo o ms acco ding o he easons o hei appea ance, which is as ollows: homo o ms ha a e mo e heo e ical in na u e and appea ed due o he speci ics o c ea ing dic iona ies; homo o ms esul ing om di e ences in p osodic elemen s; homo o ms esul ing om di e en o e lapping wo ds; homo o ms ha a ose due o he speci ics o he Li huanian mo phology sys em; homo o ms o he same meaning ha appea ed unde di e en pa adigms. hese easons help us o unde s and why anno a ion by mo phological an- no a o s o en esul in di e en cases o mo phological ambigui y. 108 benDRinė kaLba | 96 Į aDas šiais laikais y inėjan kalbą, dažniausiai pasi elkiamos į ai ios kompiu e- inės p og amos. jos su eikia galimybę apdo o i kalbą, sp ęs i ling is ines p oblemas, segmen uo i eks ą, lemuo i, klasi ikuo i, klas e izuo i a aisy- i eks o klaidas, au oma iškai e s i. kompiu e inėmis p og amomis galima a lik i i seman inę, mo ologinę, sin aksinę analizę, ku i ano uo us a neano uo us eks ynus, ga synus i . . Lie u ių kalba i gi kompiu e izuojama. ienas iš lie u ių kalbos kom- piu e iza imo e apų – au oma inė mo ologinė analizė. jos me u iš yškėja mo ologinis daugia eikšmiškumas. mo ologinis daugia eikšmiškumas – ik iena nedidelė daugia eikšmiškumo dalis, ku iai p iski iama: 1) kai omosios i nekai omosios žodžių o mos a žodžiai; 2) ski ingų i ų pačių kalbos dalių žodžių o mos a žodžiai; 3) am ik omis o momis, p ozodiniais elemen ais besiski ian ys i isiškai su ampan ys žodžiai a jų o mos (Rimku ė 2003a: 63). mo ologiškai daugia eikšmiais žodžiai a jų o mos laikomi ada, kai ai pačiai žodžio o mai pa eikiamos d i a daugiau lemų (p z., o mai ko ų galima pa eik i lemas ko as i ko a) a ba d i a daugiau g ama inių pažymų (p z., nak is – nsk. a dininkas a ba dgsk. galininkas). Pe au oma inę mo ologinę analizę iš yškėjęs mo ologinis daugia eikš- miškumas, ano e ikos Rimku ės (2002: 86), y a labai speci inis a ejis, ačiau žmonės su daugia eikšmiais žodžiais susidu ia kasdien. Dažniausiai ai nesuda o bend a imo p oblemų, nes jie, su okdami kon eks ą, geba gana leng ai numany i, ku is žodis a jo o ma pa a o a, o ki i a ian ai ne nea eina į gal ą. be o, dažnai mo ologiškai daugia eikšmius žodžius saky inėje kalboje a pažin i padeda ski inga in onacija a ki čio ie a. no s mo ologinis daugia eikšmiškumas y a iš esmės išsp ęs a p oblema (ž . Rimku ė, Dauda a ičius 2007), is dėl o, ne i pa obulinus lie u ių kalbos mo ologinius ano a o ius, ne isada iš kelių mo ologiškai daugia- eikšmių o mų pa yks a pasi ink i ikė iniausią, be o, ne e i i okie a ejai, kai mo ologinis ano a o ius ne eisingai pa enka ieną o mą iš kelių galimų. Lie u ių kalbą analizuo i galima imis gana išsamiai ap ašy ais i iešai p ieinamais mo ologiniais ano a o iais – sin aksinės i seman inės analizės sis emoje p ieinamu ano a o iumi Seman ika.l 1 i ano a o iais Lemuoklis 1 Ž . h ps://seman ika.l /analysis/ ex analysis. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 109 bei Mo uoklis2. šiame s aipsnyje pa eik i duomenys pa em i Lemuoklio a lik a analize, odėl šis ano a o ius bus p is a y as kiek išsamiau. šio s aipsnio ikslas – ap ašy i lie u ių kalbos homo o mų (šis i ki i e minai bus paaiškin i 2 sky iuje) a si adimo p iežas is. užda iniai – ap- ž elg i su mo ologiniu daugia eikšmiškumu susijusius e minus i , emian- is išanalizuo ais mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejais, juos ap ašius i suklasi ika us, ap a i homo o mų a si adimo p iežas is. analizuo i Lie- u ių kalbos homo o mų žodyne (LkHŽ)3 esan ys žodžiai. y imui aiky i kiekybinės analizės, eks ynų ling is ikos, ap ašomasis me odai. LkHŽ pa eik i nesika ojan ys 1 mln. žodžių homo o mų pa yzdžiai, as i mo ologiškai ano uo ame eks yne. iš žodyno galima pama y i, ku ios lie u ių kalbos žodžių o mos y a mo ologiškai daugia eikšmės. skai y o- jai pa ys gali pada y i iš adas, ku ios o mos y a ikė inesnės i kas ai lemia. Žodyne y a apie 36 ūks . homo o mų, jos suklasi ikuo os į is ka ego ijas: 1) kai omųjų kalbos dalių homo o mos; 2) nekai omųjų kalbos dalių ho- mo o mos; 3) kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. kai o- mųjų kalbos dalių homo o mos, aip pa kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos smulkiau suski s y os į 53 ūšis (jos bus minimos oliau). e. Rimku ė, engusi mo ologiškai ano uo ą lie u ių kalbos eks yną, išsiaiškino, kad mo ologinis daugia eikšmiškumas apima iek kai omąsias, iek nekai omąsias kalbos dalis (Rimku ė 2006a: 136). ano jos, dažniausiai su ampa kai omosios kalbos dalys, ečiausiai – kai omosios su nekai omo- siomis. no s žodyne nepa eikiama s a is inių duomenų4, be pagal ai, ku- ioms homo o mų ūšims p iski iama daugiausia žodžių o mų, kaip dažnas galima paminė i šias homo o mų ūšis: (i)a linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko i (i)o linksniuo ės a dažodžių dgsk. galininko su apimai (p z.: nemažas, p ipažin as, ečias); (i)o i (i)a linksniuočių a dažodžių nsk. galininko su apimai (p z.: abejingą, aš un ą, pa duo ą); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko bei šauksmininko su a- pimai (p z.: aba ijos, abejingos, abs akčiausios) (išsamiau apie žodyno san- da ą i engimą ž . šio s aipsnio au o ės da bą: Piečy ė 2023). 2 Ž . h ps://si i. du.l /mo uoklis/. 3 šis žodynas engiamas leidybai. kol kas iešai neskelb as. au o ės – m. Žem ie ė i e. Rim- ku ė. 4 Dažnumui suskaičiuo i eikė ų a ski o y imo. be , paanaliza us dalį homo o mų eks ynuo- se, ma y i, kad ienos iš jų gali bū i pa a o os ūks ančius ka ų, ki os – ik kelis ka us. 110 benDRinė kaLba | 96 LkHŽ i ka u šio s aipsnio šal inis – 2000–2005 m. eng as mo olo- giškai ano uo as 1 mln. žodžių lie u ių kalbos eks ynas. jis ano uo as nau- dojan y au o zinke ičiaus suku ą p og amą Lemuoklis. mo ologiškai ano uo ame eks yne be eik pusė žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai. šis eiškinys iš yškėjo ik ada, kai mokslininkai p adėjo a ky i au oma- inės mo ologinės analizės p og amos ano uo us ailus, kai pama ė, kaip kalba ak uojama ne u in kon eks inių žinių, . y. kai kiek iena žodžio o ma analizuojama kaip isiškai a ski a (Rimku ė 2006a: 136). aigi, šis s aipsnis i jame esan ys paaiškinimai u ė ų bū i p a a ūs iems, ku ie naudoja lie u ių kalbos mo ologinius ano a o ius. jis u ė ų padė i sup as- i galimų ne ikslumų p iežas is. LkHŽ – pi masis okio ipo lie u ių kalbos žodynas. jame ma y i ne- adicinis požiū is į kalbą, pa eik as pe kompiu e inių lie u ių kalbos ana- lizės p og amų p izmę. iš šio žodyno ma y i, kokią kalbą „sup an a“ kom- piu e inės p og amos. Panašų aizdą apie lie u ių kalbą gali susida y i i lie u ių kalbos besimokan ys užsieniečiai. kadangi žodyną suda o iš ies didelis homo o mų skaičius, jis mokslininkams a e ia daugiau y inėjimo galimybių. no s, kaip minė a, Lie u oje oks žodynas – pi masis, ačiau panašių žodynų jau publikuo a ki omis kalbomis. Pa yzdžiui, 2001 m. suku as usų kalbos homo o mų žodynas, au o ė – zhanna g igo ye na anoshkina (Сло- варъ омонимичных словоформ)5. šiame žodyne pa eikiami i homonimai, i homog a ai (žodžiai, ku ie ašomi aip pa , be ski ingai a iami). Žo- dyne į ki į nea siž elgiama, ne a ojama aidė ё. Žodynas su a ky as aip, kad žodžių o mos bū ų kai ėje, o leksemos – dešinėje. kalbos dalys pa- eikiamos skliaus uose, plg.6: ехидна ехидной ехидна (с), ехидный (п) ехидною ехидны ехидно ехидно (н), ехидный (п) 5 Rusų kalbos homo o mų žodynas y a p ieinamas in e ne e: h p://c l. uslang. u/homo- o ms/index.h m. 6 šiuo pa yzdžiu pa odomas žodžio ехидна linksnia imas i kalbos dalys (jų san umpos pa eik os skliaus eliuose). Rusų kalboje šis žodis u i ne ieną eikšmę, ku i p iklauso nuo kon eks o. Žodis ехидна lie u iškai gali eikš i ežį, aus alijos gy a ę a gali bū i a ojamas no in apibūdin i pik ą, žiau ų, klas ingą žmogų. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 111 2008 m. bu o suku as anglų kalbos homo onų žodynas7, jo au o ius – al edas aloisi (plačiau apie homo onų i homo o mų san ykį ž . šio s aips- nio 2 sk.). Žodyno ap aše eigiama, kad žodynas nuola pildomas, ačiau ūks a in o macijos, iš ku enkami žodžiai, kiek jų y a i pan. susisiekus su žodyno au o iumi, paaiškėjo, kad pi moji žodyno e sija bu o popie inė, ačiau g ei ai sup as a, kad p ak iškiau suku i in e ne inę, nes popie inė galė ų g ei ai pasen i i p i eik ų ne ieno leidimo. Žodyne y a daugiau nei 10 ūks . homo onų, juos gali siūly i i žodyno a o ojai. be o, čia pa ei- kiamos ne ik homo onų lemos, jų kalbos dalys, be i apib ėžimai – ai nė a labai įp as a okio ipo žodynams. Pa eikiami ski ingai ašomi, be ienodai a iami žodžiai, pa yzdžiui, moo (lie . mū) i moue (lie . g imasa), plg.: moo 1. :: e b-in ansi i e o emi he deep, bellowing sound made by a cow; low. 2. :: noun he lowing o a cow o a simila sound. moue 1. :: noun a small g imace; a pou . anglų kalbos homo onai pa eik i i popie iniuose žodynuose, pa yzdžiui, 1997 m. publikuo as Leslie P essono homo onų žodynas (Dic iona y o Ho- mophones). jis ski as besimokan iems anglų kalbos, u i daugiau nei 600 ho- mo onų po ų. 2012 m. suda y as a. D. Reed žodynas Reed’s Homophones: A Comp ehensi e Book o Sound-alike Wo ds (žodyne pa eikiami ame ikiečių anglų kalbos homo onai, jų po ų y a daugiau nei 1 000. P ie kiek ieno žodžio pa eikiamas apib ėžimas, kalbos dalis i a ojimo pa yzdys). Lie u oje aip pa pa eng a knygų, ado ėlių, mokslinių s aipsnių pa- našiomis emomis. jonas šukys 2004 m. išleido knygą Panašiai skamban ys žodžiai: no mos i klaidos, ku ioje išsamiai analizuojami pa onimai ( e minas bus paaiškin as 2 sk.). knygoje mokslininkas paaiškina sug e in ų žodžių no mines eikšmes, nu odo i pa aisy ą klaidingą a oseną, be o, ap a ia pa onimų i homog a ų a osenos aspek us. Dalis homo o mų a si anda dėl a si ik inai su ampančių ski ingų eikšmių žodžių. okių žodžių analizei ski as Rū os ma cinke ičienės (2011) ado- ėlis Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai, ku io iename sky iuje ašoma apie polisemiją, čia išsamiai ap ašy i homonimai, pa eik a jų klasi ikacija. 7 anglų kalbos homo onų žodynas p ieinamas in e ne e: h ps://www.homophone.com. 112 benDRinė kaLba | 96 ypač daug da bų apie mo ologinį daugia eikšmiškumą publika o e. Rimku ė. galima paminė i jos dise aciją (Rimku ė 2006a), kele ą moks- linių s aipsnių (Rimku ė 2002, 2003a, b), ku plačiai ap ašy os į ai ios daugia eikšmiškumo ūšys, ypač daug dėmesio ski a mo ologiniam dau- gia eikšmiškumui bei homo o moms. šis s aipsnis susideda iš į ado (pi moji dalis), d iejų eo inių dalių, d iejų i iamųjų dalių i apibend inimo. Da bo gale pa eikiamas isų ci- uo ų li e a ū os šal inių są ašas. 1. moRFoLogiškai ano uo as eks ynas iR jame išRyškėjęs moRFoLoginis DaugiaReikšmiškumas Pi masis mo ologiškai ano uo as lie u ių kalbos eks ynas – idos Žilins- kienės i Laimos g umadienės suku a elek oninė duomenų bazė. ji nau- do a specialiai dažniniams žodynams eng i (Rimku ė 2006b: 34). . Ži- linskienės i L. g umadienės Daba inės ašomosios lie u ių kalbos dažninio žodyno elek oninis eks ynas (2002) suda y as iš 1,2 mln. žodžių, jame esan- ys eks ai – o iginalūs (ne e s iniai), p iklauso publicis iniam, moksliniam, bele is iniam a ba kancelia iniam s iliui. šie eks ai bu o ano uo i, o ėliau pagal juos suku i žodynai – Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1997) i Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas (1998). y au o Didžiojo uni e si e o kompiu e inės ling is ikos cen e 2000 m. p adė as ku i į ade minė as mo ologiškai ano uo as eks ynas8. jis suda y as pusiau au oma iškai, p i aikius au oma inės mo ologinės ana- lizės p og amą Lemuoklis. Pi mąją jo e siją suda ė apie 1 mln. žodžių, ačiau ėliau eks ynas bu o papildy as, pa aisy i ne ikslumai9. eks yne publicis ikos eks ai suda o 36 p oc., mokslinės li e a ū os eks ai – 24 p oc., g ožinės li e a ū os eks ai – 19 p oc., adminis acinio s iliaus eks ai – 2,8 p oc., Lie u os Respublikos seimo s enog amos – 6,8 p oc. eks ynas suda y as pusiau au oma iškai. uo me u, kai bu o suda omas šis eks ynas, . zinke ičiaus pa eng a mo ologinės analizės p og ama 8 šis eks ynas iešai p ieinamas in e ne e: h ps://cla in. du.l /xmlui/handle/20.500.11821/33. 9 Lie u ių kalbos homo o mų žodynui duomenys im i iš šios pi mosios eks yno e sijos, nes no ė a už iksuo i kuo daugiau lie u ių kalbos mo ologinio daugia eikšmiškumo a e- jų. ėliau Lemuoklyje įdieg i s a is iniai iena eikšminimo moduliai (Rimku ė, Dauda a i- čius 2007), dėl o ši p og ama p adėjo eik i iksliau, pa eikda o daug mažiau mo ologiš- kai iena eikšmių o mų. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 113 Lemuoklis, pa eikian i lemas i mo ologines pažymas, nea siž elgda o į kon eks ą, šioje p og amoje nebu o įdieg a in o macijos apie seman iką, žodžių o mos dažniausiai būda o nus a omos u in lie u iškų žodžių šaknų są ašą, o ne naudojan is kokiais no s žodžių o mų są ašais su nu ody omis ų o mų g ama inėmis pažymomis (zinke ičius 2000: 30). ai eiškia, kad p og ama žodžių o moms pa eikda o isas galimas g ama ines pažymas i isas galimas lemas (an aš ines o mas) (ž . į ade pa eik us pa yzdžius). Da paminė ina, kad Lemuoklis analiza o ašy ines, be ki čio ženklų o mas. bū en dėl o homo o mos galėjo ski is i p ozodiniais elemen ais (Rimku- ė, g ybinai ė 2004: 75–76). šiuo me u kalbos echnologijų y imuose dažniau naudojamas ano a o- ius Seman ika.l , nes jis ikslesnis; gali bū i i a komas, i a naujinamas, i papildomas (bielinskienė i k . 2017: 2). ačiau jis i gi ne isuome ano uoja aisyklingai – ne e ai nea pažįs a s e imybių, ža gono, umpinių. nema an isos kalbos a kon eks o aip, kaip ma o žmogus, da oma mo - ologiškai daugia eikšmių žodžių ano a imo klaidų (jei ienas žodis u i kelias ski ingas g ama ines eikšmės, mo ologiniai ano a o iai ka ais pa- si enka ne eisingą g ama inę pažymą). isai neseniai, 2023 m. pabaigoje, p adėjo eik i i nauja žodžių i eks o analizės p og ama Mo uoklis ano a- o iaus Seman ika.l pag indu. su šia p og ama galima i sin ezuo i, . y. pagal nu ody as g ama ines pažymas sugene uo i no imą žodį a kelis. Daugiausia ano a imo klaidų pasi aiko dėl mo ologinio daugia eikšmiš- kumo: no s p og amos i obulinamos, is da labai dažnai nea pažįs a kon- eks o (a ba jį a pažįs a ne inkamai). Pas a uoju me u ski a nemažai dė- mesio šiai lie u ių kalbos au oma inės analizės p oblemai sp ęs i – suku a į ai ių į ankių, ku ie gali ibo i seman inį, sin aksinį i mo ologinį dau- gia eikšmiškumą, suda y a aisyklių, padedančių iena eikšmin i eks us, išanalizuo as i suklasi ikuo as lie u ių kalbos mo ologinis daugia eikšmiš- kumas (Rimku ė, g igony ė 2006: 32). Homo o mos dažnos ne ik lie u ių kalboje. Panaši si uacija iš yškėjo i nag inėjan ki ų kalbų eks ynus, pa yzdžiui, čekų kalboje mo ologiškai daugia eikšmės o mos suda o 46 p oc., slo ėnų kalboje – apie 8,01 p oc., umunų – 40 p oc., anglų – 38,65 p oc., eng ų – 21,58 p oc. (Hajič 2004: 173, ci uojama iš Rimku ė 2006a: 47). Remian is es ų mokslininkų pa eik- ais duomenimis (Puolakainen 2012: 194), galima eig i, kad be eik pusė es ų kalbos žodžių y a mo ologiškai daugia eikšmiai. e alda jakai ienė (2009: 87) eigė, kad bū a s a s ymų, a oks eiškinys kaip žodžių daugia eikšmiškumas apsk i ai gali egzis uo i – esą jeigu iena 114 benDRinė kaLba | 96 ga sų seka u i d i ski ingas eikšmes, okiu a eju ai i u ė ų bū i du a ski i žodžiai, o ne ienas daugia eikšmis. s a bu paminė i, kad moksli- ninkė čia kalba apie leksinį, o ne mo ologinį daugia eikšmiškumą. ačiau okia nuomonė nė a populia i – pasak skais ės aleksand a ičiū ės (2008: 275), daugia eikšmiškumas y a sis emingas kalbos eiškinys, nes sie inas su lie u ių kalbos mo ologinės sis emos ypa ybėmis i linksnių sink e izmu, be o, susijęs su kalbos ekonomija i ibo umu. 2. s aRbiausi moRFoLoginio DaugiaReikšmiškumo eRminai kalbo y oje mo ologinis daugia eikšmiškumas dažniausiai sup an amas i į a dijamas keliais ski ingais e minais. oliau pa eikiama diskusija dėl e minų, . y. kaip pa adin i mo ologiškai daugia eikšmes o mas: homo- o momis, homonimais, homog a ais a ki aip (neap a iami e minai, susi- ję su ki ais daugia eikšmiškumo lygmenimis, oliau didžiausias dėmesys ski iamas ik mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejams). Plačiausios eikšmės e minas, ku į iš dalies bū ų galima a o i šiame s aipsnyje, y a homonimai, jie dažniausiai apib ėžiami kaip „žodžiai, u in ys ą pačią aišką i isiškai ski ingas eikšmes“ (jakai ienė 2009: 101), kaip „ ienodai skamban is su ki u žodžiu, ai pačiai kalbos daliai p iklausan is, be ski ingą eikšmę u in is žodis“ (gai enis, keinys 1990) a kaip „ ienodai a iami žodžiai (būna i homoniminių o mų, mo emų)“ (šukys 2004: 9). kaip minė a anksčiau, mo ologiškai daugia eikšmėmis adinamos kai o- mosios i nekai omosios, ienodai i ski ingai a iamos o mos. analizuojan mo ologinį daugia eikšmiškumą, leksinė eikšmė nė a s a bi ( ai dažniausiai akcen uojama ap ašan homonimus), odėl aki aizdu, kad e minas homoni- mai y a pe pla us kalban apie mo ologiškai daugia eikšmes o mas. e minas homo o mos kelia nemažai neaiškumų ling is ams. kai ku ie iš jų (ba auskai ė 1979: 43–44; ba auskai ė i k . 1995: 23) homo o momis laiko ski ingas o pa ies žodžio o mas a ba ski ingų žodžių panašiai skam- bančias o mas, p z., ap ašai – i daik a a džio ap ašas dgsk. a dininkas, i eiksmažodžio ap ašy i esamojo laiko an ojo asmens o ma. nikolajus Pa lo ičius kolesniko as homo o mas da adina pa adigminiais homoni- mais (kolesniko 1987: 7, ci uo a iš ne zo o a i k . 2005: 231), o F ancis ka amba su ampančias ų pačių a ski ingų kalbos dalių o mas adina sink e izmu (ka amba 1994: 15). migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 115 šiame s aipsnyje mo ologiškai daugia eikšmės o mos adinamos ho- mo o momis. kaip paaiškės iš oliau pa eikiamos šio e mino a osenos apž algos, e minas homo o mos šiame s aipsnyje a ojamas pla esne, nei įp as a kalbo y os da buose, eikšme. odėl oliau, išsamiau nesigili- nan į isas homonimijos ūšis, ap ašoma homo o mų samp a a kalbo y- os da buose. e. jakai ienė (2009: 103) homo o mas apib ėžia kaip a ski as, sa o ga - sine sanda a a si ik inai su ampančias isai nehomonimiškų žodžių po as. kaip pa yzdį mokslininkė pa eikia okį sakinį: Mama nuo aiko muses ai- ko, ku iame su ampa daik a a džio aikas nsk. kilmininkas i eiksmažo- džio aiky i esamojo laiko ečiojo asmens o ma. Remian is mokslininke, gali su ap i i kai ku ių žodžių kelios g ama inės o mos, p z.: lip i, lipa, lipo („judė i aukš yn a žemyn“) i lip i, limpa, lipo („kib i, klijuo is“). Čia su ampa eiksmažodžių bend a is i iš jos pada y os o mos. P oblemiška ai, kad okius a ejus ki i p iski ia ne homo o moms, o daliniams homo- nimams (ba auskai ė i k . 1995: 24). kazimie o gai enio i s asio keinio Kalbo y os e minų žodyne (k Ž) homo o momis laikomos ienodai a iamos i ašomos ski ingų žodžių o mos (gai enis, keinys 1990). adinasi, homo o moms nep iski iami linksnių sink e izmo a ejai, kai su ampa keli o pa ies žodžio linksniai. ačiau oks apib ėžimas gali kel i neaiškumų ski ian homo o mas i dali- nius homonimus. Žodyne pas a ieji apib ėž i kaip „homonimai, ku ių ne isos mo emos isiškai su ampa a ku ie p iklauso ski ingoms kalbos dalims“ (gai enis, keinys 1990: 80). e. jakai ienė dalinius homonimus apib ėžia kaip okius žodžius, „ku ių a ba ieno isos g ama inės o mos su ampa su dalimi ki o žodžio o mų, a ba ku ių su ampa ben po kelias o mas“ (jakai ienė 2009: 101–102). Pasak jos, dažniausiai okiu a eju ienas žodis būna kai omasis, o ki as nekai omasis, pa yzdžiui, gaila – ai i daik a a dis, eiškian is gailes į, gailėjimąsi, i p ie eiksmis (pa yzdžiai iš mo ologiškai ano uo o eks yno). Pasak e. jakai ienės, anali inėse kalbose daliniais homonimais laikomi žodžiai, ku ie gali p iklausy i ski ingoms kalbos dalims, pa yzdžiui, ang- liškas žodis ende gali bū i i daik a a dis, eiškian is pasiūlymą, i būd a - dis, eiškian is š elnų, jau ų, i eiksmažodis, eiškian is „pasiūly i, pa eik- i“ (jakai ienė 2009: 102). ki i mokslininkai (kaljano 2023: 27) okius a ejus adina kiek ki aip – g ama iniais homonimais. ai one iškai su- 122 benDRinė kaLba | 96 niame Ta p au inių žodžių žodyne ( ŽŽ) žodis b a as apib ėžiamas kaip „X ii–X iii a. i alijoje – samdomasis žudikas, a an iū is as, galin is pa- naudo i be kokį smu ą“, a as – „Laoso piniginio iene o kipo šim oji dalis“, a ba – „1. deng as medinis d i a is ežimas, a o as id. azijos au ų; a . a ganis ane sunkiems k o iniams ežio i; 2. ke u a is ežimas ja ams ež i; a o as kaukaze i P. uk ainoje“. okius žodžius pap as ai už unka a ski i nuo ne ikė inų homo o mų, nes kiek ieną jų eikia ik in i į ai iuose žodynuose i eks ynuose. sunku nusp ęs i i ai, a eikė ų į auk i juos į LkHŽ, nes ien ki ų žodynų duo- menimis em is nebeuž enka. iš šios homo o mų a si adimo p iežas ies ma- y i, kad susidu iama su dilema: kuo didesnis kalbos analizės p og amos leksikonas, uo daugiau p og ama u ė ų a pažin i žodžių i jų o mų, be ka u ai eiškia, kad gali a si as i nenuma y ų su apčių – mo ologinio dau- gia eikšmiškumo a ejų. aigi, siekian kuo ikslesnių ezul a ų, eikia ge ai apgal o i kompiu e inėse p og amose naudojamų žodžių a ankos p incipus. 4.2. Homo o mos, a si adusios dėl p ozodinių elemen ų ski umų Homo o mų dėl p ozodinių elemen ų ski umų (p z., ki čio ie os, p ie- gaidės, balsio ilgumo) a si anda ik ašy inėje kalboje. kadangi lie u ių kalbos mo ologiniai ano a o iai analizuoja ašy ines, be ki čio ženklų žodžių o mas, homo o mos ne e ai ski iasi p ozodika. okių homo o mų pa yzdžių daugiausia a p kai omųjų kalbos dalių su apimų, jų y a didžiojoje dalyje smulkesnių ūšių. Dažnai ai būna su a- pusios d i a daugiau ieno žodžio o mos. okie pa yzdžiai žodyne y a 11 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko su apimai su nsk. įnagininku i šauksmininku (p z.: agen ū à s. agen  a, mamà s. mãma); (i)o, ė linksniuočių a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko su a- pimai (p z.: absoliučiõs s. absoliùčios; adek ačiõs s. adek ãčios; áikš ės s. aikš s); ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko10 su apimai (p z.: ka è s. kã e, dumblè s. duble); bend a ies i ne eikia- mosios ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. a dininko su apimai (p z.: 10 a k eip inas dėmesys, kad šauksmininkas daug ku galimas ik eo iškai. suda an homo- o mų žodyną, nea siž elg a į daik a a džių seman iką, laiky a, kad galimos isų daik a a - džių šauksmininko o mos. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 123 apd b i s. apdi b ; ape i s. apei ); a iamosios nuosakos i ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko y . g. daly ių dgsk. kilmininko su apimai (p z.: apl ų s. aply ; deñg ų s. deng ); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie inin- ko i šauksmininko su apimai (p z.: aidè s. áide; ga ažè s. ga ãže); (i)u i i linksniuočių daik a a džių nsk. a dininko i dgsk. galininko su apimai (p z.: apim s s. ãpim is; ãpsk i is s. apsk i s); esamojo laiko nsk. e- čiojo i an ojo asmenų su apimai (p z.: nep igidi s. nep igi d; negãli s. negal); į a džių mo . g. nsk. naudininko i be a dės giminės su apimai (p z., ái s. a, š ai s. ši a; žinoma, ši ai gali bū i i dalely ė, ačiau o- kie su apimai žodyne pa enka jau į ki ą ka ego iją – kai omųjų i nekai o- mųjų kalbos dalių su apimų ka ego iją, nes žodyne, kaip minė a, pa eikia- mos ik konk ečiai ūšiai inkančios g ama inės pažymos); (i)u linksniuo ės a dažodžių nsk. galininko i dgsk. kilmininko11 su apimai (p z.: ãlų s. al; le ų s. lie ); eiksmažodžių bend a ies i esamojo laiko an ojo asmens su apimai (p z.: iñkš i s. inkš ; kls i s. klys ). P ozodinių elemen ų ski umų nulem ų homo o mų a si anda i su apus d iem a daugiau ski ingų kai omųjų kalbos dalių. okio ipo homo o mų žodyne y a 7 ūšys: daik a a džių i eiksmažodžių su apimai (p z.: Adomo – su ampa ik inio daik a a džio Adõmas12 nsk. kilmininko i ne eikiamosios ūšies daly io ãdomas nsk. kilmininko o mos; apsaugos – su ampa daik a- a džio apsauga nsk. kilmininko, dgsk. galininko i eiksmažodžio apsau- go i būsimojo laiko o mos, plg.: apsaugõs s. apsáugos); daik a a džių i būd a džių su apimai (p z., a laidus – su ampa daik a a džio a laidai dgsk. galininko i būd a džio a laidus nsk. a dininko o mos, plg. ã laidus s. a laidùs); eiksmažodžių i būd a džių su apimai (p z., añ inę, asmẽninę s. an nę, asmennę – su ampa eiksmažodžių an in i, asmenin i eikiamosios ūšies bū ojo ka inio laiko daly ių i būd a džių an inis, -ė, asmeninis, -ė mo . g. nsk. galininko o mos); eiksmažodžių i į a džių su apimai (p z.: ki a s. k ai; kù ia s. ku ià – su ampa eiksmažodžių kis i, ku i i į a džių ki as, ku i o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių su apimai (p z.: bal i – daik a a džio bal is nsk. šauksmininko o ma ba i; būd a džio bal as dgsk. a dininko o ma bal ; bend a is bál i); daik a a džių i skai - a džių a į a džių su apimai (p z.: Anos – su ampa ik inio daik a a džio 11 ka ais (kaip i oliau pa eik ais a ejais) dgsk. kilmininkas galimas ik eo iškai. 12 iesa, ano a o ius geba ski i didžiąsias aides nuo mažųjų. is dėl o mo ologinis daugia- eikšmiškumas okiu a eju galė ų susida y i, jei i daly is bū ų ašomas didžiąja aide, pa yzdžiui, sakinio p adžioje. 124 benDRinė kaLba | 96 Ana i į a džio ana o mos, plg. Ãnos s. anõs; kelias – su ampa daik a a - dis kẽlias i į a dis keliàs); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių a bū- d a džių, a skai a džių su apimai (p z.: d ejos – su ampa skai a dis d ẽjos, daik a a džio d eja nsk. kilmininko o ma d ejõs i dgsk. a dininko o ma d ẽjos, aip pa būsimojo laiko eiksmažodis d ejõs). okių su apimų aip pa pas ebė a a p kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų, jie žodyne y a 8 ūšių: eiksmažodžių, būd a džių i p ie- eiksmių su apimai (p z., blogai – su ampa eiksmažodžio blog i nsk. an o- jo asmens bū ojo ka inio laiko o ma blógai, būd a džio blogas, -a mo . g. nsk. naudininko o ma blõgai i p ie eiksmis bloga); būd a džių i p ie eiks- mių su apimai (p z., aklai, e ek y iai – su ampa būd a džių mo . g. naudinin- ko o mos ãklai, e ek  iai i p ie eiksmiai akla, e ek y ia); daik a a džių i p ie eiksmių su apimai (p z., seniai – su ampa daik a a džio senis dgsk. a - dininko o ma sẽniai i p ie eiksmis senia); daik a a džių, būd a džių a į a džių i p ie eiksmių su apimai (p z.: aiškiai, aukš ai – su ampa daik a a - džių aiškis, aukš as dgsk. a dininko o mos aškiai, aũkš ai, būd a džių aiš- kus, -i, aukš as, -a mo . g. naudininko o mos áiškiai, áukš ai i p ie eiksmiai áiškiai, aukš a); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių su apimai (p z., bukai – su ampa daik a a džio bukas dgsk. a dininko i nsk. šauksmininko o mos bùkai, eiksmažodžio buk i bū ojo ka inio laiko nsk. an ojo asmens o ma buka, būd a džio bukas mo . g. nsk. naudinin- ko o ma bùkai, p ie eiksmis buka); skai a džių, p ielinksnių i p ie eiksmių su apimai (p z., pi ma – su ampa skai a džio pi mas, -a mo . g. nsk. a - dininkas i įnagininkas, be a dės giminės o mos pi mà, p ma, i p ielinks- nis bei p ie eiksmis p ma); eiksmažodžių i p ie eiksmių su apimai (p z., apmaudžiau – eiksmažodžio apmaudy i bū ojo ka inio laiko nsk. pi mojo asmens o ma apmáudžiau i aukš esniojo laipsnio p ie eiksmis apmaudžiaũ), daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių su apimai (p z., Ana – su ampa ik inio daik a a džio Ana nsk. a dininkas, įnagininkas bei šauks- mininkas, į a džio i dalely ės ana o mos, plg. Anà, na i anà). jei Lemuoklis i ki i mo ologiniai ano a o iai gebė ų analizuo i suki čiuo- us eks us13, ikė ina, mo ologinis daugia eikšmiškumas ge okai sumažė ų. 13 ą pada y i au oma iškai nė a sudė inga, pa yzdžiui, p og ama Ki čiuoklis, ji p ieinama h ps://kalbu. du.l /mokymosi-p iemones/ki ciuoklis. ki a e us, ši p og ama emiasi au- oma inės mo ologinės analizės p og amos ezul a ais, odėl susida o užbu as a as: nuo o, kiek ge ai eikia mo ologinis analiza o ius, p iklauso ki čia imo p og amos kokybė. Pami- nė ina, kad Ki čiuoklyje mo ologiškai daugia eikšmėms o moms pa eikiami keli ki čia imo a ian ai, aigi ai ne i in padė ų sp ęs i mo ologinio daugia eikšmiškumo p oblemą. migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 125 i anksčiau bu o bandymų suklasi ikuo i homo o mas pagal p ozodinius elemen us. e. Rimku ė (2002: 91–98) išanaliza o 10 ūks . g ama iškai ano- uo ų žodžių, pa a o ų Lie u os y o s aipsniuose. iš i a, kad 83 p oc. ho- mo o mų y a one iškai apačios, o 17 p oc. ski iasi ki čio ie a. Homo o - mas, ku ios nesiski ia ki čio ie a, mokslininkė da ski s ė į d i ūšis: besi- ski iančias balsio kiekybe (p z., eiksmažodis mãno i į a dis màno) i be- siski iančias p iegaide (p z., eiksmažodžiai klaũsė (lema – klausy i) i kláusė (lema – klaus i)). anksčiau pa eik ais pa yzdžiais ap a os i ki čio ie a, i p iegaide besiski iančios homo o mos. Pas a ojoje ka ego ijoje ka u ap a - i i ie a ejai, ku ie ski iasi balsio kiekybe, ik jie a ski ai neišski i. 4.3. Homo o mos, a si adusios dėl su ampančių ski ingų žodžių Į šią ka ego iją pa enka dalis kai omųjų kalbos dalių homo o mų, kai omų- jų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mos. eo iškai isi kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų ka ego ijos a ejai aip pa y a ski - ingų eikšmių žodžiai, nes u i ski ingas lemas. be aip eig i ne isuome eisinga, kadangi, pa yzdžiui, a p p ie eiksmių i būd a džių su apimų y a gana daug seman inio bend umo, iena o ma dažnai būna pada y a iš ki os. odėl homo o mas, a si adusias dėl daugia eikšmių žodžių, bū ų galima ski i da į d i smulkesnes ka ego ijas – ski ingos leksinės eikšmės homo o mas i dalinės leksinės eikšmės homo o mas. 4.3.1. Ski ingos leksinės eikšmės homo o mos Į šią ka ego iją pa enka su ampančios o mos, ku ios da ybiškai nė a susi- jusios. a p jų – 8 kai omųjų i nekai omųjų kalbos dalių homo o mų ūšys: eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių homo o mos, pa yzdžiui, g iež ai – šiuo a eju su ampa daly io g iež as, -a (lema – g iež i) mo . g. nsk. naudininko o ma su isai ki ą eikšmę u inčiu p ie eiksmiu g iež ai i būd a džio g iež as, -a mo . g. nsk. naudininko o ma. adinasi, šiuo a eju daly į su p ie eiksmiu i būd a džiu sieja ski inga leksinė eikšmė, o būd a dį su p ie eiksmiu – iš dalies su ampan i, nes jie pada y i ienas iš ki o (išsamiau ž . 4.3.2 sk.); daik a a džių i p ie eiksmių a p ielinksnių, jung ukų, dalelyčių, jaus ukų, iš ik ukų homo o mos (p z.: dėlei – su ampa daik a a džio dėlė nsk. naudininko i p ielinksnio dėlei o mos; opa – su- ampa daik a a džio opa nsk. a dininko, šauksmininko, įnagininko o mos i iš ik ukas); į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių, jung ukų homo o mos 126 benDRinė kaLba | 96 (p z., kam – p ie eiksmio i į a džio su apimas); daik a a džių, p ie eiksmių i būd a džių a į a džių homo o mos (p z., mo . g. daik a a džio kandis, . y. „maža pe eliškė, ku ios ikš ai kapoja d abužius, ėda ja us, mil us, augalus“ (LkŽ 2005), nsk. naudininkas kandžiai i y . g. daik a a džio kandis, . y. „kandimas, įkandimas, įkąs a ie a“ (LkŽ 2005), dgsk. a di- ninkas kandžiai su ampa su būd a džio kandus, -i mo . g. nsk. naudininku i p ie eiksmiu kandžiai ( a p būd a džio i p ie eiksmio leksinės eikšmės y a dalinis su apimas, o su daik a a džiais kandis juos jau sieja ski inga leksinė eikšmė); daik a a džių, eiksmažodžių, būd a džių, p ie eiksmių i p ielinksnių homo o mos (p z., a i – su ampa daik a a džio a is nsk. šauksmininko, eiksmažodžio á i bend a ies, būd a džio a us, -i mo . g. nsk. a dininko, p ie eiksmio i p ielinksnio a  o mos); eiksmažodžių, daik a a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z., ka ais – su ampa daly io ká as dgsk. įnagininko, daik a a džio ka as dgsk. įnagininko i p ie eiksmio ka ais o mos); eiksmažodžių i p ielinksnių a dalelyčių, jung ukų, jaus- ukų, iš ik ukų, san umpų homo o mos (p z.: ak – su ampa jaus ukas i daik a a džio ak i ečiojo asmens nsk. liepiamosios nuosakos o ma; už is – su ampa eiksmažodžio už is i ečiojo asmens būsimojo laiko i p ie eiks- mio už is o mos; ysk – su ampa žodžio yskupas g a inės san umpos i eiksmažodžio ys i liepiamosios nuosakos ečiojo asmens nsk. o mos); daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių a dalelyčių homo o mos (p z., ana – su ampa ik inio daik a a džio Ana, į a džio i dalely ės ana o mos). ski ingos leksinės eikšmės homo o mų galė ų bū i i a p kai omųjų kalbos dalių homo o mų. LkHŽ jos suda o 8 ūšis: ski ingos leksinės eikš- mės daik a a džių, eiksmažodžių i būd a džių homo o mos (p z., anglių – su ampa daik a a džių anglys i anglė dgsk. kilmininko o mos); daik a a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z., adomą – su ampa daly io adomas nsk. galininko i ik inio daik a a džio Adomas nsk. galininko o mos); eiks- mažodžių i į a džių a skai a džių homo o mos (p z.: jos – su ampa eiks- mažodžio jo i ečiojo asmens būsimojo laiko i į a džio ji dgsk. a dininko i nsk. kilmininko o mos; ki ai – su ampa eiksmažodžio kis i bū ojo ka - inio laiko an ojo asmens i į a džio ki a nsk. naudininko o mos; ejos – su ampa eiksmažodžio ejo i būsimojo laiko ečiojo asmens i skai a džio eji, -os a dininko o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z.: kal ų – su ampa eiksmažodžio kal i a iamosios nuosa- kos ečiojo asmens o ma, daly io kál as, -a mo . i y . g. dgsk. kilminin- ko o ma, būd a džio ka as, -a mo . i y . g. dgsk. kilmininko o ma i migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 127 daik a a džio kál as dgsk. kilmininko o mos; ka us – su ampa daly io ká as y . g. dgsk. galininko, būd a džio ka us nsk. a dininko i daik- a a džio ka as dgsk. galininko o mos); būd a džių, į a džių, skai a džių i daik a a džių homo o mos (p z., iena – su ampa ik inio daik a a džio Viena i skai a džio, į a džio bei būd a džio ienas, -a nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko o mos); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių, skai a džių homo o mos (p z.: d ejos – su ampa daik a a džio d eja nsk. kilmininko, dgsk. a dininko, eiksmažodžio d ejo i ečiojo asmens būsi- mojo laiko i skai a džio d ejos o mos; maną – su ampa iš eiksmažodžio many i pada y o eikiamosios ūšies esamojo laiko daly io dgsk. a dinin- ko, į a džio manà mo . y . g. nsk. galininko i daik a a džio mãna nsk. galininko o mos); būd a džių i į a džių homo o mos (p z., juodu – su- ampa į a džio jis d iskai os a dininko, galininko i būd a džio juodas nsk. kilmininko o mos). 4.3.2. Homo o mos su iš dalies su ampančia leksine eikšme okios homo o mos u i ski ingas lemas, ačiau jos seman iškai i da y- biškai susijusios, p z.: absoliu iškai – su ampa p ie eiksmio absoliu iškai i būd a džio absoliu iškas o mos; ilgai – su ampa p ie eiksmio ilgai i bū- d a džio ilgas o mos. ai dažniausiai p ie eiksmiai, suda y i iš būd a džių, . y. os pačios šaknies žodžiai, i ik iš dalies juos galima laiky i ski ingos eikšmės žodžiais (jei žiū ima ne o maliai mo ologiškai, o seman iškai). Dalinės leksinės homo o mos žodyne suda o 8 kai omųjų kalbos dalių homo o mų ūšis, konk ečiau: subs an i a mobilia daik a a džių, pa yzdžiui, adminis a o ių (su ampa žodžių adminis a o ius bei adminis a o ė dgsk. kilmininko o mos), bėglių (su ampa žodžių bėglys i bėglė dgsk. kilmininko o mos) homo o mos; daik a a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z.: apkaus ai – su ampa eiksmažodžio apkaus y i esamojo laiko an ojo asmens i daik a a džio apkaus ai a dininko o mos; a sakai – su ampa daik a a džio a sakas dgsk. a dininko i eiksmažodžio a saky i esamojo laiko an ojo asmens o mos); daik a a džių i būd a džių homo o mos (p z., absoliu us – su ampa daik a a džio absoliu as dgsk. a dininko i būd a džio absoliu us nsk. a dininko o mos; abs ak u – su ampa daik a a džio abs ak as nsk. įnagininko i būd a džio abs ak us, -i be a dės giminės o mos); eiksma- žodžių i būd a džių homo o mos (p z.: magne inę – su ampa daly io ma- gne inęs bū ojo ka inio laiko dgsk. a dininko i būd a džio magne inis, -ė mo . g. nsk. galininko o mos; masinę – su ampa daly io masinęs y . g. 128 benDRinė kaLba | 96 dgsk. galininko i būd a džio masinis, -i mo . g. nsk. galininko o mos); daik a a džių, būd a džių i eiksmažodžių homo o mos (p z., kal ą – su- ampa būd a džio ka as i daly io kál as y . i mo . g. nsk. galininko i daik a a džio kál as nsk. galininko o mos, iesa, pas a uoju a eju susipi- na d i ski ingos p iežas ys. a p daly io i daik a a džio iš ies esama dali- nio leksinio su apimo, kadangi jų eikšmė susijusi, o š ai su būd a džiu ka as daly is i daik a a dis kál as su ampa dėl p ozodinių p iežasčių); bū- d a džių i į a džių homo o mos (p z., pi miausia – su ampa būd a džio pi miausias, -ia be a dės giminės i mo . g. nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko i skai a džio pi mas o mos); daik a a džių i skai a džių a į a džių homo o mos (p z.: aš uone ą (su ampa daik a a dis i skai a dis), maniškė (su ampa daik a a dis i į a dis)); daik a a džių, eiksmažodžių i į a džių a būd a džių, skai a džių homo o mos (p z., niū i – su ampa daik a a džio niū is nsk. šauksmininko, būd a džio niū us, -i mo . g. nsk. a dininko i eiksmažodžių niū ė i bei niu i an ojo i ečiojo asmens esa- mojo laiko o mos). Dalinio leksinio daugia eikšmiškumo pa yzdžių galima as i i a p kai- omųjų bei nekai omųjų kalbos dalių su apimų – eiksmažodžių, būd a džių i p ie eiksmių homo o mų (p z., aklinai – su ampa eiksmažodžio aklin- i bū ojo ka inio laiko nsk. an ojo asmens, p ie eiksmio aklinai i bū- d a džio aklinas, -a mo . g. nsk. naudininko o mos), būd a džių i p ie- eiksmių homo o mų (abejingai, ais ingai, cikliškai); daik a a džių i p ie- eiksmių homo o mų (p z.: do anai, laukan, pusbalsiu); daik a a džių, p ie eiksmių i būd a džių a į a džių homo o mų (p z., bailiai – su ampa daik a a džio bailys dgsk. a dininko, būd a džio bailus, -i mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio bailiai o mos, no s ski iasi daik a a džio bailia i būd a džio bei p ie eiksmio baliai ki čia imas. jei dėmesio į ki čia imą nek eip ume, isas is o mas sie ų iš dalies su ampan i leksinė eikšmė. Da paminė inos daik a a džių, eiksmažodžių i p ie eiksmių a p ie- linksnių homo o mos (p z., užda ai – su ampa iš eiksmažodžio užda y i pada y os daly io o mos užda as, -a, nsk. naudininko, daik a a džio už- da as dgsk. a dininko i būd a džio užda as, -a mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio užda ai o mos; ėlgi ski iasi kai ku ių žodžių ki čiai, plg. ùžda ai i užda a), eiksmažodžių, daik a a džių i p ie eiksmių homo o - mos (p z., apsiaus ai – su ampa daik a a džio apsiaus as dgsk. a dininko, daly io apsiaus as, -a mo . g. nsk. naudininko i p ie eiksmio apsiaus ai o mos); skai a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: ke u iomis, pi miau), migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 129 eiksmažodžių i p ie eiksmių homo o mos (p z.: apib ėž ai, apibend in ai – su ampa daly ių apib ėž as, -a, apibend in as, -a mo . g. nsk. naudininko o mos su p ie eiksmiais apib ėž ai, apibend in ai), daik a a džių, į a džių i p ie eiksmių homo o mos (p z., nieko – su ampa daik a a džio i į a džio niekas o mos su p ie eiksmiu nieko), būd a džių, skai a džių i p ie eiks- mių homo o mos (p z., pi miausiai – šis žodis, p iklausomai nuo kon eks- o, gali bū i iek būd a dis, iek p ie eiksmis, iek skai a dis). 4.4. Homo o mos, nulem os lie u ių kalbos mo ologinės sis emos kai ku ias homo o mas lemia lie u ių kalbos mo ologinė sis ema. a dažo- džių su apimus lemia sink e iški am ik ų linksniuočių linksniai, su ampan- čios kai ku ių linksnių ski ingų giminių a skaičiaus o mos (p z., naujų – iek mo ., iek y . g. dgsk. kilmininko o ma); gali su ap i eiksmažodžių asmuo, skaičius, laikas i . . okių žodžių leksinė eikšmė y a okia pa . šios ka ego ijos isumą suda o ien kai omųjų kalbos dalių su apimai. a dažodžių su apimų daugiausia, juos galima ski i į skaičiaus, giminės i linksnio sink e izmo a ejus. Linksnių su apimų a ejai y a 7 ūšių: (i)o linksniuo ės a dažodžių nsk. a dininko, įnagininko, šauksmininko i be a dės giminės su apimai (p z.: daik a a džiai aba ija, da a, emulsija; būd a džiai ak iška, a ališka, galinga); ė linksniuo ės daik a a džių nsk. įnagininko i šauksmininko su apimai (p z., daik a a džiai be eise, dėde, bedan e); (i)a, (i)u linksniuočių daik a a - džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z., daik a a džiai abi- u ien ai, akiniai, angelai); (i)a linksniuo ės daik a a džių nsk. ie ininko i šauksmininko su apimai (p z.: albume, ba e, čempione); skai a džių i į a - džių a dininko i galininko su apimai (p z., į a džiai judu, mudu, skai a - džiai abi, d i ( e a paminė i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ) žodis abi laikomas į a džiu); i linksniuo ės daik a a džių a sudaik a a dė- jusių daly ių, būd a džių dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.: akmenys, an ys, bal ieji, kal inamieji); skai a džių a į a džių a dininko, galininko i įnagininko su apimai (p z., skai a džiai aš uoniolika, d ylika, ylika i į a dis keliolika). giminės su apimai žodyne y a 7 ūšių: a dažodžių y . i mo . g. dgsk. kilmininko su apimai (p z.: daly iai abejojančių, akcen uojančių, apibend i- nančių, būd a džiai apynaujų, bi ių, blogų – su ampa y . i mo . g.); (i)a 130 benDRinė kaLba | 96 linksniuo ės a dažodžių y . g. nsk. a dininko i (i)o linksniuo ės a - dažodžių mo . g. dgsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abejingas, b okuo as, die iškas; daly iai di e encijuo as, o suo as, gau as); (i)o i (i)a linksniuočių a dažodžių nsk. galininko su apimai (p z.: būd a džiai abe- jingą, aklą, da ganą; daly iai dažomą, d audžiamą, gaunamą); eikiamosios ūšies daly ių y . g. dgsk. a dininko i be a dės giminės su apimai (p z.: abejoją, amžiną, apda ą); skai a džių a dininko mo . i y . g. su apimai (p z., ys); skai a džių galininko mo . i y . g. su apimai (p z., is); skai a džių a į a džių naudininko i (a ) įnagininko y . i mo . g. su a- pimai (p z.: d iem, jud iem); daik a a džių mo . i y . g. su apimai su bend ąja gimine (p z.: giminė, mazgo ė – bend oji giminė su ampa su mo- e iškąja; ligonis – bend oji giminė su ampa su y iškąja); kaip minė a, gali su ap i i kai omųjų kalbos dalių skaičius. okių a e- jų žodyne y a 4 ūšių: (i)o, ė linksniuo ės a dažodžių nsk. kilmininko i dgsk. a dininko i šauksmininko su apimai (p z.; daik a a džiai abejonės, abėcėlės, ba e ijos; būd a džiai basos, bi ios, daba inės; daly iai decen ali- zuo os, degene uo os, eiliuo os); (i)u i i linksniuočių a dažodžių nsk. a - dininko i dgsk. galininko su apimai (p z.: adminis a o ius, gen is, kalen- do ius); (i)u linksniuo ės daik a a džių nsk. galininko i dgsk. kilmininko su apimai (p z.: ag eso ių, de lių, išminčių); (i) linksniuo ės y . g. būd a - džių nsk. šauksmininko i dgsk. a dininko su apimai (p z.: a imesni, ga sesni, mažesni). ne e ai su ampa i į ai ios eiksmažodžių o mos. okių su apimų žo- dyne – 7 ūšys. ai: eiksmažodžių bend a ies i ne eikiamosios ūšies da- ly ių bū ojo laiko y . g. dgsk. a dininko homo o mos (p z.: abso buo i, iša dy i, nulakuo i); a iamosios nuosakos ečiojo asmens eiksmažodžių i ne eikiamosios ūšies bū ojo laiko daly ių dgsk. kilmininko homo o mos (p z.: adap uo ų, gamin ų, gi dė ų); esamojo laiko eiksmažodžių ečiojo i an ojo asmenų homo o mos (p z.: a sispindi, įsidėmi, k ūp eli); daly ių su- apimai su padaly iais a pusdaly iais (p z.: ado uojan is, bijan is – šiuo a e- ju sang ąžiniai padaly iai su ampa su nesang ąžinio esamojo laiko y . g. nsk. a dininko daly io o ma; pusdaly is duodamas su ampa su esamojo laiko daly iais – iek su mo . g. dgsk. galininku, iek su y . g. nsk. a - dininku); bend a ies su apimai su eiksmažodžių nsk. an uoju asmeniu (p z.: neklys i, nuslys i, ykš i); eiksmažodžių asmenuojamosios i neasme- nuojamosios o mų su apimai (p z.: di b inai, im inai, maldau inai – mo . g. daly ių nsk. naudininko o mos su ampa su būdiniais; sug įž a, i a – eiks- migLė ŽemRie ė. mo ologiškai daugia eikšmių o mų a si adimo p iežas ys 131 mažodžių esamojo laiko ečiojo asmens o mos su ampa su be a dės i mo . g. daly iais – iek su a dininku, iek su įnagininku); esamojo i bū- simojo laiko padaly ių homo o mos (p z.: apklausian , p a ęsian , ęšian – su ampa būsimojo i esamojo laiko padaly ių o mos). 4.5. Tos pačios eikšmės homo o mos, a si adusios dėl p isky imo ski ingoms pa adigmoms kai ku ie daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai, į a džiai i p ie eiks- miai, u in ys ą pačią eikšmę, gali p iklausy i d iem ski ingoms pa adig- moms, p z.: Aud ių galė ų bū i iek o mos Aud ius, iek o mos Aud ys nsk. galininkas; būčiau galė ų p iklausy i iek bū i, y a, bu o pa adigmai, iek bū i, būna, bu o, iek i bū i, bū a, bu o; g iu us – galė ų p iklausy i iek g iū i, g iūna, g iu o, iek g iū i, g iū a, g iu o pa adigmoms; o mos s ebuklada io lema galė ų bū i iek s ebuklada is, iek s ebuklada ys; mano – iek į a džio su lema mano, iek į a džio su lema manas o ma. okiems a ejams LkHŽ ski a iena a ski a ūšis. 4.6. P iežasčių sąsajos Paminė os penkios a si adimo p iežas ys gali bū i susijusios a pusa yje, o be o, kai ku ių žodžių homo o mų a si adimą gali lem i ne iena p iežas- is, pa yzdžiui, abs ãkčiai s. abs akčia – čia daugia eikšmiškumą lemia iek p ozodinių elemen ų ski umai (ski iasi ki čio ie a), iek dalinis eikš- mės su apimas ( ienas žodis y a pada y as iš ki o). ki as pa yzdys – bū- d a džio ka as i daik a a džio kál as su apimai. šie žodžiai galė ų pa ek i iek į p ozodinių elemen ų, iek į ski ingos leksinės eikšmės nulem ų homo o mų ka ego ijas. be o, ieną ūšį žodyne suda ančios ski ingos homo o mos nebū inai lemiamos ų pačių p iežasčių. Pa yzdžiui, ieni a iamosios nuosakos i ne eikiamosios ūšies daly ių su apimai (p z.: adap uo ų, b andin ų) susi- da o dėl p ozodinių elemen ų ski umų (plg., apl ų i aply ), o ki i – dėl lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, . y. iesiog su ampa d i eiksmažo- džio o mos (p z.: au oma izuo ų, de ė ų). Penkios homo o mų susida ymo p iežas ys padeda da ge iau su ok i, kodėl ano uojan Lemuokliu (a ki ais mo ologiniais ano a o iais) a si anda ienokių a ki okių mo ologinio daugia eikšmiškumo a ejų. Papildžius