SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
9
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-2538-9502
MOksLInIų yRIMų kRyP ys: e noling is ika, kogni y inė ling is ika, ling is inė kul ū olo-
gija, g e inamoji kalbo y a.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.01
ŽODInės asOCIaCIjos
kaIP In ORMaCIjOs aPIe kOnCeP ą
šaL InIs (ReMIan Is ŽODŽIų duk a
IR sūnus asOCIaCIjų LaukaIs)
ESmINIAI žOdžIAI:
asociacijos, duk a, kalbos pasaulė aizdis, koncep as, lais-
ųjų asociacijų ekspe imen as, p eceden iniai eks ai, sūnus.
anO aCIja
i ian koncep ų u inį dėl neapib ėž ų i iamojo objek o ibų eikia pasi elk i
daugiau i į ai esnės medžiagos, kad bū ų a skleis a su koncep u siejamos in o -
macijos į ai o ė. a likus lais ųjų asociacijų ekspe imen ą išanalizuo i konk ečių
leksinių iene ų asociacijų laukai aip pa in o ma y ūs siekian no s iš dalies
a skleis i be ku io koncep o u inį.
s aipsnyje, emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais, ap a iama dalis
su lie u ių kalbos pasaulė aizdžiu siejamų koncep ų DukRa i sŪnus u inio,
p is a oma, kaip lie u iškai kalban ys žmonės su okia, kokios cha ak e is ikos y a
būdingos duk ai i sūnui.
aBs RaC
Resea ch on he con en o concep s, due o he unce ain y o he bounda ies o
he esea ched objec , equi es o use o mo e di e se ma e ials in o de o e eal
he a ie y o in o ma ion associa ed wi h he concep . Ve bal associa ions a e he
in o ma ion abou wha he objec named by he wo d s imulus is associa ed wi h
in he minds o language use s. Hence, i can be said ha associa ions a e also a
di ec sou ce o in o ma ion abou he con en o a concep . his is why he
in o ma ion ob ained om he expe imen o ee associa ions and he desc ip ion
o he associa ion ields o speci ic lexical uni s can help o desc ibe he con en
o any concep in mo e de ail.
10
BenDRInė kaLBa | 97
Based on he associa ion ields o he wo ds daugh e and son, he a icle dis-
cusses pa o he con en o he concep s DauGH eR and sOn associa ed wi h
he wo ld iew o he Li huanian language as well as p esen s how Li huanian-
speaking people pe cei e he cha ac e is ics o a daugh e and a son.
ĮVaDas
koncep ų y imai – iena iš daugiausia dėmesio sulaukiančių an opocen-
inės mokslo pa adigmos idėjomis besi emiančių kalbininkų da bų emų.
siekis ap ašy i, kaip konk ečia kalba kalban ys žmonės su okia ienus a
ki us nekalbinės ik o ės subjek us i objek us, o su okimo kai os, jo iš-
aiškos kalbos i ki omis p iemonėmis y imai ykdomi i lie u ių kalbo y-
oje. Vien iš pasku inio dešim mečio da bų minė ini mokslininkų g upės
pa eng i koncep ų kaLBa, au a, VaLs yBė, MO Ina, ŽeMė, DuO-
na ap ašymai (sme onienė, sme ona, Ru ko ska 2019; 2021), išsamiai
ap ašy i DRauGO, kaIMynO, PRIešO, BaL aRusIO (GuDO), La -
VIO, LenkO, RusO, VOkIeČIO aizdiniai (Vaičiuly ė-semėnienė, Čižik-
P okaše a, G i ėnienė, Liu ke ičienė, Gaidienė 2022), ŽMOGaus aizdinys
(sakalauskienė 2021), ap a as MeILės koncep as (aleksai ė 2018) e c.
Minė uose da buose koncep ų ap ašymai daugiausia y a pa em i į ai iais
konk ečių žodžių a ojimo pa yzdžiais.
Da ienas būdas ap ašy i koncep o u inį y a su koncep u siejamų žodžių
asociacijų lauko analizė. šiame s aipsnyje dėmesys su elkiamas į žodžių
duk a i sūnus asociacijas.
s aipsnio ikslas – išanalizuo i esponden ų eakcijas į s imulus duk a
i sūnus i ap a i abiejų žodžių asociacijų laukus kaip in o macijos apie
koncep us DukRa i sŪnus šal inius. i iamųjų iene ų pasi inkimą
nulėmė konk e i žodžių eikšmė i jų p iklausymas kasdien a ojamai,
nespecializuo ai leksikai, be o, lie u ių kalbo y oje žodžių duk a i sūnus
asociacijos, koncep ai DukRa i sŪnus i i nebu o.
ikslui pasiek i bu o iškel i okie užda iniai: a lik i lais ųjų asociacijų
ekspe imen ą i iš 100 s imulų1 są ašo iš ašy i žodžių duk a i sūnus asocia-
cijas; abiejų žodžių asociacijų laukus ap ašy i pagal asociacijų pobūdį (a -
ski i pa adigmines asociacijas nuo sin agminių) i jų su eikiamos in o ma-
1 Išsamiau apie ekspe imen ą ž . p. 12–13.
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
11
cijos u inį; apibend in i, kokios in o macijos apie koncep us DukRa i
sŪnus su eikia žodžių duk a i sūnus asociacijų laukų analizė. y imo
medžiaga – po be eik 600 žodžių duk a i sūnus asociacijų, in en o izuo ų
a likus lais ųjų asociacijų ekspe imen ą su šiaulių i Vilniaus s uden ais2.
y imo užda iniams įgy endin i aiky i šie me odai: ap ašomasis, kon-
cep ualiosios analizės, lais ųjų asociacijų ekspe imen o, skaičia imo.
Klausimo iš i umas
Lie u ių kalbo y oje žodinės asociacijos i os agmen iškai. simonos s e-
pona ičienės „Lie u ių kalbos žodinių asociacijų žodynas“ pa eng as e-
mian is medžiaga, su ink a 1977–1982 me ais a likus lais ųjų asociacijų
ekspe imen ą. Žodžiai duk a i sūnus į s imulų są ašą į auk i nebu o.
su a ski ais leksikos iene ais susijusias asociacijas y ė G ažina akelai-
ienė (2007). janina Daukšy ė (2004, 2009) šią emą nag inėjo pe ugdymo
psichologijos p izmę ( aip pa ž . jos s aipsnius su egle Vanagai e (2014)
i edi a Čaplinskaja (2014).
Lie u ių i Lie u oje gy enančių usų požiū į į ki as e nines g upes y ė
Ma ija Za jalo a i s e lana Ryžako a (2004), Lie u os usų kalbinės sąmo-
nės speci iką i komunikacinės elgsenos ipus ap ašė elena akimo a (2005).
sil ijos Papau ėly ės-klo ienės dak a o dise acijos „Liūdesio koncep as
lie u ių i usų kalbose“ dalį suda o žodinių asociacijų analize pag įs o
y imo ap ašymas. Dise acijoje į odoma, kad žodinių asociacijų analize
pag įs o koncep o y imo iš ados su ampa su omis iš adomis, ku ios bu o
gau os analizuojan iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno, g ožinės li e a-
ū os su ink us pa yzdžius. ai leidžia eig i, kad žodžio asociacijų lauko
analizė su eikia in o macijos i apie uo žodžiu adinamo koncep o u inį
(Papau ėly ė-klo ienė 2004: 130–138). a ski ai y a ap ašy os žodžių medis,
žodis, kaimas asociacijos (Papau ėly ė-klo ienė 2011, 2012, 2014).
neabejo ina, kad lie u ių kalbos žodinių asociacijų y imai bus išsames-
ni p adėjus ak y iau naudo is pi ma lie u ių kalbos žodžių asociacijų duo-
menų bazės e sija, ku i lais ai p ieinama in e ne e. kaip eigia Lau a Vil-
kai ė-Lodzienė (2019)3, duomenų bazėje pa eikiamos 277 s imulų (dažnų
daik a a džių, eiksmažodžių i būd a džių) o mos. Renkan asociacijas
2 Žodžių duk a i sūnus asociacijų laukai pa eik i s aipsnio p iede.
3 šiame s aipsnyje nu odoma, ku minė a duomenų bazė y a p ieinama.
12
BenDRInė kaLBa | 97
daly a o 304 esponden ai. Bazę planuojama ilgainiui pildy i naujais s imu-
lais. Žodžių duk a i sūnus a p šioje bazėje esančių s imulų kol kas nė a.
šiame s aipsnyje p is a omas y imas y a naujas uo, kad pi mą ka ą
lie u ių kalbo y oje pa eikiami i ski ingais aspek ais analizuojami žodžių
duk a i sūnus asociacijų laukai, o analizės ezul a ai susiejami su koncep-
ų DukRa i sŪnus u iniu. y imo iš ados gali bū i naudingos iems,
ku iems įdomi lie u ių kalbos pasaulė aizdžio speci ika, kalboje už iksuo i
pasaulio su okimo būdai i s e eo ipai, elgesio modeliai, a skleidžian ys
požiū į į šeimos na ių san ykį, lyčių samp a ą i e ybines nuos a as.
1. PeR asOCIaCIjų Lauką – Į kOnCeP O uRInĮ
1.1. žodinių asociacijų y imo p ielaidos i iš adų pag įs umas
eo inės y imo nuos a os pa em os kogni y inės ling is ikos, ku i ak ua-
lizuoja glaudų kalbos i pažin inių žmogaus gebėjimų yšį, idėjomis.
P is a omam y imui ak ualių žodžių eikšmės lie u ių kalbos žodynuo-
se aiškinamos su elkian dėmesį į ly ies i šeiminio yšio aspek us. „Lie u-
ių kalbos žodyne“ žodis duk a nuk eipia į žodį duk ė. Duk ė, emian is
uo pačiu žodynu, y a „mo e iškos ly ies aikas sa o ė ams“ (LkŽe). aip
pa šiame žodyne paaiškin a i žodžio sūnus eikšmė: „ y iškos ly ies aikas
sa o ė ams“.
„Bend inės lie u ių kalbos žodyne“ žodžiai duk a i duk ė nu odomi
kaip sinonimai ( okio pa ies požiū io laikomasi i „sinonimų žodyne“ (sŽ),
de inicija okia pa i – „mo e iškos ly ies aikas sa o ė ams“ (BLkŽ). Žodis
sūnus y a „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ an aš yne, in o macija apie
jį da enkama.
P is a omame y ime dėmesys su elkiamas į žodines asociacijas. asoci-
acija y a sąmonėje iksuojamas yšys a p objek ų. kalbo y os objek as –
žodinės asociacijos, ku ios a skleidžiamos a likus lais ųjų asociacijų eks-
pe imen ą.
a liekan lais ųjų asociacijų ekspe imen ą esponden ams pa eikiamas
žodžių-s imulų są ašas i p ašoma ilgai negal ojan šalia kiek ieno s imulo
pa ašy i pi mą į gal ą a ėjusį žodį, žodžių junginį a ba sakinį. ekspe imen-
o daly iams pa eikiamoje ins ukcijoje u i bū i pab ėžiama, kad isi a -
sakymai y a ge i, o ekspe imen o ezul a ai bus iešinami ik apibend in i.
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
13
Reakcijos į s imulus adinamos asocia ais, o isas asocia ų są ašas – asoci-
acijų lauku. Reakcija į s imulą pa odo, kaip kalbos a o ojai sup an a šiuo
žodžiu pa adin ą daik ą a eiškinį, kokias sa ybes jam p iski ia, su kokiais
ik o ės objek ais, eiškiniais sieja. Bū ina paminė i, kad asociacijų lauke
iesiogiai a ba ne iesiogiai iš eiškiamas i žodžiu-s imulu adinamo ik o ės
objek o e inimas.
asociacijų žodynų suda y ojai žodžių-s imulų są ašą u i eng i i in a -
sakingai, nes oks žodynas dėl sa o pobūdžio galė ų su eik i maksimaliai
daug pa ikimos in o macijos apie au ai būdingą pasaulio aizdą, ki aip
a ian , apie nai ųjį pasaulė aizdį4.
Žinoma, asociacijų žodynas isada išliks agmen iškas – kad i koks
didelis bū ų, jis negalė ų apim i absoliučiai isų kul ū ai s a bių žodžių.
kaip ik odėl oks žodynas a spindi ne absoliučiai isus p iežas inius, e -
d inius, laiko yšius i emocijas, ku ias kalbos a o ojui sukelia san ykis
su ik o ės daik ais i eiškiniais.
Vis dėl o, apgal o ai pa inkus s imulus, galima susida y i ben jau sche-
mišką aizdą apie konk ečia kalba kalbančios au os e ybių sis emą, pa-
saulio su okimo būdą i elgesio modelius. inkamai pa inkus s imulų i-
sumą, ų žodžių asociacijų laukai su eikia in o macijos apie ai, kaip y a
su okiama nekalbinė ik o ė.
kiek asociacijų ekspe imen o ezul a ai pa ikimi, p iklauso i nuo jo daly-
ių skaičiaus. Remian is asociacijų ekspe imen o ezul a ais iš adas galima
da y i, jeigu ekspe imen e daly a o ben 30 asmenų. Žinoma, kuo daugiau
panašumų sieja ekspe imen o daly ius (amžius, pa i is e c.), uo iš ados pa-
ikimesnės. Dalis eakcijų į s imulus y a bend os os pačios au os žmonėms,
da daugiau bend umų, jei žmonės y a panašaus amžiaus – p iklauso ai pačiai
ka ai ( ai jau y a p ielaida, kad dalis ų žmonių pa i ies bus bend a).
4 Pa yzdžiui, galima palygin i, kiek ikslinga lie u ių kalbos žodinių asociacijų žodynui pa-
eng i o ganizuojamam žodinių asociacijų ekspe imen ui į žodžių-s imulų są ašą į auk i
paukščių pa adinimus gand as i ma abu. Gand as Lie u oje gy enan iems žmonėms nuo
mažens pažįs amas, kasdienėje aplinkoje ma omas paukš is. augdamas aikas gauna ele-
men a ių žinių, kas y a gand as, kokios unkcijos šiam paukščiui p iski iamos nai iajame
lie u iškai kalbančių žmonių pasaulė aizdyje. nai iuoju pasaulė aizdžiu šiame s aipsnyje
adinamas žmonių sąmonėje susi o ma ęs pasaulio sup a imas, ku is, nelygu asmens išsi-
la inimas, su moksliniu pasaulio aizdu su ampa iš dalies a ba isai nesu ampa. G eičiausiai
žodžio gand as asociacijos bus gausios, iksuos paukščio iš aizdos, gy enamosios aplinkos,
gy enimo būdo ypa umus i ai, kad gand as laikomas nacionaliniu Lie u os paukščiu.
Ma abu y a s e imai aplinkai p iklausan is objek as, ikė ina, kad šio žodžio asociacijų
laukas bus ge okai sku desnis.
14
BenDRInė kaLBa | 97
1.2. dėl koncep o i asociacijų lauko san ykio
konk e aus žodžio asociacijų lauko i uo žodžiu adinamo koncep o u i-
nio san ykį galima apib ėž i kaip dalies i isumos.
eigian , kad koncep as y a isa in o macija apie nekalbinės ik o ės
objek ą, u ima gal oje, kad a in o macija gali bū i iš eiškiama į ai iais
ju imais su okiamais būdais: kalba (žodžiu a ba aš u), aizdu (dailė, ea as,
šokis), ga su (muzika). asociacijų ekspe imen o ezul a as y a su konk ečiu
žodžiu siejamas asociacijų laukas, ku į suda o žodžiai, žodžių junginiai a ba
sakiniai5. Vadinasi, labiausiai ikė ina, kad asociacijų laukas e balizuoja ą
koncep o u inio dalį, ku i u i kalbinę aišką. Be o, a p asociacijų gali
bū i i okių, ku ios nuk eipia į ki ą u inį, nebū inai iš eikš ą žodžiais,
pa yzdžiui, pa eikslų, skulp ū ų a šokių, spek aklių, kino ilmų pa adini-
mų. Vadinasi, as u inys aip pa siejamas su koncep u.
Didžiausias iš lais ųjų asociacijų ekspe imen o gau os in o macijos p i-
alumas – jos maksimaliai iesioginis yšys su žmogaus sąmonės u iniu.
kadangi asociacijos y a iesiogiai gau a in o macija apie ai, su kuo kalbos
a o ojų sąmonėje siejamas s imulu pa adin as objek as, galima eig i, kad
asociacijos y a i iesioginis in o macijos apie koncep o u inį šal inis. kai
koncep o u inys i iamas pasi elkian kalbos a ojimo a ejus iš, pa yzdžiui,
publicis ikos eks ų, negalima iš eng i okiems eks ams būdingos unkcijos
ne ik in o muo i, be i o muo i nuomonę, a k eip i dėmesį. Realizuojan
šią unkciją p i alu ieško i į ai esnių aiškos būdų, siekiama suku i
ne ikė umo įspūdį, odėl daugiau a mažiau ols ama nuo ealaus daik ų i
eiškinių su okimo. kaip ik odėl publicis ikos eks ų pa yzdžiai nebū inai
iki galo a i inka ai, kas y a konk ečios kalbos a o ojų sąmonėje. ko ek iškai
a liekan asociacijų ekspe imen ą o pa ojaus iš engiama, nes pa eikian
a sakymus (įp as ai anonimiškai) nė a ikslo a k eip i dėmesį. Pasakoma ai,
kas iš iesų y a kalbos a o ojų sąmonėje (plg. koncep ualiųjų me a o ų i
žodinių asociacijų analizės ezul a us ap ašan liūdesio koncep ą (Papau ė-
ly ė 2004: 130–138); su koncep u siejamų asociacijų in e p e aciją kaip
ieną iš koncep o analizės būdų nu odo i V. ka asikas (2005).
kin an i žmonių pa i is keičia iek asociacijų lauką, iek koncep o u-
inį jų sąmonėje.
5 In o ma y us y a i jokios eakcijos į s imulą nebu imas. okiu a eju galima eig i, kad
žodžiu-s imulu adinamas nekalbinės ik o ės objek as nė a s a bus, pe mažai pažįs amas,
in o macijos apie jį ūks a.
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
15
u in ikslą a skleis i dalį koncep o u inio emian is asociacijų ekspe-
imen o ezul a ais, bū ina a siž elg i i į pa ies koncep o ipą, ku is p iklauso
nuo ik o ės objek o, siejamo su koncep u, pobūdžio. Pa yzdžiui, emocinių
būsenų koncep ai, sakykime, liūdesio, y a si uacinio pobūdžio: emocinės
būsenos u i p iežas į, y a iš eiškiamos išo iškai, gali u ė i pasekmių (apie
liūdesio koncep o ap ašymą ž . Papau ėly ė-klo ienė, 2004). ilmo kad ą
p imena ligoninės a ka o koncep ai – y a specialių bu imo okioje si uaci-
joje aplinkybių, y a ipiškų daly ių, ipiška scena ijaus aida.
s aipsnyje ap a iami duk os i sūnaus koncep ai labiau galė ų bū i api-
būdin i kaip s a iški (no s isiškai suabsoliu in i o neįmanoma, nes duk a
i sūnus y a asmenys, ku iems būdinga in elek inė eikla, emocijos, san-
ykis su ki ais isuomenės na iais) – jie u ė ų apim i am ik ų požymių
isumą, ki aip a ian , a saky i į klausimus, kas y a duk a (sūnus), ku ios
ly ies ai žmogus, kokio amžiaus, kaip jis susijęs su ki ais asmenimis, kokia
ipiška duk os (sūnaus) iš aizda, kuo duk a (sūnus) dažniausiai užsiima,
kaip duk a (sūnus) y a e inami, kokie lūkesčiai jiems keliami e c. Pa eik-
i baig inį požymių są ašą bū ų sunku, nes i pa i medžiaga gali padik uo-
i konk ečių požymių sky imą a ba nesky imą.
2. ŽODŽIų duk a IR sūnus asOCIaCIjų Laukas
ORMOs IR uRInIO asPek aIs
2.1. Bend osios pas abos
Į asociacijų žodynui pa eng i eikalingą s imulų są ašą į auk i giminys ės
pa adinimus (ypač a imos giminys ės, nulem os k aujo yšio) bū ina.
šeimos na ių pa adinimai p iklauso senajai indoeu opie iškai leksikai
(ž . sabaliauskas 1990: 18, 23), odėl galima da y i p ielaidą, kad au ai
būdingame pasaulio aizde jie siejami su apib ėž o u inio koncep ais.
Giminys ės yšius pa adinančių žodžių asociacijos galė ų a skleis i, kas,
emian is kalbos pasaulė aizdžio logika, suda o bu imo duk a (sūnumi)
esmę, kokie elgesio modeliai, socialiniai aidmenys siejami su konk ečiu
į a dijimu, kaip e inamas ienas a ki as giminys ės ( iesioginės a
ne iesioginės) yšiu susie as žmogus.
a liekan s aipsnyje p is a omą y imą bu o apklaus a be eik 600 Vil-
niaus i šiaulių s uden ų – maždaug po lygiai y ų i mo e ų nuo 19 iki
16
BenDRInė kaLBa | 97
30 me ų. jiems bu o pa eik as 100 žodžių-s imulų są ašas, ku iame, be
ki ų leksinių iene ų, bu o i žodžiai duk a bei sūnus. Šie žodžiai pa ašy-
i ne ienas šalia ki o, kad bū ų mažesnė ikimybė kaip eakciją į ieną
s imulą pa eik i ki ą, iš dalies an onimišką s imulą. Vis dėl o okių eak-
cijų bū a nemažai: isdešim du esponden ai į žodį duk a eaga o žodžiu
sūnus, o į žodį sūnus žodžiu duk a eaga o šešiasdešim ke u i asmenys.
šios eakcijos kalbamųjų giminys ės yšio pa adinimų asociacijų laukuose
y a an os pagal dažnumą. no s, emian is žodynais, žodis sūnus sinonimų
a an onimų ne u i (aŽ; sŽ), is dėl o duk a am ik a p asme y a sūnaus
an onimas: abu žodžius sieja ai, kad jie pa adina mo e iškos ly ies asme-
nų (duk os a eju) i y iškos ly ies asmenų (sūnaus a eju) san ykį ė ų
a ž ilgiu.
Visos eakcijos į s imulus pi miausia ski s y os a siž elgian į ai, ku ių
leksinio iene o yšių – pa adigminių a ba sin agminių – jos nulem os. aip
ski s an pa odomas konk e aus žodžio san ykis su ki ais kalbos sis emos
elemen ais i ka u a skleidžiami koncep o u iniui su ok i s a būs požymiai.
Dalis eakcijų į s imulus negalė ų bū i iesiogiai siejamos nei su sin agmi-
niais, nei su pa adigminiais žodžių duk a i sūnus yšiais.
Žodžio duk a asociacijų lauke daugiau sin agminių eakcijų – daugiau
nei pusė iš jų y a iene inės, pa eik os y ų. Pa adigminių eakcijų mažiau,
be jas pa eikė daugiau esponden ų.
Žodžio sūnus asociacijų lauke dominuoja pa adigminės eakcijos, sin ag-
minių y a pe pus mažiau. ai nė a adicinis a ejis, nes asociacijų ekspe-
imen e daly a o ne y esni kaip 30 me ų s uden ai, o psicholing is ai
eigia, kad jaunesnio amžiaus esponden ams būdingesnės bū en sin agmi-
nės asociacijos ( umkina 2001: 194).
Žodis duk a y a isiems sup an amas i aiškiai apibūdinamas. Lais ųjų
asociacijų ekspe imen e daly a usios mo e ys – kieno no s duk os, ačiau
nė iena iš a sakiusių mo e ų nepa eikė eakcijos aš. Vadinasi, į s imulą jos
eaga o kaip i į isus ki us, nesusiejo su sa a pa i imi. Iš is jokio a saky-
mo nepa eikė de yni ekspe imen o daly iai – iena mo e is i aš uoni y-
ai. D iejų y ų a sakymas bu o nežinau.
oks pa isiems sup an amas y a i s imulas sūnus. Responden ai y ai
pa ys y a sūnūs, eaguodami į s imulą jie gali em is sa a pa i imi. Dešim
esponden ų pa eikė a sakymą aš. Vadinasi, į s imulą jie pi miausia eaga o
e lek uodami sa o pa i į. nebu o okių, ku ie nebū ų pa eikę iš is jokio
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
17
a sakymo. P ie s imulo sūnus pa eik uose a sakymuose d i mo e ys i ke u-
i y ai pa ašė ne u iu; nė a, nežinau a sakė po ieną mo e į i ieną y ą.
Iš o, kas bu o pasaky a, galima da y i p ielaidą, kad kalbos a o ojų
sąmonėje su koncep u sūnus siejama in o macija labiau, jei lyginsime su
žodžio duk a asociacijomis, a spindi asmeninę pa i į.
2.2. Sin agminės eakcijos
s imulo duk a sin agminės eakcijos šiek iek dažnesnės mo e ų a sakymuose.
Palyginus y ų i mo e ų pa eik as sin agmines eakcijas į žodį sūnus,
pada y a okia pa i iš ada – šiek iek daugiau sin agminių eakcijų pa eikė
mo e ys, ačiau y ų pa eik os eakcijos y a į ai esnės (g eičiausiai am
į akos u i jų asmeninis san ykis su šiuo s imulu – bu imas sūnumi). Mo-
e ų i y ų eakcijos į žodį duk a į ai ios, aki aizdūs kiekiniai ski umai –
y a eakcijų, ku ias pa eikė d iženklis skaičius y ų i is ka us mažiau
mo e ų.
a ibu iniai žodžių duk a i sūnus junginiai apibūdina iš aizdą, būdą,
elgesio polinkius.
Duk os apibūdinimai labiau o ien uo i į ipišką iš aizdžios mo e s ap a-
šymą. Dažniausias iš aizdos apibūdinimas – g aži. aip a sakė penkios mo-
e ys i de yniolika y ų (plg. neg aži paminėjo ienas y as). a p sin ag-
minių eakcijų igū uoja i plaukų mo y as – ienas y as su eaga o *ga -
banuo a6, iena mo e is i ienas y as – gel onkasė, ke u ios mo e ys i
ienas y as – ilgakasė.
sūnaus iš aizdos apibūdinimų nė a daug, jie apsk i ai negausūs, jei ly-
ginsime su žodžiu duk a. sūnus y a g ažus (a sakė iena mo e is), š iesia-
plaukis (a sakė ienas y as) i i as ( ieno y o a sakymas).
su iš aizda siejami i ka dinaliai p iešingi duk os i sūnaus apibūdinimai:
didelė (a sakė d i mo e ys i ienas y as), aukš a (a sakė d i mo e ys) i
maža ( ienuolika mo e ų i ke u i y ai), mažu ė ( ienas y as). Viena iš
abiem žodžiams bend ų eakcijų y a apibūdinimas mažas – gali bū i sieja-
mas iek su ūgiu, iek su amžiumi: duk a, sūnus y a aikai, o kuo aikas
mažesnis, uo a imesnis jo san ykis su ė ais. Vadinasi, esponden ai ak-
cen uoja jauną amžių. šį apibūdinimą šalia žodžio sūnus paminėjo dešim
mo e ų i de yni y ai. D i mo e ys pa eikė an onimišką a sakymą didelis,
6 a sakymų kalba ne aisy a.
24
BenDRInė kaLBa | 97
apibend inan isą su koncep ais DukRa i sŪnus siejamą in o ma-
ciją galima da y i iš adą, kad abiejų žodžių asociacijų laukai pi miausia ik-
suoja siekiamybę – idealiuosius aizdinius i su uo susijusias emocijas. Išsa-
miau koncep ų u inį a skleis i galė ų į ai esnės kalbinės medžiagos analizė.
šaL InIaI
aŽ – An onimų žodynas, I. e many ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2003.
BLkŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2023. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DOI: doi.o g/10.35321/blkz.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. nak inienė,
j. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, j. Zaba skai ė, y . ed. G. nak-
inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a
e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
sŽ – sinonimų žodynas, a. Lybe is, 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2002.
LI eRa ŪRa
akelai ienė G ažina 2007: Gy ūnų pa adinimai i kalbinės asociacijos. –
Žmogus i žodis 9(1), 65–69.
akimo a elena 2005: Lie u os usų komunikacinė elgsena asociacinio
ekspe imen o si uacijoje. – Filologija 10, 5–11.
aleksai ė agnė 2018: Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos
pasaulė aizdyje. – Bend inė kalba 91. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.
lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/80.
Daukšy ė janina 2004: ski ingo amžiaus mokslei ių žodinės asociaci-
jos. – ugdymo psichologija 13, 55–62.
Daukšy ė janina 2009: sep ynmečių i ke u iolikmečių mokinių žodinės
asociacijos. – ugdymo psichologija 20, 7–15.
Čaplinskaja edi a, Daukšy ė janina 2014: 15–16 me ų lie u ių
paauglių, gy enančių ienakalbėje i miš ioje aplinkoje, žodinės asociacijos
lie u ių kalba. – ugdymo psichologija 25, 50–61.
umkina Re eka 2001: Psicholing is ika, Mosk a: Izda el’skij cen aka-
demija.
ka asik Vladimi 2005: e nospeci ičeskije koncep y. – Inaja men al’nos ’,
sos . V. I. ka asik, O. G. P och ače a, j. V. Zubko a, e. V. G aba o a, Mosk-
a: Gnozis, 8–102.
Papau ėly ė-klo ienė sil ija 2004: Liūdesio koncep as lie u ių i usų
kalbose: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
25
Papau ėly ė-klo ienė sil ija 2007: Kai ku ie ling is inės kul ū olo-
gijos b uožai: s udijų knyga, šiauliai: šiaulių uni e si e o leidykla.
Papau ėly ė-klo ienė sil ija 2011: Žodžio medis asociacijų laukas
lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. – Ac a humani a ica uni e si a is saulensis
13, 405–416.
Papau ėly ė-klo ienė sil ija 2012: Žodžio žodis asociacijų laukas
lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. – Žmogus i žodis 1, 103–109.
Papau ėly ė-klo ienė sil ija 2014: Žodžio kaimas asociacijų laukas
lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. – Ac a humani a ica uni e si a is saulensis
19, 351–362.
Ryžako a s e lana, Za jalo a Ma ija 2004: Lie u ių i usų po-
žiū is ienų į ki us: kai ku ie e nopsicholing is inio y inėjimo ezul a ai. –
Liaudies kul ū a 2, 17–27.
sme onienė I ena, sme ona Ma ius, Ru ko ska k is ina
2019: Kalba. Tau a. Vals ybė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
sabaliauskas algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
sakalauskienė Vilija 2021: Žmogaus aizdinys lie u ių a mių leksiko-
g a iniuose šal iniuose: e noling is inis i seman inis aspek as, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2022/02/
sakalauskiene.pd .
sme onienė I ena, sme ona Ma ius, Ru ko ska k is ina
2021: Žemė. Duona. Mo ina, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
s epona ičienė simona 1986: Lie u ių kalbos žodinių asociacijų žodynas,
Vilnius: Mokslas.
šeškauskai ė Dai a 2000: Rū os aizdinys su a inėse. – Liaudies kul ū-
a 5, 49–51.
Vaičiuly ė-semėnienė Lo e a, Vesla a Čižik-P okaše a,
au elija G i ėnienė, Danu ė Liu ke ičienė, anželika
Gaidienė 2022: Lie u io kaimynai: d augai a p iešai? Kalbinė aizdinių
analizė: kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Valuja ičienė Rasa 2016: sūnaus palaidūno ema XVI–XVII a. Vaka ų
eu opos dailėje. – Technologijos i menas: y imai i ak ualijos 7, 16–24.
Vanagai ė eglė, Daukšy ė janina 2014: Vaikų i paauglių, augan-
čių aikų globos i pilnose šeimose, žodinės asociacijos. – ugdymo psicho-
logija 25, 18–3.
Vilkai ė-Lodzienė Lau a 2019: Pi mieji žingsniai ku ian lie u iškų
žodžių asociacijų duomenų bazę. – Taikomoji kalbo y a 12, 226–258.
Gau a 2024-01-08
P iim a 2024-02-18
26
BenDRInė kaLBa | 97
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ
VeRBaL assOCIa IOns as a sOuRCe O In ORMa IOn
aBOu He COnCeP (BaseD On He assOCIa IOn
IeLDs O He WORDs DAuGHTER anD sOn)
summa y
he a icle aims o analyse esponden s’ eac ions o he s imuli daugh e and son
and o discuss he associa ion ields o bo h wo ds as sou ces o in o ma ion abou
he concep s DauGH eR and sOn.
Du ing he esea ch p esen ed in he a icle, almos 600 s uden s om Vil-
nius and šiauliai we e in e iewed 268 women and 327 men aged 19 o 30. hey
we e p esen ed wi h a lis o 100 wo ds-s imuli ha included he wo ds daugh e
and son, among o he lexical i ems.
In Li huanian linguis ics, wo d associa ions ha e been s udied agmen a ily so
a . he no el y o he esea ch p esen ed in his a icle is ha o he i s ime
in Li huanian linguis ics, he associa ion ields o he wo ds daugh e and son a e
p esen ed and analysed in di e en aspec s, and he esul s o he analysis a e
linked o he con en o he concep s DauGH eR and sOn. he appendices o
he a icle p o ide associa ion ields o he wo ds daugh e and son.
he g ea es ad an age o he in o ma ion ob ained h ough he expe imen
o ee associa ions is i s maximum di ec connec ion wi h he con en o human
consciousness. since associa ions is di ec ly ob ained in o ma ion abou wha he
objec named by he s imulus wo d is associa ed wi hin he minds o language
use s, i can be said ha associa ions a e also a di ec sou ce o in o ma ion abou
he con en o he concep .
Wi h he aim o e ealing pa o he con en o he concep based on he
esul s o he associa ion expe imen , i is necessa y o ake in o conside a ion
he ype o he concep i sel , which depends on he na u e o he eali y objec
associa ed wi h he concep . he concep s DauGH eR and sOn could be de-
sc ibed as s a ic. admi edly, i is impossible o make i absolu e because a daugh-
e and a son a e indi iduals who a e cha ac e ized by in ellec ual ac i i y, emo-
ions, and ela ionships wi h o he membe s o socie y. Consequen ly, concep s
should include a gamu o ce ain cha ac e is ics, in o he wo ds, answe he
ques ion o who is a daugh e (son), wha gende is a pe son, wha age is she/
he, how is she/he ela ed o o he pe sons, wha is he ypical appea ance o a
daugh e (son), wha a daugh e (son) usually deals wi h, how a daugh e (son)
is e alua ed, wha expec a ions a e aised o hem, e c.
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
27
a e analysing he con en o he associa ion ields o he wo ds daugh e and
son, he in o ma ion associa ed wi h he concep s DauGH eR and sOn in he
wo ld iew o he Li huanian language has been summa ized.
Based on he abundance o ele an eac ions, i has been es ablished ha he
mos impo an cha ac e is ic o a daugh e and a son is being amily membe s
and pa en s’ child en. al hough he names o di e en age s ages ha e been
men ioned in he answe s, he younge age has mos o en been men ioned: he
younge a pe son is, he mo e sui able he wo d child is o desc ibe him/he ( his
is especially ue when alking abou a son). In he consciousness o language
use s, daugh e and son occupy one o he posi ions in he same pa adigm as
pa en s and o he child en o he amily ( he e o e, also wi h each o he ).
o Li huanian-speaking people, a daugh e is usually a pe son wi h a beau i-
ul appea ance (long hai is usually men ioned) and impeccable mo als, al hough
he e a e also a e eac ions ha include he opposi e cha ac e is ics. acco ding
o he esul s o he associa ion expe imen , he daugh e is a ca ing com o e
and helpe , bu she is no expec ed o be an ac i e ac o o decision-make .
ypical ea u es o appea ance, ela ionship wi h he wo ld and onesel a e also
associa ed wi h he son. Posi i e desc ip ions domina e: he son is handsome,
s ong and ai -hai ed. He is posi i e abou eali y, in elligen , cu ious, chee ul,
diligen , ha dwo king and hones . Only a ew nega i e cha ac e is ics ha e been
men ioned in he answe s.
he esul s o he associa ion expe imen e eal he emo ions associa ed wi h
he daugh e and son ixed in he minds o language use s, and he di e ences
be ween he wo concep s ha e also been con i med by he p eceden ex s men-
ioned among he answe s o he s imulus son, i.e., he ex s ha a e impo an
and ecognizable o some cul u e, which, when used in ano he ex , b ing wi h
hem addi ional meanings and i s seman ic load.
summa izing all he in o ma ion ela ed o he concep s DauGH eR and
sOn, i can be concluded ha he ields o associa ions o bo h wo ds p ima ily
ix aspi a ion – ideal images and ela ed emo ions. he analysis o a ious lin-
guis ic ma e ials could e eal he con en o he concep s in mo e de ail.
KEYwORdS:
associa ions, daugh e , he wo ld iew o language, concep , he
expe imen o ee associa ions, p eceden ex s, son.
sILVIja PaPauRėLy ė-kLOVIenė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]
28
BenDRInė kaLBa | 97
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ
ŽODInės asOCIaCIjOs kaIP In ORMaCIjOs
aPIe kOnCeP ą šaL InIs (ReMIan Is ŽODŽIų
duk a IR sūnus asOCIaCIjų LaukaIs)
san auka
s aipsnio ikslas – išanalizuo i esponden ų eakcijas į s imulus duk a i sūnus,
ap a i abiejų žodžių asociacijų laukus kaip in o macijos apie koncep us DukRa
i sŪnus šal inius. a liekan s aipsnyje p is a omą y imą bu o apklaus a be eik
600 Vilniaus i šiaulių s uden ų – 268 mo e ys i 327 y ai nuo 19 iki 30 me ų.
jiems bu o pa eik as 100 žodžių-s imulų są ašas, ku iame, be ki ų leksinių iene-
ų, bu o i žodžiai duk a bei sūnus. Lie u ių kalbo y oje žodinės asociacijos kol
kas i os agmen iškai. šiame s aipsnyje p is a omas y imas y a naujas uo, kad
pi mą ka ą pa eikiamos i ski ingais aspek ais analizuojamos žodžių duk a i sūnus
žodinės asociacijos, o analizės ezul a ai susiejami su koncep ų DukRa i sŪnus
u iniu. s aipsnio p iede pa eikiami žodžių duk a i sūnus asociacijų laukai.
Didžiausias lais ųjų asociacijų ekspe imen o būdu gau os in o macijos p i a-
lumas – jos maksimaliai iesioginis yšys su žmogaus sąmonės u iniu. kadangi
asociacijos y a iesiogiai gau a in o macija apie ai, su kuo kalbos a o ojų sąmo-
nėje siejamas žodžiu-s imulu pa adin as objek as, galima eig i, kad asociacijos
y a i iesioginis in o macijos apie koncep o u inį šal inis. u in ikslą a skleis i
dalį koncep o u inio emian is asociacijų ekspe imen o ezul a ais bū ina a si-
ž elg i i į pa ies koncep o ipą, ku is p iklauso nuo ik o ės objek o, siejamo su
koncep u, pobūdžio. DukROs i sŪnaus koncep ai labiau galė ų bū i apibū-
din i kaip s a iški. Žinoma, suabsoliu in i o neįmanoma, nes duk a i sūnus y a
asmenys, ku iems būdinga in elek inė eikla, emocijos, san ykis su ki ais isuo-
menės na iais. Vadinasi, koncep ai u ė ų apim i am ik ų požymių isumą, ki aip
a ian , a saky i į klausimą, kas y a duk a (sūnus), ku ios ly ies ai žmogus, kokio
amžiaus, kaip jis susijęs su ki ais asmenimis, kokia ipiška duk os (sūnaus) iš aiz-
da, kuo duk a (sūnus) dažniausiai užsiima, kaip duk a (sūnus) y a e inami,
kokie lūkesčiai jiems keliami e c.
Išanaliza us žodžių duk a i sūnus asociacijų laukų u inį, bu o apibend in a su
koncep ais DukRa i sŪnus lie u ių kalbos pasaulė aizdyje siejama in o macija.
Remian is a i inkamų eakcijų gausa kons a uo a, kad s a biausias duk os i
sūnaus požymis – bu imas šeimos na iais, ė ų aikais. no s a sakymuose minimi
ski ingų amžiaus a psnių į a dijimai, is dėl o dažniausiai minimas jaunesnis
amžius – kuo žmogus jaunesnis, uo labiau jam apibūdin i inka žodis aikas (ypač
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
29
ai minė ina kalban apie sūnų). kalbos a o ojų sąmonėje duk a i sūnus užima
ieną iš pozicijų oje pačioje pa adigmoje ka u su ė ais i ki ais šeimos aikais
( adinasi, i ienas su ki u).
Lie u iškai kalban iems žmonėms duk a dažniausiai y a dailios iš aizdos (pa-
p as ai minimi ilgi plaukai) i nep iekaiš ingos mo alės žmogus, esama i negau-
sių p iešingas cha ak e is ikas apimančių eakcijų. Remian is asociacijų ekspe i-
men o ezul a ais, duk a y a ūpes inga guodėja i padėjėja, be jai nenuma oma
galimybė bū i ak y ia eikėja a sp endėja.
su sūnumi aip pa siejami ipiški iš aizdos, san ykio su pasauliu i sa imi
b uožai. Dominuoja eigiamai e inami apibūdinimai: sūnus y a g ažus i i as
š iesiaplaukis. jis pozi y iai nusi eikęs ik o ės a ž ilgiu, p o ingas, smalsus, links-
mas, s opus, da bš us i sąžiningas. a sakymuose paminė os os kelios neigiamai
e in inos cha ak e is ikos.
asociacijų ekspe imen o ezul a ai a skleidžia kalbos a o ojų sąmonėje už-
iksuo as su duk a i sūnumi siejamas emocijas, o abiejų koncep ų ski umus
pa i ina i a p a sakymų į s imulą sūnus minimas populia us p eceden inis
eks as, p iski iamas p ie s a bių i a pažįs amų eks ų, ku ie, panaudo i ki ame
eks e, ka u a sineša i papildomų eikšmių, sa o p asminį k ū į.
apibend inan isą su koncep ais DukRa i sŪnus siejamą in o maciją
galima da y i iš adą, kad abiejų žodžių asociacijų laukai pi miausia iksuoja sie-
kiamybę – idealiuosius aizdinius i su uo susijusias emocijas. Išsamiau koncep-
ų u inį a skleis i galė ų į ai esnės kalbinės medžiagos analizė.
ESmINIAI žOdžIAI:
asociacijos, duk a, kalbos pasaulė aizdis, koncep as, lais-
ųjų asociacijų ekspe imen as, p eceden iniai eks ai, sūnus.
PRIeDas:
asOCIaCIjų LaukaI
a sakymai su ašy i mažėjimo a ka. šalia eakcijos pa eik as skaičius pa-
odo, kiek asmenų aip a sakė į s imulą, pi masis skaičius skliaus uose a -
skleidžia, kiek mo e ų pa eikė okią eakciją, an asis žymi aip a sakiusius
y us. Po są ašo pa eik i skaičiai su eikia okią in o maciją: pi masis skaičius
nu odo, kiek iš iso eakcijų sulaukė šis s imulas, an asis – kiek y a ski -
ingų eakcijų, ečiasis – kiek ka ų in o man ai nepa eikė jokios eakcijos;
ke i asis skaičius y a ik po ieną ka ą už iksuo ų eakcijų isuma. a -
sakymų kalba ne aisy a.
30
BenDRInė kaLBa | 97
žodžio duk a asociacijų laukas
Vaikas 36 (14; 22); sūnus 39 (23; 16); me gai ė 27 (17; 10); g aži 24 (5; 19); mama
23 (10; 13); sesuo 23 (15; 8); ge a 18 (5; 13); duk a 15 (8; 7); maža 15 (11; 4);
šeima 11 (6; 5); jokio a sakymo 9 (1; 8); a žala 9 (4; 5); jauna 8 (5; 3); mo e is 8
(1; 7); mylima 7 (4; 3); sesė 7 (2; 5); d augė 6 (3; 3); džiaugsmas 6 (1; 5); meilė
6 (2; 4); miela 6 (4; 2); močiu ė 6 (6; 0); suknelė 6 (2; 4); g ažuolė 5 (0; 5); il-
gakasė 5 (4; 1); kasos 5 (0; 5); ūpes is 5 (2; 3); a ei is 4 (1; 3); kasa 4 (3; 1);
laimė 4 (1; 3); me gina 4 (2; 2); u as 4 (3; 1); didelė 3 (2; 1); g ožis 3 (3; 0);
lėlė 3 (1; 2); mano 3 (2; 1); mo inos 3 (1; 2); ne u iu 3 (0; 3); š elnumas 3 (3;
0); anūkė 2 (1; 1); a ima 2 (2; 0); a sakinga 2 (2; 0); a sakomybė 2 (2; 0); bėda
2 (0; 2); b olis 2 (0; 2); aukš a 2 (2; 0); da bš i 2 (1; 1); duk ė 2 (0; 2); gel onka-
sė 2 (1; 1); ge ai 2 (0; 2); išdykus 2 (2; 0); jaunys ė 2 (1; 1); mažylė 2 (1; 1);
mokosi 2 (1; 1); nežinau 2 (0; 2); nuoši di 2 (2; 0); plaukai 2 (1; 1); padėjėja 2
(0; 2); pagalbininkė 2 (2; 0); paguoda 2 (2; 0); paklusni 2 (0; 2); paleis u ė 2 (1;
1); palikuonis 2 (1; 1); pamo ė 2 (0; 2); pasaka 2 (2; 0); p iežiū a 2 (0; 2); ami 2
(2; 0); e a 2 (0; 2); s opi 2 (1; 1); šaunuolė 2 (1; 1); es u ės 2 (0; 2); ienin e-
lė 2 (1; 1); aša a 1 (0; 1); aud a 1 (0; 1); auga 1 (0; 1); a ei is 1 (1; 0); a ama 1
(1; 0); baby ė 1 (1; 0); bailė 1 (1; 0); baimė 1 (0; 1); baisu 1 (0; 1); basa 1 (0; 1);
ba ai 1 (0; 1); blondinė 1 (0; 1); b angiausia 1 (0; 1); b angu 1 (0; 1); b olio du-
k a 1 (0; 1); bus 1 (0; 1); būsima mama 1 (0; 1); Danu ė 1 (0; 1); da bš umas 1
(1; 0); da bš uolė 1 (0; 1); daug kainuos 1 (0; 1); do a 1 (1; 0); d ausmė 1 (0; 1);
d ausminga 1 (0; 1); d ebulė 1 (1; 0); d i supin os kasos 1 (0; 1); džiaug is 1 (1;
0); eglė 1 (0; 1); ėja 1 (0; 1); *ga banuo a 1 (0; 1); ga bė 1 (1; 0); ga ė 1 (0; 1);
gėlė 1 (0; 1); ge umas 1 (0; 1); gė is 1 (0; 1); giminai is 1 (1; 0); gimė 1 (0; 1);
giminė 1 (0; 1); gy a 1 (0; 1); gy enimas 1 (0; 1); gležnumas 1 (0; 1); g ažioji 1
(0; 1); įsiduk ino 1 (0; 1); išdidi 1 (1; 0); išleis i 1 (0; 1); išlepin a 1 (0; 1); į ai-
kin a 1 (0; 1); jau i 1 (1; 0); kaimyno 1 (0; 1); ka as 1 (0; 1); kasy ės 1 (1; 0);
kaspinai 1 (1; 0); ka ė 1 (0; 1); kėdė 1 (0; 1); kepu 1 (0; 1); klusni 1 (1; 0); kukli
1 (0; 1); laiminga 1 (1; 0); laukimas 1 (0; 1); liūdesys 1 (0; 1); lie u iškai 1 (1; 0);
lūpa 1 (0; 1); malonu 1 (0; 1); mamos 1 (0; 1); mamos pagalbininkė 1 (1; 0);
manekenė 1 (1; 0); mano me gai ė 1 (0; 1); mano sesuo 1 (0; 1); mažu ė 1 (0; 1);
mylimas 1 (0; 1); mylimas aikas 1 (0; 1); mylin i 1 (1; 0); mokslininkė 1 (0; 1);
moksliukė 1 (1; 0); mo e s 1 (1; 0); mo . ly ies aikas 1 (0; 1); nak is 1 (0; 1);
neg aži 1 (0; 1); nekal ybė 1 (0; 1); nelaikas 1 (0; 1); nelaimė 1 (0; 1); ne mano
1 (0; 1); neno iu 1 (0; 1); nepaklusni 1 (1; 0); nepasi ikėjimas 1 (0; 1); ne inga
1 (0; 1); ne u ėsiu 1 (0; 1); ne u iu i nežinau 1 (0; 1); no ėčiau 1 (0; 1); no iu 1
(1; 0); *numile ine 1 (0; 1); nuo aka 1 (1; 0); padauža 1 (1; 0); padeda 1 (1; 0);
pagalba 1 (1; 0); paguoda 1 (0; 1); palaidūnė 1 (0; 1); palaima 1 (0; 1); pamai a
1 (0; 1); pasakos 1 (0; 1); pasi ikėjimas 1 (1; 0); paslauga 1 (1; 0); paslaugi 1 (0;
1); pa ikimas 1 (1; 0); pelė 1 (1; 0); *pijokė 1 (0; 1); pinigai 1 (0; 1); poduk a 1 (0;
1); po eikiai 1 (0; 1); p a ęsimas 1 (1; 0); p o inga 1 (0; 1); p oblemos 1 (0; 1);
puiki 1 (0; 1); uoša 1 (1; 0); ūpes inga 1 (0; 1); ū os 1 (1; 0); saugo i 1 (0; 1);
sąsiu inis 1 (0; 1); sa a 1 (1; 0); sa a ankiška 1 (1; 0); sa as is 1 (1; 0); sena 1 (0;
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ. Žodinės asociacijos kaip in o macijos
apie koncep ą šal inis ( emian is žodžių duk a i sūnus asociacijų laukais)
31
1); sijonas 1 (1; 0); smagi 1 (1; 0); smagu 1 (1; 0); smalsi 1 (1; 0); s ebuklas 1 (1;
0); su kasomis 1 (1; 0); s a bi 1 (0; 1); sup a ingumas 1 (0; 1); s a bumas 1 (0; 1);
šeimos na ė 1 (0; 1); šeimos na ys 1 (1; 0); šil a 1 (1; 0); šiluma 1 (1; 0); šypsena
1 (1; 0); šokėja 1 (1; 0); š elni 1 (1; 0); š elnioji pusė 1 (0; 1); ė is 1 (1; 0); ė ų
aikas (0; 1), ik a 1 (0; 1); inginė 1 (1; 0); y umas 1 (1; 0); apumas 1 (0; 1);
a ka 1 (1; 0); a kinga 1 (1; 0); i o ė 1 (1; 0); užaugusi 1 (0; 1); užuojau a 1
(0; 1); a lė 1 (0; 1); ėja aikiška 1 (1; 0); e ybė 1 (0; 1); ien u ė 1 (1; 0); isad
mylima 1 (0; 1); iskas 1 (0; 1); yšnia 1 (1; 0); Vi a 1 (1; 0); ža inga 1 (0; 1);
žen as 1 (0; 1); žmogaus p a ęsimas 1 (0; 1).
(595; 226; 9; 155)
žodžio sūnus asociacijų laukas
Vaikas 80 (45; 35); duk a 64 (34; 30); b olis 25 (17; 8); ė as 24 (7; 17); ge as 19
(10; 9); mažas 19 (10; 9); palaidūnas 19 (9; 10); džiaugsmas 17 (6; 11); šeima 14
(10; 4); be niukas 11 (7; 4); aš 10 (0; 10); a žala 10 (4; 6); y as 8 (4; 4); a ei is
7 (3; 4); a sakomybė 6 (3; 3); jaunas 6 (3; 3); mylimas 6 (3; 3); ne u iu 6 (2; 4);
a imas 5 (3; 2); b angus 5 (3; 2); mama 5 (2; 3); sūnus 5 (0; 5); išdykęs 4 (3; 1);
meilė 4 (0; 4); pasididžia imas 4 (1; 3); sesuo 4 (1; 3); aukš as 3 (1; 2); blogas 3
(1; 2); d augas 3 (1; 2); duk ė 3 (3; 0); mano 3 (0; 3); paklusnus 3 (0; 3); pali-
kuonis 3 (1; 2); pa yzdys 3 (0; 3); p oblemos 3 (2; 1); ūpes is 3 (2; 1); u as 3
(3; 0); au omobilis 2 (0; 2); ąžuolas 2 (0; 2); da bš us 2 (1; 1); didelis 2 (2; 0);
d ausmė 2 (0; 2); giminai is 2 (2; 0); giminė 2 (1; 1); laimė 2 (1; 1); linksmas 2
(1; 1); mokykla 2 (0; 2); mokosi 2 (1; 1); neklaužada 2 (0; 2); nė a 2 (1; 1); ne-
žinau 2 (1; 1); paklydėlis 2 (2; 0); pi magimis 2 (2; 0); p o ingas 2 (2; 0); ams is
2 (1; 1); sa as 2 (1; 1); spa us 2 (0; 2); s opus 2 (1; 1); šaunus 2 (1; 1); š elnus
2 (2; 0); ė ai 2 (2; 0); aikai 2 (0; 2); aikinas 2 (1; 1); ienas 2 (0; 2); ienin e-
lis 2 (1; 1); ad ijus 1 (0; 1); anūkas 1 (0; 1); auga 1 (0; 1); auklėjamas 1 (1; 0);
bėda 1 (0; 1); b olio 1 (0; 1); būsimas ė as 1 (0; 1); bu e 1 (0; 1); de in as 1 (0;
1); did y is 1 (0; 1); didžiulis 1 (1; 0); didžiuo is 1 (0; 1); d ąsa 1 (0; 1); d ąsus
1 (1; 0); džen elmenas 1 (1; 0); u bolas 1 (0; 1); ga bė 1 (0; 1); gėjus 1 (0; 1);
ge ai 1 (0; 1); ge as 1 (0; 1); ge ia 1 (0; 1); ge u is sūnelis 1 (1; 0); gėlė 1 (0; 1);
gė is 1 (0; 1); gynėjas 1 (1; 0); gin is 1 (0; 1); gy as 1 (0; 1); gy enimas 1 (0; 1);
g aži 1 (1; 0); g ažus 1 (1; 0); gud us 1 (0; 1); išdaigos 1 (1; 0); išdidus 1 (1; 0);
iš e mingas 1 (1; 0); į aikin as 1 (0; 1); jaunesnis 1 (1; 0); kada no s 1 (1; 0);
kaimynas 1 (0; 1); kažkoks aikinas 1 (1; 0); kelnės 1 (0; 1); klausan is ė o 1 (0;
1); kūdikis 1 (0; 1); laukimas 1 (0; 1); laip ai 1 (0; 1); linksmas 1 (0; 1); mano
d augas 1 (0; 1); mano aikas 1 (0; 1); Ma ynas 1 (0; 1); mašina 1 (1; 0); maža-
me is 1 (0; 1); mažas be niukas 1 (0; 1); mažas aikas 1 (0; 1); mielas 1 (0; 1);
mylimas aikas 1 (0; 1); mi š a 1 (0; 1); mokinys 1 (0; 1); muzikan as 1 (1; 0);
neklusnus 1 (1; 0); nelaikas 1 (0; 1); nenaudėlis 1 (0; 1); nepaklusnus 1 (1; 0);
*nenuo u 1 (0; 1); nenusakomas 1 (0; 1); ne yčinis 1 (0; 1); numylė as 1 (0; 1); oi
ne 1 (0; 1); ožys 1 (0; 1); pabėgo 1 (1; 0); pacaniukas 1 (0; 1); padėjėjas 1 (1; 0);
32
BenDRInė kaLBa | 97
pagalba 1 (0; 1); pagalbininkas 1 (0; 1); palaima 1 (0; 1); pa eigos 1 (0; 1); pasi-
leidęs 1 (1; 0); pa akėlis 1 (1; 0), pa izanai 1 (0; 1); pasaka 1 (0; 1); pasiklydęs
žmogus 1 (0; 1); pas angos 1 (0; 1); pa eldė ojas 1 (0; 1); pa yzdingas 1 (1; 0);
pe spek y a 1 (0; 1); *pijokas 1 (0; 1); pik as 1 (1; 0); pinigai 1 (0; 1); im as 1
(1; 0); ūpesčiai 1 (0; 1); san uoka 1 (0; 1); sa o 1 (1; 0); sąžiningas 1 (1; 0); sesė
1 (0; 1); siena 1 (1; 0); smalsus 1 (1; 0); s ebuklas 1 (0; 1); s ip ybė 1 (0; 1); su-
augęs 1 (0; 1); sūnėnas 1 (0; 1); s ajonė 1 (0; 1); s a bus 1 (0; 1); sunkumai 1 (1;
0); šaunuolis 1 (0; 1); ši dies plakimas 1 (1; 0); šo ai 1 (0; 1); š iesiaplaukis 1 (0;
1); ėčio 1 (1; 0); * esėjas šeimos 1 (0; 1); ė ės 1 (1; 0); ė ys ė 1 (0; 1); ė o 1
(1; 0); ė uks 1 (0; 1); ė ų aikas 1 (0; 1); omas 1 (1; 0); i as 1 (0; 1); apu
1 (1; 0); ečias 1 (1; 0); aikys ė 1 (0; 1); ėja aikis 1 (1; 0); e kimas 1 (0; 1);
e ybė 1 (0; 1); ien u is 1 (0; 1); il is 1 (0; 1); y iškos ly ies aikas 1 (0; 1);
žmogaus p a ęsimas 1 (0; 1); y esnysis 1 (1; 0); y iškas 1 (1; 0); *žid a spal a 1
(1; 0); žmogus 1 (1; 0).
(595; 193; 0; 128)
sILVIja PaPauRėLy ė-kLOVIenė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius
[email p o ec ed]
