156
benDRinė kaLba | 96
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
oRciD id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657
moksLinių yRimų kRyP ys: leksinė seman ika, e noling is ika, kogni y inė ling is ika.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.08
Lie u ių kaLbos
iš os, gaiDŽio, išČiuko
Pa aDinimai iR jų mo y acija
ESMINIAI ŽODŽIAI:
mo y acija, sinonimas, zoonimas, iš a, gaidys, iščiukas.
ano acija
e inami semasiologiniu aspek u lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adi-
nimai suda o gausų zoonimų eminės g upės pog upį: iš į ai ių aiškinamųjų, a -
minių i specialiųjų leksikog a ijos šal inių už iksuo a apie 200 leksemų, ne u in-
čių bend o hipe onimo. e inami onomasiologiniu aspek u mo y uo ieji pa adi-
nimai suda o 98 p oc. i iamųjų leksemų. s aipsnyje kompleksiškai analizuojami
lie u ių kalbos iš os, gaidžio i iščiuko pa adinimai, e inan juos kaip okius
leksikos iene us, ku ie gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją, san y-
kį su ki omis ealijomis, kalbos a o ojo požiū į. sis eminė i iamųjų leksemų
analizė iš yškina kelių ka ego ijų koncep ualiuosius požymius: aksiologinius, kog-
ni y iuosius, asocia y iuosius, e nokul ū inius.
abs Rac
F om a semasiological poin o iew, he Li huanian names o hen, oos e , chick-
en o m a ich subg oup o he hema ic g oup o zoonyms: abou 200 lexemes
wi hou a common hype onym ha e been iden i ied in a ious explana o y, dialec-
al and special lexicog aphical sou ces. F om an onomasiological poin o iew,
mo i a ed names make up 98 pe cen o he lexemes s udied. he a icle comp e-
hensi ely analyzes he names o hen, oos e and chicken in he Li huanian language,
app oaching hem as lexical uni s ha can con ey he ca ego isa ion o he bi d
being so named, i s ela ionship o o he eali ies om he pe spec i e o he language
use . he sys ema ic analysis o he lexemes s udied highligh s se e al ca ego ies o
concep ual ea u es: axiological, cogni i e, associa i e, e hnocul u al.
ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
157
Į aDas
iš a, gaidys, iščiukas – nea siejama lie u ių au osakos, azeologijos da-
lis (jasiūnai ė 2010: 322–323). šio naminio paukščio pa adinimai y a pali-
kę įspaudus oponimuose (balsys 2020: 21), augalų (g i ėnienė 2006),
g ybų (Lubienė 2015), žmogaus izinių i p o inių sa ybių (Rosinienė 1990;
eigi dienė 2016), gam os eiškinių (Dundulienė, ščmelio as 1979: 122;
jasiūnai ė, konickaja 2003: 47–48) į a dijimuose. gy ūnų pa adinimai
dažniau analizuojami kaip koncep ualiųjų me a o ų iš akos s i is (būd y y-
ė-gudienė i k . 2014), be a i kš iniai y imai, . y. okie, ku ie a skleis-
ų, su kokiomis ealijomis į a dijimo p ocese g e inami gy ūnai, nė a daž-
ni (sme ona 2015; šala iejū ė 2022).
onomasiologinei zoonimų sis emai dėmesio ski iama nedaug. Lie u ių
kalbos i ki ų kalbų leksikos y ėjų ku ios no s ienos eminės g upės ap-
ėp ies, sis eminių san ykių, mo y acijos p oblemos i iamos i in e ai. Dau-
giau dėmesio ski iama paski ų zoonimų azeologijai, koncep ualiosioms
me a o oms (nilsen 1996; De la c uz cabanillas, ma ínez 2006; goa ly
2006; gó ecka-smolińska, klepa ski 2011 i k .).
šio y imo objek as – lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės iš os,
gaidžio i iščiuko pa adinimai. Į pa adinimus ž elgiama kaip į okius
leksikos iene us, ku ie gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją,
san ykį su ki omis ealijomis, kalbos a o ojo požiū į.
y imo ikslas – išnag inė i lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa-
adinimų seman inius yšius, nus a y i jais ep ezen uojamus koncep ua-
liuosius požymius. ikslo siekiama kelian šiuos užda inius: 1) iš į ai ių
lie u ių kalbos žodynų iš ink i zoonimus, pa adinančius iš ą, gaidį, iš-
čiuką; 2) nus a y i iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių
ap ėp į; 3) sug upuo i iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimus į sinonimų
eiles; 4) sinch oniškai nus a y i mo y uo ųjų i nemo y uo ųjų leksemų
san ykį; 5) nus a y i leksemų seman inius san ykius i jais ep ezen uojamus
koncep ualiuosius požymius.
analizei aikoma kompleksinio ling is inio y imo me odologinė p ak ika,
kai ienos eminės g upės na ių seman iniai požymiai nus a omi i ian lekse-
mas semasiologiniu i onomasiologiniu lygmenimis. Leksemos semasiologiniai
i onomasiologiniai seman iniai požymiai laikomi i į a dijamajam koncep ui
būdingais požymiais. Ž elgian iš kogni y inės seman ikos pe spek y os,
eikšmė y a ak ualizuo a koncep o dalis, aigi kiek iena nominacija a spindi
am ik us koncep o (koncep ui būdingus) požymius (guda ičius 2009: 51).
158
benDRinė kaLba | 96
analizė a liekama koncen iniu p incipu, i ian kalbos sis emą iš apačios.
Po encialios leksemos iš enkamos iš į ai ių šal inių. iš ink i pa adinimai
g upuojami į sinonimų eiles1, aip nus a oma smulkiausia leksikos sis emo-
je iksuojama ap a iamojo koncep o ka ego izacija. i iami leksemų seman-
iniai (hipe oniminiai-hiponiminiai, ek oniminiai, da ybiniai, poliseminiai)
san ykiai. sin agminių san ykių analizė pasi elkiama kaip papildoma.
Remiamasi eo ine nuos a a, kad pa adigminių san ykių y imas y a pa-
ikimas būdas nus a y i kai ku iuos i iamojo koncep o požymius (plg.:
ba miński 2010: 119–122; Ru ko ska i k . 2017: 31; bogdze ič 2019: 69).
Pag indinis i iamųjų pa adinimų šal inis – Lie u ių kalbos žodynas (LkŽe).
medžiaga papildy a Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DLkŽ8e), Bend inės
lie u ių kalbos žodyno (bLkŽ), 13 a minių žodynų2, ep ezen uojančių že-
maičių, pie ų aukš aičių, aka ų aukš aičių, y ų aukš aičių a mes, duome-
nimis. aip pa em asi lie u ių kalbos leksiką sis emiškai pe eikiančiais
elek oniniais leidiniais: Sis eminiu lie u ių kalbos žodynu (sis Že), Sinonimų
žodynu (sŽe).
isų pi ma kyla užda inys nus a y i, kiek lie u ių kalbos sis emoje y a
ieno paukščio (lo . Gallus gallus domes icus, lie . naminė iš a) pa adinimų.
Remian is i ų leksikog a ijos šal inių duomenimis, galima eig i, kad i ia-
majai g upei p iklauso apie 200 leksemų3 (įskai an o maliuosius a ian us4).
iš y us sis eminius san ykius i seman inius yšius, nus a y a, kad bend o
hipe onimo ap a iamam paukščiui į a dy i lie u ių kalbos sis emoje (ne
mokslo kalboje) nė a. eminės g upės b anduolį suda o ys ek onimai:
pa elė ( iš à), pa inas (gaids) i jauniklis ( iščiùkas). jų seman iniai yšiai,
nus a y i pagal de inicijas, iš yškina du koncep ualiuosius di e encinius po-
žymius: ly į i amžių.
1 s aipsnyje nesp endžiami eo iniai sinonimijos klausimai. ski iami leksiniai i da ybiniai
sinonimai. Leksiniai sinonimai sup an ami kaip ą pačią a ba a imą eikšmę u in ys ne-
bend ašakniai sinonimai. Da ybiniais sinonimais adinami bend ašakniai sinonimai, u in-
ys ski ingus da ybos a iksus (s aipsnyje jais laikomi i deminu y ai).
2 Ž . šal inių są ašą.
3 s aipsnyje p is a oma ik apy ik ė iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių
ap ėp is. Į y imą neį auk os neaiškios eikšmės leksemos. Žodynuose eikiamos daugia-
eikšmės onoma emos išskaidy os į iena eikšmes leksemas, p z.: koplnas 1 ‘kas uo as
gaidys’, koplnas 2 ‘nededan i kiaušinių iš a’, iščiùkė 1 dem. ‘ iš a’, iščiùkė 2 ‘maža a
paaugusi jauniklė iš a’.
4 Fo malusis leksemų a ian iškumas nus a y as emian is one ine, akcen ine i mo ologine
leksemų sanda os analize.
ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
159
nus a y a, kad šie ys ek onimai u i o maliųjų a ian ų, da ybinių i
leksinių sinonimų. gausiausią da ybinių i leksinių sinonimų eilę suda o
iš os (50 p oc.), mažesnes – iščiuko (30 p oc.) i gaidžio (20 p oc.) pa-
adinimai.
onomasiologinė analizė padeda sis emiškai (didesniu, abs ak esniu mas-
u) a ku i pasaulio aizdą kalboje. iš kompleksinės ling is inės analizės iš-
yškėję seman iniai požymiai laipsniškai g upuojami iki bazinių kogni y iųjų
ka ego ijų. bazinių ka ego ijų (seman inių p imi y ų, seman inių molekulių)
egis as nus a omas, emian is ki ų mokslininkų įž algomis (Wie zhbicka
2013; godda d, Wie zhbicka 2014; godda d 2018) i i iamąja medžiaga.
s aipsnyje me odiškai pasi ink a pa adinimus ap a i pagal seman inius
yšius. ap a iamojo paukščio pa adinimų onomasiologinė s uk ū a ap a-
šoma suski sčius juos į smulkesnius iš os, gaidžio i iščiuko eminius
pog upius5. s engiamasi iš yškin i jų pag indinius koncep ualiuosius di e-
encinius i (a ) bend uosius požymius.
1. iš os Pa aDinimai
1.1. sŽe pa eikiama 3 pa adinimų sinonimų eilė: iš à, pù ė, pùlė. sis Že
nu odoma 13-os sinonimų eilė: iš à, iš ái ė, iščiõ ė, pù ė, pùlė, iš apalaikė,
pe ẽkšlė, pe ẽklė, k àksė, k àkšė, k akšlė, k a kšlė, k e kšlė. Remian is i -
ų leksikog a ijos šal inių duomenimis, iš a lie u ių kalbos sis emoje y a
į a dijama labai į ai iai. iš leksikog a ijos šal inių už iksuo a a i šim o (95)
leksemų iš ai pa adin i.
Leksema iš à – iš os pa adinimų eminės g upės dominan ė, aiškina-
mųjų žodynų de inicijose apib ėžiama kaip ‘naminis paukš is, laikomas
kiaušiniams i mėsai (Gallina)’ LkŽe, DLkŽ8e, DnŽ 555, D skŽ 465, D Ž
ii 538, kzRŽ ii 514, kpŽ i 888, LzŽ 290, PPaŽ ii 782, š ŽŽ ii 459,
znŽ iii 692, z Ž 779 i ‘ azaninių šeimos paukš is, laikomas kiaušiniams,
mėsai i plunksnoms (Gallus gallus domes icus)’ dškŽ 901, p z.: Viš às
laiko, ų kiaušinių – ik algyk LkŽe; Vš ų u u d idešim , ai kiaušinukų u u
LkŽe; Va ligonį u iu, ai š ą papjausiu LkŽe; Pasipjauda ai š ą, ai kai
obuoliukas – aukų pilna LkŽe; Žąsies mėsy ė ne oki skani kaip iš  ės,
iš  ės skanesnė LkŽe; Meisos kaip iš š os LkŽe.
5 Pag įs i isų eminės g upės na ių p iklausymą smulkesniam pog upiui y a keblu dėl lek-
sinei seman inei sis emai būdingo ibų di uziškumo.
160
benDRinė kaLba | 96
Leksema iš à p iklauso nemo y uo osios nominacijos ipui6. Pagal pa e-
kimą į kalbos sis emą ji y a idinės nominacijos būdo leksema, p iklausan i
y ų bal ų ch onologiniam sluoksniui. kaip nu odoma e imologų da buose,
leksemos kilmė neaiški. klasikinė in e p e acija nu odo e imologinį mo y a-
cijos požymį ‘ a, ku i y a naminė’. ik lie u ių i la ių (plg. la . is a) kal-
boms būdingą naminio paukščio pa elės pa adinimą mėginama sie i su se-
no ės indų iç- ‘namas’, indoeu opiečių *ueik - : uik - ‘namas, gy en ie ė’,
aip ekons uojan seman inę aidą: ‘namai’ → ‘naminis paukš is’ → ‘ iš a’
(buck 1949: 176; LeW 1266; sabaliauskas 1990: 153; sejL 2057).
isi ki i už iksuo i iš os pa adinimai p iklauso mo y uo osios nomina-
cijos ipui. Didžiąją dalį mo y uo ųjų pa adinimų suda o a minė leksika.
1.2. Pi moji g upė – da ybiniai sinonimai (25). Da ybiniai š os sinonimai
žymė i aksiologiškai. eigiama kono acija a sispindi deminu y inių p iesa-
gų ediniuose7: iščiùkė 1 D Ž ii 538, išči ė 1 LkŽe, D Ž ii 538, iš ái ė 1
PPaŽ ii 783, D Ž ii 539, LzŽ 290, iš ẽlė 1 LkŽe, DLkŽ8e, D Ž ii 539,
š ŽŽ ii 459, dškŽ 901, iš ùkė 2 PPaŽ ii 783, iš  ė / iš  ė 2 D Ž
ii 540, dškŽ 901, iš ka 1 LkŽe. P z.: O ge a išči ė! LkŽe; G aži
išči ė LkŽe; Tai g aži iš ái ė: s o a, mažiukė, gal a audona LkŽe.
keli p iesaginiai ediniai i ienas kompozi as pa adina jauną, paaugusią,
be da ne isai suaugusią iš ą i iš yškina koncep ualųjį iš os amžiaus
požymį: iščiõkė LkŽe, dškŽ 900, iščiõ ė LkŽe, kl Ž 410, kpŽ i 884,
iščiùkė 2 LkŽe, D Ž ii 538, išči ė 2 LkŽe, iš ái ė 2 LkŽe, DLkŽe,
D skŽ 465, D Ž ii 539, kzRŽ ii 514, znŽ iii 692, iš kė LkŽe, k nŽ
489, iš ka 2 z Ž 780, pùs iš ė LkŽe, DLkŽe, š ŽŽ ii 118. P z.: Viš y-
ė iškai maža, ė iščiõ ė jau pus iš ė LkŽe; Viščio ès isas laikysma, gal bus
ge esnės už senes LkŽe; Užsiauginau d yliką iščiõčių i ieną gaidį LkŽe;
Užaugs i bus dėsli iš a ė LkŽe; Mano jau ge a pùs iš ė, g ei p adės dė
LkŽe. ki i iš os da ybiniai sinonimai y a neigiamai kono uo i (žodynuose
eikian apib ėž is žymima san umpa menk.), jais pa adinama p as a, ne-
ikusi iš a: iš na LkŽe, š apalaikė LkŽe, kpŽ i 890 / š palaikė LkŽe,
k Ž 489. P z.: Viš nos yja [bu okus] – neap e a LkŽe; Ši os š apalaikės
ai isą da želį iškaps ė LkŽe.
6 Dėl e minų nemo y uo oji i mo y uo oji nominacija plačiau ž . Lubienė 2015: 24–25.
7 Deminu y inė p iesaga – onomasiologinio lygmens aksiologijos odiklis, ku is odo, kad
leksema u i aksiologinį požymį i ski iasi nuo sinonimų eilės dominan ės. Dėl deminu y-
ynių p iesagų edinių da umo sinonimų eilė y a a i a.

ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
161
1.3. an oji g upė – leksiniai sinonimai (65). Didžioji jų dalis u i di e en-
cinių seman inių i koncep ualiųjų požymių, ku ie labiausiai iš yškėja ono-
masiologiniu lygmeniu. isi leksiniai š os sinonimai – mo y uo i žodžiai,
jų onomasiologinė s uk ū a iksuoja am ik us seman inius požymius,
odėl sinonimų eilėje jie g upuojami pagal uos požymius.
Didelę dalį leksinių š os sinonimų suda o okie pa adinimai, ku ių
seman inė i onomasiologinė s uk ū a iksuoja šiam paukščiui būdingą
akus inį požymį (25). seman iniu lygmeniu koncep ualusis ga so sklei-
dimo požymis pap as ai būdingas pe inčios, kiaušinį dedančios iš os pa-
adinimams. jų leksinių mo y a o ių in en o ių suda o nebalsingo ga so
semą u in ys ga sažodiniai eiksmažodžiai: kak i, kik i, kudakúo i,
k ach úo i, k agžd i, k aks i, k ak i, k ekš i. P z.: Kudėkuoja kudėkuoja
iš à i nieko nesudeda LkŽe; Kudakuoja lyg iš a, pi mą kiaušinį padėjus
LkŽe; K aksi kaip iš a pe ùkšlė LkŽe; Viš à k aksi pe ė LkŽe; Viš à k a kš-
čia, ai pasisodink žąsiokų LkŽe; Kaip i iš à – is ki ksi i ki ksi LkŽe; Kaip
pe ekšlė iš à – k akši i k akši be s eika os LkŽe; Nūme nė a kiaušų – isos
k ak ùkos LkŽe; K ach uoja iš à. Jau ana kap k ach uoja, no i mažų aike-
lių z Ž 336. onomasiologinė iš os pa adinimų s uk ū a iksuoja e nozo-
oniminei ūšiai būdingus skleidžiamus ga sus: °ka ka LkŽe
8, kudãkė LkŽe,
kudãkšlė LkŽe, kudakù ė LkŽe, k adẽkšlė LkŽe, k ãgždė LkŽe, k àksė
LkŽe; DLkŽ8e, k aksnas LkŽe, D skŽ 179, k ãkšė LkŽe, sŽe, kpŽ ii
547, k akšl LkŽe, k ak ùkė LkŽe, z Ž 336, D Ž i 329, k ak ù ė D Ž i
329, k ak uchà9 z Ž 336 / k ak ukà LkŽe, D Ž i 329, k á kė LkŽe, k á kšė
LkŽe, k a kšl LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kpŽ ii 549, k a kš uõlė LkŽe, k e kšl
LkŽe, D Ž i 330, k e kš ùkė LkŽe, k kla / ki klà LkŽe. P z.: Nekenčiu
ši os kudãkšlės: kad ik kas susk ėbaus, ai i kudokauna D Ž i 329; K ak ùkė
k aksi, i iš ėliai klauso jau jos LkŽe; K ach uchà k ach úoja z Ž 336.
ki i akus inį požymį u in ys leksiniai sinonimai y a mo y uo i iš os
k ie imo ga sažodžių. Leksinių mo y a o ių in en o ių suda o in oka y ai10
pùl, pùle, pù . Pap as ai ai – maloniniai, eigiamą a ba neu alią kono aci-
ją u in ys sinonimai: pùlė LkŽe, sŽe, pù ė LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kzRŽ ii
143, znŽ ii 509, kpŽ iii 401, dškŽ 637 / pu ià LkŽe, pù kė LkŽe, pu  ė
8 Ženklu ° žymimos os leksemos, ku ios žodyne y a neki čiuo os.
9 siejama su a mėse a ojamu sla izmu k ach úo i, -úoja, -ã o ‘k aksė i’ z Ž336. kai mo-
y emos leksinis mo y a o ius y a skolinys, mo y ema laikoma mo y uo a (plg. Lubienė
2015: 169).
10 in okacija – naminių paukščių i gy ulių šaukimo a a ymo ga sai (zaba skai ė 2009: 92).
162
benDRinė kaLba | 96
LkŽe, k Ž 331, dškŽ 637. P z.: Pul, pul, mano puliù e! LkŽe; Pù ės,
pučiù ės, pu , pu , pu ! LkŽe.
iš os pa adinimų seman inėje i onomasiologinėje s uk ū oje s a bi
ie a enka paukščio iš aizdai. okių pa adinimų seman inės i onomasio-
loginės s uk ū os cen e – iš os kūno mo ologijos, o iksliau – plunks-
nuo umo i kūno sanda os koncep ualieji požymiai.
Penki leksiniai sinonimai pa adina iš ą pagal apžėlusių žandų koncep-
ualųjį požymį. Leksemų i leksinių mo y a o ių seman ika iš yškina iš os
su žandenomis aizdą: bakuõ ė LkŽe (< ×bãkai ‘žandenos’), papučiõkė
LkŽe / papučõkė LkŽe (< papučõkai ‘ iš os žandenos’), papù ka ‘ iš a su
žandenomis’ LkŽe, papùžė ‘ iš a su žandenomis’ LkŽe, apúokas ‘ iš a su
apžėlusiais žandais’ LkŽe (< apúokas2 ‘apačios plaukai, pa ilnė, puokas’).
P z.: Kokios g ažios os papučiõkės! LkŽe; Papužės – su ba zdoms – ge iau
deda, kai didskiau e ės LkŽe.
Da penkių leksinių sinonimų onomasiologinės s uk ū os cen e – kon-
cep ualusis kuodo požymis: kuõdė LkŽe, kzRŽ i 406, kuõdena LkŽe, kuõdi-
nas LkŽe, kuodù ė LkŽe, kuoduõ ė / kuoduõčė š ŽŽ i 352. P z.: Kuoduõ-
ės y[ a] su kuodais okes š ŽŽ i 352; Su kuodu jei bus iš a kuoduõčė š ŽŽ
i 352; Kuoduõčės iš os abi su kepu ėm š ŽŽ i 352.
kelių leksinių sinonimų onomasiologinė s uk ū a iksuoja pu ių, pa-
šiu pusių, apžėlusių, nušiu usių plunksnų koncep ualųjį požymį: d skė
LkŽe, spù ė LkŽe, šiù pa LkŽe, pù ė LkŽe, ° ažokė LkŽe, ūbõ ė LkŽe.
a ski ų pa adinimų u i iš a su umpa, nuki p a uodega: ki p ùkė LkŽe,
kuksà LkŽe, s ùmplė LkŽe; iš a su umpomis kojomis: lù ė LkŽe, lu kė
LkŽe, la ùkė LkŽe / °le ukė LkŽe.
y a i me a o inių iš os kūno mo ologijos aiškos a ejų, p z.: leksinis
š os sinonimas čémpė LkŽe asocia y iai susijęs su apžėlusių iš os kojų i
iš siūlų megz o apa o aizdu; asocia y us paukščio skiau e ės i k ūmo
aizdas iksuojamas pa adinimuose k ūminaga ė ‘ iš a su k ūmine skiau-
e e’ LkŽe, ožė skiau ẽ ė LkŽe.
ki ą g upelę suda o ie pa adinimai, ku ių leksiniai mo y a o iai į a -
dija iš ą pagal plunksnų spal os požymį: gegužė ė LkŽe, gel õnė LkŽe,
kanãpė LkŽe, abė LkŽe, aibùkė LkŽe. me a o iškai aibumas zeziùlė ‘ ai-
ba, kanapė a iš a’ LkŽe (< zeziùlė, zeziùlka ‘gegu ė’ z Ž 790).
Kineziniai požymiai būdingi sinonimams klùkš ė ‘klukščiojan i iš a’
LkŽe, gužù ė ‘gaudoma iš a’ LkŽe, pagžėlė ‘g ei pagūžian i iš a’ LkŽe,
ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
163
pškė ‘jauki iš a’ LkŽe, psichokinezinis požymis – pasiù iš ė ‘landi
iš a’ LkŽe, pagẽd iš ė ‘ne ikusi, žalą da an i iš a’ LkŽe.
Didelę dalį iš os pa adinimų suda o leksemos, ku ių seman inė i ono-
masiologinė s uk ū a iksuoja šiam naminiam paukščiui būdingas unkci-
jas. Pa adinimai leidžia išski i is s a biausias iš os unkcijas: kiaušinių
dėjimą, pe ėjimą, jauniklių saugojimą, globojimą.
Kiaušinių (ne)dėjimo i pe ėjimo unkcijos koncep ualusis požymis
eksplici iškai i implici iškai iksuojamas keliuose leksiniuose sinonimuose:
dedẽklė LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽ, š ŽŽ i 110, znŽ i 253, kl Ž 42 / dėdklė
LkŽe, gad iš ė LkŽe, koplnas 2, nedklė LkŽe, pe ẽklė / pe èklė LkŽe,
DLkŽe, sŽe, k Ž 292, š ŽŽ ii 49, kzRŽ ii 72, znŽ ii 375, pe ẽkšlė /
pe èkšlė LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kzRŽ ii 72, dškŽ 544, k Ž 292, znŽ ii
375, kpŽ iii 146, kl Ž 210, pe iùkšlė LkŽe / pe ùkšlė LkŽe, pe uõkšlė LkŽe.
P z.: Tokia ge a iš a – dedẽklė, gaila pa duo i LkŽe; A nešda o ai kiaušinių
po ą dešimčių, ai pe senusią iš ą nedėklę LkŽe; Gal ka ais u i pe ẽklę iš ą,
no ėčiau iščiukų išsipe in i LkŽe; Pe èkšlė ge ai ap ūpusi kiaušinius LkŽe;
Nė iš ų pe ùkšlių, nelenda pe ė LkŽe; Nededa [ iš a] – musė , bus gad iš ė
LkŽe; Mūs a kuoduo ė koplūnas – nepadėjo nei ieno kiaušinio LkŽe.
nedidelę g upelę suda o pa adinimai, į a dijan ys minkš us a mažus
kiaušinius dedančią iš ą: lėjkė LkŽe, lėjùkė LkŽe, minkš paũ ė LkŽe,
pli ė / pliù ė LkŽe, š ŽŽ ii 81; kliukė LkŽe, znãckinė LkŽe (< znãckas
‘labai mažas iš os kiaušinis, išdėlis’). P z.: Viš a lėjukė nemacnų kiaušinių
p idėjo LkŽe; Viena iš à lieja kiaušinius – deda be plė ės LkŽe; Kas e k a-
aba pasda ė, kad ìš os lieja LkŽe.
Jauniklių saugojimo, globojimo unkcijos požymis iksuojamas ono-
masiologiniu i sin agminiu lygmenimis: cakõlinė ‘ iš a, ku i edžioja ca-
kolius ( iščiukus)’ LkŽe, iš õlinė ‘ iš a, ku i edžioja iščiukus’ LkŽe (<
iš õlis ‘ iščiukas’), ak eda LkŽe. P z.: Moma ai kap cakõlinė – až aiką
isa ką a duo ų LkŽe; Jau mūsų iš õlinė s iedė adžio iš olius LkŽe; Ta
aik eda i iščiukus adžioja, i deda LkŽe; Ki a iš à i a nai aiko nepa-
duoda LkŽe; I iš à sa o aikus gina LkŽe.
ki okių pa adinimų mažai. juose ak ualizuo as loka y usis slap a kiau-
šinius dedančios i pe inčios iš os koncep ualusis požymis: paslap nė LkŽe,
slàpė LkŽe, slap nė LkŽe, slapùkė LkŽe, kpŽ iii 751, slapkė LkŽe, D skŽ
334. P z.: Jau a slap nė ku no s k ūmuos deda LkŽe. aip pa ak uali-
zuojamas empo a y usis ne ipinio pe ėjimo laiko koncep ualusis požymis:
balandinkė ‘balandžio mėnesį išpe ė a iš a’ LkŽe.
164
benDRinė kaLba | 96
1.4. Leksemų gausa, leksemų seman inė i onomasiologinė s uk ū a, iš-
yškėję į a dijamam paukščiui būdingi koncep ualieji požymiai leidžia eig-
i, kad iš a užima s a bią ie ą lie u ių e nozoonimijoje. i i pa adinimai
iš yškina s a biausias iš os unkcijas: kiaušinių dėjimą, pe ėjimą, jauniklių
saugojimą, globojimą. sinonimiškumas i aksiologiškai žymė ų pa adinimų
gausa odo lie u ių kalbos sis emos a o ojų po eikį į a dy i nep o o ipinės
iš aizdos, elgesio, blogai unkcijas a liekančią iš ą.
2. gaiDŽio Pa aDinimai
2.1. sŽe pa eikiama 4 pa adinimų sinonimų eilė: gaids ‘ iš ų pa inas’,
kaka ikõnas šnek. ‘gaidžio p ie a dis’, kaka ykõ ius šnek., skė õnas šnek.
‘išsiskė ęs gaidys’. sis Že nu odoma 8 sinonimų eilė: gaids, kaka ikõnas,
kaka ykõ ius, kaka iẽkas, skė õnas, skiau ẽ is, kaplõnas, koplūnas. iš leksi-
kog a ijos šal inių iš ink a 30 in a ian inių leksemų gaidžiui pa adin i.
sinonimų eilės dominan ė – bend a au ė, no minė, aksiologiškai neu-
ali leksema gaids LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽe, sŽe, DnŽ 483, D skŽ 90, D Ž
i 156, PPaŽ i 258, kzRŽ i 202, kl Ž 66, kpŽ i 576, LzŽ 74, PPaŽ i
258, š ŽŽ i 163, znŽ i 393, z Ž 191, dškŽ 170. onomasiologinės
s uk ū os cen e – akus inė gaidžio giedojimo unkcija, p z.: P aded
gaidžiai giedo i, neduoda man miego i LkŽe; Jei gaidys dieną po d ylikai gie-
da, bus o o a maina LkŽe; Gaidys gieda p ieš lie ų kpŽ i 576.
2.2. sinonimų eilės dominan ė gaids u i da ybinių sinonimų (12). ai
aksiologiškai eigiamai, melio a y iai žymė i deminu y iniai ediniai su
p iesagomis -elis, -(i)ukas, -u is11: gaidẽlis DLkŽ8e, D Ž i 156, kl Ž 66,
LzŽ 74, PPaŽ i 258, š ŽŽ i 163, dškŽ 170, gaidelùkas z Ž 191, gaidù-
kas 1 DLkŽ8e, D Ž i 157, PPaŽ i 258, š ŽŽ i 163, z Ž 191, gaiduliùkas
dškŽ 171, gaidù is PPaŽ i 258, gaidžiùkas 1 DLkŽ8e, D Ž i 157, kl Ž
66, z Ž 191. P z.: Oi u gaidù i, b olali, kokis a o balselis g ažus, kokis u
laimingas LkŽe; Raibulis, aibulis gaidys, labai saugojo iš as, labai ge as
gaidùkas PPaŽ i 258; Toks g ažus gaidžiùkas a o kl Ž 66. ki i deminu y-
inių p iesagų ediniai pa adina paaugusį, pusė ino didumo gaidį: gai dù kas 2
bLkŽ, gaidžiõkas kl Ž 66, dškŽ 171, gaidžiùkas 2 bLkŽ, sŽe, gai džikš-
ys kpŽ i 577, gaidnas LkŽe. ki i da ybiniai gaidžio sinonimai į a dija
11 s aipsnyje pa eikiami ie deminu y ai, ku ie paliudy i žodynuose.
ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
171
g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane-
ėžiškių pa a mėje, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
guda ičius aloyzas 2009: E noling is ika, šiauliai: šiaulių uni e si e o
leidykla.
jasiūnai ė bi u ė, konickaja jelena 2003: „a lėkė paukš is be spa -
nų“ (a mos e os eiškiniai azeologijoje: sniegas). – Kalbo y a 52(1), 45–60.
jasiūnai ė bi u ė 2010: Š en ieji i nelabieji azeologijoje i liaudies kul-
ū oje, ilnius: ilniaus uni e si e o leidykla.
Lubienė jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija,
klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla.
nilsen allen P. 1996: o Ladybugs and billy goa s: Wha animal species
names ell abou Human Pe cep ions o gende . – Me apho and Symbol
11(4), 257–271.
Rosinienė g ažina 1990: Kodėl audonas kaip ėžys? ilnius: mokslas.
Ru ko ska k is ina, sme ona ma ius, sme onienė i ena
2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, ilnius: akademinė leidyba.
sabaliauskas algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, ilnius: mokslas.
sme ona ma ius 2015: Lie u ių kalbos eu emizmai: aiška i mo y acija:
dak a o dise acija, ilnius: ilniaus uni e si e as.
šala iejū ė Žyd ūnė 2022: Lie u ių kalbos zoonimų nominacija i mo y-
acija: gy ulių, naminių paukščių i abzdžių pa adinimai: dak a o dise acija,
klaipėda: klaipėdos uni e si e as.
Wie zhbicka anna 2013: Polish zwie zę a ‘animals’ and jabłka ‘apples’:
an e hnoseman ic inqui y. – The Linguis ic Wo ld iew: E hnolinguis ics,
Cogni ion, and Cul u e, London: e si a, 137–159.
zaba skai ė jolan a 2009: jaus ukai kalboje i šnekoje. – Kalbos kul ū-
a 82, 91–109.
gau a 2023 11 17
P iim a 2023 12 11
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
He Li Huanian names FoR Hen, Roos eR,
cHicken, anD HeiR mo i a ion
summa y
he aim o he s udy is o in es iga e he seman ic ela ions o he Li huanian names
o hen, oos e , chicken, o de e mine he concep ual ea u es hey ep esen .

172
benDRinė kaLba | 96
he analysis is based on he me hodological p ac ice o complex linguis ic
esea ch, whe e he seman ic ea u es o he membe s o one hema ic g oup
a e de e mined by examining hem a he semasiological and he onomasio-
logical le els. i is posi ed ha he semasiological and onomasiological seman-
ic ea u es o a lexeme also e lec he seman ic ea u es o he concep being
named.
he pape me hodically discusses he names based on hei seman ic ela-
ions. he onomasiological s uc u e o bi d names is desc ibed by di iding
hem in o smalle hema ic subg oups o hen, oos e and chicken names. an
a emp is made o highligh hei main concep ual di e ences and/o common
ea u es.
he empi ical ma e ial was collec ed om explana o y (LkŽe, DLkŽe, bLkŽe),
dialec al, and specialized (sis Že, sŽe) lexicog aphical sou ces.
he names o hen, oos e , chicken o m a la ge subg oup o he zoonymic
g oup in he Li huanian language, wi h abou wo hund ed lexemes eco ded in
lexicog aphic sou ces. he e is no common hype onym in he Li huanian language
sys em o he lexemes s udied.
mo i a ed lexis p e ails, comp ising app oxima ely 98 pe cen o he o al
pool. only h ee lexemes belong o he unmo i a ed ype o nomina ion: one
indigenous lexeme iš à ‘hen’ and h ee loan wo ds om sla ic o ge manic
languages: koplnas 1, °kaplonas, kapaũnas ‘cas a ed oos e ’.
he sys ema ic cha ac e is ic o he hema ic subg oup o hen, oos e , chick-
en names has well-de eloped synonymic ela ions, which play a c ucial ole in
en iching he hema ic subg oup. he s ings o synonyms consis o o mal a i-
an s, de i a i e, and lexical synonyms. i illus a es he abili y o he au ho s o
he names o obse e he a ious ea u es o he bi d and o e balise hem wi h
di e en linguis ic ins umen s.
he analysis o he names o hen, oos e and chicken has e ealed se e al
ca ego ies o concep ual ea u es: axiological ( e lec ing an e alua i e s ance o-
wa ds he named bi d), cogni i e (depic ing he named bi d as a cogni i e eali y),
associa i e (es ablishing connec ions be ween he named bi d and o he eali ies),
e hno-cul u al ( ep esen ing concep s beyond he named bi d wi hin he ealm
o e hnocul u e).
he seman ic analysis o mo i a ional ea u es allows iden i ying he ep e-
sen a ion o a agmen o eali y, o a he i s concep ual equi alen , wi hin
he linguis ic wo ld iew. he language sys em cap u es he a ious di e en ial
ea u es o he emale, male and chick, he mos impo an o which a e: sex
( emale/male), age (young/adul ), unc ion: egg laying and ha ching (hen),
ep oduc ion (hen and oos e ), appea ance (wi h he exis ence o ea he s and
ŽyDRūnė šaLa iejū ė.
Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija
173
colo a ion pa e ns exclusi e o hen names), and sound (hence he acous ic
unc ion o he au ho o he name as a poul y keepe ). he e is a di e ence
be ween he sounds emi ed by he adul bi d ( emale only) and he calls o
he chick, as well as he con as be ween he c owing (male) and non-c owing
( emale) bi d.
KEYWORDS:
mo i a ion, synonym, zoonym, hen, oos e , chicken.
ŽyDRūnė šaLa iejū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius
[email p o ec ed]
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kaLbos iš os, gaiDŽio,
išČiuko Pa aDinimai iR jų mo y acija
san auka
y imo objek as – lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės iš os, gaidžio i iš-
čiuko pa adinimai. Į pa adinimus ž elgiama kaip į okius leksikos iene us, ku ie
gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją, san ykį su ki omis ealijomis
( ealijų koncep ais), kalbos a o ojo požiū į.
y imo ikslas – išnag inė i lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų
seman inius yšius, nus a y i jais ep ezen uojamus koncep ualiuosius požymius.
analizei aikoma kompleksinio ling is inio y imo me odologinė p ak ika, kai
ienos eminės g upės na ių seman iniai požymiai nus a omi i ian juos sema-
siologiniu i onomasiologiniu lygmenimis. Leksemos semasiologiniai i onoma-
siologiniai seman iniai požymiai laikomi ka u i į a dijamajam koncep ui būdin-
gi požymiais.
s aipsnyje me odiškai pasi ink a pa adinimus ap a i pagal seman inius yšius.
ap a iamojo paukščio pa adinimų onomasiologinė s uk ū a ap ašoma suski sčius
juos į smulkesnius iš os, gaidžio i iščiuko pa adinimų eminius pog upius.
s engiamasi iš yškin i jų pag indinius koncep ualiuosius di e encinius i (a ba)
bend uosius požymius.
empi inės medžiaga ink a iš aiškinamųjų (LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽ), a minių,
specialiųjų (sis Že, sŽe) leksikog a ijos šal inių.
174
benDRinė kaLba | 96
iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai suda o gausų lie u ių kalbos zoonimų
eminės g upės pog upį: leksikog a ijos šal iniuose už iksuo a apie 200 leksemų.
Lie u ių kalbos sis emoje bend o hipe onimo i oms leksemoms pa adin i nė a.
Dominuoja mo y uo oji leksika – ji suda o apie 98 p oc. nemo y uo ajam
nominacijos ipui p iklauso ik ys leksemos: iena sa akilmė leksema iš à i ys
skoliniai iš sla ų a ge manų kalbų: koplnas 1, °kaplonas, kapaũnas ‘kas uo as
gaidys’.
iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių sis eminė ypa ybė –
išplė o i sinoniminiai san ykiai. jie lemia eminio pog upio gausumą. sinonimų
eiles suda o o malieji a ian ai, da ybiniai i leksiniai sinonimai. Pas a ieji liudi-
ja pa adinimų kū ėjų gebėjimą pas ebė i į ai ius į a dijamojo paukščio požymius
i e balizuo i juos ski ingomis ling is inėmis p iemonėmis.
iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų analizė iš yškino kelių ka ego ijų koncep-
ualiuosius požymius: aksiologinius (pe eikiančius e inamąjį požiū į į į a dija-
mąjį paukš į), kogni y iuosius (apibūdinančius į a dijamąjį paukš į kaip pažin inę
ealiją), asocia y iuosius (siejančius į a dijamąjį paukš į su ki a ealija), e nokul-
ū inius ( ep ezen uojančius ne į a dijamąjį paukš į, o ki us e nokul ū os s i ies
koncep us).
seman inė mo y acijos požymių analizė su eikia galimybių nus a y i iš os,
gaidžio, iščiuko pa adinimais į a dijamo ik o ės agmen o, iksliau – koncep-
ualiojo jo a i ikmens – aizdą kalbos pasaulė aizdyje. kalbos sis ema iksuoja
į ai ius di e encinius pa elės, pa ino i jauniklio požymius, iš ku ių s a biausi y a:
ly is (pa elė / pa inas), amžius (jauniklis / suaugęs paukš is), unkcija: kiaušinių
dėjimas i pe ėjimas ( iš os), ep odukcija ( iš os i gaidžio), iš aizda (plunksnuo-
umo, kolo a y umo požymiai būdingi ik iš os pa adinimams), ga sas ( iksuo-
jama akus inė į a din ojo kaip gy ulininko unkcija). esama ski umų a p suau-
gusio paukščio ( ik pa elės) i jauniklio k ie imo ga sų, pas ebima giedančio (pa-
ino) i negiedančio (pa elės) paukščio opozicija.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
mo y acija, sinonimas, zoonimas, iš a, gaidys, iščiukas.
ŽyDRūnė šaLa iejū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius
[email p o ec ed]