scieee Open visual document viewer

Lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai ir jų motyvacija

Žydrūnė Šalaviejūtė

Abstract

Vertinami semasiologiniu aspektu lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai sudaro gausų zoonimų teminės grupės pogrupį: iš įvairių aiškinamųjų, tarminių ir specialiųjų leksikografijos šaltinių užfiksuota apie 200 leksemų, neturinčių bendro hiperonimo. Vertinami onomasiologiniu aspektu motyvuotieji pavadinimai sudaro 98 proc. tiriamųjų leksemų. Straipsnyje kompleksiškai analizuojami lietuvių kalbos vištos, gaidžio ir viščiuko pavadinimai, vertinant juos kaip tokius leksikos vienetus, kurie gali perteikti įvardijamojo paukščio kategorizaciją, santykį su kitomis realijomis, kalbos vartotojo požiūrį. Sisteminė tiriamųjų leksemų analizė išryškina kelių kategorijų konceptualiuosius požymius: aksiologinius, kognityviuosius, asociatyviuosius, etnokultūrinius.

Full text

156 benDRinė kaLba | 96 ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657 moksLinių yRimų kRyP ys: leksinė seman ika, e noling is ika, kogni y inė ling is ika. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.08 Lie u ių kaLbos iš os, gaiDŽio, išČiuko Pa aDinimai iR jų mo y acija ESMINIAI ŽODŽIAI: mo y acija, sinonimas, zoonimas, iš a, gaidys, iščiukas. ano acija e inami semasiologiniu aspek u lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adi- nimai suda o gausų zoonimų eminės g upės pog upį: iš į ai ių aiškinamųjų, a - minių i specialiųjų leksikog a ijos šal inių už iksuo a apie 200 leksemų, ne u in- čių bend o hipe onimo. e inami onomasiologiniu aspek u mo y uo ieji pa adi- nimai suda o 98 p oc. i iamųjų leksemų. s aipsnyje kompleksiškai analizuojami lie u ių kalbos iš os, gaidžio i iščiuko pa adinimai, e inan juos kaip okius leksikos iene us, ku ie gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją, san y- kį su ki omis ealijomis, kalbos a o ojo požiū į. sis eminė i iamųjų leksemų analizė iš yškina kelių ka ego ijų koncep ualiuosius požymius: aksiologinius, kog- ni y iuosius, asocia y iuosius, e nokul ū inius. abs Rac F om a semasiological poin o iew, he Li huanian names o hen, oos e , chick- en o m a ich subg oup o he hema ic g oup o zoonyms: abou 200 lexemes wi hou a common hype onym ha e been iden i ied in a ious explana o y, dialec- al and special lexicog aphical sou ces. F om an onomasiological poin o iew, mo i a ed names make up 98 pe cen o he lexemes s udied. he a icle comp e- hensi ely analyzes he names o hen, oos e and chicken in he Li huanian language, app oaching hem as lexical uni s ha can con ey he ca ego isa ion o he bi d being so named, i s ela ionship o o he eali ies om he pe spec i e o he language use . he sys ema ic analysis o he lexemes s udied highligh s se e al ca ego ies o concep ual ea u es: axiological, cogni i e, associa i e, e hnocul u al. ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 157 Į aDas iš a, gaidys, iščiukas – nea siejama lie u ių au osakos, azeologijos da- lis (jasiūnai ė 2010: 322–323). šio naminio paukščio pa adinimai y a pali- kę įspaudus oponimuose (balsys 2020: 21), augalų (g i ėnienė 2006), g ybų (Lubienė 2015), žmogaus izinių i p o inių sa ybių (Rosinienė 1990; eigi dienė 2016), gam os eiškinių (Dundulienė, ščmelio as 1979: 122; jasiūnai ė, konickaja 2003: 47–48) į a dijimuose. gy ūnų pa adinimai dažniau analizuojami kaip koncep ualiųjų me a o ų iš akos s i is (būd y y- ė-gudienė i k . 2014), be a i kš iniai y imai, . y. okie, ku ie a skleis- ų, su kokiomis ealijomis į a dijimo p ocese g e inami gy ūnai, nė a daž- ni (sme ona 2015; šala iejū ė 2022). onomasiologinei zoonimų sis emai dėmesio ski iama nedaug. Lie u ių kalbos i ki ų kalbų leksikos y ėjų ku ios no s ienos eminės g upės ap- ėp ies, sis eminių san ykių, mo y acijos p oblemos i iamos i in e ai. Dau- giau dėmesio ski iama paski ų zoonimų azeologijai, koncep ualiosioms me a o oms (nilsen 1996; De la c uz cabanillas, ma ínez 2006; goa ly 2006; gó ecka-smolińska, klepa ski 2011 i k .). šio y imo objek as – lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės iš os, gaidžio i iščiuko pa adinimai. Į pa adinimus ž elgiama kaip į okius leksikos iene us, ku ie gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją, san ykį su ki omis ealijomis, kalbos a o ojo požiū į. y imo ikslas – išnag inė i lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa- adinimų seman inius yšius, nus a y i jais ep ezen uojamus koncep ua- liuosius požymius. ikslo siekiama kelian šiuos užda inius: 1) iš į ai ių lie u ių kalbos žodynų iš ink i zoonimus, pa adinančius iš ą, gaidį, iš- čiuką; 2) nus a y i iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių ap ėp į; 3) sug upuo i iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimus į sinonimų eiles; 4) sinch oniškai nus a y i mo y uo ųjų i nemo y uo ųjų leksemų san ykį; 5) nus a y i leksemų seman inius san ykius i jais ep ezen uojamus koncep ualiuosius požymius. analizei aikoma kompleksinio ling is inio y imo me odologinė p ak ika, kai ienos eminės g upės na ių seman iniai požymiai nus a omi i ian lekse- mas semasiologiniu i onomasiologiniu lygmenimis. Leksemos semasiologiniai i onomasiologiniai seman iniai požymiai laikomi i į a dijamajam koncep ui būdingais požymiais. Ž elgian iš kogni y inės seman ikos pe spek y os, eikšmė y a ak ualizuo a koncep o dalis, aigi kiek iena nominacija a spindi am ik us koncep o (koncep ui būdingus) požymius (guda ičius 2009: 51). 158 benDRinė kaLba | 96 analizė a liekama koncen iniu p incipu, i ian kalbos sis emą iš apačios. Po encialios leksemos iš enkamos iš į ai ių šal inių. iš ink i pa adinimai g upuojami į sinonimų eiles1, aip nus a oma smulkiausia leksikos sis emo- je iksuojama ap a iamojo koncep o ka ego izacija. i iami leksemų seman- iniai (hipe oniminiai-hiponiminiai, ek oniminiai, da ybiniai, poliseminiai) san ykiai. sin agminių san ykių analizė pasi elkiama kaip papildoma. Remiamasi eo ine nuos a a, kad pa adigminių san ykių y imas y a pa- ikimas būdas nus a y i kai ku iuos i iamojo koncep o požymius (plg.: ba miński 2010: 119–122; Ru ko ska i k . 2017: 31; bogdze ič 2019: 69). Pag indinis i iamųjų pa adinimų šal inis – Lie u ių kalbos žodynas (LkŽe). medžiaga papildy a Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DLkŽ8e), Bend inės lie u ių kalbos žodyno (bLkŽ), 13 a minių žodynų2, ep ezen uojančių že- maičių, pie ų aukš aičių, aka ų aukš aičių, y ų aukš aičių a mes, duome- nimis. aip pa em asi lie u ių kalbos leksiką sis emiškai pe eikiančiais elek oniniais leidiniais: Sis eminiu lie u ių kalbos žodynu (sis Že), Sinonimų žodynu (sŽe). isų pi ma kyla užda inys nus a y i, kiek lie u ių kalbos sis emoje y a ieno paukščio (lo . Gallus gallus domes icus, lie . naminė iš a) pa adinimų. Remian is i ų leksikog a ijos šal inių duomenimis, galima eig i, kad i ia- majai g upei p iklauso apie 200 leksemų3 (įskai an o maliuosius a ian us4). iš y us sis eminius san ykius i seman inius yšius, nus a y a, kad bend o hipe onimo ap a iamam paukščiui į a dy i lie u ių kalbos sis emoje (ne mokslo kalboje) nė a. eminės g upės b anduolį suda o ys ek onimai: pa elė ( iš à), pa inas (gaids) i jauniklis ( iščiùkas). jų seman iniai yšiai, nus a y i pagal de inicijas, iš yškina du koncep ualiuosius di e encinius po- žymius: ly į i amžių. 1 s aipsnyje nesp endžiami eo iniai sinonimijos klausimai. ski iami leksiniai i da ybiniai sinonimai. Leksiniai sinonimai sup an ami kaip ą pačią a ba a imą eikšmę u in ys ne- bend ašakniai sinonimai. Da ybiniais sinonimais adinami bend ašakniai sinonimai, u in- ys ski ingus da ybos a iksus (s aipsnyje jais laikomi i deminu y ai). 2 Ž . šal inių są ašą. 3 s aipsnyje p is a oma ik apy ik ė iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių ap ėp is. Į y imą neį auk os neaiškios eikšmės leksemos. Žodynuose eikiamos daugia- eikšmės onoma emos išskaidy os į iena eikšmes leksemas, p z.: koplnas 1 ‘kas uo as gaidys’, koplnas 2 ‘nededan i kiaušinių iš a’, iščiùkė 1 dem. ‘ iš a’, iščiùkė 2 ‘maža a paaugusi jauniklė iš a’. 4 Fo malusis leksemų a ian iškumas nus a y as emian is one ine, akcen ine i mo ologine leksemų sanda os analize. ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 159 nus a y a, kad šie ys ek onimai u i o maliųjų a ian ų, da ybinių i leksinių sinonimų. gausiausią da ybinių i leksinių sinonimų eilę suda o iš os (50 p oc.), mažesnes – iščiuko (30 p oc.) i gaidžio (20 p oc.) pa- adinimai. onomasiologinė analizė padeda sis emiškai (didesniu, abs ak esniu mas- u) a ku i pasaulio aizdą kalboje. iš kompleksinės ling is inės analizės iš- yškėję seman iniai požymiai laipsniškai g upuojami iki bazinių kogni y iųjų ka ego ijų. bazinių ka ego ijų (seman inių p imi y ų, seman inių molekulių) egis as nus a omas, emian is ki ų mokslininkų įž algomis (Wie zhbicka 2013; godda d, Wie zhbicka 2014; godda d 2018) i i iamąja medžiaga. s aipsnyje me odiškai pasi ink a pa adinimus ap a i pagal seman inius yšius. ap a iamojo paukščio pa adinimų onomasiologinė s uk ū a ap a- šoma suski sčius juos į smulkesnius iš os, gaidžio i iščiuko eminius pog upius5. s engiamasi iš yškin i jų pag indinius koncep ualiuosius di e- encinius i (a ) bend uosius požymius. 1. iš os Pa aDinimai 1.1. sŽe pa eikiama 3 pa adinimų sinonimų eilė: iš à, pù ė, pùlė. sis Že nu odoma 13-os sinonimų eilė: iš à, iš ái ė, iščiõ ė, pù ė, pùlė, iš apalaikė, pe ẽkšlė, pe ẽklė, k àksė, k àkšė, k akšlė, k a kšlė, k e kšlė. Remian is i - ų leksikog a ijos šal inių duomenimis, iš a lie u ių kalbos sis emoje y a į a dijama labai į ai iai. iš leksikog a ijos šal inių už iksuo a a i šim o (95) leksemų iš ai pa adin i. Leksema iš à – iš os pa adinimų eminės g upės dominan ė, aiškina- mųjų žodynų de inicijose apib ėžiama kaip ‘naminis paukš is, laikomas kiaušiniams i mėsai (Gallina)’ LkŽe, DLkŽ8e, DnŽ 555, D skŽ 465, D Ž ii 538, kzRŽ ii 514, kpŽ i 888, LzŽ 290, PPaŽ ii 782, š ŽŽ ii 459, znŽ iii 692, z Ž 779 i ‘ azaninių šeimos paukš is, laikomas kiaušiniams, mėsai i plunksnoms (Gallus gallus domes icus)’ dškŽ 901, p z.: Viš às laiko, ų kiaušinių – ik algyk LkŽe; Vš ų u u d idešim , ai kiaušinukų u u LkŽe; Va ligonį u iu, ai š ą papjausiu LkŽe; Pasipjauda ai š ą, ai kai obuoliukas – aukų pilna LkŽe; Žąsies mėsy ė ne oki skani kaip iš  ės, iš  ės skanesnė LkŽe; Meisos kaip iš š os LkŽe. 5 Pag įs i isų eminės g upės na ių p iklausymą smulkesniam pog upiui y a keblu dėl lek- sinei seman inei sis emai būdingo ibų di uziškumo. 160 benDRinė kaLba | 96 Leksema iš à p iklauso nemo y uo osios nominacijos ipui6. Pagal pa e- kimą į kalbos sis emą ji y a idinės nominacijos būdo leksema, p iklausan i y ų bal ų ch onologiniam sluoksniui. kaip nu odoma e imologų da buose, leksemos kilmė neaiški. klasikinė in e p e acija nu odo e imologinį mo y a- cijos požymį ‘ a, ku i y a naminė’. ik lie u ių i la ių (plg. la . is a) kal- boms būdingą naminio paukščio pa elės pa adinimą mėginama sie i su se- no ės indų iç- ‘namas’, indoeu opiečių *ueik - : uik - ‘namas, gy en ie ė’, aip ekons uojan seman inę aidą: ‘namai’ → ‘naminis paukš is’ → ‘ iš a’ (buck 1949: 176; LeW 1266; sabaliauskas 1990: 153; sejL 2057). isi ki i už iksuo i iš os pa adinimai p iklauso mo y uo osios nomina- cijos ipui. Didžiąją dalį mo y uo ųjų pa adinimų suda o a minė leksika. 1.2. Pi moji g upė – da ybiniai sinonimai (25). Da ybiniai š os sinonimai žymė i aksiologiškai. eigiama kono acija a sispindi deminu y inių p iesa- gų ediniuose7: iščiùkė 1 D Ž ii 538, išči ė 1 LkŽe, D Ž ii 538, iš ái ė 1 PPaŽ ii 783, D Ž ii 539, LzŽ 290, iš ẽlė 1 LkŽe, DLkŽ8e, D Ž ii 539, š ŽŽ ii 459, dškŽ 901, iš ùkė 2 PPaŽ ii 783, iš  ė / iš  ė 2 D Ž ii 540, dškŽ 901, iš ka 1 LkŽe. P z.: O ge a išči ė! LkŽe; G aži išči ė LkŽe; Tai g aži iš ái ė: s o a, mažiukė, gal a audona LkŽe. keli p iesaginiai ediniai i ienas kompozi as pa adina jauną, paaugusią, be da ne isai suaugusią iš ą i iš yškina koncep ualųjį iš os amžiaus požymį: iščiõkė LkŽe, dškŽ 900, iščiõ ė LkŽe, kl Ž 410, kpŽ i 884, iščiùkė 2 LkŽe, D Ž ii 538, išči ė 2 LkŽe, iš ái ė 2 LkŽe, DLkŽe, D skŽ 465, D Ž ii 539, kzRŽ ii 514, znŽ iii 692, iš kė LkŽe, k nŽ 489, iš ka 2 z Ž 780, pùs iš ė LkŽe, DLkŽe, š ŽŽ ii 118. P z.: Viš y- ė iškai maža, ė iščiõ ė jau pus iš ė LkŽe; Viščio ès isas laikysma, gal bus ge esnės už senes LkŽe; Užsiauginau d yliką iščiõčių i ieną gaidį LkŽe; Užaugs i bus dėsli iš a ė LkŽe; Mano jau ge a pùs iš ė, g ei p adės dė LkŽe. ki i iš os da ybiniai sinonimai y a neigiamai kono uo i (žodynuose eikian apib ėž is žymima san umpa menk.), jais pa adinama p as a, ne- ikusi iš a: iš na LkŽe, š apalaikė LkŽe, kpŽ i 890 / š palaikė LkŽe, k Ž 489. P z.: Viš nos yja [bu okus] – neap e a LkŽe; Ši os š apalaikės ai isą da želį iškaps ė LkŽe. 6 Dėl e minų nemo y uo oji i mo y uo oji nominacija plačiau ž . Lubienė 2015: 24–25. 7 Deminu y inė p iesaga – onomasiologinio lygmens aksiologijos odiklis, ku is odo, kad leksema u i aksiologinį požymį i ski iasi nuo sinonimų eilės dominan ės. Dėl deminu y- ynių p iesagų edinių da umo sinonimų eilė y a a i a. ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 161 1.3. an oji g upė – leksiniai sinonimai (65). Didžioji jų dalis u i di e en- cinių seman inių i koncep ualiųjų požymių, ku ie labiausiai iš yškėja ono- masiologiniu lygmeniu. isi leksiniai š os sinonimai – mo y uo i žodžiai, jų onomasiologinė s uk ū a iksuoja am ik us seman inius požymius, odėl sinonimų eilėje jie g upuojami pagal uos požymius. Didelę dalį leksinių š os sinonimų suda o okie pa adinimai, ku ių seman inė i onomasiologinė s uk ū a iksuoja šiam paukščiui būdingą akus inį požymį (25). seman iniu lygmeniu koncep ualusis ga so sklei- dimo požymis pap as ai būdingas pe inčios, kiaušinį dedančios iš os pa- adinimams. jų leksinių mo y a o ių in en o ių suda o nebalsingo ga so semą u in ys ga sažodiniai eiksmažodžiai: kak i, kik i, kudakúo i, k ach úo i, k agžd i, k aks i, k ak i, k ekš i. P z.: Kudėkuoja kudėkuoja iš à i nieko nesudeda LkŽe; Kudakuoja lyg iš a, pi mą kiaušinį padėjus LkŽe; K aksi kaip iš a pe ùkšlė LkŽe; Viš à k aksi pe ė LkŽe; Viš à k a kš- čia, ai pasisodink žąsiokų LkŽe; Kaip i iš à – is ki ksi i ki ksi LkŽe; Kaip pe ekšlė iš à – k akši i k akši be s eika os LkŽe; Nūme nė a kiaušų – isos k ak ùkos LkŽe; K ach uoja iš à. Jau ana kap k ach uoja, no i mažų aike- lių z Ž 336. onomasiologinė iš os pa adinimų s uk ū a iksuoja e nozo- oniminei ūšiai būdingus skleidžiamus ga sus: °ka ka LkŽe 8, kudãkė LkŽe, kudãkšlė LkŽe, kudakù ė LkŽe, k adẽkšlė LkŽe, k ãgždė LkŽe, k àksė LkŽe; DLkŽ8e, k aksnas LkŽe, D skŽ 179, k ãkšė LkŽe, sŽe, kpŽ ii 547, k akšl LkŽe, k ak ùkė LkŽe, z Ž 336, D Ž i 329, k ak ù ė D Ž i 329, k ak uchà9 z Ž 336 / k ak ukà LkŽe, D Ž i 329, k á kė LkŽe, k á kšė LkŽe, k a kšl LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kpŽ ii 549, k a kš uõlė LkŽe, k e kšl LkŽe, D Ž i 330, k e kš ùkė LkŽe, k kla / ki klà LkŽe. P z.: Nekenčiu ši os kudãkšlės: kad ik kas susk ėbaus, ai i kudokauna D Ž i 329; K ak ùkė k aksi, i iš ėliai klauso jau jos LkŽe; K ach uchà k ach úoja z Ž 336. ki i akus inį požymį u in ys leksiniai sinonimai y a mo y uo i iš os k ie imo ga sažodžių. Leksinių mo y a o ių in en o ių suda o in oka y ai10 pùl, pùle, pù . Pap as ai ai – maloniniai, eigiamą a ba neu alią kono aci- ją u in ys sinonimai: pùlė LkŽe, sŽe, pù ė LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kzRŽ ii 143, znŽ ii 509, kpŽ iii 401, dškŽ 637 / pu ià LkŽe, pù kė LkŽe, pu  ė 8 Ženklu ° žymimos os leksemos, ku ios žodyne y a neki čiuo os. 9 siejama su a mėse a ojamu sla izmu k ach úo i, -úoja, -ã o ‘k aksė i’ z Ž336. kai mo- y emos leksinis mo y a o ius y a skolinys, mo y ema laikoma mo y uo a (plg. Lubienė 2015: 169). 10 in okacija – naminių paukščių i gy ulių šaukimo a a ymo ga sai (zaba skai ė 2009: 92). 162 benDRinė kaLba | 96 LkŽe, k Ž 331, dškŽ 637. P z.: Pul, pul, mano puliù e! LkŽe; Pù ės, pučiù ės, pu , pu , pu ! LkŽe. iš os pa adinimų seman inėje i onomasiologinėje s uk ū oje s a bi ie a enka paukščio iš aizdai. okių pa adinimų seman inės i onomasio- loginės s uk ū os cen e – iš os kūno mo ologijos, o iksliau – plunks- nuo umo i kūno sanda os koncep ualieji požymiai. Penki leksiniai sinonimai pa adina iš ą pagal apžėlusių žandų koncep- ualųjį požymį. Leksemų i leksinių mo y a o ių seman ika iš yškina iš os su žandenomis aizdą: bakuõ ė LkŽe (< ×bãkai ‘žandenos’), papučiõkė LkŽe / papučõkė LkŽe (< papučõkai ‘ iš os žandenos’), papù ka ‘ iš a su žandenomis’ LkŽe, papùžė ‘ iš a su žandenomis’ LkŽe, apúokas ‘ iš a su apžėlusiais žandais’ LkŽe (< apúokas2 ‘apačios plaukai, pa ilnė, puokas’). P z.: Kokios g ažios os papučiõkės! LkŽe; Papužės – su ba zdoms – ge iau deda, kai didskiau e ės LkŽe. Da penkių leksinių sinonimų onomasiologinės s uk ū os cen e – kon- cep ualusis kuodo požymis: kuõdė LkŽe, kzRŽ i 406, kuõdena LkŽe, kuõdi- nas LkŽe, kuodù ė LkŽe, kuoduõ ė / kuoduõčė š ŽŽ i 352. P z.: Kuoduõ- ės y[ a] su kuodais okes š ŽŽ i 352; Su kuodu jei bus iš a kuoduõčė š ŽŽ i 352; Kuoduõčės iš os abi su kepu ėm š ŽŽ i 352. kelių leksinių sinonimų onomasiologinė s uk ū a iksuoja pu ių, pa- šiu pusių, apžėlusių, nušiu usių plunksnų koncep ualųjį požymį: d skė LkŽe, spù ė LkŽe, šiù pa LkŽe, pù ė LkŽe, ° ažokė LkŽe, ūbõ ė LkŽe. a ski ų pa adinimų u i iš a su umpa, nuki p a uodega: ki p ùkė LkŽe, kuksà LkŽe, s ùmplė LkŽe; iš a su umpomis kojomis: lù ė LkŽe, lu kė LkŽe, la ùkė LkŽe / °le ukė LkŽe. y a i me a o inių iš os kūno mo ologijos aiškos a ejų, p z.: leksinis š os sinonimas čémpė LkŽe asocia y iai susijęs su apžėlusių iš os kojų i iš siūlų megz o apa o aizdu; asocia y us paukščio skiau e ės i k ūmo aizdas iksuojamas pa adinimuose k ūminaga ė ‘ iš a su k ūmine skiau- e e’ LkŽe, ožė skiau ẽ ė LkŽe. ki ą g upelę suda o ie pa adinimai, ku ių leksiniai mo y a o iai į a - dija iš ą pagal plunksnų spal os požymį: gegužė ė LkŽe, gel õnė LkŽe, kanãpė LkŽe, abė LkŽe, aibùkė LkŽe. me a o iškai aibumas zeziùlė ‘ ai- ba, kanapė a iš a’ LkŽe (< zeziùlė, zeziùlka ‘gegu ė’ z Ž 790). Kineziniai požymiai būdingi sinonimams klùkš ė ‘klukščiojan i iš a’ LkŽe, gužù ė ‘gaudoma iš a’ LkŽe, pagžėlė ‘g ei pagūžian i iš a’ LkŽe, ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 163 pškė ‘jauki iš a’ LkŽe, psichokinezinis požymis – pasiù iš ė ‘landi iš a’ LkŽe, pagẽd iš ė ‘ne ikusi, žalą da an i iš a’ LkŽe. Didelę dalį iš os pa adinimų suda o leksemos, ku ių seman inė i ono- masiologinė s uk ū a iksuoja šiam naminiam paukščiui būdingas unkci- jas. Pa adinimai leidžia išski i is s a biausias iš os unkcijas: kiaušinių dėjimą, pe ėjimą, jauniklių saugojimą, globojimą. Kiaušinių (ne)dėjimo i pe ėjimo unkcijos koncep ualusis požymis eksplici iškai i implici iškai iksuojamas keliuose leksiniuose sinonimuose: dedẽklė LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽ, š ŽŽ i 110, znŽ i 253, kl Ž 42 / dėdklė LkŽe, gad iš ė LkŽe, koplnas 2, nedklė LkŽe, pe ẽklė / pe èklė LkŽe, DLkŽe, sŽe, k Ž 292, š ŽŽ ii 49, kzRŽ ii 72, znŽ ii 375, pe ẽkšlė / pe èkšlė LkŽe, DLkŽ8e, sŽe, kzRŽ ii 72, dškŽ 544, k Ž 292, znŽ ii 375, kpŽ iii 146, kl Ž 210, pe iùkšlė LkŽe / pe ùkšlė LkŽe, pe uõkšlė LkŽe. P z.: Tokia ge a iš a – dedẽklė, gaila pa duo i LkŽe; A nešda o ai kiaušinių po ą dešimčių, ai pe senusią iš ą nedėklę LkŽe; Gal ka ais u i pe ẽklę iš ą, no ėčiau iščiukų išsipe in i LkŽe; Pe èkšlė ge ai ap ūpusi kiaušinius LkŽe; Nė iš ų pe ùkšlių, nelenda pe ė LkŽe; Nededa [ iš a] – musė , bus gad iš ė LkŽe; Mūs a kuoduo ė koplūnas – nepadėjo nei ieno kiaušinio LkŽe. nedidelę g upelę suda o pa adinimai, į a dijan ys minkš us a mažus kiaušinius dedančią iš ą: lėjkė LkŽe, lėjùkė LkŽe, minkš paũ ė LkŽe, pli ė / pliù ė LkŽe, š ŽŽ ii 81; kliukė LkŽe, znãckinė LkŽe (< znãckas ‘labai mažas iš os kiaušinis, išdėlis’). P z.: Viš a lėjukė nemacnų kiaušinių p idėjo LkŽe; Viena iš à lieja kiaušinius – deda be plė ės LkŽe; Kas e k a- aba pasda ė, kad ìš os lieja LkŽe. Jauniklių saugojimo, globojimo unkcijos požymis iksuojamas ono- masiologiniu i sin agminiu lygmenimis: cakõlinė ‘ iš a, ku i edžioja ca- kolius ( iščiukus)’ LkŽe, iš õlinė ‘ iš a, ku i edžioja iščiukus’ LkŽe (< iš õlis ‘ iščiukas’), ak eda LkŽe. P z.: Moma ai kap cakõlinė – až aiką isa ką a duo ų LkŽe; Jau mūsų iš õlinė s iedė adžio iš olius LkŽe; Ta aik eda i iščiukus adžioja, i deda LkŽe; Ki a iš à i a nai aiko nepa- duoda LkŽe; I iš à sa o aikus gina LkŽe. ki okių pa adinimų mažai. juose ak ualizuo as loka y usis slap a kiau- šinius dedančios i pe inčios iš os koncep ualusis požymis: paslap nė LkŽe, slàpė LkŽe, slap nė LkŽe, slapùkė LkŽe, kpŽ iii 751, slapkė LkŽe, D skŽ 334. P z.: Jau a slap nė ku no s k ūmuos deda LkŽe. aip pa ak uali- zuojamas empo a y usis ne ipinio pe ėjimo laiko koncep ualusis požymis: balandinkė ‘balandžio mėnesį išpe ė a iš a’ LkŽe. 164 benDRinė kaLba | 96 1.4. Leksemų gausa, leksemų seman inė i onomasiologinė s uk ū a, iš- yškėję į a dijamam paukščiui būdingi koncep ualieji požymiai leidžia eig- i, kad iš a užima s a bią ie ą lie u ių e nozoonimijoje. i i pa adinimai iš yškina s a biausias iš os unkcijas: kiaušinių dėjimą, pe ėjimą, jauniklių saugojimą, globojimą. sinonimiškumas i aksiologiškai žymė ų pa adinimų gausa odo lie u ių kalbos sis emos a o ojų po eikį į a dy i nep o o ipinės iš aizdos, elgesio, blogai unkcijas a liekančią iš ą. 2. gaiDŽio Pa aDinimai 2.1. sŽe pa eikiama 4 pa adinimų sinonimų eilė: gaids ‘ iš ų pa inas’, kaka ikõnas šnek. ‘gaidžio p ie a dis’, kaka ykõ ius šnek., skė õnas šnek. ‘išsiskė ęs gaidys’. sis Že nu odoma 8 sinonimų eilė: gaids, kaka ikõnas, kaka ykõ ius, kaka iẽkas, skė õnas, skiau ẽ is, kaplõnas, koplūnas. iš leksi- kog a ijos šal inių iš ink a 30 in a ian inių leksemų gaidžiui pa adin i. sinonimų eilės dominan ė – bend a au ė, no minė, aksiologiškai neu- ali leksema gaids LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽe, sŽe, DnŽ 483, D skŽ 90, D Ž i 156, PPaŽ i 258, kzRŽ i 202, kl Ž 66, kpŽ i 576, LzŽ 74, PPaŽ i 258, š ŽŽ i 163, znŽ i 393, z Ž 191, dškŽ 170. onomasiologinės s uk ū os cen e – akus inė gaidžio giedojimo unkcija, p z.: P aded gaidžiai giedo i, neduoda man miego i LkŽe; Jei gaidys dieną po d ylikai gie- da, bus o o a maina LkŽe; Gaidys gieda p ieš lie ų kpŽ i 576. 2.2. sinonimų eilės dominan ė gaids u i da ybinių sinonimų (12). ai aksiologiškai eigiamai, melio a y iai žymė i deminu y iniai ediniai su p iesagomis -elis, -(i)ukas, -u is11: gaidẽlis DLkŽ8e, D Ž i 156, kl Ž 66, LzŽ 74, PPaŽ i 258, š ŽŽ i 163, dškŽ 170, gaidelùkas z Ž 191, gaidù- kas 1 DLkŽ8e, D Ž i 157, PPaŽ i 258, š ŽŽ i 163, z Ž 191, gaiduliùkas dškŽ 171, gaidù is PPaŽ i 258, gaidžiùkas 1 DLkŽ8e, D Ž i 157, kl Ž 66, z Ž 191. P z.: Oi u gaidù i, b olali, kokis a o balselis g ažus, kokis u laimingas LkŽe; Raibulis, aibulis gaidys, labai saugojo iš as, labai ge as gaidùkas PPaŽ i 258; Toks g ažus gaidžiùkas a o kl Ž 66. ki i deminu y- inių p iesagų ediniai pa adina paaugusį, pusė ino didumo gaidį: gai dù kas 2 bLkŽ, gaidžiõkas kl Ž 66, dškŽ 171, gaidžiùkas 2 bLkŽ, sŽe, gai džikš- ys kpŽ i 577, gaidnas LkŽe. ki i da ybiniai gaidžio sinonimai į a dija 11 s aipsnyje pa eikiami ie deminu y ai, ku ie paliudy i žodynuose. ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 171 g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane- ėžiškių pa a mėje, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. guda ičius aloyzas 2009: E noling is ika, šiauliai: šiaulių uni e si e o leidykla. jasiūnai ė bi u ė, konickaja jelena 2003: „a lėkė paukš is be spa - nų“ (a mos e os eiškiniai azeologijoje: sniegas). – Kalbo y a 52(1), 45–60. jasiūnai ė bi u ė 2010: Š en ieji i nelabieji azeologijoje i liaudies kul- ū oje, ilnius: ilniaus uni e si e o leidykla. Lubienė jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija, klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla. nilsen allen P. 1996: o Ladybugs and billy goa s: Wha animal species names ell abou Human Pe cep ions o gende . – Me apho and Symbol 11(4), 257–271. Rosinienė g ažina 1990: Kodėl audonas kaip ėžys? ilnius: mokslas. Ru ko ska k is ina, sme ona ma ius, sme onienė i ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, ilnius: akademinė leidyba. sabaliauskas algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, ilnius: mokslas. sme ona ma ius 2015: Lie u ių kalbos eu emizmai: aiška i mo y acija: dak a o dise acija, ilnius: ilniaus uni e si e as. šala iejū ė Žyd ūnė 2022: Lie u ių kalbos zoonimų nominacija i mo y- acija: gy ulių, naminių paukščių i abzdžių pa adinimai: dak a o dise acija, klaipėda: klaipėdos uni e si e as. Wie zhbicka anna 2013: Polish zwie zę a ‘animals’ and jabłka ‘apples’: an e hnoseman ic inqui y. – The Linguis ic Wo ld iew: E hnolinguis ics, Cogni ion, and Cul u e, London: e si a, 137–159. zaba skai ė jolan a 2009: jaus ukai kalboje i šnekoje. – Kalbos kul ū- a 82, 91–109. gau a 2023 11 17 P iim a 2023 12 11 ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ He Li Huanian names FoR Hen, Roos eR, cHicken, anD HeiR mo i a ion summa y he aim o he s udy is o in es iga e he seman ic ela ions o he Li huanian names o hen, oos e , chicken, o de e mine he concep ual ea u es hey ep esen . 172 benDRinė kaLba | 96 he analysis is based on he me hodological p ac ice o complex linguis ic esea ch, whe e he seman ic ea u es o he membe s o one hema ic g oup a e de e mined by examining hem a he semasiological and he onomasio- logical le els. i is posi ed ha he semasiological and onomasiological seman- ic ea u es o a lexeme also e lec he seman ic ea u es o he concep being named. he pape me hodically discusses he names based on hei seman ic ela- ions. he onomasiological s uc u e o bi d names is desc ibed by di iding hem in o smalle hema ic subg oups o hen, oos e and chicken names. an a emp is made o highligh hei main concep ual di e ences and/o common ea u es. he empi ical ma e ial was collec ed om explana o y (LkŽe, DLkŽe, bLkŽe), dialec al, and specialized (sis Že, sŽe) lexicog aphical sou ces. he names o hen, oos e , chicken o m a la ge subg oup o he zoonymic g oup in he Li huanian language, wi h abou wo hund ed lexemes eco ded in lexicog aphic sou ces. he e is no common hype onym in he Li huanian language sys em o he lexemes s udied. mo i a ed lexis p e ails, comp ising app oxima ely 98 pe cen o he o al pool. only h ee lexemes belong o he unmo i a ed ype o nomina ion: one indigenous lexeme iš à ‘hen’ and h ee loan wo ds om sla ic o ge manic languages: koplnas 1, °kaplonas, kapaũnas ‘cas a ed oos e ’. he sys ema ic cha ac e is ic o he hema ic subg oup o hen, oos e , chick- en names has well-de eloped synonymic ela ions, which play a c ucial ole in en iching he hema ic subg oup. he s ings o synonyms consis o o mal a i- an s, de i a i e, and lexical synonyms. i illus a es he abili y o he au ho s o he names o obse e he a ious ea u es o he bi d and o e balise hem wi h di e en linguis ic ins umen s. he analysis o he names o hen, oos e and chicken has e ealed se e al ca ego ies o concep ual ea u es: axiological ( e lec ing an e alua i e s ance o- wa ds he named bi d), cogni i e (depic ing he named bi d as a cogni i e eali y), associa i e (es ablishing connec ions be ween he named bi d and o he eali ies), e hno-cul u al ( ep esen ing concep s beyond he named bi d wi hin he ealm o e hnocul u e). he seman ic analysis o mo i a ional ea u es allows iden i ying he ep e- sen a ion o a agmen o eali y, o a he i s concep ual equi alen , wi hin he linguis ic wo ld iew. he language sys em cap u es he a ious di e en ial ea u es o he emale, male and chick, he mos impo an o which a e: sex ( emale/male), age (young/adul ), unc ion: egg laying and ha ching (hen), ep oduc ion (hen and oos e ), appea ance (wi h he exis ence o ea he s and ŽyDRūnė šaLa iejū ė. Lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai i jų mo y acija 173 colo a ion pa e ns exclusi e o hen names), and sound (hence he acous ic unc ion o he au ho o he name as a poul y keepe ). he e is a di e ence be ween he sounds emi ed by he adul bi d ( emale only) and he calls o he chick, as well as he con as be ween he c owing (male) and non-c owing ( emale) bi d. KEYWORDS: mo i a ion, synonym, zoonym, hen, oos e , chicken. ŽyDRūnė šaLa iejū ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius [email p o ec ed] ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ Lie u ių kaLbos iš os, gaiDŽio, išČiuko Pa aDinimai iR jų mo y acija san auka y imo objek as – lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės iš os, gaidžio i iš- čiuko pa adinimai. Į pa adinimus ž elgiama kaip į okius leksikos iene us, ku ie gali pe eik i į a dijamojo paukščio ka ego izaciją, san ykį su ki omis ealijomis ( ealijų koncep ais), kalbos a o ojo požiū į. y imo ikslas – išnag inė i lie u ių kalbos iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų seman inius yšius, nus a y i jais ep ezen uojamus koncep ualiuosius požymius. analizei aikoma kompleksinio ling is inio y imo me odologinė p ak ika, kai ienos eminės g upės na ių seman iniai požymiai nus a omi i ian juos sema- siologiniu i onomasiologiniu lygmenimis. Leksemos semasiologiniai i onoma- siologiniai seman iniai požymiai laikomi ka u i į a dijamajam koncep ui būdin- gi požymiais. s aipsnyje me odiškai pasi ink a pa adinimus ap a i pagal seman inius yšius. ap a iamojo paukščio pa adinimų onomasiologinė s uk ū a ap ašoma suski sčius juos į smulkesnius iš os, gaidžio i iščiuko pa adinimų eminius pog upius. s engiamasi iš yškin i jų pag indinius koncep ualiuosius di e encinius i (a ba) bend uosius požymius. empi inės medžiaga ink a iš aiškinamųjų (LkŽe, DLkŽ8e, bLkŽ), a minių, specialiųjų (sis Že, sŽe) leksikog a ijos šal inių. 174 benDRinė kaLba | 96 iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimai suda o gausų lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės pog upį: leksikog a ijos šal iniuose už iksuo a apie 200 leksemų. Lie u ių kalbos sis emoje bend o hipe onimo i oms leksemoms pa adin i nė a. Dominuoja mo y uo oji leksika – ji suda o apie 98 p oc. nemo y uo ajam nominacijos ipui p iklauso ik ys leksemos: iena sa akilmė leksema iš à i ys skoliniai iš sla ų a ge manų kalbų: koplnas 1, °kaplonas, kapaũnas ‘kas uo as gaidys’. iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų eminių pog upių sis eminė ypa ybė – išplė o i sinoniminiai san ykiai. jie lemia eminio pog upio gausumą. sinonimų eiles suda o o malieji a ian ai, da ybiniai i leksiniai sinonimai. Pas a ieji liudi- ja pa adinimų kū ėjų gebėjimą pas ebė i į ai ius į a dijamojo paukščio požymius i e balizuo i juos ski ingomis ling is inėmis p iemonėmis. iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimų analizė iš yškino kelių ka ego ijų koncep- ualiuosius požymius: aksiologinius (pe eikiančius e inamąjį požiū į į į a dija- mąjį paukš į), kogni y iuosius (apibūdinančius į a dijamąjį paukš į kaip pažin inę ealiją), asocia y iuosius (siejančius į a dijamąjį paukš į su ki a ealija), e nokul- ū inius ( ep ezen uojančius ne į a dijamąjį paukš į, o ki us e nokul ū os s i ies koncep us). seman inė mo y acijos požymių analizė su eikia galimybių nus a y i iš os, gaidžio, iščiuko pa adinimais į a dijamo ik o ės agmen o, iksliau – koncep- ualiojo jo a i ikmens – aizdą kalbos pasaulė aizdyje. kalbos sis ema iksuoja į ai ius di e encinius pa elės, pa ino i jauniklio požymius, iš ku ių s a biausi y a: ly is (pa elė / pa inas), amžius (jauniklis / suaugęs paukš is), unkcija: kiaušinių dėjimas i pe ėjimas ( iš os), ep odukcija ( iš os i gaidžio), iš aizda (plunksnuo- umo, kolo a y umo požymiai būdingi ik iš os pa adinimams), ga sas ( iksuo- jama akus inė į a din ojo kaip gy ulininko unkcija). esama ski umų a p suau- gusio paukščio ( ik pa elės) i jauniklio k ie imo ga sų, pas ebima giedančio (pa- ino) i negiedančio (pa elės) paukščio opozicija. ESMINIAI ŽODŽIAI: mo y acija, sinonimas, zoonimas, iš a, gaidys, iščiukas. ŽyDRūnė šaLa iejū ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius [email p o ec ed]