128 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: sin aksinės hie a chijos, lais ieji an -
iniai p edika y ai.
dePik yVų ŽyMėjiMas
Lie uVių kaLboje
Ma king o depic i es in Li huanian
ano acija
s aipsnyje nag inėjamas lais ųjų ne ezul a inių an inių p edika y ų (depik y ų) žymėjimas
lie u ių kalboje, umpai apž elgiamas depik y ų ski s ymas užsienio ling is ikos da buose.
depik y ai s aipsnyje ski s omi į d i g upes − sin aksinius i seman inius, smulkiai ap a iamos
kiek ienos g upės iš aiškos o mos. siekiama pa ody i, kuo lie u ių kalbos depik y ai ski iasi
nuo ki ų kalbų depik y ų, i papildy i duomenis, pa eik us lie u ių kalbos g ama ikose i sin-
aksės y imuose. emian is dažnumu, suda omos depik y ų o mų i kalbos dalių, ku iomis
jie eiškiami, hie a chijos.
anno a ion
he a icle deals wi h he ma king o seconda y non- esul a i e p edica es (depic i es) in
Li huanian language. in his a icle, depic i es a e di ided in o wo g oups: syn ac ic depic i es
and seman ic depic i es, each g oup is discussed in de ail: by e e y possible o m o depic i e.
in his a icle, i labou ed o show how depic i es in Li huanian language a e di e en om
depic i es in o he languages, and o supplemen he da a gi en in Li huanian language g am-
ma s and s udies o syn ax. based on he equency o he use o ce ain depic i es, wo hie -
a chies a e gi en: a hie a chy o cases o depic i es and a hie a chy o o ms o depic i es.
0. ĮVadas
Lie u ių kalbo y oje s uk ū inei i unkcinei g ama ikai a s o aujan ys au o iai
( isų pi ma minė ini adelės Valeckienės s aipsnis (1967), Lie u ių kalbos g ama-
ika (1976), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (1996)), jau nag inėjo an inius
esMiniai ŽodŽiai: an inis p edika y as, depik y as, depik y ų žymėjimas.
keyWo ds: seconda y p edica e, depic i e, ma king o depic i es.
ALL_62_63_make as.indd 128 2011.06.17 08:24:08
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
129s aipsniai / a icles
p e dika y us1, ačiau jie sa o da buose neope a o an inės p edikacijos są oka:
sakinio lygmens sin aksinis eiškinys – an inis p edika y as – jiems ebu o ge iau-
siu a eju eiksmažodinės azės dalis ( a ininis / p edika y inis pažyminys), be
ne e ai – iesiog sudu inio a inio a dinė dalis a su es inio papildinio dėmuo.
bene labiausiai kalbamų p edika y ų laiky i sakinio lygmens eiškiniu neleido lie-
u iškoje g ama inėje adicijoje įsi i inusi d ilypio sin aksinio yšio koncepcija2 .
naujausiuose sin aksės da buose (axelio hol oe o i jo bend aau o ių bei Lo e os
Vaičiuly ės-semėnienės s aipsniai) ope uojama an inės p edikacijos są oka, be
1 užsienio mokslinėje li e a ū oje an iniai p edika y ai da adinami p aedica i um, p edica i e a ibu-
es, p edica i e adjunc s, cop edica es, cop edica i es, labeled adjunc s, a ibu es, p edica e nominals,
p edica e modi ie s, pos nominal and pos e bal adjec i es (nichols 1978b: 114; schul ze-be nd , him-
melmann 2004: 60; himmelmann, schul ze-be nd 2005: 4 i en nu ody ą li e a ū ą). Lie u ių
kalbo y oje jiems pa adin i a ojamas e minas a ininis pažyminys ne inka, nes, axelio hol oe o
žodžiais, a ininis y a kiek ienas pažyminiu einan is būd a dis (p edikacija ik pe kel a į daik a a di-
nio junginio lygmenį), an inis p edika y as nė a pažyminys a p asme, kad su daik a a džiu nesuda-
o daik a a dinio junginio (hol oe 2003: 74; hol oe 2009b: 99). Palyginus užsienio li e a ū oje
a ojamą an inio p edika y o są oką su lie u iškoje adicijoje įsigalėjusia a ininio / p edika inio
pažyminio są oka, ma y i, kad pi moji apib ėžia sakinio lygmens papildomą p edikaciją, o an oji
pe ša min į, kad p edika y as ė a in eg ali eiksmažodinės azės a ne sakinio p edika o dalis. no s
p edika inio pažyminio koncepcijos šalininkai i kalba apie naują a ski ą sakinio dalį, ačiau šis pa a-
dinimas is dėl o o ien uo as į pažyminį – a si ai bū ų ypa inga pažyminio a maina. iš ik ųjų ši
sakinio dalis labai ski iasi nuo pažyminio (da ž . Labu is 1998: 250–251). odėl s aipsnyje a ojamas
p edika y o e minas.
2 d ilypio sin aksinio yšio koncepcija a mes ina dėl kelių p iežasčių. Pi ma, anks esniuose ling is i-
niuose da buose (p z., Valeckienė 1967; ul ydas, ed., 1976; amb azas, ed., 1996) p edika y iniais /
p edika iniais / a ininiais pažyminiais bu o laikomi ne ik linksniu de inamieji, be i linksniu ne-
de inamieji pažyminiai, kas p ieš a a o pa eikiamiems apib ėžimams: bu o pab ėžiama, kad p edika-
y iniams / a ininiams pažyminiams būdingi d ilypiai san ykiai: ienas su eiksmažodžiu (šliejimas),
ki as – su eiksniu a papildiniu (de inimas), o juk linksniu nesude in i p edika y iniai pažyminiai
sakinyje y a susiję ik ienu sin aksiniu yšiu – su eiksmažodžiu, odėl nu ody uose da buose ne u-
ė ų bū i laikomi p edika y iniais pažyminiais. an a, kadangi anks esniuose ling is iniuose da buose
p edika y inio / a ininio pažyminio sky iuose bu o ap a iami ik lais ieji an iniai p edika y ai, o
bū inieji, eiksmažodžio aldomi neap a iami, šiuose da buose bu o kalbama ik apie šliejimą. bu o
da oma p ielaida, kad eiksmažodį i p edika y ą sieja sin aksinis yšys, o kadangi šis yšys nė a nei
de inimas, nei aldymas, jis bu o apibūdinamas kaip šliejimas. aigi adicinėje g ama ikoje eiksma-
žodžio i p edika y o yšys bu o nus a omas nesi emian mo osin aksiniu požymiu. naujesniuose
da buose (Lie u ių kalbos g ama ikos da bų se ijoje) šliejimo kaip sin aksinės p iklausomybės yšio
bu o a sisaky a, nes nė a jokio mo osin aksinio požymio, odančio sin aksinį yšį, i įsi es a modi i-
ka imo są oka, ku i leidžia p edika y ais laiky i i linksniu de inamus, i linksniu nede inamus p e-
dika y us. Šiame s aipsnyje laikomasi naujesnio požiū io, . y. manoma, kad lais ieji an iniai p edi-
ka y ai suda o ne p edika inį / a ininį pažyminį a ba papildomo a inio dalį, o a ski ą sakinio lygmens
dalį; sin aksiškai jie p iklauso ik nuo pag indinio eiksmažodžio, o seman iškai susiję su pag indinio
p edika o a gumen u. odėl s aipsnyje a ojamas ne p edika inio / a ininio pažyminio, o depik y-
o e minas.
ALL_62_63_make as.indd 129 2011.06.17 08:24:08
130
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
ši ie da bai neapima eiškinio mo osin aksės isumos. Šiame s aipsnyje ap a iamas
lais ųjų ne ezul a inių an inių p edika y ų3 – depik y ų – žymėjimas lie u ių
kalboje. siekiama pa ody i, kuo lie u ių kalbos depik y ai ski iasi nuo ki ų kalbų
depik y ų, i papildy i duomenis, pa eik us lie u ių kalbos g ama ikose i sin aksės
y imuose. emian is dažnumu4, suda omos depik y ų o mų i kalbos dalių, ku-
iomis eiškiami depik y ai, hie a chijos.
depik y ai5 sakinyje u i d igubus yšius: sin aksinis yšys y a a p depik y o
i pag indinio p edika o, seman inis – a p depik y o i pag indinio p edika o
a gumen o, ku į apibūdina depik y as6 (plg. schul ze-be nd , himmelmann 2004:
74–77). as depik y o seman inis yšys su pag indinio p edika o a gumen u y a
ienas iš s a biausių k i e ijų, padedan is a ski i depik y us nuo ki ų sakinio
dalių (g ama inių unkcijų). da ienas labai s a bus k i e ijus, ku is a ski ia de-
pik y us ( eiksmažodžio modi ika o ius7) nuo eiksmažodžių eikalaujamų a gu-
men ų ( aldinių), y a depik y o nebū inumas, plg. (1) Sū is gulėjo šaldy u e į y-
nio as į popie ių i (2) Sū is gulėjo šaldy u e, (1) Juozas išėjo iš aka ėlio pik as i
(2) Juozas išėjo iš aka ėlio, ku an ųjų sakinių esmė y a okia pa , kaip i pi mų-
jų, bei sakinius Luiza a odo pa a gusi i Vaikas aps apy oju, ku iuose padaly is
i daik a a dis y a bū inieji p edika y ai i be jų sakiniai bū ų nepilni: *Luiza a -
3 apie są okas an inis p edika y as, lais asis ( ezul a inis / ne ezul a inis) an inis p edika y as ž . Vesla-
a Čižik-P okaše a 2010.
4 bu o su ink as 991 depik y ų pa yzdys. jie bu o enkami iš jono jablonskio Lie u ių kalbos sin aksės
(1911) bei Linksnių i p ielinksnių (1928), jono balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksės (1963),
adelės Valeckienės 1967 me ų s aipsnio, Lie u ių kalbos g ama ikos (1976), Vi o Labučio Lie u ių
kalbos sin aksės (1994) i 1992 me ų s aipsnio, Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos (1996), jono
Šukio knygos Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos (1998), hol oe o su bend a-
au o iais, Vaičiuly ės-semėnienės bei užsienio kalbininkų s aipsnių, ku ap a iama an inių p edika-
y ų ema ika, iš kauno Vdu daba inės lie u ių kalbos eks yno (p ieiga in e ne e h p://donelai is.
du.l ) bei žinia inklio google (p ieiga in e ne e h p://www.google.l ).
5 depik y ai s aipsnyje sup an ami plačiąja p asme, . y. jie apima depik y us siau ąja p asme i aplin-
kybinius an inius p edika y us (plačiau ž . Čižik-P okaše a 2010).
6 Plg. „p edika y inis pažyminys y a susijęs d igubais sin aksiniais yšiais su a iniu einančiu sa a ankiš-
kos leksinės eikšmės eiksmažodžiu, su okį eiksmažodį u inčiu eiksmažodiniu junginiu a ki u
a i inkamą unkciją u inčiu žodžiu i su eiksnio a dininku a ba papildinio linksniais“ (Valeckienė
1967: 115); „ a ininis pažyminys y a sakinio dalis, oje pačioje sakinio skaidos pakopoje u in i d ilypius
p ijungiamuosius yšius: su a iniu i ka u su eiksniu a papildiniu“ (amb azas, ed., 1996: 490);
„lais ieji an iniai p edika y ai y a p edika iniai žodžiai (būd a džiai, daly iai i daik a a džiai), saki-
nyje a liekan ys eiksmažodžio modi ika o iaus unkciją i ypa ingu seman iniu bei mo osin aksiniu
yšiu susiję su ienu iš pag indinės p edikacijos a gumen ų“ (hol oe , Mikulskas b: 1).
7 Valdymas i modi ika imas šiame da be sup an ami kaip Lie u ių kalbos g ama ikos da bų se ijos in-
kiniuose (plačiau ž . hol oe , judžen is 2003: 12–15; hol oe , judžen is 2005: 16).
ALL_62_63_make as.indd 130 2011.06.17 08:24:08
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
131s aipsniai / a icles
odo i *Vaikas aps. kalbose, ku iose de inimas padeda susie i an inį p edika y-
ą su pag indinio p edika o a gumen u, de inimas i gi laikomas ienu iš s a biau-
sių k i e ijų – jis nu odo, kad žodis a ojamas kaip depik y as (plg. himmelmann,
schul ze-be nd 2005: 62). Lie u ių kalboje depik y o linksnis dažniausiai pa en-
kamas pagal de inimo da iklio8 linksnį. depik y o de inimas su de inimo da ikliu
a spindi de inimo ga iklio seman inį yšį sakinyje, o ne odo, kad depik y as su
de inimo da ikliu suda o daik a a dinį junginį (schul ze-be nd , himmelmann
2004: 82). Lie u ių kalboje linksnis padeda iš eng i d ip asmybių, aiškiai pa ody-
damas, su ku iuo sakinio žodžiu depik y as susijęs. P z., sakinyje Aš jaunikį išsi-
inksiu ž alų i ik ų aiškiai pa odoma, kad depik y ai ž alų i ik ų apibūdina
iesioginį objek ą, o ne subjek ą9 .
užsienio mokslinėje li e a ū oje depik y ai ski s omi į g upes pagal ai, kokią
g ama inę unkciją sakinyje a lieka pag indinės p edikacijos a gumen as, ku į api-
būdina depik y as. dažniausiai nu odoma, kad depik y iniai an iniai p edika y ai
susiję su subjek u (angl. subjec ) a ba iesioginiu objek u (angl. di ec objec
)
(b own,
Mille , ed. 1999: 325; Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 375; schul ze-be nd , him-
melmann 2004: 72; himmelmann, schul ze-be nd 2005: 54; hol oe , Mikulskas
b; Ša ić 2008: 297–298). kalbų, ku iose depik y ai apibūdin ų ne iesioginį objek-
ą (angl. indi ec objec ) a olimesnį objek ą (angl. oblique), a p ielinksninę kons-
ukciją, e a10. Pap as ai eigiama, kad, p z., anglų kalboje depik y as negali api-
būdin i ne iesioginio objek o (sakiniai (3), (5)) i p ielinksninės kons ukcijos (sa-
kinys (4)), įmanomi ik sakiniai, ku iuose depik y ai susiję su subjek u (sakiniai
(1), (5)) i iesioginiu objek u (sakinys (2)):
8 kadangi an inis p edika y as pap as ai linksniu de inamas su pag indinio p edika o a gumen u, ai
pas a ąjį inka adin i de inimo da ikliu (angl. ag eemen con olle , ag eemen igge ), o an inį p edi-
ka y ą – de inimo ga ikliu (angl. ag eemen a ge ). aip juos adina Vaičiuly ė-semėnienė (2007b:
116–117). apie šių e minų samp a ą da ž . co be (1998: 1; 2003: 110).
9 Šiame s aipsnyje a ojamos subjek o, iesioginio, ne iesioginio i olimesnio objek ų są okos a i inka
angliškus seman inius e minus subjec , di ec / indi ec / obligue objec (da ž . Mo kūnas, sud., amb-
azas, ed., 2008: 378, 515).
10 P z., albi ių ( a lpi ių) kalboje de inimo da iklis gali u ė i naudininko objek o a ki okio olimesnio
objek o o mą. naudininko objek o o mos de inimo da iklis andamas i g uzinų kalbose. aus alijos
kalbose de inimo da iklis dažnai y a pasy inio sakinio ne iesioginis objek as; inų kalbose i gi įmano-
ma pa a o i depik y ą, apibūdinan į a gumen ą, eiškian į ne iesioginį objek ą (daugiau ž . schul ze-
be nd , himmelmann 2004: 73–74; himmelmann, schul ze-be nd 2005: 54 i en nu ody ą li e a ū-
ą). k oa ų kalboje depik y as gali apibūdin i naudininko, įnagininko objek us i ie ininko aplinkybę
(Ša ić 2008: 298), slo akų kalboje – subjek ą, iesioginį objek ą, ne iesioginį objek ą, p ielinksninę
kons ukciją (Ša ić 2008: 298–299). aip pa y a i omanų bei albanų kalbose (ž . i imia 2005). slo-
ėnų kalboje gali apibūdin i subjek ą, iesioginį i ne iesioginį objek ą, kilmininko, įnagininko objek-
us, ie ininko aplinkybę, p ielinksninę kons ukciją (Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 373–375).
ALL_62_63_make as.indd 131 2011.06.17 08:24:08
132
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
(1) Johni d ank he co ee i edi. (Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 376)
‚jonas išgė ė ka ą pa a gęs‘
(2) John d ank he co eei ho i. (Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 376)
‚jonas išgė ė ka ą ka š ą‘
(3) *I ga e Ma yi he mea hung yi. (i imia 2005: 21)
‚aš da iau mais o Ma ijai alkanai‘
(4) *I alked o Suei d unki. (i imia 2005: 21)
‚aš kalbėjausi su sju gi a‘
(5) Johni ga e Ma yj he co ee i edi/*j. (Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 376)
‚jonas da ė Ma ijai ka os pa a gęs / *pa a gusiai‘
ai, kad anglų kalboje depik y as negali nu ody i į ne iesioginį objek ą (naudi-
ninko objek ą), p z., sakinyje *The nu se ga e Johni he medicine illi ‚seselė da ė
ais us jonui nes eikam‘, susana o hs ein (1985) aiškino uo, kad depik y as
gali nu ody i į agen ą a pa ien ą (pa y ėją), be ne į bene icien ą11. iš ik ųjų ne
ienas au o ius pa eikia išimčių (p z., Ma ušič, Ma in, Žauce 2003; himmelmann,
schul ze-be nd 2005).
kai ku iose kalbose y a am ik ų požymių, kons ukcijų, p iemonių, ku ios
leidžia aiškiai ski i depik y us nuo ki ų sakinio dalių (schul ze-be nd , himmel-
mann 2004: 81–94). a bus pa a o as depik y as su ki okiu de inimo da ikliu nei
subjek as, iesioginis a ne iesioginis objek as, ai gali p iklausy i nuo kalbė ojo,
kon eks o, žan o, nuo o, a kalba ašomoji, a šnekamoji, nuo emos bei emos
pasiski s ymo, žodžių a kos (plg. himmelmann, schul ze-be nd 2005: 54; nichols
1982: 320). Lie u ių kalboje depik y ai gali bū i o ien uo i ne ik į subjek ą i
iesioginį objek ą, be i į ki us ne iesioginius bei olimesnius objek us i aplinky-
bes. ski s an g ama ines unkcijas pagal užsienio kalbo y os adiciją, galima pa-
saky i, kad lie u ių kalboje depik y ai gali bū i seman iškai susiję su:
a) subjek u, p z.:
(6) Visų nuos abai, po sep ynių pa ų Ta aila g įžo be eik gy as. DLK 12
b) iesioginiu objek u, p z.:
(7) Pa asa ėjan ko o mėnesį ėl pamačiau Bilaišį – Pe kūnėlį, pa a gusį, be linksmą.
DLK
11 aip bu o aiškinamas depik y ų inkamumas i okiečių kalboje (Wunde lich 1997). hube haide is
(1985) okius a ejus aiškino uo, kad a dininkas i galininkas y a s uk ū iniai linksniai, o naudinin-
kas – leksinis (daugiau apie ai ž . Mülle 2001: 3–4).
12 depik y ai pa yzdžiuose iš yškin i. Pa yzdžių šal iniai nu odomi iš ka o po pa yzdžio (šal inių są ašas
pa eikiamas s aipsnio pabaigoje ka u su li e a ū os są ašu). Pa yzdžiai be šal inio nuo odos y a sugal-
o i au o ės, u in ys nuo odą dLk paim i iš kauno Vdu daba inės lie u ių kalbos eks yno, o
u in ys am ik o in e ne o puslapio nuo odą – iš žinia inklio Google .
ALL_62_63_make as.indd 132 2011.06.17 08:24:08

Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
133s aipsniai / a icles
c) ne iesioginiu objek u, p z.:
(8) „Daba , – sako El idijus, – aš jau nebejaučiu kančios, ik mažam man būda o baisios
dep esijos. Daba o nebeliko. Aš u iu il į.“ DLK
d) olimesniais objek ais, p z.:
(9) Skulp o ius p isipažino, kad jam bu o neleng a ku i skulp ū ą žmogaus, ku io niekados
nebu o ma ęs gy o13. DLK
(10) A sakiau aš, s ebėdamasis ų aikų smalsumu nežabo u.
(11) …daug augalų pažįs a mane asmeniškai kaip i aš juos, aš juos pa s pasėjau a ba pasodi-
nau, kai ku ie išdygo pa ys i susipažinau su jais
da kūdikiais14
... (h p:// ol ikkon ak-
ai.blogas.l /k ieciu-i-s ecius-2.h ml)
e) aplinkybe, p z.:
(12) Risčia kad pasileidau lėk i i ik ienu k apu p iemenėje a sidū iau da šil oje15.
kadangi linksnis y a ienas iš pag indinių o malių g ama inių unkcijų a paži-
nimo k i e ijų, depik y ai ap a iami ne pagal de inimo da iklio g ama inę unkci-
ją, o pagal o malų k i e ijų – de inimo da iklio i ga iklio linksnius bei o mą
(kaip i , p z., jau minė i ancas Ma ušičius, a jana Ma ina i okas Žauce is
(2003), ž . 15 išnašą). didžiausiose lie u ių kalbos lais ųjų an inių p edika y ų
ap ašuose depik y ai i gi ap a iami pagal jų linksnį (Valeckienė 1967; ul ydas, ed.,
13 apie kilmininko linksnio kaip olimesnio objek o ak a imą ž . hol oe (2009c).
14 depik y as nu odo į p ielinksninę kons ukciją.
15 Plg. lie u ių kalbos pa yzdžius su slo ėnų kalbos pa yzdžiais (Ma ušič, Ma in, Žauce 2003: 373–374):
subjec : Pe e i je dal Me i piško e es polomljeni.
‘Pe e i ga e Me a some biscui s all b okeni (= back-so e).’
di ec objec : Pe e je dal Me i piško ei se polomljenei .
’Pe e ga e Me a some biscui si all b okeni (= c umbled).’
indi ec objec : Pe e je dal Me ii piško e sej polomljenii .
’Pe e ga e Me ai some biscui s all b okeni (= back-so e).’
da i e subjec : Budweise Vidui ugaja pijanemui, ne pa udi eznemui .
’Vidi may like budweise d unki, bu ce ainly no sobe i.’
Loca i e: Pe e je dal piško e koša icoi so polomljenoi .
’Pe e pu he biscui s in o he baske i all b okeni.’
geni i e: Sliki se je do aknil še seh mok ihi .
’he ouched he pain ingsi s ill all we i.’
ins umen al: Mučil se je s seki oi že so opoi .
’he s uggled wi h he axei when i had al eady gone all blun i.’
k oa ų kalbos pa yzdžius su depik y ais, apibūdinančiais subjek ą, iesioginį objek ą, ne iesioginį
objek ą, įnagininko objek ą, ie ininko aplinkybę i p ielinksninę kons ukciją, ž . Ljiljana Ša ić
(2008: 298).
ALL_62_63_make as.indd 133 2011.06.17 08:24:08
134
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
1976). iš p adžių pagal de inimo da iklio linksnį bus ap a i sin aksiniai (de ina-
mieji) depik y ai (a ejai, kai de inimo da iklio i de inimo ga iklio linksniai su-
ampa), po o pagal depik y o o mą – seman iniai depik y ai (a ejai, kai depik-
y as o ien uo as į ieną iš pag indinio p edika o a gumen ų, am ik ais a ejais
de inamas su juo gimine i / a skaičiumi, be mo osin aksiškai eiškiamas ki okiu
nei pag indinio p edika o a gumen o, į ku į jis nu odo, linksniu).
1. sin aksiniai dePik yVai
1.1. Va dininkas
kaip jau bu o minė a, ienas iš dažniausiai pasi aikančių i įmanomų daugelyje
kalbų depik y ų y a lais asis an inis p edika y as, ku is susijęs su sakinio subjek o
a dininku. Lie u ių kalboje ipiška subjek o o ma y a daik a a džio a į a džio
a dininkas, adinasi, i depik y as dėl de inimo gauna a dininko linksnį. Va di-
ninko linksnio lais ieji an iniai p edika y ai iš eiškiami į ai iomis kalbos dalimis:
• depik y as, iš eikš as būd a džiu, p z.:
(13) 100 g sėmenų užpilama puse s iklinės e dančio andens, leidžiama pas o ė i pusę alan-
dos, paskui išb inkusios sėklos
da šil os
k ečiamos16... (h p://www.ekopasaulis.com/
index.php?cid=591&new_id=833&page_n =)
būd a džiai i būd a diniai junginiai kalbininkų nu odomi kaip g upė, ku i
dažniausiai pasi odo kaip depik y iniai an iniai p edika y ai, ki aip sakan , y a
p o o ipiniai depik y ai, jais eiškiama izinė a emocinė būklė, būsena, padė is,
laikysena, poza, elgsena (plg. schul ze-be nd , himmelmann 2004: 95–97; him-
melmann, schul ze-be nd 2005: 8, 57).
• depik y as, iš eikš as daly iu, p z.:
(14) Iš geležinkelio s o ies, palydėjęs Saulę, Ignas g įžo liūdnas i susimąs ęs. DLK
daly inių depik y ų sin aksinės i seman inės sa ybės y a okios pa kaip i
būd a dinių bei daik a a dinių an inių p edika y ų (nichols 1978b: 123–124).
Lie u ių kalboje depik y ais laiky ini ik daly iai, ku iais eiškiama būsena su am-
pa laiko a ž ilgiu su pag indinio p edika o eiškiamu eiksmu, o daly iai, ku ie
16 eikia paminė i ai, kad pasi aiko a ejų, kai de inimo da ikliu eina daik a a dinis junginys, o de ini-
mo ga ikliu būd a dis a daly is. okiais a ejais depik y as linksniu de inamas su pag indiniu jungi-
nio žodžiu, o gimine i / a skaičiumi – su p iklausomu junginio žodžiu, p z.: Dauguma me gaičių
išlėkė basos. Aš okį bū į kiaulių ne aliosiu še i užda y as (jablonskis 1911: 467).
ALL_62_63_make as.indd 134 2011.06.17 08:24:08
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
135s aipsniai / a icles
eiškia an aeilį eiksmą, nesu ampan į su pag indinio p edika o eiškiamu eiksmu
(dažniausiai į ykusį anksčiau nei pag indinio p edika o eiškiamas eiksmas), p z.:
G įžusi namo paslėpiau isus saldumynus. Jis pabudo išgi dęs, kad kažkas įėjo p o
neuž akin as du is i a sigulė an so os (dLk ), laiky ini ne depik y ais, o aplinky-
bėmis (daugiau ž . Valeckienė 1967: 110; si au as, g enda 1988: 91). Valeckienė
p edika y iniais pažyminiais, aigi depik y ais, nelaiko i ne eikiamųjų esamojo
laiko daly ių a dininkų i pusdaly ių, kadangi jie „be eik isada u i ne būsenos,
be an aeilio eiksmo eikšmės yškesnį a spal į, su ampan į laiko a ž ilgiu su
pag indiniu sakinio eiksmu“ (Valeckienė 1967: 111). Pa eikiami keli sakiniai, p z.:
Senis nep ašomas (= no s jo i nep ašė) a sisėdo an suolo pas langą. Ju as pabėgėjo
nuo o os pasižiū ė i, kaip boba spiegdama kulia (= spiegia i kulia) bedie į. ne ei-
kiamųjų esamojo laiko daly ių laiky i depik y ais iš ik ųjų negalima, nes jais okiais
a ejais eiškiamas an aeilis eiksmas y a ki o asmens / asmenų a liekamas. eikia
papildomų y imų no in nus a y i, a lie u ių kalboje pusdaly iai laiky ini depik-
y ais. Valeckienės pa eik ame pa yzdyje Ju gis Ma ynai is s o i p ie sa o ežimo
u guje, kiaulių aikš ėje, i nuobodžiaudamas k am o šiaudą pusdaly is nuobodžiau-
damas labiau eiškia būseną (plg. nuobodžiau i ‚jaus i nuobodulį‘, LkŽ), nei an a-
eilį eiksmą. užsienio kalbininkai linkę laiky i pusdaly ius depik y ais. Pa yzdžiui,
johanna nichols (1978a: 330–331) o mą sidja ‚sėdėdamas‘ sakinyje On spi sidja
‚jis miega sėdėdamas‘ laiko an iniu p edika y u17. Lie u ių kalboje pusdaly iai
i gi galė ų bū i laikomi depik y ais dėl kelių p iežasčių: pag indinio p edika o i
pusdaly io eikėjas y a as pa s, laiko požiū iu d i būsenos su ampa, pusdaly is y a
de inamas su pag indinio p edika o a gumen u i nu odo bū ybei būdingą požymį,
būseną pag indiniu p edika u eiškiamo yksmo me u (schul ze-be nd , himmel-
mann 2004: 97–99).
• depik y as, iš eikš as skai a džiu, p z.:
(15) Jis neno ėjo nusileis i i su ik i, kad Skinde is pi mas įsib au ų į slap ąjį kamba į.
DLK
okie kelin iniai skai a džiai, kaip pi mas, an as, ke i as i pan., be abejonės,
y a o ien uo i į pag indinio eiksmo daly į, de inami su pag indinio p edika o
a gumen u i jais eiškiama sa ybė ak uali pag indinio eiksmo me u. Lo ynų kal-
boje kelin iniai skai a džiai de inami su a gumen ais, ku iuos jie apibūdina, i
ak uojami kaip p edika y ai. ki ose kalbose, p z., okiečių, p edika y o unkcijos
kelin iniai skai a džiai žymimi aip pa , kaip i p o o ipiški unkcijos / aidmens
17 apie pusdaly inių bū i kons ukcijų, p z., būdamas gi as, aikas būdamas, galimą ak uo ę kaip de-
pik y inę ž . Vaičiuly ė-semėnienė (2010).
ALL_62_63_make as.indd 135 2011.06.17 08:24:08
136
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
bei gy enimo a psnio eikšmės18 depik y ai (himmelmann, schul ze-be nd 2005:
36). nichols (1981: 137–139) kelin inius skai a džius i būd a dį pasku inis laiko
depik y ais ( a ojamas p edika y inio a dažodžio (angl. p edica e nominal) e mi-
nas). ji ski ia du seman inius ipus: laiko (angl. empo al ype) i e d ės (angl.
spa ial ype) ipus. Laiko ipo depik y ai nu odo eilę, seką, ku ia eiksmo daly iai
į aukiami į yksmą, p z., Люба первая вскочила в кабину ‚Liuba pi moji įšoko į
kabiną‘, o e d ės ipo depik y ai nu odo poziciją, ku ią daly iai įgauna eiksmo
me u, p z., Наша команда стартовала первой ‚Mūsų komanda s a a o pi moji‘.
kelin iniai skai a džiai laikomi depik y ais ( a ojami p edika y inio / a ininio
pažyminio, papildomo a inio, depik y o e minai) i Valeckienės (1967: 98–99),
i kazio ul ydo (1976: 447, 449–450), i Vy au o amb azo (1996: 627), i Labučio
(1998: 250), i Vaičiuly ės-semėnienės (2007b: 124).
• depik y as, iš eikš as į a džiu, p z.:
(16) Taip, isi u i ku no s gy en i, be a ji gali iena a laiky i p ieš isą p ie a ingąjį pa sau-
lį? DLK
okie į a džiai, kaip ienas, isas, pa s, laiky ini depik y ais, nes jie aiškiai pa-
odo o ien aciją į pag indinio p edika o a gumen ą, y a de inami su sa o de inimo
da ikliais, aip pa dėl o, kad jie y a lais ieji modi ika o iai i kad jais eiškiama
sa ybė ak uali pag indinio eiksmo me u. Į a džio depik y ais nu odomas daly ių,
į auk ų į eiksmą, kiekis (apie okius depik y us da ž . himmelmann, schul ze-
be nd 2005: 35; boede 2005: 211; ku sche , genç 2005: 254–255; Mcg ego
2005). Į a džiai laikomi depik y ais i Valeckienės (1967: 98–99), i ul ydo (1976:
447–448, 450), i amb azo (1996: 627), i Labučio (1998: 250), i Vaičiuly ės-se-
mėnienės (2007b: 124).
• depik y as, iš eikš as daik a a džiu, p z.:
(17) Didelė, apsi ilkusi pilka se mėga i apsigaubusi juoda skepe a, ji išlipo į kiemą, ku au go
i ku bėgiojo da maža me gai ė. (ul ydas, ed., 1976: 448)
Plačiai žinomi i depik y ai, iš eikš i daik a a džiais; okie depik y ai žymi gy-
enimo a psnį a nu odo laikiną objek o aidmenį, būseną, padė į (schul ze-be nd ,
himmelmann 2004: 95 ; himmelmann, schul ze-be nd 2005: 57–58). a ski i
daik a a džius, a liekančius depik y o unkciją, nuo daik a a džių, a liekančių ki as
g ama ines unkcijas, padeda g ama iniai odikliai. L. Vaičiuly ės-semėnienės nuo-
mone, g ama iniai odikliai da , jau odo depik y o unkciją i gali padė i depik-
18 e a schul ze-be nd i nikolaus P. himmelmannas (2004: 120) nus a ė okią depik y o eikšmių hie-
a chiją: būsena (angl. Condi ion / S a e) > kiekis (angl. Quan i y) > d augė (angl. Concomi an-
ce) > LyginiMas (angl. Compa ison) > būdas (angl. Manne ) > Vie a (angl. Loca ion) > Laikas
(angl. Time). apie isas įmanomas depik y o eikšmes ž . himmelmann, schul ze-be nd (2005: 29).
ALL_62_63_make as.indd 136 2011.06.17 08:24:08
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
143s aipsniai / a icles
1.6. Vie ininkas
kai ku iose kalbose pasi aiko i ie ininko linksnio depik y ų, be , kaip i įna-
gininko a eju, šį linksnį depik y as dažniausiai įgyja ne dėl de inimo su pag in-
dinės p edikacijos a gumen u ( okių depik y ų pa yzdžių bus pa eik a ėliau). be
lie u ių kalboje, kaip i , p z., slo ėnų (ž . 15 išnašą) i k oa ų (ž . Ša ić 2008: 298)
kalbose, įmanomi i de inamieji ie ininko depik y ai ( okie a ejai neminimi nei
Valeckienės s aipsnyje (1967), nei Lie u ių kalbos g ama ikoje (1976), nei Daba -
inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1996), nei Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008)).
jų pasi aiko labai mažai, pa yzdžių su ie ininko depik y ais as a ik 5. jie, kaip
i anksčiau iš a dy ais a ejais, iš eiškiami į ai iomis kalbos dalimis, p z.:
• depik y as, iš eikš as būd a džiu, p z.:
(59) Risčia kad pasileidau lėk i i ik ienu k apu p iemenėje a sidū iau da šil oje.
• depik y as, iš eikš as daly iu, p z.:
(60) Laiške is da nea plėš ame slypėjo baisi naujiena.
• depik y as, iš eikš as kons ukcija su kaip, p z.:
(61) Juk Lie u oje kaip demok a inėje als ybėje u ė ų bū i žodžio lais ė .
okius de inamuosius depik y us mini i Vaičiuly ė-semėnienė; pagal jų sąsają
su aplinkybinės eikšmės linksniu ji adina juos aplinkybiniais (ad e bialiniais)
(Vaičiuly ė-semėnienė 2007b: 116).
apibend in i sin aksinių depik y ų linksnių i o mų a ojimo a ejai pa eikia-
mi 1 len elėje.
1 Len eLė. sin aksiniai depik y ai
de inimo
ga iklio o ma
depik y o (de inimo ga iklio) linksnis iš iso
nom. gen. da . acc . ins . Loc.
būd a dis 128 25 28 67 52 255
daly is 104 24 11 81 52 227
skai a dis 28 2 6 52 43
Į a dis 36 9 15 15 1 76
daik a a dis 20 311 18 7 59
kaip + daik a-
a dis 64 9 6 40 6 1 126
kaip + būd a dis 6 1 2 9
iš iso 386 72 78 228 26 5795
ALL_62_63_make as.indd 143 2011.06.17 08:24:09

144
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
2. seMan iniai dePik yVai
depik y ai ne isada de inami su pag indinės p edikacijos a gumen u linksniu.
okie depik y ai, kaip i ipiški (de inamieji) depik y ai, y a susiję su ienu iš pa-
g indinės p edikacijos a gumen ų, be mo osin aksiškai žymimi ki okiu nei a gu-
men o linksniu: jie gali bū i iš eikš i daik a a džio i skai a džio įnagininku a
ie ininku, padaly iu, p ielinksnine a daik a a dine kons ukcija (įnagininkas a
kilmininkas su p iklausomais žodžiais). da ienas ak as, leidžian is okius p edi-
ka y us laiky i depik y ais, y a ai, kad kai ku iais a ejais okie depik y ai su pa-
g indinės p edikacijos a gumen ais de inami gimine i / a skaičiumi (apie ai bus
kalbama oliau). jeigu de inimą sup as ume plačiąja p asme23, kaip ap ašy a sky iu-
je 2.5, okius depik y us i gi galė ume laiky i de inamaisiais (sin aksiniais). kadan-
gi ne isi čia ap a iami depik y ai odo de inimą gimine i / a skaičiumi, šiame
da be isi depik y ai, o ien uo i į ieną pag indinio p edika o a gumen ų, be mo -
osin aksiškai eiškiami ki okiais nei ipiško (de inamojo) depik y o būdais, . y.
nede inimu (siau ąja p asme), bus adinami seman iniais depik y ais24. be o, okie
p edika y ai eikšmingai papildo pag indinę p edikaciją i , ski ingai nuo bū inųjų
p edika y ų, gali bū i p aleis i, kas ska ina juos laiky i lais aisiais p edika y ais25 .
2.1. P edika y ai, eiškiami daik a a džio įnagininku i susiję su ki ą linksnį
u inčiu de inimo da ikliu (pap as ai, kaip odo su ink i pa yzdžiai, su sakinio
subjek u), laikomi depik y ais i užsienio, i naujausiuose lie u ių kalbo y os da -
buose, plg.:
(62) 1976 m. iš yko pas y ą į JAV i papildė Bos ono lie u ių ansamblio g e as. Di ba d au-
dimo bend o ėje kompiu e ių p og amuo oja. Augina du sūnus. DLK
(63) D ylika b olių dieną juod a niais laks ė, nak į žmonėmis iename kalne gy eno.
(balke ičius 1963: 109)
(64) Da bams alkininkų ne u ė ų s ig i. A ažia ai ienas a bū iu, padi bėjai iš pe ies, užsi-
ašei Bel ede io a s a ymo knygoje i ... iki g ei o pasima ymo. (dLk )
23 da plg. himmelmanno i schul ze-be nd eiginį: „ag eemen , as usually unde s ood, in ol es he
ca ego ies o gende , numbe and / o case“ (himmelmann, schul ze-be nd 2005: 62).
24 Šį e miną Vaičiuly ė-semėnienė a oja ik an iniams p edika y ams, iš eikš iems daik a a dinėmis
a p ielinksninėmis kons ukcijomis, į a dy i (Vaičiuly ė-semėnienė 2007b: 116).
25 hol oe as i Mikulskas nu odo, kad am ik ais a ejais p aleidus depik y ą sakinys galė ų bū i laikomas
užbaig as ik su didelėmis išlygomis, kadangi žodžių a ka sakiniuose „a spindi ki ą, nei o iginalių
sakinių, ak ualiąją skaidą“ (hol oe , Mikulskas a: 3). iš ik ųjų nus a an , a depik y as y a lais asis,
a bū inasis bu o a siž elgiama į ai, a sakinys, p aleidus depik y ą, lieka s uk ū os i p asmės a ž il-
giu isa e is, aisyklingas, a ne. Plg. su nichols (1981: 17): „ he emo al o non-go e ned p edica e
nominals a ec s he communica i e s uc u e and comple eness o sense, bu does no ende he
cons uc ion ung amma ical“.
ALL_62_63_make as.indd 144 2011.06.17 08:24:09
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
145s aipsniai / a icles
P edika y ai p og amuo oja, juod a niais, žmonėmis, bū iu šiuose sakiniuose
bū ų laikomi depik y ais i nichols (1978b: 122), i schul ze-be nd su himmel-
mannu (2004: 87–88), i Win ied boede io (2005: 203), i Vaičiuly ės-semėnie-
nės (2007b: 117), i hol oe o su Mikulsku (b: 4–5; hol oe 2008: 126)26. Vaičiu-
ly ė-semėnienė nu odo, kad „de inamojo linksnio i / a ba įnagininko a ojimas
y a o malus odiklis, kad sakinyje modi ika o iumi einan is a dažodis gali bū i
depik y as“ (Vaičiuly ė-semėnienė 2007b: 117). nichols i gi išski ia įnagininką
kaip ypa ingą p iemonę žymė i an inius p edika y us usų kalboje (ž . nichols
1978b, 1981). hol oe as eigia, kad „nepaisan leksinių ibojimų nema y i pag in-
do, dėl ko okius įnagininkus u ė ume p ipažin i eiksmažodžių aldomais bū i-
naisiais p edika y ais: no s su kai ku iais eiksmažodžiais šis įnagininkas y a e-
gulia iai a ojamas, jis nė a jų eikalaujamas“ (hol oe , amulionienė 2005: 135).
be o, i ki ose kalbose esama endencijų an inius daik a a džio p edika y us
žymė i įnagininku. nichols (1978b: 124) mano, kad ak o ius, nulemian is, a
an iniam p edika y ui bus pa ink as de inamasis, a nede inamasis linksnis, y a
seman inis, o ne sin aksinis27 (da šiuo klausimu ž . ilip 2001: 3–4). ji nu odo
okius usų kalboje28 de inimą / nede inimą galinčius į ako i eiksnius: eiksma-
žodžio laikas i eikslas, a eiksmažodis y a eigiamasis, a neigiamasis, žodžių
a ka, giminė, kalbos dalis, ku ia eiškiamas an inis p edika y as, pag indinio
a gumen o, su ku iuo siejamas p edika y as, linksnis (apie depik y ų žymėjimą
įnagininku daugiau ž . schul ze-be nd , himmelmann 2004: 87–88; himmelmann,
schul ze-be nd 2005: 64–65; Vaičiuly ė-semėnienė 2007b: 121; he inga 2009:
3–4 i en nu ody ą li e a ū ą). okie depik y ai andami ne ik su p edika ais,
eiškiančiais į ai ių unkcijų a likimą a ba pa edimą, p z., Mano y as di ba dak-
26 iš Valeckienės, ul ydo i amb azo pa eik ų apib ėžimų i pa yzdžių pe šasi p ielaida, kad au o iai
p edika y iniais pažyminiais – adinasi, depik y ais – laiko ik p edika y us, iš eikš us įnagininku su
s uk ū iškai bū inu p iklausomu žodžiu (ž . Valeckienė 1967: 100; ul ydas, ed., 1976: 451; am-
b azas, ed., 1996: 490, 627). neaišku, kaip, jų nuomone, eikė ų ak uo i ieną įnagininką be
p iklausomų žodžių.
27 „ he ac o s de e mining he choice o ag eemen s. non-ag eeing case a e sub le and p ima ily
seman ic a he han syn ac ic“ (nichols 1978b: 124); „cop edica es may o may no be mo phologi-
cally dependen on he con olle (a wo d is mo phologically dependen on ano he i i akes i s
mo phological o m om he la e by go e nmen o ag eemen ), depending on language ypology
and he mo phological na u e o he cop edica e i sel “ (nichols 1978a: 331).
ge das hen schelis (2005) nus a ė p edika y ų hie a chiją – pi min is (d a i k a a d ž i o ) p e d i k a y a s <
a n i n i s p e d i k a y a s (< d e p i k y a s < k o m p l e m e n a s ) – pagal ku ią, kuo dešiniau hie a chijoje ski iamas
p edika y as, uo dažnesnis daik a a džio įnagininkas. daugiau ž . Vaičiuly ė-semėnienė (2007a).
28 usų kalboje a dažodiniai an iniai p edika y ai y a įnagininko linksnio a ba de inami su de inimo
da ikliu.
ALL_62_63_make as.indd 145 2011.06.17 08:24:09
146
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
a u29, be gali u ė i i ienas p o o ipiškiausių depik y o eikšmių: gy enimo
a psnio (sakinys (65)), unkcijos, aidmens (sakiniai (62), (68)), kiekio, kolek y-
iškumo (sakinys (64)), pasiski s ymo (sakinys (66)) bei am ik os būsenos (sa-
kinys (67))30. Įnagininko depik y ai gali bū i susiję su subjek u i naudininko bei
galininko objek ais, p z.:
• depik y as apibūdina subjek ą:
(65) Piemene ji enkinosi guoliu geldoje. (Šukys 1998: 235)
(66) Pi mokai eina po omis. ( e imas iš himmelmann, schul ze-be nd 2005: 35)31
• depik y as apibūdina naudininko objek ą:
(67) Sunku gy en i Mask oje iengungiu.
• depik y as apibūdina galininko objek ą:
(68) Di ek o ius sa o meilužę įda bino sek e o e. (hol oe , Mikulskas b: 4)
okie depik y ai isada de inami su pag indinio p edika o a gumen u skaičiumi,
dažniausiai i gimine.
2.2. Vie ininkas i gi žinomas kaip ienas iš depik y ų odiklių (ž . schul ze-
be nd , himmelmann 2004: 88–90, 115–117; himmelmann, schul ze-be nd 2005:
38–39). Vie ininko depik y ai ne apibūdina isos si uacijos ie ą, kaip aplinkybių
a eju, o iš eiškia ieno pag indinės p edikacijos a gumen o būklę, p z., sakinyje
Vi ėjas pa uošė iščiuką saldžia ūgščiame padaže nu odoma iščiuko būklė, o ne pa-
sakoma, kad pa s eiksmas yks a padaže (daugiau ž . himmelmann, schul ze-be nd
2005: 38–39, 65; Ša ić 2008: 322). okie p edika y ai Valeckienės s aipsnyje (1967:
100–101) i Lie u ių kalbos g ama ikoje (ul ydas, ed., 1976: 451–452) i gi laikomi
p edika y iniais pažyminiais, adinasi, depik y ais, o Daba inės lie u ių kalbos g a-
ma ikoje (1996) i Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008) neminimi. Vie ininko depik-
y ais gali bū i iš eikš a p o o ipiškiausia būsenos eikšmė (sakiniai (69), (71)), kiekio
eikšmė (sakiniai (70), (72)), gy enimo a psnio eikšmė (sakinys (73)).
29 Vaičiuly ė-semėnienė (2007a: 86) linkusi many i, kad su unkciona imo eikšmės eiksmažodžiais
a ojami įnagininkai laiky ini ų eiksmažodžių komplemen ais, adinasi, bū inaisiais p edika y ais.
jai p i a ė i Mikulskas (2007: 126, 130). Vėliau pasiūly a okius p edika y us laiky i a piniais a p
lais ųjų i bū inųjų an inių p edika y ų (hol oe , Mikulskas b: 5). au o ė linkusi šiuos p edika y us
laiky i lais aisiais, nes juos p aleidus sakiniai ne ampa ne aisyklingi i bep asmiai (da ž . 25 išnašą), o
pa a o as sakinyje p edika y as papildo, pa ikslina pag indinę sakinio min į (plg. ak ą, kad iš 521
sakinio su eiksmažodžiu di ba, pa eik o ienoje dLk dalyje, ik ke u iuose sakiniuose bu o pa a -
o as įnagininko p edika y as).
30 depik y ų eikšmių hie a chija pa eik a 2.1 sky iuje, 18 išnašoje.
31 kiekio pasiski s ymo (angl. dis ibu i i y) adjunk ai i gi laikomi depik y ais (ž . himmelmann, schul-
ze-be nd 2005: 35; ku sche , genç 2005: 254; Vaičiuly ė-semėnienė 2007b: 124–125).
ALL_62_63_make as.indd 146 2011.06.17 08:24:09
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
147s aipsniai / a icles
(69) S o i medis baimėj (plg. išsigandęs) iki y o. (Šukys 1998: 312)
(70) Penkiese g įžo jie plen u. (amb azas, ed., 1996: 423)32
Vie ininko depik y ai gali bū i susiję su subjek u, naudininko bei galininko
objek ais i p ielinksnine kons ukcija p z.:
• depik y as apibūdina subjek ą:
(71) Monika pabudo ka š yje, didelėmis pas angomis išsi ada usi iš sapno, i puolė ieško i y o.
(ul ydas, ed., 1976: 452)
• depik y as apibūdina naudininko subjek ą:
(72) – Galima d iese, ise a penkiese gy en i k ū oje i namai bus uš i, – sako Danielius.
DLK
• depik y as apibūdina galininko objek ą:
(73) Fo muojan is idealis inei pasaulėžiū ai, daug p isidėjo moky ojai, klasės d augai, žodžiu,
ie, ku ie mane supo jaunys ėje (plg. jauną)33. DKL
• depik y as apibūdina p ielinksninę kons ukciją:
(74) Akys žiū i i nea sižiū i į uos kalnus saulės spinduliuos. (Šukys 1998: 320)
2.3. P ie šių seman inių depik y ų galima p iski i i p edika y us, eiškiamus
padaly iais. jonas jablonskis i jonas balke ičius padaly io p edika y us ap a ia
ka u su de inamaisiais galininko i kilmininko p edika y ais i laiko juos su es i-
niais papildiniais (ž . jablonskis 1911: 472–474; balke ičius 1963: 193–195). Va-
leckienė (1967: 114–115) okius p edika y us laiko a ski u p edika y inių pažymi-
nių a osenos a eju34. V. Labu is juos laiko su es iniais papildiniais, jis ašo: „y a
sudė ingų sudė inių papildinių, suda ančių an inį p edika inį cen ą. okį sudė i-
nį objek ą pi miausia suda o kilmininkas a galininkas su padaly iu a jo pozicijo-
je pa a ojamu eikiamosios ūšies daly iu“ (Labu is 1994 ii: 57–58, 1998: 276–277).
32 skai a dį penkiese laiky i depik y u leidžia keli ak ai: pi ma, skai a džio o ien acija į pag indinio
p edika o a gumen ą (subjek ą jie), o ne į į ykį (g įžo); an a, ai, kad laiko a ž ilgiu depik y u eiš-
kiama būsena su ampa su pag indiniu p edika u eiškiamu eiksmu; ečia, skai a dis nė a eiksma-
žodžio eikalaujamas, adinasi, nebū inas; ke i a, skai a dis su eiksniu nesuda o daik a a dinio
junginio; penk a, pa a azė, būdinga ik iesiems depik y ams: Jie g įžo plen u i Jie bu o penkiese; šeš a,
skai a džio ie a sakinyje. apie depik y inius skai a džius da ž . schul ze-be nd , himmelmann
2004: 108 ; boede 2005: 212; Mcg ego 2005: 178–196; Ša ić 2008: 320–321.
33 Šiame sakinyje jaunys ėje nė a eiksmažodžio supo eikalaujamas a gumen as. Šis ie ininkas apibūdina
į a dį mane, nu odo jo ypa ybę: supo mane, kai aš bu au jaunas .
34 okie a ejai neminimi nei Lie u ių kalbos g ama ikoje (1976), nei Daba inės lie u ių kalbos g ama i-
koje (1996), nei Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008).
ALL_62_63_make as.indd 147 2011.06.17 08:24:09
148
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
P ie šių su es inių papildinių V. Labu is siūlo p iski i i „ isus papildinius su d i-
gubo yšio būd a diškaisiais žodžiais“, . y. kons ukcijas su d ejybiniais linksniais.
kadangi isi minė i a ejai s aipsnio au o ės laikomi depik y ais, ai i p edika y-
us, iš eikš us padaly iais, au o ė linkusi p iski i p ie depik y ų. ai, kad padaly-
iai y a nebū ini, eiksmažodžio ne eikalaujami, kad jais nu odoma daik o, bū ybės
būsena yks a uo pa me u, kaip i pag indinis eiksmas, kad jie y a o ien uo i į
pag indinio p edika o a gumen ą, odo padaly ių panašumą į ipinius sin aksinius
(de inamuosius) an inius p edika y us. be o, jiems būdinga p o o ipiškiausia
depik y ų būsenos eikšmė. Šios ūšies depik y ai dažniausiai susiję su galininko
i kilmininko objek ais, gali nu ody i i į subjek ą, p z.:
• depik y as apibūdina subjek ą:
(75) Toli, bene an ame ma ių šone, ma y i p aplaukian didesnis lai as. (ul ydas, ed., 1971:
395)
• depik y as apibūdina kilmininko objek ą:
(76) Niekas nema ė jo mi š an (plg. mi š ančio). (Šukys 1998: 120)
• depik y as apibūdina galininko objek ą:
(77) Pama ė žibu ėlį mi gan (plg. mi gan į). (Labu is 1998: 277)
(78) Kai pas ebėjau laik odį mušus (plg. mušusį) isai nelaiku, mane suėmė juokas. (ul ydas,
ed., 1971: 392)
2.4. P edika y ai, ku iuos suda o daik a a dinės (įnagininko a kilminin-
ko su p iklausomais žodžiais) a p ielinksninės kons ukcijos, a. Valeckie-
nės i gi laikomi p edika y iniais pažyminiais, aigi depik y ais (ž . Valeckienė 1967:
100–101)35. Lie u ių kalbos g ama ikose okie p edika y ai p iski iami p ie nede-
35 Valeckienė nu odo, kad y a okių p edika y inių pažyminių, ku ie eiškiami daik a a dinėmis i p ie-
linksninėmis kons ukcijomis i „su eiksnio a dininku nesiejami i ne eiškia būsenos, ik nu odo,
kaip yks a a inio eiksmas“ (Valeckienė 1967: 112–113). Valeckienė siūlo juos laiky i aplinkybėmis.
Pa eikiami okie pa yzdžiai: Sp andą sa ajam nusuksiu, epa eina ik be a klio. Pa ėjo Džiugas namo
uščiomis ankomis, isą sa o dienos iūsą okie ukui a ida ęs. a odo, kad abiem a ejais ap a iamas
kons ukcijas eikė ų laiky i depik y inėmis, nes jos labiau susijusios su sakinių subjek ais nei su eiks-
mažodžiais. Pi muoju a eju p edika y u ne apibūdinamas pa ėjimo būdas, o nu odoma, kas bus, jei
y as pa eis ienas, be a klio. an uoju a eju nu odoma, kad džiugas pa ėjo namo i , be o, jis nieko
ne u ėjo. Plg. su boede io pa eik u pa yzdžiu, ku iame kons ukcija uščiomis ankomis y a de inama
su de inimo da ikliu i laikoma depik y u: Tk enis ana pa i sacem kac-s xel-ca iel-s e ga is um eb ‚aš
negaliu išleis i okio ge biamo žmogaus kaip u be aišių ( uščiomis ankomis)‘ (boede 2005: 203) bei
su sakiniu Col-š il-ian-ad mo ida ‚jis a ėjo su žmona i aikais‘ (boede 2005: 222), ku iame kons uk-
cija su žmona i aikais i gi laikoma d augės eikšmės depik y ine kons ukcija (da ž . schul ze-be nd ,
himmelmann 2004: 110–111; himmelmann, schul ze-be nd 2005: 36–37).
ALL_62_63_make as.indd 148 2011.06.17 08:24:10

Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
149s aipsniai / a icles
inamųjų p edika inių / a ininių pažyminių (ž . ul ydas, ed., 1976: 451–454;
amb azas, ed., 1996: 490–491)36. Labu is (1994 ii: 41-42) eiksnio daik a a dines
kons ukcijas laiko papildomu a iniu. Vaičiuly ė-semėnienė (2007b: 116) juos
adina seman iniais depik y ais, o hol oe as i Mikulskas šių p edika y ų depik-
y ais nelaiko. jie okius junginius siūlo adin i o ien uo omis aplinkybėmis, kadan-
gi jų o ien acija pasi eiškia ik seman iškai, o ne mo osin aksiškai (hol oe , Mi-
kulskas b: 3–4). su jais nesu ik i leidžia keli ak ai: pi ma, ų kons ukcijų eikšmė,
an a, ka ais įžiū imas de inimas skaičiumi i , ečia, jau minė a o ien acija į pa-
g indinio p edika o a gumen ą. P z., sakinyje Jau iena bonka s o ėjo aplup a gal-
a i iš auk u kamščiu (Valeckienė 1967: 100) aki aizdu, kad kons ukcijos aplup-
a gal a i iš auk u kamščiu pažymi sakinio subjek ą bonka, o ne nu odo s o ėjimo
būdą. jeigu šio sakinio subjek o ienaskai os o mą pakeis ume daugiskai os o ma,
ai i daik a a dinės kons ukcijos u ė ų bū i pa a o os daugiskai a: Jau d i bonkos
s o i aplup omis gal omis i iš auk ais kamščiais. daik a a dinės kons ukcijos
o ien acija į subjek ą šiame sakinyje aki aizdi, adinasi, okio ipo kons ukcijos
laiky inos depik y ais. dėl de inimo skaičiumi da plg.:
(79) Keis ai a odai su ši a ba zda (plg. nenusisku ęs). / Keis ai a odo e su ši omis ba z-
domis.
(80) Paskui ėl sunkiai a sikėlė, nuslinko į onią, iš ku g įžo a segio u chala u. DLK /
Paskui ligoniai sunkiai a sikėlė, nuslinko į onią, iš ku g įžo a segio ais chala ais.
(81) Daugelis g įžo namo sudaužy omis ši dimis. ( e imas iš boede 2005: 207) / Vaikinas
g įžo namo sudaužy a ši dimi .
okios kons ukcijos gali eikš i emocinę a psichinę būseną (sakiniai (81), (82),
(88)), iš aizdą (sakiniai (80), (83), (84), (85), (86)), d agę / ned agę (sakiniai
(89), (87)). Šios kons ukcijos laikomos depik y ais i užsienio kalbininkų, p z.,
nichols (1978a: 330); Mülle (2001: 2); schul ze-be nd , himmelmann (2004:
89–90); en ield (2005: 387, 389); boede (2005: 220–223); Ša ić (2008: 321–322).
Šie depik y ai gali bū i į ai ių o mų i susiję su subjek u, kilmininko i galinin-
ko objek ais:
• depik y as apibūdina subjek ą, kons ukcija iš eikš a kilmininko linksniu:
(82) Pabu usi su aikais ji isada g įž a namo ge os nuo aikos (plg. linksma).
• depik y as apibūdina subjek ą, kons ukcija iš eikš a įnagininko linksniu:
(83) Iš po lo os be niukas bu o iš auk as nuogas, su iš omis ankomis i kojomis (plg.
supančio as), skudu ais užkimš a bu na. DLK
36 Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008) (sky ius pa ašy as amb azo) p ielinksninės kons ukcijos nelaiko-
mos nede inamaisiais a ininiais pažyminiais (Mo kūnas, sud., amb azas, ed., 2008: 536–537).
ALL_62_63_make as.indd 149 2011.06.17 08:24:10
150
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
• depik y as apibūdina subjek ą, kons ukcija iš eikš a p ielinksnine kons ukcija:
(84) Ji be akinių (plg. besišypsan i) a odo jaunesnė.
• depik y as apibūdina galininko objek ą, kons ukcija iš eikš a kilmininko linksniu:
(85) Įsižiū ėdami iek į a imąją, iek į olimąją sa o p aei į, ma om i čia i en okius pa
žmones, kaip i mes pa ys, a ba, ki aip sakan , en pa ys sa e ma ome, ik šiek iek ki o-
niško pa idalo (plg. pasikei usius). (ul ydas, ed., 1976: 452)
• depik y as apibūdina galininko objek ą, kons ukcija iš eikš a įnagininko
linksniu:
(86) Dažnai (Monika) Kaziuką asda o užsi e kusį, papumpusiais paakiais. (Valeckienė 1967:
100)
• depik y as apibūdina galininko objek ą, kons ukcija iš eikš a p ielinksnine kons-
ukcija:
(87) Tada isi duoną algė be s ies o (plg. ieną). (amb azas, ed., 1996: 627)
(88) Jam bu o klaikiai baisu, kad mamą iš eža be sąmonės (plg. apalpusią), kad... O jeigu
mama numi s? DLK
• depik y as apibūdina kilmininko objek ą, kons ukcija iš eikš a p ielinksnine
kons ukcija:
(89) Ju as nepame ė jos su aiku – nepames i su penkiais. (Valeckienė 1967: 100)
Visi apibend in i seman inių depik y ų linksnių i o mų a ojimo a ejai pa-
eikiami 2 len elėje.
2 Len eLė. seman iniai depik y ai
de i-
nimo
da ik lio
linksnis
depik y o (de inimo ga iklio) linksnis / o ma / kons ukcija
iš
iso
daik .
ins .
Loc. Pada-
ly is
daik a . kons . P ielinksn. kons .
daik . skai . gen. ins . gen. acc . ins .
nom. 22 26 32 2 29 12 317 116
gen. 20 1 21
da . 2 2 4
acc . 3 633 2 8 3 55
iš iso 27 34 355 4 37 12 321
37 41 36 196
ALL_62_63_make as.indd 150 2011.06.17 08:24:10
Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės
kilmės ag onimų da ybos b uožai
151s aipsniai / a icles
3 . iŠVados
iš 991 su ink o depik y inių an inių p edika y ų pa yzdžio 795 pa yzdžiai y a
sin aksinių depik y ų, o 196 – seman inių depik y ų. Vadinasi, lie u ių kalboje
daugiausia a ojami ipiniai sin aksiniai (de inamieji) an iniai p edika y ai (ž . 1
i 2 len eles).
de inimas linksniu laiky inas ipiniu depik y ų aiškos būdu, be ne bū ina
sąlyga, nes esama i okių an inės p edikacijos a ejų, ku ių aiška nė a de inima.
i sin aksinių, i seman inių depik y ų a eju s a biausia jų seman inė sąsaja su
subjek u, objek u a aplinkybe (ki aip a ian , koncep uali sąsaja su e e en u, ai,
kas apibūdinama – eiksmažodis a jo a gumen as), o ne depik y o de inimas a
nede inimas linksniu su eiksmažodžio a gumen u, kas isų pi ma p iklauso nuo
seman ikos.
nus a y a, kad depik y ai dažniausiai iš eiškiami a dininko linksniu (386 pa-
yzdžiai), kiek ečiau galininku (231 pa yzdys), da ečiau įnagininku (111 pa yz-
džių), ečiausiai ki ais linksniais: kilmininku (88 pa yzdžiai), naudininku (78 pa-
yzdžiai) bei ie ininku (42 pa yzdžiai). gali bū i iš eikš i i belinksne o ma –
padaly iais (55 pa yzdžiai). aigi, gauname okią depik y ų o mų hie a chiją:
a d i n i n k a s > g a l i n i n k a s > į n a g i n i n k a s > k i l m i n i n k a s > n a u d i n i n k a s > p a -
d a l y i s > i e i n i n k a s . Vadinasi, labiausiai ikė inos depik y o o mos y a a di-
ninko, galininko a įnagininko linksniai, o mažiausiai ikė inas – ie ininko linksnis
(ž . 3 len elę).
Įdomi i depik y ų iš aiška kalbos dalimis. daugiausia pa yzdžių bu o su ink a
su depik y ais, iš eikš ais būd a džiais (255 pa yzdžiai) i daly iais (227 pa yzdžiai),
kiek mažiau – su depik y ais, iš eikš ais kons ukcija kaip + daik a a dis / būd a -
dis (135 pa yzdžiai) i ien daik a a džiais (120 pa yzdžių), da mažiau – su iš-
eikš ais į a džiais (76 pa yzdžiai) i padaly iais (55 pa yzdžiai), mažiausiai – su
skai a džiais (46 pa yzdžiai), daik a a dinėmis kons ukcijomis (41 pa yzdys) i
p ielinksninėmis kons ukcijomis (36 pa yzdžiai). galima suda y i okią kalbos
dalių hie a chiją: b ū d a d i s > daly is > k a i p + daik a a dis / b ū d a d i s >
d a i k a a d i s > į a d i s > p a d a l y i s > s k a i a d i s > d a i k a a d i n ė k o n s u k -
c i j a > p i e l i n k s n i n ė k o n s u k c i j a . Vadinasi, lie u ių kalboje depik y ai dažniau-
siai eiškiami ne ik būd a džiais bei daly iais, be i daik a a džiais bei kons uk-
cijomis kaip + daik a a dis.
Lie u ių kalba ski iasi nuo daugelio kalbų uo, kad joje a ojami lais ieji ne-
ezul a iniai an iniai p edika y ai (depik y ai), iš eikš i ne ik į ai iomis kalbos
dalimis (būd a džiais, daly iais, skai a džiais, į a džiais, daik a a džiais, padaly iais),
be i į ai iais linksniais ( a dininku, kilmininku, naudininku, galininku, įnaginin-
ALL_62_63_make as.indd 151 2011.06.17 08:24:10
152
VesLaVa ČiŽik-P okaŠeVa
ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII
ku i ie ininku) bei kons ukcijomis (daik a a dinėmis, p ielinksninėmis i kaip +
daik a a dis / būd a dis). ski ingai nuo anks esnių da bų, ku iuose daugiau a
mažiau ap a as depik y ų žymėjimas, nus a y a, kad:
1. sin aksiniai (de inamieji) depik y ai, no s i e ai, be gali bū i įnagininko i
ie ininko linksnių o mos (ž . sky ius 2.5, 2.6);
2. sin aksiniais depik y ais laiky inos ik okios daik a a džio a būd a džio
kons ukcijos su kaip, ku ios ne eiškia lyginimo;
3. isų linksnių sin aksiniai depik y ai gali bū i iš eikš i į ai iomis kalbos dalimis
(būd a džiais, daly iais, skai a džiais, į a džiais, daik a a džiais; ž . 2 sky ių
i 1 len elę);
4. seman iniais depik y ais laiky inos ne ik daik a a dinės (įnagininko a kil-
mininko su p iklausomu žodžiu), be i p ielinksninės kons ukcijos, ienas
įnagininkas a ie ininkas (nesude in as linksniu su pag indinio p edika o
a gumen u, į ku į jis o ien uo as) i padaly iai (ž . 3 sky ių);
5. seman iniai depik y ai dažniausiai eiškiami daik a a džiais i padaly iais,
kiek mažiau – daik a a dinėmis i p ielinksninėmis kons ukcijomis; gali
bū i iš eikš i i skai a džiais (ž . 3 sky ių i 2 len elę).
3 Len eLė. de inimo da iklių i ga iklių linksniai bei o mos
de inimo ga iklio
linksnis
de inimo ga iklio o ma /
kons ukcija
nom.
gen.
da .
acc .
ins .
Loc.
Padaly is
kaip + daik a . / būd .
daik-
a .
kons .
P ielink.
kons .
Iš iso
nom.
gen.
da .
acc .
ins .
Loc.
gen.
ins .
gen.
acc .
ins .
de inimo da iklio linksnis
nom. 315 22 29 2 71 2 29 12 317 502
gen. 63 20 9 1 93
da . 72 2 2 6 82
acc . 186 3633 42 2 8 3283
ins . 20 6 26
Loc. 4 1 5
Iš iso 315 63 72 186 47 41 55 71 9 6 42 6 1 4 37 12 321 991
135 41 36
ALL_62_63_make as.indd 152 2011.06.17 08:24:10