Bend inė kalba / S anda d Language
2025, N . 98, p. 1–23
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2351-7204 (elek oninis / online)
Copy igh © 2025 I ena Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-12-03. Accep ed: / P iim a: 2025-12-11. 1
TRISDEŠIMT JONO JABLONSKIO KONFERENCIJŲ
Thi y Con e ences o Jonas Jablonskis
IRENA SMETONIENĖ
Vilniaus uni e si e as
Taikomosios kalbo y os ins i u as
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5165-8078
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.09
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Skai an apie isdešim Jono Jablonskio a du pa adin ų kon e encijų, gali kil i klau-
simas, kodėl joms pasi ink as bu o bū en Jablonskio, o ne ki o iškilaus kalbininko a das.
Jablonskį bu o įp as a sie i su no minimu, odėl y a ekę gi dė i iš k i ikų, esą ai siau am
kalbos dalykui ski os idinės kon e encijos, a giai galinčios pasiek i a p au inį lygį. Tačiau
kon e encijų o ganiza o iai į odė, kad aip e inan ys Jablonskį neišmano jo isos eiklos, jo
jėgų, a iduo ų Lie u os mokslui, kalbai i isuomeniniam gy enimui. Š ai is o ikas Eligijus
Raila pag indiniais šiuolaikinės lie u ybės ideologijos kū ėjais i mode niojo lie u iškumo
s ulpais laiko Joną Basana ičių, Vincą Kudi ką i Joną Jablonskį, ik pas a ojo isuomeninė i
poli inė eikla iki šiol bu o ap a iama p abėgom (ž . G iga a ičius 2021). Šią sp agą šiek iek
užpildė Algi do G iga a ičiaus pa eng a knyga „Jonas Jablonskis poli ikoje i isuomenėje“
(2022). Be abejo, Jablonskis siejamas su lie u iškos pedagogikos p adžia i eo iniu jos
pag indimu. Jis daly a o konku sinėse komisijose, sp endžiančiose lie u iškų ado ėlių
kokybės klausimą, kėlė ado ėlių klausimą spaudoje, ašė jų ecenzijas. Jablonskis pa engė
pi mą o icialią lie u ių kalbos p og amą p adinei mokyklai. Aišku, Jablonskis ne i už
Lie u os ibų žinomas kaip lie u ių kalbos kū ėjas, no min ojas puoselė ojas, mokslininkas.
150-osioms kalbininko gimimo me inėms ski a 2010 m. a p au inė mokslinė kon e encija
„Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is“ ap ėpė daugelį Jablonskio eiklos
aspek ų, ad šiandien į šią iškilią asmenybę ž elgiama daug plačiau, odėl jo a du pa adin-
os kon e encijos apo a pdisciplininės, įdomios ne ik ling is ams.
P ieš konk ečių kon e encijų apž algą da bū ina pasaky i, kad ai y a bend a Vil-
niaus uni e si e o i Lie u ių kalbos ins i u o inicia y a. Iš p adžių kon e encijos eng os
bend ai, ėliau, joms išaugus į a p au ines, pamečiui. Išsky us 4-ąją, isos kon e encijos
yko a ba Vilniaus uni e si e e, a ba Lie u ių kalbos ins i u e i maždaug uo pačiu laiku:
ugsėjį, spalį, lapk i į.
2
1993 m. Jono Jablonskio kon e encija „Linksnio ka ego ija i linksnių a o-
jimas“
Kaip „Gim osios kalbos“ K onikos sky elyje 1994 m. pi mame nume yje ašė Ri a
Miliūnai ė, „[B]end omis Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os i Lie u ių kalbos
ins i u o kalbininkų pas angomis spalio 11 d. Uni e si e o ilologijos akul e e į yko Jono
Jablonskio kon e encija „Linksnio ka ego ija i linksnių a ojimas“. Tai da y i bu o suma-
ny a p ieš ge okus me us i k uopščiai eng asi. S a s y a, kokią k yp į pasi ink i šiam –
ikė ina, neka iniam enginiui, kuo jis u ė ų ski is nuo ki ų panašių e ka čiais engiamų i
u bū adicinėmis apsiančių Būgos, Balčikonio, Kazlausko i ki ų kon e encijų“ (Mi-
liūnai ė 1994).
Pi mojoje Jablonskio kon e encijoje s eng asi sude in i g ama ikos eo iją i p ak iką,
odėl kon e encijos p anešimai (jų bu o pe skai y a 13) suski s y i į d i dalis. Pi moje dalyje
A. Valeckienė kalbėjo apie pi mines i an ines linksnių unkcijas, V. Labu is – apie linksnių
o mų asime iją su unkcijomis bei seman iniais aidmenimis, A. Paulauskienė – apie
šauksmininką kaip linksnių pa adigmos na į, J. Šukys – apie neiginio i ikslo kilmininką
Donelaičio „Me uose“, S. Valen as – apie linksnio ka ego iją poezijoje, A. Vidžiūnas – apie
J. Jablonskio požiū į į į ai ius mo ologinių o mų s y a imus, g e ybių e inimą. An oje
dalyje kon e encijos daly iai klausėsi P. Kniūkš os p anešimo „Ypa ingesnės s e imžodžių
o mos“, L. G umadienė kalbėjo apie linksnių a ojimą Punsko šnek oje, E. Valiuly ė paly-
gino kons ukcijų p o i pe su galininku a oseną i jų san ykį su no ma, anglis ė
I. Šeškauskienė g e ino kai ku ių anglų i lie u ių kalbos p ielinksnių seman iką.
1994 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos no mos i a osena“
Kon e encija yko lapk ičio 11 d., pe skai y a 20 p anešimų, p anešėjai a yko i iš
Šiaulių, i iš Kauno (Vileikienė 1995). Bend ajame posėdyje skai y i p anešimai „G ama inės
no mos unkcijų a ž ilgiu“ (V. Labu is), „Kalbos kul ū os dės ymo sa i umai echnikos p o-
ilio aukš ojoje mokykloje“ (L. Ba zdžiukienė), „Ką laimime i ko ne enkame no mindami
kalbą“ (P. Kniūkš a), „Ling is inė inka“ (L. G umadienė), su nauju Lie u ių kalbos ins i u-
o Kalbos kul ū os sky iaus da bu – kalbos a kybos in o macine baze – supažindino J. Vi-
leikienė. Du p anešimai bu o ski i kalbos kul ū ai užsienyje. Tai E. Jakai ienės p anešimas
„Bend inės kalbos ugdymo p oblemos No egijoje“ i L. Laužikai ės „Danų bend inės
kalbos p iežiū a“. Da bą ęsė ne d i sekcijos, ski os p ak iniams no mos dalykams. Anali-
zuo as neapib ėž o kiekio i isumos sky imas bei aiška (J. Š amba y ė), kons ukcijų
užmi š i ką i apie ką san ykis su no ma (E. Valiuly ė), kalbų kon ak ų į aka dalykiniam s i-
liui (R. K ašy ė), e d ės p ielinksnių a ojimas i jų eikšmės lie u ių bei anglų kalbose
(I. Šeškauskienė), p ekių i pa iekalų pa adinimai algia aščiuose (A. Kupčinskai ė), eiks-
mažodžio p iduo i a ojimas (D. Vainauskienė), padaly io a ojimo klaidos diplominiuose
da buose (V. Žilienė), p iešdėlinių žodžių klaidos echnikos kalboje (V. Celiešienė).
V. Ga liauskas kalbėjo apie Suginčių pa apijos ie o a džių no minimą i a oseną,
V. Rimša – apie įsi aizduojamą bend inę bal ų kalbą, A. Malakauskas – apie ki čia imo
g e ybes ečiajame DLKŽ leidime, sis eminius ki čia imo klausimus g ildeno
V. Vi kauskas, p iesaginių a dažodžių ki čia imo no mas – A. Vidžiūnas.
1995 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos kul ū os diegimo p ak ika i
me odika“
Nuosekliai plė ojama min is, kad kalbos eiškinių negalima ma uo i ienu ma u. P.
Kniūkš a eigė: „Kalbos kul ū os da be bū ina ski i ik ąsias (didžiąsias) kalbos sis emos i
kodi ikacijos klaidas. Iš an ųjų nede a da y i mi inų nuodėmių, juo labiau dėl jų niekin i i
užgaulio i kalbos a o ojų, kaip dažnai da oma“ (KTTS 1995: 5). Kalbė a i apie ai, kad
3
no in ge- in i lie u ių kalbos būklę eikia y imų, kokia y a kalba ap a iamuoju me u, kas
lemia kalbos kokybę (V. Labu is). Palies i eikšmės skolinių a ankos (D. Mikulėnienė),
kalbos konsul acijų (A. Kupčinskai ė), kancelia inės kalbos duomenų kompiu e iza imo
(D. Vainauskienė), kalbos kul ū os diegimo Lie u os ele izijoje (I. Sme onienė), s e im a-
džių ašymo (M. Tamošiūnas) klausimai. L. G umadienė p is a ė anglišką kodų eo iją, ku-
ią galima p i aiky i i lie u ių kalbai, J. Š amba y ė pasiūlė į kalbos kul ū ą žiū ė i kaip į
madą i ją o muo i. G ilden a i no min ojams ak uali ema – isuomenės požiū is į
kalbininkus (R. Miliūnai ė, L. Vaicekauskienė). Daug dėmesio ski a i specialybės kalbos
mokymui aukš osiose mokyklose (J. Pab ėža, Z. Alaunienė, L. Ba zdžiukienė, V. Žulienė i
R. Žukienė, E. Moly ė, V. Liolienė, L. Pečku ienė i V. Žilinskienė).
1996 m. Jono Jablonskio kon e encija „Ties kalbos kul ū os i s ilis ikos iba“
Spalio 4 d. Ma ijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje yko 4-oji Jono Jablonskio kon-
e encija. Šįka pasi ink a ema „Ties kalbos kul ū os i s ilis ikos iba“, kon e encija bu o
ski a J. Pikčilingio 70-osioms gimimo me inėms paminė i (RE 1997). P anešimus skai ė
aukš ųjų mokyklų i Lie u ių kalbos ins i u o kalbos kul ū os bei s ilis ikos specialis ai:
K. Župe ka, R. Koženiauskienė, R. Ma cinke ičienė, J. Šukys, J. Ba auskai ė, G. Čepai ienė,
N. Linke ičienė, V. Labu is, A. D uk einis, L. G umadienė, A. Kupčinskai ė, P. Kniūkš a,
R. Vlada skienė, V. Žilinskienė, Vilniaus m. kalbos a ky oja A. Šiupienienė i LTV
kalbininkė I. Sme onienė. Kon e encijoje bu o nag inėjamos šiuolaikinės kalbos p oblemos,
s iliaus i kul ū os są eika, kalbos no mų ak ualumas: s iliaus kul ū os samp a a
J. Pikčilingio da buose (K. Župe ka), kalbos i s iliaus klaidų a ibojimo k i e ijai
(A. D uk einis), e o inės elokucijos san ykis su kalbos kul ū a i s ilis ika
(R. Koženiauskienė), eu emizacija (R. Ma cinke ičienė) i k .
1997 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos kul ū a: adicija i daba is“
Spalio 3 d. į yko penk oji Jono Jablonskio kon e encija. Kaip ašo Ramunė Vas-
kelai ė 70-ojo žu nalo „Kalbos kul ū a“ nume yje, „į Vilniaus uni e si e o Kazimie o Būgos
audi o iją padisku uo i susi inko nemažas bū ys senojo uni e si e o, ki ų aukš ųjų mokyklų,
Lie u ių kalbos ins i u o, Kalbos komisijos bei Kalbos inspekcijos kalbininkų, edak o ių“
(Vaskelai ė 1997: 32)
Kon e encijos engėjų pasi ink a ema – „Kalbos kul ū a: adicija i daba is“. Ne i-
si p anešimai bu o o ien uo i į adicijos i daba ies sanki ą a p iešs a ą, daly asi min imis
i apie kalbos kul ū os dės ymo bei p iežiū os dalykus, o diskusijose po kiek ieno p anešimo
nuola k yžia osi adicijos i naujo ių klausimai (Vaskelai ė 1997). Kalbė a, kad andasi
daug s e imų žodžių lie u ių kalboje, ačiau is da nesu o muluo i aiškūs s e imybių no -
minimo k i e ijai, odėl sunku kalbė i apie jų su a kymą, ne gi pa s e minas s e imybė į ai-
iuose kalbos no minamuosiuose leidiniuose ak uojamas ne ienodai (J. Gi čienė).
Akcen uo a, kad naujo požiū io eikia ne ik į s e imybes, be i į šnekamąją kalbą, ūks a
pas a osios y imų, eks ynų i apsk i ai požiū io į šią kalbos a mainą (L. Vaicekauskienė).
A. Ryklienės p anešimas bu o ski as didžiausiai eks ynų ling is ikos eigiamybei, . y. juo-
se sukaup ų kalbos duomenų au en iškumui, ku io aip s okoja no minamieji lie u ių kalbos
p ak ikos eikalai, odėl jų pa yzdžiai aisyklingi, be nena ū alūs, gal dėl šios p iežas ies
nep iim ini a o ojams.
Kon e encijoje s a s y i i konk e esni kalbos dalykai. J. Š amba y ė kalbėjo apie
a p au inių žodžių eikšmių plė imąsi, R. Vlada skienė – apie ikslumo sin aksinę aišką
als- ybės dokumen ų kalboje, A. Paulauskienė – apie nuosakos ka ego iją. P. Kniūkš a
ap a ė žodžių au inis i nacionalinis, als ybinis i als ybės a osenos polinkius bei poslin-
kius. Kalbos komisijos pi mininko pa aduo oja D. Mikulėnienė supažindino su Komisijos
da bais i eikla, Kalbos inspekcijos a s o ė E. Mikulėnai ė apž elgė ele izijos žu nalis ų
4
da omas klaidas. Kalbė a i apie specialybės kalbos ku są aukš osiose i aukš esniosiose
mokyklose – jo s a bą i p oblemas (V. Labu is, Z. Alaunienė, E. Moly ė).
1998 m. Jono Jablonskio kon e encija „Nauji kalbos eiškiniai i jų
e inimas“
Nusis o i adicija Jono Jablonskio kon e encijas eng i spalio p adžioje. Šį ka ą
kon e encijoje pe skai y a 19 į ai ių p anešimų, kilo įdomių diskusijų. „Min imis dalijosi i
didelę mokslinę pa i į u in ys kalbininkai, i dok o an ai, asis en ai bei kalbos eikalais su-
si ūpinę žmonės“ (Vileikienė 1998: 95). P anešėjų kel i klausimai: kaip kel i kalbos p es ižą,
ką da y i, kad lie u ių kalba nebū ų sup an ama kaip an a ūšė, kaip planingai eik i
bend inės kalbos ki imą, kaip sup as i kalbos ekologiją (D. Mikulėnienė), kaip išlaiky i pu-
siaus y ą, kad pe s ip iai s abdan naujų dalykų adimąsi kalboje nebū ų pažeidžiamas
p igim inis kalbos aidos polinkis (R. Miliūnai ė). Pas a oji p anešėja pa eikė acionalius i
logiškus kalbos naujo ių no minimo e apus, ku ie nė a p a adę s a bos i šiandien: naujo ių
iksa imas, s ebėjimas i yšių su panašiais eiškiniais nus a ymas; p oblemos o mula imas;
sp endimas, a eiškinį palik i na ū aliajai a ankai, a mėgin i eik i jo unkciona imą; e-
komendacija, jei iška negalima kodi ikuo i, a ba aiški eigiamoji a ba neigiamoji kodi ikaci-
ja; eikinio diegimas a osenoje. „Ka ais eikė ų daugiau pa a i bei ekomenduo i, ne ien
aisy i“, – sakė V. Labu is, kalbėdamas apie p oblemas, kai eikia paaiškin i nedidelius
no mų pažeidimus. Kalbė a apie e minų a kybą, s e imybes i jų a i ikmenis, nekai omus
žodžius lie u ių kalboje (J. Gi čienė, L. Vaicekauskienė, A. Ryklienė), eks ynus i au oma i-
zuo as paieškas juose (J. Mikelionienė), eklamos kalbą (I. Sme onienė), poe inės kalbos
sky ybą (J. Aba a ičius), dokumen ų o maliąją i sin aksinę s uk ū ą (R. Vlada skienė),
ilia y o a oseną publicis ikoje (R. Vaskelai ė).
1999 m. Jono Jablonskio kon e encija „No mų kai a i a osena“
Kon e encijoje pe skai y a 15 p anešimų, ap a a nemažai p oblemiškų dalykų. Daug
diskusijų sukėlė Kalbos komisijos pi mininkės D. Mikulėnienės p anešimas „Viešoji kalba:
no ma i a osena“, iškel a a ies mokymo p oblema, disku uo a, kas apsk i ai y a aisy-
klinga kalba, a ko ek iška kalba gali bū i i ne isai aisyklinga (Vileikienė 2000b). Kon-
e encijoje aip pa kalbė a apie „Bend inės lie u ių kalbos žodyną“ i kalbos no minimo
p oblemas ( a ian ai ne u i bū i palaikomi a a me ami emian is gim ąja kalbininko a me
a ki ais indi idualios a osenos polinkiais, no mos u i bū i nus a omos objek y iai,
k uopščiai iš y us ealią a oseną), žodyno eikšmę i pa auklią jo o mą – elek oninį a i-
an ą (G. Nak inienė, D. Mu mulai y ė). Nag inė a sa i a elek oninės kalbos aiška, ši kalba
y a iek s iliaus, iek no mos požiū iu labai ne ienoda, bū ini sp endimai, kaip ji bus e -
inama, kaip no minama (A. Ryklienė). Apie no minimo lanks umą, a ian ų galimybę,
kalbos eiškinių e inimo p incipus „Kalbos pa a ėjuje“ s a s y a R. Miliūnai ės p anešime
„Kalbos eiškinių e inimo laipsniai „Kalbos pa a ėjuje“. V. Labu is p anešime kėlė klau-
simą, kas y a daba inė kalba, kaip ją u ė ume su ok i i a iskas, kas andama lie u ių
kalba pa ašy uose eks uose, ik ai p iklauso lie u ių kalbai. Ki as sin aksės specialis as
J. Šukys eigė, kad nyks a a dažodinės bend a ies a osena, ją išsaugo i u ė ų padė i
kalbos kon oliuo ojai, aisy ojai i moky ojai. Kaip isada, dalis p anešimų ski a konk e-
iems a osenos a ejams: būsenos nusakymui įnagininku (P. Kniūkš a), p ielinksnio pe
a osenai su galininku (V. M. Knabikai ė), ie- ininko a ojimui su daik a a džiais
(R. Vaskelai ė), eisės dokumen ų kalbai (D. Če niauskienė), aisyklingam ki čia imui mo-
kan p o esinės kalbos (V. Žilinskienė, D. Vainauskienė), s e imžodžių no minimui
(J. Gi čienė), e minų s anda iza imui (S. Zajankauskas), kabučių eikšmei i a osenai
(J. Aba a ičius).
5
2000 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos no mų i a osenos lygme-
nys“
Janinos Vileikienės „Gim osios kalbos“ „Ak ualijų“ skilčiai pa eng oje apž algoje
ašoma: „Tęsdama pe nykš ės kon e encijos diskusiją dėl bend inės šnekamõsios kalbos,
Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus y esnioji mokslinė bend ada bė Ri a Mi-
liūnai ė bend inę šnekamąją kalbą apibūdino joje unkcionuojančių į ai ių eiškinių –
s e imybių, a mybių, ža gonybių i pan. – požiū iu. Daba inė bend inė šnekamoji kalba,
palygin i su ašomąja, labai ne ienaly ė, pas a uoju me u ji is labiau a ėja p ie adinamo-
sios ga ės kalbos. Kalbos specialis ų ekomendacijų daugiau paisoma ašomojoje kalboje, o
šnekamajai jos ne isada gali bū i p i aikomos. Bū ina ska in i bend inės kalbos a o ojus
ieško i sa ų bend inės šnekamosios kalbos aiškos p iemonių“ (Vileikienė 2000a: 15). Kon-
e encijoje kalbė a i apie s iliaus no mų sa i umą (K. Župe ka), s ilis ikos e minų a ian us
(V. M. Knabikai ė), eklamos kalbos nuk ypimus nuo no mos (D. Blažinskai ė), s e imybes
saky inėje i ašy inėje a osenoje (J. Gi čienė, A. Ryklienė), a minės kalbos į ai a imo
p iežas is (L. G umadienė), seman inės da ybos i e ybos klausimus (A. Kaulakienė),
als ybių gy en ojų pa adinimus (D. Liu ke ičienė), one ikos eo ijos i p ak ikos su-
sidū imus (R. Pe ke ičienė), keiksmažodžius jaunimo kalboje (R. Apana ičius). Kel i ku-
iamo „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ eikalai: kokie žodžių a ankos k i e ijai, kaip
u ė ų bū i pa eik a mokslinė leksika (G. Nak inienė i D. S e ikienė, L. Puzinienė). Keli
p anešimai ski i kalbos no mų p ak ikai: ie ininko a osena eiklos s ičiai eikš i
(P. Kniūkš a), iena ūšių eiksnių i a inio de inimas dokumen uose (R. Vlada skienė), da-
ybinių sinonimų a osena (J. Vaskelienė).
2001 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos a osena i a kyba“
Pag indiniame p anešime R. Koženiauskienė kalbėjo apie eli inę kalbą. P anešėja
pab ėžė, kad eli inei kalbai no minimo aspek o nepakanka, jai bū ini komunikacinis i e inis
aspek ai. P anešime iš a dy i eli inės kalbos b uožai i pada y a iš ada, kad jos a ei is p i-
klauso nuo žiniasklaidos požiū io i a sakomybės. Ki uose p anešimuose kalbė a apie ealiąją
bend inės kalbos a oseną, no mų laužymą, p i ačiosios i iešosios kalbos ibos dilimą
(L. G umadienė, J. Gi čienė, A. Ryklienė). P. Kniūkš a a k eipė dėmesį, kad kalbos a kyba
da osi is labiau adminis acinė, sp audžiama į ėmus i biu ok a inama, ačiau iš ki o
p anešimo aiškėja, kad ūkumų neiš engia i pap as oji kalbos a kyba (E. Rimku ė).
R. Miliūnai ė in o ma o, kaip a osenos polinkis bus pa ody as „Kalbos p ak ikos
pa a imuose“, samp o a o, kas apsk i ai y a no ma. Iš kelių p anešimų bu o ma y i, kad
esama nekodi ikuo ų kalbos eiškinių, susijusių su s e imomis į akomis: pe a ai
(G. Akelai is), ak onimai (R. Ma cinke ičienė), s e imžodžiai (V. Zubai ienė). Iš ki ų kalbos
eiškinių ap a i a ibu iškai a ojami būd a džiai (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), s iliaus
a kybos samp a a J. Pikčilingio „Lie u ių kalbos s ilis ikoje“ (V. Knabikai ė). Kaip kon-
e enciją apibend ino Ramunė Vaskelai ė, „naujos a osenos s i ys i a mainos, nauji eiški-
niai ne ik ak y ina kalbos a kybos da bą, be e čia pe s a s y i no mos i bend inės
kalbos samp a ą, iš naujo apib ėž i no minės kalbos ibas“ (Vaskelai ė 2001: 113).
S a bu i ai, kad kon e encijos daly iai iš eiškė ne imą dėl Eu opos Sąjungos
dokumen ų e imo i nu a ė paskelb i k eipimąsi į aldžios ins i ucijas i isuomenę. K ei-
pimesi siūloma į dokumen ų engimo i e imo da bus į auk i k ali ikuo us kalbos specia-
lis us, nes daba iniai dokumen ai ne isada y a no minės kalbos, o ai da o į aką iešajai
a osenai. Reikia p ipažin i, kad kalbininkų eikala imai po kiek laiko bu o išgi s i i
Eu opos Sąjungos ins i ucijose ėmė di b i kalbos edak o iai.
2002 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inės kalbos ibos“
T adiciškai skai y a apž alginiai i p obleminiai p anešimai. Vieni iš jų apėmė eo i-
nius klausimus, ki i konk ečius kalbos eiškinių e inimus, e i kalbos a kybos eikalus,

6
ke i i kalbos a o ojų nuos a as. Į adinio posėdžio p anešimai (V. Labu is, J. Klima ičius)
ski i bend inės kalbos i jos ibų sup a imui, L. G umadienės p anešime keliama min is apie
kin ančią kalbos poli iką, kaip ją pa eiks būsima na ys ė Eu opos Sąjungoje. Vėlesniuose
p anešimuose kel a i daugiau p oblemų bei klausimų: lie u ių bend inės kalbos a ies iš a-
kos i aidos endencijos (R. Pe ke ičienė), bend inės kalbos no mų i unkcinių s ilių
no mų san ykis (K. Župe ka), lie u ių i la ių s ilis ikos pa alelės (R. K ašy ė), eks ų ipo-
logijos bū inybė (A. Bi inienė), kalbos pliu alizmas elek oninėje e pėje (A. Ryklienė), sko-
linių p iėmimo a a me imo ealijos (J. Gi čienė), p ielinksnio i š į eisinimas bend inėje
kalboje (P. Kniūkš a), ilia y o sk e bimasis iš adminis acinės kalbos į ki us o icialiuosius
s ilius (R. Vlada skienė), me a o os i okaziniai da iniai eklamos eks uose (I. Sme onienė),
ad esan o i ad esa o san ykio aiška iename ė o S anislo o pamoksle (G. Čepai ienė).
Kalbė a i apie kalbos unkciona imą isuomenėje. R. Miliūnai ė pab ėžė, kad kalbos eiški-
nių e inimas nė a ien d ejopas – a ba no ma, a ba klaida, – no mos i klaidos ibos ne
isada leng ai apib ėžiamos, odėl no min ojams s a bu aiškiai a ibo i no mą nuo klaidos, o
a pinius a ian us e in i lanksčiau. E. Zaikauskas a k eipė dėmesį į ža gono sk e bimąsi i
jo egzis a imą šalia bend inės kalbos, R. Koženiauskienė – į okių žodžių kaip au o i e as,
ga senybė, įžymybė, pažiba i pan. a ojimą išk eip a eikšme, G. Akelai is ap a ė kalbos
mados są oką, į kalbos no minimo i kasdieninės a kybos yšius paž elg a D. Smalinsko i
R. Kanišauskai ės p anešimuose.
2003 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė lie u ių kalba i skolin i
žodžiai“
Jau pačioje kon e encijos p adžioje a k eip as dėmesys į ai, kad gal i ne isai aiškūs
e minai skolinys, s e imybė, s e imžodis, pa eikalau a a sakingiau juos a o i i konk ečiau
apib ėž i (Rudze ičius 2003). Kel a min is, kad 1997 m. pa i in as Ne a o inų naujųjų
s e imybių są ašas nė a oks jau obulas, g eičiau – p oblemiškas. S a s y i skolinių no mi-
nimo, a ankos, e inimo k i e ijai i jų aikymas ekomendacijose, skolinių no minimo
p incipai (R. Miliūnai ė, D. Mikulėnienė, L. Vaicekauskienė, R. U nėžiū ė). L. G umadienė
pa odė lie u ių kalbos skolinimosi pobūdį pasaulio kalbų kon eks e, iš p anešimų paaiškėjo,
kad ne ik plin a skoliniai, be i įp as i a p au iniai žodžiai imami a o i mums
nebūdingomis eikšmėmis (J. Klima ičius, R. Vlada skienė, P. Kniūkš a), muzikos k yp ys
ne mokslo da buose į a dijamos s e imais žodžiais (V. Če niu ė), delsiama a sisaky i skoli-
nių žodynuose (A. Malakauskas), ypač jus i skolinių i jų a i ikmenų konku encija saky inėje
kalboje (J. Gi čienė). Kon e encijoje pa eik a daug konk ečių s e imybių a osenos pa-
yzdžių, ad disku uo a, kokie galimi jų a i ikmenys.
2004 m. Jono Jablonskio kon e encija „Lie u ių kalbos naujada a“
Kaip pab ėž a P. Kniūkš os įžanginėje kalboje, naujada a sup an ama labai plačiai, ji
apima ne ik naujų žodžių da ymą, be i apsk i ai naujus kalbos eiškinius, naujus kalbos
p ocesus, polinkius (Blažinskai ė 2004: 201). Kon e encijos p anešimuose ap a as kogni y-
inis leksikos skolinimosi p iežasčių modelis (L. Vaicekauskienė), naujažodžių adimosi
būdai i jų a ojimo ikslas (J. Gi čienė, P. Rudze ičius), e minų naujada a
(J. Klima ičius), mais o gaminių pa adinimų ašymas (P. Kniūkš a). R. Vlada skienė a k ei-
pė dėmesį į Eu opos Sąjungos dokumen ų kalbos į aką lie u ių adminis acinei kalbai: pa-
gausėjo a p au inių žodžių, g emėzdiškų pa adinimų, daik a a dinės kons ukcijos s elbia
lie u ių kalbai būdingą eiksmažodinę aišką. R. Koženiauskienė nag inėjo bū iną e o inių
puošmenų saiką dalykiniuose eks uose, D. Blažinskai ė – e mininių i s ilis inių naujada ų
a ojimą eklamoje, I. Sme onienė – eklamos s ilis inę sky ybą. R. Miliūnai ės p anešime
g ilden as eks o spaudimas kaip naujų kalbos polinkių adimosi p ielaida. A. Ryklienė
7
p anešime gilinosi į kon eks inius su umpinimus elek oninėje kalboje, E. Bondzinskienė –
į žu nalis ų ne aisyklingą ki čia imą.
2005 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė kalba i isuomenė“
Pi mą ka ą kon e encija apo a p au inė. Pe skai y a 18 p anešimų, 7 iš jų – s ečių
iš užsienio (No egijos, Š edijos, Es ijos, La ijos). Kon e encijos ema ika pla i, apiman i i
kalbos poli ikos, kalbos plana imo eikalus, i nuodugnius a osenos a kalbė ojų nuos a ų
y imus, ad „leido ne ik iškel i i ap a i lie u ių kalbininkams ūpimas p oblemas, be i
pasidaly i pa i imi, padisku uo i su ki ų, ypač kaimyninių, šalių mokslininkais“ (Blažinskai ė
2005: 275). Be Lie u os kalbos poli ikos besikeičiančioje isuomenėje, engiamos naujos
Kalbos įs a ymo edakcijos (I. Sme onienė), kon e encijos daly iai supažindin i su No -
egijos kalbos poli ika i kalbos no minimu (R. V. Fjeld), š edų kalbos poli ika
(B. Lindg en), isuomenės požiū iu į no minimą I alijoje (S. M. Lanza), es ų kalbos ins i-
u o eikiamomis konsul acijomis (S. Mäea u), es ų an oponimijos i oponimijos a kyba
(P. Päll), naujo ipo es ų kalbos žodynu (T. Leeme s i M. Raadik), s ilis iškai žymė ais la -
ių i usų kalbų eiksmažodžiais (S. Polko niko a) bei ekspe imen u su ikalbių sa i u
pasaulio aizdu (M. Za jalo a). Ap a os i lie u ių kalbos ak ualijos: iešųjų už ašų san ykis
su ki omis už ašų a mainomis (P. Kniūkš a), kodi ikacijos i a osenos san ykis daba inėje
lie u ių kalboje (R. Miliūnai ė), kaip a o ojai sup an a są oką bend inė kalba i kaip e ina
pačią kalbą (L. G umadienė, M. Ramonienė), anglų kalbos po eikis ele izijų eklamoms
(L. Vaicekauskienė), aikiškoji kalba (L. Kamanduly ė, I. Sa ickienė) i ne kabučių a ose-
na (R. Ma cinke ičienė). Kalbos konsul acijoms, iksliau – elek oniniam VLKK konsul a-
cijų bankui, ski as L. Mu inienės p anešimas.
2006 m. Jono Jablonskio kon e encija „Bend inė kalba i ki os kalbos a mai-
nos“
Kon e encijos po emės apėmė gana pla ų spek ą: nuo bend inės kalbos iš akų iki da-
ba ies, ap a os bend inė kalba i a mės, bend inės kalbos unkcinė sklaida (Rudze ičius
2006: 291). Z. Zinke ičiaus p anešime pa eik a gana išsami ašomosios i šnekamosios lie u-
ių bend inės kalbos is o ija, eig a, kad bend inės kalbos iš akų eikė ų ieško i XIII a. idu-
yje, ka aliaus Mindaugo laikais, P. V. Subačius nag inėjo „Anykščių šilelio“ poli eks ą,
V. Zubai ienė – kiek i kokios seman inės in o macijos apie lie u ių kalbos žodžius pa eikia-
ma senuosiuose žodynuose. R. Koženiauskienė a k eipė dėmesį, kad kalbos kul ū os są oka
u i i pla esnę eikmę, mokan kalbos kul ū os eikia neužsida y i eo inių s a s ymų a e.
Ap a as bend inės kalbos i a mės san ykis (Joniškėlio a ejis) (M. Ramonienė), Kazlų
Rūdos šnek a (A. Pupkis), a mės i bend inės kalbos kon lik as (I. Balčiūnienė),
k azis anda o p oblema (D. Aliūkai ė), emą papildė A. G i ėnienės p anešimas apie augalų
pa adinimus a mėse i R. Miliūnai ės ap a iami plunksnų pa adinimai mokinių akimis. Po-
emėje „Bend inės kalbos unkcinė sklaida“ skai y i p anešimai apie a p au inę leksiką e -
minijoje (A. Čižikai ė), no mų pa ibio eiškinius adminis acinėje kalboje (P. Kniūkš a,
R. Vlada skienė), unkcinių s ilių sandū ą spaudoje (A. Leona ičienė), mokymąsi lie u ių
kalbos kaip s e imosios (L. Čubaje ai ė).
2007 m. Jono Jablonskio kon e encija „Naujieji skoliniai i jų no minimas“
Ši kon e encija bu o ski a „bene jud iausiam šiuo me u (2007 m. – au . pas .) leksi-
kos sluoksniui – naujiesiems skoliniams i juos eguliuojančiai kalbos poli ikai“ (Be -
aša ičiū ė 2007: 192). S a s y a i pa eik a nemažai ak ualių klausimų. Vienas iš jų –
s e imų kalbų į aka i jos kon olia imas (P. Kniūkš a), kai susidu iama su ki okiomis gy e-
nimo ealijomis: požiū is į usybes bu o au os sa igydos o ma, o naujieji skoliniai iš Va-
ka ų plin a lais ai, nes nesusiję su p ie a a. Z. Babickienė apž elgė no minimo ak ualijas
8
ling is inėje li e a ū oje, L. Ne inskai ė – kalbos no minimą i ekomendacijų sklaidą ko-
munikacijos eo ijos požiū iu, no minimo klausimai kel i i L. Vaicekauskienės p anešime
„Konse a y umas i mode numas skolinių no minimo poli ikoje“. A siliepian į anks esnių
kon e encijų kel us klausimus, kon e encijoje kalbė a apie adminis acinę kalbą
(R. Vlada skienė), Eu opos Komisijos eks ų e imus (J. Mo kus i E. Zaikauskas), naujuo-
sius skolinius adijo i ele izijos laidose (R. Kanišauskai ė). T ečiajame posėdyje g ilden i
speci iniai naujųjų skolinių a ojimo a ejai: senieji skoliniai daba ies kon eks e
(L. Kalėdienė), sū ius į a dijan ys skoliniai (D. Liu ke ičienė), žodžių su dėmeniu echno-
a osena i no ma (J. Mikelionienė), skolinių a osena diskusijų o umuose
(G. Tamaše ičius). Kon e encijos me u yko diskusija „Kalbos no minimas Lie u oje: po-
eikiai, p iemonės, nuos a os“, joje s a s y os skolinių no minimo i ealiosios a osenos
nea i ikimo p iežas ys, a ian iškumas, nesėkmingos kodi ikacijos a ejai, s e imžodžių
adap a imo p oblema, konk e ūs naujos kul ū os žodžiai, jų a osena i no ma
(I. Sme onienė, N. Ka delis, S. D azdauskas, S. Žukas).
2008 m. Jono Jablonskio kon e encija „Socioling is iniai lie u ių kalbos y-
imai“
Tai jau 16-oji Jono Jablonskio kon e encija. Skai y ais p anešimais, ašoma E ikos Ja-
sio-ny ės apž algoje (2008), siek a paska in i socioling is inius lie u ių kalbos y imus, soci-
oling is ikos emomis sudomin i akademinę jaunuomenę, a skleis i į ai ius socioling is inių
y imų me odologijos aspek us. Šį ka ą pe skai y i ik 7 p anešimai, pabaigoje su eng a dis-
kusija. Pi majame p anešime (M. Ramonienė) kon e encijos daly iai supažindin i su a p au-
iniu p ojek u, ku io ikslas – išanalizuo i didžiuosiuose Lie u os mies uose a ojamų kalbų,
ki ų kalbos a mainų i au inės apa ybės san ykį. Ki i p anešimai bu o ski i į ai ių kalbos
a mainų am ik iems ypa umams iš yškin i. Nag inė a inkla aščių kalba (R. Miliūnai ė),
manipuliacijos azeologizmais, kalbos žaidimų galimybės i iš o kylan is ling is inių eks-
pe izių po eikis (R. Koženiauskienė), šnekamajai kalbai būdinga leksika, jos a osena i
san ykis su lie u ių kalbos žodynais, šnekamosios kalbos žodžių i jų eikšmių galimas į au-
kimas į „Daba inės lie u ių kalbos žodyną“ (G. Tamaše ičius), a minio kalbėjimo
nuos a os (D. Aliūkai ė), y ų i mo e ų kalbos ski umai (L. Simona ičienė), ges ų kalba
(D. Man imas). „Kon e encijos pabaigoje pasidaly a nuomonėmis i pa a imais, kaip ykdy-
i socioling is inius y imus“ (Zubai ienė 2008: 322).
2009 m. Jono Jablonskio kon e encija „Kalbos a ian iškumas i kalbinės
nuos a os“
17-ojoje kon e encijoje ėl nemaža dėmesio ski a socioling is ikos klausimams, su-
pažindin a su naujausiais šios mokslo šakos y imais i ezul a ais (Aleksand a ičiū ė 2009:
351). Pi moje dalyje p is a y as bend as lie u ių i la ių p ojek as „Bal ų socioling is ika:
kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje“ (L. Vaicekauskienė, I. D u ie e,
L. Lauze, J. Gi čienė, L. Ne inskai ė, R. Vlada skienė). An ajame posėdyje p is a y as ki as
p ojek as – „Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose“ (M. Ramonienė,
K. Geben, L. Kalėdienė, A. Lichačio a). Mokslininkės iš La ijos p is a ė La ijoje aikomą
kalbinių kompe encijų e inimo sis emą (R. Zaue e), ap a ė La ijos bend ojo la inimo
įs aigose a ojamų k eipinių o mų i socioling is inių eiksnių ko eliacijas (A. Blūmane).
Kalbė a ne ik apie a minius kodus (D. Aliūkai ė i E. Me ky ė), be i apie gi dinčiųjų i
su ikusios klausos bend uomenės na ių kalbines nuos a as (B. Sušinskai ė), bui inio s iliaus
ap aiškas iešojoje kalboje i iešuosiuose už ašuose, poli ikų kalbose (R. Koženiauskienė,
G. Tamaše ičius), palies os i nep iesaginės mo e ų pa a dės (R. Miliūnai ė).
9
2010 m. a p au inė Jono Jablonskio kon e encija „Jonas Jablonskis i
bend inės lie u ių kalbos šim me is“
Kon e encija ski a 150-osioms Jono Jablonskio gimimo me inėms – a minimui
įp asmin i, bend inių kalbų kū imosi i aidos ypa umams ap a i, ak ualioms no minimo
p oblemoms i a ei ies pe spek y oms nag inė i (Aleksand a ičiū ė 2010). Ta p daly ių – 7
p anešėjai iš užsienio.
Pi moje dalyje pasako a apie laiškų i a siminimų knygą „Kons ancija i Jonas
Jablonskiai“ (J. Jablonskio p o aikai ė E. Lukėnai ė-G iciu ienė), J. Jablonskio kalbinę,
pedagoginę, mokslinę i isuomeninę eiklą (A. Pi očkinas, V. Labu is, G. Čepai ienė,
V. Sakalauskienė, G. Akelai is, I. Čiužauskai ė, V. Bui ydienė, L. Lapinskienė), dėmesį s i-
liui (R. Koženiauskienė).
Eu opos bend inėms kalboms i jų aidai ski oje kon e encijos dalyje s ečiai iš už-
sienio apž elgė bend inės okiečių kalbos aidą i daba inę padė į (G. S ickel), S. Wal onas
supažindino su no egų ašomosios kalbos kū ėjo I. Aaseno biog a ija i da bais, K. Up onas
ap a ė anglų kalbos no minimą, Dz. Šulce’ė – ki ų kalbų ik inių a dų a ojimą la ių
kalboje, V. Laugale’ė – mokyklų pa adinimų no minimo p oblemas, P. Pällas – es ų kalbą
eglamen uojančius dokumen us, jo kolegės T. Pae i T. Rehemaa – es ų „Ta p au inių
žodžių žodyno“, ieno populia iausių Es ijoje, engimo is o iją, žodžių klasi ikacijos pagal
kilmę p oblemas, iš yškino pag indinius naujojo leidimo pa obulinimus.
Taip pa kalbė a apie lie u ių kalbai ak ualius dalykus: kaip ki o bend inės kalbos
no min ojų samp a a nuo Jablonskio laikų (R. Miliūnai ė), a dininko aisymo is o iją nuo
Jablonskio „Linksnių i p ielinksnių“ iki šių dienų (I. Sme onienė i B. Damb auskai ė), s u-
den ų kalbos kul ū os žinias i a osenos įgūdžius (K. B edelis), mokinių kalbines nuos a as
(D. Aliūkai ė i J. Jončai ė).
2011 m. kon e encija nebu o su eng a. Lie u ių kalbos ins i u e įkū us Bend inės
kalbos sky ių, 2012 m. ėl a naujin a i pakai omis bend omis jėgomis oliau engiama abie-
jose ins i ucijose: Lie u ių kalbos ins i u e i Vilniaus uni e si e e.
2012 m. 19-oji Jono Jablonskio kon e encija, ski a „Lie u ių kalbos
sin aksės“ šim mečiui paminė i
Šį ka ą kon e encija ikslinė, ji ski a 1911 m. Seinuose išleis os Rygiškių Jono
(J. Jablonskio) „Lie u ių kalbos sin aksės“ šim mečiui. Pe skai y i penki sin aksės eo ijai i
p ak ikai ski i p anešimai: kalbė a apie žodžių, žodžių junginių i sakinių a oseną, ap a i
sin aksės aidos polinkiai. Pab ėž a lie u ių kalbos sin aksės, pa adin os do ana lie u ių
kalbai, nauda i s a ba mokykloms: iki ol ado ėlių, ku iuose bū ų sin aksės dalis, labai
ūko. V. Labu is p anešime „Rygiškių Jono Lie u ių kalbos sin aksės I dalies pa yzdžiai, jų
šal iniai, paski is, pa eikimo būdai“ ap a ė 110 puslapių leidinyje pa eik us daugiau nei 2900
pa yzdžių iš šnekamosios i ašomosios kalbos, dalis jų nieku ki u iksuo i nebu o. Apie
kalbė ojo in enciją i an inių sakinių suda ymą kalbėjo A. D uk einis, apie bū io aiškos
kons ukcijas – R. Miliūnai ė. R. Vlada skienė nag inėjo sudė inių p ijungiamųjų sakinių
no minimą, D. Š eikauskienė iškėlė p oblemą, kad lie u ių kalba Eu opoje y a iena iš
mažiausiai kompiu e izuo ų. Lie u oje eks ynų, ku iuose bū ų nu ody os i sin aksinės
unkcijos, da nesuku a, o pasaulyje okie eks ynai y a labai populia ūs, ad siūly a eng i
lie u ių kalbos sin aksinį eks yną (Tamašauskai ė 2012: 230–231).
16
b andos egzamino kai os bū inumo, supažindin a su naujausių y imų ezul a ais i įž algo-
mis dėl mokinių nuos a ų i ki ų kalbų po eikio mokinių lie u ių kalbai, ap a as yšys a p
kalbos a ojimo, mokymo i mokymosi (Z. Nauckūnai ė, N. Pode ienė i S. Vaičiakaus-
kienė, A. Tamulionienė). Šiame posėdyje išklausy i da du kalbos p oblemoms ski i
p anešimai: L. Mu inienės — apie ju idinių asmenų pa adinimus i jų kalbinį no miškumą i
A. Aleksai ės — apie emocinę-eksp esinę leksiką Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne.
2022 m. 27-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „(Kalbos)
a ian iškumas, kai a, s anda iza imas“
Kon e encija į yko po d ejų me ų pe aukos. Siek a ęs i 25-osios Jono Jablonskio
kon e encijos ema iką: oliau gilin is į a ian iškumo p oblemas, g e a g ildenan ki us su
uo susijusius aspek us – kalbos kai ą i s anda iza imą. Kon e encijoje sp ęs i į ai ūs klau-
simai: kalbinė į ai o ė kalbose, a mėse i kalbinėse bend uomenėse; kalbos ki imai; kalbos
a osenos ypa umai i no minimas; bend inės kalbos i a mių bei ki ų kalbos a mainų san-
y-kiai; kalbos poli ikos i s anda iza imo ak ualijos. Į kon e enciją į auk a i kalbos ech-
nologijų s i is, aip pa kalbos i apa ybės klausimai (Judžen y ė-Šinkūnienė 2022: 27).
Renginyje iesiogiai i nuo oliu daly a o 27 y ėjai iš užsienio i 22 iš Lie u os ins i ucijų,
di b a 5 sekcijose: Dialek ologijos i onologijos, Kalbos i apa ybės, Kalbos į ai o ės i
s anda iza imo, Senosios aš ijos i kalbos aidos, Va ian ų i no mų. Pi majame plena i-
niame posėdyje išklausy i p anešimai apie p obleminius kalbos kai os i s anda iza imo
yšius (P. Cuzzolin), kalbos s anda iza imo modelį, daugiakalbys ės ie ą kalbos s anda i-
za imo eks e (N. McLelland).
Dialek ologijos i onologijos sekcijoje g ilden i empi inės dokumen acijos eikalai,
p obleminiai ko puso o ma imo aspek ai (V. Ka delis), s a s y a, a galima as i a mišku-
mo a chy iniuose eismo dokumen uose (Ch. Schneide ), ap a a Kauno ma ių e i o ijoje
bu usių kaimų gy en ojų kalba (Ž. Šidlauskas), pie ų žemaičių aseiniškių a miškos ypa-
ybės (D. Damb auskienė), šiau ės žemaičių pa a mės soma onimai (J. Lubienė i
D. Pakalniškienė), lie u ių i lenkų kalbų są eika Rodūnios apylinkėse (N. Tuomienė), aku-
s inė lie u ių i la ių kalbų ki čio s uk ū a (E. Š age is), ijų giminių sis ema Ry ų Kam-
panijos a mėje (G. Visco).
Kalbos i apa ybės sekcijoje ap a a demok a ijos samp a a (I. Sme onienė), su
Kalėdomis susijusi Ry ų Lenkijoje a ojama leksika i adicijos (D. K. Rembiszewska), pa-
io izmo samp a a aikos i ka o sąlygomis (M. Sme ona), Ba acko Obamos kaip cha izma-
iško poli iko į aizdis žiniasklaidoje (M. Boičenko), Lie u os diaspo os Ry uose i jų apa-
ybė: Už olgio i Kazachs ano a ejai (L. Vilkienė), ką Lenkijos dzūkai mano apie sa o kal-
bą, kokia kalba kalbėdami jie jaučiasi ge iausiai (P. G ablunas i J. Niewulis-G ablunas).
Wandalino Scukiewicziaus mokslinį pa eldą kaip naują i iamąją medžiagą sla ų i bal ų
kalbų bend uomenei Lie u os, Bal a usijos i Lenkijos pasienyje i i p is a ė
K. Konczewska.
Senosios aš ijos i kalbos aidos sekcijoje nag inė a p ūsų kalba (P. U. Dini,
I. Lemeškin), lie u ių leksikos kai a XIX i XX a. sandū oje (V. Zubai ienė), daba inės i
bend inės lie u ių kalbos žodynų aida nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. (V. Sakalauskienė),
Giuseppe Mezzo an i ank aš iniame a chy e as o kū inio „Poesia in lingua Bi u a“ au o-
ys ė (D. A doino), La ijos namų pa adinimai (A. T umpa), Kip ijono Lukausko ank aščio
sudė inės dalys i pamokslas „Kada wisa łaymibe Kiemioniszku moniu…“ (J. Pajėdienė).
Kalbos į ai o ės i s anda iza imo sekcijos p anešimų emos apėmė nuo eo inių
įž algų iki p ak inių dalykų. Kalbė a apie Vilniaus i Kauno konku enciją jaunųjų aukš aičių
i žemaičių men aliniuose žemėlapiuose (D. Aliūkai ė), Podhalės a mę (A. Mlekodaj),
d ikalbės Mal os si uaciją i ie inės kalbos kelią iki s anda o (J. M. B inca ), als ybinės

17
lie u ių kalbos šim me į (A. An anai is), kalbos a ojimą emian is ekonomiškumo p incipu
(I. U bano iča), kalbos unkcionalumo k i e ijų i jo s a bą kodi ikacijoje (A. D uk einis),
La ių kalbos agen ū os kalbos konsul an ų pa i į (E. Zilgal e).
Va ian ų i no mos sekcijoje gilin asi į asmen a džių i augalų pa adinimų yšį
(L. Balode), Lie u os a dyno a ian us i no mas (K. Ga š a), daly ių o mų a ojimą lie-
u ių saky inėje kalboje (J. T. Ramonai ė), kodėl i kada kalban ysis enkasi „suš elnin ą“
san ykio su objek u aišką (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), žodyno mokymo klausimus, kilusius
engian lie u ių kalbos kaip s e imosios mokymo ado ėlius i mokomąją medžiagą
(A. Kaškele ičienė), kas i kodėl laikoma klaida, mokan is i alų kalbos kaip an osios
(A. Miglio elli), g įžusių iš užsienio mokinių kalbinę apa ybę (A. Tamulionienė), g įžusių
emig an ų aikų kalbos leksiką i jos a ojimo ypa umus (N. Pode ienė).
An ajame (baigiamajame) plena iniame posėdyje J. D. Fleische is ap a ė a eališkumą
i kon ak ą daugiakalbiame dialek o kon inuume, J. Gelumbeckai ė i K. Chia cos p is a ė
a pdisciplininį p ojek ą „PosTiMe“, ski ą senosioms lie u iškoms liu e onų pos ilėms.
2023 m. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Kalba i
laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje“
Kon e encija išsisky ė a pdiscipliniškumu ‒ p anešimus skai ė kalbininkai, li -
e a ū ologai i is o ikai, jie g ildeno okias emas kaip ik o ės kons a imas i kalba, imi-
g an ų i au inių mažumų kalbinė i kul ū inė in eg acija, kalba i isuomenė, kalbos poli i-
ka i kalbos ideologija, kalba i apa ybė i k . (Vaičiuly ė-Semėnienė 2023). D iejų dienų
ukmės kon e encijoje p anešimus pe skai ė 48 mokslininkai iš užsienio i Lie u os ins i u-
cijų. Pi mosios dienos plena iniame posėdyje išklausy i ys p anešimai: I. D u ie ė
kalbėjo apie Bal ijos šalių kalbas naujosios daugiakalbys ės e oje, B. Klaas-Lang – apie kal-
bos poli iką Ta u uni e si e e, I. Ko olio as – apie į ai ius pabėgėlių k izių aizdinius an-
glakalbės, uk ainie iškos i lie u iškos žiniasklaidos in e ne o s e ainėse i aizduojamajame
mene bei poezijoje.
Toliau da bas yko ne 9 sekcijose. Vienoje iš jų, ski oje ik o ės kons a imo i
kalbos klausimams ap a i, kalbė a apie poka io lie u ių kalbo y ą (D. Mikulėnienė), so ie -
mečiu publicis ikoje ku ą žmonių ge o, laimingo gy enimo pa eikslą (A. G i ėnienė),
a puka io Lie u os pa a džių lie u inimo kampaniją i jos ikslą (D. Mačiulis), lie u iškojo
pasaulio kū imą „Ausz oje“ (A. Ma išiū ė-Lina ienė).
Imig an ų, au inių mažumų kalbinės i kul ū inės in eg acijos sekcijoje gilin asi į
leng ai sup an amos kalbos eikšmę am ik ai daliai isuomenės (L. Vilkai ė-Lozdienė),
kaip lie u ybę sup an a imig an ai (A. Peccini), kaip Lie u oje gy enan ys enesueliečiai
e ina lie u ių kalbos mokymo p og amą, ski ą jų kalbinei in eg acijai Lie u oje
(Y. S a odub i M. I. De Po es ad), kalbė a apie asmens apa ybės aišką kalboje, emian is
au inių mažumų (lenkų i usų) Lie u os mokyklose y imo ezul a ais (A. Tamulionienė),
k eip as dėmesys į lie u ių kalbos mokymo p oblemas, su ku iomis susidu ia au inių
mažumų mokyklose di ban ys moky ojai li uanis ai (S. Vaičiakauskienė).
Sekcijoje, ski oje žiniasklaidos kalbai: p opagandai, mi ams i ik o ei, analizuo a
p opagandoje a ojama la ių, usų i anglų kalbų leksika, ašizmo i libe alizmo a spindžiai
poli iniame na a y e (A. Veisbe gs), s ilis iniu aspek u — Rim ydo Vala kos pe 2022 m.
paskelb i 44 komen a ai apie Rusijos i Uk ainos ka ą (A. Aleksai ė), neįgaliųjų į aizdis La -
ijos žiniasklaidoje (V. Polinska i D. Liepa), la ių kalbos kokybė socialinėje žiniasklaidoje
(L. Lauze).
Kalbos i isuomenės aidos sekcijoje skai y i p anešimai apie pe iodinio leidinio
„Ausz a“ kalbą, jo a mę i o og a iją (J. Venckienė), leksines neišplė o os 5–6 m. aikų
kalbos ypa ybes (L. Kamanduly ė-Me eldienė), so ie mečio i daba inio laiko a pio lie u-
ių kaip gim osios kalbos ugdymo p og amų i ado ėlių p adinei mokyklai aš ingumo
18
samp a ą (R. Čiči kai ė), kalbinius a o ojų įsi ikinimus, susijusius su kalbos e ės sup a i-
mu, – lygin a Eu opos Sąjungos i Indijos Respublikos pa i is (V. Poža no a).
Kalbos poli ikos i kalbos ideologijos sekcijoje s a s y a kalbos aisyklingumo i
unkciona imo samp a a Vals ybinės kalbos įs a yme, kalbos aisyklingumo i unkcionalu-
mo yšys su į ai iomis iešosios kalbos a ojimo s i imis (R. Miliūnai ė), kaip lie u ių i
ki ų kalbų š ie imo poli ika a spindi š ie imą eikiančias ideologijas, ku ios o muoja lie u-
ių kalbos, kaip mokymo i mokymosi objek o, u inį, e ybines nuos a as i als ybės
apa ybę, lemia sociokul ū inius pokyčius isuomenėje (N. Pode ienė), aip pa ap a as pa-
adoksas, kai dekla uojan , kad lie u ių kalba y a auso ina i puoselė ina e ybė, siekiama
keis i jos s uk ū ą pagal ki ų, iš esmės isiškai s uk ū iškai s e imų, kalbų modelį
(V. Meiliūnai ė), ap a a i ik inių žodžių pe aša iš užsienio kalbų į lie u ių kalbą
(K. Ga š a).
Kalbos a mainų sekcijoje ap a as Pie yčių Lie u os gy en ojų apa ybės klodas
(N. Tuomienė), kokias ie o a džių one ines i mo ologines ypa ybes XX a. 4-ajame
dešim me yje anke as pildę moky ojai i gi ininkai laikė a minėmis, kokius p incipus jie
aikė ie ų a dus už ašydami bend ine kalba i kokios p iežas ys galėjo lem i jų pasi inkimą
(D. Tamulai ienė), aps a s y a šiau ės žemaičių a minė di e enciacija k e ingiškių i elšiškių
pa a mių pa ibio a s o ų požiū iu (S. Vyniau ai ė), nag inė i Žaslių, Papa čių i Kaugonių
šnek os ik i one iniai, mo ologiniai i ki i požymiai (A. Leskauskai ė).
Seman inio kalbos lygmens daba inėje isuomenėje sekcijoje kel as klausimas, kuo
i kaip spekuliuojama – kaip kin a lie u ių kalbos eiksmažodžio spekuliuo i eikšmės i kas
pokyčiui u i į akos (A. Gaidienė), p is a y a iš os, iščiuko, gaidžio pa adinimų nominacijos
i mo y acijos į ai o ė ne ik onomasiologiniu, semasiologiniu, be i e noling is iniu
aspek u (Ž. Šala iejū ė), žodžio duk a asociacijų lauko y imas (S. Papau ėly ė-Klo ienė),
uk ainie iškų ek i alen ų ling okul ū inis komponen as d ikalbiame „Lie u ių–uk ainiečių
kalbų žodyne“ (S. H ycenko), kokiomis kalbinėmis p iemonėmis i kokiais aspek ais eali-
zuojamos nužmoginimą a skleidžiančios koncep ualiosios me a o os ŽMOGUS – ŽALIAVA
(MAISTAS) (E. Lipa e), klaidingas idiomų in e p e a imas e imuose iš anglų, p ancūzų
kalbų į la ių kalbą (E. Ki sakmene), la ės aizdinys Daba inės lie u ių kalbos eks yne
(V. Čižik-P okaše a).
Į ai ių kalbos lygmenų klausimams ski oje sekcijoje kalbė a apie lie u ių kalbos so-
nan ų pe cep y inį y imą, kai sonan ai a pažįs ami ik emian is pa ies p iebalsio spek u
(J. U bana ičienė), emian is legendomis apie ka alių A ū ą kalbė a apie legendų p ozo-
dines p iemones i jų ypa ybes, galinčias į aigiai eik i ad esa o pasąmonę i pe eik i eks o
emocinį i p agma inį k ū į (L. Ta anenko), kokiomis kalbos p iemonėmis ski ingų socio-
kul ū inių g upių pašneko ai anglų kalba iš eiškia d audimo kalbos ak ą (O. Isniuk), aip pa
kalbė a apie komunikacines s a egijas i hie a chinius e balinių i ne e balinių p iemonių
kompleksus, padedančius cha izma iškam kalbė ojui in a ian inėse komunikacijos si uacijose
maksimaliai ak ualizuo i kalbos p agma inį po encialą: pe eik i sa o iziją i žinią audi o i-
jai, da y i jai į aką, užmegz i su audi o ija emocinį yšį (M. Boichenko), apie da ybos
p oduk y umą e-mian is Jung inio lie u ių kalbos eks yno duomenimis (J. Pake ys,
V. Dadu ke ičius i A. Na ickai ė-Klišauskienė).
Kalbos i apa ybės sekcijoje daly asi min imis, a (kaip) didmies is keičia a mišku-
mo aizdinius (D. Aliūkai ė i A. Čižikai ė), apie pie ų žemaičių aseiniškių bend uomenių
dydžių i jų s abilumo a dinamiškumo ko eliaciją su gy en iečių in as uk ū os išsi ys y-
mu (D. Damb auskienė), lenkų i lie u ių kalbų konku enciją XXa. p .–XXI a. p . Die-
eniškių apylinkėse (A. Gudai is), už indy o Nemuno slėnio, daba inių Kauno ma ių
dugno, plo o a minį sa i umą bei dinamiškumą (Ž. Šidlauskas), Va ėnos geolek ą
(D. Valen uke ičienė).
19
Baigiamajame posėdyje kon e encijos daly iai klausėsi M. Kasne p anešimo „P a-
kalbin i mies o e d ę: Lukiškių aikš ė i Va šu os Pilsudskio aikš ė“, kon e encijoje aip pa
p is a y i du s endiniai p anešimai, su eng a diskusija „Šiandienos ik o ę o muojan i kalba:
są yšiai, ski ys, endencijos“.
2024 m. 29-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Saky inė
i ašy inė kalba: sinch onija i diach onija“
„29- ą ka ą su eng oje kon e encijoje s eng asi išlaiky i Jono Jablonskio y imų d a-
sią: pak ies a susi elk i į saky inę i ašy inę kalbą iš sinch oninės i diach oninės pe spek-
y os. Jonas Jablonskis akcen a o gy osios, „žmonių kalbos“ s a bą, ja emdamasis eikė
kalbos no mas, kū ė naujažodžius. Kon e encijoje ne ka ą pab ėž a, kad i i saky inę kalbą,
jos san ykį su ašy ine kalba ebeak ualu iki šių dienų. 29- ą ka ą su eng oje kon e encijoje
s eng asi išlaiky i Jono Jablonskio y imų d asią: pak ies a susi elk i į saky inę i ašy inę
kalbą iš sinch oninės i diach oninės pe spek y os. Kon e encijoje ne ka ą pab ėž a, kad
i i saky inę kalbą, jos san ykį su ašy ine kalba ebeak ualu iki šių dienų“ (Jasiony ė-
Mikučionienė 2024: 30). Renginyje daly a o pe 50 mokslininkų iš Lie u os i užsienio
šalių. Iš iso bu o p is a y as 51 žodinis p anešimas; be plena inių posėdžių, da bas yko abi
dienas sekcijose: Dialek ologijos i onologijos, Žodžių da ybos, Senosios aš ijos i kalbos
aidos, Kalbinių nuos a ų, Kalbos i apa ybės bei Kalbos a ian ų.
Pi mosios dienos plena iniuose posėdžiuose klausy asi P. U. Dini p anešimo „Saky-
inis žodis ašy iniame eks e: Liu e io samp a os i bal iški e imai“, aip pa A. Kalnačos
p anešimo apie oka y o o mų a oseną la ių kalboje i a osenos a ian ų san ykį su
no ma, aka iniame posėdyje – p anešimų apie mašininio mokymo aikymą ykdan is-
o inės socioling is ikos y imus (Ch. Schneide ) i apie saky inės kalbos ap aiškas la ių i
lie u ių ie o a džių i asmen a džių žodynuose (L. Balode).
Dialek ologijos i one ikos sekcijoje kalbė a apie deik inių į a džių sis emas
skuodiškių pa a mėje (G. Judžen y ė-Šinkūnienė), K. Būgos laiškus J. Ge uliui i J. Ge ulio
laiškus, ašy us J. Būgienei bei Lie u os uni e si e o Humani a inio akul e o adminis acijai
jau po K. Būgos mi ies (D. Mikulėnienė), pie ų žemaičių a niškių „Lie u ių kalbos a laso“
punk ų bend uomenių judėjimo geog a inėje e d ėje p iežas is (D. Damb auskienė), eiks-
mažodžio g ama inio a ian iškumo endencijas eiliuo ame a miniame g a olek e, palygin i
XIX a. pabaigos i XXI a. p adžios eilė aščiuose iksuojamo eiksmažodžio o mų a i-
an iškumo panašumai i ski umai (A. Balčiūnienė), kalbė a apie balsių ukmę lemiančius
ak o ius i jų in e akcinius, hie a chinius yšius (J. U bana ičienė), o man inę balsių
s uk ū ą eikiančių ak o ių yšius, p is a y i ž algomojo bend inės lie u ių kalbos ilgųjų i
umpųjų balsių y imo ezul a ai (E. Š age is), kalbė a apie konsonan ų ukmę la ių kal-
boje (I. Ind ičāne i S. Čei āne), lie u ių kalbos a mėse paliudy us eiksmažodžių su
p iesaga -uo i ki čia imo a ian us, emian is „Lie u ių kalbos žodynu“ (S. Lukšai ė-
Ramonienė).
Žodžių da ybos sekcijoje p is a y as bandomasis p iesaginių daik a a džių i pa-
ma inių jų žodžių są ašo a ian as, suda y as naudojan is Jung inio lie u ių kalbos eks yno
medžiaga (J. Pake ys, V. Dadu ke ičius i A. Na ickai ė-Klišauskienė), Sep yniakalbio žo-
dyno okiškosios dalies daik a a džių dū inių i jų lie u iškų da ybinių a i ikmenų analizės
duomenys (D. Ja mala ičius i J. Puke ičiū ė), ne ipinė submo eminė da yba lie u ių ne-
ologijoje (G. B azai y ė), sinoniminių e minų seman inis nuo olis (A. Mi ke ičienė),
būd a džių da ybos modeliai su neo-, ul a-, mega-, hipe - i supe - la ių kalboje
(D. Deksne), kai ku ių eiksmažodžių su p ielinksniais i p ie eiksmiais yšiai la ių kalboje
(I. Auziņa), šnekamosios kalbos y imai socioling is iniu požiū iu La ijoje i jų eikšmė
(L. Lauze).
Senosios aš ijos i kalbos aidos sekcijoje g ilden i umpojo okalizmo lie u ių kal-
bos in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių su šaknies į kilmės i da ybos klausimai
20
(D. Pakalniškienė), Kip ijono Lukausko „His o ia labay g azi“ i jos e imo šal inis
(XVIII a.) (J. Pajėdienė), pe ikopės „A elykio skai ymas“ eks ologiniai ypa umai
(K. Kaza ino a), p ūsų e nonimas „P ezzun“ i ank aš is, ku iame jis bu o už iksuo as
(D. A doino), au oma inės šal inių paieškos galimybės anks y uosiuose liu e oniškuose eks-
uose lie u ių kalba (L. Buazu), eiksmažodžių asmena imo ipų ano a imas senųjų lie u iš-
kų liu e oniškų pos ilių eks yne (PosTiMe) (M. D ach), umeikos kalba, ku ia kalba g aikų
mažuma Uk ainoje p ie Azo o jū os (J. Lebe ska), g e in as Bazelio kolo onas su P ahos
amžininku – XIV a. an osios pusės P ahos kolo onu (I. Lemeškin).
Kalbinių nuos a ų sekcijoje aiškin asi apie in e ne o naujienų po aluose eiškiamas
kalbines nuos a as lie u ių kalbos a ž ilgiu (E. Guda ičienė), Lie u os žmonių nuos a as
usų kalbos a ž ilgiu ka o aki aizdoje (I. Hilbig i S. I ano ai ė), s uden ų kalbines nuo-
s a as gim osios (kinų manda inų i lie u ių) i anglų kalbos a ž ilgiu (K. Jakai ė-
Bulbukienė), kokiu mas u, Lie u os gy en ojų požiū iu, lie u ių i anglų kalbos laikomos
inkamomis į ai iose gy enimo s i yse ( e slo, š ie imo, paslaugų) (L. Vilkienė), kalbė a
apie egioninių a ian ų es e inę e ę (D. Aliūkai ė i A. Čižikai ė), jaunųjų y ų aukš aičių
– anykš ėnų, kupiškėnų i u eniškių – a minės kalbos aizdinius (L. B azai ienė), p is a y as
šiau ės žemaičių pa a mės soma onimų ankų eminio pog upio holis inis seman inis y imas
(D. Pakalniškienė i J. Lubienė).
Kalbai i apa ybei ski oje sekcijoje nag inė i koncep ai PAKANTA (I. Sme onienė),
PILIETIŠKUMAS (M. Sme ona), MOTINA (S. Papau ėly ė-Klo ienė), MIEŽIS
(V. Sakalauskienė).
Pe skai y i du p anešimai iš e minologijos: G. E. Klimenkos — apie ezo e izmo e -
minijos a osenos p oblemas Ka alikų Bažnyčios pas o acijoje Lie u oje i E. Lipa e apie
okazinius naujada us su komponen ais ko id-, co id-, ko on-, co on-, k oņ-, ka an in-, pan-
dem- lie u ių i la ių kalbose.
Kalbos a ian ų sekcijoje kalbė a apie a minės i ne a minės kalbos są eiką
Rumšiškėse (Ž. Šidlauskas), La galos daugiakalbys ę, jos egzis a imo, palaikymo i išnykimo
mechanizmus (P. G ablunas), ap a a, a pasi ink ų Kauno ajono gimnazijų 10–12 klasių
mokiniai ski ia išplės inius pažyminius i šalu inius pažyminio dėmenis, a a ski ia šiuos du
sky ybos a ejus (E. Rimku ė), kaip i kodėl 1–4 klasių mokiniai daugiausia ašo emdamiesi
saky ine kalba (R. Čiči kai ė), aip pa kalbė a apie s anda inės i saky inės kalbos są eiką,
emian is ienos iš la ių a mių (malėnų) a s o ų kalba (D. Ma kus), saky inės kalbos
ap aiškas J. K. Rowling knygoje „Ha is Po e is i Išmin ies akmuo“ i jos e imuose į su-
omių, š edų i a e ų kalbas (D. Ebne ), kaip saky inės kalbos elemen ai, p ozodiniai i pa a-
ling is iniai ženklai koduojami la iškuose eks uose (S. Ķauķī e), apie kinų i ie namiečių
kalbų kon ak us (M. Schwa z).
Baigiamajame plena iniame posėdyje A. Ce i analiza o apib ėž umo ka ego iją i jos
aišką senuosiuose lie u ių i la ių kalbos eks uose, V. Še e is nag inėjo K is ijono
Donelaičio okiškus au og a us, J. Niewulis-G ablunas p anešime „Pasaky a – pa ašy a“
pasakojo apie Punsko–Seinų–Su alkų k aš o lie u ių, ku ių dauguma y a dzūkai, kalbą,
ypač ašy inę jos o mą, bei kalbų maišymo a ejus.
2025 m. 30-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija „Kalba i
kalbo y a: adicijos ęs inumas i naujos k yp ys“
Kaip ašoma o ganiza o ių p anešime, šios kon e encijos ikslas – ap a i adicijos i
daba ies sąsajas, p is a y i naujas kalbos eiškinių in e p e acijas, susijusias su daba ies so-
ciokul ū iniais pokyčiais i naujomis kalbos y imų eo inėmis p ieigomis. Iš iesų kon e en-
cijoje a liepiamos bu usių kon e encijų emos i p oblemos bei p is a omos naujos k yp ys –
21
di b inis in elek as i kalbos y imai. Pe skai y a 60 Lie u os i užsienio y ėjų iš ski ingų
pasaulio šalių p anešimų.
Pi mojo plena inio posėdžio p anešimai bu o įžanga į kon e enciją: J.Venckienė
kalbėjo apie lie u ių bend inę kalbą XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje, aip pa Jablonskio
indėlį į šį bend inės kalbos o ma imosi p ocesą, K. Ru ko ska, emdamasi sa o
e noling is iniais y imais, pa eikė ak ualių įž algų apie kalbos i kul ū os yšį bei šios
sąsajos y imus. An osios dienos y iniame plena iniame posėdyje nag inė i ipologijos da-
lykai (M. Go don), me a o ų eo ija (G. S een), didžiųjų kalbos modelių (LLM) ie a se-
man ikos is o ijoje (D. Gee ae s).
Sekcijoje, ski oje Jono Jablonskio eikšmei lie u ių kalbai i als ybei, skai y i
p anešimai apie J. Jablonskio i K. Būgos pa aleles XX a. p adžios li uanis ikoje
(D. Mikulėnienė), J. Jablonskio ka o ekos eikšmę pag indinių lie u ių aiškinamųjų žodynų
engimui (V. Sakalauskienė), J. Jablonskio i P. Bū ėno yšį (L. Lapinskienė).
Kalbos sis emos i a osenos (sin aksės) sekcijoje s a s y i konk e ūs kalbos klau-
simai: eiksmažodžių disku uo i, dispu uo i junglumas (L. Vaičiuly ė-Semėnienė), daik-
a a džio pyk is alen ingumas (V. Čižik-P okaše a), p ijungiamojo yšio cha ak e is ikos
lie u ių kalbos sin aksėje (D. Š eikauskienė). Fone ikos i onologijos a šakoje – akus iniai
azių pabaigos požymiai skai omoje i spon aninėje kalboje (E. Kalašinskai ė-Za išienė),
one inė bend inės lie u ių kalbos ki čio aiška ski ingomis in onacinėmis sąlygomis
(E. Š age is), lyde ių iešųjų kalbų ekspe imen inio- one inio y imo me odologija
(M. Boichenko).
Žodžių i žodynų sekcijos p anešimai g ildeno eikšmių pokyčius „Bend inės lie u-
ių kalbos žodyne“ (A. G i ėnienė), e minų apib ėžčių pinkles ame pačiame žodyne
(A. Gaidienė), gy ūnų pa adinimų eikšmes (Ž. Šala iejū ė), lie u ių kalbos naujažodys ės
ypa ybes (R. Miliūnai ė), skolinio pa kingas i jo a i ikmenų a oseną nekilnojamojo u o
skelbimuose (A. Aleksai ė), mandagumo p agma emas d ikalbiuose žodynuose
(E. Sido o ič).
Kalbos i apa ybės sekcijoje ap a as lie u ių kalbos gy ybingumas mokinių
kalbinėje aplinkoje (A. Tamulionienė), mais ą eiškian ys žodžiai mokan lenkų kalbos kaip
užsienio kalbos (M. Ha enbe ge ), ling is inės i kul ū inės s udijos (D. Gocół).
J. Jablonskio kon e encijoje įsi i ino e nolig is ikos y imų p is a ymas. Šį ka ą
p is a y i koncep ai TĖVAS (S. Papau ėly ė-Klo ienė), LAIKAS sis eminiuose duomenyse i
pa emijose (I. Snukiškienė), BAŽNYČIOS aizdas Šalčininkų k aš o gy en ojų au obiog a-
iniuose pasakojimuose (V. Š aiko skaja), DARBAS kaip e ybė i kul ū ema žemaičių
kalbėjime ( emian is XIX a. I pusės i XX a. II pusės šal iniais) (J. Pajėdienė).
Dialek ologijos i geoling is ikos sekcijoje dėmesys su elk as į a minius aspek us:
ap a a, kam būdingas dialek o (ne isa e iškumo) kompleksas (D. Aliūkai ė), nag inė i ga -
ė a džių ie iškumo aspek ai (Rumšiškių a ejis) (Ž. Šidlauskas), pie ų žemaičių a niškių
a minis nehomogeniškumas XX a. 6–7 dešim mečių ank aš iniuose šal iniuose
(S. Vyniau ai ė), leksikos kai a ak y ių kalbinių kon ak ų zonose (A. Leskauskai ė). An os
dienos oje pačioje sekcijoje p anešimus p is a ė s ečiai: T. K ól ( lamandų dialek as a
imiso ų (ang. wymyso ys) kalba)?, K. Konczewska (e nog a ijos i dialek ologijos me odų
de inimas i ian bal ų i sla ų pasienio egioną), M. Jankowiakas (bal iškų skolinių adap aci-
ja bal a usių a mėse Lie u oje), K. Zagłoba (a muziejuose y a ie os ie inei a mei?).
Kalbų is o ijos i są eikos sekcijos p anešimuose koncen uo asi į apelia y inius oi-
konimus daugiakul ū iame egione (P. Sko upa), kon lik us dėl lie u ių i lenkų kalbų a -
ojimo ka alikų bažnyčiose Lie u os Respublikoje (1918–1940 m.) (D. Mačiulis), bal iškus
oponimus Dniep o upės egione (A. Iliadi).
Sekcijoje, ski oje kalbos unkciona imui isuomenėje, dėmesys su elk as į lie u ių
kalbos s anda iza imą Mažosios Lie u os pasienyje XX a. p adžioje, emian is pe iodiniu
leidiniu „S ečias“ (G. Judžen y ė-Šinkūnienė), mul imodaliąją a gumen aciją lie u iškoje

22
socialinėje eklamoje (E. Gab ėnai ė i V. Nausėdai ė), iešųjų kalbų emocinio pa auklumo
pasąmoninį po encialą (L. Ta anenko i A. Kaly a).
D iejų sekcijų (Kalbos duomenų sankaupos i jų analizė, Di b inis in elek as i
kalbos y imai) p anešimai o ien uo i į naujo es i į a ei ies y imus: A. U ka kalbėjo apie
naujausius Lie u os uni e si e uose yks ančius p ojek us, ku ie ski i lie u ių kalbos
iš ekliams gausin i, su ikslesnio mo ologinio ano a o iaus da bais supažindino
M. Žem ie ė; V. Zubai ienė, I. Rizgelienė i N. Maliuke ičius p is a ė p opagandinių eks ų
y imus, J. Ko ale skai ė – kolokacijų naudą ilius uojan žodžių a oseną aiškinamuosiuo-
se žodynuose. J. Kapočiū ė-Dzikienė, T. Be gmanis i M. Pinnis kalbėjo, kaip didieji kalbos
modeliai sup an a mažąsias kalbas (lie u ių, la ių, es ų), M. Glebus pasakojo, kaip didžiuo-
sius kalbos modelius galima panaudo i naujažodžiams ap ik i i a am į akos u i kabu ės,
J. Mand a ickai ė nag inėjo dezin o macijos i pa ikimų naujienų san ykį, G. Valūnai ė-
Oleške ičienė, R. Žiū ienė i S. Kim pa eikė s uden ų požiū į į di b inio in elek o naudo-
jimą uni e si e inėse s udijose.
Baigiamojo posėdžio p anešime apž elg os 30 J. Jablonskio kon e encijų (I. Sme-
onienė).
A sig ęžus į 1993 me us ma y i, kaip nuo kolegiško pasidalijimo min imis apie kalbo-
y ą i y imus nuei a iki didžiulių a p au inių kon e encijų, ku iose s a s omi pasaulinei
kalbo y ai s a būs eo iniai da bai i p ak iniai y imai, p anešimų daly ių sulaukiama iš
olimų pasaulio šalių. 25-osios J. Jablonskio kon e encijos plena inio posėdžio p adžioje sak-
iau, kad „šiandien Jablonskis iškeliaus į daugybę pasaulio šalių, jis u bū gy as būdamas
nesi ikėjo okio p ipažinimo“. Daba sakau – jis iškelia o į daug pasaulio šalių i jo a das
y a žinomas pasaulio mokslininkams, neabejoju, kad s uden ams i pla esnei isuomenei.
P ie in o macijos sklaidos, be abejo, p isidėjo i ai, kad p anešimų pag indu pa eng i s ai-
psniai bu o spausdinami „Kalbos kul ū oje“, ėliau — „Bend inėje kalboje“, elek oniniame
mokslo žu nale „Lie u ių kalba“ i ki u , 2025 m. leidyklos „Camb idge Schola s Publi-
shing“ išleis as s aipsnių inkinys „Language Va ia ion, Change and S anda disa ion“ ( ed.
G. Judžen y ė-Šinkūnienė). 30 kon e encijų – ne pabaiga, Lie u ių kalbos ins i u o Bend i-
nės kalbos y imų cen o i Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o Taikomosios kalbo y-
os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed os mokslininkai pasi yžę i oliau eng i J. Jablonskio
kon e encijas, kasme s ebin i emų į ai o e i įdomiais y imais.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2009: Sep yniolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos
kul ū a 82, 351–354.
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2010: Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is.
– Gim oji kalba 11, 20–22.
Be aša ičiū ė Rima 2007: 15-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 80,
192–194.
Blažinskai ė Dalia 2004: 12-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 77, 201–
204.
Blažinskai ė Dalia 2005: 13-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 78, 275–
279.
G iga a ičius Algi das 2021: Jonas Jablonskis lie u iškoje poli ikoje. P ieiga in e ne e:
h ps://www.be na dinai.l /jonas-jablonskis-lie u iskoje-poli ikoje/.
Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė-Šinkūnienė Gin a ė 2019: Kalbinė į ai o ė
šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas. 26-oji Jono Jablonskio
kon e encija. – Bend inė kalba 92, 1–12.
23
Jasiony ė E ika 2008: Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 11, 16–
17.
Jasiony ė-Mikučionienė E ika 2024: K onika. Kon e encijos. – Gim oji kalba 11, 30–
33.
Judžen y ė Gin a ė 2016: E noling is ikos p oblemos 23-iojoje Jono Jablonskio
kon e encijoje „Reikšmė kalboje i kul ū oje“. – Sla is ica Vilnensis 61, 429–434.
Judžen y ė Gin a ė 2018: 25-oji – jubiliejinė – Jono Jablonskio kon e encija
„Va ian iškumas kalbose i jų a mainose“. – Gim oji kalba 10, 20–24.
Judžen y ė-Šinkūnienė Gin a ė 2022: K onika. – Gim oji kalba 10, 27–30.
KTTS 1995: Kalbos a kybos ikslai i s a egija. Kalbos kul ū os diegimo p ak ika i me odika,
p anešimų ezės, Vilnius; Vilniaus uni e si e as.
Labanauskienė Sol i a 2015: D idešim an oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji
kalba 10, 10–15.
Miliūnai ė Ri a 1994: K onika. – Gim oji kalba 1, 23–24.
RE: Renginiai, ekspedicijos. – Gim oji kalba 6, 30.
Rudze ičius Po ilas 2003: 11-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 76,
179–180.
Rudze ičius Po ilas 2006: 14-oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 79,
291–293.
Tamašauskai ė Ugnė 2012: 19-oji Jono Jablonskio kon e encija „Lie u ių kalbos
sin aksės“ šim mečiui paminė i. – Kalbos kul ū a 85, 230–231.
Tamulionienė Au elija 2013: Lie u ių kalbos gy a imas i a sinaujinimas šiuolaikinėje
isuomenėje. – Kalbos kul ū a 86, 317–321.
Tamulionienė Au elija 2014: Šiuolaikinės kalbos y imai i p oblemos. 21-oji Jono
Jablonskio kon e encija. – Bend inė kalba 87.
Tamulionienė Au elija 2015: Lie u ių kalba šiuolaikinėje mokykloje. 22-oji Jono
Jablonskio kon e encija. – Bend inė kalba 87, 1–3.
Tamulionienė Au elija 2017: Kalbų i skai meninių echnologijų sandū oje. – Gim oji
kalba 10, 22–24.
U nėžiū ė Ri a 2002: Dešim oji Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 10, 19–23.
U nėžiū ė Ri a, Valskys Vidas 2013: D idešim oji Jono Jablonskio kon e encija. –
Gim oji kalba 10, 21–24.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2023: 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio
kon e encija „Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos
kalboje“. – Bend inė kalba 96, 237–244.
Vaskelai ė Ramunė 1997: Penk oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 70,
32–35.
Vaskelai ė Ramunė 2001: Jono Jablonskio kon e encija: lais ėjan i a osena, g iež ėjan i
a ka. – Kalbos kul ū a 74, 113–119.
Vileikienė Janina 1998: Šeš oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 71, 95–97.
Vileikienė Janina 1995: K onika. – Gim oji kalba 2, 22.
Vileikienė Janina 2000a: Jono Jablonskio kon e encija. – Gim oji kalba 11, 15–17.
Vileikienė Janina 2000b: Sep in oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 73,
123–127.
Zubai ienė Vilma 2008: Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija. – Kalbos kul ū a 81,
319–322.