Bend inė kalba / S anda d Language
2025, N . 98, p. 1–20
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2351-7204 (elek oninis / online)
Copy igh © 2025 Viole a Š aiko skaja. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-02-28. Accep ed: / P iim a: 2025-05-28. 1
MOKYKLOS ĮVAIZDIS ŠALČININKŲ RAJONO GYVENTOJŲ
AUTOBIOGRAFINIUOSE PASAKOJIMUOSE
The Image o he School in he Au obiog aphical Na a i es o he Inhabi an s o
he Šalčininkai Dis ic
VIOLETA ŠVAIKOVSKAJA
Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as
El. paš as: [email p o ec ed]om
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5658-0890
Mokslinių y imų k yp ys: e noling is ika, azeologija.
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.04
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
Šio s aipsnio ikslas – pasi elkus saky inės is o ijos me odą, išnag inė i, kokį aidmenį Šalčininkų a-
jono y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniuose pasakojimuose u ėjo mokykla, koks požiū is į ją y a o
i kokie p aei o amžiaus kul ū iniai bei socialiniai aspek ai a sispindi nag inėjamuose na a y uose.
Ty imo medžiagą suda o 2012 i 2016 m. ekspedicijų į Šalčininkų i Die eniškių apylinkes už ašy i
y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniai pasakojimai. A lik a analizė iš yškino šios emos s a bą i jau -
umą, sunkaus da bo i ka o pa ojų nuo mokyklos a i olin ų y imo daly ių pa i is i jų oškimą ki iems pe -
eik i sa o išgy enimus. Pas ebė a i požiū io į mokyklą kai a: keičian is gy enimo sąlygoms, mokyklos lankymas
p adė as su ok i kaip na ū alus i isiems p ieinamas eiškinys. Galiausiai analizuo i na a y ai pa odė y imų
daly ių sa i e ę: polinkį menkin i bei nu e in i sa o pasiekimus, galimybes i in elek ą a ba, p iešingai, siekį
pab ėž i ak us, į odančius ki us jų gebėjimus.
ESMINIAI ŽODŽIAI: mokykla, Šalčininkų ajonas, saky inė is o ija, e noling is ika, mokymasis,
au obiog a inis pasakojimas.
ABSTRACT
The s udy aims o in es iga e, using he o al his o y me hod, he ole o school in he au obiog aphical
na a i es o olde esiden s in he Šalčininkai dis ic , he p e ailing a i udes owa ds i , and he cul u al and
social aspec s o he pas cen u y e lec ed in he na a i es unde s udy.
The esea ch ma e ial consis s o au obiog aphical s o ies o he olde gene a ion eco ded du ing he
2012 and 2016 expedi ions o he Šalčininkai and Die eniškės egions. The analysis highligh ed he impo ance
and sensi i i y o his opic, he impac o ha d labou and he dange s o wa ha dis anced he pa icipan s om
school, as well as hei desi e o sha e hei expe iences wi h o he s. A change in a i udes owa ds school was
also obse ed: as li ing condi ions changed, a ending school came o be seen as a na u al and accessible
phenomenon o all. Finally, he analysed na a i es e ealed he sel -es eem o he pa icipan s: a endency o
unde es ima e and de alue hei own achie emen s, abili ies and in elligence, o , con e sely, a endency o
emphasise ac s ha demons a e hei o he abili ies.
KEYWORDS: school, Šalčininkai dis ic , o al his o y, e hnolinguis ics, lea ning, au obiog aphical
na a i e.
2
ĮVADAS
Bend inės lie u ių kalbos žodyne pa eikiamos ys žodžio mokykla de inicijos:
1. ‘mokymo i ugdymo įs aiga’; 2. ‘mokymas, išmokymas, mokslas, pa i is’; 3. ‘meno, mokslo,
li e a ū os k yp is, pak aipa, me odas’ (BLKŽ). Apib ėž ys ilius uoja, jog pi miausia mokykla
su okiama kaip pas a as a ins i ucija, ku ioje yks a la inimas bei žinių pe eikimas. Ši
eikšmė glaudžiai susijusi su an a, abs ak esne i pla esne samp a a – mokykla y a eikla,
mokymo i mokymosi yksmas, kai pe duodamos i įgyjamos žinios apie pasaulį. Taigi,
mokykla labiau apa inama su š ie imu a ne gi pe isą gy enimą sukaup a pa i imi. T ečioji
de inicija susijusi su mąs ymo k yp imi a ba idėjų inkiniu, ku į panašias me odologines
pažiū as u in is asmuo gali pe im i i aiky i sa o moksliniuose, meniniuose a li e a ū iniuose
da buose. Ki aip a ian , mokykla y a i pas a as, i mokymosi p ocesas, i mokslo, meno a
li e a ū os k yp is. Šiame da be mokykla su okiama ne ik kaip izinė ie a, be i kaip ugdymo,
žinių pe eikimo i įsisa inimo p ocesas, . y. an oji BLKŽ de inicija. Toks pasi inkimas
g indžiamas uo, kad analizuojamuose i iamosios im ies au obiog a iniuose pasakojimuose
dėmesys dažnai k yps a ne į mokyklą kaip lokaciją, o į mokymosi pa i į i jos eikšmę
esponden ų gy enime.
Apibend inusi a kū us Lie u os nep iklausomybę p iim ą Š ie imo įs a ymą,
an opologė K is ina Šlia ai ė kons a uoja, jog Lie u oje y auja ole an iška edukacinė
poli ika, ga an uojan i e ninėms mažumoms mokyklinį ugdymą gim ąja kalba i ka u
į i inan i lie u ių kalbos s a usą kaip als ybinės i iešosios kalbos (Šlia ai ė 2018: 145–
150). Tačiau da p ieš šim me į Lie u oje, ypač y inėje i pie inėje šalies dalyje, klos ėsi isai
ki okios aplinkybės. XX a. Vilniaus k aš e susida ė i in nes abili poli inė padė is. 1918 m.
Lie u ai paskelbus nep iklausomybę nuo ca inės Rusijos, jau 1920 m. als ybei p iklausan is
Vilniaus k aš as bu o užim as Lenkijos i liko jos sudė yje iki pa 1939 m. spalio 29 d. Po kiek
daugiau nei pusmečio – 1940 m. bi želio 15 d. – ši e i o ija bu o okupuo a So ie ų Sąjungos,
o 1941 m. – nacių Vokie ijos. 1944 m. Vilniaus k aš as, kaip i isa Lie u a, pa eko į SSRS
sudė į, iš šios p iespaudos išsilais ino ik be eik po penkių dešim mečių – 1990 m. Tokia
sudė inga i pe maininga geopoli inė si uacija eikė i šių ie o ių gy en ojų kasdienybę, aigi
i mokyklų a ką – ji ki o sulig naujos aldžios nus a y ais pokyčiais.
1920 m. Lenkijai užėmus Vilniaus k aš ą, yko a šus polonizacijos p ocesas. Jis s ip iai
pa eikė š ie imo poli iką. Lenkų kalba įsi iešpa a o kaip als ybinė, ugdymo i namų kalba,
o d asininkai ka alikybę siejo su lenkų au a (Vidugi is 1995: 429). Tačiau lenkų kalbos
į i inimas isose s i yse nea i iko isų Vilniaus k aš o gy en ojų po eikių. „Ry o“ d augija
laikėsi pozicijos lie u iškose Die eniškių apylinkėse išsaugo i lie u išką palikimą i už ik in i
aikų edukaciją gim ąja kalba, no s dėl bend uomenės eiklos ibojimo įgy endin i šį ikslą
bu o sunku. An ai lie u iškas p adines mokyklas s eig i leis a ik ga us lenkų aldžios
su ikimą i jai pa i inus dės an į moky oją (Ma inkėnas 1968: 52; E eminas 2013: 117). Tai
d augijos nesus abdė, p iešingai – paska ino lie u išką š ie imą i pa io ines idėjas pla in i
slap ose mokyklose bei biblio ekose.
Siekian s ip in i lenkiškas mokyklas, lie u iškų mokymosi ins i ucijų bu o a sisakoma.
Tai įž elgiama i Vilniaus k aš o isuomenės eikėjo Vinco Ma inkėno pasakojime. 1923 m.
Didžiuliuose įku a lie u iška p adinė mokykla jau 1925 m. bu o užda y a, ačiau po ie os
gy en ojų p o es ų jos eikla a naujin a 1926 m. pabaigoje i išlaiky a iki 1933 m. O 1932 m.
sus abdy a Žižmų lie u iškos š ie imo ins i ucijos eikla (Ma inkėnas 1968: 52–55).
Kalbininkas Zigmas Zinke ičius užsimena, jog lie u iškose ie o ėse lie u ių kalbos pamokos
ykda o ben laikinai. Jo žodžiais a ian , 1934 m. lie u ių kalbos bu o mokoma 98
mokyklose, ačiau ai nebu o da oma kokybiškai, nes dės an ys moky ojai ne u ėjo
pakankamai lie u ių kalbos kompe encijų (Zinke ičius 1992: 225–226). Ano is o iko
S anislo o Bucha ecko, Lenkijos okupacijos me u Vilniaus k aš e i Šalčininkų ajone daug
aikų nelankė p adinės mokyklos, no s 1927 m. Lenkijoje p iim as įs a ymas dėl p i alomojo
3
p adinio mokymo (Bucha eckas 1992: 120). Kaip pag indinius ne aikščiojimo į mokslo įs aigą
mo y us au o ius nu odo neigiamą ė ų požiū į į ugdymo įs aigą i š ie imą, sudė ingas
uome ines ekonomines sąlygas i lie u ių neno ą š ies i sa o aikus lenkų kalba.
Tole ancijos s oka bu o būdinga ne ik lenkų aldžiai. A odo, kad XX a. pi moje
pusėje, į emp ais laikais, nesis eng a ieško i komp omisų i de mės, o siek a pa ody i naujos
aldžios galią menkai ea siž elgian į ik uosius į ai ių e ninių g upių po eikius. P ieš 1940 m.
so ie ų okupaciją, 1939 m., Lie u a a ga o Vilniaus k aš ą. Šis umpas laiko a pis bu o
palankus lie u ių kul ū ai, ačiau disk iminuojan is ki ų asmenų eisių a ž ilgiu. Pasak
is o ikės Ba ba os Jundo-Kaliszewskos, Lie u os aldžios laiko a pis pasižymėjo lenkų kalbos
elimina imu iš iešumos, lenkiškos simbolikos i ga ė a džių naikinimu, lenkiškų mokyklų
eiklos s abdymu, moky ojų a leidimu i S epono Ba o o uni e si e o užda ymu (Jundo-
Kaliszewska 2019: 63–64).
Nacių aneksijos laiko a piu Šalčininkų k aš o gy en ojai pa y ė ne ienodą po eikį.
No s yko ge manizacija, lie u iams pa yko išlaiky i š ie imą lie u ių kalba (Lesys,
Niūnia ai ė-Lesienė 2012). O lenkiškose p adžios mokyklose lenkų, lie u ių i okiečių kalbų
pamokų skaičius bu o ienodas, ai ska ino lenkų pasip iešinimą, edukacinių įs aigų
nelankymą i slap ų lenkiškų mokyklų kū imąsi (Bucha eckas 1992: 144–147).
Po An ojo pasaulinio ka o padė is Lie u oje da pablogėjo. Šaliai eko ne ik susidu i
su ka o pada iniais, okiais kaip nep i eklius a sunioko i mies ai i kaimai, be i pa i i an ąją
so ie inę okupaciją. Tačiau ypač sudė ingos sąlygos y a o Vilniaus k aš e, ku is penk ojo
dešim mečio pabaigoje užėmė pasku ines pozicijas pagal p adinę mokyklą lankančių aikų
skaičių (S a inskienė 2024: 74–75). Sla is as Vale ijus Čekmonas kalba apie ijų p iežasčių
lem ą šio k aš o ekonominį i kul ū inį nuosmukį: aldžios ep esijos i p ie a a p ieš
in eligen iją, epa iacija į Lenkiją bei jaunuomenės k aus ymasis į Vilniaus mies ą (Čekmonas
2017 [1995]: 97). Pe pi mąją (1945–1947 m.) i an ąją (1955–1959 m.) epa iaciją į Lenkiją
Vilniaus k aš ą paliko apie 220 ūks ančių lenkų (Gó ecki 2005: 71–72). Šis p ocesas s ip iai
pa eikė i Šalčininkų ajoną – jame pasiliko ik 1/3 in eligen ijos (Čekmonas 2017 [1995]:
97). Be abejo, ge esnių gy enimo sąlygų dai ėsi i moky ojai. 1945–1946 m. Vilniaus
apylinkes palikusių k ali ikuo ų pedagogų galėjo bū i apie 1300 (S a inskienė 2011: 17). Iš
šių odiklių aiškėja kebli i sma kiai kin an i demog a inė egiono padė is bei išsila inusios,
ekonomiškai s abilios isuomenės ne ek is. Be jos bu o sunku a sigau i ka o ne ekčių
pa eik iems gy en ojams, ypač susibū usiems uš ėjančiuose kaimuose.
Pi maisiais poka io me ais mokyklų būklė bu o i in sudė inga: y a o sku das, ūko
i lie u ių, i lenkų kalbų moky ojų, mokomosios medžiagos, kancelia inių p iemonių i ne
mokyklinių suolų (S a inskienė 2011: 18; 2024: 66–68). Tokias a ganas š ie imo sąlygas
ilius uoja is o ikės Vi alijos S a inskienės pa yzdys, jog 1946 m. Die eniškių lie u iškoje
p adinėje mokykloje moky a usų kalba, nes uo me u di busi moky oja lie u iškai kalbė i
nemokėjo (S a inskienė 2011: 19).
Mokymosi kalbos i gi į ai a o. No in iems įgy i išsila inimą lie u ių kalba nebu o
op imalių galimybių. Geog a as Pe as Gaučas dės o, kad šeš ajame dešim me yje Pie yčių
Lie u os e i o ijoje eikė ik kelios lie u iškos ugdymo ins i ucijos i ik mi us S alinui,
1957 m., lenkiškose mokyklose a ida y os pa alelinės lie u iškos klasės. Tačiau aldan
B ežne ui ne usų dės omąja kalba eikiančių mokymosi įs aigų bu o spa čiai a sisakoma
(Gaučas 2000: 47).
Mokslas lenkų kalba aip pa bu o nepageidau inas (S a inskienė 2011; Kamilewicz-
Rucińska 2017). 1944 m. lenkiškų ugdymo įs aigų bu o 213, o 1947 m. jau 197, uo a pu
lie u iškų i usiškų mokyklų skaičius augo (S a inskienė 2011: 20). Pag indinis aldžios
ikslas bu o ne išsaugo i kalbinę į ai o ę, o usi ikuo i Lie u os gy en ojus i įskiepy i
komunis inę ideologiją. Iš dalies šie ikslai bu o pasiek i. Socialinių mokslų y ėja Danu a
Kamilewicz-Rucińska nu odo, jog jau sep in ojo dešim mečio p adžioje usiškos mokyklos
suda ė 60 % isų Lie u os š ie imo įs aigų (Kamilewicz-Rucińska 2017: 126). A siž elgdami
į usų kalbos p es ižą i panašumą į lenkų kalbą, dalis lenkų p agma iškai dažniau inkda osi
4
aikus leis i bū en į usiškas edukacines ins i ucijas, no s bū a i už mokslą gim ąja kalba
pasisakiusių šeimų (S a inskienė 2024: 78).
Ap a i moksliniai da bai odo, kad Šalčininkų ajono e i o ijoje XX a. p adžioje
poli inė a ka bu o nes abili, kas dešim me į besikeičian i. Žmonės gy eno nežinomybėje –
os į es os naujo ės bu o keičiamos ki omis. Dėl o dalis pasi u inčiųjų iš yko ieško i
saugesnės aplinkos, o likusieji mėgino p isi aiky i p ie naujos san a kos. Ugdymo įs aigose
mažiausieji aip pa u ėjo adap uo is p ie is ki okios dės omosios kalbos a ba dėl ė ų
nepa iklumo a maiš o p ieš aldžios diegiamą poli iką į mokyklą nebu o leidžiami.
1. TYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Šiame y ime ado aujamasi e noling is ės i dialek ologės Halinos Pelcowos (2014;
2023) iškel a eo ine p ielaida, kad kiek iena a minė iš aiška y a kul ū iškai mo y uo a,
a spindin i p aei ies ealijas bei adicijas, žmogaus išgy enimus i jungian i anks esnių ka ų
pa i į su daba imi. Taigi, ja emian is keliamas da bo ikslas – pasi elkus saky inės is o ijos
me odą, išnag inė i, kokį aidmenį Šalčininkų ajono y esniosios ka os gy en ojų
au obiog a iniuose pasakojimuose a liko mokykla, koks požiū is į ją y a o i kokie p aei o
amžiaus kul ū iniai bei socialiniai aspek ai a sispindi nag inėjamuose na a y uose.
Užsib ėž am ikslui įgy endin i keliami okie užda iniai: 1) ap a us saky inės is o ijos i
e noling is ikos bend umus nus a y i, kaip jų de inimas galė ų bū i p a a us nag inėjan
daugiakalbį i daugiakul ū į Šalčininkų ajoną; 2) emian is kokybiniais duomenimis,
išsiaiškin i, kokį aidmenį u ėjo mokykla y esniosios ka os esponden ų gy enime;
3) a skleis i, kaip kei ėsi mokyklos samp a a i s a ba besikeičian socialiniam i is o iniam
kon eks ui.
S aipsnyje pa eikiama 14 pa eikėjų (10 mo e ų i 4 y ų) au obiog a inių pasakojimų
iš aukų analizė. P is a oma medžiaga – ga so į ašai, suda an ys dalį 2012 i 2016 m.
ekspedicijų į Die eniškių i Šalčininkų apylinkes
1
ezul a ų. 2012 m. ekspediciją į Die eniškių
mies elį i Die eniškių bei Poškonių seniūnijas o ganiza o Lie u ių kalbos d augija, o jai
ado a o Ri a U nėžiū ė i habil. d . Boni acas S undžia. Jos ikslas – iksuo i sociokul ū inį,
kalbinį i e nologinį k aš o pa eldą. Sociokul ū inės anke os pasi elk os kaip į ankis
klausimams sis emin i i de aliems pa eikėjų au obiog a iniams pasakojimams išgau i.
Pab ėž ina, kad no s klausimai bu o s uk ū uo i, pašneko ai galėjo ink is, ku ias emas
plė o i i ku ių eng i. 2016 m. medžiaga suda o p o . d . K is inos Ru ko skos asmeninių
a chy ų dalį – ai Šalčininkų ajono ga baus amžiaus in o man ų au obiog a iniai pasakojimai.
Vykdan šį y imą analizuo ų ga so į ašų ukmė – 9 alandos.
2012 i 2016 m. su ink i duomenys a imi uo, kad y imo im į suda ė panašaus
amžiaus – 1924–1948 m. gimusi – y esnioji ka a, ku i pasakojo apie p aei į: aikys ės laikus,
šeimą, da bą, š en es i pan. Tokia medžiaga leidžia analizuo i ne ik indi idualias gy enimo
is o ijas, be i pla esnius kul ū inius bei socialinius p ocesus, o ma usius žmonių požiū į į
mokyklą i san ykį su ja.
No s pe ekspedicijas sukaup a ku kas daugiau pokalbių su in o man ais, ykdan šį
y imą o ien uojamasi į gilesnę au obiog a inių pasakojimų analizę, odėl pasi ink a ik maža
medžiagos dalis. Kaip pab ėžia eng ų kilmės kalbininkas Zol ánas Dö nyei, i ian kokybinius
duomenis, in e iu skaičius mažiau ele an iškas, nes panašių analizių ikslas y a ge iau
sup as i kiek ieną pasakojimą, aigi kompleksiškus eiškinius (Dö nyei 2007: 39–42), šiuo
a eju – mokyklos samp a ą i mokymosi pa i is a p y esniosios ka os a s o ų. Kaip an ai
lenkų e noling is o Damiano Gocóło y imas, ku iame nag inėjami penkių 35–65 me ų
1
Šio s aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja ekspedicijų ado ams p o . d . K is inai Ru ko skai, Ri ai U nėžiū ei
i habil. d . Boni acui S undžiai už galimybę pasinaudo i ga so į ašais.
5
esponden ų au obiog a iniai pasakojimai (Gocół 2020). Mokslininkui s a bu, kaip ski ingų
amžiaus ka ego ijų a s o ai kons uoja na a y ą, kaip asmeninė pa i is susipina su kul ū iniais
bei socialiniais eiksniais i kokią į aką ki ų g upių e ybės u i in o man ų eiksmams.
Remian is šiame da be nag inėjamu au obiog a iniu pasakojimu, au o iai gimė i
užaugo Šalčininkų ajone a ba į jį pe sikėlė jaunys ėje i en p aleido didumą gy enimo. Jų
aikys ė paženklin a poli inių pokyčių, ad i mokymosi pa i is, kaip bus ap a iama, sma kiai
ski iasi nuo daba inių ealijų. S engian is už ik in i pa ogumą pa eikėjams i suda y i sąlygas
jaukiam i išsamiam dialogui, pokalbiai yko jiems pa ogiu kalbiniu kodu. Lie u ių a me
kalbėjo 3 in o man ės, 8 pasi inko lenkų kalbą a ba jos a mę, po ieną esponden ą kalbėjo
usų kalba bei usų i gudų a mėmis. Kai ku ie nu odė, kad pasi ink ą kalbą a jos a mainą
a oja kasdien, ačiau bū a i okių, ku ie kasdienėje komunikacijoje bend auja po p os u, be
klausėjo aki aizdoje jos a o i neno ėjo.
Pasakojimuose, ku ių ukmė s y uoja nuo 15 minučių iki 2 alandų, bene isi
pašneko ai ben keliais žodžiais užsiminda o apie mokyklą. Vieni no iai i de aliai pasakojo
apie moky ojus, pamokose nu ikusias is o ijas, lanky ų klasių skaičių, ki i a si ne u ėjo ko
pasaky i, nes mokyklos nelankė a ba lankė mažai. Vis dėl o i jų is o ijose kalbama apie
š ie imą, o pasakojimo u inys y a oks pla us i e ingas, kad jų pasisakymai suda o didžiąją
šiame s aipsnyje ci uojamos medžiagos dalį. Responden ai koduojami pagal ly į ( y as a ba
mo e is), gimimo me us a ba amžių in e iu me u i gy enamąją ie ą.
2. ŠALČININKŲ KRAŠTO DEMOGRAFINĖ IR LINGVISTINĖ PADĖTIS
Siekian pag įs i me odo ak ualumą, p asminga ben umpai apž elg i i iamojo
egiono kalbinę i e ninę padė į
2
. Šalčininkų ajonas e nine sudė imi nepanašus į ki as Lie u os
ie o es. Jame są eikauja lie u ių, lenkų, usų i bal a usių e ninės g upės. K aš o kul ū inę
į ai o ę liudija S a is ikos depa amen o duomenys. 2021 m. Šalčininkų ajone gy eno be eik
85 % sla akalbių kul ū ų a s o ų (76,3 % lenkų, 5,0 % usų, 2,9 % bal a usių i 0,6 % uk ai-
niečių), lie u iai suda ė os 12,6 %
3
. Tokia sla ų kul ū ų dominuojama e ninė sudė is lemia
i šios ie o ės kalbinę padė į. Kalbininkės Danguolė Mikulėnienė i K is ina Ru ko ska
Šalčininkų ajone ski ia šiuos kalbinius kodus: lie u ių kalbą, lie u ių a mę, lenkų kalbą,
lenkų a mę, gudų a mę (ne e ai pačių gy en ojų adinamą po p os u), usų kalbą i usų
a mę. Iš jų lie u ių kalbos a mė a ojama Die eniškių apylinkėse, o usų kalba i jos a minė
a maina, pasak au o ių, papli usi a p Šalčininkų ajone gy enančių sen ikių (Mikulėnienė,
Ru kowska 2013: 464).
Įž algas apie kalbinę padė į Šalčininkų k aš e papildo dialek ologės Viole os
Meiliūnai ės y imai. Remdamasi Šalčininkų ajono kalbinio k aš o aizdžio i p ie sak alinių
pas a ų iškabin ų skelbimų duomenimis, V. Meiliūnai ė (2022: 160–171) iksuoja d ikalbys ės
i ne ikalbys ės a ejus, ačiau lie u ių kalbos aidmenį ma o ik kaip o malųjį – als ybinės,
ačiau silpnai komunikacinę unkciją a liekančios kalbos. Paaiškėja, kad iešosios ins i ucijos
skelbimus ašo lie u ių i lenkų kalbomis, o p i a ūs e slai i pa ieniai asmenys dažniau linkę
pa eik i in o maciją lie u ių i usų kalbomis, e ka čiais pasi aiko i ikalbių – lie u ių, lenkų
i usų kalbų – skelbimų. Tendenciją skelb i in o maciją ne lenkų, o lie u ių i usų kalbomis
V. Meiliūnai ė e ina kaip ealios Šalčininkų k aš o kalbinės aplinkos a spindį. Be o, y ėja
užsimena i apie Šalčininkų egioninį laik aš į „Šalčia“, iš esmės leidžiamą usų kalba, ik iš
dalies pa eikian s aipsnių e imus į lie u ių i lenkų kalbas (Meiliūnai ė 2022: 170).
Dialek ologė Nijolė Tuomienė p idu ia, kad usų kalba Šalčininkų egione laikoma
p es ižiškesne, dėl o plačiai a ojama iešosiose e d ėse idu inės i jaunesniosios ka os
gy en ojų; ji dažnai užgožia lenkų kalbą, aip is sma kiau konku uodama su jaunosios ka os
2
Nuodugni Šalčininkų k aš o kalbinės padė ies apž alga y a dialek ologės Nijolės Tuomienės s udijoje Kalba i
apa ybė Pie yčių Lie u os i Bal a usijos pa ibiuose (XX a. II pusė – XXI a. p adžia) 1 (Tuomienė 2023: 33–62).
3
Plačiau ž . h ps://osp.s a .go .l /l /s a is iniu- odikliu-analize?hash=58bdd9a5-b274-42c9-98d0-
cd83c5724724#/.

6
g e ose populia ėjančia lie u ių kalba (Tuomienė 2022: 187–189). Šios iš ados leidžia kalbė i
apie is da esamą sla ų kalbų, o ypač – nemažėjan į usų kalbos p anašumą i iamame egione,
no s didėjan i lie u ių kalbos s a ba aip pa pas ebima.
A k eip inas dėmesys, jog daugiakalbiame egione kalbos ne unkcionuoja a ski ai
iena nuo ki os, o są eikauja i ski ingai eiškiasi komunikaciniame ak e. N. Tuomienė,
emdamasi 1964–1990 m. i 2011–2013 m. ekspedicijų į Pie yčių Lie u os ie o es ga so
į ašais, iš y ė jose būdingas kodų kai os ap aiškas i unkcijas. Pas a ųjų nus a ė penkias:
e e encinę, aldomąją, apa ybinę, me a o inę i me aling is inę (Tuomienė 2023: 103–117).
Amžius iden i ikuojamas kaip kodų kai ą lemian is eiksnys. Mokslininkė kons a uoja, jog
y esnioji ka a u i s ip esnę sąsają su ie ine a me po p os u, o a pusa yje bend aujan
idu inei i jaunesniajai ka ai andama lie u ių, lenkų i usų kalbų elemen ų. Ši s udija
liudija išski inę Šalčininkų k aš o kalbinę padė į i isų egione a ojamų kalbų
eikšmingumą min ims i kalbančiojo apa ybei eikš i.
3. SAKYTINĖS ISTORIJOS METODO ATSIRADIMAS
Ano ienos au o i e ingiausių Glazgo uni e si e o saky inės is o ijos y ėjų i
me odologinių gai ių au o ių Lynn Ab ams, saky inė is o ija sup an ama d ejopai: kaip
p ocesas, . y. y imo me odas, pokalbis, pe ku į enkama in o macija apie p aei į, i
ezul a as – su ink a i į ašy a medžiaga, aigi, galu inis esponden o pasakojimas (Ab ams
2010: 2). Šis saky inės is o ijos e minas siejamas su is o iku i žu nalis u Allanu Ne insu,
1948 m. įkū usiu Kolumbijos uni e si e o Saky inės is o ijos y imų biu ą (Columbia O al
His o y Resea ch O ice) (Ri chie 2003: 22). Saky inė is o ija bu o i ebė a aikoma siekian
a ku i p aei ies į ykius, da as, ak us a ie o es, ačiau XX a. pabaigoje a k eip as dėmesys,
kad okiame pasakojime apie p aei į, kaip a gumen uoja žinomas šio me odo p ak ikas
Alessand o Po elli, a sispindi ne iek is o inės pe ipe ijos, kiek pa s pasako ojas, jo požiū is,
į ykusių ealijų e inimas, nuos a os bei p aei ies i daba ies san ykis (Po elli 1981: 99–
100). A siž elgian į šį eiginį, šio da bo au o ės nuomone, pasakodamas p ieš ku į laiką
(juolab p ieš daugelį me ų) nu ikusias is o ijas, žmogus gali suklys i, supainio i ak us, kelis
epizodus sulie i į ieną, nep isimin i a ba sąmoningai nede alizuo i kai ku ių p aei ies epizodų,
ku ie me odą aikančiam mokslininkui galbū bū ų esminiai. Vis dėl o, nepaisan galimų
ne ikslumų a ba į ykių išk aipymų, galima įž elg i, kokią į aką p aei ies nu ikimai pada ė
pasako ojo apa ybei, kaip jie bu o su okiami anksčiau i kaip ai da oma kalbėjimo me u.
Ki aip sakan , iš pasakojimo apie anuos laikus daugiau sužinoma apie pa į kalbė oją, jo
subjek y ius e inimus, jausmus i žiū os ašką.
3.1. Saky inės is o ijos me odo a si adimas i aikymas Lie u oje
XXI a. p adžioje
4
saky inės is o ijos me odas p adė as aiky i i Lie u os mokslininkų.
Me odas laiky as i in pa ankiu siekian a skleis i so ie mečiu dėl spaudos cenzū os i naudo ų
ep esijų nieku ne iksuo us žmonių išgy enimus i iššūkius. Poli ologės Inga Vinog adnai ė,
Ainė Ramonai ė, Jū a ė Ka aliauskai ė, Jogilė Ulinskai ė i Ry ė Kukulsky ė kolek y inėje
monog a ijoje Saky inė is o ija kaip so ie mečio y imo me odas disku uoja apie šio me odo
op imalų p i aikymą nag inėjan komplikuo ą so ie inės okupacijos laiko a pį (Vinog adnai ė
i k . 2018). Is o ikas Au imas Š edas ne ik aiko šį me odą, be i ap a inėja o malius jo
aspek us, pa yzdžiui, saky inės is o ijos me odo p i alumus i ibo umus (Š edas 2010), i
ašo apie jo aidą Lie u oje (Š edas 2018). Pasi elkusi dešim ies mo e ų gy enimo
4
Au imo Š edo s aipsnyje Fo my dialogu pamięci i his o ii w humanis yce li ewskiej po oku 1990 (wyko zys anie
me ody o al his o y) užsimenama, kad da XX a. a puka io i so ie mečio laiko a piu enkan duomenis apie
e ninės kul ū os pap očius, is o iją i kasdienybę a lik i lauko y imai bu o pa em i e nog a ine apklausa, ku i
dėl s uk ū uo o klausimyno o mos, pasak y ėjo, nė a laikoma saky inės is o ijos o ma i ne u i su ja bend ų
b uožų (Š edas 2018: 272).
7
pasakojimus is o ikė Dalia Ma cinke ičienė (2007) i ia so ie mečiu gy enusių Lie u os
mo e ų apa ybių modelius i siekia nus a y i joms į akos u ėjusios komunis inės ideologijos
laipsnį. Sociologė I ena Šu inienė (2020) analizuoja so ie mečiu, . y. p aei o amžiaus 8-ame
dešim me yje, gimusių i augusių, ačiau į suaugusiųjų gy enimą nep iklausomoje Lie u oje
įžengusių asmenų aikys ės p isiminimus, So ie ų Sąjungoje aiky ų p ak ikų e inimus bei
pasakojimus apie ė ų i senelių pa i is. Apibend inan ap a iamo me odo aikymą Lie u oje
galima saky i, kad jis dominuoja analizuojan so ie mečio gy enimo sąlygas i okupacijos
po eikį isuomenės gy enime, ačiau aip pa pab ėž ina, jog saky inė is o ija mokslininkams
padeda sužino i, kaip pa ys žmonės sup an a i analizuoja p aei ies į ykius. Ki aip a ian ,
k yps ama ne ik į is o iją, be i į žmonių subjek y ų požiū į.
Folklo is ikoje laikomasi įsi ikinimo, kad kiek ieno žmogaus pasakojimas e as
dėmesio. Jo u inys i o ma, ga sesni pasisakymai i nu ylėjimai, juokas i aša os, pa i ys i
išgy enimai, emos, ku ioms eikiamas p io i e as a ku ių neno ima p isimin i, leidžia
sup as i pa į pa eikėją, jo san ykį su aplinkiniais i supančiu pasauliu. T umpai a ian ,
olklo is ai ne u i lūkesčių išgau i žinių apie juos dominan į y imų lauką, nes, jų įsi ikinimu,
apie pasakojimo e ę byloja ne ak ų gausa, o jame a sispindin i esponden o esybė (Būgienė
2018: 200). Socialinės iloso ės Ju gos Jonu y ės, olklo is ės Linos Būgienės i li e a ū ologo
Aleksand o K asno o monog a ijoje Lie u os pasienio mies elių a min is i apa ybė: Valkininkai,
Vilkyškiai, Žeimelis (Jonu y ė i k . 2013) paž elg a į žmogaus a min į, jos a ian iškumą,
ski ingus ų pačių į ykių pa eikimus i daba inių ealijų po eikį p aei ies pasakojimų u iniui
bei o mai. Sociologė Sigi a K aniauskienė (2005) y a y usi i palyginusi au obiog a iniuose
pasakojimuose a sispindinčias y ų i mo e ų socialinės ly ies p ak ikas. Au o ės iš adas
pa i ino i papildė L. Būgienės (2012) s udija apie au obiog a iniuose na a y uose
a sispindinčią abiejų lyčių apa ybę i ją ugdančius į ykius, kalbinę aišką i san ykį su olklo u.
Kaip pas ebima, lie u ių mokslinėje li e a ū oje populia i iek į ak ologiją, iek į indi idą
o ien uo a saky inės is o ijos p ieiga, o ka ais, pa yzdžiui, D. Ma cinke ičienės (2007: 8)
da be, i jų a pusa io de inimas.
Pab ėž ina, jog dėl pi minio me odo aikymo is o iniams ak ams a ku i, o ne
indi idui pažin i a jo a minčiai i i, saky inės is o ijos e minas
5
ne i in mėgs amas olklo is ų,
jie mieliau enkasi na a y o a au obiog a inio pasakojimo są okas. A siž elgian į saky inės
is o ijos me odologinę aidą i is didėjan į dėmesį subjek ui, manoma, kad y a pag indo
minė us e minus a o i sinonimiškai. No s saky inė is o ija nep i alo bū i au obiog a inė,
daugelyje jos pasakojimų pasi eiškia au obiog a iniai elemen ai, subjek y us p aei ies į ykių
e inimas i pasakojančio asmens pe spek y os a skleidimas (Ab ams 2010: 26). Šis eiginys
akcen uoja saky inės is o ijos i au obiog a inio pasakojimo (ypač žodinės jo o mos)
bend umus.
3.2. Saky inės is o ijos aikymas e noling is ikoje
Saky inės is o ijos me odas sulaukė didelio į indi idą o ien uo ų e noling is ų dėmesio.
Jis leidžia y ėjams pama y i, kaip p aei ies eiškiniai su okiami juos išgy enusio žmogaus.
Bū en okia p ieiga domina saky inę is o iją pasi elkiančius e noling is us (Pelcowa 2014;
2023; Ru ko ska 2018; 2019; 2020; Gocół 2020; 2023), ku iems ūpi ne iena objek y i iesa,
o kiek ieno asmens žodžiais pe eikiama subjek y i ik o ės in e p e acija.
E noling is ė K is ina Ru ko ska siūlo naujo išką, Lie u oje da ik populia ėjan į
saky inės is o ijos me odo aikymą. Remdamasi lenkų dialek ologės Halinos Pelcowos
eiginiais, jog a minis eks as y a is o ijos, kul ū os i adicijų šal inis, ku į pasako ojas no iai
pe eikia ki oms ka oms, o kaime gy enančio asmens na a y as ykš a subjek y umu bei
asmeniniais išgy enimais i e ybėmis g indžiamu e inimu (Pelcowa 2023: 133),
K. Ru ko ska papildomai nu odo, kad oks eks as y a inkamas į ankis „pap as o
žmogaus“ a minčiai i apa ybei i i (Ru ko ska 2018; 2019; 2020). Subjek y us žiū os aškas
5
Mokslinėje li e a ū oje esamą e minų į ai o ę y a ap a usi Joanna Bo na (2004).
8
čia laikomas p i alumu, nes panašios medžiagos analizė leidžia pažin i i iamos bend uomenės
pasaulio samp a ą, iden i e ą i aksiologinę sis emą. Naudodamasi ap a iamu me odu,
K. Ru ko ska nag inėja Kauno apylinkėse esančių lenkakalbių mies elių (Ru ko ska 2020) i
Lie u os šiau ės y ų pa ibio – Meikš ų i Smal ų apylinkių (Ru ko ska 2018) – y esniosios
ka os pa eikėjų saky ines is o ijas i jų a min yje išlikusį i kalba pe eikiamą d a o aizdą.
Taip mokslininkė įamžina eilinio kaimo gy en ojo menamus aspek us, okius kaip d a o
iš aizdą, šalia esančius pas a us, als iečių i ponų san ykius, pas a ųjų isuo inę eiklą, į juos
susida iusį požiū į i k . Šalčininkų ajonas, daugiakalbis i daugiakul ū is Lie u os kampelis,
suda o ypač palankią e pę saky inės is o ijos y imams, a skleidžian iems ie os gy en ojų
a min ies i apa ybės sanda ą.
E noling is ikos sekėjams ienas s a biausių saky inės is o ijos me odo p i alumų y a
as, kad pe pokalbį apie p aei į in o man ai gali lais ai ku i pasakojimo u inį i pab ėž i
no imus dalykus. Tikslesnę i išsamesnę u inio aišką ga an uoja pasako ojams su eikiama
galimybė a o i jiems a imesnį kalbinį kodą – bend inę kalbą, a mę a ba kelių kalbinių
kodų elemen us, ai ypač s a bu a siž elgian į šiame s aipsnyje ap a iamo egiono e ninę i
kalbinę į ai o ę. Ne mažiau eikšminga i pasakojimo o ma. Kalbinės i nekalbinės
p iemonės – emocinis k ū is, į a džiai, modi ika o iai a nu ylėjimai – padeda sup as i ne ik
ai, kas pasakojama, be i kaip pa s pa eikėjas e ina į ykius, koks jo san ykis su p aei imi.
Apibend inan y imo me odiką, galima eig i, kad saky inės is o ijos me odu į ašy as
pasakojimas a spindi p aei ies gy enimo būdą, jo e inimą, aip pa kul ū inį palikimą bei jo
s a bą daba yje.
4. MOKYKLOS ĮVAIZDIS ŠALČININKŲ IR DIEVENIŠKIŲ KRAŠTO
GYVENTOJŲ AUTOBIOGRAFINIUOSE PASAKOJIMUOSE
Šioje dalyje bus ž elgiama į esponden ų saky inėse is o ijose plė ojamą mokyklos
emą. Kaip jau užsimin a, pa eikėjai mažai kalba apie jos iš aizdą a joje pa i us išgy enimus.
Jų na a y uose eikiau a siskleidžia mokyklos lankymą apsunkinusios aplinkybės, požiū is į ją
i su ugdymo įs aigos (ne)lankymu susijusi esponden ų sa i e ė.
4.1. Mokyklos lankymą apsunkinusios aplinkybės
Šiais laikais mokykla su okiama kaip mūsų – i mažųjų, i suaugusiųjų – gy enimo
dalis. Tačiau, kaip ap a a šio da bo į ade, da pas a ojo amžiaus pi moje pusėje i idu yje
y a o isai ki okia poli inė i socialinė aplinka – ai a spindi i pačių pa eikėjų pasakojimas.
Paklaus i, kiek klasių baigė, dauguma in o man ų p ipažįs a, kad jiems ne eko siek i
mokyklinio išsila inimo a ba ai da y i galėjo ik kele ius me us. Jei oks klausimas bū ų
užduo as anke oje, in o man as u ė ų galimybę a ba pa s į ašy i baig ų klasių skaičių, a ba
pasi ink i ieną iš siūlomų a sakymo a ian ų su nu ody ais in e alais. Tačiau pe pokalbį,
pasakodami apie senas ealijas, žmonės gauna p ogą pakomen uo i sa o a sakymą i paaiškin i,
kodėl nu iko bū en aip. Tai eiškia, jog saky inės is o ijos me odu gau a medžiaga su eikia
pa eikėjui p o agonizmą i suda o sąlygas e in i i plačiau a pasako i p aei ies išgy enimus.
Responden ų lūpomis, dažniausi mokyklos nelankymo kal ininkai – ka as, da bas i
a s umas. Ka as sujaukda o isų, ne i aikų, kasdienybę (1), (4), pe ka ą š ie imo ins i ucijos
būda o sudeginamos (2), (3) a ba užimamos kaimą užg obusios ka iuomenės (3). Panašų
a ejį, ašydamas apie Eišiškių idu inę mokyklą, dokumen uoja S. Bucha eckas. Pasak jo,
1943 m., pe nacių okupaciją, ji bu o pasisa in a okiečių okupan ų (Bucha eckas 1992: 145).
V. S a inskienė Vilniaus k aš e i gi iksuoja izinių pas a ų, ku iuose bū ų bu ę galima eng i
pamokas, ūkumą. Mokslininkė komen uoja, kad 1948 m. šią p oblemą, no s i nesėkmingai,
bandy a sp ęs i įs a ymu, ku iuo apleis iems i palik iems objek ams ski iama š ie imo
paski is (S a inskienė 2024: 67).
9
(1) i (2) na a y ai u i panašumų – abiem a ejais a ojamas junginys i wsio, i
wszys ko „i iskas“. Pi muoju a eju jį pa a odama esponden ė b ėžia ibą a p ealijų p ieš
b u alaus An ojo pasaulinio ka o p adžią i po jo. Taip pasakojimo au o ė leidžia sup as i, kad
isa, kas yko iki k u ino ginkluo o kon lik o, bu o šal ak aujiškai nu auk a. An ajame
pa yzdyje pa eikėjas aip nu odo baig ų klasių skaičių, ačiau po pauzės paaiškina, kad ši
padė is susiklos ė aip pa dėl ka o įsiplieskimo.
(4) pasakojime kiek plačiau komen uojami poli inės san a kos pokyčiai, į ykių seka
i nauja š ie imo a ka. Iš pa eikėjos sužinoma, kad da 1939 m. bu o galimybė moky is
lenkų kalba, pe SSRS okupaciją – bal a usių, o nacis inės Vokie ijos laiko a piu – abiem
kalbomis. Šiame na a y e aizduojamas yž as įgy i žinių nepaisan kas ku į laiką
besikeičiančios aldžios. Sa o no ą moky is esponden ė pab ėžia keliais būdais. Visų pi ma
ka odama į a dį ja „aš“ i eiksmažodį chodziłam „ėjau“, ai na a y ui su eikia daugiau
emocinio k ū io i aizduoja ją kaip ak y ią pasakojimo eikėją. An a, minė ą eiksmažodį
mo e is kon as uoja su pi mojo asmens daugiskai os eiksmažodžiu p zyszli „a ėjo“, aip
pa yškindama ne ik galios kai ą, be i po eikį š ie imui, ku is aip pa pe eikiamas
eiksmažodžiu uczyli „mokė“:
1. I: A ja nie umiem pisać [juokiasi – V. Š.]. Ja ozpisać się yko umiam. A czy ać o o ocho czy am
bo ja nie. Ja szkoły ja yko pie wsza klasa kończyła. Wojna zaczęła się i wsio (M1931, Rūdninkai).
I: O aš nemoku ašy i [juokiasi – V. Š.]. Aš pasi ašy i ik moku. O skai y i ai a upu į skai au, nes
aš ne. Aš mokyklos ik pi mą klasę baigiau. Ka as p asidėjo, i iskas.
2. I: Pan aż siedem klas skończył?
I: Nie. Dwie. Dwie po polsku, dwie po usku. I cz e y. I wszys ko... Po em nie było ej szkoły am.
Spaliła się w czas wojny i ak zos ało (V1933, Šalčininkėliai).
I Jūs ne sep ynias klases baigė e?
I: Ne. D i. D i lenkiškai, d i usiškai. I ke u ios. I iskas... ėliau nebu o en os mokyklos.
Sudegė pe ka ą i aip liko.
3. I: Cz e y, u nas więcej nie było klas. Tylko cz e y. <…> Szkoła, duża była szkoła cz e echkla-
sowa. A po em... jak była wojna, u aj zasiądli Niemcy w ej szkole. Jak ods ępowali Niemcy,
spalili a szkoła (M1924, Rūdninkai).
I: Ke u ios, pas mus daugiau nebu o klasių. Tik ke u ios. <...> Mokykla, didelė bu o mokykla
– ke u ių klasių. O ėliau... kai bu o ka as, čia okiečiai sėdėjo [užg obė mokyklą – V. Š.] šioje
mokykloje. Kai aukėsi okiečiai, sudegino ą mokyklą.
4. A czy am była jaka szkoła może? Czy można było do szkoły chodzić koło ych G awżyszek?
I: Ja chodziłam. Pani jaka am była u nas jeszcze polska szkoła zos awszy się w ej naszej wiosce Bo ci.
<...> Była a szkoła. Ale już jej nie ma. Rozw ócili. To ja chodziłam. Jaka o była moja szkoła –
zy klasy. Do zeciej chodziłam. Chodziłam za Niemcami, chodziłam za... Sowie y jak p zy-
szli. Ale MNIE nauczyli, jeszcze ja byłam w domu mała, a był u nas kaleka aki dziadźka. I on mnie
nauczył czy ać że ja w domu już po polsku czy ałam. To poszłam do szkoły ylko ygodzień i wojna
zaczęła się. W 39-ym oku zaczęła się wojna. W edy już Sowie y p zyszli. W 40-ym oku. Uczyli po
biało usku. No. Nu o ja i... ale mnie już było le ko, bo ja znałam li e y znałam, umiałam czy ać po
polsku. To mnie już, ja p ędko... ależ w edy nie było gdzie... jak... my am po em na kolonia
p zeb ali się. Dwa kilome y daleko do ej szkoły. Po em p zyszli i Niemcy. I za Niemcami
uczyli po polsku i po biało usku. Za Niemcami. A po em ja już i nie chodziłam... (M1931, Šalči-
ninkėliai).
O gal en bu o kokia no s mokykla? A bu o galima ei i į mokyklą p ie ų G aužiškių?
I: Aš ėjau. Kokia en pas mus da bu o lenkiška mokykla likusi ame mūsų kaime, Ba čiuose. <...>
Bu o a mokykla. Be jau jos nebė a. Sug io ė. Tai aš ėjau. Kokia en bu o mano mokykla – ys
klasės. Iki ečios ėjau. Ėjau, kai bu o okiečiai, ėjau, kai... a ėjo so ie ai. Be MANE išmokė
[skai y i – V. Š.], da bu au namie maža, o bu o pas mus oks luošas y as. I jis mane išmokė skai y i.
Tai aš i namie jau lenkiškai skaičiau. Tai nuėjau į ą mokyklą i po sa ai ės p asidėjo ka as. 39
me ais p asidėjo ka as. Tada jau so ie ai a ėjo. 40-ais. Mokė bal a usiškai. Na. Na ai aš i ... be man jau
bu o leng a, nes aš aides pažinau, mokėjau lenkiškai skai y i. Tai man jau, aš g ei ai... be uome gi
nebu o ku ... kaip... mes ėliau pe sik aus ėme į ienkiemį. Du kilome ai, oli iki os mokyklos.
16
daina imas i šokiai (6), p isimenami moky ojai: ieni aizduojami kaip g iež i (9), o ki i – už
menką a lygį p isidėję p ie mažiausių Šalčininkų ajono ie o ių gy en ojų ugdymo (10).
IŠVADOS
Šiame s aipsnyje siek a iš i i, kaip kai ku ių Šalčininkų k aš o ie o ių y esniosios
ka os gy en ojų au obiog a iniuose pasakojimuose a sispindi mokyklos aidmuo i jos padė is
XX a. pi moje pusėje. Analizuo ų na a y ų u inys a skleidė, kad daugeliui 3–5
dešim mečiuose augusių in o man ų eko lanky i ik kelias klases, o kai ku ie iš is ne u ėjo
okios pa i ies. Pasako ojai ka inius kon lik us i po eikį padė i ė ams namų ūkyje išski ia
kaip dažniausias išsila inimą ibojusias p iežas is. Pasak jų, pe An ąjį pasaulinį ka ą š ie imo
ins i ucijos būda o užg obiamos a deginamos, aip pa dažnai kei ėsi mokymo kalba.
Pa eikėjai i gi a simena, kad po ka o, so ie inės okupacijos me u, dėl ajone nusmukusios
ekonominės būklės i gy en ojų – ypač labiau pasi u inčių – mig acijos y a o sudė ingos
š ie imo sąlygos: ūko iek mokyklų, iek pedagogų. Dėl šių p iežasčių moky ojų s ygių
kompensuoda o sa ano iai, o jų a lygiu ūpinda osi besimokančiųjų ė ai.
Ma oma, kad mokykla į daugelio šio k aš o gy en ojų kasdienybę įeina palaipsniui.
Anksčiau, da XX a. 3 i 4 dešim mečiuose, mokyklos nelankymas jiems a odė gana no malus
i įp as as eiškinys, o ke u ių klasių baigimas – eikšmingas į ykis. Po An ojo pasaulinio ka o
esponden ų disku suose pas ebima š ie imo įs aigoms eikiama didesnė s a ba i pas angos
daly au i ugdymo p ocese. Daba , sp endžian iš pa eikėjų p aei ies e inimų i in e p e acijų,
mokykla u i didelę eikšmę i y a iena iš e ybių iek jaunesniems gy en ojams, iek iems,
ku ie lygindami daba į su p aei imi p isimena ki okį jos aizdą sa o aikys ėje.
Ž elgian į pa eikėjų sa ęs su okimą pe jų kons uojamą na a y ą, iš yškėja gana
sudė inga padė is. Vieni esponden ai linkę nu e in i sa o gebėjimus bei pasiekimus, sa e
adin i ne aš ingais a pašiep i lanky ų klasių skaičių, o ki i kaip įmanydami siekia pažymė i
ki us u imus įgūdžius, aip a si odydami sa o e ę, nepaisan menko išsila inimo.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Ab ams Lynn 2010: O al his o y heo y (2nd ed), London, New Yo k: Rou ledge, Taylo
& F ancis G oup.
BLKŽ: Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas) [Dic iona y o he S anda d Li huanian
Language (in p epa a ion)], y . ed. D. Liu ke ičienė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/blkz.
Bo na Joanna 2004: O al his o y. – Quali a i e esea ch p ac ice, eds. C. Seale, G. Gobo,
J. F. Gub ium, D. Sil e man, London: Sage Publica ions, 34–47.
Bucha eckas S anislo as 1992: Šalčios žemė [The Land o Šalčia], Vilnius: Min is.
Būgienė Lina 2012: Pasaulio e leksija au obiog a iniuose y ų i mo e ų pasakojimuose
[Re lec ion o he Wo ld in Au obiog aphical Na a i es o Men and Women]. –
Homo na ans: Folklo inė a min is iš a i, ed. B. S undžienė, Vilnius: Lie u ių
li e a ū os i au osakos ins i u as, 69–95.
Būgienė Lina 2018: Ta p kaimo i mies o: apa ybės kons a imas au obiog a iniuose
poka io ilniečių pasakojimuose [Be ween Coun y and Ci y: Cons uc ion o
Iden i y in he Au obiog aphic Na a i es o he Pos -Wa Vilnius Inhabi an s]. –
Tau osakos da bai 56, 199–217.

17
Čekmonas Vale ijus 2017 [1995]: Da sykį apie ank aščių likimą, a ba į adinio
s aipsnio p a a mė [Once Again on he Fa e o Manusc ip s, o a P e ace o he
In oduc o y A icle]. – Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika, sud.
L. Kalėdienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 61–107.
Dö nyei Zol án 2007: Quali a i e, quan i a i e, and mixed me hods esea ch. Resea ch
me hods. – Applied linguis ics: Quan i a i e, quali a i e, and mixed me hodologies,
Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 24–47.
E eminas Gin au as 2013: Lie u ių š ie imo d augijos „Ry as“ eikla Vilniaus k aš e
(1920–1939 m.) [Ac i i ies o he Li huanian Educa ional Socie y “Ry as” in Vilnius
and Vilnius A ea (1920–1939)]. – Genocidas i ezis encija 1(33), 112–136.
Gaučas Pe as 2000: Dės omosios kalbos Pie yčių Lie u os bend ojo la inimo
mokyklose 1945–1999 me ais [Languages o Ins uc ion in Comp ehensi e Schools
o Sou heas e n Li huania in 1945-1999]. – Geog a ija 36(2), 47–55.
Gocół Damian 2020: Pamięć ujęzykowiona w elacjach osób w ok esie ś edniej
do osłości [Memo y Lingualized in he Accoun s o People in he Pe iod o Middle
Adul hood]. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje: eo inės p ielaidos i
in e p e acijos, sud. K. Ru ko ska, S. Nieb zegowska-Ba mińska, Vilnius, Liublinas:
Vilniaus uni e si e o leidykla, 433–445.
Gocół Damian 2023: His o ia mówiona: geneza, ozwój, koncepcje [O al His o y: O igins,
De elopmen , and Concep s], Lublin: Wydawnic wo UCMS.
Gó ecki Da iusz 2005: Realizacja p aw mniejszości polskiej na Li wie i mniejszości
li ewskiej w Polsce [The Implemen a ion o he Righ s o he Polish Mino i y in
Li huania and he Li huanian Mino i y in Poland]. – Dziennik Us aw 17, 69–111.
Jundo-Kaliszewska Ba ba a 2019: Zakładnicy his o ii: mniejszość polska w
pos adzieckiej Li wie [Hos ages o His o y: The Polish Mino i y in Pos -So ie
Li huania], Łódź: Wydawnic wo Uniwe sy e u Łódzkiego.
Jonu y ė Ju ga, Būgienė Lina, K asno as Aleksand as 2013: Lie u os pasienio
mies elių a min is i apa ybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis [Memo y and Iden i y
in he Li huanian Bo de line Communi ies: Valkininkai, Vilkyškiai and Žeimelis],
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Kamilewicz-Rucińska Danu a 2017: Walka o szkolnic wo polskie na Li wie (1945–
2000) [Figh o Polish Educa ion in Li huania (1945–2000)]. – Rocznik SNPL 17,
121–139.
K aniauskienė Sigi a 2005: Ly ies apa ybės aiška XX a. lie u ių au obiog a ijose
[Gende Iden i y in he Au obiog aphies o Li huanians in XX Cen u y]. – Til ai
2(31), 73–81.
Lesys An anas, Niūnia ai ė-Lesienė 2012: Ko a už Šalčininkų k aš ą i lie u ybės
išsaugojimą [The S uggle o he Šalčininkai Region and he P ese a ion o
Li huanian Iden i y], Vilnius: Ve smės.
Lie u os s a is ikos depa amen as [S a is ics Li huania]. P ieiga in e ne e:
h ps://www.s a .go .l / [žiū ė a 2025-04-08].
Ma cinke ičienė Dalia 2007: P ijaukin os kasdienybės: 1945–1970 me ai. Biog a iniai
Lie u os mo e ų in e iu [Tamed Reali ies, 1945–1970: Biog aphic In e iews wi h
Li huanian Women], Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ma inkėnas Vincas 1968: Š ie imas 1920–1941 m. [Educa ion in 1920–1941]. –
Die eniškės, ed. komisija: V. Ba auskienė, V. Milius (pi mininkas), A. S a inskas,
A. Tyla, N. Vėlius, A. Vidugi is, Vilnius: Vaga, 51–56.
18
Meiliūnai ė Viole a 2022: Kalbinio Šalčininkų ajono k aš o aizdžio b uožai [Fea u es
o he Linguis ic Landscape o he Šalčininkai Dis ic ]. – Lie u iškumo (sa i) aiška
Šalčininkų ajone: aplinkybės i galimybės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 144–
171. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2023/05/Lie u iskumo-
sa i aiska-Salcininku- ajone-1.pd .
Mikulėnienė Danguolė, Ru kowska K is ina 2013: Współczesna sy uacja
językowa na Li wie: aspek geolingwis yczny i nowe możliwości opisu [Con empo a y
Linguis ic Si ua ion in Li huania: Geolinguis ic Aspec s and New Desc ip i e
Possibili ies]. – Ac a Bal ico-Sla ica 37, 459–471.
Pelcowa Halina 2014: Teks gwa owy – o al his o y w pe spek ywie e nolingwis ycznej
[O al Tex – O al His o y in he E hnolinguis ic Pe spec i e]. – Badania
dialek ologiczne. S an, pe spek ywy, me odologia, ed. M. Rak, K. Siko a, K aków:
Księga nia Akademicka, 113–122.
Pelcowa Halina 2023: Dziedzic wo leksykalne wyznacznikiem ożsamości egionu
lubelskiego [Lexical He i age as a Sign o Iden i y o he Lublin Region], Lublin:
Wydawnic wo uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Po elli Alessand o 1981: The Peculia i ies o O al His o y. – His o y Wo kshop 12,
96–107.
Ri chie, Donald A. 2003: Doing o al his o y: A p ac ical guide, 2nd ed, Ox o d: Ox o d
Uni e si y P ess.
Ru ko ska K is ina 2018: Językowo-kul u owa wizja dwo u na Li wie [A Linguis ic and
Cul u al Image o he Mano in Li huania]. – Ac a Bal ico-Sla ica 42, 1–22. DOI:
h ps://doi.o g/10.11649/abs.2018.010.
Ru ko ska K is ina 2019: Kalbos, au ybės i als ybingumo sąsajos pie yčių Lie u os
lenkų na a y uose [The In e ela ions Be ween Language, Na ionali y, and S a ehood
in he Na a i es o Poles in Sou heas e n Li huania]. – Kalba, Tau a, Vals ybė, I ena
Sme onienė, Ma ius Sme ona, K is ina Ru ko ska, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 179–251.
Ru ko ska K is ina 2020: Wa ości ludowe i sposoby ich odczy ania. Teks gwa owy na
wa sz acie e nolingwis y [Na ional Values and he Ways o Reading Them. Dialec
Tex a he E nolinguis ’s Wo kshop]. – Vilnius Uni e si y Open Se ies 1, 102–133.
DOI: h ps://doi.o g/10.15388/VLLP.2020.6.
S a inskienė Vi alija 2011: Lenkų š ie imas Ry ų i Pie yčių Lie u oje: 1944 m.
an a pusė–1947 m. [Educa ion o he Poles in Eas e n and Sou heas e n Li huania:
1944 ( he second hal ) – 1947]. – Is o ija. Lie u os aukš ųjų mokyklų mokslo da bai
82(2), 14–23.
S a inskienė Vi alija 2024: Moky is p i alo isi: bend ojo š ie imo padė is Lie u oje
(1944–1953 m.) [E e yone Mus S udy: he S a e o Gene al Educa ion in Li huania
(1944–1953)]. – Is o ija. Lie u os aukš ųjų mokyklų mokslo da bai 136(4), 63–86.
Šlia ai ė K is ina 2018: Kalba, is o ija i kons uojamos jung ys su Lie u a: socialinio
eisingumo samp a os mokyklose usų mokomąja kalba [Language, His o y, and
Cons uc ed Links wi h Li huania: Concep s o Social Jus ice in Russian-Medium
Schools]. – Socialinis i is o inis eisingumas daugiae ninėje Lie u os isuomenėje:
samp a os, pa i ys i kon eks ai, Monika F ėju ė-Rakauskienė, Ne inga Klumby ė,
And ius Ma cinke ičius, K is ina Šlia ai ė, Vilnius: Lie u os socialinių y imų
cen as, 141–186.
19
Šu inienė I ena 2020: Ta p socializmo k i ikos i aikys ės nos algijos: so ie mečio
a min is aš un ojo dešim mečio ka os gy enimo is o ijose [Be ween he C i ique o
Socialism and Childhood Nos algia: he Memo y o So ie E a in he Li e S o ies o
he 1970s Gene a ion]. – Sociologija. Min is i eiksmas 46(1), 7–28. DOI:
h ps://doi.o g/10.15388/SocMin Vei.2020.1.18.
Š edas Au imas 2010: Saky inės is o ijos galimybės so ie mečio i poso ie inės epochos
y imuose (a min ies kul ū os i is o ijos poli ikos p oblema ikos aspek as)
[Possibili ies o Adap O al His o y o he Resea ch o So ie and Pos -So ie Epoch
(The P oblems o he Cul u e o Memo y and he Poli ics o His o y)]. – Lie u os
is o ijos s udijos 26, 148–161.
Š edas Au imas 2018: Fo my dialogu pamięci i his o ii w humanis yce li ewskiej po
oku 1990 (wyko zys anie me ody o al his o y). – Ac a Bal ico‐Sla ica 42, 271–287.
DOI: h ps://doi.o g/10.11649/abs.2018.008.
Thomson Alis ai 2007: Fou Pa adigm T ans o ma ions in O al His o y. – The O al
His o y Re iew 34(1), 49–70.
Tuomienė Nijolė 2022: Kalbų unkciona imas Šalčininkų apylinkėse: kai a i
konku encija [The Func ioning o Languages in Šalčininkai: Change and
Compe i ion]. – Lie u iškumo (sa i) aiška Šalčininkų ajone: aplinkybės i galimybės,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 184–206. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-
con en /uploads/2023/05/Lie u iskumo-sa i aiska-Salcininku- ajone-1.pd .
Tuomienė Nijolė 2023: Kalba i apa ybė Pie yčių Lie u os i Bal a usijos pa ibiuose (XX
a. II pusė – XXI a. p adžia) 1 [Language and Iden i y in he Bo de lands o
Sou heas e n Li huania and Bela us (2nd hal o he 20 h Cen u y–Beginning o he
21s Cen u y). Pa 1], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
h ps://lki.l /nijole- uomiene-kalba-i - apa ybe-monog a ija-2023/.
Tu ska Halina 1995: O pows aniu polskich obsza ów językowych na Wileńszczyźnie [On
he Fo ma ion o Polish Linguis ic A eas in he Vilnius Region], Vilnius: Min is.
Vidugi is Aloyzas 1995: Die eniškių šnek os sa i umas [The Speci ici y o he
Die eniškės Dialec ]. – Die eniškės, sud. V. Mačiekus, Vilnius: Min is, 428–447.
Vinog adnai ė Inga, Ka aliauskai ė Jū a ė, Ramonai ė Ainė, Ulinskai ė
Jogilė, Kukulsky ė Ry ė 2018: Saky inė is o ija kaip so ie mečio y imo me odas
[O al His o y as a Me hod o S udying So ie E a], Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1992: Lenkų okupuo os Lie u os dalies p i e s inė polonizacija
[Fo ced Poloniza ion o he Polish-Occupied Pa o Li huania]. – Bend inės kalbos
išlikimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 222–245.
VIOLETA ŠVAIKOVSKAJA
THE IMAGE OF THE SCHOOL IN THE AUTOBIOGRAPHICAL NARRATIVES
OF THE INHABITANTS OF THE ŠALČININKAI DISTRICT
Summa y
The me hodological app oach o o al his o y has e ol ed om a ool o econs uc ing
his o ical e en s in o a me hod ha enables an in-dep h unde s anding o he memo ies,
iden i y, sel -pe cep ion, and ela ionship wi h bo h he pas and p esen o indi iduals who
ha e expe ienced hose e en s. This ocus on he indi idual is closely linked wi h he
heo e ical ounda ions o he Lublin School o E hnolinguis ics. Based on he esea ch
20
conduc ed by Halina Pelcowa and K ys yna Ru kowska, his a icle highligh s he alue o
o al his o y in econs uc ing he linguis ic wo ld iew. Such an app oach is especially aluable
o s udying he Šalčininkai egion, which uni es Li huanian and Sla ic languages and cul u es.
The s udy aims o in es iga e, using he o al his o y me hod, he ole o school in he
au obiog aphical na a i es o olde esiden s in he Šalčininkai dis ic , he p e ailing
a i udes owa ds i , and he cul u al and social aspec s o he pas cen u y e lec ed in he
na a i es unde s udy.
An analysis o he na a i es o ou een esponden s e eals accoun s o school non-
a endance and he ac o s ha con ibu ed o his phenomenon. The mos commonly ci ed
easons among esponden s who comple ed only a ew g ades include he impac o he
Second Wo ld Wa and he necessi y o wo king in he household. The obliga ion o assis
pa en s wi h home du ies a ec ed a signi ican p opo ion o in o man s, pa icula ly he eldes
child en in hei amilies. Gi ls we e ypically esponsible o household cho es such as
spinning o wea ing, while boys ended o he household main enance.
Du ing he in e wa pe iod, ou -yea p ima y schools we e commonly ope a ional,
ye he numbe o esponden s who comple ed hese schools was limi ed. Du ing he Second
Wo ld Wa , many schools we e ei he seized o des oyed by i e, esul ing in he absence o
acili ies o o mal educa ion. Addi ionally, he e was a sho age o quali ied pe sonnel
capable o ins uc ing mul ilingual child en, and he language o ins uc ion equen ly
changed wi h each new go e ning au ho i y.
In he i s hal o he wen ie h cen u y, schooling was no widely ega ded as a social
alue, and non-a endance was a ela i ely common occu ence. Howe e , he in o man s’
na a i es e eal a g adual shi in a i udes and p ac ices ega ding educa ion. This
ans o ma ion is pa icula ly appa en when compa ing he sca ci y o educa ional
oppo uni ies in he pas wi h he mo e accessible possibili ies a ailable oday. Na a i es om
hose who did no a end school o en con ain elemen s o sel -c i icism, e lec ing low sel -
es eem and nega i e sel -assessmen s ega ding hei abili ies. Ne e heless, some accoun s
seek o mi iga e he limi ed o mal educa ion by emphasising he achie emen s and me i s
a ained du ing hei ime a school.
PRIEDAS: PATEIKĖJŲ KRIPTONIMAI
[M1924, Rūdninkai] – mo e is, gimusi 1924 me ais, Rūdninkai, Šalčininkų .
[M1930, Ju gelionys] – mo e is, gimusi 1930 me ais, Ju gelionys, Šalčininkų .
[M1931, Rūdninkai] – mo e is, gimusi 1931 me ais, Rūdninkai, Šalčininkų .
[M1931, Šalčininkėliai] – mo e is, gimusi 1931 me ais Ba čiuose (Bal a usijoje), 1959 me ais
pe sikėlė į Šalčininkėlių k., Šalčininkėliai, Šalčininkų .
[M1933, Gojus] – mo e is, gimusi 1933 me ais, Gojus, Šalčininkų .
[M1936, Vala kiškės] – mo e is, gimusi 1936 me ais, Vala kiškės, Šalčininkų .
[M1943, Rimašiai] – mo e is, gimusi 1943 me ais, Rimašiai, Šalčininkų .
[M1948, Gojus] – mo e is, gimusi 1948 me ais, Gojus, Šalčininkų .
[M86, Šalčininkėliai] – mo e is, 86 me ų, Šalčininkėliai, Šalčininkų .
[M92, Šalčininkėliai] – mo e is, 92 me ų, Šalčininkėliai, Šalčininkų .
[V1929, Gojus] – y as, gimęs 1929 me ais, Gojus, Šalčininkų .
[V1933, Šalčininkėliai] – y as, gimęs 1933 me ais, Šalčininkėliai, Šalčininkų .
[V1936, Šalčininkai] – y as, gimęs 1936 me ais, Šalčininkai, Šalčininkų .
[V1948, Ku melionys] – y as, gimęs 1936 me ais, Ku melionys, Šalčininkų .