Mokyklos įvaizdis Šalčininkų rajono gyventojų autobiografiniuose pasakojimuose

Bend inė kalba / S anda d Language 2025, N . 98, p. 1–20 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2351-7204 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Viole a Š aiko skaja. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-02-28. Accep ed: / P iim a: 2025-05-28. 1 MOKYKLOS ĮVAIZDIS ŠALČININKŲ RAJONO GYVENTOJŲ AUTOBIOGRAFINIUOSE PASAKOJIMUOSE The Image o he School in he Au obiog aphical Na a i es o he Inhabi an s o he Šalčininkai Dis ic VIOLETA ŠVAIKOVSKAJA Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as El. paš as: [email p o ec ed]om ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5658-0890 Mokslinių y imų k yp ys: e noling is ika, azeologija. h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.04 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Šio s aipsnio ikslas – pasi elkus saky inės is o ijos me odą, išnag inė i, kokį aidmenį Šalčininkų a- jono y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniuose pasakojimuose u ėjo mokykla, koks požiū is į ją y a o i kokie p aei o amžiaus kul ū iniai bei socialiniai aspek ai a sispindi nag inėjamuose na a y uose. Ty imo medžiagą suda o 2012 i 2016 m. ekspedicijų į Šalčininkų i Die eniškių apylinkes už ašy i y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniai pasakojimai. A lik a analizė iš yškino šios emos s a bą i jau - umą, sunkaus da bo i ka o pa ojų nuo mokyklos a i olin ų y imo daly ių pa i is i jų oškimą ki iems pe - eik i sa o išgy enimus. Pas ebė a i požiū io į mokyklą kai a: keičian is gy enimo sąlygoms, mokyklos lankymas p adė as su ok i kaip na ū alus i isiems p ieinamas eiškinys. Galiausiai analizuo i na a y ai pa odė y imų daly ių sa i e ę: polinkį menkin i bei nu e in i sa o pasiekimus, galimybes i in elek ą a ba, p iešingai, siekį pab ėž i ak us, į odančius ki us jų gebėjimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: mokykla, Šalčininkų ajonas, saky inė is o ija, e noling is ika, mokymasis, au obiog a inis pasakojimas. ABSTRACT The s udy aims o in es iga e, using he o al his o y me hod, he ole o school in he au obiog aphical na a i es o olde esiden s in he Šalčininkai dis ic , he p e ailing a i udes owa ds i , and he cul u al and social aspec s o he pas cen u y e lec ed in he na a i es unde s udy. The esea ch ma e ial consis s o au obiog aphical s o ies o he olde gene a ion eco ded du ing he 2012 and 2016 expedi ions o he Šalčininkai and Die eniškės egions. The analysis highligh ed he impo ance and sensi i i y o his opic, he impac o ha d labou and he dange s o wa ha dis anced he pa icipan s om school, as well as hei desi e o sha e hei expe iences wi h o he s. A change in a i udes owa ds school was also obse ed: as li ing condi ions changed, a ending school came o be seen as a na u al and accessible phenomenon o all. Finally, he analysed na a i es e ealed he sel -es eem o he pa icipan s: a endency o unde es ima e and de alue hei own achie emen s, abili ies and in elligence, o , con e sely, a endency o emphasise ac s ha demons a e hei o he abili ies. KEYWORDS: school, Šalčininkai dis ic , o al his o y, e hnolinguis ics, lea ning, au obiog aphical na a i e. 2 ĮVADAS Bend inės lie u ių kalbos žodyne pa eikiamos ys žodžio mokykla de inicijos: 1. ‘mokymo i ugdymo įs aiga’; 2. ‘mokymas, išmokymas, mokslas, pa i is’; 3. ‘meno, mokslo, li e a ū os k yp is, pak aipa, me odas’ (BLKŽ). Apib ėž ys ilius uoja, jog pi miausia mokykla su okiama kaip pas a as a ins i ucija, ku ioje yks a la inimas bei žinių pe eikimas. Ši eikšmė glaudžiai susijusi su an a, abs ak esne i pla esne samp a a – mokykla y a eikla, mokymo i mokymosi yksmas, kai pe duodamos i įgyjamos žinios apie pasaulį. Taigi, mokykla labiau apa inama su š ie imu a ne gi pe isą gy enimą sukaup a pa i imi. T ečioji de inicija susijusi su mąs ymo k yp imi a ba idėjų inkiniu, ku į panašias me odologines pažiū as u in is asmuo gali pe im i i aiky i sa o moksliniuose, meniniuose a li e a ū iniuose da buose. Ki aip a ian , mokykla y a i pas a as, i mokymosi p ocesas, i mokslo, meno a li e a ū os k yp is. Šiame da be mokykla su okiama ne ik kaip izinė ie a, be i kaip ugdymo, žinių pe eikimo i įsisa inimo p ocesas, . y. an oji BLKŽ de inicija. Toks pasi inkimas g indžiamas uo, kad analizuojamuose i iamosios im ies au obiog a iniuose pasakojimuose dėmesys dažnai k yps a ne į mokyklą kaip lokaciją, o į mokymosi pa i į i jos eikšmę esponden ų gy enime. Apibend inusi a kū us Lie u os nep iklausomybę p iim ą Š ie imo įs a ymą, an opologė K is ina Šlia ai ė kons a uoja, jog Lie u oje y auja ole an iška edukacinė poli ika, ga an uojan i e ninėms mažumoms mokyklinį ugdymą gim ąja kalba i ka u į i inan i lie u ių kalbos s a usą kaip als ybinės i iešosios kalbos (Šlia ai ė 2018: 145– 150). Tačiau da p ieš šim me į Lie u oje, ypač y inėje i pie inėje šalies dalyje, klos ėsi isai ki okios aplinkybės. XX a. Vilniaus k aš e susida ė i in nes abili poli inė padė is. 1918 m. Lie u ai paskelbus nep iklausomybę nuo ca inės Rusijos, jau 1920 m. als ybei p iklausan is Vilniaus k aš as bu o užim as Lenkijos i liko jos sudė yje iki pa 1939 m. spalio 29 d. Po kiek daugiau nei pusmečio – 1940 m. bi želio 15 d. – ši e i o ija bu o okupuo a So ie ų Sąjungos, o 1941 m. – nacių Vokie ijos. 1944 m. Vilniaus k aš as, kaip i isa Lie u a, pa eko į SSRS sudė į, iš šios p iespaudos išsilais ino ik be eik po penkių dešim mečių – 1990 m. Tokia sudė inga i pe maininga geopoli inė si uacija eikė i šių ie o ių gy en ojų kasdienybę, aigi i mokyklų a ką – ji ki o sulig naujos aldžios nus a y ais pokyčiais. 1920 m. Lenkijai užėmus Vilniaus k aš ą, yko a šus polonizacijos p ocesas. Jis s ip iai pa eikė š ie imo poli iką. Lenkų kalba įsi iešpa a o kaip als ybinė, ugdymo i namų kalba, o d asininkai ka alikybę siejo su lenkų au a (Vidugi is 1995: 429). Tačiau lenkų kalbos į i inimas isose s i yse nea i iko isų Vilniaus k aš o gy en ojų po eikių. „Ry o“ d augija laikėsi pozicijos lie u iškose Die eniškių apylinkėse išsaugo i lie u išką palikimą i už ik in i aikų edukaciją gim ąja kalba, no s dėl bend uomenės eiklos ibojimo įgy endin i šį ikslą bu o sunku. An ai lie u iškas p adines mokyklas s eig i leis a ik ga us lenkų aldžios su ikimą i jai pa i inus dės an į moky oją (Ma inkėnas 1968: 52; E eminas 2013: 117). Tai d augijos nesus abdė, p iešingai – paska ino lie u išką š ie imą i pa io ines idėjas pla in i slap ose mokyklose bei biblio ekose. Siekian s ip in i lenkiškas mokyklas, lie u iškų mokymosi ins i ucijų bu o a sisakoma. Tai įž elgiama i Vilniaus k aš o isuomenės eikėjo Vinco Ma inkėno pasakojime. 1923 m. Didžiuliuose įku a lie u iška p adinė mokykla jau 1925 m. bu o užda y a, ačiau po ie os gy en ojų p o es ų jos eikla a naujin a 1926 m. pabaigoje i išlaiky a iki 1933 m. O 1932 m. sus abdy a Žižmų lie u iškos š ie imo ins i ucijos eikla (Ma inkėnas 1968: 52–55). Kalbininkas Zigmas Zinke ičius užsimena, jog lie u iškose ie o ėse lie u ių kalbos pamokos ykda o ben laikinai. Jo žodžiais a ian , 1934 m. lie u ių kalbos bu o mokoma 98 mokyklose, ačiau ai nebu o da oma kokybiškai, nes dės an ys moky ojai ne u ėjo pakankamai lie u ių kalbos kompe encijų (Zinke ičius 1992: 225–226). Ano is o iko S anislo o Bucha ecko, Lenkijos okupacijos me u Vilniaus k aš e i Šalčininkų ajone daug aikų nelankė p adinės mokyklos, no s 1927 m. Lenkijoje p iim as įs a ymas dėl p i alomojo 3 p adinio mokymo (Bucha eckas 1992: 120). Kaip pag indinius ne aikščiojimo į mokslo įs aigą mo y us au o ius nu odo neigiamą ė ų požiū į į ugdymo įs aigą i š ie imą, sudė ingas uome ines ekonomines sąlygas i lie u ių neno ą š ies i sa o aikus lenkų kalba. Tole ancijos s oka bu o būdinga ne ik lenkų aldžiai. A odo, kad XX a. pi moje pusėje, į emp ais laikais, nesis eng a ieško i komp omisų i de mės, o siek a pa ody i naujos aldžios galią menkai ea siž elgian į ik uosius į ai ių e ninių g upių po eikius. P ieš 1940 m. so ie ų okupaciją, 1939 m., Lie u a a ga o Vilniaus k aš ą. Šis umpas laiko a pis bu o palankus lie u ių kul ū ai, ačiau disk iminuojan is ki ų asmenų eisių a ž ilgiu. Pasak is o ikės Ba ba os Jundo-Kaliszewskos, Lie u os aldžios laiko a pis pasižymėjo lenkų kalbos elimina imu iš iešumos, lenkiškos simbolikos i ga ė a džių naikinimu, lenkiškų mokyklų eiklos s abdymu, moky ojų a leidimu i S epono Ba o o uni e si e o užda ymu (Jundo- Kaliszewska 2019: 63–64). Nacių aneksijos laiko a piu Šalčininkų k aš o gy en ojai pa y ė ne ienodą po eikį. No s yko ge manizacija, lie u iams pa yko išlaiky i š ie imą lie u ių kalba (Lesys, Niūnia ai ė-Lesienė 2012). O lenkiškose p adžios mokyklose lenkų, lie u ių i okiečių kalbų pamokų skaičius bu o ienodas, ai ska ino lenkų pasip iešinimą, edukacinių įs aigų nelankymą i slap ų lenkiškų mokyklų kū imąsi (Bucha eckas 1992: 144–147). Po An ojo pasaulinio ka o padė is Lie u oje da pablogėjo. Šaliai eko ne ik susidu i su ka o pada iniais, okiais kaip nep i eklius a sunioko i mies ai i kaimai, be i pa i i an ąją so ie inę okupaciją. Tačiau ypač sudė ingos sąlygos y a o Vilniaus k aš e, ku is penk ojo dešim mečio pabaigoje užėmė pasku ines pozicijas pagal p adinę mokyklą lankančių aikų skaičių (S a inskienė 2024: 74–75). Sla is as Vale ijus Čekmonas kalba apie ijų p iežasčių lem ą šio k aš o ekonominį i kul ū inį nuosmukį: aldžios ep esijos i p ie a a p ieš in eligen iją, epa iacija į Lenkiją bei jaunuomenės k aus ymasis į Vilniaus mies ą (Čekmonas 2017 [1995]: 97). Pe pi mąją (1945–1947 m.) i an ąją (1955–1959 m.) epa iaciją į Lenkiją Vilniaus k aš ą paliko apie 220 ūks ančių lenkų (Gó ecki 2005: 71–72). Šis p ocesas s ip iai pa eikė i Šalčininkų ajoną – jame pasiliko ik 1/3 in eligen ijos (Čekmonas 2017 [1995]: 97). Be abejo, ge esnių gy enimo sąlygų dai ėsi i moky ojai. 1945–1946 m. Vilniaus apylinkes palikusių k ali ikuo ų pedagogų galėjo bū i apie 1300 (S a inskienė 2011: 17). Iš šių odiklių aiškėja kebli i sma kiai kin an i demog a inė egiono padė is bei išsila inusios, ekonomiškai s abilios isuomenės ne ek is. Be jos bu o sunku a sigau i ka o ne ekčių pa eik iems gy en ojams, ypač susibū usiems uš ėjančiuose kaimuose. Pi maisiais poka io me ais mokyklų būklė bu o i in sudė inga: y a o sku das, ūko i lie u ių, i lenkų kalbų moky ojų, mokomosios medžiagos, kancelia inių p iemonių i ne mokyklinių suolų (S a inskienė 2011: 18; 2024: 66–68). Tokias a ganas š ie imo sąlygas ilius uoja is o ikės Vi alijos S a inskienės pa yzdys, jog 1946 m. Die eniškių lie u iškoje p adinėje mokykloje moky a usų kalba, nes uo me u di busi moky oja lie u iškai kalbė i nemokėjo (S a inskienė 2011: 19). Mokymosi kalbos i gi į ai a o. No in iems įgy i išsila inimą lie u ių kalba nebu o op imalių galimybių. Geog a as Pe as Gaučas dės o, kad šeš ajame dešim me yje Pie yčių Lie u os e i o ijoje eikė ik kelios lie u iškos ugdymo ins i ucijos i ik mi us S alinui, 1957 m., lenkiškose mokyklose a ida y os pa alelinės lie u iškos klasės. Tačiau aldan B ežne ui ne usų dės omąja kalba eikiančių mokymosi įs aigų bu o spa čiai a sisakoma (Gaučas 2000: 47). Mokslas lenkų kalba aip pa bu o nepageidau inas (S a inskienė 2011; Kamilewicz- Rucińska 2017). 1944 m. lenkiškų ugdymo įs aigų bu o 213, o 1947 m. jau 197, uo a pu lie u iškų i usiškų mokyklų skaičius augo (S a inskienė 2011: 20). Pag indinis aldžios ikslas bu o ne išsaugo i kalbinę į ai o ę, o usi ikuo i Lie u os gy en ojus i įskiepy i komunis inę ideologiją. Iš dalies šie ikslai bu o pasiek i. Socialinių mokslų y ėja Danu a Kamilewicz-Rucińska nu odo, jog jau sep in ojo dešim mečio p adžioje usiškos mokyklos suda ė 60 % isų Lie u os š ie imo įs aigų (Kamilewicz-Rucińska 2017: 126). A siž elgdami į usų kalbos p es ižą i panašumą į lenkų kalbą, dalis lenkų p agma iškai dažniau inkda osi 4 aikus leis i bū en į usiškas edukacines ins i ucijas, no s bū a i už mokslą gim ąja kalba pasisakiusių šeimų (S a inskienė 2024: 78). Ap a i moksliniai da bai odo, kad Šalčininkų ajono e i o ijoje XX a. p adžioje poli inė a ka bu o nes abili, kas dešim me į besikeičian i. Žmonės gy eno nežinomybėje – os į es os naujo ės bu o keičiamos ki omis. Dėl o dalis pasi u inčiųjų iš yko ieško i saugesnės aplinkos, o likusieji mėgino p isi aiky i p ie naujos san a kos. Ugdymo įs aigose mažiausieji aip pa u ėjo adap uo is p ie is ki okios dės omosios kalbos a ba dėl ė ų nepa iklumo a maiš o p ieš aldžios diegiamą poli iką į mokyklą nebu o leidžiami. 1. TYRIMO OBJEKTAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Šiame y ime ado aujamasi e noling is ės i dialek ologės Halinos Pelcowos (2014; 2023) iškel a eo ine p ielaida, kad kiek iena a minė iš aiška y a kul ū iškai mo y uo a, a spindin i p aei ies ealijas bei adicijas, žmogaus išgy enimus i jungian i anks esnių ka ų pa i į su daba imi. Taigi, ja emian is keliamas da bo ikslas – pasi elkus saky inės is o ijos me odą, išnag inė i, kokį aidmenį Šalčininkų ajono y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniuose pasakojimuose a liko mokykla, koks požiū is į ją y a o i kokie p aei o amžiaus kul ū iniai bei socialiniai aspek ai a sispindi nag inėjamuose na a y uose. Užsib ėž am ikslui įgy endin i keliami okie užda iniai: 1) ap a us saky inės is o ijos i e noling is ikos bend umus nus a y i, kaip jų de inimas galė ų bū i p a a us nag inėjan daugiakalbį i daugiakul ū į Šalčininkų ajoną; 2) emian is kokybiniais duomenimis, išsiaiškin i, kokį aidmenį u ėjo mokykla y esniosios ka os esponden ų gy enime; 3) a skleis i, kaip kei ėsi mokyklos samp a a i s a ba besikeičian socialiniam i is o iniam kon eks ui. S aipsnyje pa eikiama 14 pa eikėjų (10 mo e ų i 4 y ų) au obiog a inių pasakojimų iš aukų analizė. P is a oma medžiaga – ga so į ašai, suda an ys dalį 2012 i 2016 m. ekspedicijų į Die eniškių i Šalčininkų apylinkes 1 ezul a ų. 2012 m. ekspediciją į Die eniškių mies elį i Die eniškių bei Poškonių seniūnijas o ganiza o Lie u ių kalbos d augija, o jai ado a o Ri a U nėžiū ė i habil. d . Boni acas S undžia. Jos ikslas – iksuo i sociokul ū inį, kalbinį i e nologinį k aš o pa eldą. Sociokul ū inės anke os pasi elk os kaip į ankis klausimams sis emin i i de aliems pa eikėjų au obiog a iniams pasakojimams išgau i. Pab ėž ina, kad no s klausimai bu o s uk ū uo i, pašneko ai galėjo ink is, ku ias emas plė o i i ku ių eng i. 2016 m. medžiaga suda o p o . d . K is inos Ru ko skos asmeninių a chy ų dalį – ai Šalčininkų ajono ga baus amžiaus in o man ų au obiog a iniai pasakojimai. Vykdan šį y imą analizuo ų ga so į ašų ukmė – 9 alandos. 2012 i 2016 m. su ink i duomenys a imi uo, kad y imo im į suda ė panašaus amžiaus – 1924–1948 m. gimusi – y esnioji ka a, ku i pasakojo apie p aei į: aikys ės laikus, šeimą, da bą, š en es i pan. Tokia medžiaga leidžia analizuo i ne ik indi idualias gy enimo is o ijas, be i pla esnius kul ū inius bei socialinius p ocesus, o ma usius žmonių požiū į į mokyklą i san ykį su ja. No s pe ekspedicijas sukaup a ku kas daugiau pokalbių su in o man ais, ykdan šį y imą o ien uojamasi į gilesnę au obiog a inių pasakojimų analizę, odėl pasi ink a ik maža medžiagos dalis. Kaip pab ėžia eng ų kilmės kalbininkas Zol ánas Dö nyei, i ian kokybinius duomenis, in e iu skaičius mažiau ele an iškas, nes panašių analizių ikslas y a ge iau sup as i kiek ieną pasakojimą, aigi kompleksiškus eiškinius (Dö nyei 2007: 39–42), šiuo a eju – mokyklos samp a ą i mokymosi pa i is a p y esniosios ka os a s o ų. Kaip an ai lenkų e noling is o Damiano Gocóło y imas, ku iame nag inėjami penkių 35–65 me ų 1 Šio s aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja ekspedicijų ado ams p o . d . K is inai Ru ko skai, Ri ai U nėžiū ei i habil. d . Boni acui S undžiai už galimybę pasinaudo i ga so į ašais. 5 esponden ų au obiog a iniai pasakojimai (Gocół 2020). Mokslininkui s a bu, kaip ski ingų amžiaus ka ego ijų a s o ai kons uoja na a y ą, kaip asmeninė pa i is susipina su kul ū iniais bei socialiniais eiksniais i kokią į aką ki ų g upių e ybės u i in o man ų eiksmams. Remian is šiame da be nag inėjamu au obiog a iniu pasakojimu, au o iai gimė i užaugo Šalčininkų ajone a ba į jį pe sikėlė jaunys ėje i en p aleido didumą gy enimo. Jų aikys ė paženklin a poli inių pokyčių, ad i mokymosi pa i is, kaip bus ap a iama, sma kiai ski iasi nuo daba inių ealijų. S engian is už ik in i pa ogumą pa eikėjams i suda y i sąlygas jaukiam i išsamiam dialogui, pokalbiai yko jiems pa ogiu kalbiniu kodu. Lie u ių a me kalbėjo 3 in o man ės, 8 pasi inko lenkų kalbą a ba jos a mę, po ieną esponden ą kalbėjo usų kalba bei usų i gudų a mėmis. Kai ku ie nu odė, kad pasi ink ą kalbą a jos a mainą a oja kasdien, ačiau bū a i okių, ku ie kasdienėje komunikacijoje bend auja po p os u, be klausėjo aki aizdoje jos a o i neno ėjo. Pasakojimuose, ku ių ukmė s y uoja nuo 15 minučių iki 2 alandų, bene isi pašneko ai ben keliais žodžiais užsiminda o apie mokyklą. Vieni no iai i de aliai pasakojo apie moky ojus, pamokose nu ikusias is o ijas, lanky ų klasių skaičių, ki i a si ne u ėjo ko pasaky i, nes mokyklos nelankė a ba lankė mažai. Vis dėl o i jų is o ijose kalbama apie š ie imą, o pasakojimo u inys y a oks pla us i e ingas, kad jų pasisakymai suda o didžiąją šiame s aipsnyje ci uojamos medžiagos dalį. Responden ai koduojami pagal ly į ( y as a ba mo e is), gimimo me us a ba amžių in e iu me u i gy enamąją ie ą. 2. ŠALČININKŲ KRAŠTO DEMOGRAFINĖ IR LINGVISTINĖ PADĖTIS Siekian pag įs i me odo ak ualumą, p asminga ben umpai apž elg i i iamojo egiono kalbinę i e ninę padė į 2 . Šalčininkų ajonas e nine sudė imi nepanašus į ki as Lie u os ie o es. Jame są eikauja lie u ių, lenkų, usų i bal a usių e ninės g upės. K aš o kul ū inę į ai o ę liudija S a is ikos depa amen o duomenys. 2021 m. Šalčininkų ajone gy eno be eik 85 % sla akalbių kul ū ų a s o ų (76,3 % lenkų, 5,0 % usų, 2,9 % bal a usių i 0,6 % uk ai- niečių), lie u iai suda ė os 12,6 % 3 . Tokia sla ų kul ū ų dominuojama e ninė sudė is lemia i šios ie o ės kalbinę padė į. Kalbininkės Danguolė Mikulėnienė i K is ina Ru ko ska Šalčininkų ajone ski ia šiuos kalbinius kodus: lie u ių kalbą, lie u ių a mę, lenkų kalbą, lenkų a mę, gudų a mę (ne e ai pačių gy en ojų adinamą po p os u), usų kalbą i usų a mę. Iš jų lie u ių kalbos a mė a ojama Die eniškių apylinkėse, o usų kalba i jos a minė a maina, pasak au o ių, papli usi a p Šalčininkų ajone gy enančių sen ikių (Mikulėnienė, Ru kowska 2013: 464). Įž algas apie kalbinę padė į Šalčininkų k aš e papildo dialek ologės Viole os Meiliūnai ės y imai. Remdamasi Šalčininkų ajono kalbinio k aš o aizdžio i p ie sak alinių pas a ų iškabin ų skelbimų duomenimis, V. Meiliūnai ė (2022: 160–171) iksuoja d ikalbys ės i ne ikalbys ės a ejus, ačiau lie u ių kalbos aidmenį ma o ik kaip o malųjį – als ybinės, ačiau silpnai komunikacinę unkciją a liekančios kalbos. Paaiškėja, kad iešosios ins i ucijos skelbimus ašo lie u ių i lenkų kalbomis, o p i a ūs e slai i pa ieniai asmenys dažniau linkę pa eik i in o maciją lie u ių i usų kalbomis, e ka čiais pasi aiko i ikalbių – lie u ių, lenkų i usų kalbų – skelbimų. Tendenciją skelb i in o maciją ne lenkų, o lie u ių i usų kalbomis V. Meiliūnai ė e ina kaip ealios Šalčininkų k aš o kalbinės aplinkos a spindį. Be o, y ėja užsimena i apie Šalčininkų egioninį laik aš į „Šalčia“, iš esmės leidžiamą usų kalba, ik iš dalies pa eikian s aipsnių e imus į lie u ių i lenkų kalbas (Meiliūnai ė 2022: 170). Dialek ologė Nijolė Tuomienė p idu ia, kad usų kalba Šalčininkų egione laikoma p es ižiškesne, dėl o plačiai a ojama iešosiose e d ėse idu inės i jaunesniosios ka os gy en ojų; ji dažnai užgožia lenkų kalbą, aip is sma kiau konku uodama su jaunosios ka os 2 Nuodugni Šalčininkų k aš o kalbinės padė ies apž alga y a dialek ologės Nijolės Tuomienės s udijoje Kalba i apa ybė Pie yčių Lie u os i Bal a usijos pa ibiuose (XX a. II pusė – XXI a. p adžia) 1 (Tuomienė 2023: 33–62). 3 Plačiau ž . h ps://osp.s a .go .l /l /s a is iniu- odikliu-analize?hash=58bdd9a5-b274-42c9-98d0- cd83c5724724#/. 6 g e ose populia ėjančia lie u ių kalba (Tuomienė 2022: 187–189). Šios iš ados leidžia kalbė i apie is da esamą sla ų kalbų, o ypač – nemažėjan į usų kalbos p anašumą i iamame egione, no s didėjan i lie u ių kalbos s a ba aip pa pas ebima. A k eip inas dėmesys, jog daugiakalbiame egione kalbos ne unkcionuoja a ski ai iena nuo ki os, o są eikauja i ski ingai eiškiasi komunikaciniame ak e. N. Tuomienė, emdamasi 1964–1990 m. i 2011–2013 m. ekspedicijų į Pie yčių Lie u os ie o es ga so į ašais, iš y ė jose būdingas kodų kai os ap aiškas i unkcijas. Pas a ųjų nus a ė penkias: e e encinę, aldomąją, apa ybinę, me a o inę i me aling is inę (Tuomienė 2023: 103–117). Amžius iden i ikuojamas kaip kodų kai ą lemian is eiksnys. Mokslininkė kons a uoja, jog y esnioji ka a u i s ip esnę sąsają su ie ine a me po p os u, o a pusa yje bend aujan idu inei i jaunesniajai ka ai andama lie u ių, lenkų i usų kalbų elemen ų. Ši s udija liudija išski inę Šalčininkų k aš o kalbinę padė į i isų egione a ojamų kalbų eikšmingumą min ims i kalbančiojo apa ybei eikš i. 3. SAKYTINĖS ISTORIJOS METODO ATSIRADIMAS Ano ienos au o i e ingiausių Glazgo uni e si e o saky inės is o ijos y ėjų i me odologinių gai ių au o ių Lynn Ab ams, saky inė is o ija sup an ama d ejopai: kaip p ocesas, . y. y imo me odas, pokalbis, pe ku į enkama in o macija apie p aei į, i ezul a as – su ink a i į ašy a medžiaga, aigi, galu inis esponden o pasakojimas (Ab ams 2010: 2). Šis saky inės is o ijos e minas siejamas su is o iku i žu nalis u Allanu Ne insu, 1948 m. įkū usiu Kolumbijos uni e si e o Saky inės is o ijos y imų biu ą (Columbia O al His o y Resea ch O ice) (Ri chie 2003: 22). Saky inė is o ija bu o i ebė a aikoma siekian a ku i p aei ies į ykius, da as, ak us a ie o es, ačiau XX a. pabaigoje a k eip as dėmesys, kad okiame pasakojime apie p aei į, kaip a gumen uoja žinomas šio me odo p ak ikas Alessand o Po elli, a sispindi ne iek is o inės pe ipe ijos, kiek pa s pasako ojas, jo požiū is, į ykusių ealijų e inimas, nuos a os bei p aei ies i daba ies san ykis (Po elli 1981: 99– 100). A siž elgian į šį eiginį, šio da bo au o ės nuomone, pasakodamas p ieš ku į laiką (juolab p ieš daugelį me ų) nu ikusias is o ijas, žmogus gali suklys i, supainio i ak us, kelis epizodus sulie i į ieną, nep isimin i a ba sąmoningai nede alizuo i kai ku ių p aei ies epizodų, ku ie me odą aikančiam mokslininkui galbū bū ų esminiai. Vis dėl o, nepaisan galimų ne ikslumų a ba į ykių išk aipymų, galima įž elg i, kokią į aką p aei ies nu ikimai pada ė pasako ojo apa ybei, kaip jie bu o su okiami anksčiau i kaip ai da oma kalbėjimo me u. Ki aip sakan , iš pasakojimo apie anuos laikus daugiau sužinoma apie pa į kalbė oją, jo subjek y ius e inimus, jausmus i žiū os ašką. 3.1. Saky inės is o ijos me odo a si adimas i aikymas Lie u oje XXI a. p adžioje 4 saky inės is o ijos me odas p adė as aiky i i Lie u os mokslininkų. Me odas laiky as i in pa ankiu siekian a skleis i so ie mečiu dėl spaudos cenzū os i naudo ų ep esijų nieku ne iksuo us žmonių išgy enimus i iššūkius. Poli ologės Inga Vinog adnai ė, Ainė Ramonai ė, Jū a ė Ka aliauskai ė, Jogilė Ulinskai ė i Ry ė Kukulsky ė kolek y inėje monog a ijoje Saky inė is o ija kaip so ie mečio y imo me odas disku uoja apie šio me odo op imalų p i aikymą nag inėjan komplikuo ą so ie inės okupacijos laiko a pį (Vinog adnai ė i k . 2018). Is o ikas Au imas Š edas ne ik aiko šį me odą, be i ap a inėja o malius jo aspek us, pa yzdžiui, saky inės is o ijos me odo p i alumus i ibo umus (Š edas 2010), i ašo apie jo aidą Lie u oje (Š edas 2018). Pasi elkusi dešim ies mo e ų gy enimo 4 Au imo Š edo s aipsnyje Fo my dialogu pamięci i his o ii w humanis yce li ewskiej po oku 1990 (wyko zys anie me ody o al his o y) užsimenama, kad da XX a. a puka io i so ie mečio laiko a piu enkan duomenis apie e ninės kul ū os pap očius, is o iją i kasdienybę a lik i lauko y imai bu o pa em i e nog a ine apklausa, ku i dėl s uk ū uo o klausimyno o mos, pasak y ėjo, nė a laikoma saky inės is o ijos o ma i ne u i su ja bend ų b uožų (Š edas 2018: 272). 7 pasakojimus is o ikė Dalia Ma cinke ičienė (2007) i ia so ie mečiu gy enusių Lie u os mo e ų apa ybių modelius i siekia nus a y i joms į akos u ėjusios komunis inės ideologijos laipsnį. Sociologė I ena Šu inienė (2020) analizuoja so ie mečiu, . y. p aei o amžiaus 8-ame dešim me yje, gimusių i augusių, ačiau į suaugusiųjų gy enimą nep iklausomoje Lie u oje įžengusių asmenų aikys ės p isiminimus, So ie ų Sąjungoje aiky ų p ak ikų e inimus bei pasakojimus apie ė ų i senelių pa i is. Apibend inan ap a iamo me odo aikymą Lie u oje galima saky i, kad jis dominuoja analizuojan so ie mečio gy enimo sąlygas i okupacijos po eikį isuomenės gy enime, ačiau aip pa pab ėž ina, jog saky inė is o ija mokslininkams padeda sužino i, kaip pa ys žmonės sup an a i analizuoja p aei ies į ykius. Ki aip a ian , k yps ama ne ik į is o iją, be i į žmonių subjek y ų požiū į. Folklo is ikoje laikomasi įsi ikinimo, kad kiek ieno žmogaus pasakojimas e as dėmesio. Jo u inys i o ma, ga sesni pasisakymai i nu ylėjimai, juokas i aša os, pa i ys i išgy enimai, emos, ku ioms eikiamas p io i e as a ku ių neno ima p isimin i, leidžia sup as i pa į pa eikėją, jo san ykį su aplinkiniais i supančiu pasauliu. T umpai a ian , olklo is ai ne u i lūkesčių išgau i žinių apie juos dominan į y imų lauką, nes, jų įsi ikinimu, apie pasakojimo e ę byloja ne ak ų gausa, o jame a sispindin i esponden o esybė (Būgienė 2018: 200). Socialinės iloso ės Ju gos Jonu y ės, olklo is ės Linos Būgienės i li e a ū ologo Aleksand o K asno o monog a ijoje Lie u os pasienio mies elių a min is i apa ybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis (Jonu y ė i k . 2013) paž elg a į žmogaus a min į, jos a ian iškumą, ski ingus ų pačių į ykių pa eikimus i daba inių ealijų po eikį p aei ies pasakojimų u iniui bei o mai. Sociologė Sigi a K aniauskienė (2005) y a y usi i palyginusi au obiog a iniuose pasakojimuose a sispindinčias y ų i mo e ų socialinės ly ies p ak ikas. Au o ės iš adas pa i ino i papildė L. Būgienės (2012) s udija apie au obiog a iniuose na a y uose a sispindinčią abiejų lyčių apa ybę i ją ugdančius į ykius, kalbinę aišką i san ykį su olklo u. Kaip pas ebima, lie u ių mokslinėje li e a ū oje populia i iek į ak ologiją, iek į indi idą o ien uo a saky inės is o ijos p ieiga, o ka ais, pa yzdžiui, D. Ma cinke ičienės (2007: 8) da be, i jų a pusa io de inimas. Pab ėž ina, jog dėl pi minio me odo aikymo is o iniams ak ams a ku i, o ne indi idui pažin i a jo a minčiai i i, saky inės is o ijos e minas 5 ne i in mėgs amas olklo is ų, jie mieliau enkasi na a y o a au obiog a inio pasakojimo są okas. A siž elgian į saky inės is o ijos me odologinę aidą i is didėjan į dėmesį subjek ui, manoma, kad y a pag indo minė us e minus a o i sinonimiškai. No s saky inė is o ija nep i alo bū i au obiog a inė, daugelyje jos pasakojimų pasi eiškia au obiog a iniai elemen ai, subjek y us p aei ies į ykių e inimas i pasakojančio asmens pe spek y os a skleidimas (Ab ams 2010: 26). Šis eiginys akcen uoja saky inės is o ijos i au obiog a inio pasakojimo (ypač žodinės jo o mos) bend umus. 3.2. Saky inės is o ijos aikymas e noling is ikoje Saky inės is o ijos me odas sulaukė didelio į indi idą o ien uo ų e noling is ų dėmesio. Jis leidžia y ėjams pama y i, kaip p aei ies eiškiniai su okiami juos išgy enusio žmogaus. Bū en okia p ieiga domina saky inę is o iją pasi elkiančius e noling is us (Pelcowa 2014; 2023; Ru ko ska 2018; 2019; 2020; Gocół 2020; 2023), ku iems ūpi ne iena objek y i iesa, o kiek ieno asmens žodžiais pe eikiama subjek y i ik o ės in e p e acija. E noling is ė K is ina Ru ko ska siūlo naujo išką, Lie u oje da ik populia ėjan į saky inės is o ijos me odo aikymą. Remdamasi lenkų dialek ologės Halinos Pelcowos eiginiais, jog a minis eks as y a is o ijos, kul ū os i adicijų šal inis, ku į pasako ojas no iai pe eikia ki oms ka oms, o kaime gy enančio asmens na a y as ykš a subjek y umu bei asmeniniais išgy enimais i e ybėmis g indžiamu e inimu (Pelcowa 2023: 133), K. Ru ko ska papildomai nu odo, kad oks eks as y a inkamas į ankis „pap as o žmogaus“ a minčiai i apa ybei i i (Ru ko ska 2018; 2019; 2020). Subjek y us žiū os aškas 5 Mokslinėje li e a ū oje esamą e minų į ai o ę y a ap a usi Joanna Bo na (2004). 8 čia laikomas p i alumu, nes panašios medžiagos analizė leidžia pažin i i iamos bend uomenės pasaulio samp a ą, iden i e ą i aksiologinę sis emą. Naudodamasi ap a iamu me odu, K. Ru ko ska nag inėja Kauno apylinkėse esančių lenkakalbių mies elių (Ru ko ska 2020) i Lie u os šiau ės y ų pa ibio – Meikš ų i Smal ų apylinkių (Ru ko ska 2018) – y esniosios ka os pa eikėjų saky ines is o ijas i jų a min yje išlikusį i kalba pe eikiamą d a o aizdą. Taip mokslininkė įamžina eilinio kaimo gy en ojo menamus aspek us, okius kaip d a o iš aizdą, šalia esančius pas a us, als iečių i ponų san ykius, pas a ųjų isuo inę eiklą, į juos susida iusį požiū į i k . Šalčininkų ajonas, daugiakalbis i daugiakul ū is Lie u os kampelis, suda o ypač palankią e pę saky inės is o ijos y imams, a skleidžian iems ie os gy en ojų a min ies i apa ybės sanda ą. E noling is ikos sekėjams ienas s a biausių saky inės is o ijos me odo p i alumų y a as, kad pe pokalbį apie p aei į in o man ai gali lais ai ku i pasakojimo u inį i pab ėž i no imus dalykus. Tikslesnę i išsamesnę u inio aišką ga an uoja pasako ojams su eikiama galimybė a o i jiems a imesnį kalbinį kodą – bend inę kalbą, a mę a ba kelių kalbinių kodų elemen us, ai ypač s a bu a siž elgian į šiame s aipsnyje ap a iamo egiono e ninę i kalbinę į ai o ę. Ne mažiau eikšminga i pasakojimo o ma. Kalbinės i nekalbinės p iemonės – emocinis k ū is, į a džiai, modi ika o iai a nu ylėjimai – padeda sup as i ne ik ai, kas pasakojama, be i kaip pa s pa eikėjas e ina į ykius, koks jo san ykis su p aei imi. Apibend inan y imo me odiką, galima eig i, kad saky inės is o ijos me odu į ašy as pasakojimas a spindi p aei ies gy enimo būdą, jo e inimą, aip pa kul ū inį palikimą bei jo s a bą daba yje. 4. MOKYKLOS ĮVAIZDIS ŠALČININKŲ IR DIEVENIŠKIŲ KRAŠTO GYVENTOJŲ AUTOBIOGRAFINIUOSE PASAKOJIMUOSE Šioje dalyje bus ž elgiama į esponden ų saky inėse is o ijose plė ojamą mokyklos emą. Kaip jau užsimin a, pa eikėjai mažai kalba apie jos iš aizdą a joje pa i us išgy enimus. Jų na a y uose eikiau a siskleidžia mokyklos lankymą apsunkinusios aplinkybės, požiū is į ją i su ugdymo įs aigos (ne)lankymu susijusi esponden ų sa i e ė. 4.1. Mokyklos lankymą apsunkinusios aplinkybės Šiais laikais mokykla su okiama kaip mūsų – i mažųjų, i suaugusiųjų – gy enimo dalis. Tačiau, kaip ap a a šio da bo į ade, da pas a ojo amžiaus pi moje pusėje i idu yje y a o isai ki okia poli inė i socialinė aplinka – ai a spindi i pačių pa eikėjų pasakojimas. Paklaus i, kiek klasių baigė, dauguma in o man ų p ipažįs a, kad jiems ne eko siek i mokyklinio išsila inimo a ba ai da y i galėjo ik kele ius me us. Jei oks klausimas bū ų užduo as anke oje, in o man as u ė ų galimybę a ba pa s į ašy i baig ų klasių skaičių, a ba pasi ink i ieną iš siūlomų a sakymo a ian ų su nu ody ais in e alais. Tačiau pe pokalbį, pasakodami apie senas ealijas, žmonės gauna p ogą pakomen uo i sa o a sakymą i paaiškin i, kodėl nu iko bū en aip. Tai eiškia, jog saky inės is o ijos me odu gau a medžiaga su eikia pa eikėjui p o agonizmą i suda o sąlygas e in i i plačiau a pasako i p aei ies išgy enimus. Responden ų lūpomis, dažniausi mokyklos nelankymo kal ininkai – ka as, da bas i a s umas. Ka as sujaukda o isų, ne i aikų, kasdienybę (1), (4), pe ka ą š ie imo ins i ucijos būda o sudeginamos (2), (3) a ba užimamos kaimą užg obusios ka iuomenės (3). Panašų a ejį, ašydamas apie Eišiškių idu inę mokyklą, dokumen uoja S. Bucha eckas. Pasak jo, 1943 m., pe nacių okupaciją, ji bu o pasisa in a okiečių okupan ų (Bucha eckas 1992: 145). V. S a inskienė Vilniaus k aš e i gi iksuoja izinių pas a ų, ku iuose bū ų bu ę galima eng i pamokas, ūkumą. Mokslininkė komen uoja, kad 1948 m. šią p oblemą, no s i nesėkmingai, bandy a sp ęs i įs a ymu, ku iuo apleis iems i palik iems objek ams ski iama š ie imo paski is (S a inskienė 2024: 67). 9 (1) i (2) na a y ai u i panašumų – abiem a ejais a ojamas junginys i wsio, i wszys ko „i iskas“. Pi muoju a eju jį pa a odama esponden ė b ėžia ibą a p ealijų p ieš b u alaus An ojo pasaulinio ka o p adžią i po jo. Taip pasakojimo au o ė leidžia sup as i, kad isa, kas yko iki k u ino ginkluo o kon lik o, bu o šal ak aujiškai nu auk a. An ajame pa yzdyje pa eikėjas aip nu odo baig ų klasių skaičių, ačiau po pauzės paaiškina, kad ši padė is susiklos ė aip pa dėl ka o įsiplieskimo. (4) pasakojime kiek plačiau komen uojami poli inės san a kos pokyčiai, į ykių seka i nauja š ie imo a ka. Iš pa eikėjos sužinoma, kad da 1939 m. bu o galimybė moky is lenkų kalba, pe SSRS okupaciją – bal a usių, o nacis inės Vokie ijos laiko a piu – abiem kalbomis. Šiame na a y e aizduojamas yž as įgy i žinių nepaisan kas ku į laiką besikeičiančios aldžios. Sa o no ą moky is esponden ė pab ėžia keliais būdais. Visų pi ma ka odama į a dį ja „aš“ i eiksmažodį chodziłam „ėjau“, ai na a y ui su eikia daugiau emocinio k ū io i aizduoja ją kaip ak y ią pasakojimo eikėją. An a, minė ą eiksmažodį mo e is kon as uoja su pi mojo asmens daugiskai os eiksmažodžiu p zyszli „a ėjo“, aip pa yškindama ne ik galios kai ą, be i po eikį š ie imui, ku is aip pa pe eikiamas eiksmažodžiu uczyli „mokė“: 1. I: A ja nie umiem pisać [juokiasi – V. Š.]. Ja ozpisać się yko umiam. A czy ać o o ocho czy am bo ja nie. Ja szkoły ja yko pie wsza klasa kończyła. Wojna zaczęła się i wsio (M1931, Rūdninkai). I: O aš nemoku ašy i [juokiasi – V. Š.]. Aš pasi ašy i ik moku. O skai y i ai a upu į skai au, nes aš ne. Aš mokyklos ik pi mą klasę baigiau. Ka as p asidėjo, i iskas. 2. I: Pan aż siedem klas skończył? I: Nie. Dwie. Dwie po polsku, dwie po usku. I cz e y. I wszys ko... Po em nie było ej szkoły am. Spaliła się w czas wojny i ak zos ało (V1933, Šalčininkėliai). I Jūs ne sep ynias klases baigė e? I: Ne. D i. D i lenkiškai, d i usiškai. I ke u ios. I iskas... ėliau nebu o en os mokyklos. Sudegė pe ka ą i aip liko. 3. I: Cz e y, u nas więcej nie było klas. Tylko cz e y. <…> Szkoła, duża była szkoła cz e echkla- sowa. A po em... jak była wojna, u aj zasiądli Niemcy w ej szkole. Jak ods ępowali Niemcy, spalili a szkoła (M1924, Rūdninkai). I: Ke u ios, pas mus daugiau nebu o klasių. Tik ke u ios. <...> Mokykla, didelė bu o mokykla – ke u ių klasių. O ėliau... kai bu o ka as, čia okiečiai sėdėjo [užg obė mokyklą – V. Š.] šioje mokykloje. Kai aukėsi okiečiai, sudegino ą mokyklą. 4. A czy am była jaka szkoła może? Czy można było do szkoły chodzić koło ych G awżyszek? I: Ja chodziłam. Pani jaka am była u nas jeszcze polska szkoła zos awszy się w ej naszej wiosce Bo ci. <...> Była a szkoła. Ale już jej nie ma. Rozw ócili. To ja chodziłam. Jaka o była moja szkoła – zy klasy. Do zeciej chodziłam. Chodziłam za Niemcami, chodziłam za... Sowie y jak p zy- szli. Ale MNIE nauczyli, jeszcze ja byłam w domu mała, a był u nas kaleka aki dziadźka. I on mnie nauczył czy ać że ja w domu już po polsku czy ałam. To poszłam do szkoły ylko ygodzień i wojna zaczęła się. W 39-ym oku zaczęła się wojna. W edy już Sowie y p zyszli. W 40-ym oku. Uczyli po biało usku. No. Nu o ja i... ale mnie już było le ko, bo ja znałam li e y znałam, umiałam czy ać po polsku. To mnie już, ja p ędko... ależ w edy nie było gdzie... jak... my am po em na kolonia p zeb ali się. Dwa kilome y daleko do ej szkoły. Po em p zyszli i Niemcy. I za Niemcami uczyli po polsku i po biało usku. Za Niemcami. A po em ja już i nie chodziłam... (M1931, Šalči- ninkėliai). O gal en bu o kokia no s mokykla? A bu o galima ei i į mokyklą p ie ų G aužiškių? I: Aš ėjau. Kokia en pas mus da bu o lenkiška mokykla likusi ame mūsų kaime, Ba čiuose. <...> Bu o a mokykla. Be jau jos nebė a. Sug io ė. Tai aš ėjau. Kokia en bu o mano mokykla – ys klasės. Iki ečios ėjau. Ėjau, kai bu o okiečiai, ėjau, kai... a ėjo so ie ai. Be MANE išmokė [skai y i – V. Š.], da bu au namie maža, o bu o pas mus oks luošas y as. I jis mane išmokė skai y i. Tai aš i namie jau lenkiškai skaičiau. Tai nuėjau į ą mokyklą i po sa ai ės p asidėjo ka as. 39 me ais p asidėjo ka as. Tada jau so ie ai a ėjo. 40-ais. Mokė bal a usiškai. Na. Na ai aš i ... be man jau bu o leng a, nes aš aides pažinau, mokėjau lenkiškai skai y i. Tai man jau, aš g ei ai... be uome gi nebu o ku ... kaip... mes ėliau pe sik aus ėme į ienkiemį. Du kilome ai, oli iki os mokyklos. 16 daina imas i šokiai (6), p isimenami moky ojai: ieni aizduojami kaip g iež i (9), o ki i – už menką a lygį p isidėję p ie mažiausių Šalčininkų ajono ie o ių gy en ojų ugdymo (10). IŠVADOS Šiame s aipsnyje siek a iš i i, kaip kai ku ių Šalčininkų k aš o ie o ių y esniosios ka os gy en ojų au obiog a iniuose pasakojimuose a sispindi mokyklos aidmuo i jos padė is XX a. pi moje pusėje. Analizuo ų na a y ų u inys a skleidė, kad daugeliui 3–5 dešim mečiuose augusių in o man ų eko lanky i ik kelias klases, o kai ku ie iš is ne u ėjo okios pa i ies. Pasako ojai ka inius kon lik us i po eikį padė i ė ams namų ūkyje išski ia kaip dažniausias išsila inimą ibojusias p iežas is. Pasak jų, pe An ąjį pasaulinį ka ą š ie imo ins i ucijos būda o užg obiamos a deginamos, aip pa dažnai kei ėsi mokymo kalba. Pa eikėjai i gi a simena, kad po ka o, so ie inės okupacijos me u, dėl ajone nusmukusios ekonominės būklės i gy en ojų – ypač labiau pasi u inčių – mig acijos y a o sudė ingos š ie imo sąlygos: ūko iek mokyklų, iek pedagogų. Dėl šių p iežasčių moky ojų s ygių kompensuoda o sa ano iai, o jų a lygiu ūpinda osi besimokančiųjų ė ai. Ma oma, kad mokykla į daugelio šio k aš o gy en ojų kasdienybę įeina palaipsniui. Anksčiau, da XX a. 3 i 4 dešim mečiuose, mokyklos nelankymas jiems a odė gana no malus i įp as as eiškinys, o ke u ių klasių baigimas – eikšmingas į ykis. Po An ojo pasaulinio ka o esponden ų disku suose pas ebima š ie imo įs aigoms eikiama didesnė s a ba i pas angos daly au i ugdymo p ocese. Daba , sp endžian iš pa eikėjų p aei ies e inimų i in e p e acijų, mokykla u i didelę eikšmę i y a iena iš e ybių iek jaunesniems gy en ojams, iek iems, ku ie lygindami daba į su p aei imi p isimena ki okį jos aizdą sa o aikys ėje. Ž elgian į pa eikėjų sa ęs su okimą pe jų kons uojamą na a y ą, iš yškėja gana sudė inga padė is. Vieni esponden ai linkę nu e in i sa o gebėjimus bei pasiekimus, sa e adin i ne aš ingais a pašiep i lanky ų klasių skaičių, o ki i kaip įmanydami siekia pažymė i ki us u imus įgūdžius, aip a si odydami sa o e ę, nepaisan menko išsila inimo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ab ams Lynn 2010: O al his o y heo y (2nd ed), London, New Yo k: Rou ledge, Taylo & F ancis G oup. BLKŽ: Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas) [Dic iona y o he S anda d Li huanian Language (in p epa a ion)], y . ed. D. Liu ke ičienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/blkz. Bo na Joanna 2004: O al his o y. – Quali a i e esea ch p ac ice, eds. C. Seale, G. Gobo, J. F. Gub ium, D. Sil e man, London: Sage Publica ions, 34–47. Bucha eckas S anislo as 1992: Šalčios žemė [The Land o Šalčia], Vilnius: Min is. Būgienė Lina 2012: Pasaulio e leksija au obiog a iniuose y ų i mo e ų pasakojimuose [Re lec ion o he Wo ld in Au obiog aphical Na a i es o Men and Women]. – Homo na ans: Folklo inė a min is iš a i, ed. B. S undžienė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 69–95. Būgienė Lina 2018: Ta p kaimo i mies o: apa ybės kons a imas au obiog a iniuose poka io ilniečių pasakojimuose [Be ween Coun y and Ci y: Cons uc ion o Iden i y in he Au obiog aphic Na a i es o he Pos -Wa Vilnius Inhabi an s]. – Tau osakos da bai 56, 199–217. 17 Čekmonas Vale ijus 2017 [1995]: Da sykį apie ank aščių likimą, a ba į adinio s aipsnio p a a mė [Once Again on he Fa e o Manusc ip s, o a P e ace o he In oduc o y A icle]. – Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak ai i socioling is ika, sud. L. Kalėdienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 61–107. Dö nyei Zol án 2007: Quali a i e, quan i a i e, and mixed me hods esea ch. Resea ch me hods. – Applied linguis ics: Quan i a i e, quali a i e, and mixed me hodologies, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 24–47. E eminas Gin au as 2013: Lie u ių š ie imo d augijos „Ry as“ eikla Vilniaus k aš e (1920–1939 m.) [Ac i i ies o he Li huanian Educa ional Socie y “Ry as” in Vilnius and Vilnius A ea (1920–1939)]. – Genocidas i ezis encija 1(33), 112–136. Gaučas Pe as 2000: Dės omosios kalbos Pie yčių Lie u os bend ojo la inimo mokyklose 1945–1999 me ais [Languages o Ins uc ion in Comp ehensi e Schools o Sou heas e n Li huania in 1945-1999]. – Geog a ija 36(2), 47–55. Gocół Damian 2020: Pamięć ujęzykowiona w elacjach osób w ok esie ś edniej do osłości [Memo y Lingualized in he Accoun s o People in he Pe iod o Middle Adul hood]. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje: eo inės p ielaidos i in e p e acijos, sud. K. Ru ko ska, S. Nieb zegowska-Ba mińska, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o leidykla, 433–445. Gocół Damian 2023: His o ia mówiona: geneza, ozwój, koncepcje [O al His o y: O igins, De elopmen , and Concep s], Lublin: Wydawnic wo UCMS. Gó ecki Da iusz 2005: Realizacja p aw mniejszości polskiej na Li wie i mniejszości li ewskiej w Polsce [The Implemen a ion o he Righ s o he Polish Mino i y in Li huania and he Li huanian Mino i y in Poland]. – Dziennik Us aw 17, 69–111. Jundo-Kaliszewska Ba ba a 2019: Zakładnicy his o ii: mniejszość polska w pos adzieckiej Li wie [Hos ages o His o y: The Polish Mino i y in Pos -So ie Li huania], Łódź: Wydawnic wo Uniwe sy e u Łódzkiego. Jonu y ė Ju ga, Būgienė Lina, K asno as Aleksand as 2013: Lie u os pasienio mies elių a min is i apa ybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis [Memo y and Iden i y in he Li huanian Bo de line Communi ies: Valkininkai, Vilkyškiai and Žeimelis], Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Kamilewicz-Rucińska Danu a 2017: Walka o szkolnic wo polskie na Li wie (1945– 2000) [Figh o Polish Educa ion in Li huania (1945–2000)]. – Rocznik SNPL 17, 121–139. K aniauskienė Sigi a 2005: Ly ies apa ybės aiška XX a. lie u ių au obiog a ijose [Gende Iden i y in he Au obiog aphies o Li huanians in XX Cen u y]. – Til ai 2(31), 73–81. Lesys An anas, Niūnia ai ė-Lesienė 2012: Ko a už Šalčininkų k aš ą i lie u ybės išsaugojimą [The S uggle o he Šalčininkai Region and he P ese a ion o Li huanian Iden i y], Vilnius: Ve smės. Lie u os s a is ikos depa amen as [S a is ics Li huania]. P ieiga in e ne e: h ps://www.s a .go .l / [žiū ė a 2025-04-08]. Ma cinke ičienė Dalia 2007: P ijaukin os kasdienybės: 1945–1970 me ai. Biog a iniai Lie u os mo e ų in e iu [Tamed Reali ies, 1945–1970: Biog aphic In e iews wi h Li huanian Women], Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ma inkėnas Vincas 1968: Š ie imas 1920–1941 m. [Educa ion in 1920–1941]. – Die eniškės, ed. komisija: V. Ba auskienė, V. Milius (pi mininkas), A. S a inskas, A. Tyla, N. Vėlius, A. Vidugi is, Vilnius: Vaga, 51–56. 18 Meiliūnai ė Viole a 2022: Kalbinio Šalčininkų ajono k aš o aizdžio b uožai [Fea u es o he Linguis ic Landscape o he Šalčininkai Dis ic ]. – Lie u iškumo (sa i) aiška Šalčininkų ajone: aplinkybės i galimybės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 144– 171. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2023/05/Lie u iskumo- sa i aiska-Salcininku- ajone-1.pd . Mikulėnienė Danguolė, Ru kowska K is ina 2013: Współczesna sy uacja językowa na Li wie: aspek geolingwis yczny i nowe możliwości opisu [Con empo a y Linguis ic Si ua ion in Li huania: Geolinguis ic Aspec s and New Desc ip i e Possibili ies]. – Ac a Bal ico-Sla ica 37, 459–471. Pelcowa Halina 2014: Teks gwa owy – o al his o y w pe spek ywie e nolingwis ycznej [O al Tex – O al His o y in he E hnolinguis ic Pe spec i e]. – Badania dialek ologiczne. S an, pe spek ywy, me odologia, ed. M. Rak, K. Siko a, K aków: Księga nia Akademicka, 113–122. Pelcowa Halina 2023: Dziedzic wo leksykalne wyznacznikiem ożsamości egionu lubelskiego [Lexical He i age as a Sign o Iden i y o he Lublin Region], Lublin: Wydawnic wo uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej. Po elli Alessand o 1981: The Peculia i ies o O al His o y. – His o y Wo kshop 12, 96–107. Ri chie, Donald A. 2003: Doing o al his o y: A p ac ical guide, 2nd ed, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Ru ko ska K is ina 2018: Językowo-kul u owa wizja dwo u na Li wie [A Linguis ic and Cul u al Image o he Mano in Li huania]. – Ac a Bal ico-Sla ica 42, 1–22. DOI: h ps://doi.o g/10.11649/abs.2018.010. Ru ko ska K is ina 2019: Kalbos, au ybės i als ybingumo sąsajos pie yčių Lie u os lenkų na a y uose [The In e ela ions Be ween Language, Na ionali y, and S a ehood in he Na a i es o Poles in Sou heas e n Li huania]. – Kalba, Tau a, Vals ybė, I ena Sme onienė, Ma ius Sme ona, K is ina Ru ko ska, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 179–251. Ru ko ska K is ina 2020: Wa ości ludowe i sposoby ich odczy ania. Teks gwa owy na wa sz acie e nolingwis y [Na ional Values and he Ways o Reading Them. Dialec Tex a he E nolinguis ’s Wo kshop]. – Vilnius Uni e si y Open Se ies 1, 102–133. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/VLLP.2020.6. S a inskienė Vi alija 2011: Lenkų š ie imas Ry ų i Pie yčių Lie u oje: 1944 m. an a pusė–1947 m. [Educa ion o he Poles in Eas e n and Sou heas e n Li huania: 1944 ( he second hal ) – 1947]. – Is o ija. Lie u os aukš ųjų mokyklų mokslo da bai 82(2), 14–23. S a inskienė Vi alija 2024: Moky is p i alo isi: bend ojo š ie imo padė is Lie u oje (1944–1953 m.) [E e yone Mus S udy: he S a e o Gene al Educa ion in Li huania (1944–1953)]. – Is o ija. Lie u os aukš ųjų mokyklų mokslo da bai 136(4), 63–86. Šlia ai ė K is ina 2018: Kalba, is o ija i kons uojamos jung ys su Lie u a: socialinio eisingumo samp a os mokyklose usų mokomąja kalba [Language, His o y, and Cons uc ed Links wi h Li huania: Concep s o Social Jus ice in Russian-Medium Schools]. – Socialinis i is o inis eisingumas daugiae ninėje Lie u os isuomenėje: samp a os, pa i ys i kon eks ai, Monika F ėju ė-Rakauskienė, Ne inga Klumby ė, And ius Ma cinke ičius, K is ina Šlia ai ė, Vilnius: Lie u os socialinių y imų cen as, 141–186. 19 Šu inienė I ena 2020: Ta p socializmo k i ikos i aikys ės nos algijos: so ie mečio a min is aš un ojo dešim mečio ka os gy enimo is o ijose [Be ween he C i ique o Socialism and Childhood Nos algia: he Memo y o So ie E a in he Li e S o ies o he 1970s Gene a ion]. – Sociologija. Min is i eiksmas 46(1), 7–28. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/SocMin Vei.2020.1.18. Š edas Au imas 2010: Saky inės is o ijos galimybės so ie mečio i poso ie inės epochos y imuose (a min ies kul ū os i is o ijos poli ikos p oblema ikos aspek as) [Possibili ies o Adap O al His o y o he Resea ch o So ie and Pos -So ie Epoch (The P oblems o he Cul u e o Memo y and he Poli ics o His o y)]. – Lie u os is o ijos s udijos 26, 148–161. Š edas Au imas 2018: Fo my dialogu pamięci i his o ii w humanis yce li ewskiej po oku 1990 (wyko zys anie me ody o al his o y). – Ac a Bal ico‐Sla ica 42, 271–287. DOI: h ps://doi.o g/10.11649/abs.2018.008. Thomson Alis ai 2007: Fou Pa adigm T ans o ma ions in O al His o y. – The O al His o y Re iew 34(1), 49–70. Tuomienė Nijolė 2022: Kalbų unkciona imas Šalčininkų apylinkėse: kai a i konku encija [The Func ioning o Languages in Šalčininkai: Change and Compe i ion]. – Lie u iškumo (sa i) aiška Šalčininkų ajone: aplinkybės i galimybės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 184–206. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp- con en /uploads/2023/05/Lie u iskumo-sa i aiska-Salcininku- ajone-1.pd . Tuomienė Nijolė 2023: Kalba i apa ybė Pie yčių Lie u os i Bal a usijos pa ibiuose (XX a. II pusė – XXI a. p adžia) 1 [Language and Iden i y in he Bo de lands o Sou heas e n Li huania and Bela us (2nd hal o he 20 h Cen u y–Beginning o he 21s Cen u y). Pa 1], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://lki.l /nijole- uomiene-kalba-i - apa ybe-monog a ija-2023/. Tu ska Halina 1995: O pows aniu polskich obsza ów językowych na Wileńszczyźnie [On he Fo ma ion o Polish Linguis ic A eas in he Vilnius Region], Vilnius: Min is. Vidugi is Aloyzas 1995: Die eniškių šnek os sa i umas [The Speci ici y o he Die eniškės Dialec ]. – Die eniškės, sud. V. Mačiekus, Vilnius: Min is, 428–447. Vinog adnai ė Inga, Ka aliauskai ė Jū a ė, Ramonai ė Ainė, Ulinskai ė Jogilė, Kukulsky ė Ry ė 2018: Saky inė is o ija kaip so ie mečio y imo me odas [O al His o y as a Me hod o S udying So ie E a], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Zinke ičius Zigmas 1992: Lenkų okupuo os Lie u os dalies p i e s inė polonizacija [Fo ced Poloniza ion o he Polish-Occupied Pa o Li huania]. – Bend inės kalbos išlikimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 222–245. VIOLETA ŠVAIKOVSKAJA THE IMAGE OF THE SCHOOL IN THE AUTOBIOGRAPHICAL NARRATIVES OF THE INHABITANTS OF THE ŠALČININKAI DISTRICT Summa y The me hodological app oach o o al his o y has e ol ed om a ool o econs uc ing his o ical e en s in o a me hod ha enables an in-dep h unde s anding o he memo ies, iden i y, sel -pe cep ion, and ela ionship wi h bo h he pas and p esen o indi iduals who ha e expe ienced hose e en s. This ocus on he indi idual is closely linked wi h he heo e ical ounda ions o he Lublin School o E hnolinguis ics. Based on he esea ch 20 conduc ed by Halina Pelcowa and K ys yna Ru kowska, his a icle highligh s he alue o o al his o y in econs uc ing he linguis ic wo ld iew. Such an app oach is especially aluable o s udying he Šalčininkai egion, which uni es Li huanian and Sla ic languages and cul u es. The s udy aims o in es iga e, using he o al his o y me hod, he ole o school in he au obiog aphical na a i es o olde esiden s in he Šalčininkai dis ic , he p e ailing a i udes owa ds i , and he cul u al and social aspec s o he pas cen u y e lec ed in he na a i es unde s udy. An analysis o he na a i es o ou een esponden s e eals accoun s o school non- a endance and he ac o s ha con ibu ed o his phenomenon. The mos commonly ci ed easons among esponden s who comple ed only a ew g ades include he impac o he Second Wo ld Wa and he necessi y o wo king in he household. The obliga ion o assis pa en s wi h home du ies a ec ed a signi ican p opo ion o in o man s, pa icula ly he eldes child en in hei amilies. Gi ls we e ypically esponsible o household cho es such as spinning o wea ing, while boys ended o he household main enance. Du ing he in e wa pe iod, ou -yea p ima y schools we e commonly ope a ional, ye he numbe o esponden s who comple ed hese schools was limi ed. Du ing he Second Wo ld Wa , many schools we e ei he seized o des oyed by i e, esul ing in he absence o acili ies o o mal educa ion. Addi ionally, he e was a sho age o quali ied pe sonnel capable o ins uc ing mul ilingual child en, and he language o ins uc ion equen ly changed wi h each new go e ning au ho i y. In he i s hal o he wen ie h cen u y, schooling was no widely ega ded as a social alue, and non-a endance was a ela i ely common occu ence. Howe e , he in o man s’ na a i es e eal a g adual shi in a i udes and p ac ices ega ding educa ion. This ans o ma ion is pa icula ly appa en when compa ing he sca ci y o educa ional oppo uni ies in he pas wi h he mo e accessible possibili ies a ailable oday. Na a i es om hose who did no a end school o en con ain elemen s o sel -c i icism, e lec ing low sel - es eem and nega i e sel -assessmen s ega ding hei abili ies. Ne e heless, some accoun s seek o mi iga e he limi ed o mal educa ion by emphasising he achie emen s and me i s a ained du ing hei ime a school. PRIEDAS: PATEIKĖJŲ KRIPTONIMAI [M1924, Rūdninkai] – mo e is, gimusi 1924 me ais, Rūdninkai, Šalčininkų . [M1930, Ju gelionys] – mo e is, gimusi 1930 me ais, Ju gelionys, Šalčininkų . [M1931, Rūdninkai] – mo e is, gimusi 1931 me ais, Rūdninkai, Šalčininkų . [M1931, Šalčininkėliai] – mo e is, gimusi 1931 me ais Ba čiuose (Bal a usijoje), 1959 me ais pe sikėlė į Šalčininkėlių k., Šalčininkėliai, Šalčininkų . [M1933, Gojus] – mo e is, gimusi 1933 me ais, Gojus, Šalčininkų . [M1936, Vala kiškės] – mo e is, gimusi 1936 me ais, Vala kiškės, Šalčininkų . [M1943, Rimašiai] – mo e is, gimusi 1943 me ais, Rimašiai, Šalčininkų . [M1948, Gojus] – mo e is, gimusi 1948 me ais, Gojus, Šalčininkų . [M86, Šalčininkėliai] – mo e is, 86 me ų, Šalčininkėliai, Šalčininkų . [M92, Šalčininkėliai] – mo e is, 92 me ų, Šalčininkėliai, Šalčininkų . [V1929, Gojus] – y as, gimęs 1929 me ais, Gojus, Šalčininkų . [V1933, Šalčininkėliai] – y as, gimęs 1933 me ais, Šalčininkėliai, Šalčininkų . [V1936, Šalčininkai] – y as, gimęs 1936 me ais, Šalčininkai, Šalčininkų . [V1948, Ku melionys] – y as, gimęs 1936 me ais, Ku melionys, Šalčininkų .