joLan a askeLienė.
apie į ai uojančius, naujus lie u ių kalbos eiškinius i ne ik
217
JOLANTA VASKELIENĖ
ilniaus uni e si e as šiaulių akademija
oRciD id: o cid.o g./0000-0002-8516-8608
moksLinių yRimų kRyP ys: žodžių da yba, mo ologija, eks o ling is ika, s ilis ika, a ian-
iškumas.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.11
aPie Į aiRuojanČius, naujus
Lie u ių kaLbos Reiškinius
iR ne ik
Recenzija: Ri a miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a.
p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys: monog a ija, ilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 2022, 720 p. isbn 978-609-411-322-2. P ieiga in e ne e: h ps://doi.
o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai
2022 m. elek oniniu pa idalu išleis a Ri os miliūnai ės monog a ija Į ai-
uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i
pokyčių k yp ys ( ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as). Recenzija i ski iama
šiai monog a ijai p is a y i i ap a i1.
Pama y i, kaip kin a kalba, kaip ji a ijuoja, eikia ilgalaikių s ebėjimų
i į ai aus laiko a pio empi inės medžiagos. a ian iškumu, lie u ių kalbos
a ian ais monog a ijos au o ė domisi ne ienus me us, aigi ši monog a-
ija y a nuoseklių y imų ąsa. R. miliūnai ė pa eikiamu da bu siekė a sa-
ky i į pag indinius du klausimus: „1) kaip susis emin i ai, kas į ai uoja i
a sinaujina? 2) kas i kaip lie u ių kalboje pas ebimiausiai kin a XXi a.
p adžioje?“ (p. 21). iška galima pasaky i, kad au o ei į klausimus a saky-
i iš esmės pa yko.
ši didelės apim ies (720 p.) knyga a i inka monog a ijoms keliamus ei-
kala imus pagal isus pa ame us. monog a ijos s uk ū a apgal o a, logiš-
ka – ją suda o Į adas, ku io ke u iuose sky iuose de aliai p is a omas y i-
mo ikslas, užda iniai, nu odomas y imo ak ualumas i naujumas, pa ei-
kiamos eo inės i me odologinės p ieigos, apib ėžiamos pag indinės mo-
1 No s 2023 m. publikuo a šiai monog a ijai ski a e ikos Rimku ės ecenzija, nea sispi a
no ui išsaky i i ieną ki ą sa o min į.
218
benDRinė kaLba | 96
nog a ijoje a ojamos są okos, i ys į smulkesnius sky ius, posky ius bei
sky elius ski s omos dalys. Pi moje monog a ijos dalyje (Į ai uojančių i
naujų kalbos eiškinių sis ema ikos kū imas) de aliai p is a omi duomenų
šal iniai, ap a iami klasi ikuojamieji duomenys, jų klasi ika imo ypa umai,
sunkumai, p incipai i k i e ijai, ap a iama Į ai uojančių i naujų kalbos
eiškinių są ado ( oliau – są adas) sanda a, e ė i p i aikymo galimybės.
an a dalis (Į ai uojančių i naujų kalbos eiškinių są adas i jo ap ašas)
ski a pačiam są adui. šią dalį suda o ke u i sky iai (2.1. Leksika; 2.2. Žo-
džių sanda a; 2.3. Mo ologija; 2.4. Sin aksė), ku iuose pa eikiami a i inka-
mų lygmenų a ian ai i ap a iami kai ku ie konk e ūs į ai uojan ys kalbos
eiškiniai. ečia dalis (Bend inės kalbos i jos eiškinių dinamika) ski a kal-
bos a ian iškumui, lie u ių bend inės kalbos sanda os pokyčių k yp ims
ap a i, čia pa eikiamas i pla us eu opos bend inių kalbų kon eks as. mo-
nog a ija baigiama išsamiomis, su y imu ko eliuojančiomis iš adomis, Pa-
baigos žodžiu, šal inių i li e a ū os są ašais. i in p a a ūs knygoje pa eik i
in o ma y ūs, ilius a y ūs pa eikslai i len elės – monog a ijoje iš iso y a
56 pa eikslai i 36 są ado len elės. ( iesa, kai ku kilo min is, kad suklasi-
ikuo a empi inė medžiaga galėjo bū i pa eik a knygos gale (p ieduose), kad
skai y ojui (ne ikdomam ilgų len elių) bū ų galima labiau gilin is į eks ą,
į aiškinimą.) sukaup os empi inės medžiagos klasi ika imas i analizė pa-
em i eo inių s a s ymų, emiamasi į ai iomis kalbomis paskelb a li e a ū-
a – jos są ašas p a e s analogiškais y imais besidomin iems skai y ojams.
R. miliūnai ė į i iamą eiškinį neabejo inai įsigilinusi, susipažinusi su
analogiškais y imais i apsk i ai su uo, kaip ys osi į ai ių šalių bend inės
kalbos, kokių esama si uacijų, kokia lie u ių bend inės kalbos aidos spe-
ci ika i pan. Ža i au o ės aiklios įž algos, į ai iapusiškumas, gebėjimas
į ai ių lygmenų kalbos eiškinius i i ski ingais pjū iais i iš į ai ių žiū os
kampų. e inga ai, kad monog a iją galima skai y i ne ik isą, be i
dalimis (p iklausomai nuo o, kuo domimasi, ko ieškoma), nes a ski os jos
dalys i susijusios, i sąlygiškai sa a ankiškos. ypač ai pasaky ina apie 3 dalį
(Bend inės kalbos i jos eiškinių dinamika) – joje pa eik os įž algos gali bū i
p a a čios labai į ai iems skai y ojams. monog a ija pa ašy a moksliniu
s iliumi, a kinga, inkamai su edaguo a. išsami san auka anglų kalba
( e ė aida ka aliauskai ė-ožalinskienė) su eikia galimybę su pag indiniais
y imo ezul a ais i įž algomis supažindin i a p au inę isuomenę.
e inga i ai, kad monog a ija ska ina mąs y i, analizuo i, kai kada i
padisku uo i. iena ki a kilusia min imi (a abejone) i bus pasidaly a.
joLan a askeLienė.
apie į ai uojančius, naujus lie u ių kalbos eiškinius i ne ik
219
Dėl monog a ijos sky ių (2.2. Žodžių sanda a i 2.3. Mo ologija)
pa adinimų i ski s ymo pag indo. su žodžių sanda a susijusi iek
žodžių da yba, iek mo ologija, be mo ologijai ūpi žodžių mo eminė
sudė is ( isų žodžio mo emų išsky imas), o žodžių da ybai – ik da ybos
a iksas, ai y a p iemonė, su ku ia pada y as naujas žodis (apie mo ologi-
jos objek ą, mo eminės i da ybinės analizės ski ybes ž . Paulauskienė
1994: 10; Lke 2008: 359). aigi adiciškai, no in nesuplak i ski ingų
kalbo y os mokslo šakų i iamųjų objek ų, bū ų ski iami žodžių da ybos i
mo ologijos sky iai. kodėl šios monog a ijos 2.2 sky ius adinamas ne
Žodžių da yba, o Žodžių sanda a, aiškinama p. 213:
šioje monog a ijoje į žodžių da ybos p ocesą i žodžių da ybinę sudė į ž elgiama
iš a ian iškumo i pokyčių pe spek y os, u in p ieš akis bend ąjį ikslą – susis-
emin i dažniausius i naujus ĮnkR [į ai uojančius i naujus kalbos eiškinius], ypač
susijusius su bend inės lie u ių kalbos no mų kai a. aigi y imo objek as y a ku
kas pla esnis nei ien naujų žodžių da yba, nes į ĮnkR sis ema iką į aukiamos i
adicinės a iacijos (ilgiau a umpiau a osenoje konku uojan ys žodžių da ybos
a ian ai). be o, a ian iškumo ( a ian ų san ykių susida ymo) aspek u į da ybos
mo emų u in į žodį galima ž elg i ne ik iš eo inių žodžių da ybos p ieigų: mo -
emiškai skaidžius žodžius galima ak uo i ne ik kaip žodžių da ybos ezul a ą, be
i kaip ski ingų da ybos mo emų u inčius, be os pačiõs leksinės eikšmės sie-
jamus a ian us. isi šie eiškiniai monog a ijoje apibend in ai adinami žodžių
sanda os eiškiniais. Pa yzdžiui, pagal o malųjį a iacijoms nus a y i aikomą k i-
e ijų kai ku ie miš iosios da ybos žodžiai są ade pa enka p ie žodžių su į ai uo-
jančiais p iešdėliais (p ieška inis, -ė : ikika inis, -ė [Žs p ieš- 1]) a ba žodžių su
į ai uojančiais baigmenimis (bep ocen inis, -ė : bep ocen is, -ė [Žs -inis 1]). odėl
panašiais a ejais i pasi ink a kalbė i ne apie p iešdėlių a p iesagų edinius a ba
miš iuosius da inius, o apie žodžius su į ai uojančiais a iksais.
Žodžių da ybos specialis ą oks pasi inkimas šiek iek ikdo (be čia,
ma y , ecenzen ės bėda) – ap a iami žodžiai y a aiškūs da iniai, aigi no-
isi kalbė i ne šiaip apie mo emiškai skaidžių žodžių konku a imą a a-
ija imą, be apie da inių (da ybos būdų, da ybos ipų) konku enciją, o
ecenzijos au o ei – da i apie da ybinius sinonimus bei da ybinius a ian-
us2. nu ody ų po ų na iai y a ipiški da ybiniai sinonimai: sinonimų po ą
2 Da ybiniai sinonimai y a panašią ( okią pa ) leksinę eikšmę u in ys bend ašakniai ski -
ingų da ybos ipų da iniai, o da ybiniai a ian ai y a am pačiam da ybos ipui
p iklausan ys bend ašakniai da iniai, u in ys okią pa (labai panašią) leksinę eikšmę i
kokių no s šalu inių da ybos ski ybių, pa yzdžiui, o pa ies p iešdėlio ediniai ski iasi
galūne, iš ų pačių pama inių žodžių pada y i dū iniai ski iasi jungiamuoju balsiu i k .
(plačiau askelienė 2013).
220
benDRinė kaLba | 96
p ieška inis, -ė : ikika inis, -ė suda o du miš iojo da ybos būdo da iniai, o
sinonimų bep ocen inis, -ė i bep ocen is, -ė po ą suda o miš iojo da ybos
būdo da inys i edinys. kodėl negalima 2.2 sky iaus adin i Žodžių da y-
ba, kodėl y imui nė a s a bi da ybinių sinonimų i da ybinių a ian ų
ski is, de aliai aiškinama p. 214:
ačiau monog a ijoje da ybinių a ian ų i da ybinių sinonimų ski is nė a s a bi:
iek ieni, iek ki i gali įei i į bend ą a iaciją i adinami į ai uojančios mo e-
minės žodžių sanda os eiškiniais a ba iesiog – į ai uojančiais žodžių sanda os
eiškiniais. aigi p ie jų p i ampa i okios a iacijos kaip ga bano u as : ga banok-
lis (nD, žiū ė a 2021-12-15) – šiuo a eju žodžių sanda os a ian ais ealizuojama
a pa i leksinė eikšmė „į ankis plaukams ga bano i“.
i iš ies, plačiausiai sup an ami a ian ai apima i da ybinius sinonimus,
i da ybinius a ian us (R. miliūnai ė apie a ian ų samp a as y a ašiusi
jau 2009 m. monog a ijoje3). Recenzuojamoje monog a ijoje emiamasi
plačiąja samp a a – ai paaiškin a 0.3.6 posky yje, ma y i i konk ečiuose
žodžių sanda os i sin aksės sky iuose4. Labai aiškiai pasi inkimas adin i
(i klasi ikuo i) a ian iškus žodžius pagal sanda os ypa umus paaiškin as
(i pa yškin as) oliau, ame pačiame puslapyje: „iden i ikuojan žodžių
sanda os ĮnkR, p ak inis klausimas keliamas ne iš ko i kaip žodis
pada y as (kokiu pama iniu žodžiu emiasi)?, o kaip žodis suda y as i
su kuo jis konku uoja a osenoje?, kokių da ybos (nebū inai pasku i-
nės pakopos) mo emų ski umų u i konku uojan ys a ian ai?“ Da
ž . p. 214: „ aigi ĮnkR są ado žodžių sanda os dalį suda o da ybos mo -
emomis besiski ian ys, be nebū inai iesioginiame žodžių da ybos p oce-
se a si adę žodžių a ian ai, aip pa a ian ai, iš ku ių a liepiamasis (žymė-
asis) na ys u i da ybos mo emą i dėl jos dažniausiai kodi ikuojamas
neigiamai, o pag indinis a iacijos na ys gali bū i i ki okio ipo aiškos
p iemonė (žodžių junginys a pan.).“ be abejo, okia pa empi inė medžia-
ga y ėjų gali bū i (i būna) klasi ikuojama i analizuojama am ik u pasi-
3 jos monog a ijoje pa eik os ys a ian ų samp a os: siau iausia (žodžio apa ybė + eikšmės
apa ybė), y aujan i (kalbos iene o apa ybė + eikšmės apa ybė), plačiausia (kalbos
eiškinių eikšmės ( unkcijos) apa ybė) (miliūnai ė 2009: 140–147). beje, ecenzen ės ma-
nymu, siau iausia samp a a elpa į y aujančią – juk žodis aip pa y a kalbos iene as.
4 P. 392: „ a ian iška sin aksinių junginių, kons ukcijų, sakinių suda ymo aiška są ade
sup an ama plačiai, aigi pa eikiami ne ik adinamieji sin aksiniai a ian ai – „ isai os
pačios eikšmės sin aksinės kons ukcijos“ (Župe ka 1983: 28). a ian ų lizdus aip pa
suda o i sin aksiniai sinonimai (plg. aliuly ė 1998: 9–12), i ki okie į ai iais eikšmės
a spal iais besiski ian ys i ne isada os pačios leksinės sudė ies sin aksės iene ai.“
joLan a askeLienė.
apie į ai uojančius, naujus lie u ių kalbos eiškinius i ne ik
221
ink u aspek u. monog a ijos au o ės eisė ink is, kaip da inius klasi ikuo-
i. s a biausia, kad R. miliūnai ė sa o pasi inkimą de aliai paaiškina, jo
laikosi, o skai y ojui belieka pasiūly as žaidimo aisykles p iim i5.
is dėl o, i skai an apie kai ku iuos konk ečius sanda os ypa umais
besiski iančius a ian us, liko neaiški kai ku ių žodžių a ski is. 26 len e-
lėje p ie žodžio debiu ok a izuo i pa ašy a 183 išnaša („šis i kai ku ie ki i
į naujųjų edinių skil į į ašy i naujažodžiai (išsky us pi miausia uos, ku ie
u i lie u išką šaknį) gali bū i i skolin i, ačiau jų pa a ojimo kon eks as
(ž . nD) odo esan didesnę naujada os a e ybos ikimybę“) aiškumo
nelabai p ideda – iesiog eikia pa ikė i au o ės nuomone, kad, pa yzdžiui,
hipe in ensy us, -i y a naujasis skolinys, o hipe jau us, -i – naujasis da inys
a ba e inys (knygoje ašoma da inys / e inys), kad an iin liacinis y a
skolinys, o an ipabėgėliškas, -a, an i iaušinis, -ė – da iniai a e iniai, kad
koa e is as, -ė y a skolinys, o kokū yba, kop iklausomas, -a – da iniai a
e iniai i pan. monog a ijoje da iniais eikiausiai laikomi ik lie u iškus
pama inius žodžius u in ys žodžiai. be a žodis pasiskolin as su a iksais,
a jau pasida y as mūsų kalboje, nus a y i dažnu a eju sunku. juk negali-
ma a mes i galimybės, kad, pa yzdžiui, an iin liacinis, -ė y a miš iosios
da ybos p oduk as (iš in liacija pasida y as su an i- i -inis, -ė)6. be o, kilo
min is – jei s a biausias dalykas y a žodžių sanda a, am ik os žodžių
mo emos, a apsk i ai eikėjo mėgin i a ski i naujuosius skolinius nuo
da inių i e inių (jau i pas a uoju a eju, kaip ma y i, apsid audžiama,
nes dažnu a eju da inio a e inio ski is subjek y i).
monog a ijoje pa eik a 26 len elė pa adin a Ta p au inių p iešdėlių in-
en o ius <...>, jos pi moji skil is – Ta p au iniai p iešdėliai, no s 181 išna-
šoje paaiškin a, kad čia dedami i p iešdėliai, i pi mieji dū inių dėmenys.
kai ku ie s e imos kilmės dėmenys ak uojami į ai iai ( ienu laikomi
p iešdėliais, ki u dū inių dėmenimis), pa yzdžiui, 26 len elėje pa ašy i
eks-, hipe -, in a-, in a-, mega- i ki i Ta p au inių žodžių žodyne ( ŽŽ)
y a nu odomi kaip dū inių dėmenys ( ŽŽ 2013: 207, 330, 353, 362, 518).
monog a ijos au o ė paaiškina, ką laiko p iešdėliais: „monog a ijoje laiko-
masi samp a os, kad p ie a p au inių p iešdėlių ski ini ie, ku ie nesi emia
a ski ai kalboje a ojamu žodžiu (nesiejami su kokia no s šaknimi), o ik
žymi am ik ą pama inio žodžio eikšmės modi ikaciją didėjimo–mažėjimo,
5 gal ik pasi inkus žodžių sanda os pa adinimą e ėjo paaiškin i i apie san ykį su mo o-
logija – kas palik a mo ologijos daliai, o kas i kodėl ap a iama žodžių sanda os dalyje.
6 analogiškų klausimų kilo i žiū in į kai ku iuos 29, 30 len elėse pa eik us pa yzdžius.
222
benDRinė kaLba | 96
šalinimo–p idėjimo, s a uso aukš inimo–žeminimo i pan. k yp imis“
(p. 233). is dėl o bū ų įp asčiau i iksliau isus len elėje su ašy as mo -
emas adin i p iešdėliais i pi maisiais dū inių dėmenimis ( . y. ašy i Ta p-
au inių p iešdėlių i pi mųjų dū inių dėmenų in en o ius <...>), uo labiau
kad oje pačioje monog a ijos ie oje (p. 233) ašoma apie ai, kad au o ės
p iešdėliais laikomi kai ku ie žodžiai būna pa a o i i kaip a ski i žodžiai:
„ iesa, esama i išimčių: pa yzdžiui, iek minė asis ice-, iek dėmenys
eks-, supe -, ul a- leksikalizuojasi i ka ais lais uosiuose s iliuose pa a -
ojami kaip sa a ankiški žodžiai.“ ki as dalykas, a ikslu ka u sudė i ik us
p iešdėlius i dū inių pi muosius dėmenis, be oks y a au o ės pasi inkimas.
Plg. 2.2.2 posky yje a ojamas pla esnis e minas baigmuo (Žodžiai su
į ai uojančiais baigmenimis), ai gal i 2.2.1 posky į e ėjo pa adin i ne
Žodžiai su į ai uojančiais p iešdėliais, o Žodžiai su į ai uojančiais p admeni-
mis i en dė i iek p iešdėlius, iek dū inių dėmenis? be o, sunku sup as-
i, kuo 26 len elėje su ašy i kai ku ie dėmenys ski iasi nuo 28 len elėje
pa eik o dū inio dėmens k ip o- („pi moji sudu . žodžių dalis, odan i
an osios žodžio dalies eiškiamos są okos slap umą, p z., k ip og a ija“
ŽŽ 2013: 455). 26 len elėje nu ody i ne isų p iešdėlių a ian ai. Pa yz-
džiui, ŽŽ (2013: 61, 64) kaip a ian ai nu odomi a chi- i a ki- (len e-
lėje a chi- nepa ašy as) – ma y , šiuos a ian us u inčių žodžių iesiog
nebu o i iamuose šal iniuose. 181 išnašoje ašoma, kad kai ku ių len elė-
je pa eik ų mo emų (cis-, sup a-, mal-, mis-) nė a nei ŽŽ, nei Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje (DLkg 2005). ma y , jie p iešdėliais laikomi
bū en dėl minė os sa i os p iešdėlių samp a os.
kai ku kilo abejonių skai an apie a ijuojančių na ių san ykį. Pa yzdžiui,
13 len elėje („nepainio ini no miniai eiškiniai, u in ys eikšmės a unk-
cijų a spal ių“) pa eik as pa yzdys kupiškie is ↔ kupiškėnas. ačiau Daba -
inės lie u ių kalbos žodyne DLkŽ8e kupiškie is, -ė i kupiškėnas, -ė u i okią
pa eikšmę – „kpiškio mies o a ajono gy en ojas“ ( aigi y a da ybiniai
sinonimai). Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ) žodis kupiškie is, -ė
paaiškin as kaip „kupiškyje a jo apylinkėse gy enan is a iš en kilęs žmo-
gus“, o kupiškėnas, -ė – kaip „1. kupiškio apylinkėse gy enan is a iš en
kilęs žmogus“ i kaip „2. y ų aukš aičių kupiškėnų pa a mės žmogus“. ai-
gi iek pagal DLkŽ, iek pagal bLkŽ kupiškie is, -ė i pi mąja eikšme
a ojamas kupiškėnas, -ė seman inių ski ybių ne u i7, jų kai a šia eikšme
7 neben au o ė įžiū ėjo kokių no s unkcinių ski ybių.
joLan a askeLienė.
apie į ai uojančius, naujus lie u ių kalbos eiškinius i ne ik
223
galima. adinasi, bend ašakniai ediniai kupiškie is, -ė i kupiškėnas, -ė 13
len elėje pa ašy am eiginiui ilius uo i inka ik iman žodį su isomis eikš-
mėmis (kaip, ma y , i da y a).
susimąs y i p i e ė šis eiginys: „ ad pa ikslin a leksikos a ian ų apib ėž-
is galė ų bū i okia: ai ski ingų šaknų žodžiai, u in ys ą pačią leksinę
eikšmę“ (p. 133). nek es ionuojan 100 išnašoje pa ašy o Kalbo y os e minų
žodyno (gai enis, keinys 1990) eiginio apie šaknį, su inkan , kad šaknis
neabejo inai s a bi, eikia pasaky i, kad bene s a biausias dalykas y a ne ie-
siog šaknis, o galu inis p oduk as. P ipažįs an , kad da iniai y a a ski i leksikos
iene ai, jų ski is nuo leksikos a odo di b inė ( aigi okios pa eikšmės
bend ašakniai da iniai aip pa y a leksikos a ian ai (plačiąja p asme), pa yz-
džiui, kad i minė i kupiškėnas, -ė i kupiškie is, -ė). be abejo, leksikos iene-
ų kilmė ski inga, apie ai užsimenama i p. 134: „Pa i a ia cijas suda ančių
leksikos iene ų p igim is ski inga.“ is dėl o apie pasi inkimą leksikos a-
ian ais laiky i ik ski ingų šaknų žodžius e ėjo pa ašy i išsamiau (su nuo-
oda, ku bus ašoma apie bend ašaknius konku uojančius žodžius).
Dėl da ybos ka ego ijos. P. 269 pa ašy a: „baigmuo -akas (-iakas)
[ŽS -akas/skol., ža g., ŽS -iakas/skol., ža g.] gana dažnas lie u iškuo-
se ediniuose – a dažodinės a ba eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa a-
dinimuose <...>.“ ienin elis iš čia pa eik ų pa yzdžių laižiakas („laižyma-
sis“ (ais ingas bučia imasis)“) y a pada y as iš eiksmažodžio. be jis y a
ne eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo pa adinimas, o eiksmažodžio abs ak-
as ( eiksmo pa adinimas), kad i pakonk e ėjęs.
ka ais sunku sup as i, apie ką ašoma – apie skolinimąsi a apie da ybą,
apie da ybinę p iesagą a apie baigmenį. Pa yzdžiui, p. 264 kalbama apie
baigmenį -abilus, -i, be čia pa ašoma apie p iesagą: „bend a šios p iesa-
gos da ybos eikšmė „geban is da y i (a galin is u ė i) ai, kas pasaky a
pama iniu žodžiu“. okių skolinių adap acija lie u ių kalboje i konku en-
cija su a ian iškomis aiškos p iemonėmis ne ienoda.“ beje, pap as ai kal-
bama apie da inių (ne skolinių) da ybos eikšmę.
P. 376 ašoma: „g ama inio žodžių į o minimo a ian us klasi ikaciškai
s engiamasi a ibo i nuo žodžių da ybinių a ian ų, ku ių a osenoje a si-
anda da an os pačios eikšmės žodžius su į ai iomis da ybos p iemonė-
mis, plg.: pakampis : pakampė, po emė : po emis, aiškia egis : aiškia egys.“
aip, isi čia pa ašy i pa yzdžiai y a da ybiniai a ian ai, be kadangi kal-
bo y os eikaluose jie dažnai painiojami su da ybiniais sinonimais, bū ų
bu ę p a a u pa ašy i, kad isų po ų bend ašakniai da iniai p iklauso am
224
benDRinė kaLba | 96
pačiam da ybos ipui (p iešdėlių pa-, po- i dū inių iš būd a džio i eiks-
mažodžio), be ski iasi šalu inėmis da ybos p iemonėmis – galūnėmis.
Da keli mažmožiai. Dažniausiai a ojamas e minas p iešdėlis, be
ka ais i p e iksas, pa yzdžiui, p. 321: „Plg. adap uo us skolinius: 1) su a p-
au iniu p e iksu: egocen iškas, -a ← ego- + -cen iškas, -a (anglų k. egocen-
ic <...>)“ – neaišku, a jie kuo no s ski iasi, a a ojami sinonimiškai. 183
išnašoje ašoma apie edinius, o len elėje a ojamas pla esnis da inio e mi-
nas. Li e a ū os daug, be kai ku , pa yzdžiui, kalban apie azeologizmus,
bu o galima pasi em i i Rū os ma cinke ičienės (2001) publikacija, ku io-
je ašoma apie adicinę azeologiją i sus aba ėjusius žodžių junginius.
Recenzijoje išsaky os min ys, pas abos jokiu būdu nesumenkina didžiu-
lio au o ės nu eik o da bo. R. miliūnai ės monog a ija Į ai uojan ys i nau-
ji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys
bus ienas iš ke inių eikalų apie daba inę lie u ių kalbą. nė a abejonių,
kad monog a ijoje pa eik omis eo inėmis įž algomis, gausia empi ine me-
džiaga, są adu naudosis į ai ius kalbos lygmenis, a ian iškumą, no mas,
kalbos a mainas i ki us dalykus y inėjan ys mokslininkai, aip pa i p ak-
ikai, ku iems ūpi konk e ūs lie u ių kalbos a ian ai, jų a si adimo p ie-
žas ys, konku encija, e inimas. aigi ši knyga p a a i leksikologams i
mo ologams, žodžių da ybos i sin aksės specialis ams, no min ojams, e-
dak o iams, e ėjams i ki iems skai y ojams, ją galima iš adingai panau-
do i i kaip s udijų knygą. monog a ija gali bū i sunkiau sup an ama ne
kalbo y os specialis ams, be eikia ikė is, kad joje pa eik os įž algos pasieks
i plačiąją isuomenę, nes jos a s o ai i y a a ian ų kū ėjai. belieka p i-
a i au o ės eiginiui, kad šis eikalas (ypač są adas) y a „bū ina olesnių
bend inės kalbos a ian iškumo i iamųjų da bų sąlyga i a spi ies aškas.
ki aip a ian , są adas eikalingas no in i i a osenos pokyčius i
polinkius“ (p. 11). knygos gale (Pabaigos žodyje) pa eikiamos i olesnių
y imų gai ės. baigian ecenziją pasaky ina, kad ši R. miliūnai ės mono-
g a ija neabejo inai už ik ina olesnių y imų galimybes.
Li eRa ūRa iR šaL iniai
bLkŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), y . ed. D. Liu ke i-
čienė, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.
lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas.
DLkg 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. . amb azas. 4-as pa ais.
leidimas, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
joLan a askeLienė.
apie į ai uojančius, naujus lie u ių kalbos eiškinius i ne ik
225
DLkŽ8e 2021: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. s. keinys, 8-as pa-
ais. i papild. leidimas (elek oninis a ian as), ilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-
zodynas.
Lke 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, ilnius: mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
gai enis kazimie as, keinys s asys 1990: Kalbo y os e minų žo-
dynas, kaunas: š iesa.
ma cinke ičienė Rū a 2001: adicinė azeologija i ki i s abilūs žodžių
junginiai. – Li uanis ica 4(48), 81–98.
miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, il-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Paulauskienė aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li ua-
nis ams, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidykla.
Rimku ė e ika 2023: Ri a miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos
eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys. ilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2022. – Ac a Linguis ica Li huanica 88, 309–325.
ŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, ilnius: alma li e a.
askelienė jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i
pa onimų panašumai bei ski umai. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika
15(1), 206–214.
gau a 2023 08 10
joLan a askeLienė
ilniaus uni e si e o šiaulių akademija
y au o g. 84, L -76352 šiauliai
[email p o ec ed]
