Choose year range

Research papers localized into Polish

Browse AI-localized academic documents available in Polish.

2210 documents

WOŁGA – PIERWSZA RZEKA EUROPY

Václav Blažek

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The present study summarizes all designations of the Volga River and when it is possible, in wider context of primary texts, arranged in Appendix. The second task is a survey and discussion of existing etymologies. The third goal consists in offer of new solutions, if those…

DOI: 10.35321/all81-03

PRUSSICA I LITHUANICA W BIBLIOTECE PAŃSTWOWEJ W BERLINIE – PRUSKIE DZIEDZICTWO KULTUROWE

Marie-Luise Heckmann

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

Der Beitrag „Lithuanica und Prussica in der Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz“ besteht aus einer kurzen Einführung in die Überlieferungsumstände und einige Forschungsaspekte sowie in Kurzbeschreibungen von knapp dreißig Handschriften deutscher, lateinischer…

DOI: 10.35321/all81-02

NAJSTARSZY TEKST BAŁTYCKI I JEGO ANTROPONIMY

Ilja Lemeškin

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

In 2013, a new linguistic and genre-related interpretation of the Trace of Basel (Dini 2004; 2014: 553–558) based on analogy with singing, recitative, texts akin to Christmas carols was put forward in the pages of Acta Linguistica Lithuanica (Lemeškin 2013: 11–29). The new…

DOI: 10.35321/all81-01

Kwestia autorstwa rękopiśmiennego „Słownika języka litewskiego”: nowe fakty ujawnione podczas sądowej ekspertyzy pisma ręcznego

Geda Montvilaitė · Anna Tollarová

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The archival document Dictionary of the Lithuanian Language (shelfmark IV A 11) is kept at the Department of Manuscripts and Early Printed Books of the Czech National Museum Library. This handwritten lexicographic relic is dated to the first half of the 19th century and contains…

DOI: 10.35321/all82-08

Imiona i nazwiska w rodzinach litewskich z Būtingė i Šventoji w XX–XXI wieku

Daiga Straupeniece

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article covers the most popular Latvian personal names in the borderline area of Lithuania in the early 20th century. The ancient tradition of giving names in Kurzeme is explained, which is also noticeable in the Būtingė and Šventoji native. A study has been performed in the…

DOI: 10.35321/all82-07

MORFOLOGIA TOPONIMÓW LITEWSKICH – RÓŻNICE I PARALELE MIĘDZY RÓŻNYMI KLASAMI NAZW

Harald Bichlmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The participation in the project “Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai” [The integration of Western South Aukštaitian toponyms into the Lituanian geoinformational database…

DOI: 10.35321/all82-06

KONCEPCJA SŁOWA AUGALAS (NA PODSTAWIE ANKIETY STUDENCKIEJ)

Anželika Gaidienė · Danutė Liutkevičienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lithuanian explanatory dictionaries (Dictionary of Modern Lithuanian, Dictionary of the Lithuanian Language) usually define the word augalas (plant) as a botanical term by mentioning its essential features: ‘organism’, which feeds on ‘inorganic nutrients’ and requires ‘the…

DOI: 10.35321/all82-05

WŁAŚCIWOŚCI SKŁADNIOWE GWARY ŻAGARĖ (NA PODSTAWIE NAGRAŃ Z LAT 1998–2003)

Janina Švambarytė-Valužienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

By this article the author finishes the description of Žagarė local dialect. The article analyzes its syntactic phenomena and discusses morphosyntactic constructions (perficientive, expression of necessity and condition, arthroid), which can also be found in another Baltic…

DOI: 10.35321/all82-04

LEKSYKALNO-SEMANTYCZNA GRUPA „AUSSIE” WE WSPÓŁCZESNYM AUSTRALIJSKIM SLANGU

Liudmyla Naumenko · Liliia Bilas · Vira Ponomarova

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and…

DOI: 10.35321/all82-03

ZAGADKI ANALIZY I KLASYFIKACJI NOWYCH ZŁOŻEŃ

Daiva Murmulaitytė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous…

DOI: 10.35321/all82-02

NOWE TENDENCJE W DIALEKTOLOGII LITEWSKIEJ: MULTIMODALNY MODEL BADAŃ

Danguolė Mikulėnienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian…

DOI: 10.35321/all82-01

W kwestii terminu „žemė́vardis”

Dalia Sviderskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamas tarpukario mokslininko Kazimiero Alminauskio vartosenoje funkcionavusio savakilmio žodžio žemvardis terminologizavimosi procesas ir rezultatas, sąvoka, termino vieta savos terminijos sistemoje, santykis su kitais lietuvių toponomastikoje vartojamais…

DOI: 10.35321/all83-14

NAZWY I OCENY GWAR POŁUDNIOWOŻMUDZKICH RASEINIŠKIAI

Diana Dambrauskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir…

DOI: 10.35321/all83-11

RETRAKCJA AKCENTU W TEKSTACH WSCHODNIOAUKSZAJTYJSKIEGO SUBDIALEKTU ANYKŠČIAI

Vilija Ragaišienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų…

DOI: 10.35321/all83-10

PRZED ZWROTEM PRZESTRZENNYM: ASPEKT AREALNY W NIEMIECKIEJ ONOMASTYCE LAT 80. XX WIEKU I JEGO ZASTOSOWANIE WE WSPÓŁCZESNYCH BADANIACH

Christian Zschieschang

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Mapping isn’t just mapping. Far from an easy matter, presenting and analysing place names on maps is theoretically and practically challenging. In onomastic research at Leipzig, the areal aspect was concluded decades ago to be one of three main aspects useful for investigating…

DOI: 10.35321/all83-09

O POCHODZENIU NAZWY WSI ÝVOLIAI

Laimutis Bilkis

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su…

DOI: 10.35321/all83-08

Uwagi o litewskich nazwach rzek „Liẽkė”, „Liekà” i ich rodzinie

Harald Bichlmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Die Flussnamen lit. Liẽkė, Liekà (und ihre Sippe) begegnen bisweilen im Rahmen der Untersuchungen zur ‘alteuropäischen’ Hydronymie. Traditionell wird ihnen eine Etymologie auf Grundlage der Wurzel uridg. *(h1)lei̯k- ‘krümmen, biegen’ zugeschrieben. Diese Wurzel hat es allerdings…

DOI: 10.35321/all83-07

KILKA POTENCJALNYCH ZAPOŻYCZEŃ Z JĘZYKA WĘGIERSKIEGO W JĘZYKU LITEWSKIM

Aranka Laczházi

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų…

DOI: 10.35321/all83-04

PROŚBA KRISTUPASA ERNSTASA TYDKĖGO Z 12 GRUDNIA 1747 R.: NOWE FAKTY O SEMINARIUM JĘZYKA LITEWSKIEGO UNIWERSYTETU W HALLE

Birutė Triškaitė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą…

DOI: 10.35321/all83-03

„Cimbri” i „Teutoni”

Harald Bichlmeier · Václav Blažek

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The well-known names Cimbri and Teutoni / Teutones are traditionally said to denominate two different Germanic tribes. Here a new idea is proposed, namely that they originally formed a syntagm consisting of both words, PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘chieftains of tribes’, which…

DOI: 10.35321/all83-02

Bałtyckie wschodnie Lith. “mirti” / Latv. “mirt” ‘umierać’ oraz Lith. “miršti” / Latv. “mirst” ‘zapominać’

Yoko Yamazaki

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The verbs Lith. miti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)mišti / Latv. (-)mrst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice…

DOI: 10.35321/all83-01

EDUARD BEREND I POCZĄTKI NIEMIECKIEJ ONOMASTYKI LITERACKIEJ

Volker Kohlheim

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…

DOI: 10.35321/all84-10

O WTÓRNYM RYTMICZNYM AKCENCIE W LITEWSZCZYŹNIE STANDARDOWEJ

Joris Kazlauskas

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…

DOI: 10.35321/all84-08

ZMIANA CECHY DYFERENCJALNEJ WSCHODNIOAUKŠTAITISKO-PANEWĖŽYSKIEGO PODDIALektu: ASPEKT GEO-PRZESTRZENNY

Agnė Čepaitienė · Aidas Gudaitis

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…

DOI: 10.35321/all84-07

Rosjanin w obrazie świata „Słownika języka litewskiego”

Aurelija Gritėnienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…

DOI: 10.35321/all84-06

TERMINY I NIETERMINY W MEDIACH POPULARNYCH

Asta Mitkevičienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…

DOI: 10.35321/all84-05

TERMINY MEDYCZNE W TEKŚCIE LITERACKIM

Palmira Zemlevičiūtė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…

DOI: 10.35321/all84-04

DEWERBATYWY W KATECHIZMIE M. PETKEVIČIUSA (1598)

Anželika Smetonienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…

DOI: 10.35321/all84-03