Choose year range

Browse public research papers

Browse publicly accessible academic documents by date of catalogue entry.

368864 documents

Eduard Berend und die Anfänge der deutschen literarischen Onomastik

Volker Kohlheim

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…

DOI: 10.35321/all84-10

Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje

Joris Kazlauskas

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…

DOI: 10.35321/all84-08

Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Agnė Čepaitienė · Aidas Gudaitis

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…

DOI: 10.35321/all84-07

Rusas „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje

Aurelija Gritėnienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…

DOI: 10.35321/all84-06

Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje

Asta Mitkevičienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…

DOI: 10.35321/all84-05

Medicinos terminai grožiniame tekste

Palmira Zemlevičiūtė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…

DOI: 10.35321/all84-04

M. Petkevičiaus katekizmo (1598) deverbatyvai

Anželika Smetonienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…

DOI: 10.35321/all84-03

Ätzend! Zur Geschichte der Verben „ätzen“, „atzen“, „äsen“

Albrecht Greule

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…

DOI: 10.35321/all84-01

Poezija

Vytautas Stulpinas

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Latin Inscriptions on Fine Art Works of “Allegory” Genre

Nataliia Korolova · Olesia Lazer-Pankiv

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…

DOI: 10.35321/all86-11

Matematika, kalba, poezija: sąveikos ir traukos

Giedrius Alkauskas

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…

DOI: 10.35321/all86-10

Benefits of International Loanwords for English-Speaking Learners of Lithuanian

Kazuhito Uni

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…

DOI: 10.35321/all86-09

European Language Equality in the Digital Age: The Case of Lithuania

Anželika Gaidienė · Aurelija Tamulionienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European…

DOI: 10.35321/all86-08

Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Rima Bakšienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…

DOI: 10.35321/all86-07

Lithuanian Female Personal Names as Cultural Names Derived from Common Nouns from the Point of View of Speakers of Lithuanian as a Heritage Language

Márcia Sipavicius Seide

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…

DOI: 10.35321/all86-06

Ukrainian Formation in Scientific Heritage of Mikołaj Kruszewski

Zinaida Pakholok

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…

DOI: 10.35321/all86-03

„Ortsnamen zwischen Rhein und Elbe – Onomastik im Europäischen Raum“. Ein Forschungsprojekt der Göttinger Akademie der Wissenschaften

Jürgen Udolph

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…

DOI: 10.35321/all87-16

Kada iš tikrųjų mirė Mikalojus Daukša?

Darius Antanavičius

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…

DOI: 10.35321/all87-15

Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

Simona Vyniautaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…

DOI: 10.35321/all87-14

Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)

Diana Dambrauskienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…

DOI: 10.35321/all87-13

„Atžvilgiu“ konstrukcija valentingumo aspektu

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…

DOI: 10.35321/all87-12

Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą

Agnė Aleksaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…

DOI: 10.35321/all87-11

Darybos formantų homonimiškumas ir jo žymėjimas žodžių darybos žinyne

Daiva Murmulaitytė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…

DOI: 10.35321/all87-10

Produktyvieji daiktavardžių ir būdvardžių vedinių naujadarų tipai

Jolanta Vaskelienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos…

DOI: 10.35321/all87-09

Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy

Alisa Stunžaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The current research aims to shed some light on the conceptualization of physis1 in the drymonyms from present-day Vilnius County. The research is limited to the analysis of 65 names selected from the corpus of 787 drymonyms currently officially functioning in the territory of…

DOI: 10.35321/all87-08

Precedent Proper Names and Their Intercultural Transfer

Roman Vasko · Alla Korolyova · Tetiana Tolcheieva

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with the problem of intercultural transfer of global and precedent proper names as reduced intertexts, which are signs and symbols in an outgoing culture and transmit new senses in perceiving cultures. As a general research idea, we suggest distinguishing the…

DOI: 10.35321/all87-06