S aipsniai / A icles 169
ANTA TRUMPA
La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6022-0433
Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika, seman ika, is o inė
leksikologija, leksikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-09
SIENS ‘ŠIENAS’ LATVIJOS
VIETOVARDŽIUOSE1
The Lexeme siens ‘hay’ in La ian Placenames
ANOTACIJA
S aipsnyje apž elgiami La ijos ie o a džiai, ku ių pag indą suda o leksema siens
‘šienas’. S aipsnio ikslas: iš i i šios g upės ie o a džių mo y acijos endencijas i nu-
s a y i, a mik o oponimų umpaamžiškumas būdingas i ie o a džiams su leksema siens.
S aipsnyje nuodugniai nag inėjami La ijoje dažni ie o a džiai Siena pu s ‘šieninė pelkė’,
ne ienodas jų papli imas La ijos egionuose i šio eiškinio p iežas ys. Kons a uojama, kad
daugumos ie o a džių su siens mo y acija y a pap as a – ai y a pie os, pelkės, paeže ės,
salos, ku iose bu o pjaunamas šienas, il ai, ku iais bu o ežamas šienas i pan., sa o uož-
u, Siena pu s ipo ie o a džiai su eikia medžiagos nuoseklesniam y imui – jų papli imo
a ea las liudija apie La ijos egionams būdingus ūkininka imo ski umus, aip pa pažy-
mė ina ne e ai pasi aikan i me a o inė šių ie o a džių a osena. Ty imas odo, kad pelkių
pa adinimai gy ybingesni, palygin i su ki ais mik o oponimais, daugelis pelkių ebe adina-
mos Siena pu s a du, no s šienas jose nebepjaunamas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: La ijos ie o a džiai, mik o oponimai, helonimai, ie o a džių
mo y acija, ie o a džių gy ybingumas.
ANNOTATION
This a icle discusses a g oup o La ian placenames based on he lexeme siens ‘hay’.
The main objec i es a e o analyze he main endencies unde lying he mo i a ion o hese
placenames, and o ind ou whe he he endency o mic o oponyms o apidly disappea
1 S aipsnis pa eng as pagal La ijos Vals ybės y imų p og amos p ojek ą „La iešu aloda“
(N . VPP-IZM-2018/2-0002).
ANTA TRUMPA
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
is ypical o his g oup, oo. The a icle speci ically ocuses on he widesp ead oponym
Siena pu s ‘hay swamp/ma sh’, he di e ences o i s dis ibu ion in a ious egions o
La ia and he easons he eo . The mo i a ion o oponyms con aining siens ‘hay’ is
usually a he ob ious – hese names we e gi en o meadows, ma shlands o islands whe e
hay was ha es ed; b idges ac oss which i was being anspo ed, e c. Ne e heless, he
oponym Siena pu s p o ides ma e ial o mo e esea ch – i s dis ibu ion a ea shows he
ag icul u al adi ions di e ences in a ious egions o La ia; besides, i has o en been
used me apho ically. This s udy con i ms ha he names o swamps and ma shlands su i e
longe han o he mic o oponyms. Se e al swamps ha e e ained he name Siena pu s e en
hough hay is no longe ha es ed he e.
KEYWORDS: La ian placenames, mic o oponyms, helonyms, oponym
mo i a ion, oponym i ali y.
1. ĮVADAS
Da neseniai kaimiškuose La ijos egionuose žemdi bys ė bu o s a biausias
gy en ojų užsiėmimas, ad nenuos abu, kad oponimijoje, i ypač mik o oponi-
mijoje, galima as i į a dijimų su žodžiu siens ‘šienas’. Šio pag indinio gy ulių
paša o pa adinimas bu o palygin i dažnas i p ieš kele ą dešim mečių ebe en-
kan medžiagą La ijos ie o a džių žodyno ka o ekai (LVVK), ku i y a s a -
biausias šio y imo šal inis.
No s ie o a džiai y a ik inių žodžių sis emos dalis, ku ioje gana dažnai
pasi aiko seno iškų kalbos ypa ybių, pa yzdžiui, a chajiškų skolinių a ba mūsų
laikais išnykusių pa eldė ų leksemų, is dėl o mik o oponimija linkusi s ip iau
kis i. Visą XX a. i XXI a. p adžioje ypač spa čiai kei ėsi pie ų, miškų pa adi-
nimai, nyko i pačios ealijos – pie os supelkėjo a bu o pa e s os laukais. Be
o, smulkesnių objek ų pa adinimai ne e ai būda o i ebė a lokalūs, a ojami
ik ienos šeimos.
Į ai ias nuomones dėl umpo mik o oponimų amžiaus jau kone šim me-
į eiškia la ių kalbininkai, būgš aujan ys, kad sulig kiek iena žemės e o -
ma p a andama is daugiau pie ų i ki ų nedidelių opoobjek ų pa adinimų
(Ancī is 1933: 41; D a iņš 1939: 411; Š ausa 2013: 490 i k .). Mik o oponimų
išnykimas, žinoma, nė a ik La ijai būdingas eiškinys. An ai Vokie ijos mi-
k o oponimų į ai o ė ženkliai sumažėjo po XX a. sep in ajame–aš un ajame
dešim mečiais ykusios kaimų e i o ijų eo ganizacijos ( ok. Flu be einigung),
kuome , s engian is žemės ūkį pada y i e ek y esnį i daug mažesnių žemės
sklypų sujungus į didesnius, daugybė anks esnių laukų i pie ų a dų išliko ik
a chy inėje medžiagoje bei p aėjusių šim mečių žemėlapiuose (pa yzdžiui, ž .:
Bingenheime 1996: 9; G e e 2016: 4).
S aipsniai / A icles 171
Siens ‘šienas’ La ijos ie o a džiuose
Šio s aipsnio ikslas:
1) nus a y i, a mik o oponimų s aigaus mažėjimo endencija y a būdinga i
La ijos ie o a džiams su leksema siens, bei į e in i i iamųjų ie o a džių am-
žių i jų gy ybingumą. Lyginamuoju me odu La ijos ie o a džių žodyno ka -
o ekos (ž . LVVK) duomenys (kaup i daugiausia XX. a. šeš ajame–aš un ajame
dešim mečiais) a ski ais a ejais bus g e inami su anks esnių laikų medžiaga,
pa yzdžiui, į ai iais XIX a. bei XX a. p adžios žemėlapiais (p z.: ВТКРИ 1866;
KWR 1914–1919) bei šiuolaikiniais duomenynais: La ijos geoe d inės in o -
macijos agen ū os (LĢIA duomenų bazė, LĢIA žemėlapis), ie o a džių in-
kimo alkų bei in o man ų pasiūly ų ie o a džių (TVDB) duomenų bazių
medžiaga;
2) oponimų seman inės analizės me odu iš i i ie o a džių su siens leksinės
mo y acijos endencijas2, emian is ie o a džių inkėjų i in o man ų pa eik-
ais duomenimis, liudijančiais galimą ie o a džių mo y aciją, bei nus a y i, a
ši ie o a džių g upė galė ų a spindė i anks esnių laikų La ijai (a am ik am
jos egionui) būdingus ūkininka imo ypa umus. Vizualizuojan i iamųjų ie-
o a džių papli imo a ealą aikomas ka og a a imo me odas.
2. LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ SU SIENS
‘ŠIENAS’ LEKSINĖ MOTYVACIJA
LVVK duomenimis, žodžio siens sąsaja su į ai iais opoobjek ais La ijos
ie o a džiuose ne ienoda: didžiąją dalį (102 ie o a džiai iš bend o 134 ie o-
a džių skaičiaus, a ba 77 p oc.) ie o a džių su siens suda o pa adinimas Siena
pu s ‘šieninė pelkė’, daugiausia juo adinamos pelkės, be okiu pa adinimu
aip pa už iksuo a pie ų, miškų, namų i ne kaimų. Žodžio siens siejimų su ki-
ų geog a inių ka ego ijų nomenkla ū os žodžiais LVVK pasi aiko daug ečiau –
4 pie ų pa adinimai Siena pļa a ‘šieninė pie a’, 4 objek ai Siena sala ‘šieno sala,
a ba šienkaimis’, 3 kūd os Siena dīķis ‘šieno kūd a’, 3 eže ai uo pačiu pa adi-
nimu Sieneze s ‘šieneže is’, 2 upės, u inčios a dą Sienupe ‘šienupė’, 1 kelias
Siena ceļš ‘šieno kelias’, 1 aikš ė Siena laukums ‘šieno aikš ė’, 1 il as Siena il s
‘šieno il as’ i k . (LVVK).
2 Mik o oponimų mo y aciją bal ų kalbose pas a aisiais me ais y ė kele as onomas ų, šiai emai
sky usių a ski us s aipsnius a sky ius didesnėse s udijose, pa yzdžiui, Sanda Rapa (Rapa 2013),
Laimu is Bilkis (Bilkis 2019), Dalia S ide skienė (S ide skienė 2016, 2017, 2019). I ki oms
šalims, ypač Vokie ijai, būdinga a ski uose egionuose ink i mik o oponimus i juos i i į ai-
iais aspek ais, įskai an mo y acijų paiešką (p z.: Aehnlich, Meineke 2015; Meineke, Tie enbach
2011).
ANTA TRUMPA
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
2.1. VIETOVARDŽIŲ SIENA PĻAVA ‘ŠIENINĖ
PIEVA’, SIENA TILTS ‘ŠIENO TILTAS’, SIENA
CEĻŠ ‘ŠIENO KELIAS’ IR KT. LEKSINĖ
MOTYVACIJA
Tu bū ne eikė ų s ebė is uo, kad ka o ekoje pa adinimas Siena pļa a ‘šie-
ninė pie a’ pasi aiko aip e ai – ik 4 ka us. Kadangi anksčiau kaime pie os
daugiausia būda o naudojamos gy uliams še i, iksliau, šienui uoš i, ai di-
džioji pie ų dalis, sa aime sup an ama, i būda o šienaujamos pie os, o pa a-
dinimas siena pļa a ‘šieninė pie a’, labiausiai ikė ina, bu o laikomas bend iniu
žodžiu3. Todėl pie as ikslingiausia būda o adin i pa yškinan kokį no s ki ą
jai būdingesnį požymį, pa yzdžiui, pie a Pu ene ‘pu iena’ Pinkiuose (1969) ei-
kiausiai pa adin a dėl šioje pie oje augusių pu ienų, a ba pie a Vik gas ‘ ilkų
galas’ S ienėje, ply ėjusi ne oli namų, u inčių a dą Vilki ‘ ilkai’ (1957).
Šieno seman ikos ie o a džių mo y acija galė ų bū i gana aiški – ai pie os
i pelkės, eže ai, salos, ku iose bu o pjaunamas šienas, il ai, ku iais šienas bu o
ežamas. Vie o a džių ka o ekoje už iksuo i in o man ų duomenys šias mo y-
acijos eikšmes pa ikslina. An ai Siêna cêlš ‘šieno kelias’ Sa iniuose ik ai bu o
„miško kelias, ku iuo bu o ežamas šienas iš miško pie ų“ (1953); Siena sala
‘šieno sala’ ‖ us. Сенокос, pa adinimas Eze niekų alsčiaus Ežeze o apylinkėse
bu o aiškinamas pagal ai, kad „čia bu o pjaunamas šienas“ (1962, 1979); gany-
klos pa adinimas Aknys oje Siena laukums ‘šieno aikš ė’ – ie a, „ku po ka o
bu o als ybinis šieno p iėmimo punk as“; i šio ie o a džio bei jo mo y a-
cijos iksa imo me u ie iniai ebe a ė: „Jòaʒàn gù ‘is uz s‘na làukumu“ ‘ eikia
a y i ka es šieno aikš ėn’ (1979) – aigi ma y i, kad i pe 30 me ų neišblės a
gy i p isiminimai apie am ik us į ykius a ie as.
Taip pa apie kelių dešim mečių senumo į ykius liudija i pa adinimas Siena
il s ‘šieno il as, šien il is’ Als ikiuose, aip pa Siena il a g a as ‘šieno il o
g io os’ bei Siena il a upī e ‘šien ilčio upelis’ (LVVK) – „pa adinimas a si adęs
An ojo pasaulinio ka o me ais – čia bu ęs liūnas, ka ei iai į jį sunešę šieno, aip
pasis a ydami il ą“ (1972).
Žodžių junginys Siena i gus ‘šieno u gus’ kaip ie o a dis y a išlikęs aikščių
i sk e ų pa adinimuose į ai iuose La ijos mies uose – Rygoje, Ven spilyje,
Liepojoje, Jekabpilyje. Šie a dai p imena kadaise bu us gy ą adiciją šie-
ną pa da inė i specialiai am ski ose mies ų aikš ėse. Tiesa, ga ių, aikščių i
3 Tiesa, i ki ų au ų oponimijoje pasi aiko pie ų pa adinimų, ku ių pag indą suda o apelia y ai,
u in ys eikšmę ‘šienas’, pa yzdžiui, bal a usių Сенажáць, pie a Gomelio ajone, Сенаkóс, pie a
Minsko ajone (МіБ 219).
S aipsniai / A icles 173
Siens ‘šienas’ La ijos ie o a džiuose
sk e ų pa adinimai į La ijos ie o a džių ka o eką be eik niekada nebūda o
į aukiami, aigi, okio ie o a džio ka o ekoje nė a, ačiau jis už iksuo as, pa-
yzdžiui, išnykusioms La ijos ie oms ski oje s e ainėje Zudusī La ija (ZL) i
duomenų bazėje Tau as ie ā du da ubāze (TVDB), į ku ią kaimo egionų žmo-
nės gali pa ys į ašy i jiems pažįs amus ie o a džius.
Neaiški ik oji Sa inių apylinkės miško Siên-kaûdzes p iẽdes ‘šieno kaugių
pušynas’ (1953; plg. miškas Sienkaudzes p iede, Plāķis 1936: 155, 156) a do
mo y acija. Kadangi ko elėje nė a paaiškinimo, galima ik da y i p ielaidą, kad
pa adinimas a ba me a o iškas – šieno s i os o mą u ėjo en augan ys medžiai,
a ba me onimiškas – kažku ne oli miško laukymėje s i ose būda o laikomas
šienas.
Kalnas Ružinos miško pelkėse S‘na d‘egl‘is‘ (meža pu ûs, 1960), ma y , žymi
išdegusią miško ie ą, ku po gais o augo žolė i bu o pjaunamas šienas, aip lei-
džia many i iena iš žodžio dèglis eikšmių – ‘išdegusi ie a, degimai’ (ME I 461).
2.2. VIETOVARDŽIŲ SIENA PURVS ‘ŠIENINĖ
PELKĖ’ LEKSINĖ MOTYVACIJA IR
PAPLITIMAS
Kaip jau minė a, a p ie o a džių su siens La ijoje daugiausia y a bū en
Siena pu s ‘šieninė pelkė’ pa adinimų.
Apž elgian šiuos ie o a džius pagal objek o ka ego ijas i pagal ka o e-
koje iksuo ą ie o a džių mo y acijos ap ašą, pasi odo, kad ne isi geog a i-
niai objek ai pa adinimu Siena pu s y a pelkės, ku iose anksčiau bu o pjauna-
mas šienas, ečdaliu a ejų okiu a du bu o adinamos d ėgnos supelkėjusios
pie os, ne e ai ply ėjusios upių a eže ų pak an ėse a ba pamiškėse, pa yz-
džiui: Sena pù s Daudzesėje aiškinama kaip „pelkė a pie a“ (1961); Sena pù s
Dignajoje, „pelkė os pie os už Mikainės kaimo“ (1961); Sena pù s Sinuolėje,
„pelkė a miško pie a K ačių sodybos ibose, į šiau ę nuo namų“ (1980); Siena
pu s Viesienoje, „pelkė a pie a“ (1970); Siena pu s P eiliuose, „pelkė a pie a
Jaša ės paupio laukuose, y ų pusėje“ (1979). Ma y , paupių pie os y a d ėgnos
i p imena pelkę, aigi galima da y i p ielaidą, kad okie šlapi šienaujami plo ai
pejo a y inės kono acijos nomenkla ū iniu žodžiu pelkė būda o apibūdinami
kaip menkesnės kokybės pie os. Pa yzdžiui, panašias me a o inių abs akcijų
ap aiškas La ijos ie o a džių nominacijose y a apž elgusi Sanda Rapa (Rapa
2013: 54; Rapa 2017: 63). Tačiau gali bū i, kad dalis a ejų y a me oniminiai:
džiūs an i pelkė ampa pie a a ba okį pa adinimą u in i pie a y a šalia pelkės.
Tokius a ejus La ijos mik o oponimų kon eks e y a ap ašę S. Rapa i Oja as

ANTA TRUMPA
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Bušas (Rapa 2017: 67; Bušs 2019: 348). Tai, kad d ėgnesni miškai adinami
pelkėmis, y ime apie Blydenės alsčiaus ie o a džius minėjo i Valija Dambė
(Dambe 2012: 32).
Kiek dažniau nei pie os a du Siena pu s adinamos pelkės. Ka o ekoje
dažniausiai nė a paaiškinimų a ba komen a ų, kodėl a pelkė bu o aip pa a-
din a, ma y , ai, kad šiose pelkėse pjaunamas šienas, bu o sa aime sup an a-
mas dalykas. Re ais a ejais aiškinimas is dėl o p idedamas, pa yzdžiui, pel-
kės pa adinimas Siena pu s Bejoje papildy as pas aba: „pelkė miško idu y
p ie K u upės; sausomis asa omis pjauna šieną“ (1961) a ba Siêna pu is pel-
kė Tau kalnėje, „p iešais Pende ių ienkiemį, didelė, dalinai nususin a pelkė,
anksčiau čia pjo ė šieną“ (1961).
Ty imuose apie augalininkys ės is o iją La ijoje (Gus iņa 2016, Dumpe
1985 i k .) esama nuomonės, kad La ijoje na ū alūs žolynai pap as ai o muo-
jasi p ie upių a ba eže ų, o ki os pie os andasi dėl žmonių eiklos, iške an
miškus. Kadangi p aėjusiame ūks an me yje augalininkys ė bu o naudingesnė
už gy ulininkys ę, ai isos á i inkamos e i o ijos bu o pa e s os laukais, pie-
oms paliekan sunkiau pasiekiamas ie as – paupius, pelkes (Gus iņa 2016: 66).
„Kadangi šieno ūkiuose eikėda o, šienauda o isus plo us, ku iuose augo žolė –
iek apžėlusias eže ų pak an es, iek nedidelėse pelkėse augančius iks ynus,
iek i žynus“ (Gus iņa 2016: 67–68). Toks ūkininka imo būdas išliko iki pa
XX a. ečiojo–ke i ojo dešim mečių, kada „kul i uojan pie as a naujaisiais
me odais apdi ban ganyklas iš jų bu o gaunama daugiau paša ų i po upu į
nyko po eikis jiems ski i kiek ieną žole apaugusį žemės lopinėlį. Tokiu būdu
mažiau de lingos pie os po upu į būda o apleidžiamos, e ka čiais i apsodi-
namos mišku.“ (Gus iņa 2016: 68).
I liaudies dainų medžiaga pag įs ame au osakininkės Helgos G asės y ime
apie pie as i pie ose di bamus da bus į ai iuose La ijos egionuose minimos
pe p aėjusius amžius šienau os pelkinės pie os. Kaip p ipažįs a mokslininkė,
la iai pelkines pie as laikė p as omis i apie jas bei jų pjo ėjus a siliepda o
niekinamai: Ni man īk ā pļa iņa, / Ni pļa iņas pļā ējiņi: / Pu ē bija ā pļa iņa, /
Zili melli pļa ejiņi 28666,3 (Nė man miela a pie elė / Nė os pie os pjo ėjėliai /
Pelkėj bu o a pie elė / Pamėlę juodi pjo ėjėliai) (G ase 1937: 169). Ty inė oja
eigia, kad pelkinės pie os liaudies dainose bu o apdainuojamos isuose La ijos
egionuose, įskai an Žiemgalą, ma y , aip pa i indama, kad šiomis, be ods,
pačiomis p asčiausiomis pie omis iki am ik o is o inio momen o daugiau a
mažiau būda o naudojamasi isoje La ijoje. Vis dėl o Ku žemėje, S endėje,
gimęs la ių kalbininkas i kul ū os da buo ojas Ka lis D a inis p isimena, kad
„nedidelių pelkių pie omis nelaikė i aip ne adino. Jei ku ią no s iš jų i nušie-
nauda o, ai da yda o ne dėl šieno, be dėl žolynų, ku iais kimšda o čiužinius.“
(D a iņš 2000: 179).
S aipsniai / A icles 175
Siens ‘šienas’ La ijos ie o a džiuose
Apie ai, kad pelkių šiena imo in ensy umas į ai iose La ijos ie ose ik ai
galėjo bū i ski ingas, liudija La ijos ie o a džių žodyno ka o ekos (LVVK)
medžiaga.
1 PAV. La ijos ie o a džių Siena pu s ‘šieninė pelkė’ papli imo a ealas4
Žemėlapyje (ž . 1 pa .) pažymėjus isus ie o a džius su Siena pu s – iek
pelkes, iek pie as, iek ki us objek us – a si e ia in o ma y us aizdas. Paaiškėja,
kad šį pa adinimą u in ys geog a iniai objek ai gana kompak iškai papli ę dau-
giausia La ijos y inėje dalyje – La galoje, Sėloje, y ų Vidžemėje i y iniame
Žiemgalos pak aš yje jie suda o ien isą a ealą.
Šį žemėlapį palyginus su s e ainėje “Ci s ģeog ā ijas ska ījums” paskelb u
La ijos pelkių žemėlapiu (ž . LPK), iš ku io ma y i, kad pelkės ankiau a e-
čiau išsidėsčiusios isoje La ijos e i o ijoje, kons a uo ina, kad ie o a džių
Siena pu s papli imo a ealas ne odo pačių pelkių papli imo La ijoje – eikiau
a spindi ūkinės eiklos ypa umus egionuose. Tiesa, jis odo, kad Žiemgaloje
pelkių iš iesų esama mažiau. Įdomu ai, kad panašų yšį a p egionui būdin-
go elje o i am ik o objek o ka ego iją apibūdinančio konk e aus pa adinimo
papli imo y a kons a a ęs O. Bušas, ku is pas ebėjo, kad aka ų Žiemgaloje
nepasi aiko ie o a džių Pu askalni, ma šiame egione „ iesiog nė a pe daug
geog a inių objek ų, ku iuos galima bū ų adin i kalnu.“ (Bušs 2019: 341, 342).
Gali bū i, kad La galoje kaip is o iškai a gingesniame egione pelkėse bu o
šienaujama daugiau i galbū ilgiau nei ki uose La ijos egionuose, i ai a si-
spindi žemėlapyje.
4 1-ą i 2-ą žemėlapius b aižė Edmundas T umpa.
ANTA TRUMPA
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Toponimams palygin i bu o suku as ie o a džio Pu a pļa a ‘pelkinė pie-
a’ žemėlapis (ž . 2 pa .), ku io pag indą suda o La ijos ie o a džių žodyno
ka o ekos (LVVK) duomenys. Galima ma y i, kad šio ie o a džio a ealas y a
didesnis nei Siena pļa a ‘šieninė pelkė’ (plg. 1 pa .), jis ap ėpia i Ku šą, išsky us
šiau ės aka ų dalį, is dėl o esama kai ku ių su apimų – bū en abu ie o a -
džiai, kaip ma y i, e esni Žiemgaloje, dažnesni – La galoje. Jų papli imas aip
pa galė ų liudy i, kad Žiemgaloje kaip didesnio de lingumo La ijos egione
pelkėse šienau a iš ies palygin i ečiau.
2 PAV. La ijos ie o a džių Pu a pļa a ‘pelkinė pie a’ papli imo a ealas
3. VIETOVARDŽIŲ SU SIENS ‘ŠIENAS’
GYVYBINGUMAS
Kaip minė a, LVVK daugiausia iksuo a La ijos ie o a džių duomenų iki
XX amžiaus 7- ojo dešim mečio, aigi ai y a apie pusės amžiaus senumo in o -
macija. Vienas iš šio s aipsnio ikslų – išsiaiškin i, kiek šie oponimai (daugiau-
sia mik o oponimai), u in ys elemen ą siens, y a pa a ūs, gy ybingi. 2017 m.
o ganizuo oje La ijos ie o a džių alkoje, kai gy en ojai u ėjo galimybę į
ie o a džių bazę pa ys įkel i sa o a imiausių apylinkių objek ų a dus, bu o
publikuo a maždaug 4000 ie o a džių – okios akcijos me u ai eiškia daug,
be isų La ijos ie o a džių a ž ilgiu – mažai. Iš ų 4000 ie o a džių leksema
siens pasi aikė ik iename ie o a dyje – Siena i gus ‘šieno u gus’ p ieplauka
Rygoje (TVDB).
S aipsniai / A icles 177
Siens ‘šienas’ La ijos ie o a džiuose
Sa o uož u, La ijos geoe d inės in o macijos agen ū os ie o a džių duo-
menų bazėje esama 17 ie o a džių su žodžiu siens a ba a mine o ma sīns: iš
jų 1 Siena eze s ‘šieno eže as’, 10 objek ų su pa adinime esančiu žodžių jun-
giniu Siena pu s ‘šieninė pelkė’ (įskai an 2 pie as, 4 pelkes, 1 ie o ę, 1 kai-
mą, 1 ienkiemį i 1 upę), 5 Siena sala ‘šieno sala’, 1 Siena ī elis ‘šieninė pelkė’
(LĢIA duomenų bazė).
Taigi ši medžiaga, a odo, pa i in ų p ielaidą dėl o, kad mik o oponimai
apsk i ai y a labai nepa a ūs, nes palyginus su p ieš penkiasdešim me ų bu-
usia si uacija mūsų laikais a du Siena pu s ‘šieninė pelkė’ už iksuo os ik d i
pie os5.
Vis dėl o pelkių pa adinimai, a ba helonimai, laiky ini pa a esniais už mi-
k o oponimus. Remian is anks esnių dešim mečių i amžių žemėlapiais mėgin-
a nus a y i, a ši p ielaida y a ik a, iksliau, a žemėlapiai ją pa i ina. Senieji
žemėlapiai, deja, šiuo a eju nebu o labai naudingi, ma smulkios pelkės, į a -
dy os kaip Siena pu s (kokias ma ome La ijos geoe d inės in o macijos agen-
ū os žemėlapyje), anks esnių laikų ka og a inėje medžiagoje pažymė os, ačiau
be pa adinimų. Tokia padė is iksuojama ben pas a uosius pusan o šim o me-
ų. Be ku iuo a eju, mažų pelkių pa adinimai u imuose žemėlapiuose pasi-
odo ik a ėjus skai meninei epochai.
Pa yzdžiui, Siena pu s Lyga nės alsčiuje, kaip ma y i iš LĢIA žemėlapio
(ž . 3 pa .), mūsų laikais y a p ie geležinkelio linijos a p Zel kalnių i Kazkajų
sodybų.
3 PAV. Siena pu s Lyga nės alsčiuje (LĢIA žemėlapis)
Kazkajų sodyba y a pažymė a jau 1866 m. ka iniame opog a iniame žemėla-
pyje (plg. 4 pa .), ačiau pelkė p ie jos iš iesų da nė a ma oma (ВТКРИ 1866).