98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5508-1555
Mokslinių y imų k yp ys: e minologija, e minog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-05
TERMINAI IR NEBE
TERMINAI POPULIARIOJOJE
ŽINIASKLAIDOJE
Te ms and Non- e ms in Popula Media
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iama e minų a osena populia iojoje in e ne inėje žiniasklaidoje.
Ty imu bu o siekiama nus a y i, kokia eikšme – specialiąja ( e minine) a de e minologi-
zuo a – in e ne inėje žiniasklaidoje a ojami kalbos iene ai, medicinoje unkcionuojan ys
kaip e minai, iden i ikuo i ki us seman inius ų e minų pokyčius. Ty imo objek as – e -
minas ale gija i su juo suda y i sudė iniai e minai, o pag indinis šal inis – DELFI.l eks-
ynas. S aipsnyje a skleidžiama e minijos dinamika.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, de e minologizacija, seman ika, a ija imas, eks ynas.
ANNOTATION
The a icle discusses he usage o e ms in popula online media. The aim o he esea ch
was o de e mine in which meaning – special ( e minological) o de e minologized – he
language uni s unc ioning as e ms in medicine a e used in online media and o iden i y
o he seman ic changes o hose e ms. The objec o he esea ch is he e m ale gija
‘alle gy’ and he complex e ms o med wi h i , whe eas he majo sou ce is he DELFI.l
co pus. The a icle e eals he dynamics o e ms.
KEYWORDS: e m, de e minologiza ion, seman ics, a ia ion, co pus.
S aipsniai / A icles 99
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
ĮVADAS
Te minai ne ik suda o mokslinio, dalykinio disku so pama ą, be i papil-
do bend ąjį žodyną. Tu bū niekas ned įs ų ginčy is, kad „ am ik a e minų
dalis pa enka isu , ku a ojama kalba, į isas a ojamąsias kalbos a mainas“
(Keinys 2005: 226). Ilius acinių pa yzdžių ilgai ieško i ne eikia – p asidėjus
COVID-19 pandemijai epidemiologijos a ki ų medicinos s ičių, s a is ikos i
k . e minai kasdien pasiekia plačiąją isuomenę. Ypa ingi į ykiai i si uaci-
jos y a laikomi iena iš eks aling is inių de e minologizacijos plačiąja p asme
p iežasčių. Tai ka u i paska a e minologams a sig ęž i į e minijos i nespe-
cialiosios kalbos san ykį, e minų ie ą i padė į leksinėje sis emoje, de e mi-
nologizaciją1. Lie u ių e minologijoje šie klausimai sulaukė nedaug dėmesio –
Kazimie as Gai enis (2014 [1997]: 242) umpai apibūdino de e minologizaciją,
Kazimie as Župe ka (2000) y ė kalbo y os e minų a oseną publicis ikoje,
Ju gi a Mikelionienė su Auš a Be kmaniene (2018) analiza o e mino apa a-
as de e minologizaciją, As a Mi ke ičienė (2020) nag inėjo d ižodžių e minų
a osenos ypa umus in e ne inėje žiniasklaidoje.
Te minais einančių žodžių i pas o iųjų žodžių junginių a anka i pa eiki-
mas y a ak ualūs leksikog a ijai (Žilinskienė 1997, 2000; Nak inienė 2002 i
k .). Bend osios kalbos žodynuose, kaip an ai DŽ, ano K. Gai enio, „ e mi-
ninės eikšmės apib ėžimai iš is nepa eikiami, o dedami ik žodžių, a ojamų
e minologijoje, leksinės eikšmės paaiškinimai i nu odomos jų a osenos s i-
ys“ (Gai enis 2002: 14). Taip e minologas mo y uoja min į, kad į DŽ į auk-
a žodžių, a liekančių e minų unkcijas, o ne pačių e minų. Tokios nuos a os
laikomasi i šiame da be. Įdomu ai, kad ž elgian iš ki os – leksikog a ijos, o
ne e minologijos – pe spek y os, eigiama, kad, p z., bo anikos s i ies žodžiai
aiškinamuosiuose žodynuose adiciškai apib ėžiami kaip e minai (Gaidienė,
Liu ke ičienė 2020: 94)2.
Šiame s aipsnyje ap a iama e minų a osena populia iojoje in e ne inėje
žiniasklaidoje. Tikslas – išsiaiškin i, kokia eikšme – specialiąja a de e minolo-
gizuo a – joje a ojami kalbos iene ai, einan ys e minais medicinoje, nus a-
y i ki us seman inius ų e minų pokyčius.
Teo inės nuos a os. Ge ai žinoma, kad žiniasklaida padeda išpopulia in i
am ik us e minus. Ki as dalykas – joje e minai nebū inai a ojami a pačia
1 P z., a p au iniame šių me ų VAKKI simpoziume slo ėnų e minologė Mojca Žaga Ka e skai ė
p anešimą apie de e minologizaciją i COVID-19 pandemiją.
2 „Lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose pap as ai naudojamos adicinės apib ėž ys, . y.
apib ėžian žodžio eikšmę emiamasi mokslinio ka ego iza imo (mokslinės nomenkla ū os) ele-
men ais“ (Gaidienė, Liu ke ičienė 2017: 7, da ž . en nu ody ą li e a ū ą).
ASTA MITKEVIČIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
dalykine eikšme, kaip i a i inkamos s i ies specialis ų (čia kol kas a si ibo-
jama nuo s ilis inės, pe kel inės a osenos). Kel inas klausimas – jei eikšmė
pakin a, a uos kalbos iene us ebegalime laiky i e minais? Vieno a sakymo
į šį sudė ingą klausimą nė a, jis p iklauso nuo eo inio požiū io į žodžio i e -
mino san ykį – žodžiai i e minai ebė a esminė i s a s y ina e minologijos
dicho omija, užiman i cen inę ie ą eo inėse diskusijose i ginčuose (Myking
2007: 84). Šiame s aipsnyje bus laikomasi unkcinio komunikacinio požiū io į
e minus. No s e minų pag indinė i na ū ali aplinka y a specialis ų dalykinis
disku sas (beje, anaip ol ne ienaly is), ačiau ado aujamasi min imi, kad „ e -
minas ne ampa žodžiu už įsi aizduojamos sienos“ (Gambie 1991, ci uojama iš
Dela igne 2017: 43).
Te minologijos li e a ū oje nu odoma, kad e minai nemoksliniame disku -
se pakin a: išsiplečia jų a osenos s i is, sumažėja a ba p a andamas ikslu-
mas, apib ėž umas, iena eikšmiškumas, eikšmė p apla ėja, pakin a sis eminiai
e minų san ykiai, e minų eks ensija i in ensija, a si anda naujų kolokacijų,
asociacijų, kono acijų, indi idualių eikšmių, pagaliau – sis eminė pe kel inė
eikšmė (Meye 2000; Meye i k . 2000; Cуперанская i k . 2003; Žaga 2005;
Halsko 2005; Du y 2008; Шмелева 2010; Багиян 2014; Renou 2017; No á
2018 i k .). Ing id Meye i K is en Mackin osh (2000) įž elgia ne ik seman i-
nius i p agma inius, be i g ama inius pokyčius, kai e minus p adeda a o i
ne dalyko specialis ai. Čia paminė a, kas gali nu ik i su e minu už mokslinio
disku so ibų, be , be abejo, nebū inai isi pokyčiai yks a, p z., sis eminė pe -
kel inė eikšmė a si anda e ais a ejais i ik ada, kai, kaip eigia K. Gai enis,
e minai plačiai papli ę i ge ai žinomi ne dalyko specialis ams (Gai enis 2014
[1997]: 242).
K. Župe ka, y ęs kalbo y os e minų a oseną, empi iniais duomenimis
pag indė p ielaidą, kad lie u ių publicis ikoje e minai a ojami į ai iai: „[i]
ikslia e minine eikšme, i kaip pap as i žodžiai a kalbos eksp esy inimo p ie-
monės“ (Župe ka 2000: 181). Jis išsky ė d i unkcines seman ines e minų
pub licis ikoje g upes – a liekančius e mino unkciją (pa a o us ne ik ikslia
e minine eikšme, be i apy iksle a ne ikslia) i de e minologizuo us (pa a -
o us sis emine a ba indi idualia pe kel ine eikšme) ( en pa : 177). A k eip inas
dėmesys, kad publicis iniame s iliuje e minų pag indu dažnai ku iamos me a-
o os (Bi inienė 2007: 37).
Kaip ašy a (Mi ke ičienė 2020), de e minologizacija e minologijoje su-
p an ama ski ingai – plačiau i siau iau. Vik o o Ta a ino o apibend inimu,
de e minologizacija analizuojama ejopai: 1) kaip e mino pa ekimas į bend ą-
ją kalbą sa o ik ąja eikšme, 2) kaip e mino me a o izacija, 3) kaip e mini-
nės eikšmės „apaugimas“ bend osios kalbos seman ika (Татаринов 2006: 47).
De e minologizacija gali bū i su okiama i kaip p ocesas, kai e minai keliauja
S aipsniai / A icles 101
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
iš specialiosios kalbos į kasdienę kalbą, i kaip o p oceso ezul a as – e minų
a ojimas nespecializuo ame kon eks e (ž . Humbe -D oz i k . 2019 i en
nu ody ą li e a ū ą).
Nepaisan pačios de e minologizacijos samp a os ski umų, e minologijoje
dažniausiai ski iami du e minų, a ojamų nespecialiojoje kalboje, seman inių
pokyčių ipai: 1) išlaikoma e mininės eikšmės esmė, į a dijama a pa i są oka
kaip i a i inkamoje dalykinėje s i yje, be a są oka su okiama pa i šu iniškiau
nei dalyko specialis o, galimos kono acijos, 2) nebeį a dijama a pa i są oka, žo-
dis a ojamas ki a (pe kel ine) eikšme a ba ampa idiomų dalimi. Pi masis i-
pas da adinamas despecializacija, supap as inimu, daline de e minologizacija
i k ., an asis – de e minologizacija ( ada e minas a ojamas siau ąja p asme,
sensu s ic o, kaip Župe ka 2000). Siekian aiškumo i ikslumo bei plė ojan
K. Gai enio i K. Župe kos da bų k yp į, šiame s aipsnyje oliau de e minologi-
zacijos e minas bus a ojamas ik siau ąja p asme.
Ty imo objek as, šal iniai, me odai. Medicina laikoma iena iš ų
s ičių (kaip i kompiu e ija, ekonomika, ekologija, spo as i k .), ku ių e mi-
nus dažniausiai pasigauna isuomenė. Šio s aipsnio objek as – jau senokai į
bend ąją a oseną pa ekęs e minas ale gija i sudė iniai e minai su juo. Šis
e minas ge ai žinomas i ne medicinos s i ies specialis ams. Tai galima eig i
jau ien iš ak o, kad jis a ojamas i pe kel ine eikšme. Ki a e us, šis žodis
į lie u ių kalbą pa eko kaip e minas, ad nekyla abejonių dėl jo e minologinės
p igim ies i a osenos k yp ies (specialioji a osena → bend oji a osena).
O ai s a bu, nes e minai, ku ie suda y i e minologizacijos būdu, gali bū i
kiek ki aip su okiami nespecialis ų nei „p igim iniai“ e minai.
Ty imui pasi ink as iešai p ieinamas DELFI.l eks ynas, ku io apim is –
70 milijonų žodžių. Jis suda y as iš 2014–2016 m. o pa ies pa adinimo in-
e ne o s e ainėje publikuo ų eks ų. Tie eks ai p iski i 12 į ai ios ema ikos,
dalykinių i p amoginių, ub ikų: DELFI Veidai, P ojek ai, DELFI Mokslas,
DELFI Au o, Spo as, DELFI Gy enimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilie is,
Ve slas, DELFI FIT, DELFI Žinios i Neiden i ikuo a ka ego ija (plačiau apie
eks yną ž . LKKŽ 2019: 14–15). Šis eks ynas pasi odė pa ankus y imui a -
lik i, nes, pi ma, jis a spindi os kele ių me ų senumo kalbą, an a, suda y as
iš populia iame naujienų po ale skelb ų eks ų, ku ių ikslinė audi o ija pla i.
Ale gija šiame eks yne už iksuo a 1 047 ka us (a mes os ienodos konko dan-
so eilu ės).
Siekian palygin i ezul a us žiniasklaidoje i dalykinėje li e a ū oje, le-
mos ale gija ieško a i ki uose eks ynuose – Lie u ių mokslo kalbos eks-
yne Co ALi (9 milijonai žodžių, 1999–2009 m. eks ai) i Daba inės lie u-
ių kalbos eks yno (DLKT) neg ožinės li e a ū os dalyje (21 milijonas žodžių,
ASTA MITKEVIČIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1992–2011 m. eks ai). Taip pa naudo asi Ske ch Engine3 a o ojams p ieinamu
in e ne o eks ynu Li huanian Web 2014 (l TenTen14), suda y u iš in e ne o eks-
ų pagal Spide Ling o o paiešką 2014 m. balandį. Pas a ojo eks yno apim is –
pe 778 milijonai žodžių (ž . oliau).
Ty imo me odai – anali inis, g e inamasis, ap ašomasis. Taikomi adiciniai
eks ynų analizės me odai: analizuojamas ale gij* konko dansas, in o ma y ieji
kon eks ai (angl. knowledge- ich con ex s), kolokacijos. DELFI.l eks yno duo-
menys lyginami su ale gologijos li e a ū os, s uk ū uo ų e minologinių iš e-
klių duomenimis (ž . oliau).
LEKSIKOGRAFINIAI IR
TERMINOLOGINIAI DUOMENYS
Vokišką e miną, a i inkan į lie u išką ale gija, iš g aikiškų žodžių allos ‘ki o-
kia’ i e gon4 ‘ eakcija’ 1906 m. suda ė aikų gydy ojas Clemensas on Pi que ’as
(Dubakienė 2019: 16). Žodis ale gija jau į auk as į 1936 m. a p au inių žodžių
žodyną („paki ėjusi o ganizmo eakcija į paka ojamą injekciją a ba užsik ė i-
mą“). Šis a p au inis žodis į Lie u ių kalbos žodyną nepa eko, ačiau jį galima
as i žodyno ka o ekose – pag indinėje i papildymų, i ik medicinos bei e e-
ina ijos eikšme (ž . h p://lkiis.lki.l /).
Iš 1 len elės ma y i žodžio ale gija aiškinimas ijuose lie u ių kalbos žo-
dynuose. Esminiai ski umai y a du: TŽŽ 2013 i BŽ pa eikiama i pe kel inė
eikšmė, TŽŽ 2013 nu odomos d i medicinos s i ies eikšmės, susijusios a -
pusa yje. Tos pačios d i specialiosios eikšmės iksuo os i anks esniuose a p-
au inių žodžių žodynuose, p adedan nuo 1986 m., o nuo 2001 m. a si anda
i ečioji – pe kel inė – eikšmė. Į DŽ ale gija pi mą ka ą į auk a 1993 m.
(į ečiąjį leidimą).
Aiškinamajame imunologijos i ale gologijos e minų žodyne (2012) ale gija api-
b ėžiama kaip „paki ęs o ganizmo imuninis a sakas į ale geną, pasi eiškian is
speci inių an ikūnų i įjau in ų lim oci ų gamyba“, os anksčiau išleis ame
klinikinės ale gologijos ado ėlyje – „imuninių mechanizmų sukel a padidė-
jusio jau umo eakcija“ (Dubakienė 2011: 11), o isuomenei ski oje kny-
goje Ale gija: p iežas ys, simp omai, gydymas ale gijos są oka aiškinama pap as-
čiau, a siž elgiama į ad esa o (nespecialis ų) medicinos žinių lygį – „paki usi,
išk eip a o ganizmo imuninės sis emos eakcija į aplinkoje esančias įp as ines
3 P ieiga in e ne e: h ps://www.ske chengine.eu/.
4 e geia TŽŽ 2013.

S aipsniai / A icles 103
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
medžiagas“ (Dubakienė 20019: 19). Palyginus pas a ąją apib ėž į i žodžio (ne
e mino) aiškinimą lie u ių kalbos žodynuose (ž . 1 len elę), ma y i, kad pas a-
uosiuose žodis aiškinamas abs akčiau – neiš eiškiami okie medicinos są okos
požymiai kaip eakcija, imuninė sis ema. Galima kel i hipo ezę, kad bū en šie
požymiai – ypač pasku inis – u ė ų bū i eikšmingi nus a an , a ale gija žinias-
klaidoje a ojama ikslia e minine eikšme.
1 LE N ELė . Ale gija aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose
DŽ TŽŽ 2013 BŽ
med. padidėjęs
jau umas
di ginančioms
medžiagoms.
1) o ganizmo paki usio
(padidėjusio, sumažėjusio a ba
išnykusio) jau umo ale genui
būklė,
2) padidėjęs o ganizmo
jau umas ale genui,
3) [pe kel inė] nepakan umas,
p iešiškas nusis a ymas.
1) o ganizmo būklė, kai
padidėjęs jau umas am
ik oms medžiagoms
(ale genams),
2) nepakan umas,
di glumas, p iešiškumas.
DETERMINOLOGIZACIJA
DELFI.l eks yne apie 3 p oc. a ejų žodis ale gija pa a o as me a o iškai –
isiškai de e minologizuo as. I okios a osenos konko danso eilu ės daugiau-
sia (79 p oc.) y a iš žinių ub ikos, p z.:
Tai liudija didelę dalies isuomenės ale giją Tė ynės sąjungai-Lie u os k ikš-
čionims demok a ams. [Žinios]
Tiesa, žodžiai „nuola inis bu imas“, a odo, da kelia ale giją kai ku iems
NATO lyde iams, odėl jam ieškoma sinonimų, pa yzdžiui, „ilgalaikis“. [Žinios]
Pagal g ama inę s uk ū ą junginiai su de e minologizuo u žodžiu ale gi-
ja nesiski ia nuo sudė inių e minų, ku iais ale gija į a dijama pagal ale geną
(ž . oliau), plg.: ale gija š en ėms, ale gija so ie mečiui i ale gija žiedadulkėms,
ale gija iešu ams i k . De e minologizuo as žodis ale gija a ojamas su ais pa-
čiais eiksmažodžiais, kaip i a i inkamas e minas, p z.: (su)kel i ale giją, jaus i
ale giją, a si anda ale gija, kyla ale gija i k .
Remian is gau o konko danso analize, lyg i bū ų galima eig i, kad de e -
minologizuojamas ik ienažodis e minas ale gija, be ne sudė iniai e minai
su juo. Ki a e us, oks eks yno junginys kaip ale gija ka ėms be kon eks o
ASTA MITKEVIČIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
gali bū i sup an amas ne ienodai – i kaip ienos ale gijos ūšies pa adinimas,
i kaip me a o iškas pasakymas. Tačiau labiau ikė ina, kad pas a uoju a eju
de e minologizacija bū ų būdinga ik pag indiniam junginio dėmeniui ale gi-
ja, o ne isam žodžių junginiui. Teks yne as ame junginyje ale gija k aujui abu
žodžiai pa a o i pe kel ine eikšme, pa s junginys nė a de e minologizuo as –
oks e minas neegzis uoja.
Galima da palygin i ale gija a osenos duomenis in e ne o eks y-
ne Li huanian Web 2014 (l TenTen14), ku šios lemos ale gija – daugiau nei
18 000 a ejų. Ske ch Engine šiame eks yne leidžia analizuo i žodžio konko -
dansą pagal in e ne o s e aines. Kaip ma y i iš 1 pa ., daugiausia ale gija pa a -
ojimo a ejų as a specializuo ose s eika os ema ikos s e ainėse. Tokio ezul-
a o i bu o ikė asi. Tačiau, kaip ma y i, pi majame dešim uke a sidū ė i l y as.
l , i del i.l . Tikė ina, kad en ale gija a ojama i de e minologizuo a eikšme.
Tai i pasi i ino pe žiū ėjus a si ik ines konko danso eilu es5.
Kaip ma y i iš 1 pa ., ale gija daugiausia ka ų pa a o a š iečiamojo po-
būdžio s e ainėje SVEIKASZMOGUS.l . Teks yne ap ibojus paiešką ik šios
s e ainės duomenimis i pe žiū ėjus kiek ieną iš 1 307 konko danso eilučių,
nus a y a, kad ale gija šioje s eika os ema ikos s e ainėje a ojama ik iesio-
gine – specialiąja – eikšme. Vadinasi, ašan medicinos a s eika os emomis
nelinks ama medicinos e mino a o i pe kel ine eikšme.
1 pAV. Ale gij* dažnis Li huanian Web 2014 (l TenTen14) eks yne pagal in e ne o
s e aines
Čia pa p a a u ž ilg elė i, kaip ale gija a ojama mokslo kalboje. Lie u ių
mokslo kalbos eks yne Co ALi lemos ale gija dažnis – os 16 i isi a osenos
5 Beje, a k eip inas dėmesys, kad analizuojamas žodis gali bū i i ik inis pa adinimas, p z., humo-
o g upė „Ale gija“, odėl s a is inius duomenis eikia e in i kiek a sa giai. Vis dėl o, many ina,
bend o aizdo jie ne u ė ų s ip iai pakeis i, nes iš iso didžiąja aide, įskai an sakinių p adžias,
ale gija pa a o a pe 1 500 ka ų (iš daugiau nei 18 000).
S aipsniai / A icles 105
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
a ejai iš biomedicinos k yp ies eks ų. Visose konko danso eilu ėse jis pa a o-
as kaip medicinos e minas, dažniausiai kaip ienažodis, ečiau – kaip sudė i-
nių e minų dėmuo (p z., ale gija ka ės pienui).
DLKT neg ožinės li e a ū os dalyje as i 105 lemos ale gija pa a ojimo
a ejai (35 šal iniai, apiman ys 1994–2008 m. laiko a pį). Pe žiū ėjus kiek ieną
konko danso eilu ę nus a y a, kad 7 iš jų ( . y. apie 6,7 p oc.) žodis ale gija a -
ojamas pe kel ine eikšme ( isiškai de e minologizuo as), p z., ale gija ki ybei
i k . Iš de e minologizuo os a osenos šal inių an aščių ma y i, kad šie y a ne
medicinos i s eika os mokslų s ičių, o socialinių i humani a inių. Neskai an
ų 7 aiškių de e minologizuo os a osenos a ejų, da 4 konko danso eilu ėse
nepa yko iksliai nus a y i žodžio eikšmės (ne i jas maksimaliai pailginus), o
ie p obleminiai a ejai y a iš socialinės ema ikos eks ų.
KITI SEMANTINIAI POKYČIAI
Visų pi ma eikia pab ėž i ai, kad DELFI.l eks ynas nė a ienaly is – į jį
į auk uose eks uose gali bū i a pasakojama a ci uojama ale gologijos specia-
lis o kalba, pa eikiama in o macija iš mokslinių a mokslo populia inimo eks ų,
s eika os ins i ucijų p anešimų spaudai i panašiai, be ne isada įmanoma ai
iksliai nus a y i iš konko danso eilučių. Taip pa dažniausiai sudė inga a ski -
i, ku pe pasakojama s eika os s i ies specialis o (mediko, a macininko i k .)
kalba, o ku y a okios kalbos ci a a, aip pa i iš ci uojamos kalbos dažnai nė a
aišku, kas y a as pašneko as – ale gologas a odon ologas, medikas a g ožio
indus ijos a s o as i . ., ku pa ies žu nalis o in e p e acijos, kokiai audi o ijai
ski as eks as, p z.:
Pagal ją iešojo mai inimo įs aigoms p i aloma nu ody i mais o pa iekaluose
esančias ale giją a mais o ne ole a imą sukeliančias medžiagas, be dėl in o maci-
jos pa eikimo būdo […]. [Gy enimas]
Dėl o šiame da be a sisaky a konko danso eilu es ski s y i emian is adici-
ne e minologijos opozicija – specialis ų s. nespecialis ų kalba, i iamoji me-
džiaga analizuojama kaip populia iosios žiniasklaidos disku so dalis, o ien uoja-
masi į ad esa ą – kokia eikšme e minas ale gija pasiekia nespecialis ų audi o iją.
Te mino eikšmę padeda nus a y i in o ma y ieji kon eks ai. Ale gijos są oka
žiniasklaidoje y a aiškinama, i aiškinama ne ienodai. Esama i dalykinių aiški-
nimų, a imų mokslinėms apib ėž ims (a), i aizdingesnių, žaismingesnių, jose
aikomos analogijos (b):
ASTA MITKEVIČIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
(a) Ale gija – ai su ikęs imuninis a sakas, neadek a us a sakas į am ik us
an igenus, ku ie […]. [Mokslas]
Ale giją sukelia išk eip as žmogaus imuni e o a sakas į s e imas medžiagas –
ale genus. [Gy enimas]
(b) Ale gija, pap as ai a ian , y a mūsų imuninės sis emos suk ailiojimas […].
[Mokslas]
Ale gija i gi y a sa o iškas apsinuodijimas, nes okiu būdu pasi eiškia o ganiz-
mo a me imo eakcija […]. [Nenu ody a]
Iš pi mosios g upės (a) kon eks ų ma y i, kad ale gija aiškinama gana pana-
šiai kaip mokslo populia inamojoje knygoje apie ale giją (ž . anksčiau), aip pa
juose pe eikiama daugiau są okos požymių (iš eiškiama žodžiais a sakas, imu-
ninis, imuni e o) nei o žodžio aiškinime bend uosiuose žodynuose. Tokiuose
kon eks uose ale gija a ojama e minine eikšme. Ki a e us, eksp esy us aiš-
kinimas (b) da ne eiškia, kad e minas a ojamas paki usia eikšme – iš pi -
mojo b pa yzdžio ma y i, kad aiškinime iškeliamas są okos požymis „imuninė
sis ema“.
Iš in o ma y iųjų kon eks ų galima susida y i apy ik į aizdą i apie e minų
san ykius. No s ale gija mokslininkų laikoma ne liga, o būsena (ž . Dubakienė
2019: 98), ačiau i iamajame eks yne ale gija i liga pa a o i i kaip ek onimai,
i kaip hiponimas bei hipe onimas, plg.:
Y a sakoma, kad am ik ų ligų a ale gijų negalima iš eng i – isa ai y a
pa eldima. [Gy enimas]
„Disbiozė gali a si as i i se gan daugeliu ki ų ligų – mais o ale gija, K ono
liga, opiniu koli u, diabe u, ki omis imuninėmis ligomis“, – aiškino specialis as.
[Gy enimas]
Ale gologijoje pagal 2001 m. p iim ą naują ale ginių ligų nomenkla ū ą pa-
didėjęs jau umas mais o p oduk ams ski s omas į ale giją mais ui i padidėjusį
neale ginį jau umą mais ui (Dubakienė 2011: 9); pas a ąjį 1995 m. nomenkla-
ū oje a i inka mais o ne ole a imas (ž . Rudze ičienė 2015: 7). Teks yne e -
minai ale gija i jau umas a ne ole a imas, ku is ebe a ojamas, aip pa su jais
suda y i sudė iniai e minai dažniausiai siejami kaip ek onimai. Tačiau keliose
eilu ėse ale gija pa a o a kaip aukš esnio hie a chinio lygmens e minas, p z.:
Jau umas pieno p oduk ams – iena plačiausiai papli usių ale gijos ūšių.
[Gy enimas]
S aipsniai / A icles 113
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
Ale genai negali bū i iziniai eiksniai (šal is, ul a iole iniai spinduliai, ka š-
is, d ėgmė i pan.) (Dubakienė 2019: 29). DELFI.l eks yne as a a ijuojan-
čių junginių, ku ių p iklausomaisiais dėmenimis eina žodžiai šal is i saulė, plg.:
a) šalčio ale gija, ale gija šalčiui, pseudo šalčio ale gija;
b) saulės ale gija, ik oji saulės ale gija, ale gija saulei, ale gija saulės spindu-
liams, ale gija saulės š iesai.
Junginys ale gija šalčiui pa a o as i DLKT neg ožinės li e a ū os dalyje
(į a dijama iena iš kon aindikacijų), o jo šal inis – 1998 m. Nag inėjan i-
iamąją medžiagą, pi minė hipo ezė bu o, kad šalčio ale gija, saulės ale gija i jų
a ian ai y a ne e minai, o ale gija čia a ojama ne e minine eikšme. To p ie-
žas ys – nežinoma iksli e minu ale gija į a dijama są oka, o žodžiu ale gija pa-
gal panašumą į a dijamos i susijusios są okos. Tolesnis y imas a skleidė, kad
ai nė a ikslu. Minė oje l TenTen14 eks yno dalyje aip pa andami junginiai
ale gija šalčiui (20 pa a ojimų) i šalčio ale gija (13).
Kaip ma y i i iš Google paieškos ezul a ų, ale gija šalčiui / šalčio ale gija a -
ojama i medicinos a s eika os ema ikos in e ne o s e ainėse, p z.: alle go-
medica.l , ais ai.l , ls eika a.l i pan., aip pa i in e iu su pačiais medikais.
Da galima palygin i Lie u os s eika os mokslų uni e si e o publikacijų bazėje
egis uo o s aipsnio mokslo populia inimo leidinyje an aš ę – „Dilgėlinė i
ale gija šalčiui“ (2007).
R. Dubakienė ale gologijos ado ėlyje ašo ik apie šalčio dilgėlinę, o moks-
lo populia inamojoje knygoje, ap a dama šalčio dilgėlinę, a oja junginį ale -
giją šalčiui (Dubakienė 2019: 204). Remian is uo, kas išdės y a, galima da y i
ned ąsią iš adą, kad ale gija šalčiui / šalčio ale gija šiuo me u y a mokslo popu-
lia inimo i nemokslinio disku so16 e minas.
Tokiai iš adai pag įs i a ba paneig i, naudojan is Ske ch Engine galimybėmis,
au oma iškai bu o suda y as nedidelis (117 000 žodžių) Ale gijos eks ynas iš
in e ne o s e ainių alle gomedica.l i u adubakiene.com eks ų. Paieška ame
eks yne odo, kad šalčio ale gija i ale gija šalčiui a ojama abiejose s e ainėse,
plg. in o ma y iuosius kon eks us:
Šalčio ale gija – ai iena neimunologinių (pseudo) ale gijos o mų. [alle go-
medica.l ]
Šalčio ale gija y a ale gijos ūšis, dažniausiai ligonius kamuojan i žiemą. [al-
le gomedica.l ]
Tik su adus p iežas į, ale giją šalčiui, pasi eiškiančią dilgėline, galima išgy-
dy i. [ u adubakiene.com]
16 Plg. eiginį „ okio e mino kaip ale gija šalčiui nė a“ iš h ps://naujienos.manodak a as.l /naujiena/
kodel-salcio-dilgelines-ne eike u- adin i-ale gija-salciui.216e a69- 1b -11ea-a537-aa00003c90d0.

ASTA MITKEVIČIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Panašiai i su ki ais junginiais – saulės ale gija / ale gija saulei. Į SNOMED
CT on ologiją kaip pho osensi iza ion caused by sun sinonimas y a į auk as e -
minas alle gy o sunligh (be lie u iškų a i ikmenų; sukėlėjas lie u iškai į a dy-
as saulės š iesa). Minė ame nedideliame Ale gijos eks yne aip as i junginiai
ale gija saulei i saulės ale gija. Iš me akalbinių komen a ų ma y i, kad ale gija
saulei nė a ikslus pa adinimas, plg.:
Mokslininkai is da aiškinasi ale gijos saulei – o iksliau adinamų o o-
de ma ozių – mechanizmus. [alle gomedica.l ]
Ale gija saulei y a „ne ik a“ ale gija – pseudoale gija, ku ios išsi ys y-
mui ne eikia ale geno–an ikūno eakcijos. [ u adubakienė.com]
A ski ai minė inas a ijuojan is junginys ale gija gli imui (2) / ale gija gliu-
enui (2)17 iš DELFI.l eks yno – ale gija čia, ikė ina, a ba a ojama ne ikslia
e minine eikšme ie oj padidėjusio jau umo (hipe jau umo) (plg. jau umas
gliu enui SNOMED CT), a ba apsk i ai isas junginys e minologiškai ne iks-
lus, da plg.:
Celiakijos nede ė ų painio i su ale gija k iečiams i hipe jau umu gliu enui.
[Gy enimas]18
Paieška Google Schola odo, kad e minas ale gija gli imui a ojamas LSMU
magis o da buose, be jie p iski iami e e ina ijos s ičiai. Iš šiam y imui suda-
y o Ale gijos eks yno ma y i, kad ale gija gliu enui kele ą ka ų pa a o a alle -
gomedica.l (kaip i neceliakinis jau umas gliu enui, gliu eno ne ole a imas), a p
ku ių i su me akalbiniu komen a u:
Ale gija k iečiams i ale gija gliu enui nebū inai y a sinonimai, […]. [alle -
gomedica.l ]
Ki i a ibu iniai junginiai. DELFI.l eks yne ale gija aip pa a oja-
ma su a ibu ais, ku iais į a dijama ie a (akių ale gija, odos ale gija), laikas a
dažnis (pa asa inė ale gija / pa asa io ale gija, sezoninė ale gija), subjek as ( aikų
17 Plg.: gliu enas, gli imas VLEe; ik gli imas LRTB; gliu enas, gli imas BŽ.
18 Kaip ašoma Ame ikos ale gijos, as mos i imunologijos asociacijos s e ainėje, ale gija gliu-
enui (angl. glu en alle gy) y a klaidinan is e minas, dažnai painiojamas su ale gija k iečiams
(angl. whea alle gy), o ka ais su celiakija (angl. celiac disease); gliu eno ne ole a imas (angl. glu-
en in ole ance) nė a ale gija (h ps://acaai.o g/alle gies/ ypes/ ood-alle gies/ ypes- ood-alle gy/
whea -glu en-alle gy).
S aipsniai / A icles 115
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
ale gija), ki a ypa ybė (s ip i ale gija, lė inė ale gija). No s iš a dy i pa yzdžiai
aip pa už iksuo i i SVEIKASZMOGUS.l eks yne, is dėl o be specialiųjų
žinių sunku iksliai nus a y i, ku ie iš jų ik ai y a e minai, o jei e minai, a
p iklauso mokslo, a mokslo populia inimo disku sui.
Kaip odo junginio ale gija gli imui pa yzdys, ne jei p iklausomasis junginio
dėmuo y a e minas, ne eiškia, kad junginys y a sudė inis e minas. Šią min į
galima paplė o i oliau – jei e mino a ibu as junginyje y a specialiosios leksi-
kos iene as, p z., būd a dis, as junginys nebū inai y a e minas, kaip an ai i-
iamajame eks yne už iksuo as junginys a opinė ale gija (plg. a opija – „įgim as
polinkis si g i ale ginėmis ligomis“ AIATŽ).
Iš o, kas pasaky a, aiškėja, kad specialioji ale gijos eikšmė žiniasklaidoje pla-
esnė, lyginan su e minine medicinos eikšme. Tai pa i ina eiginį, kad e -
minams iš specialiosios kalbos pa ekus į bend ąją kalbą, dažniausiai jų eikšmė
p aplečiama i są oka ampa ne okia apib ėž a (Becke 2016: 397). Ki a e us,
ale gija i medicinoje, egis, ne isada a o a iena eikšmiškai. Š ai 1991 m.
Medicinos enciklopedijoje (ME I) ašy a, kad ale gija adinamas i „padidėjęs
jau umas be kokiems išo iniams eiksniams (p z., iukšmui)“ (ME I: 34)19.
A i inkamai nespecialis ai gali ebe a o i e minus i pasenusia eikšme, kaip
odo ki ų šalių y ėjų da bai (ž . No a 2018: 392).
IŠVADOS
Te mino ale gija i su juo suda y ų sudė inių e minų a osenos populia io-
joje žiniasklaidoje y imas pa odė, kad medicininės eikšmės esmė joje dažniau-
siai išlaikoma i jie a ojami kaip e minai. Visiškos de e minologizacijos a e-
jai suda o os 3 p ocen us i jie daugiausia y a iš žinių ub ikos. Specializuo os
s eika os ema ikos eks yno duomenys aip pa pa emia min į, kad ašan me-
dicinos a s eika os klausimais nelinks ama os s i ies e minų a o i da i
pe kel ine eikšme. Be abejo, no in s a esnių apibend inimų, eikia išnag inė i
ge okai daugiau i į ai esnių e minų a oseną.
Analizuo ų e minų a osenos duomenimis galima ilius uo i e minologi-
jos eiginį, kad e minų, a ojamų nemoksliniame disku se, seman ika būna
paki usi. Dalis ų pokyčių – pla esnė eikšmė, sumažėjęs eikšmės apib ėž u-
mas, ki okie sis eminiai san ykiai, neigiama kono acija – ma omi a numanomi
iš in o ma y iųjų kon eks ų i kolokacijų. Kono acija iesiogiai p iklauso nuo
s iliaus, kon eks o, ačiau nė a pag indo eig i, kad i ųjų e minų eikšmės
19 Apie a i inkamo angliško e mino aidą i ne iena eikšmę a oseną ašoma Igea 2013.
ASTA MITKEVIČIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
apim ies, apib ėž umo pokyčiai y a į ykę bū en žiniasklaidoje a ž elgian pla-
čiau – nemoksliniame disku se, nes pačios mokslinės są okos i e minija y a
dinamiškos.
Bandan nus a y i, ku ie a ibu iniai junginiai y a e minai, o ku ie ne, iš-
aiškėjo, kad sudė iniai e minai žiniasklaidoje ge okai a ijuoja, ačiau a ija-
imas būdingas i specializuo os s eika os s e ainės kalbai, aip pa pas ebimas
i moksliniame disku se. Ki as dalykas – ne ik žiniasklaidoje, be i ki uose
plačiajai isuomenei ski uose specialis ų eks uose a ojama ne ik ų e mi-
nų (ale gija šalčiui). Tad y imas iš yškino i e minų a osenos lie u iškame
mokslo populia inimo disku se y imų po eikį.
PAGRINDINIS ŠALTINIS
DELFI.l eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas.mwe.l /.
LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI
AIATŽ – Aiškinamasis imunologijos i ale gologijos e minų žodynas, sud. V. A. Tamošiūnas,
R. Dubakienė, A. Ž i blienė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2012.
A cima ičienė Liudmila 2005: Cogni i e domains o HIV/AIDS in Li huanian,
English and Russian languages. – Kalbo y a 54(1), 17–31.
Becke Holge 2016: Scien i ic and echnical dic iona ies; co e age o scien i ic
and echnical e ms in gene al dic iona ies. – The Ox o d Handbook o Lexicog aphy, ed.
P. Du kin, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 393–407.
Bi inienė Aud onė 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e -
si e o leidykla.
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, e. leidinys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2021 m. sausį].
Co ALi – Lie u ių mokslo kalbos eks ynas (Co pus Academicum Li huanicum). P ieiga
in e ne e: h p://co ali .l [paieška 2020 m. lapk ičio mėn.].
Dela igne Valé ie 2017: Te m usage and socio e minological a ia ion. The im-
pac o social and local issues on he mo emen o e ms. – Mul iple Pe spec i es
on Te minological Va ia ion, ed. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on,
Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 32–55. DOI:
10.1075/ l p.18.02del.
S aipsniai / A icles 117
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o
kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/
[paieška 2020 m. lapk ičio mėn.].
Dubakienė Rū a 2011: Klinikinė ale gologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Dubakienė Rū a 2019: Ale gija. P iežas ys, simp omai, gydymas, Vilnius: „Ty o Alba“.
Du y Pascaline 2008: The ise o ca bon neu al and compensa ion ca bone: A dia-
ch onic in es iga ion in o he mig a ion o ocabula y om he language o ecology
o newspape language and ice e sa. – Te minology 14(2), 230–248. DOI: 10.1075/
e m.14.2.06du .
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S. Keinys, 7-as pa ais.
i papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.
lki.l .
Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2017: Reikšmių apib ėžimo ypa u-
mai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“: augalai i gy ūnai. – Bend inė kalba 90, 1–47.
P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/153.
Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2020: Žodžio „augalas“ samp a a
( emian is s uden ų apklausa). – Ac a Linguis ica Li huanica 82, 93–116. P ieiga in e -
ne e: h p://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/1026.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Halsko Jakob 2005: P obing he P ope ies o De e minologiza ion: The
DiaSke ch. – LAMBDA 29, 39–63.
Humbe -D oz Julie, Pic on Au élie, Condamines Anne 2019: How o
build a co pus o a ool-based app oach o de e minologisa ion in he ield o pa icle
physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17. DOI: 10.32714/ icl.07.01.
IATE – In e ak y ioji e minologija Eu opai. P ieiga in e ne e: h ps://ia e.eu opa.eu/
home [žiū ė a 2021 m. ko o mėn.].
Igea Juan M. 2013: The his o y o he idea o alle gy. – Alle gy 68, 966–973.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u o leidykla.
K ašy ė Regina, Papau ėly ė Sil ija 2013: Kai ku ie koncep o „liga“ b uožai
Lie u os iešajame disku se. – Filologija 18, 107–117.
ASTA MITKEVIČIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Li huanian Web 2014 (l TenTen14). P ieiga in e ne e: h ps://www.ske chengine.eu/
l en en-li huanian-co pus/ [paieška 2021 m. asa io mėn.].
LKKŽ 2019 – Lie u ių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou,
I. Bumbulienė, J. Ko ale skai ė, T. K ila ičius, J. Mand a ickai ė, E. Rimku ė,
L. Vilkai ė-Lozdienė, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p://
mwe.l /wp-con en /uploads/2019/02/Lie u iu_kalbos_kolokaciju_zodynas.pd .
LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l /
[žiū ė a 2021 m. sausio mėn.].
ME I – Medicinos enciklopedija I: A–M, ed. V. J. G abauskas i k ., Vilnius: Vals ybinė
enciklopedijų leidykla, 1991.
Meye Ing id 2000: Compu e Wo ds in Ou E e yday Li es: How a e hey in-
e es ing o e minog aphy and lexicog aphy. – P oceedings o he 9 h EURALEX
In e na ional Cong ess, ed. U. Heid, S. E e , E. Lehmann, Ch. Roh e , S u ga , 39–
58. P ieiga in e ne e: h ps://eu alex.o g/publica ions/compu e -wo ds-in-ou -e e y-
day-li es-how-a e- hey-in e es ing- o - e minog aphy-and-lexicog aphy/.
Meye Ing id, Mackin osh K is en 2000: When e ms mo e in o ou e e yday
li es: an o e iew o de- e minologiza ion. – Te minology 6(1), 111–138.
Mikelionienė Ju gi a, Be kmanienė Auš a 2018: De e minologisa ion
o Li huanian and English Technical Te ms: The Case o Appa a us. – Readings in
Numani ies [Numani ies - A s and Humani ies in P og ess 3], ed. O. And eica, A. Ol eanu,
Cham: Sp inge , 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15.
Mi ke ičienė As a 2020: Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y i-
mas). – Te minologija 27, 108–127. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/
a icle/ iew/1727.
Myking Johan 2007: No ixed bounda ies. – Inde e minacy in Te minology and LSP:
S udies in honou o He ibe Pich , ed. B. E. An ia, Ams e dam / Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 73–91.
Nak inienė Ge ūda 2002: Specialiosios leksikos pa eikimas „Bend inės lie u ių
kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 75, 47–56.
No á Jana 2018: Te ms Emb aced by he Gene al Public: How o Cope wi-
h De e minologiza ion in he Dic iona y? – P oceedings o he XVIII EURALEX
In e na ional Cong ess: Lexicog aphy in Global Con ex s, ed. J. Čibej, V. Go janc,
I. Kosem, S. K ek, Ljubljana: Ljubljana Uni e si y P ess, 387–398. P ieiga in e ne e:
h ps://eu alex.o g/publica ions/ e ms-emb aced-by- he-gene al-public-how- o-co-
pe-wi h-de e minologiza ion-in- he-dic iona y/.

S aipsniai / A icles 119
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
Renou An oine e 2017: Some co pus-based obse a ions on de e minologisa i-
on. – Neologica 11: La néologie en e minologie, 21–48.
Rudze ičienė Odilija 2015: Vaikų ale gija mais ui: mokomoji knyga, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Pag indai 2019: SNOMED CT pag indai: me odinė p iemonė, Vilnius. P ieiga in-
e ne e: h ps://www.snomed.l /wp-con en /uploads/2020/12/SNOMED-CT-
PAGRINDAI.pd .
SNOMED CT – SNOMED CT na šyklė. P ieiga in e ne e: h ps://www.snomed.l /
snomed-c / [žiū ė a 2020 m. lapk ičio – 2021 m. ko o mėn.].
TLK-10-AM – TLK-10-AM Sis eminis ligų są ašas, 2015. P ieiga in e ne e: h p://ebo-
ok. lk.l /e. ado as/index.jsp.
TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas, sud. K. Bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ė-
Čepėnienė, [Kaunas]: Spaudos ondas.
TŽŽ 2013 – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Ku kulis,
V. Račiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma li e a.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, elek oninis a ian as, Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2021 m.
sausio mėn.].
VPLŽ – Vaiko p iežiū os i ligų žinynas 1, y . ed. V. Basys, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as, 2005.
Žaga Mojca 2005: De e minologizacija (na p ime u e minologije izike). – Jezik
in slo s o 50(2), 35–48. P ieiga in e ne e: h ps://www.dlib.si/s eam/URN:NBN:SI:
DOC-S941VDJA/67ca0698-7e9b-430d-b 44-68a1 913156b/PDF.
Žilinskienė Vida 1997: Te minų pa eikimas „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“
III leidime. – Ac a Linguis ica Li huanica 37, 46–52.
Žilinskienė Vida 2000: Technikos e minai „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ III
leidime. – Ac a Linguis ica Li huanica 43, 176–182.
Župe ka Kazimie as 2000: Kalbo y os e minai publicis ikoje. – Da bai i dienos
24, 175–182. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/zupe ka.pd .
www.alle gomedica.l [žiū ė a 2021 m. asa io mėn.].
www. u adubakiene.com [žiū ė a 2021 m. asa io mėn.].
Багиян Александр 2014: Детерминологизация как результат размытости
границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические
ASTA MITKEVIČIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
науки. Вопросы теории и практики 7(2), 28–33. P ieiga in e ne e: h ps://www.g a-
mo a.ne /ma e ials/2/2014/7-2/6.h ml.
Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильэва Наталия
2003: Общая терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва:
Едиториал УРСС.
Татаринов Виктор 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь,
Москва: Московский лицей.
Шмелева Ольга 2010: Изменение сущностных свойств термина в процессе
деспециализации и детерминологизации. – Вестник МГOУ 4, 46-52.
Te ms and Non- e ms in Popula Media
SUMMARY
The a icle discusses he usage o Li huanian e ms in popula online media. The esea ch
sough o de e mine in which meaning – special ( e minological) o de e minologized – he
language uni s unc ioning as e ms in medicine a e used in online media and o iden i y
o he seman ic changes o hose e ms. The a icle showcases he dynamics o e ms.
The objec o he esea ch is he medical e m ale gija ‘alle gy’ and he complex e ms
o med wi h i . The DELFI.l co pus consis ing o he ex s published in he news po al
o he same name in he pe iod 2014–2016 was selec ed as he majo sou ce o he s udy.
The adi ional me hods o co pus analysis we e applied: analysis o ale gij* conco dance,
knowledge- ich con ex s, colloca ions. The da a om he co pus we e compa ed wi h he
da a om he ex s o alle gology and s uc u ed e minological esou ces (e.g. SNOMED
CT, e c.).
The s udy o he usage o he e m ale gija ‘alle gy’ and he complex e ms o med wi h
i in he popula media e ealed ha he co e o he medical meaning is usually e ained in
i and hey a e used as e ms. The cases o ull de e minologiza ion accoun o ba ely 3 pe
cen , and hey mainly appea unde he heading o News. The da a om he specialized
medical con en co pus also suppo he idea ha when w i ing on he opics o medicine
o heal h, i is no a commonplace p ac ice o also use he e ms om ha domain in
he igu a i e meaning. O cou se, o make mo e solid gene aliza ions, he s udy should
encompass a much highe numbe and di e si y o e ms.
The da a yielded om he analysis o he usage o he e ms in ques ion can illus a e he
s a emen o e minology ha he seman ics o he e ms used in a non-scien i ic discou se
unde goes ce ain changes. A pa o hose changes – a b oade meaning, he educed
S aipsniai / A icles 121
Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje
de ini eness o meaning, di e en sys emic ela ions, he nega i e conno a ion – a e seen
o implied by knowledge- ich con ex s and colloca ions. Conno a ion di ec ly depends
on s yle and con ex , bu he e a e no g ounds o s a e ha he changes in he scope and
de ini eness o he e ms in ques ion ha e aken place in he media speci ically o , mo e
gene ally, in he non-scien i ic discou se, because scien i ic concep s and e ms hemsel es
a e dynamic.
While a emp ing o de e mine which a ibu i e ph ases a e e ms and which a e no ,
i u ned ou ha complex e ms a y g ea ly in he media, bu a ia ion is also obse ed
in he language o a specialized heal h websi e; i is also ound in scien i ic discou se. Wha
is mo e, pseudo e ms (e.g. ale gija šalčiui ‘cold alle gy’) a e no only ound in he media
bu also in o he p o essional ex s in ended o he gene al public. The e o e, he esea ch
also pinpoin ed he need o he esea ch ocusing on he usage o e ms in he Li huanian
science popula iza ion discou se.
Į eik a 2021 m. balandžio 21 d.
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
as a.mi ke [email protected]