Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje

98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5508-1555 Mokslinių y imų k yp ys: e minologija, e minog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all84-05 TERMINAI IR NEBE TERMINAI POPULIARIOJOJE ŽINIASKLAIDOJE Te ms and Non- e ms in Popula Media ANOTACIJA S aipsnyje ap a iama e minų a osena populia iojoje in e ne inėje žiniasklaidoje. Ty imu bu o siekiama nus a y i, kokia eikšme – specialiąja ( e minine) a de e minologi- zuo a – in e ne inėje žiniasklaidoje a ojami kalbos iene ai, medicinoje unkcionuojan ys kaip e minai, iden i ikuo i ki us seman inius ų e minų pokyčius. Ty imo objek as – e - minas ale gija i su juo suda y i sudė iniai e minai, o pag indinis šal inis – DELFI.l eks- ynas. S aipsnyje a skleidžiama e minijos dinamika. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, de e minologizacija, seman ika, a ija imas, eks ynas. ANNOTATION The a icle discusses he usage o e ms in popula online media. The aim o he esea ch was o de e mine in which meaning – special ( e minological) o de e minologized – he language uni s unc ioning as e ms in medicine a e used in online media and o iden i y o he seman ic changes o hose e ms. The objec o he esea ch is he e m ale gija ‘alle gy’ and he complex e ms o med wi h i , whe eas he majo sou ce is he DELFI.l co pus. The a icle e eals he dynamics o e ms. KEYWORDS: e m, de e minologiza ion, seman ics, a ia ion, co pus. S aipsniai / A icles 99 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje ĮVADAS Te minai ne ik suda o mokslinio, dalykinio disku so pama ą, be i papil- do bend ąjį žodyną. Tu bū niekas ned įs ų ginčy is, kad „ am ik a e minų dalis pa enka isu , ku a ojama kalba, į isas a ojamąsias kalbos a mainas“ (Keinys 2005: 226). Ilius acinių pa yzdžių ilgai ieško i ne eikia – p asidėjus COVID-19 pandemijai epidemiologijos a ki ų medicinos s ičių, s a is ikos i k . e minai kasdien pasiekia plačiąją isuomenę. Ypa ingi į ykiai i si uaci- jos y a laikomi iena iš eks aling is inių de e minologizacijos plačiąja p asme p iežasčių. Tai ka u i paska a e minologams a sig ęž i į e minijos i nespe- cialiosios kalbos san ykį, e minų ie ą i padė į leksinėje sis emoje, de e mi- nologizaciją1. Lie u ių e minologijoje šie klausimai sulaukė nedaug dėmesio – Kazimie as Gai enis (2014 [1997]: 242) umpai apibūdino de e minologizaciją, Kazimie as Župe ka (2000) y ė kalbo y os e minų a oseną publicis ikoje, Ju gi a Mikelionienė su Auš a Be kmaniene (2018) analiza o e mino apa a- as de e minologizaciją, As a Mi ke ičienė (2020) nag inėjo d ižodžių e minų a osenos ypa umus in e ne inėje žiniasklaidoje. Te minais einančių žodžių i pas o iųjų žodžių junginių a anka i pa eiki- mas y a ak ualūs leksikog a ijai (Žilinskienė 1997, 2000; Nak inienė 2002 i k .). Bend osios kalbos žodynuose, kaip an ai DŽ, ano K. Gai enio, „ e mi- ninės eikšmės apib ėžimai iš is nepa eikiami, o dedami ik žodžių, a ojamų e minologijoje, leksinės eikšmės paaiškinimai i nu odomos jų a osenos s i- ys“ (Gai enis 2002: 14). Taip e minologas mo y uoja min į, kad į DŽ į auk- a žodžių, a liekančių e minų unkcijas, o ne pačių e minų. Tokios nuos a os laikomasi i šiame da be. Įdomu ai, kad ž elgian iš ki os – leksikog a ijos, o ne e minologijos – pe spek y os, eigiama, kad, p z., bo anikos s i ies žodžiai aiškinamuosiuose žodynuose adiciškai apib ėžiami kaip e minai (Gaidienė, Liu ke ičienė 2020: 94)2. Šiame s aipsnyje ap a iama e minų a osena populia iojoje in e ne inėje žiniasklaidoje. Tikslas – išsiaiškin i, kokia eikšme – specialiąja a de e minolo- gizuo a – joje a ojami kalbos iene ai, einan ys e minais medicinoje, nus a- y i ki us seman inius ų e minų pokyčius. Teo inės nuos a os. Ge ai žinoma, kad žiniasklaida padeda išpopulia in i am ik us e minus. Ki as dalykas – joje e minai nebū inai a ojami a pačia 1 P z., a p au iniame šių me ų VAKKI simpoziume slo ėnų e minologė Mojca Žaga Ka e skai ė p anešimą apie de e minologizaciją i COVID-19 pandemiją. 2 „Lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose pap as ai naudojamos adicinės apib ėž ys, . y. apib ėžian žodžio eikšmę emiamasi mokslinio ka ego iza imo (mokslinės nomenkla ū os) ele- men ais“ (Gaidienė, Liu ke ičienė 2017: 7, da ž . en nu ody ą li e a ū ą). ASTA MITKEVIČIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV dalykine eikšme, kaip i a i inkamos s i ies specialis ų (čia kol kas a si ibo- jama nuo s ilis inės, pe kel inės a osenos). Kel inas klausimas – jei eikšmė pakin a, a uos kalbos iene us ebegalime laiky i e minais? Vieno a sakymo į šį sudė ingą klausimą nė a, jis p iklauso nuo eo inio požiū io į žodžio i e - mino san ykį – žodžiai i e minai ebė a esminė i s a s y ina e minologijos dicho omija, užiman i cen inę ie ą eo inėse diskusijose i ginčuose (Myking 2007: 84). Šiame s aipsnyje bus laikomasi unkcinio komunikacinio požiū io į e minus. No s e minų pag indinė i na ū ali aplinka y a specialis ų dalykinis disku sas (beje, anaip ol ne ienaly is), ačiau ado aujamasi min imi, kad „ e - minas ne ampa žodžiu už įsi aizduojamos sienos“ (Gambie 1991, ci uojama iš Dela igne 2017: 43). Te minologijos li e a ū oje nu odoma, kad e minai nemoksliniame disku - se pakin a: išsiplečia jų a osenos s i is, sumažėja a ba p a andamas ikslu- mas, apib ėž umas, iena eikšmiškumas, eikšmė p apla ėja, pakin a sis eminiai e minų san ykiai, e minų eks ensija i in ensija, a si anda naujų kolokacijų, asociacijų, kono acijų, indi idualių eikšmių, pagaliau – sis eminė pe kel inė eikšmė (Meye 2000; Meye i k . 2000; Cуперанская i k . 2003; Žaga 2005; Halsko 2005; Du y 2008; Шмелева 2010; Багиян 2014; Renou 2017; No á 2018 i k .). Ing id Meye i K is en Mackin osh (2000) įž elgia ne ik seman i- nius i p agma inius, be i g ama inius pokyčius, kai e minus p adeda a o i ne dalyko specialis ai. Čia paminė a, kas gali nu ik i su e minu už mokslinio disku so ibų, be , be abejo, nebū inai isi pokyčiai yks a, p z., sis eminė pe - kel inė eikšmė a si anda e ais a ejais i ik ada, kai, kaip eigia K. Gai enis, e minai plačiai papli ę i ge ai žinomi ne dalyko specialis ams (Gai enis 2014 [1997]: 242). K. Župe ka, y ęs kalbo y os e minų a oseną, empi iniais duomenimis pag indė p ielaidą, kad lie u ių publicis ikoje e minai a ojami į ai iai: „[i] ikslia e minine eikšme, i kaip pap as i žodžiai a kalbos eksp esy inimo p ie- monės“ (Župe ka 2000: 181). Jis išsky ė d i unkcines seman ines e minų pub licis ikoje g upes – a liekančius e mino unkciją (pa a o us ne ik ikslia e minine eikšme, be i apy iksle a ne ikslia) i de e minologizuo us (pa a - o us sis emine a ba indi idualia pe kel ine eikšme) ( en pa : 177). A k eip inas dėmesys, kad publicis iniame s iliuje e minų pag indu dažnai ku iamos me a- o os (Bi inienė 2007: 37). Kaip ašy a (Mi ke ičienė 2020), de e minologizacija e minologijoje su- p an ama ski ingai – plačiau i siau iau. Vik o o Ta a ino o apibend inimu, de e minologizacija analizuojama ejopai: 1) kaip e mino pa ekimas į bend ą- ją kalbą sa o ik ąja eikšme, 2) kaip e mino me a o izacija, 3) kaip e mini- nės eikšmės „apaugimas“ bend osios kalbos seman ika (Татаринов 2006: 47). De e minologizacija gali bū i su okiama i kaip p ocesas, kai e minai keliauja S aipsniai / A icles 101 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje iš specialiosios kalbos į kasdienę kalbą, i kaip o p oceso ezul a as – e minų a ojimas nespecializuo ame kon eks e (ž . Humbe -D oz i k . 2019 i en nu ody ą li e a ū ą). Nepaisan pačios de e minologizacijos samp a os ski umų, e minologijoje dažniausiai ski iami du e minų, a ojamų nespecialiojoje kalboje, seman inių pokyčių ipai: 1) išlaikoma e mininės eikšmės esmė, į a dijama a pa i są oka kaip i a i inkamoje dalykinėje s i yje, be a są oka su okiama pa i šu iniškiau nei dalyko specialis o, galimos kono acijos, 2) nebeį a dijama a pa i są oka, žo- dis a ojamas ki a (pe kel ine) eikšme a ba ampa idiomų dalimi. Pi masis i- pas da adinamas despecializacija, supap as inimu, daline de e minologizacija i k ., an asis – de e minologizacija ( ada e minas a ojamas siau ąja p asme, sensu s ic o, kaip Župe ka 2000). Siekian aiškumo i ikslumo bei plė ojan K. Gai enio i K. Župe kos da bų k yp į, šiame s aipsnyje oliau de e minologi- zacijos e minas bus a ojamas ik siau ąja p asme. Ty imo objek as, šal iniai, me odai. Medicina laikoma iena iš ų s ičių (kaip i kompiu e ija, ekonomika, ekologija, spo as i k .), ku ių e mi- nus dažniausiai pasigauna isuomenė. Šio s aipsnio objek as – jau senokai į bend ąją a oseną pa ekęs e minas ale gija i sudė iniai e minai su juo. Šis e minas ge ai žinomas i ne medicinos s i ies specialis ams. Tai galima eig i jau ien iš ak o, kad jis a ojamas i pe kel ine eikšme. Ki a e us, šis žodis į lie u ių kalbą pa eko kaip e minas, ad nekyla abejonių dėl jo e minologinės p igim ies i a osenos k yp ies (specialioji a osena → bend oji a osena). O ai s a bu, nes e minai, ku ie suda y i e minologizacijos būdu, gali bū i kiek ki aip su okiami nespecialis ų nei „p igim iniai“ e minai. Ty imui pasi ink as iešai p ieinamas DELFI.l eks ynas, ku io apim is – 70 milijonų žodžių. Jis suda y as iš 2014–2016 m. o pa ies pa adinimo in- e ne o s e ainėje publikuo ų eks ų. Tie eks ai p iski i 12 į ai ios ema ikos, dalykinių i p amoginių, ub ikų: DELFI Veidai, P ojek ai, DELFI Mokslas, DELFI Au o, Spo as, DELFI Gy enimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilie is, Ve slas, DELFI FIT, DELFI Žinios i Neiden i ikuo a ka ego ija (plačiau apie eks yną ž . LKKŽ 2019: 14–15). Šis eks ynas pasi odė pa ankus y imui a - lik i, nes, pi ma, jis a spindi os kele ių me ų senumo kalbą, an a, suda y as iš populia iame naujienų po ale skelb ų eks ų, ku ių ikslinė audi o ija pla i. Ale gija šiame eks yne už iksuo a 1 047 ka us (a mes os ienodos konko dan- so eilu ės). Siekian palygin i ezul a us žiniasklaidoje i dalykinėje li e a ū oje, le- mos ale gija ieško a i ki uose eks ynuose – Lie u ių mokslo kalbos eks- yne Co ALi (9 milijonai žodžių, 1999–2009 m. eks ai) i Daba inės lie u- ių kalbos eks yno (DLKT) neg ožinės li e a ū os dalyje (21 milijonas žodžių, ASTA MITKEVIČIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 1992–2011 m. eks ai). Taip pa naudo asi Ske ch Engine3 a o ojams p ieinamu in e ne o eks ynu Li huanian Web 2014 (l TenTen14), suda y u iš in e ne o eks- ų pagal Spide Ling o o paiešką 2014 m. balandį. Pas a ojo eks yno apim is – pe 778 milijonai žodžių (ž . oliau). Ty imo me odai – anali inis, g e inamasis, ap ašomasis. Taikomi adiciniai eks ynų analizės me odai: analizuojamas ale gij* konko dansas, in o ma y ieji kon eks ai (angl. knowledge- ich con ex s), kolokacijos. DELFI.l eks yno duo- menys lyginami su ale gologijos li e a ū os, s uk ū uo ų e minologinių iš e- klių duomenimis (ž . oliau). LEKSIKOGRAFINIAI IR TERMINOLOGINIAI DUOMENYS Vokišką e miną, a i inkan į lie u išką ale gija, iš g aikiškų žodžių allos ‘ki o- kia’ i e gon4 ‘ eakcija’ 1906 m. suda ė aikų gydy ojas Clemensas on Pi que ’as (Dubakienė 2019: 16). Žodis ale gija jau į auk as į 1936 m. a p au inių žodžių žodyną („paki ėjusi o ganizmo eakcija į paka ojamą injekciją a ba užsik ė i- mą“). Šis a p au inis žodis į Lie u ių kalbos žodyną nepa eko, ačiau jį galima as i žodyno ka o ekose – pag indinėje i papildymų, i ik medicinos bei e e- ina ijos eikšme (ž . h p://lkiis.lki.l /). Iš 1 len elės ma y i žodžio ale gija aiškinimas ijuose lie u ių kalbos žo- dynuose. Esminiai ski umai y a du: TŽŽ 2013 i BŽ pa eikiama i pe kel inė eikšmė, TŽŽ 2013 nu odomos d i medicinos s i ies eikšmės, susijusios a - pusa yje. Tos pačios d i specialiosios eikšmės iksuo os i anks esniuose a p- au inių žodžių žodynuose, p adedan nuo 1986 m., o nuo 2001 m. a si anda i ečioji – pe kel inė – eikšmė. Į DŽ ale gija pi mą ka ą į auk a 1993 m. (į ečiąjį leidimą). Aiškinamajame imunologijos i ale gologijos e minų žodyne (2012) ale gija api- b ėžiama kaip „paki ęs o ganizmo imuninis a sakas į ale geną, pasi eiškian is speci inių an ikūnų i įjau in ų lim oci ų gamyba“, os anksčiau išleis ame klinikinės ale gologijos ado ėlyje – „imuninių mechanizmų sukel a padidė- jusio jau umo eakcija“ (Dubakienė 2011: 11), o isuomenei ski oje kny- goje Ale gija: p iežas ys, simp omai, gydymas ale gijos są oka aiškinama pap as- čiau, a siž elgiama į ad esa o (nespecialis ų) medicinos žinių lygį – „paki usi, išk eip a o ganizmo imuninės sis emos eakcija į aplinkoje esančias įp as ines 3 P ieiga in e ne e: h ps://www.ske chengine.eu/. 4 e geia TŽŽ 2013. S aipsniai / A icles 103 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje medžiagas“ (Dubakienė 20019: 19). Palyginus pas a ąją apib ėž į i žodžio (ne e mino) aiškinimą lie u ių kalbos žodynuose (ž . 1 len elę), ma y i, kad pas a- uosiuose žodis aiškinamas abs akčiau – neiš eiškiami okie medicinos są okos požymiai kaip eakcija, imuninė sis ema. Galima kel i hipo ezę, kad bū en šie požymiai – ypač pasku inis – u ė ų bū i eikšmingi nus a an , a ale gija žinias- klaidoje a ojama ikslia e minine eikšme. 1 LE N ELė . Ale gija aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose DŽ TŽŽ 2013 BŽ med. padidėjęs jau umas di ginančioms medžiagoms. 1) o ganizmo paki usio (padidėjusio, sumažėjusio a ba išnykusio) jau umo ale genui būklė, 2) padidėjęs o ganizmo jau umas ale genui, 3) [pe kel inė] nepakan umas, p iešiškas nusis a ymas. 1) o ganizmo būklė, kai padidėjęs jau umas am ik oms medžiagoms (ale genams), 2) nepakan umas, di glumas, p iešiškumas. DETERMINOLOGIZACIJA DELFI.l eks yne apie 3 p oc. a ejų žodis ale gija pa a o as me a o iškai – isiškai de e minologizuo as. I okios a osenos konko danso eilu ės daugiau- sia (79 p oc.) y a iš žinių ub ikos, p z.: Tai liudija didelę dalies isuomenės ale giją Tė ynės sąjungai-Lie u os k ikš- čionims demok a ams. [Žinios] Tiesa, žodžiai „nuola inis bu imas“, a odo, da kelia ale giją kai ku iems NATO lyde iams, odėl jam ieškoma sinonimų, pa yzdžiui, „ilgalaikis“. [Žinios] Pagal g ama inę s uk ū ą junginiai su de e minologizuo u žodžiu ale gi- ja nesiski ia nuo sudė inių e minų, ku iais ale gija į a dijama pagal ale geną (ž . oliau), plg.: ale gija š en ėms, ale gija so ie mečiui i ale gija žiedadulkėms, ale gija iešu ams i k . De e minologizuo as žodis ale gija a ojamas su ais pa- čiais eiksmažodžiais, kaip i a i inkamas e minas, p z.: (su)kel i ale giją, jaus i ale giją, a si anda ale gija, kyla ale gija i k . Remian is gau o konko danso analize, lyg i bū ų galima eig i, kad de e - minologizuojamas ik ienažodis e minas ale gija, be ne sudė iniai e minai su juo. Ki a e us, oks eks yno junginys kaip ale gija ka ėms be kon eks o ASTA MITKEVIČIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV gali bū i sup an amas ne ienodai – i kaip ienos ale gijos ūšies pa adinimas, i kaip me a o iškas pasakymas. Tačiau labiau ikė ina, kad pas a uoju a eju de e minologizacija bū ų būdinga ik pag indiniam junginio dėmeniui ale gi- ja, o ne isam žodžių junginiui. Teks yne as ame junginyje ale gija k aujui abu žodžiai pa a o i pe kel ine eikšme, pa s junginys nė a de e minologizuo as – oks e minas neegzis uoja. Galima da palygin i ale gija a osenos duomenis in e ne o eks y- ne Li huanian Web 2014 (l TenTen14), ku šios lemos ale gija – daugiau nei 18 000 a ejų. Ske ch Engine šiame eks yne leidžia analizuo i žodžio konko - dansą pagal in e ne o s e aines. Kaip ma y i iš 1 pa ., daugiausia ale gija pa a - ojimo a ejų as a specializuo ose s eika os ema ikos s e ainėse. Tokio ezul- a o i bu o ikė asi. Tačiau, kaip ma y i, pi majame dešim uke a sidū ė i l y as. l , i del i.l . Tikė ina, kad en ale gija a ojama i de e minologizuo a eikšme. Tai i pasi i ino pe žiū ėjus a si ik ines konko danso eilu es5. Kaip ma y i iš 1 pa ., ale gija daugiausia ka ų pa a o a š iečiamojo po- būdžio s e ainėje SVEIKASZMOGUS.l . Teks yne ap ibojus paiešką ik šios s e ainės duomenimis i pe žiū ėjus kiek ieną iš 1 307 konko danso eilučių, nus a y a, kad ale gija šioje s eika os ema ikos s e ainėje a ojama ik iesio- gine – specialiąja – eikšme. Vadinasi, ašan medicinos a s eika os emomis nelinks ama medicinos e mino a o i pe kel ine eikšme. 1 pAV. Ale gij* dažnis Li huanian Web 2014 (l TenTen14) eks yne pagal in e ne o s e aines Čia pa p a a u ž ilg elė i, kaip ale gija a ojama mokslo kalboje. Lie u ių mokslo kalbos eks yne Co ALi lemos ale gija dažnis – os 16 i isi a osenos 5 Beje, a k eip inas dėmesys, kad analizuojamas žodis gali bū i i ik inis pa adinimas, p z., humo- o g upė „Ale gija“, odėl s a is inius duomenis eikia e in i kiek a sa giai. Vis dėl o, many ina, bend o aizdo jie ne u ė ų s ip iai pakeis i, nes iš iso didžiąja aide, įskai an sakinių p adžias, ale gija pa a o a pe 1 500 ka ų (iš daugiau nei 18 000). S aipsniai / A icles 105 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje a ejai iš biomedicinos k yp ies eks ų. Visose konko danso eilu ėse jis pa a o- as kaip medicinos e minas, dažniausiai kaip ienažodis, ečiau – kaip sudė i- nių e minų dėmuo (p z., ale gija ka ės pienui). DLKT neg ožinės li e a ū os dalyje as i 105 lemos ale gija pa a ojimo a ejai (35 šal iniai, apiman ys 1994–2008 m. laiko a pį). Pe žiū ėjus kiek ieną konko danso eilu ę nus a y a, kad 7 iš jų ( . y. apie 6,7 p oc.) žodis ale gija a - ojamas pe kel ine eikšme ( isiškai de e minologizuo as), p z., ale gija ki ybei i k . Iš de e minologizuo os a osenos šal inių an aščių ma y i, kad šie y a ne medicinos i s eika os mokslų s ičių, o socialinių i humani a inių. Neskai an ų 7 aiškių de e minologizuo os a osenos a ejų, da 4 konko danso eilu ėse nepa yko iksliai nus a y i žodžio eikšmės (ne i jas maksimaliai pailginus), o ie p obleminiai a ejai y a iš socialinės ema ikos eks ų. KITI SEMANTINIAI POKYČIAI Visų pi ma eikia pab ėž i ai, kad DELFI.l eks ynas nė a ienaly is – į jį į auk uose eks uose gali bū i a pasakojama a ci uojama ale gologijos specia- lis o kalba, pa eikiama in o macija iš mokslinių a mokslo populia inimo eks ų, s eika os ins i ucijų p anešimų spaudai i panašiai, be ne isada įmanoma ai iksliai nus a y i iš konko danso eilučių. Taip pa dažniausiai sudė inga a ski - i, ku pe pasakojama s eika os s i ies specialis o (mediko, a macininko i k .) kalba, o ku y a okios kalbos ci a a, aip pa i iš ci uojamos kalbos dažnai nė a aišku, kas y a as pašneko as – ale gologas a odon ologas, medikas a g ožio indus ijos a s o as i . ., ku pa ies žu nalis o in e p e acijos, kokiai audi o ijai ski as eks as, p z.: Pagal ją iešojo mai inimo įs aigoms p i aloma nu ody i mais o pa iekaluose esančias ale giją a mais o ne ole a imą sukeliančias medžiagas, be dėl in o maci- jos pa eikimo būdo […]. [Gy enimas] Dėl o šiame da be a sisaky a konko danso eilu es ski s y i emian is adici- ne e minologijos opozicija – specialis ų s. nespecialis ų kalba, i iamoji me- džiaga analizuojama kaip populia iosios žiniasklaidos disku so dalis, o ien uoja- masi į ad esa ą – kokia eikšme e minas ale gija pasiekia nespecialis ų audi o iją. Te mino eikšmę padeda nus a y i in o ma y ieji kon eks ai. Ale gijos są oka žiniasklaidoje y a aiškinama, i aiškinama ne ienodai. Esama i dalykinių aiški- nimų, a imų mokslinėms apib ėž ims (a), i aizdingesnių, žaismingesnių, jose aikomos analogijos (b): ASTA MITKEVIČIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV (a) Ale gija – ai su ikęs imuninis a sakas, neadek a us a sakas į am ik us an igenus, ku ie […]. [Mokslas] Ale giją sukelia išk eip as žmogaus imuni e o a sakas į s e imas medžiagas – ale genus. [Gy enimas] (b) Ale gija, pap as ai a ian , y a mūsų imuninės sis emos suk ailiojimas […]. [Mokslas] Ale gija i gi y a sa o iškas apsinuodijimas, nes okiu būdu pasi eiškia o ganiz- mo a me imo eakcija […]. [Nenu ody a] Iš pi mosios g upės (a) kon eks ų ma y i, kad ale gija aiškinama gana pana- šiai kaip mokslo populia inamojoje knygoje apie ale giją (ž . anksčiau), aip pa juose pe eikiama daugiau są okos požymių (iš eiškiama žodžiais a sakas, imu- ninis, imuni e o) nei o žodžio aiškinime bend uosiuose žodynuose. Tokiuose kon eks uose ale gija a ojama e minine eikšme. Ki a e us, eksp esy us aiš- kinimas (b) da ne eiškia, kad e minas a ojamas paki usia eikšme – iš pi - mojo b pa yzdžio ma y i, kad aiškinime iškeliamas są okos požymis „imuninė sis ema“. Iš in o ma y iųjų kon eks ų galima susida y i apy ik į aizdą i apie e minų san ykius. No s ale gija mokslininkų laikoma ne liga, o būsena (ž . Dubakienė 2019: 98), ačiau i iamajame eks yne ale gija i liga pa a o i i kaip ek onimai, i kaip hiponimas bei hipe onimas, plg.: Y a sakoma, kad am ik ų ligų a ale gijų negalima iš eng i – isa ai y a pa eldima. [Gy enimas] „Disbiozė gali a si as i i se gan daugeliu ki ų ligų – mais o ale gija, K ono liga, opiniu koli u, diabe u, ki omis imuninėmis ligomis“, – aiškino specialis as. [Gy enimas] Ale gologijoje pagal 2001 m. p iim ą naują ale ginių ligų nomenkla ū ą pa- didėjęs jau umas mais o p oduk ams ski s omas į ale giją mais ui i padidėjusį neale ginį jau umą mais ui (Dubakienė 2011: 9); pas a ąjį 1995 m. nomenkla- ū oje a i inka mais o ne ole a imas (ž . Rudze ičienė 2015: 7). Teks yne e - minai ale gija i jau umas a ne ole a imas, ku is ebe a ojamas, aip pa su jais suda y i sudė iniai e minai dažniausiai siejami kaip ek onimai. Tačiau keliose eilu ėse ale gija pa a o a kaip aukš esnio hie a chinio lygmens e minas, p z.: Jau umas pieno p oduk ams – iena plačiausiai papli usių ale gijos ūšių. [Gy enimas] S aipsniai / A icles 113 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje Ale genai negali bū i iziniai eiksniai (šal is, ul a iole iniai spinduliai, ka š- is, d ėgmė i pan.) (Dubakienė 2019: 29). DELFI.l eks yne as a a ijuojan- čių junginių, ku ių p iklausomaisiais dėmenimis eina žodžiai šal is i saulė, plg.: a) šalčio ale gija, ale gija šalčiui, pseudo šalčio ale gija; b) saulės ale gija, ik oji saulės ale gija, ale gija saulei, ale gija saulės spindu- liams, ale gija saulės š iesai. Junginys ale gija šalčiui pa a o as i DLKT neg ožinės li e a ū os dalyje (į a dijama iena iš kon aindikacijų), o jo šal inis – 1998 m. Nag inėjan i- iamąją medžiagą, pi minė hipo ezė bu o, kad šalčio ale gija, saulės ale gija i jų a ian ai y a ne e minai, o ale gija čia a ojama ne e minine eikšme. To p ie- žas ys – nežinoma iksli e minu ale gija į a dijama są oka, o žodžiu ale gija pa- gal panašumą į a dijamos i susijusios są okos. Tolesnis y imas a skleidė, kad ai nė a ikslu. Minė oje l TenTen14 eks yno dalyje aip pa andami junginiai ale gija šalčiui (20 pa a ojimų) i šalčio ale gija (13). Kaip ma y i i iš Google paieškos ezul a ų, ale gija šalčiui / šalčio ale gija a - ojama i medicinos a s eika os ema ikos in e ne o s e ainėse, p z.: alle go- medica.l , ais ai.l , ls eika a.l i pan., aip pa i in e iu su pačiais medikais. Da galima palygin i Lie u os s eika os mokslų uni e si e o publikacijų bazėje egis uo o s aipsnio mokslo populia inimo leidinyje an aš ę – „Dilgėlinė i ale gija šalčiui“ (2007). R. Dubakienė ale gologijos ado ėlyje ašo ik apie šalčio dilgėlinę, o moks- lo populia inamojoje knygoje, ap a dama šalčio dilgėlinę, a oja junginį ale - giją šalčiui (Dubakienė 2019: 204). Remian is uo, kas išdės y a, galima da y i ned ąsią iš adą, kad ale gija šalčiui / šalčio ale gija šiuo me u y a mokslo popu- lia inimo i nemokslinio disku so16 e minas. Tokiai iš adai pag įs i a ba paneig i, naudojan is Ske ch Engine galimybėmis, au oma iškai bu o suda y as nedidelis (117 000 žodžių) Ale gijos eks ynas iš in e ne o s e ainių alle gomedica.l i u adubakiene.com eks ų. Paieška ame eks yne odo, kad šalčio ale gija i ale gija šalčiui a ojama abiejose s e ainėse, plg. in o ma y iuosius kon eks us: Šalčio ale gija – ai iena neimunologinių (pseudo) ale gijos o mų. [alle go- medica.l ] Šalčio ale gija y a ale gijos ūšis, dažniausiai ligonius kamuojan i žiemą. [al- le gomedica.l ] Tik su adus p iežas į, ale giją šalčiui, pasi eiškiančią dilgėline, galima išgy- dy i. [ u adubakiene.com] 16 Plg. eiginį „ okio e mino kaip ale gija šalčiui nė a“ iš h ps://naujienos.manodak a as.l /naujiena/ kodel-salcio-dilgelines-ne eike u- adin i-ale gija-salciui.216e a69- 1b -11ea-a537-aa00003c90d0. ASTA MITKEVIČIENĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Panašiai i su ki ais junginiais – saulės ale gija / ale gija saulei. Į SNOMED CT on ologiją kaip pho osensi iza ion caused by sun sinonimas y a į auk as e - minas alle gy o sunligh (be lie u iškų a i ikmenų; sukėlėjas lie u iškai į a dy- as saulės š iesa). Minė ame nedideliame Ale gijos eks yne aip as i junginiai ale gija saulei i saulės ale gija. Iš me akalbinių komen a ų ma y i, kad ale gija saulei nė a ikslus pa adinimas, plg.: Mokslininkai is da aiškinasi ale gijos saulei – o iksliau adinamų o o- de ma ozių – mechanizmus. [alle gomedica.l ] Ale gija saulei y a „ne ik a“ ale gija – pseudoale gija, ku ios išsi ys y- mui ne eikia ale geno–an ikūno eakcijos. [ u adubakienė.com] A ski ai minė inas a ijuojan is junginys ale gija gli imui (2) / ale gija gliu- enui (2)17 iš DELFI.l eks yno – ale gija čia, ikė ina, a ba a ojama ne ikslia e minine eikšme ie oj padidėjusio jau umo (hipe jau umo) (plg. jau umas gliu enui SNOMED CT), a ba apsk i ai isas junginys e minologiškai ne iks- lus, da plg.: Celiakijos nede ė ų painio i su ale gija k iečiams i hipe jau umu gliu enui. [Gy enimas]18 Paieška Google Schola odo, kad e minas ale gija gli imui a ojamas LSMU magis o da buose, be jie p iski iami e e ina ijos s ičiai. Iš šiam y imui suda- y o Ale gijos eks yno ma y i, kad ale gija gliu enui kele ą ka ų pa a o a alle - gomedica.l (kaip i neceliakinis jau umas gliu enui, gliu eno ne ole a imas), a p ku ių i su me akalbiniu komen a u: Ale gija k iečiams i ale gija gliu enui nebū inai y a sinonimai, […]. [alle - gomedica.l ] Ki i a ibu iniai junginiai. DELFI.l eks yne ale gija aip pa a oja- ma su a ibu ais, ku iais į a dijama ie a (akių ale gija, odos ale gija), laikas a dažnis (pa asa inė ale gija / pa asa io ale gija, sezoninė ale gija), subjek as ( aikų 17 Plg.: gliu enas, gli imas VLEe; ik gli imas LRTB; gliu enas, gli imas BŽ. 18 Kaip ašoma Ame ikos ale gijos, as mos i imunologijos asociacijos s e ainėje, ale gija gliu- enui (angl. glu en alle gy) y a klaidinan is e minas, dažnai painiojamas su ale gija k iečiams (angl. whea alle gy), o ka ais su celiakija (angl. celiac disease); gliu eno ne ole a imas (angl. glu- en in ole ance) nė a ale gija (h ps://acaai.o g/alle gies/ ypes/ ood-alle gies/ ypes- ood-alle gy/ whea -glu en-alle gy). S aipsniai / A icles 115 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje ale gija), ki a ypa ybė (s ip i ale gija, lė inė ale gija). No s iš a dy i pa yzdžiai aip pa už iksuo i i SVEIKASZMOGUS.l eks yne, is dėl o be specialiųjų žinių sunku iksliai nus a y i, ku ie iš jų ik ai y a e minai, o jei e minai, a p iklauso mokslo, a mokslo populia inimo disku sui. Kaip odo junginio ale gija gli imui pa yzdys, ne jei p iklausomasis junginio dėmuo y a e minas, ne eiškia, kad junginys y a sudė inis e minas. Šią min į galima paplė o i oliau – jei e mino a ibu as junginyje y a specialiosios leksi- kos iene as, p z., būd a dis, as junginys nebū inai y a e minas, kaip an ai i- iamajame eks yne už iksuo as junginys a opinė ale gija (plg. a opija – „įgim as polinkis si g i ale ginėmis ligomis“ AIATŽ). Iš o, kas pasaky a, aiškėja, kad specialioji ale gijos eikšmė žiniasklaidoje pla- esnė, lyginan su e minine medicinos eikšme. Tai pa i ina eiginį, kad e - minams iš specialiosios kalbos pa ekus į bend ąją kalbą, dažniausiai jų eikšmė p aplečiama i są oka ampa ne okia apib ėž a (Becke 2016: 397). Ki a e us, ale gija i medicinoje, egis, ne isada a o a iena eikšmiškai. Š ai 1991 m. Medicinos enciklopedijoje (ME I) ašy a, kad ale gija adinamas i „padidėjęs jau umas be kokiems išo iniams eiksniams (p z., iukšmui)“ (ME I: 34)19. A i inkamai nespecialis ai gali ebe a o i e minus i pasenusia eikšme, kaip odo ki ų šalių y ėjų da bai (ž . No a 2018: 392). IŠVADOS Te mino ale gija i su juo suda y ų sudė inių e minų a osenos populia io- joje žiniasklaidoje y imas pa odė, kad medicininės eikšmės esmė joje dažniau- siai išlaikoma i jie a ojami kaip e minai. Visiškos de e minologizacijos a e- jai suda o os 3 p ocen us i jie daugiausia y a iš žinių ub ikos. Specializuo os s eika os ema ikos eks yno duomenys aip pa pa emia min į, kad ašan me- dicinos a s eika os klausimais nelinks ama os s i ies e minų a o i da i pe kel ine eikšme. Be abejo, no in s a esnių apibend inimų, eikia išnag inė i ge okai daugiau i į ai esnių e minų a oseną. Analizuo ų e minų a osenos duomenimis galima ilius uo i e minologi- jos eiginį, kad e minų, a ojamų nemoksliniame disku se, seman ika būna paki usi. Dalis ų pokyčių – pla esnė eikšmė, sumažėjęs eikšmės apib ėž u- mas, ki okie sis eminiai san ykiai, neigiama kono acija – ma omi a numanomi iš in o ma y iųjų kon eks ų i kolokacijų. Kono acija iesiogiai p iklauso nuo s iliaus, kon eks o, ačiau nė a pag indo eig i, kad i ųjų e minų eikšmės 19 Apie a i inkamo angliško e mino aidą i ne iena eikšmę a oseną ašoma Igea 2013. ASTA MITKEVIČIENĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV apim ies, apib ėž umo pokyčiai y a į ykę bū en žiniasklaidoje a ž elgian pla- čiau – nemoksliniame disku se, nes pačios mokslinės są okos i e minija y a dinamiškos. Bandan nus a y i, ku ie a ibu iniai junginiai y a e minai, o ku ie ne, iš- aiškėjo, kad sudė iniai e minai žiniasklaidoje ge okai a ijuoja, ačiau a ija- imas būdingas i specializuo os s eika os s e ainės kalbai, aip pa pas ebimas i moksliniame disku se. Ki as dalykas – ne ik žiniasklaidoje, be i ki uose plačiajai isuomenei ski uose specialis ų eks uose a ojama ne ik ų e mi- nų (ale gija šalčiui). Tad y imas iš yškino i e minų a osenos lie u iškame mokslo populia inimo disku se y imų po eikį. PAGRINDINIS ŠALTINIS DELFI.l eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas.mwe.l /. LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI AIATŽ – Aiškinamasis imunologijos i ale gologijos e minų žodynas, sud. V. A. Tamošiūnas, R. Dubakienė, A. Ž i blienė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2012. A cima ičienė Liudmila 2005: Cogni i e domains o HIV/AIDS in Li huanian, English and Russian languages. – Kalbo y a 54(1), 17–31. Becke Holge 2016: Scien i ic and echnical dic iona ies; co e age o scien i ic and echnical e ms in gene al dic iona ies. – The Ox o d Handbook o Lexicog aphy, ed. P. Du kin, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 393–407. Bi inienė Aud onė 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e - si e o leidykla. BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, e. leidinys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2021 m. sausį]. Co ALi – Lie u ių mokslo kalbos eks ynas (Co pus Academicum Li huanicum). P ieiga in e ne e: h p://co ali .l [paieška 2020 m. lapk ičio mėn.]. Dela igne Valé ie 2017: Te m usage and socio e minological a ia ion. The im- pac o social and local issues on he mo emen o e ms. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, ed. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 32–55. DOI: 10.1075/ l p.18.02del. S aipsniai / A icles 117 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ [paieška 2020 m. lapk ičio mėn.]. Dubakienė Rū a 2011: Klinikinė ale gologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Dubakienė Rū a 2019: Ale gija. P iežas ys, simp omai, gydymas, Vilnius: „Ty o Alba“. Du y Pascaline 2008: The ise o ca bon neu al and compensa ion ca bone: A dia- ch onic in es iga ion in o he mig a ion o ocabula y om he language o ecology o newspape language and ice e sa. – Te minology 14(2), 230–248. DOI: 10.1075/ e m.14.2.06du . DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S. Keinys, 7-as pa ais. i papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis. lki.l . Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2017: Reikšmių apib ėžimo ypa u- mai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“: augalai i gy ūnai. – Bend inė kalba 90, 1–47. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/153. Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2020: Žodžio „augalas“ samp a a ( emian is s uden ų apklausa). – Ac a Linguis ica Li huanica 82, 93–116. P ieiga in e - ne e: h p://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/1026. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Halsko Jakob 2005: P obing he P ope ies o De e minologiza ion: The DiaSke ch. – LAMBDA 29, 39–63. Humbe -D oz Julie, Pic on Au élie, Condamines Anne 2019: How o build a co pus o a ool-based app oach o de e minologisa ion in he ield o pa icle physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17. DOI: 10.32714/ icl.07.01. IATE – In e ak y ioji e minologija Eu opai. P ieiga in e ne e: h ps://ia e.eu opa.eu/ home [žiū ė a 2021 m. ko o mėn.]. Igea Juan M. 2013: The his o y o he idea o alle gy. – Alle gy 68, 966–973. Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u o leidykla. K ašy ė Regina, Papau ėly ė Sil ija 2013: Kai ku ie koncep o „liga“ b uožai Lie u os iešajame disku se. – Filologija 18, 107–117. ASTA MITKEVIČIENĖ 118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Li huanian Web 2014 (l TenTen14). P ieiga in e ne e: h ps://www.ske chengine.eu/ l en en-li huanian-co pus/ [paieška 2021 m. asa io mėn.]. LKKŽ 2019 – Lie u ių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou, I. Bumbulienė, J. Ko ale skai ė, T. K ila ičius, J. Mand a ickai ė, E. Rimku ė, L. Vilkai ė-Lozdienė, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p:// mwe.l /wp-con en /uploads/2019/02/Lie u iu_kalbos_kolokaciju_zodynas.pd . LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2021 m. sausio mėn.]. ME I – Medicinos enciklopedija I: A–M, ed. V. J. G abauskas i k ., Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1991. Meye Ing id 2000: Compu e Wo ds in Ou E e yday Li es: How a e hey in- e es ing o e minog aphy and lexicog aphy. – P oceedings o he 9 h EURALEX In e na ional Cong ess, ed. U. Heid, S. E e , E. Lehmann, Ch. Roh e , S u ga , 39– 58. P ieiga in e ne e: h ps://eu alex.o g/publica ions/compu e -wo ds-in-ou -e e y- day-li es-how-a e- hey-in e es ing- o - e minog aphy-and-lexicog aphy/. Meye Ing id, Mackin osh K is en 2000: When e ms mo e in o ou e e yday li es: an o e iew o de- e minologiza ion. – Te minology 6(1), 111–138. Mikelionienė Ju gi a, Be kmanienė Auš a 2018: De e minologisa ion o Li huanian and English Technical Te ms: The Case o Appa a us. – Readings in Numani ies [Numani ies - A s and Humani ies in P og ess 3], ed. O. And eica, A. Ol eanu, Cham: Sp inge , 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15. Mi ke ičienė As a 2020: Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y i- mas). – Te minologija 27, 108–127. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/ a icle/ iew/1727. Myking Johan 2007: No ixed bounda ies. – Inde e minacy in Te minology and LSP: S udies in honou o He ibe Pich , ed. B. E. An ia, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 73–91. Nak inienė Ge ūda 2002: Specialiosios leksikos pa eikimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 75, 47–56. No á Jana 2018: Te ms Emb aced by he Gene al Public: How o Cope wi- h De e minologiza ion in he Dic iona y? – P oceedings o he XVIII EURALEX In e na ional Cong ess: Lexicog aphy in Global Con ex s, ed. J. Čibej, V. Go janc, I. Kosem, S. K ek, Ljubljana: Ljubljana Uni e si y P ess, 387–398. P ieiga in e ne e: h ps://eu alex.o g/publica ions/ e ms-emb aced-by- he-gene al-public-how- o-co- pe-wi h-de e minologiza ion-in- he-dic iona y/. S aipsniai / A icles 119 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje Renou An oine e 2017: Some co pus-based obse a ions on de e minologisa i- on. – Neologica 11: La néologie en e minologie, 21–48. Rudze ičienė Odilija 2015: Vaikų ale gija mais ui: mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Pag indai 2019: SNOMED CT pag indai: me odinė p iemonė, Vilnius. P ieiga in- e ne e: h ps://www.snomed.l /wp-con en /uploads/2020/12/SNOMED-CT- PAGRINDAI.pd . SNOMED CT – SNOMED CT na šyklė. P ieiga in e ne e: h ps://www.snomed.l / snomed-c / [žiū ė a 2020 m. lapk ičio – 2021 m. ko o mėn.]. TLK-10-AM – TLK-10-AM Sis eminis ligų są ašas, 2015. P ieiga in e ne e: h p://ebo- ok. lk.l /e. ado as/index.jsp. TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas, sud. K. Bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ė- Čepėnienė, [Kaunas]: Spaudos ondas. TŽŽ 2013 – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Ku kulis, V. Račiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma li e a. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, elek oninis a ian as, Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2021 m. sausio mėn.]. VPLŽ – Vaiko p iežiū os i ligų žinynas 1, y . ed. V. Basys, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as, 2005. Žaga Mojca 2005: De e minologizacija (na p ime u e minologije izike). – Jezik in slo s o 50(2), 35–48. P ieiga in e ne e: h ps://www.dlib.si/s eam/URN:NBN:SI: DOC-S941VDJA/67ca0698-7e9b-430d-b 44-68a1 913156b/PDF. Žilinskienė Vida 1997: Te minų pa eikimas „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ III leidime. – Ac a Linguis ica Li huanica 37, 46–52. Žilinskienė Vida 2000: Technikos e minai „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ III leidime. – Ac a Linguis ica Li huanica 43, 176–182. Župe ka Kazimie as 2000: Kalbo y os e minai publicis ikoje. – Da bai i dienos 24, 175–182. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/zupe ka.pd . www.alle gomedica.l [žiū ė a 2021 m. asa io mėn.]. www. u adubakiene.com [žiū ė a 2021 m. asa io mėn.]. Багиян Александр 2014: Детерминологизация как результат размытости границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические ASTA MITKEVIČIENĖ 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV науки. Вопросы теории и практики 7(2), 28–33. P ieiga in e ne e: h ps://www.g a- mo a.ne /ma e ials/2/2014/7-2/6.h ml. Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильэва Наталия 2003: Общая терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва: Едиториал УРСС. Татаринов Виктор 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский лицей. Шмелева Ольга 2010: Изменение сущностных свойств термина в процессе деспециализации и детерминологизации. – Вестник МГOУ 4, 46-52. Te ms and Non- e ms in Popula Media SUMMARY The a icle discusses he usage o Li huanian e ms in popula online media. The esea ch sough o de e mine in which meaning – special ( e minological) o de e minologized – he language uni s unc ioning as e ms in medicine a e used in online media and o iden i y o he seman ic changes o hose e ms. The a icle showcases he dynamics o e ms. The objec o he esea ch is he medical e m ale gija ‘alle gy’ and he complex e ms o med wi h i . The DELFI.l co pus consis ing o he ex s published in he news po al o he same name in he pe iod 2014–2016 was selec ed as he majo sou ce o he s udy. The adi ional me hods o co pus analysis we e applied: analysis o ale gij* conco dance, knowledge- ich con ex s, colloca ions. The da a om he co pus we e compa ed wi h he da a om he ex s o alle gology and s uc u ed e minological esou ces (e.g. SNOMED CT, e c.). The s udy o he usage o he e m ale gija ‘alle gy’ and he complex e ms o med wi h i in he popula media e ealed ha he co e o he medical meaning is usually e ained in i and hey a e used as e ms. The cases o ull de e minologiza ion accoun o ba ely 3 pe cen , and hey mainly appea unde he heading o News. The da a om he specialized medical con en co pus also suppo he idea ha when w i ing on he opics o medicine o heal h, i is no a commonplace p ac ice o also use he e ms om ha domain in he igu a i e meaning. O cou se, o make mo e solid gene aliza ions, he s udy should encompass a much highe numbe and di e si y o e ms. The da a yielded om he analysis o he usage o he e ms in ques ion can illus a e he s a emen o e minology ha he seman ics o he e ms used in a non-scien i ic discou se unde goes ce ain changes. A pa o hose changes – a b oade meaning, he educed S aipsniai / A icles 121 Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje de ini eness o meaning, di e en sys emic ela ions, he nega i e conno a ion – a e seen o implied by knowledge- ich con ex s and colloca ions. Conno a ion di ec ly depends on s yle and con ex , bu he e a e no g ounds o s a e ha he changes in he scope and de ini eness o he e ms in ques ion ha e aken place in he media speci ically o , mo e gene ally, in he non-scien i ic discou se, because scien i ic concep s and e ms hemsel es a e dynamic. While a emp ing o de e mine which a ibu i e ph ases a e e ms and which a e no , i u ned ou ha complex e ms a y g ea ly in he media, bu a ia ion is also obse ed in he language o a specialized heal h websi e; i is also ound in scien i ic discou se. Wha is mo e, pseudo e ms (e.g. ale gija šalčiui ‘cold alle gy’) a e no only ound in he media bu also in o he p o essional ex s in ended o he gene al public. The e o e, he esea ch also pinpoin ed he need o he esea ch ocusing on he usage o e ms in he Li huanian science popula iza ion discou se. Į eik a 2021 m. balandžio 21 d. ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a as a.mi ke [email protected]