262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
DAIVA ALIŪKAITĖ
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-4275-9512
Mokslinių y imų k yp ys: pe cep y ioji dialek ologija,
socioling is ika, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-14
TARMIŠKUMO ESTETINĖ
VERTĖ: PAPRASTŲJŲ KALBOS
BENDRUOMENĖS NARIŲ
VAIZDINIAI
The Aes he ic Value o Dialec ali y: Images o
O dina y Language Communi y Membe s
ANOTACIJA
S aipsnyje plė ojamas a mė y os disku sas, ski as a miškumo es e inei e ei in e -
p e uo i. P is a omo y imo ikslas – a liekan emic, . y. pap as ojo kalbos bend uomenės
na io, na a y o analizę, į e in i a miškumo es e inę e ę, e ės sa a ankiškumą i sąsajas
su ki ais a miškumo pa ame ais. Empi inis pag indas s a s y i a miškumo es e inės e -
ės klausimą y a 8 eks ų-s imulų, ep ezen uojančių ski ingas egiolek ines aiškas, pe -
cepcijos i e inimo duomenys, gau i 21 egioniniame punk e i 3 didmiesčiuose (Vilniuje,
Kaune i Klaipėdoje) ykdan pe cep y iosios dialek ologijos y imą. S aipsnyje pi miausia
suku iama eo inė i me odologinė p ieiga pe cepcijos duomenims e in i. P is a omos e ic,
. y. y ėjo, adicijos kodų es e iškumą koncep ualizuojančios i pag indžiančios hipo e-
zės. A likus eks ų-s imulų pa auklumo į e čių analizę o muluojamos apibend inamosios
įž algos dėl pa auklumo į e čių p iklausomybės nuo bend inės kalbos eiksnio o muo-
jan is a miškumo aizdiniams, aip pa pa auklumo į e čių sąsajos su kalbinės gim inės
kodo pe cepcija.
ESMINIAI ŽODŽIAI: es e inė e ė, a miškumas, egiolek as, emic na a y as, pe cep y-
ioji dialek ologija.
S aipsniai / A icles 263
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
ANNOTATION
The a icle ocuses on he discou se o dialec ology aimed a he in e p e a ion o he
aes he ic alue o dialec ali y. The aim o he esea ch is o e alua e he aes he ic alue
o dialec ali y, he independence o he alue and i s connec ions wi h o he pa ame e s
o dialec ali y h ough he analysis o he na a i e o emic, i.e., an o dina y language
communi y membe . The pe cep ion and e alua ion da a o eigh ex s-s imuli ep esen ing
di e en egiolec al exp essions, which we e collec ed in 21 egional poin s and h ee
ci ies (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) in he cou se o he s udy o pe cep ual dialec ology,
cons i u e he empi ical basis o he conside a ion o he aes he ic alue o dialec ali y.
Fi s o all, he a icle c ea es a heo e ical and me hodological app oach o he e alua ion
o he pe cep ion da a. I p esen s e ic, i.e., he esea che ’s, hypo heses concep ualizing
and subs an ia ing he aes he ics o he codes o adi ion. A e analysing he e alua ions
o a ac i eness o he ex s-s imuli, he gene alizing insigh s a e d awn conce ning he
dependence o he e alua ions o a ac i eness on he ac o o he s anda d language in he
o ma ion o he images o dialec ali y as well as he connec ions be ween he e alua ions
o a ac i eness and he pe cep ion o he code o linguis ic homeland.
KEYWORDS: aes he ic alue, dialec ali y, egiolec , emic na a i e, pe cep ual
dialec ology.
ĮVADAS
S aipsnio objek as – a miškumo es e inė e ė. Taigi s aipsnyje siekiama
nag inė i a miškumo es e inius ma menis. Siekis nag inė i a miškumo es e-
inius ma menis suponuoja am ik us užda inius: 1) pi miausia suku iamas
eo inis a liksimos analizės onas – komen uojamos i k i iškai į e inamos kal-
binių nuos a ų pa adigmos da buose plė ojamos kalbų i a ian ų pe cepciją
i e inimą aiškinančios hipo ezės, 2) i iamojoje s aipsnio dalyje a liekama
nuosekli empi inės medžiagos – eks ų-s imulų pe cepcijos duomenų – analizė.
Ti iamoji medžiaga sukaup a 2017–2019 m. ykdan pe cep y iosios dialek o-
logijos (PD) p ojek ą „Regioninių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k a-
zis anda o) sklaida XXI amžiaus p adžioje: pe cepcinis y imas“1. Pažymė ina,
kad PD p ojek o medžiaga g indžia labai į ai ius a miškumo i ne a mišku-
mo na a y us ( i iamojo PD ins umen o (29 klausimų i užduočių anke os)
1 P ojek ą ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija.
DAIVA ALIŪKAITĖ
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
dalykinę sanda ą ž . 1 pa .2). Taip nu inka, nes PD me odologinė pa adigma už-
ik ina pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os a ė imą. 1954 m.
Kenne ho Pike’o (plg. Headland 1990: 15) su o muluo a e ic i emic, a ba objek-
y iosios i subjek y iosios pe spek y ų, ski is y a susijusi su d iem pasaulio
ma ymo i p asmės kons a imo būdais (Vic o de Munck 2009: 35–37 – ci .
iš: Bu kus, Šeškus 2010: 79; daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė,
B azai ienė 2020: 27–29, 49–58); pi muoju a eju kokio no s objek o, eiški-
nio, aplinkos i k . p asmę iš šalies kons uoja s e imas (ekspe as) s ebė ojas i
e in ojas; an uoju – p asmės kons uo ojo aidmenį a lieka sa as (pap as asis
kalbos bend uomenės na ys) ( aip pa ž . Iannàcca o, Dell’Aquila 2001: 265–
280; C ame 2018: 62–79; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė
2020: 27–29, 49–58). Taigi s aipsnyje plė ojamo a miškumo es e inės e -
ės disku so empi inis pama as y a emic na a y as, ekons uojamas susis emi-
nus PD y imo 8 eks ų-s imulų pe cepcijos i e inimo užduo ies, daugiausia
eks ų-s imulų pa auklumo, duomenis.
1 PAV. P ojek o „Regioninių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k azis anda o)
sklaida XXI amžiaus p adžioje: pe cepcinis y imas“ i iamojo ins umen o dalykinė
sanda a
2 Pa yzdžiui, emian is p ojek o medžiaga analizuo as objek y usis a miškumas (Aliūkai ė 2019:
63–91); a miškumo a umas didmiesčiuose i egionuose (Aliūkai ė 2020: 85–100; 2020a:
[1–20]); s a s y as ie ų a miškumo i ne a miškumo klausimas (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019:
[1–22]); e in i kalbinių gim inių aizdiniai (Ge žo ai ė 2019: [1–25]); be o, p ojek o medžiaga
paska ino i eo inių a mė y os klausimų s a s ymą, pa yzdžiui, koncep ualizuo a a minių po-
žymių i a miškumo žymenų ski is (Mikulėnienė 2019: 52–62). Bene išsamiausias PD disku -
sas, emian is p ojek o medžiaga, plė o as kolek y inėje monog a ijoje (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, B azai ienė 2020), is dėl o i jis p is a o ik dalį PD y imo ezul a ų.
S aipsniai / A icles 265
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
8 eks ų-s imulų eks ynas apėmė 14–19 sekundžių spon aniš-
ko kalbėjimo agmen us, a s o aujančius egiolek inių zonų a ian ams:
A eks as-s imulas3 – pie ų aukš aičių egiolek ui; B eks as-s imulas4 – žemai-
čių egiolek ui; C eks as-s imulas5 – šiau inių aka ų aukš aičių egiolek ui;
D eks as-s imulas6 – pie ų aukš aičių egiolek ui; E eks as-s imulas7 – žemaičių
egiolek ui; F eks as-s imulas8 – aka inių y ų aukš aičių egiolek ui; G eks-
as-s imulas9 – pie inių aka ų aukš aičių egiolek ui; H eks as-s imulas10 – y-
inių y ų aukš aičių egiolek ui. Bū ina p idu i, kad egiolek ų – egioninių
kalbos a mainų, išpli usių e i o ijoje apimančioje kelių geolek ų plo ą – a mi-
niai ski umai dažniausiai iš yškėja ik pe e inius blankiuosius požymius, ku-
ie iek e ic ( . y. kalbininkų) na a y uose, iek pap as ųjų kalbos bend uome-
nės na ių a miškumo požiū iu pap as ai apibūdinami kaip labai ne yškūs (plg.
Taeldeman 2005: 233–248; Aliūkai ė 2009: 160–187; Aliūkai ė, Mikulėnienė
3 A eks o-s imulo agmen as: ˈmɑˑʒɑs | kɔmˈpɑˑkj jɪʃkɑs |g ɑˈʒʊs | ˈmjɪɛs ɑs || lɑˈbɐˑ smɑˈgʊ |
nʲɛs‿ˈkʊřˑ‿ jɪk nʊɛɪˈnjɪ | ʋʲɪˈsʲɪ pɑˈʒʲîːs ɑmʲɪ | ʊˈ ʲɪ sʊ‿ˈkʊɔ pɑʃjnjɛˈkjêː || dʲʋʲɪ | ˈ ʲ ʲːs mjɪˈnʊ jeˑs |
ɪ ‿ˈ ʊ | jɛʊ‿ˈ ʲæˑ | kʊ ‿ ɑʊ‿ˈ ʲɛˑkʲæ || (daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė
2020: 132).
4 B eks o-s imulo agmen as: lɑbɐɪ‿ˈgʲ ʲɛˑ | sʊ‿ˈ ː | sʊ ˈg ʊpʲɛ | sʊsʲɪd ɒʊˈgɑˑʊom‿ɪ | ɪ ‿ˈʋʲɪsɑ ˈkʲɪ ɑ
|| ˈ ɑs ˌʊnʲɪʋʲɛ ʲsʲɪˈ ʲɛ s | ˈp ûɔ ɑ ʲɛˈpʲ ʲɪdʲɛd || ˈɑˑɪʃkʊ | ˈ ʊ ɪʃʲsʲɪˈlɑˑʋʲɪnʲɪ | ˈ ʲɛˑ | ˌʋʲɪsɑˈpʊsʲɪʃkɐɪ‿dɒʊ
| bʲɛ ‿ɪ ‿ ɐˑ | ˈjɛɪgʊ ʊ‿ˈ ʲɛˑ | ˈp ː ɑ ˈnʲɛ ʊ ʲɪ || (daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė,
B azai ienė 2020: 132).
5 C eks o-s imulo agmen as: kʲɛˈlʲoːnʲɛs | pɑˈmêːgɒʊ | ˈnʲɛs | ˈlɑbɐɪ‿dɒʊk kʲɛˈlʲæˑʋom || ˈɛsʊ |
ˈɛsʊ | ɪ ‿pɑˈ ʲɪ | ɔ gɑnʲɪˈzɑˑʋʊs | ˈsɑʋo ˈg ʊpʲɛɪ | ɛ‿ˈɛsʊ pʲ ʲɪsʲɪˈdêːjʊs‿ɪ | pʲ ʲɪɛ‿kʲɪˈ ˑ [ˈɛˑnɑnʲ ʃʲʊ] ||
(daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020: 132).
6 D eks o-s imulo agmen as: ˈpɑˑʋʲiˑʒʲdʒʲʊɪ | bɑnʲˈdʲɛˑlʲeˑ | sʊ‿ˈkɔkɔsʊ ˈɪřˑ | ˈɪřˑ ʃɔkɔlɑˈdʊ | ɐɪ‿ˈbûː uˑ
| ɑʃ ʊɔnʲæzʲˈdʲɛˑʃʲɪm ˈ sɛˑ uˑ | bʲɛ ‿ˈdɑˑ mɐɪˈʃʲæˑlʲɪs | ɐɪ‿pʲɛŋʲˈkʲɪ‿ˈ sʲɛˑ ɐɪ || (daugiau ž . Aliūkai ė,
Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020: 133).
7 E eks as-s imulas: poˑ‿ˈkʲɛ ʊ ʲuˑ ˈpɑˑmokuˑ | ˈboˑʊo ˈmôːkʲɪ ojɛms ʲɛŋʲgʲɪˈnʲˑs || ˈkʲɪ ʲɪ ˈʋɐɪkɐɪ ˈ ʲɛn |
dɐɪˈnɑˑʊɑ | ˈg ôːjɛ || ˈbʲɛ ɪɛʊ‿ˈmʲɛˑs |ˈʋʲɪskɑ ˌ ʲɛgʊˈlʲûɔɪɛm || (daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, B azai ienė 2020: 133).
8 F eks as-s imulas: ˈʋʲɪsʊ ˈɛiˑnʲɪ | ɪ ‿ˈʋʲɪsʊ ˈpʲîˑlnɑ | ˈʋʲɪsʊ | ʋʲɪˈsˑ ʒmoˈnʲˑ | ʋʲɪsoˈkʲuˑ | ɪʃ‿ʋʲɪˈsˑ
ʃɑˈlˑ || o‿ˈ ʃʲæ lʲɛ ʊˈʋːɪ | ʲɪɛ‿ˈpɑˑ ʲɪs lʲɛˈ uˑʋʲɛɪ | ɪ ‿ˈlɑbɐɪ ˈ ʊkʲæ | ˈuˑʒdɑ ɑ ˈmɑːsʲ ʲɪmɑ | ˈpɑˑ ʲɪs lʲɛˈ-
uˑʋʲɛɪ ˈ uˑ ʲɪ || (daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020: 133).
9 G eks as-s imulas: ˈmjêːks ɑ ˈʒʋɑˑkjæ | pɑsjɪˈdjɛk | ɔˈmɑˑnj jɪʃkɐɪ | ɪ ‿ˈmjɛˑs | jɛn‿ˈ ʊ jɪm |
ʋjɪs‿pɑsjɪˈpʊɔʃʊsjoˑs | ɛgˈlʊ jæ | kɑˈlʲːdoˑm | ɑː ˈ ôːkjæ | ˈmɑˑʒɑ | djɪ jpjˈ jɪnjæ || ɐɪ‿ˈʋɑ ||
ɐɪ‿ ɐɪp‿ˈgɑˑʋoˑsjɪ | kɑ‿ ɑ‿ˈʒʋɑˑkjɪ | ˈbʊʋo | ʃɑˈljæ oˑs‿ɛgˈlʊ jeˑs || (daugiau ž . Aliūkai ė,
Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020: 134).
10 H eks as-s imulas: ˈmôːkomjes | jɪˈkjʊɔ jɛs | ˈmôːkomjes | sɒʊˈgɒʊˑs ˈɛljgjɛsjo | ˈʃjʋjɛjˑ ʃjæm
ʋjɪˈsɑs | ʋɑljˈsj jîːbjɪnjɛsj ʃjʋjɛnjˈ jɛs || ˈsɑˑʋo ʃjʋjɛnjˈ jɛs | ˈ ɐˑ | ɪkʊˈ jiˑmɑs ˈmûːsʊ | ɑ ‿ˈɑ sʲɪkʊ -
jiˑmɑs || pj jɪɛʃ‿ˈkɑˑ ɑ‿jɛʊ | ˈbuˑʋo pjɪ jˈmʲîɛjɪ ʃɒʊˈljɛˑ || (daugiau ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, B azai ienė 2020: 134).
DAIVA ALIŪKAITĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
2014: 257–262; Mikulėnienė 2019: 51–62). Taigi okie eks ai-s imulai y a ypač
pa ankūs pe cepcijos y imams.
Ty ime iš iso daly a o 1064 ienos amžiaus g upės ( . y. 1–4 klasių gimna-
zis ai) i iamieji iš ski ingo a minio pama o punk ų (ž . 2 pa .).
2 PAV. P ojek o „Regioninių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k azis anda o)
sklaida XXI amžiaus p adžioje: pe cepcinis y imas“ punk ai
Apibend inan eo ines i me odologines s aipsnyje p is a omo y imo
nuos a as, pasaky ina, kad medžiagos kaupimo e apu, ykdan kalbinių nuos a-
ų i a ian ų pe cepcijos ekspe imen ą, ado au asi PD pa adigmos eo inėmis
i me odologinėmis p ielaidomis, . y. PD ekspe imen o daly iai y a pap as ieji
kalbos bend uomenės na iai; y imo dalykinis u inys (ž . 1 pa .) ap ėpia ipi-
nius PD y imo elemen us (plg. men alinio žemėlapio užduo is, eks ų-s imulų
pe cepcija, k . – ž . 1 pa .); PD ekspe imen ai o ganizuo i ski ingo a minio
pama o punk uose (ž . 2 pa .); PD klausimyne y imo klausimai i užduo ys
sukons uo os į aukian i a sakymų pa ink is, i seman inio di e encialo ska-
les, i pieš inius žemėlapius. Dalykinių klausimų į auk į g indžia am ik a
eo inė a gumen acija, pa yzdžiui, eks ų-s imulų panašumo į bend inę kalbą
e inimo užduo į pi miausia g indžia Danielio Longo išplė o a k azis anda o
samp a a (Long 1996: 118–135). Šio s aipsnio diskusiniam klausimui s a s y i
s a biausią užduo į – eks ų-s imulų pa auklumo e inimą – g indžia ne ik
ipinio PD y imo modelio išpildymo sąlyga, . y. a ian ų pa auklumo e i-
nimas y a ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio penkių
komponen ų (P es on 1999: XXVI–XXIX; P es on 2018: 177–203), be i ben
kelios a ian ų pe cepciją i e inimą aiškinančios, o am ik a p asme ne gi
S aipsniai / A icles 267
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
nai iuosius a ian ų koncep ualizacijos (emic požiū iu) modelius apibend i-
nančios hipo ezės, pa yzdžiui, no mų sklaidos hipo ezė (angl. he no m d i en
hypo hesis) (Bezooijen 2002), p imes ų no mų hipo ezė (angl. he imposed no m
hypo hesis) (Giles, Bou his, Lewis, T udgill 1974) a socialinių kono acijų hi-
po ezė (angl. social conno a ions hypo hesis) (T udgill, Giles 1978) i k ., ku ių
nuoseklesnė išsklaida eo inėje dalyje, aip pa p is a an y imo ezul a us i
ampa šio s aipsnio k i ine p ieiga, sujungian e ic pe spek y os a ian ų es e i-
nių į e čių in e p e aciją su emic na a y u.
1. KALBŲ ESTETIKOS MITAS IR JO DEKON-
STRUKCIJA: EMIC IR ETIC NARATYVŲ
SĄSAJA
Ta miškumo es e inės e ės disku sas nea sie inas nuo kalbų es e inės e ės
disku so. O pas a ojo k i inė e leksija išplė o a i e ic pa adigmoje. „I alų kalba
y a g aži, okiečių – bjau i“11 – aip e ic pa adigmoje y a e balizuojamas ie-
nas iš adinamųjų mi ų apie kalbas (a a ian us) i jų ski is, konk ečiai – apie
es e inius kalbų p anašumus a ūkumus, ki aip – adinamasis kalbų hie a chi-
za imo pagal es e iką mi as12. Howa das Gilesas i Nancy Niedzielski aip pa
pa adin ame s aipsnyje moksliniais a gumen ais bando paneig i šį mi ą, iks-
liau – dekons uo i kalbos a jos a ian ų e inimą iš idaus (emic pe spek y a),
pa odan kalbos a jos a ian o es e inių e čių są ajas su ki omis kalbos a jos
a ian o e ėmis, ku ios ne ik paaiškina es e inę e ę, be i suku ia p ielaidas
kompleksinei kalbos a jos a ian ų analizei a lik i.
Taigi H. Gilesas i N. Niedzielski kalbų es e inių e čių mi ą dekons uoja
pe ilius a y ias p igim inės e ės hipo ezės (angl. inhe en alue hypo hesis)13 i
socialinių kono acijų hipo ezės (angl. social conno a ions hypo hesis) samp a ų ap-
a is (daugiau ž . Giles, Niedzielski 1998: 85–93). Pas a osios hipo ezės su o -
muluo os aš un ajame d idešim ojo amžiaus dešim me yje (ž . Giles, Bou his,
Lewis, T udgill 1974; Giles, Bou his, Da ies 1979; T udgill, Giles 1978),
11 O iginali mi o e balizacija „I alian is Beau i ul, Ge man is Ugly“ (Giles, Niedzielski 1998:
85–93).
12 P idu ina, kad a ian ų es e ines ski is kaip disk iminuojan į b uožą e balizuoja da ienas kal-
bų mi as, pi miausia a k eipian is dėmesį į kalbų a ian ų kokybines ski is – Pie uose [JAV pie-
uose] i Niujo ko mies e anglų kalba y a labai p as a (o iginali mi o e balizacija „They Speak Really
Bad English Down Sou h and in New Yo k Ci y“. Šį mi ą kaip ik i dekons uoja šiuolaikinės PD
pa adigmos pag indėjas D. R. P es onas (1998: 139–149).
13 Dėl p igim inės e ės hipo ezės aip pa ž . Giles, Bou his, Da ies 1979: 589–596.
DAIVA ALIŪKAITĖ
268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
siekian p is a y i k i inį kalbos a ian iškumo pe cepcijos i e inimo modelį.
P igim inės e ės hipo ezė koncep ualizuoja i pag indžia kalbos (jos a ian ų
a paski ų ga sų) p igim inę es e inę cha ak e is iką. Ki aip a ian , p igim inės
e ės hipo ezė nusako, kad X kalbos a jos a ian o es e inę k ali ikaciją lemia
X kalbos a a ian o inhe en inės (šiuo a eju – es e inės) cha ak e is ikos. Jei
X kalbos (a a ian o) inhe en inės es e inės cha ak e is ikos y a eigiamos, ai
i X kalbos (a a ian o) es e inė k ali ikacija bus eigiama (be ki a ko, a ian-
as paklius į aukščiausią poziciją kalbos a ian ų hie a chijoje – pa yzdžiui, aps
s anda inis, iešas i pan.); jei X kalbos (a a ian o) inhe en inės es e inės
cha ak e is ikos y a neigiamos, ai i X kalbos (a a ian o) es e inė k ali ikacija
bus neigiama. Ka ego ijos ‘ eigiama’ a ‘neigiama’ šiuo a eju bend a a diklina
isą spek ą galimų es e inių k ali ikacijų.
Reikia p idu i, kad ieni pi mųjų y imų, ku iuose į auk os pap as ųjų
kalbos bend uomenės na ių e inamosios eakcijos, ap ėpiančios i es e inį
u inį ( . y. kaip maloniai a nemaloniai am ik as akcen as skamba), plė o-
i nuo 1970 m. ieno iš kalbų es e ikos „mi o dekons uk o iaus“ H. Gileso.
Ti i anglų kalbos a ian ai (pa yzdžiui, Jo kšy o, Bi mingemo, Ško ijos anglų
i k .), iksliau – ski ingos jų e ės pap as ųjų bend uomenės na ių požiū-
iu (ž . Giles 1970: 211–227). Ki aip – kaupian emic pe spek y os duome-
nis o muo as pag indas k i iniam kalbų (jos a ian ų) es e inės e ės na a y-
ui. H. Gileso i kolegų (Giles, Bou his, T udgill, Lewis 1974; Giles, Bou his,
Da ies 1979; T udgill, Giles 1978) a liekama k i inė kalbos a ian ų pe cep-
cijos, e inamųjų eakcijų ( aip pa i dėl a ian ų es e ikos) duomenų, gau ų
in eg uojan iek adinamąjį „kaukės“ (angl. ma ched-guise) me odą14, iek ski -
ingas a ian ų ei ingų skalių echnikas, analizė a skleidė p igim inės e ės
hipo ezės ibo umus. T. y. pap as ieji kalbos bend uomenės na iai, nemokan-
ys kalbų, ku ių eks ai-s imulai būda o į aukiami į pe cepcijos užduo is, ne-
nu e inda o ski ingų os pačios kalbos a ian ų eks ų-s imulų – pa yzdžiui,
pe 1974 m. y imą 46 b i ų s uden ams e inan du g aikų kalbos dialek us
(p es ižinį A ėnų i K e os) neiš yškėjo jokių s a is iškai eikšmingų šių dialek ų
į e čių pagal į ai ius pa ame us ( a p jų i es e ikos) ski umų (Giles, Bou his,
14 „Kaukės“ me odo esmė – eks us-s imulus ealizuoja (skai o a įkalba) as pa s asmuo ( adina-
moji kaukė), apie ku į i iamieji nein o muojami, aip ski ingomis a mainomis ealizuo o kau-
kės eks o-s imulo ienokie a ki okie (di e encijuo i) į e čiai ampa pag indu nus a y i a i inka-
mos a mainos ie ą kokioje no s a mainų hie a chijoje, pa yzdžiui, es e inių e čių. P idu ina,
kad pagal 1960 m. Kanados socialinio psichologo Wallace’o E. Lambe o i jo komandos suku ą
me odą i iamieji klausydami žodinių s imulų e ina kalbė ojų asmenines, socialines i ki as sa-
ybes, aigi e ic na a y as dėl ienokių a ki okių a mainos į e čių iš esmės y a ekons ukcinis,
ki a e us, kaip pažymi H. Gilesas (1970: 213), aip y a išsiaiškinamos necenzū uo os nuos a os
(angl. ‘uncenso ed’ a i udes).
S aipsniai / A icles 269
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
Lewis, T udgill 1974: 407–408). Tokios endencijos y ėjus paska ino plė o i i
i in i adinamąją p imes ų no mų hipo ezę (angl. he imposed no m hypo he-
sis), koncep ualizuojančią i am ik a p asme pag indžiančią kalbos (jos a ian-
ų a paski ų ga sų) p idė inės es e inės e ės cha ak e is iką, ki aip – kalbos
pa auklumas a ba nepa auklumas „ku iasi“, „s eigiasi“ už kalbos (ma e ijos)
ibų. P imes ų no mų hipo ezė paaiškina, kad ienas a ian as (pap as ai s an-
da as) i šenybę kaip maloniausias p ieš ki us a ian us įgyja dėl kul ū inių
no mų (Giles, Bou his, Lewis, T udgill 1974: 406), ki aip – socialinis s a usas
eikia malonaus a ian o aizdinio įsi i inimą bend uomenėje. Vieno a ian-
o i šenybė ( aip pa i es e inės e ės) p ieš ki us a ian us andasi ne dėl
inhe en inių cha ak e is ikų, be dėl įsis eigusio i pe duo o / pe im o žinoji-
mo apie kalbą ( a ian ą), odėl hie a chizuo i kalbas i jų a ian us gali kalbos
moko ai a ba, kaip pasaky ų Gladis Massini Caglia i – gim akalbiai poliglo ai
(Massini-Caglia i 2004: 3–2315). Žinoma, daugiakalbiame pasaulyje p imes ų
no mų spaudimas pa i iamas ne ik dėl ienos kalbos a ian ų, be i dėl ski -
ingų kalbų, pa yzdžiui, pap as i kalbos bend uomenės na iai žino, y a pe ė-
mę ski ingus lingua anca aizdinius. Kiek pa ikslin as i išplė o as p imes ų
no mų hipo ezės a ian as i y a jau minė a socialinių kono acijų hipo ezė, a-
pusi k i ine pe spek y a kalbų es e ikos mi ui dekons uo i. Pe e is T udgillis
i H. Gilesas, ikslindami p imes ų no mų hipo ezę, į i inusią nuos a ą, kad
kalbos (a a ian o) pa auklumas a nepa auklumas „ku iasi“ už kalbos ibų,
akcen a o, kad sp endimai dėl kalbos es e ikos y a socialinių kono acijų kom-
plekso (angl. a complex o social conno a ions) ezul a as. Te minas ‘socialinis’ jų
eo ijoje ap ėpia ne ik s a usą a socialinę klasę. Reikšminga ai, kad y ėjai pa-
žymi, jog ne i os pačios bend uomenės na ių pe cepcija gali ski is, nes jiems
ieni a ki i a ian ai gali u ė i ski ingas socialines kono acijas (daugiau ž .
T udgill, Giles 1978: 180–190). Be o, socialinių kono acijų hipo ezė paaiški-
na pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių nedicho omišką s anda inio kalbos
a ian o i nes anda inių kalbos a ian ų pe cepciją i e inimą. Pa yzdžiui,
egioniniai akcen ai (angl. egional accen s) e inami pozi y iau negu mies ų
akcen ai (angl. u ban accen s) (Bezooijen 2002: 14). Taip nu inka odėl, kad e-
gioninių akcen ų ealizuo ojai siejami su pa auklesniu gy enimo būdu i aplin-
ka, aigi okia socialinė (kon eks inė) in o macija (a ba socialinių kono acijų
kompleksas) „ku ia“ e ę i pan.
15 Įž algą dėl gim osios kalbos poliglo ų o muluoja Gladis Massini-Caglia i. Mokslininkė, y usi
kalbinę si uaciją B azilijoje – analiza usi po ugalų kalbos i 200 ki ų gy uojančių kalbelių ( a p
ku ių 170 ie inių kalbelių-dialek ų) san ykius, eigia, kad kiek ienas gim akalbis išmokęs sa o
kalbą, išmoks a ski i i sa o kalbos a ian us, aigi kiek ienas kalbė ojas bū inai y a gim osios
kalbos „poliglo as“.
DAIVA ALIŪKAITĖ
270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
G įž an p ie kalbų pa auklumo s bjau umo mi o „I alų kalba y a g aži,
okiečių – bjau i“, galima eig i, kad iš p igim inės e ės hipo ezės pe spek y os
apibend in ina, kad i alų kalbai y a su eikiama g ažiõs kalbos k ali ikacija, nes
šios kalbos inhe en inės cha ak e is ikos y a g ãžios, pa aũklios (pa yzdžiui,
skambesys, i miškumas, galų gale – ga sai), okiečių kalbos – a i kščiai. Iš
socialinių kono acijų hipo ezės pe spek y os – i alų kalbai g ažiõs e ę, o o-
kiečių kalbai bjau iõs e ę ku ia socialinių kono acijų kompleksas. Į konk ečias
kono acijas nesigilinsime, juolab kad i pa s kalbų g ažumo i bjau umo mi as
a p paski ų kalbų bend uomenių na ių gali bū i e balizuojamas paminin i
ki as kalbas, pa yzdžiui, p ancūzų kalba y a g aži, kinų – bjau i; i pan. Kaip
iename iš naujausių da bų, ski ų užsienio kalbų mokymosi mo y acijai nag i-
nė i, į e inan ai, kokį po eikį s e imųjų kalbų mokymuisi u i kalbos ga si-
nė s uk ū a i socialiniai s e eo ipai, pažymi Susanne M. Rei e e , Vi a Kogan,
Annema ie Sei he -P eisle i Gašpe is Pesekas (2020: 168), daugelis „nemalo-
nių“ (angl. unpleasan ) kalbų dažnai su okiamos kaip okios dėl esamų a bu u-
sių socialinių i poli inių s igmų.
Taigi esminė kalbamųjų hipo ezių ski is – es e inę kalbos e ę ku ia kal-
ba a ba es e inę kalbos e ę ku ia ai, kas nė a pa i kalba, be ai, kas y a apie
i aplink kalbą. Žinoma, y ėjai a k eipia dėmesį, kad y a sudė inga a ski i,
pa yzdžiui, one inių ypa ybių po eikį pe cepcijai i ienokiems a ki okiems
į e čiams nuo kalbos (a a ian o) sociokul ū inės au os (angl. socio-cul u al
au a), . y. kalbė ojų i kalbos is o ijos, po eikio kalbos (a a ian o) pe cepcijai.
Kaip samp o auja V. V. Kogan i S. M. Rei e e (2021: 2), pa yzdžiui, p ancū-
zų kalba gali pasi ody i g aži dėl aukš o okalinio indekso (angl. ocalic index),
. y. kas an as ga sas p ancūzų kalboje y a balsis, ki a e us, es e inius į e čius
gali lem i p ancūzų kalbos sociokul ū inė au a, apiman i i Eliziejaus laukus, i
k apnų yną, i A. Diumas omanus.
3 PAV. Renée an Bezooijen hipo ezių modelis (suku a au o ės – D. A.)
S aipsniai / A icles 277
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
i iamųjų e inimu, y a 4,26 balo, o pa auklumas – 4,46 balo. Tokius į e čių
idu kius lemia ai, kad i iamieji 7 a ba 6 balais šio eks o-s imulo g ažumą
e ino dažniau: 12,36 p oc. isų i iamųjų į e ino eks ą kaip labai g ažios
kalbos eks ą i sky ė 7 balus, 16,63 p oc. – 6 balus. Panašumas į bend inę kal-
bą e in as k i iškiau – 7 balais e ino 5,52 p oc. isų i iamųjų, 6 balais –
12,94 p oc. Tokios pačios i aka inių y ų aukš aičių egiolek ui a s o aujan-
čio F eks o-s imulo į e čių ski čių p iežas ys. Kiek ki okia šiau inių aka ų
aukš aičių egiolek o žymenis ep ezen uojančio C eks o-s imulo pe cepcija.
Šio eks o-s imulo panašumą į bend inę kalbą 7 balais į e ino 6,46 p oc. isų
punk ų jaunuolių, 6 balais – ne 21,18 p oc. Es e iškumo pe cepcijos ezul a ai
g iež esni – kaip labai g ažios kalbos eks as, ski ian 7 balus, C eks as-s imulas
į e in as 4,48 p oc. jaunuolių. P ie 6 balų seman inio di e encialo skalėje sa-
o e inimą žymėjo 12,68 p oc. i iamųjų, be o, minimalius 1 a ba 2 balų
pa auklumo į e čius sky ė 16,59 p oc. jaunuolių, iš eikšdami nuos a ą, kad
jiems eks o-s imulo kalba y a labai neg aži. Kad šiau inių aka ų aukš aičių e-
giolek o žymenis ep ezen uojan is eks as-s imulas isai nepanašus į bend inę
kalbą seman inio di e encialo skalėje a skleidė 7,98 p oc. i iamųjų, pažymėda-
mi 1 a ba 2 balus. Vis dėl o okios ski ys pi minės p ielaidos dėl šių d iejų pa-
ame ų (panašumo į bend inę kalbą i pa auklumo) p iklausomybės nekeičia.
Ki aip – eks o-s imulo panašumas į bend inę kalbą, iksliau – jaunuolių u imą
bend inės kalbos aizdinį, eikia a ne lemia eks ų-s imulų hie achiza imą
pagal pa auklumą. Šią įž algą da labiau i ina i iamųjų eikiami komen a-
ai – jaunuoliai ne e ai ienokį a ki okį eks o-s imulo į e į g indžia panašu-
mo a nepanašumo į bend inę kalbą a gumen ais. Taigi galima pasižiū ė i, kaip
šių eks ų-s imulų pa auklumas koncep ualizuojamas pe yšį su bend ine kal-
ba. Galima palygin i y inių y ų aukš aičių aiškai a s o aujančio H eks o-s i-
mulo (į e in o kaip panašiausio į bend inę kalbą), pie ų aukš aičių egiolek o
žymenis ep ezen uojančio D eks o-s imulo (į e in o kaip pa aukliausio) i
žemai iškojo B eks o-s imulo (į e in o i kaip nepanašiausio į bend inę kalbą,
i kaip nepa aukliausio) pa auklumą a nepa auklumą, aip pa palyginimui –
panašumą a nepanašumą į bend inę kalbą, g indžiančius emic na a y o, ekons-
uojamo iš jaunuolių a i ųjų komen a ų, agmen us (ž . 2 len elė).
DAIVA ALIŪKAITĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
6 PAV. Teks ų-s imulų (ne)panašumo į bend inę kalbą i (ne)pa auklumo e inimo
sąsaja
S aipsniai / A icles 279
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
2 LENTELĖ. Pa auklumo i panašumo į bend inę kalbą į e čių a gumen ai (pa yzdžiai)
Teks-
as-s i-
mulas
Ti iamasis
Panašumo
į bend inę
kalbą į e -
is
Į e čio a gumen as Pa auklumo
į e is
Į e čio a gu-
men as
B eks as-s imulas
Al_V16 3 balai ki aip žymiai a iama 3 balai nelabai g aži, nes
nė a panaši į
bend inę
Klp_M07 4 balai y a „nukandamos“
galūnės žodžių 5 balai kalba nė a
panaši į bend inę
Šl_M02 3 balai labai keis ai a ia,
ki čiuoja 3 balai nepanaši į
bend inę, keis a
Tl_M21 3 balai umpina galūnes,
neki čiuoja
aisyklingai žodžių
3 balai g aži ik bend inė
kalba
D eks as-s imulas
An_M09 4 balai nes aisyklingai a ia 5 balai nes man g ažu,
bend inė okia
Klp_V04 7 balai nes labai aisyklinga 7 balai nes panašu į
bend inę
Kn_M11 5 balai ienodi žodžiai 6 balai panaši į bend inę
kalbą
Ps_M22 6 balai galūnių a imas
upu į ski iasi nuo
bend inės
6 balai nedaug ūks a
iki bend inės
kalbos
iden iškumo
H eks as-s imulas
Klp_M06 6 balai ki čiuojama o 7 balai nes panaši į
bend inę
Mžk_V14 7 balai labai g ažu 7 balai panašu į
bend inę
V n_V11 7 balai mano manymu, čia
bend inė 6 balai nes bend inė
Tl_M25 5 balai dauguma žodžių
skambėjo panašiai į
bend inę k.
6 balai nes gana panaši į
bend inę
P idu ina, kad okie a miškumo į e čiai pag indžia ne ik p imes ų no mų
( aip pa no mų sklaidos) a socialinių kono acijų ( aip pa kon eks o) hipo ezes.
Kaip minė a, PD pa adigmos R. an Bezooijen panašumo hipo ezė paaiškina
palankesnius kalbos a kodo panašaus į s anda inę (bend inę) kalbą e ini-
mus (Bezooijen 2002: 15), aigi i iamųjų emic na a y o agmen ai, ku iuose
DAIVA ALIŪKAITĖ
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
iš yškėja e inamosios nuos a os u inys – g ažu, nes panašu į bend inę kal-
bą, neg ažu – nes nė a panašu į bend inę kalbą (ž . 2 len elę) – pa odo olan-
dų y ėjos panašumo hipo ezės uni e salumą. Be o, a k eip inas dėmesys, kad
eks ų-s imulų es e ikos į e čiai dažnai a gumen uojami pe aisyklingumo i
ne aisyklingumo pe spek y ą. Taisyklingumo ma muo e ic na a y uose pi -
miausia asocijuojamas su bend ine kalba. Emic na a y ui būdinga nesa a an-
kios, be am ik u aspek u holis inės nuos a os, . y. in eg uojančios kelių są-
lygų išpildymą, aiška. Viena iš s a besnių sąlygų – aisyklingumas: g ažu, nes
aisyklinga (ž . 3 len elė). Šis yšys (g ažumo i aisyklingumo) e ic na a y uose,
ku iuose ienaip a ki aip ope uo a pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių in-
o macija, užsimin as ne gi anksčiau nei p adė i plė o i nuos a ų y imai. Pasak
Samu Im e (1963 m.) – adicinės a mė y os a s o o, eng ų kalbos a laso en-
gėjo, koncep ai „ aisyklinga kalba“ i „g aži kalba“ i iamųjų me aling is inių
komen a ų lygmeniu y a be eik nea ski iamas dalykas (ci . iš Kon a 2002: 206).
3 LENTELĖ. Pa auklumo į e čių a gumen ų pa yzdžiai
Teks-
as-s imu-
las
Ti iamasis Pa auklumo
į e is Į e čio a gumen as
A eks as-
s imulas
Al_V07 6 balai aisyklingai kalba
Jnš_V29 6 balai aisyklingai kalba
J b_V05 6 balai nes aisyklingai be eik kalba
Tl_M21 5 balai nes kalba aisyklingai pakankamai
B eks as-
s imulas
An_V04 2 balai ne aisyklingai ki čiuoja
K n_M06 1 balas ne aisyklinga kalbėsena
M j_M16 3 balai ne aisyklinga kalba
Pn_M06 2 balai kalbama labai ne aisyklingai
C eks as-
s imulas
Šk_M08 6 balai g ažiai, aisyklingai, ik nepa iko, kaip
ki čia o žodį „esu“
Ukm_M22 2 balai ne aisyklinga
U _V07 7 balai aisyklinga kalba
V n_M24 5 balai g ažiai, pakankamai aisyklingai skamba
D eks as-
s imulas
Pn_V20 7 balai nes a ia žodžius aisyklingai
Jnšk_M15 7 balai aisyklingai a iami žodžiai
Klp_M14 6 balai aisyklingai kalba
Skd_M17 3 balai ne aisyklingai a iami kai ku ie žodžiai
S aipsniai / A icles 281
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
Teks-
as-s imu-
las
Ti iamasis Pa auklumo
į e is Į e čio a gumen as
E eks as-
s imulas
Al_V04 4 balai kuo kalba ne aisyklingesnė – uo ji ampa
is labiau neg aži
J b_M14 3 balai skamba i ne aisyklingai ki čiuojama,
nukandama galūnė
Ps_M25 2 balai ne aisyklinga, nuke amos galūnės, o kai
ku iems žodžiams ne
V n_M35 2 balai ne aisyklingas a imas
F eks as-
s imulas
Jnš_V18 4 balai ne aisyklingai kalba
Ps_V14 5 balai ne aisyklinga
Pn_M18 3 balai nes ne aisyklingai ki čiuojama
Šl_M12 6 balai nė a labai ne aisyklinga
G eks as-
s imulas
Mžk_M03 5 balai aisyklingiau ki čiuojama
Ps_M31 2 balai ne aisyklingai ki čiuojama
U _V04 5 balai bando kalbė i aisyklingai, be nesiseka
V n_M17 5 balai kalbama isai aisyklingai
H eks as-
s imulas
Al_M11 7 balai kalba aisyklingai
An_M05 7 balai aisyklinga kalba
Šk_M07 6 balai pe aisyklingai
U _M06 6 balai aisyklinga, aiškus
Kaip ma y i iš emic na a y o agmen ų, pap as ieji kalbos bend uomenės
na iai y a ne ienodai g iež i keldami aisyklingumo eikala imus, ačiau i ia-
majam klausimui – a miškumo es e inei e ei i jos sąsajoms su ki omis e -
ėmis – g iež umo a neg iež umo ski is nė a labai s a bi, šiuo a eju s a bu
y a p incipinė p iklausomybė, ki aip – koncep ų „ aisyklinga kalba“ i „g aži
kalba“ a i ik is.
2.2. Teks ų-s imulų pe cepcijos ezul a ai: kalbinės
gim inės eiksnys
Galima eig i, kad kiek mažiau nei bend inės kalbos eiksnys i iamųjų pe -
cepciją eikia kalbinės gim inės eiksnys. A ba, emian is R. an Bezooijen
adinamosios a pažinimo hipo ezės samp a a, galima paaiškin i, pa yzdžiui,
DAIVA ALIŪKAITĖ
282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
jaunųjų šiauliečių pa aukliausių i nepa aukliausių eks ų-s imulų seką:
D→A→H→C→G→F→E→B. Šiaulių punk o i iamieji šiau inių aka ų aukš-
aičių egiolek o žymenis ep ezen uojančiam C eks ui-s imului aiškos pa-
auklumo hie a chijoje ski ia ie ą iš ka o po panašiausių į bend inę kalbą
i g ažiausių D, A i H eks ų-s imulų. Suabsoliu in i kalbinės gim inės eiks-
nio jaunųjų šiauliečių pe cepcijai nede ė ų, is dėl o a k eip inas dėmesys į ai,
kad, e indami C eks o-s imulo aiškos panašumą į kalbinės gim inės kodą,
7,89 p oc. i iamųjų šio eks o-s imulo aišką be eik p ilygino kalbinės gim i-
nės kodui, panašumą į e indami 7 iš 7 balų; 21,05 p oc. punk o i iamųjų pa-
našumą į e ino 6 iš 7 balų. A gumen uodami eks o-s imulo panašumo į kal-
binės gim inės kodą į e čius, jaunuoliai a i ai iš eiškė kalbinės gim inės kodo
apa umą šiau inių aka ų aukš aičių egiolek o žymenis ep ezen uojančiam
C eks ui-s imului, pa yzdžiui: Šl_M05 i iamoji sa o į e į komen a o – nes
mūsų mies e ik ai aip kalbama (7 balai); Šl_M11 – mano mies e kalbama panašiai
(5 balai); Šl_V01 – panaši, nes mes panašiai kalbame (6 balai); Šl_M06 – dažnai
aip pa i šneku (7 balai); Šl_V04 – panašiai kalbu ik daugiau ža gonu (6 balai).
Kad kodo pažinimas, o da labiau – jo p ipažinimas sa u kodu u i po eikį
a miškumo es e iniams į e čiams pa i ina jaunųjų ma ijampoliečių pa au-
kliausių i nepa aukliausių eks ų-s imulų seka: D→G→H→A→F→E→C→B.
Pie inių aka ų aukš aičių egiolek o žymenis ep ezen uojan is G eks as-
s imulas g ažumo hie a chijoje paslenkamas į an ąją poziciją (5,54 balo), ik
pie ų aukš aičių egiolek o žymenis ep ezen uojan is D eks as-s imulas į e -
inamas palankiau (5,82 balo). G eks o-s imulo panašumą į kalbinės gim inės
kodą jaunieji ma ijampoliečiai į e ino 6,34 balo. Be o, ne 81 p oc. jaunųjų
ma ijampoliečių G eks ą-s imulą lokalizuoja Ma ijampolėje. Taigi i pieš inio
žemėlapio užduo ies duomenys a skleidžia kodo p ipažinimą kalbinės gim inės
kodu. Vadinasi, pa auklumo į e čius sie i su kalbinės gim inės eiksniu y a pa-
g įs a. Tokią įž algą i ina pačių i iamųjų emic na a y o agmen ai, pa yz-
džiui: M j_M04 i iamoji G eks o-s imulo g ažumą e ina 6 balais, nes man
pa inka mano a mė; M j_M09 – e ina 7 balais, nes mano – su alkiečių – a mė
y a g ažiausia; M j_M16 – e ina 6 balais, nes man pa inka mūsų su alkie iškas
akcen as. Jaunasis ma ijampolie is M j_V11 7 balų pa auklumo į e į a gumen-
uoja – ge iausiai skamba iš isų, o panašumo į kalbinės gim inės 7 balų į e į
paaiškina aip – nes ji y a mano kalba. Kaip ik oks emic na a y o agmen as
aiškiausiai pag indžia a miškumo es e inės e ės sąsaja su kalbine i iamųjų
apa ybe. Kad gim asis dialek as pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių e -
inamas kaip pakankamai g ažus y a a k eipęs dėmesį i jau minė as adicinės
a mė y os a s o as S. Im u (ci . iš Kon a 2002: 206). Vis dėl o eikia pažymė i,
kad, ki aip nei p ipažin as (kad i a iamas!) panašumas į bend inę kalbą, p ipa-
žin as eks o-s imulo panašumas į kalbinės gim inės kodą nebū inai eikia kaip
S aipsniai / A icles 283
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
pa auklumo sąlyga. Iš paski ų punk ų pe cepcijos y imo ezul a ų iš yškėja
endencija, kad p ipažin i kaip a miškiausi, . y. nepanašiausi į bend inę kalbą,
eks ai-s imulai nė a į e inami kaip pa auklesni. Tas pasaky ina, pa yzdžiui,
apie žemaičių egiolek o žymenis ep ezen uojančių B i E eks ų-s imulų į e -
čius uose punk uose, ku ie objek y iai pakliū a į žemaičių egiolek o a ea-
lą. Pi minė p ielaida, jei kalbinės gim inės eiksnį e in ume kaip besąlygiš-
kai lemian i „kalbinį skonį“, bū ų okia – žemaičių egiolek ui a s o aujan ys
eks ai-s imulai bus į e in i kaip labiau pa auklūs nei nepa auklūs. Vis dėl o
aip nenu inka. Pa yzdžiui, ik 6,82 p oc. žemai iškųjų punk ų i iamųjų e in-
dami B eks o-s imulo pa auklumą sky ė 7 balus, da 7,27 p oc. – eks o-s imulo
pa auklumą e ino 6 balais. Kaip labai nepa auklų B eks o-s imulo į e ino
be eik 30 p oc. i iamųjų, jie sky ė 1 a 2 balus. Šiek iek nuosaikesnė, be is
dėl o panaši i E eks o-s imulo pe cepcija (ž . 7 pa .).
7 PAV. B i E eks ų-s imulų pa auklumas žemai iškųjų punk ų i iamųjų e inimu
No s paski ų žemai iškųjų punk ų pa auklumo sekos šiek iek a ian iškos,
ačiau ienas iš žemaičių egiolek o žymenis ep ezen uojan is B eks as-s imulas
isada į e inamas kaip nepa aukliausias, o an asis – E eks as-s imulas – kai
ku iuose punk uose į e inamas kaip pa auklesnis už aka inių y ų aukš aičių
egiolek o žymenis ep ezen uojan į F eks ą-s imulą a ba pie inių aka ų aukš-
aičių egiolek o žymenis ep ezen uojan į G eks ą-s imulą (ž . 8 pa .).
DAIVA ALIŪKAITĖ
284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
8 PAV. Teks ų-s imulų pa auklumas žemai iškųjų punk ų i iamųjų e inimu
Bū ina p idu i, kad ijų žemai iškųjų punk ų – Telšių, Plungės i Skuodo –
i iamieji abu žemaičių egiolek o žymenis ep ezen uojančius eks us-s imulus
pe PD y imą e indami klausomų eks ų panašumą į kalbinės gim inės kodą,
į e ino kaip panašiausius iš isų (ž . 9 pa .).
9 PAV. Teks ų-s imulų siejimas su kalbine gim ine
No s panašumo į kalbinę gim inę į e čiai nė a aukš i, is dėl o a p isų e-
giolek inių eks ų-s imulų jų panašumas į kalbinės gim inės kodą p ipažin as
dažniausiai. P idu ina, kad E eks ą-s imulą kaip panašiausią į kalbinės gim-
inės kodą e ino i jaunieji k e ingiškiai (4,28 balo) i mažeikiškiai (4,58 ba-
lo). Ti iamųjų į e čių komen a ai paan ina, kad eks ai-s imulai bu o a pažin i
kaip kalbinės gim inės kodai, pa yzdžiui: Skd_M20 i iamoji, 7 balais į e i-
nusi B eks o-s imulo panašumą į kalbinės gim inės kodą, komen uoja – labai
[panaši], nes ai mano egiono kalba; Tel_M21 i iamoji, aip pa panašumui į
kalbinę gim inę sky usi 7 balus, a gumen uoja – nes i mes umpiname galūnes,
S aipsniai / A icles 285
Ta miškumo es e inė e ė: pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių aizdiniai
blogai ki čiuojame žodžius; Skd_V09 i iamasis 6 balus pag indžia – labai panaši.
Jaunasis plungiškis Pln_V09 panašumą į kalbinę gim inę ne i bando už ašy-
i mėgėjišku a miniu g a olek u – žemai ėje a a. Taigi apibend inan kalbinės
gim inės eiksnį pa auklumo aizdiniui pasaky ina, kad, g e inan su bend i-
nės kalbos eiksniu, kalbinės gim inės eiksnys y a sąlygiškesnis.
IŠVADOS
A likus a miškumo es e inės e ės y imą, o muluo inos okios apibend i-
namosios įž algos i olesnio disku so dėl kodų es e ikos p ielaidos, emian is
PD p ieiga:
1) Teks ų-s imulų, ep ezen uojančių ski ingų egiolek ų žymenis, pa auklu-
mo pe cepcija g indžia apibend inamąją įž algą, kad a miškumo es e inę
e ę ik iš dalies lemia a ian o inhe en inės cha ak e is ikos. Kodų es e i-
kos y imų adicijos požiū iu, ši įž alga nė a o iginali i nauja, be ją pa e-
mian lie u ių kalbos a miškumo pe cepcijos duomenimis galima įsi auk-
i į bend ąjį kalbų (kodų) es e ikos e ic, . y. y ėjo, k i inį disku są. Taigi
į e inan emic, . y. pap as ojo bend uomenės na io, pe spek y oje iš yškė-
jančias bend as eks ų-s imulų pa auklumo pe cepcijos endencijas, kons-
a uo ina, kad kalbų (kodų) pe cepciją i e inimą aiškinančios hipo ezės
leidžia sis emiškai e in i lie u ių kalbos a miškumo es e ikos emic na a-
y o duomenis i ku i nuoseklų a mė y os disku są. Labiausiai pap as ojo
kalbos bend uomenės na io pe cepciją paaiškina p imes ų no mų a no mų
sklaidos, aip pa socialinių kono acijų hipo ezės, koncep ualizuojančios i
pag indžiančios kodų p idė inės es e inės e ės cha ak e is iką.
2) Teks ų-s imulų pe cepcijos y imo, a lik o d idešim iename egioniniame
punk e i ijuose didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune i Klaipėdoje), duome-
nys leidžia eig i, kad a p pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių egzis-
uoja uni e salūs pa aukliausio i nepa aukliausio a miškumo aizdiniai.
Galima eig i, kad kaip g ažiausi a g ažesni kodai pe cepcijos lygmeniu y a
į e inami ie egiolek ai, ku ie y a panašesni į bend inę kalbą. Tokia api-
bend inamoji įž alga a i a ia eo iniame disku se išplė o ai panašumo hi-
po ezės samp a ai, ak ualinančiai bend inės kalbos eiksnį. Bū ina pažymė-
i, kad bend inė kalba šiuo a eju u i bū i sup as a kaip pap as ojo kalbos
bend uomenės na io u imas bend inės kalbos aizdinys, ku is, nepaisan
jo ikslumo a ne ikslumo ( . y. į e in inas k azis anda o įsi i inimas),
i ampa pa auklumo ma a imo, e inimo pag indu. Reikia nepami š i,
kad emic, . y. pap as ojo kalbos bend uomenės na io, i e ic, . y. pi miau-
sia y ėjo, pasaulio ma ymo i p asmės kons a imo būdai y a ne apa in ini,
DAIVA ALIŪKAITĖ
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
ieno iš jų eikala imų negalima pe kel i ki am, nes aip iš esmės bū ų su-
naikinama iena iš p asmių, ku i dėl o, kad y a ki okia, ne ampa mažiau
eikšminga. Ti iamuoju a eju – pap as ojo kalbos bend uomenės na io
su(si)ku iamas a miškumo aizdinys y a s a bus a mė y os objek as, ku-
io dekons ukcija plečia (gali plės i) a mė y os e ic na a y ą. Taigi apiben-
d inamoji įž alga dėl kodų es e ikos hie a chijos pa ikslin ina aip – kaip
g ažiausi a g ažesni kodai pe cepcijos lygmeniu y a į e inami ie egio-
lek ai, ku ie y a a pažįs ami i p ipažįs ami kaip panašesni į bend inę kalbą.
Kaip iš yškėjo apibend inus PD pe cepcijos y imo duomenis, kaip g ažiau-
sia, nes panašiausia į bend inę kalbą ( . y. u imą aizdinį), į e in a pie ų
aukš aičių egiolek o žymenis i y inių y ų aukš aičių egiolek o žymenis
ep ezen uojančių D, H i A eks ų-s imulų aiška; kaip neg ažiausia, nes
labiausiai besiski ian i nuo bend inės kalbos ( . y. u imo aizdinio) – į e -
in a žemaičių egiolek o žymenis ep ezen uojančių B i E eks ų-s imulų
aišką. Tokie ezul a ai, į i inan ys bend inės kalbos, iksliau – bend inės
kalbos aizdinio, eikšmę a miškumo es e ikai, g indžia įž algą, kad pa-
p as ajam kalbos bend uomenės na iui a miškumo es e inę e ę „suku ia“
ai, kas y a už kalbos ibų.
3) PD y imo ezul a ai leidžia į e in i, kaip kalbinės gim inės eiksnys le-
mia a miškumo es e ikos į e čius. S aipsnyje o muluo inos ik pi minės
įž algos, kad klausomo a ian o p ipažinimas sa u kodu gali lem i palan-
kesnį a miškumo es e ikos e inimą, is dėl o, ki aip nei p ipažin as (kad
i a iamas!) panašumas į bend inę kalbą, p ipažin as eks o-s imulo pana-
šumas į kalbinės gim inės kodą nebū inai eikia kaip pa auklumo sąlyga.
G e inan su bend inės kalbos eiksniu, kalbinės gim inės eiksnys a miš-
kumo pa auklumo aizdiniui o muo is y a sąlygiškesnis, ku is „su eikia“,
jei išpildoma pi moji sąlyga – eks o-s imulo ep ezen uojamas a mišku-
mas, žinoma, pap as ojo kalbos bend uomenės na io nuos a ų i pe cepci-
jos lygmeniu, sąlyginiame kon inuume a mė → bend inė kalba paslenka-
mas link bend inės kalbos.
Apibend inan nag inė us dalykus bū ina pab ėž i, kad šiame s aipsny-
je įž algos dėl a miškumo es e inės e ės emiasi ik ienos amžiaus g upės
i iamųjų, daly a usių PD y ime, duomenimis, an a, pe kalbamąjį y imą
es e ikos na a y ui plė o i sukaup i ik pe cepcijos duomenys, . y. e inan
a miškumo pa auklumą a nepa auklumą, nesi emiama ap io inių nuos a-
ų ( e balizuo ų a izualizuo ų) medžiaga. Taigi eikia p ipažin i, kad šiame
s aipsnyje plė ojamos įž algos e in inos kaip PD pa adigmos a miškumo es-
e ikos disku so agmen as, ku is bū inai ikslin inas i plė o inos į ai iomis
k yp imis, pa yzdžiui, a miškumą ep ezen uojančių eks ų-s imulų pe cepciją
