Choose year range

Browse public research papers

Browse publicly accessible academic documents by date of catalogue entry.

368864 documents

Daukantiškas Granausko alsavimas

Roma Bončkutė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article considers the impact of Lithuanian national historiography initiator and literary reformer Simonas Daukantas (1793–1864) on the creative writings of Romualdas Granauskas (1939–2014); it analyzes the short story of the writer with the focus on his Jaučio aukojimas…

DOI: 10.35321/all81-10

Antano ir Jono Juškų mokslinės veiklos Kazanėje ideologiniai kontekstai

Margarita Matulytė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article attempts to answer the question why Kazan was the place where the works (Lithuanian folklore) compiled by the Juška brothers could be published in the Latin script in the period 1878–1882. The research focuses on the sociocultural conditions and ideological contexts…

DOI: 10.35321/all81-09

Category of Repetition in Linguistic Discourse

Zinaida Pakholok

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with the phenomenon of categories, type description of linguistic categories in the structure of the language, as well as the history of their study. Due to the fact that modern science is characterized not only by the formation of new concepts, but also by…

DOI: 10.35321/all81-07

Priesaginių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

Dalia Sviderskienė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article addresses suffixal helonyms, which constitute a peculiar and interesting layer of the so called non-equivalent lexis. In order to reveal the motivated connection between their formal structure and meaning, these representatives of the hydronym class are analysed…

DOI: 10.35321/all81-05

Volga – the First River of Europe

Václav Blažek

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The present study summarizes all designations of the Volga River and when it is possible, in wider context of primary texts, arranged in Appendix. The second task is a survey and discussion of existing etymologies. The third goal consists in offer of new solutions, if those…

DOI: 10.35321/all81-03

Seniausias baltų tekstas ir jo antroponimai

Ilja Lemeškin

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

In 2013, a new linguistic and genre-related interpretation of the Trace of Basel (Dini 2004; 2014: 553–558) based on analogy with singing, recitative, texts akin to Christmas carols was put forward in the pages of Acta Linguistica Lithuanica (Lemeškin 2013: 11–29). The new…

DOI: 10.35321/all81-01

Rankraštinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorystės klausimas: nauji faktai, paaiškėję atliekant teismo rašysenos ekspertizę

Geda Montvilaitė · Anna Tollarová

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The archival document Dictionary of the Lithuanian Language (shelfmark IV A 11) is kept at the Department of Manuscripts and Early Printed Books of the Czech National Museum Library. This handwritten lexicographic relic is dated to the first half of the 19th century and contains…

DOI: 10.35321/all82-08

Personal names in Latvian families from Būtingė and Šventoji in the 20th–21st centuries

Daiga Straupeniece

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article covers the most popular Latvian personal names in the borderline area of Lithuania in the early 20th century. The ancient tradition of giving names in Kurzeme is explained, which is also noticeable in the Būtingė and Šventoji native. A study has been performed in the…

DOI: 10.35321/all82-07

Žodžio „augalas“ samprata (remiantis studentų apklausa)

Anželika Gaidienė · Danutė Liutkevičienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lithuanian explanatory dictionaries (Dictionary of Modern Lithuanian, Dictionary of the Lithuanian Language) usually define the word augalas (plant) as a botanical term by mentioning its essential features: ‘organism’, which feeds on ‘inorganic nutrients’ and requires ‘the…

DOI: 10.35321/all82-05

Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais)

Janina Švambarytė-Valužienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

By this article the author finishes the description of Žagarė local dialect. The article analyzes its syntactic phenomena and discusses morphosyntactic constructions (perficientive, expression of necessity and condition, arthroid), which can also be found in another Baltic…

DOI: 10.35321/all82-04

The Lexical‑Semantic Group ‘Aussie’ in Contemporary Australian Slang

Liudmyla Naumenko · Liliia Bilas · Vira Ponomarova

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and…

DOI: 10.35321/all82-03

Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai

Daiva Murmulaitytė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous…

DOI: 10.35321/all82-02

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Danguolė Mikulėnienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian…

DOI: 10.35321/all82-01

Termino „žemė́vardis“ klausimu

Dalia Sviderskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamas tarpukario mokslininko Kazimiero Alminauskio vartosenoje funkcionavusio savakilmio žodžio žemvardis terminologizavimosi procesas ir rezultatas, sąvoka, termino vieta savos terminijos sistemoje, santykis su kitais lietuvių toponomastikoje vartojamais…

DOI: 10.35321/all83-14

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Robertas Kudirka

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių…

DOI: 10.35321/all83-13

Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai

Diana Dambrauskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir…

DOI: 10.35321/all83-11

Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose

Vilija Ragaišienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų…

DOI: 10.35321/all83-10

Dėl kaimo vardo „Ývoliai“ kilmės

Laimutis Bilkis

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su…

DOI: 10.35321/all83-08

Anmerkungen zu den Flussnamen lit. „Liẽkė“, „Liekà“ und ihrer Sippe

Harald Bichlmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Die Flussnamen lit. Liẽkė, Liekà (und ihre Sippe) begegnen bisweilen im Rahmen der Untersuchungen zur ‘alteuropäischen’ Hydronymie. Traditionell wird ihnen eine Etymologie auf Grundlage der Wurzel uridg. *(h1)lei̯k- ‘krümmen, biegen’ zugeschrieben. Diese Wurzel hat es allerdings…

DOI: 10.35321/all83-07

Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje

Aranka Laczházi

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų…

DOI: 10.35321/all83-04

Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą

Birutė Triškaitė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą…

DOI: 10.35321/all83-03

“Cimbri” et “Teutoni”

Harald Bichlmeier · Václav Blažek

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The well-known names Cimbri and Teutoni / Teutones are traditionally said to denominate two different Germanic tribes. Here a new idea is proposed, namely that they originally formed a syntagm consisting of both words, PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘chieftains of tribes’, which…

DOI: 10.35321/all83-02

Lith. “mirti” / Latv. “mirt” ‘to die’ and Lith. “miršti” / Latv. “mirst” ‘to forget’ in East Baltic

Yoko Yamazaki

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The verbs Lith. miti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)mišti / Latv. (-)mrst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice…

DOI: 10.35321/all83-01

Kalba ir tikrovė

Naglis Kardelis

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

DOI: 10.35321/all84-16

Skolintų vardų su baigmeniu „-ij-“ kaita Lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

Daiva Sinkevičiūtė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…

DOI: 10.35321/all84-11