scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Antano ir Jono Juškų mokslinės veiklos Kazanėje ideologiniai kontekstai

Abstract

    The article attempts to answer the question why Kazan was the place where the works (Lithuanian folklore) compiled by the Juška brothers could be published in the Latin script in the period 1878–1882. The research focuses on the sociocultural conditions and ideological contexts of the scholarly environment that prevailed in Kazan region during the period of their academic activity.

Read accessible full text

Antano ir Jono Juškų mokslinės veiklos Kazanėje ideologiniai kontekstai

Author: Margarita Matulytė
Year: 2019
DOI: 10.35321/all81-09
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/400/485
S aipsniai / A icles 199
MARGARITA MATULYTĖ
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: e nologijos ideologiniai aspek ai.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-09
ANTANO IR JONO JUŠKŲ
MOKSLINĖS VEIKLOS
KAZANĖJE IDEOLOGINIAI
KONTEKSTAI
The Ideological Con ex o Schola ly Wo k
o An anas and Jonas Juška in Kazan
ANOTACIJA
S aipsnyje siekiama a saky i į klausimą, kodėl bū en Kazanėje 1878–1882 m. bu o
įmanoma išleis i b olių Juškų pa eng us eikalus (lie u ių au inį olklo ą) lo ynų aidynu.
Ty imas nuk eip as į jų ak y iausios mokslinės eiklos pe iodu Kazanės k aš e y a usias
sociokul ū ines sąlygas i ideologinius mokslinės aplinkos kon eks us.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių olklo as, lo yniškas š i as, ki ilika, leidyba, Kazanės uni-
e si e as, ling is inių y imų cen as.
ANNOTATION
The a icle a emp s o answe he ques ion why Kazan was he place whe e he wo ks
(Li huanian olklo e) compiled by he Juška b o he s could be published in he La in sc ip
in he pe iod 1878–1882. The esea ch ocuses on he sociocul u al condi ions and ideolog-
ical con ex s o he schola ly en i onmen ha p e ailed in Kazan egion du ing he pe iod
o hei academic ac i i y.
KEYWORDS: Li huanian olklo e, La in sc ip , Cy illic sc ip , publishing, Kazan
Uni e si y, Cen e o Linguis ic Resea ch.
MARGARITA MATULYTĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
ĮVADAS
B olių Juškų biog a ijoje, ku ią ekons a o An anas Mockus (2003), išski i
du gy enimo e apai Kazanėje. Pi masis – 1862–1864 m. Šiuo laiko a piu Jonas
Juška pagal pasky imą di bo Kazanės ka o žinybos mokykloje, ku pa engė i
nesėkmingai Rusijos mokslų akademijoje bandė išleis i lie u ių kalbos g ama i-
ką. An asis – 1875 m. Tais me ais Jonas g įžo į Kazanę di b i moky oju gimna-
zijoje i ūpinosi b olio su ink ų dainų i es u ių pap očių leidyba, o 1879 m.
alkin i Jonui čia pe sikėlė i An anas. Abu b oliai mi ė (An anas – 1880 m.,
Jonas – 1886 m.) i bu o palaido i Kazanėje. S aipsnyje, emian is Juškų bio-
g a o A. Mockaus y imu, išplečiamas į akos jų mokslinei eiklai u ėjusių as-
menybių i aplinkybių kon eks as, siekian pag įs i lie u ių olklo o lo ynų ai-
dynu leidybos Kazanėje dėsningumą. Apeliuojan į is o ikų Da iaus S aliūno
(2006), Aleksejaus Mile io (2010), Hen yko Głębockio (2013), Michailo Dol-
bilo o (2010) įž algas dėl bend os Rusijos impe ijos koloniza imo poli ikos,
usinimo s a egijų i p iežas inių yšių, dėmesys koncen uojamas į pe kelis
dešim mečius Kazanėje susi elkusios mokslininkų bend uomenės e osą.
Čia, o o ių sos inėje, nu olusioje nuo poli inio cen o i kon lik inių židi-
nių, susi o ma o s ip i lenkų i lie u ių kilmės diaspo a, daly a usi egiono
kul ū oje, moksle, š ie ime i , be abejonės, išsaugojusi au inę ideologiją bei
e ybes, eikusias bend ą sociokul ū inę a mos e ą. In eg uodamasis į ie inę
bend uomenę bu ęs Lenkijos i Lie u os eli as Kazanėje diegė eu opie išką gy-
enimo būdą, skleidė a p ie inių gy en ojų libe alizmo idėjas. Dalis jų čia pa-
eko po sis eminio an ica inių judėjimų i sukilimų daly ių ėmimo į Pa olgio
egioną. Pi moji em inių banga iš Lie u os Kazanę pasiekė 1824 m. Čia bu o
iš em i iloma ai i ila e ai – Vilniaus uni e si e o s uden ai i dės y ojai: Janas
Wie nikowskis, Józe as Kowalewskis, Feliksas Kulakowskis, Hila ijus Lukaše s-
kis, Teodo as Lozinskis, Mikalojus Kozlo skis i ki i mokslininkai, ad ne be
pag indo Kazanė įgijo neo icialų in elek ualiosios em ies Rusijos impe ijoje
sos inės s a usą (Шарифжанов 2002).
Ki ą nemažą diaspo os sluoksnį suda ė mokslininkai, po s udijų Mask os,
Sank Pe e bu go a Eu opos uni e si e uose ęsę ka je ą Kazanės uni e si e e,
ku is a liko s a bų aidmenį jų pasaulėžiū os i mokslinės min ies sklaidoje. Jie
ne ik įsi i ino uni e si e e, be i išaugino sa o šeimų mokslininkų dinas i-
jas – Dogelių (Janas – a makologas, jo sūnus Michailas – a p au inės eisės
p o eso ius, sūnėnas Aleksand as – ana omas, iziologas), Zaleskių, Ko ale -
skių, Adamiukų, Ko alskių ( ė as Ma ianas i sūnus Aleksand as – as onomai),
Lukaše skių, Pe o skių, Janiše skių (E as as – ma ema ikas, 1871 m. iš ink as
Kazanės bu mis u, jo sūnūs: Michailas – geologas i paleon ologas, Aleksejus –
neu opa ologas i psichia as, Dmi ijus – biologas) (Гатилова 2012).
S aipsniai / A icles 201
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Ypač s ip us lenkų kilmės mokslininkų b anduolys susi elkė ilologijos s i y-
je. XIX a. uni e si e e susi o ma o ne keli y imų cen ai: sla is ikos mokykla,
ku iai p adžią da ė p o eso ius Vik o as G igo o ičius, o y imus ęsė Mem-
nonas i jo sūnus Nes o as Pe o skiai; mongolis ikos cen as, ku io p adinin-
ku bu o Józe as Kowalewskis (1854–1860 m. ėjęs Kazanės uni e si e o ek o-
iaus pa eigas); lyginamosios kalbo y os cen as, ku į įkū ė Janas Baudouinas
de Cou enay su Mikołajumi K uszewskiu. XIX a. Kazanės uni e si e e di bo
pe 60 lie u ių i lenkų kilmės mokslininkų (Koe ne , Szwedek, ed., 2001).
Jų ling is iniai y imai bu o a liekami nepalankiomis ilologijos mokslui sąly-
gomis, kai ca o aldžia, ykdydama ag esy ią impe ijos au ų kul ū ų i kalbų
adap a imo bei in eg a imo poli iką, iesiogiai kišosi i į mokslą, pasi elkdama
jį eiksmų bei p iemonių p og amai o muo i.
Is o ikas Aleksejus Mile is, lygindamas kalbų ki iliza imo a ejus Rusijos
impe ijoje, pas ebi bend as p ocesų endencijas, siedamas jas su didžiųjų als-
ybių geopoli iniais in e esais, i pab ėžia, kad s a biausiu poli inių ideologų
užda iniu bu o ne iek asimiliuo i mažąsias au as, kiek į i in i lojalų ca o
aldžiai iden i e ą i slopin i opozicinę į aką: Šiau ės Vaka ų k aš e siek a lie u-
ių kul ū ą nu olin i nuo Abiejų Tau ų Respublikos sug ąžinimą puoselėjančių
lenkų, Os zėjinėse gube nijose la ių i es ų kul ū as a ski i nuo s ip ėjančios
Vokie ijos į akos, Pa olgio egione – nuo Osmanų impe ijos, kaip musulmonų
aukos cen o (Миллер 2010).
Šią mokslininko nuomonę pa i ina i Rusijos mokslų akademijos ban-
dymas išleis i Juškų pa eng as dainas lo yniškais ašmenimis. Kaip žinoma,
1867 m. pi masis 33 dainų inkinys Mokslų akademijos da buose bu o išleis as
ki ilika su J. Juškos e imu į usų kalbą. 1878 m. b oliai Juškos, sug įžę p ie
dainų leidybos Kazanės uni e si e e, aip pa k eipėsi i į Mokslų akademiją
dėl galimybės publikuo i o iginalą, ne ansk ibuojan eks ų į ki iliką. Sos inė-
je 1100 dainų inkinys Lie u iškos s o binės dajnos lo ynų abėcėle bu o išleis as
ik 1883 m., o 1884 m. išėjo da iena publikacija Mokslų akademijos leidinyje,
kiek ėliau pasi odė i An ano Juškos Lie u ių– usų–lenkų kalbų žodynas, ik,
p iešingai nuo pe i e inės Kazanės, klausimas s a s y as ilgiau ( ūpinosi Pe e -
bu go uni e si e o p o eso ius Izmailas S ezne skis, Rusijos mokslų akademijos
Rusų kalbos i li e a ū os sky iaus ado as Jako as G o as, Cha ko o uni e -
si e o p o eso ius Aleksand as Po ebnia) i aukš esnėse ins ancijose – 1880 m.
leidimą dėl lie u iškų eikalų moksliniu lo ynišku š i u (pagal Augus o Schlei-
che io sis emą) su eikė ca as Aleksand as II liaudies š ie imo minis o Dmi i-
jaus Tols ojaus eikimu, sude inus sp endimą su idaus eikalų minis u Le u
Mako u, su sąlyga, kad „šie leidiniai nebū ų pla inami a p lie u ių, gy enančių
Šiau ės aka ų i Pa yslio k aš uose“ (Mockus 2003: 140).
MARGARITA MATULYTĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
LINGVISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS
KAZANĖS UNIVERSITETE:
DEPOLITIZUOTAS MOKSLAS
Tuo laiko a piu, kai Kazanėje bu o engiamos i spausdinamos lie u ių liau-
dies dainos, uni e si e as unkciona o pagal galiojančius Bend us Rusijos im-
pe a o iškųjų uni e si e ų įs a us (Зайцева 2016: 217–218, 220). 1863 m. pa-
i in i įs a ai uni e si e ams su eikė didesnį au onomiškumą, išplė ė mokslinę
kompe enciją – bu o su o muo a akul e ų s uk ū a (Is o ijos- ilologijos, Fi-
zikos-ma ema ikos, Teisės, Medicinos), kas iš dalies komplika o kad ų poli i-
ką – dėl išplės o dės y ojų e a ų skaičiaus Kazanės uni e si e e p is igo p o e-
sū os. Skubiai auginan naujus mokslininkus i pedagogus, uni e si e as d ejų
me ų s ažuo ėms į užsienį siųsda o s ipendininkus, ku ie u ėjo galimybę pe
2–4 me us sa a ankiškai a likdami y imus pa eng i i apsigin i dise acijas.
Taip 1868 m. Kazanės uni e si e e p o eso iaus a das su eik as ne 9 jauniems
mokslininkams, ku ių idu inis amžius bu o 34 me ai, o 1869 m. p o eso iais
apo da 7 mokslininkai, ku ių idu inis amžius siekė 38 me us, o 1871 m. jų
idu inis amžius bu o 31 me ai (Костина, Куприянов 2017: 933). Tokia ka-
d ų kai a bei liaudies š ie imo minis o 1868–1869 m. sp endimais uni e si e ų
sa i aldos ap ibojimas da ė neigiamą į aką s udijų i mokslo adminis a imo
kokybei – ka ed as paliko au o i e ingos asmenybės, ku ias pakei ė silpnesni
mokslininkai (Костина, Куприянов 2017: 934).
Kaip eigia kad ų poli iką y inėję is o ikai Ta jana Kos ina i Aleksejus Ku-
p ijano as, Kazanės uni e si e as, lyginan su Sank Pe e bu go, Mask os i
Do pa o (Ta u) aukš osiomis mokyklomis, XIX a. 8-ąjį deš. labiausiai jau ė
aukš os k ali ikacijos specialis ų ūkumą i ka u š ie imo apyga dos pa ikė-
inio oliun a is inį kad ų aldymo s ilių (Костина, Куприянов 2017: 935).
Ki a e us, uni e si e as labai a sinaujino – su elkė libe alių pažiū ų pažangią
mokslo bend uomenę. Vis dėl o s a biausiu naujo modelio uni e si e o pasieki-
mu bu o sa i alda – idinio mokslo i s udijų adminis a imo lemiamo žodžio
galią u ėjo uni e si e o ek o ius i jam pa aldūs kolegialūs o ganai (Uni e -
si e o a yba, aldyba i eismas). Sp endimo dėl mokslinių publikacijų kom-
pe encija p iklausė Uni e si e o a ybai, ku ios pi mininku bu o ek o ius, o
na iais – isi o dina iniai i eks ao dina iniai p o eso iai (Зайцева 2016: 218–
219). Mokslinius da bus e inda o i dėl jų inkamumo publikuo i sp ęsda o
akul e o susi inkimas, ku į suda ė dekanas i akul e o p o eso iai (Загоскин,
ed., 1900: 9, 12–16).
S aipsniai / A icles 203
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Tad b olių Juškų pi mieji dainų ank aščiai p o eso iaus J. Baudouino de Co-
u enay eikimu pi miausia pa eko į Is o ijos- ilologijos akul e o1 dekano Ni-
kolajaus Buličiaus ankas. Ne ukus be jokių ukdžių pi moji ke u ių lie u ių
liaudies dainų publikacija lo ynų aidynu Lie u iškos dajnos, su aši os pa An-
aną Juške ičę bu o paskelb a 1878 m. Impe a o iškojo Kazanės uni e si e o ži-
nių i mokslo už ašų gegužės–bi želio nume yje (Mockus 2003: 108–109). Tokį
g ei ą i palankų sp endimą dainas spausdin i o iginalias, o ne ki ilika, p iėmė
neeilinės biog a ijos asmenybė. Kazanėje užaugusio i ie iniame uni e si e e
iloso iją s udija usio N. Buličiaus (g. 1824) pasaulėžiū ą su o ma o ikslin-
gas domėjimasis p ancūzų u opinio socializmo dok ina, 1848 m. P ancūzijos
e oliucijos į ykiais i Tau ų pa asa io idėjomis bei bend a imas su lenkų po-
li iniais em iniais. Da būdamas d idešim ies me ų jis lais ai kalbėjo lenkiš-
kai, pažino Adomo Micke ičiaus kū ybą, min inai mokėjo be eik isas poemos
Vėlinės dalis, ci uoda o ieną eikšmingiausių poe o kū inių Poną Tadą (Булич
1903: 745), pe ku į u ėjo galimybę sup as i Abiejų Tau ų Respublikos esmę i
solida izuo is su als ybingumo a kū imą puoselėjančiomis lenkų, lie u ių, bal-
a usių, uk ainiečių au omis.
S udijų me ais jam eko bend au i i disku uo i apie Spinozos iloso inę sis-
emą su Kazanėje eisę s udija usiu Le u Tols ojumi, p iklausy i Mask os uni-
e si e o slap ai d augijai Kazanės s uden ų biblio eka, p isijungusiai p ie na-
odnikų o ganizacijos Žemė i lais ė, bend ada biau i su Aleksand o Ge ceno
įs eig o an imona chis inių pažiū ų laik aščio Va pas edakcija. 1845 m. apgy-
nęs dise aciją apie F ied icho Schellingo iloso iją, jis įsiliejo į uni e si e o pe-
dagogų g e as i apo mėgs amiausiu s uden ų dės y oju, a s o aujančiu Vaka ų
Eu opos mokyklų me odologijai. Po ienos paskai os (1859 m.), sulaukusios
s uden ų aud ingų o acijų, uni e si e o adminis acija šį inciden ą ak a o kaip
im ą a kos pažeidimą: už aplodismen us ne de yni s uden ai bu o pašalin i,
pa ies N. Buličiaus epu acija pašlijo, kol po kelių mėnesių į ampos, 1860 m. a-
sa io mėnesį, jis už kenksmingos k yp ies paskai as bu o a leis as iš p o eso iaus
pa eigų. Kazanės uni e si e e šie į ykiai adin i „Buličiaus byla“, o pa s p o e-
so ius au obiog a ijoje juos p isiminė kaip sudė ingiausią gy enimo laiko a pį:
„Mane užg iu o baisiausias isuomenės pasipik inimas; bu o sunku gy en i, o
i di b i aip pa “ (Венгеров, ed., 1904: 128). Me us jis p aleido Sank Pe e -
bu ge, ku ęsė mokslinį da bą, sua ėjo su Rusijos mokslų akademijos Rusų
1 Is o ijos- ilologijos akul e as įs eig as 1863 m., ado aujan is Aleksand o II pa i in ais Bend ais
Rusijos impe a o iškųjų uni e si e ų įs a ais (Зайцева 2016: 214–229). Is o ijos- ilologijos akul e o
ka ed os: Filoso ijos, Klasikinės ilologijos, Lyginamosios kalbo y os i sansk i o kalbos, Rusų kal-
bos i li e a ū os, Sla ų ilologijos, Visuo inės is o ijos, Rusų is o ijos, Vaka ų Eu opos li e a ū os,
Bažnyčios is o ijos, Meno eo ijos i is o ijos (Загоскин 1900: 9, 163–165).

MARGARITA MATULYTĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
kalbos i li e a ū os sky iaus ado u Jako u G o u, Pe e bu go uni e si e o p o-
eso iumi Izmailu S ezne skiu, ku ie spaudos d audimo p adžioje iesiogiai ū-
pinosi lie u iškų leidinių lo yniškais ašmenimis publika imu. 1861 m. N. Bu-
ličius g įžo į Kazanę i po minė os uni e si e o pe a kos spa čiai kilo ka je os
laip ais: jo pažiū os i „nuodėminga“ p aei is nesu ukdė is ka us bū i iš ink-
u Is o ijos- ilologijos dekanu (1862–1864, 1875–1878, 1881–1882), ei i p o-
ek o iaus (1864–1871) i ne ek o iaus (1882–1885) pa eigas.
Ki a palanki aplinkybė, paleidžian į spaudą pi mąsias dainas, kad Mokslo už-
ašų edak o iumi uo me u (nuo 1874 iki 1883 m.) di bo jaunas (36 me ų) ei-
sės p o eso ius Adol as Osipo as (g. 1842), kilęs iš Podolės gube nijos, mokęsis
Va šu os kilmingųjų ins i u e, s udija ęs eisę Heidelbe go i Do pa o uni e si-
e uose, įgijęs eisės dak a o laipsnį i nuo 1869 m. mokslo ka je ą a p au inių
poli inių i pilie inių eisių s i yje ęsęs Kazanės uni e si e e (Загоскин, ed.,
1900: 112). Panašu, kad in elek ualus libe alių pažiū ų dekanas, pasinaudojęs
susiklosčiusia si uacija i , žinoma, uni e si e o įs a uose numa y a eise publika-
cijų u iniui aiky i ik idinę cenzū ą2, sp endimą p iėmė ned ejodamas.
Sudė ingiau klos ėsi olesnis b olių Juškų dainų leidybinis da bas. Pa agin as
N. Buličiaus nesus o i i išleis i kuo išsamesnį dainų inkinį, J. Juška ne ukus
(1878 m. g uodžio mėnesį) ėl k eipėsi į J. Baudouiną de Cou enay, kad šis
a pininkau ų – padė ų uni e si e o moksliniame leidinyje paskelb i ben dalį
iš 170 pa eng ų dainų, ku ias A. Juška su inko Pušalo o i Veliuonos apylinkėse.
Pag indinis i J. Juškos, i J. Baudouino de Cou enay a gumen as dėl au en iškų
eks ų (išsaugan a mę i aidyną) leidybos bu o medžiagos eikšmė lyginama-
jai kalbo y ai i spausdinimas J. Juškos sąskai a, kas inansinius sunkumus pa i-
iančiam uni e si e ui aip pa bu o s a bu (Mockus 2003).
Šį ka ą Juškų lie u ių liaudies dainų leidybos klausimus sp endė 1878 m.
ugsėjo mėnesį iš N. Buličo Is o ijos- ilologijos akul e o dekano pa eigas
pe ėmęs usų is o ijos p o eso ius, e nog a as, Pa olgio koloniza imo p oble-
moms ski ų da bų au o ius (Фирсов 1866, 1870) Nikolajus Fi so as (g. 1831)
(Загоскин, ed., 1900: 56). S a s an inkinį posėdžiuose u ėjo daly au i ly-
ginamosios kalbo y os p o eso iai Janas Baudouinas de Cou enay i Nikola-
jus K uše skis, usų ilologijos p o eso ius Nikolajus Buličius, g aikų ilolo-
gijos p o eso ius Dmi ijus Beliaje as, sla ų ilologijos p o eso ius Memnonas
Pe o skis.
Sp endimą lemiančių ekspe ų b anduolį suda ė p og esy ios ling is inės
mokyklos p adininkai, p io i e ą eikę mokslui. J. Baudouino de Cou enay i jo
2 Bend ų Rusijos impe a o iškųjų uni e si e ų įs a ų 128 pa ag a e į ašy a, kad „uni e si e ai u i sa o
cenzū ą, aikomą ezėms, s a s ymams i ki iems jų publikuojamiems mokslinio-li e a ū inio u-
inio kū iniams i inkiniams (Университетский устав 1863: 55, 108).
S aipsniai / A icles 205
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
mokinio bei kolegos N. K uše skio kalbos psichologinių i sociologinių aspek ų
y imai apo pag indiniai ne ik Kazanės ling is ikos mokyklai, ku i bu o o ien-
uo a į eo inę kalbos unkciona imo enomeno analizę (Андрамонова 2002:
35–42), be i lėmė pasaulio ling is ikos pokyčius (Якобсон 1985: 331). Tokio
šal inio mokslinę e ę puikiai sup a o i jų kolegos: N. Buličius (Загоскин, ed.,
1900: 36), seno ės g aikų kalbos i li e a ū os y inė ojas, sa o poziciją aiškiai
iš eiškęs pi muoju sp endimu, D. Beliaje as (g. 1846) (Загоскин, ed., 1900:
37), ką ik g įžęs iš Eu opos kul ū os cen ų (žinių įgijęs Leipcigo uni e si e e,
Pa yžiaus, Romos, Flo encijos, Neapolio i Venecijos muziejuose bei biblio e-
kose), apsigynęs dise aciją ema Eu ipido pasaulėžiū os klausimu (Беляев 1878)
i ga ęs p o eso iaus laipsnį; M. Pe o skis (Загоскин, ed., 1900: 48), lenkų
kilmės mokslininkas, ienas yškiausių XIX a. sla is ų, p iski iamas sla o ilams,
ačiau ne u in is „nei eliginių, nei is o inių nuos a ų, nei juo labiau šo inis inių
ins ink ų“ (Корсаков 1912: 264; Лаптева 2003: 152), Kazanės uni e si e e dės-
ęs sla ų li e a ū ą i kalbas, puikiai išmanęs čekų, bulga ų, lenkų, se bų, k oa ų
i ki ų Eu opos sla ų au ų is o iją. Ano A. Mockaus, y inėjusio a chy inius
šal inius, akul e as domėjosi galimybe p ie publikacijos lie u ių kalba „p idė i
e imą į usų kalbą“ (Mockus 2003: 110). Tačiau dėl seny o amžiaus i laiko
s okos Juškoms nesu ikus im is okio da bo daugiau p ie o klausimo neg įž a,
o apie ki iliką ne neužsimin a.
1879 m. ko o mėnesį Uni e si e o a ybai pa eikęs s a s y i dainų inkinį,
J. Baudouinas de Cou enay jau ki ą dieną a ybai pasiūlė į Is o ijos- ilologijos
akul e o magis o egzaminų p og amą į auk i lie u ių kalbą, kaip an aeilį da-
lyką. A. Mockaus nuomone, ai bu o p o eso iaus s a eginis žingsnis – siekė
akcen uo i dainų leidinio, kaip šal inio, po eikį ne ik mokslui, be i s udijoms
(Mockus 2003: 111). Uni e si e o a yba i pi miausia jai ado a ęs ek o ius
Eug a as Osokinas (Загоскин, ed., 1900: 112), poli inės ekonomikos p o e-
so ius, eisės i inansų is o ikas, eu opie iško išsila inimo (ne ka ą ykda o į
ilgalaikes s ažuo es į užsienį) i plačių pažiū ų asmenybė, nep ieš a a o, kad lie-
u ių kalba bū ų į auk a į uni e si e o p og amą (pi masis a ejis Rusijos im-
pe ijos akademinėje p ak ikoje), o Juškoms su eikė leidimą spausdin i dainas be
nu odymų kažką aisy i a keis i.
Įpusėjusius spaus u ėje dainyno leidybos da bus sus abdė Kazanės cenzo-
iaus Se gejaus Špile skio (Загоскин, ed., 1900: 119), ku į pasiekė in o ma-
cija apie uni e si e e leidžiamą lie u išką li e a ū ą, o icialiai pa eikš as d au-
dimas. Publikaciją e a ęs cenzo ius – Kazanėje žinomas eisininkas, bu ęs
uni e si e o p o eso ius, A cheologijos, is o ijos i e nog a ijos d augijos s ei-
gėjas (Шпилевский 1879), daugelio s aipsnių To o ijos is o ijos ema au o-
ius (Катанов 1907) – eikiausiai negalėjo ne eaguo i į skundą, ačiau sa o
neigiamo sp endimo aip pa nepag indė i a i ai nenu odė p iežas ies (dainos
MARGARITA MATULYTĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
spausdinamos lo ynų aidynu), eikiausiai sup asdamas, kad pagal įs a us jis
ne u i įgaliojimų kiš is į idinius uni e si e o mokslo eikalus. P ocesas uko
isus me us – nuo 1878 m. g uodžio iki 1879 m. g uodžio mėnesio (Mockus
2003: 109–124), kol pagaliau po Is o ijos- ilologijos akul e o laiky os i os
pozicijos i J. Baudouino de Cou enay išdės y os a gumen acijos, kad cenzo-
ius pažeidžia uni e si e o įs a us, lie u iškos dainos spausdinamos moksline
abėcėle, be o, mokslo eikalams lo ynišku š i u jau publikuo i i ki i lie u ių
leidiniai, Uni e si e o a yba galu inai apsisp endė i ap oba o lie u ių liaudies
dainų leidybą lo ynų abėcėle – 1880–1882 m. bu o išleis i ys omai, kaip
Mokslo už ašų p iedai, g e a paskelb as i Veliuonos apylinkės es u ių pap o-
čių ap ašas S o binė ėda.
Žinoma, nemažą į aką okiam sp endimui pada ė Rusijos mokslų akademijos
1865 m. lo ynų abėcėle išleis i K is ijono Donelaičio eks ai (Me ai, pasakos,
laiškai) (Donalei is 1865) i iešas okios publikacijos p ipažinimas Liaudies
š ie imo minis e ijos, ku ios žu nale bu o paskelb as a sakas į k i išką leidi-
nio ecenziją. Į anoniminio au o iaus iškel ą e o inį klausimą, kodėl Sank
Pe e bu ge už usų pinigus išleis as leidinys a spausdin as lenkiškomis, o ne
usiškomis aidėmis (Голос... 1865), eaguodama edakcija pa eikė s a ių a gu-
men ų: eks ų su specialiai suda y u lie u ių– okiečių kalbų žodynu publika-
ciją pa engė p o eso ius Augus as Schleiche is, sup an an is ling is inę i e no-
loginę poemos e ę; šis da bas y a pa engiamasis e apas mokslininko p adė ų
lyginamosios kalbo y os y imų, a i inkančių akademijos ikslus: „Pasauliniai
kalbo y os pasiekimai amp iai susiję su Rusijai eikšmingais in e esais y inė i
lie u ių e nosą, labai a imą sla ų au oms i labai s a bų usų–sla ų p iešis o-
inių laikų pasaulio y imams“ (Об издании... 1866: 61–62).
Didžiausi nuopelnai šiame p o e žyje enka J. Baudouinui de Cou enay –
be mokslinio angažuo umo, p o eso iaus poziciją lėmė i pažiū os. Jis niekada
nep ipažino lie u ių spaudos d audimo i kalbos disk imina imo – sa o požiū-
į iš eiškė da be Lie u ių abėcėlės p oblema Rusijos als ybėje i jos sp endimas
(Baudouin de Cou enay 1904), o san ykį su als ybiniu kalbų unkciona imo
egulia imu dekla a o s a s ymuose apie Nacionalinį i e i o inį au onomijos po-
žymį – a i ai i izionie iškai pasisakė p ieš Rusijos impe ijos mažųjų au ų
koloniza imo poli iką: „Ką gi okio sukū ė didžia usių gen is, jeigu ai iš ik ų-
jų jos suku a? Suku as milžiniškas kalėjimas ne ik isoms ki oms gen ims i
au oms, be aip pa i pačiai usų au ai, kalėjimas, ku į daba g iaunan ei-
kia iek pas angų i aukų, i da klausimas, a pa yks sug iau i šį kalėjimą aip,
kad ka u su juo aip pa nesp og ų i isas nelem as usiškas als ybingumas“
(Бодуэн де Куртенэ 1913: 56).
Be o, kaip ik šiais lie u ių olklo o leidybos Kazanėje me ais (1880–
1882 m.) uni e si e o ek o iaus pa eigas ėjo medicinos p o eso ius Nikolajus
S aipsniai / A icles 207
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Kowalewskis, bu usio iloma ų d augijos na io, em inio Kazanėje Józe o Ko-
walewskio sūnus. Uni e si e o adminis acija i mokslininkai laikėsi iš ien: neį-
sileido poli inio jų eiklos egulia imo i apgynė mokslinius in e esus.
KAZANĖS KRAŠTO KRIKŠČIONIZAVIMAS
IR RUSIFIKAVIMAS:
MOKSLO IR POLITIKOS SĄVEIKA
Palankus su apimas, kad b olių Juškų pa eng o lie u ių liaudies dainų in-
kinio s a s yme nedaly a o islamologas, ilologas Nikolajus Ilminskis, bu ęs
Is o ijos- ilologijos akul e o p o eso ius, 1861–1872 m. uni e si e e dės ęs u -
kų- o o ių kalbą, nuo 1867 m. ėjęs i Mokslo už ašų edak o iaus pa eigas. Uni-
e si e ą jis paliko 1872 m., ga ęs pasky imą ado au i Kazanės moky ojų se-
mina ijai (Загоскин, ed., 1900: 41).
1875 m. J. Juškai a ykus į Kazanę, N. Ilminskis jau bu o ge ai žinomas
ie os akademinėje e pėje kaip ki ilizacijos eo e ikas i p ak ikas. 1862 m.
N. Ilminskis ka u su ie iniu misionie iaujančiu d asininku Vasilijumi Timo-
eje u išleido pi mąjį k ešenams (k ikš y iems o o iams) elemen o ių ki ilika
(Букварь... 1862). Im is šio da bo iu kų kalbų g upės sin aksės žino ą i e i-
mologą N. Ilminskį paska ino ne ik moksliniai in e esai, be i als ybės poli i-
niai ikslai: Rusijos is o inė kon lik ų su Aukso o da pa i is i olesnių san ykių
su o o iais plė o ė, Vidu inio Pa olgio egione papli usio islamo į akos ma-
žinimas (Ильминский 2011: 11–13). Mokslininko pas angos pi miausia bu o
nuk eip os į k ešenams ski os eliginės li e a ū os p ieinamumą i sup an amu-
mą. Jis siūlė ne ik a sisaky i a abų g a ikos, be i ki ilika engiamiems eks-
ams a o i šnekamąją o o ių kalbą, ku i, išsaugodama au en išką pasaulėjau-
ą, k ikščionišką žodį pe eik ų a imesnėmis asociacijomis, sub iliau i aiškiau
(Исхаков 2015: 319).
To o ių kalbos a abų aš o, kaip i lie u ių kalbos lo yniškos aš ijos, ansli-
e a imas ki ilika sie inas su e ninės kul ū os asimilia imu i musulmonų kon-
esijos kei imu į s ačia ikybę. Vidu inio Pa olgio k ikš y iems o o iams p i ai-
ky a Ilminskio abėcėlė a nauja iki šiol, no s bandymų pe ei i į lo ynų i a abų
aidynus bu o ne ienas3. Galima eig i, kad XIX a. yko an asis humani a inis
3 1999 m. Ta a s ano Respublikos Vals ybės Ta yba (Государственный Совет Республики
Татарстан) p iėmė įs a ymą dėl pe ėjimo p ie o o ių aidyno lo ynų g a ikos pag indu (Закон
Республики Татарстан от 15 сентября 1999 г. № 2352 О восстановлении татарского
алфавита на основе латинской графики), ku is įsigaliojo nuo 2001 m., i e o ma u ėjo bū i
į ykdy a iki 2011 m., ačiau šio įs a ymo ykdymas bu o sus abdy as 2002 m. Rusijos Fede acijos
MARGARITA MATULYTĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
On he o he hand, he Cy illic ansli e a ion o he sc ip s o he na ions colonised by
he Empi e is associa ed wi h he p ocesses o es ablishing he iden i y loyal o he Tsa is
go e nmen and supp essing he opposi ion. Du ing he implemen a ion o he Cy illic
sc ip in he No hwes e n K ai he i s and o emos e o s we e placed in o dis ancing
Li huanian cul u e om he Poles who we e nou ishing he idea o he ees ablishmen o
he Polish–Li huanian Commonweal h. Meanwhile, in he case o he T ans olga Region i
mean he educ ion o he in luence o he O oman Empi e, he cen e o Islam. Thus, he
publishing o Li huanian olklo e in Kazan, which was dis an om he sociocul u al ho bed
(Li huania) and poli ical cen e (Sain Pe e sbu g), was ega ded as a solely schola ly p ojec .
Į eik a 2019 m. ugsėjo 1 d.
MARGARITA MATULYTĖ
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Sal oniškių g. 58, LT-08105 Vilnius, Lie u a
ma ga i [email p o ec ed]