S aipsniai / A icles 199
MARGARITA MATULYTĖ
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: e nologijos ideologiniai aspek ai.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-09
ANTANO IR JONO JUŠKŲ
MOKSLINĖS VEIKLOS
KAZANĖJE IDEOLOGINIAI
KONTEKSTAI
The Ideological Con ex o Schola ly Wo k
o An anas and Jonas Juška in Kazan
ANOTACIJA
S aipsnyje siekiama a saky i į klausimą, kodėl bū en Kazanėje 1878–1882 m. bu o
įmanoma išleis i b olių Juškų pa eng us eikalus (lie u ių au inį olklo ą) lo ynų aidynu.
Ty imas nuk eip as į jų ak y iausios mokslinės eiklos pe iodu Kazanės k aš e y a usias
sociokul ū ines sąlygas i ideologinius mokslinės aplinkos kon eks us.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių olklo as, lo yniškas š i as, ki ilika, leidyba, Kazanės uni-
e si e as, ling is inių y imų cen as.
ANNOTATION
The a icle a emp s o answe he ques ion why Kazan was he place whe e he wo ks
(Li huanian olklo e) compiled by he Juška b o he s could be published in he La in sc ip
in he pe iod 1878–1882. The esea ch ocuses on he sociocul u al condi ions and ideolog-
ical con ex s o he schola ly en i onmen ha p e ailed in Kazan egion du ing he pe iod
o hei academic ac i i y.
KEYWORDS: Li huanian olklo e, La in sc ip , Cy illic sc ip , publishing, Kazan
Uni e si y, Cen e o Linguis ic Resea ch.
MARGARITA MATULYTĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
ĮVADAS
B olių Juškų biog a ijoje, ku ią ekons a o An anas Mockus (2003), išski i
du gy enimo e apai Kazanėje. Pi masis – 1862–1864 m. Šiuo laiko a piu Jonas
Juška pagal pasky imą di bo Kazanės ka o žinybos mokykloje, ku pa engė i
nesėkmingai Rusijos mokslų akademijoje bandė išleis i lie u ių kalbos g ama i-
ką. An asis – 1875 m. Tais me ais Jonas g įžo į Kazanę di b i moky oju gimna-
zijoje i ūpinosi b olio su ink ų dainų i es u ių pap očių leidyba, o 1879 m.
alkin i Jonui čia pe sikėlė i An anas. Abu b oliai mi ė (An anas – 1880 m.,
Jonas – 1886 m.) i bu o palaido i Kazanėje. S aipsnyje, emian is Juškų bio-
g a o A. Mockaus y imu, išplečiamas į akos jų mokslinei eiklai u ėjusių as-
menybių i aplinkybių kon eks as, siekian pag įs i lie u ių olklo o lo ynų ai-
dynu leidybos Kazanėje dėsningumą. Apeliuojan į is o ikų Da iaus S aliūno
(2006), Aleksejaus Mile io (2010), Hen yko Głębockio (2013), Michailo Dol-
bilo o (2010) įž algas dėl bend os Rusijos impe ijos koloniza imo poli ikos,
usinimo s a egijų i p iežas inių yšių, dėmesys koncen uojamas į pe kelis
dešim mečius Kazanėje susi elkusios mokslininkų bend uomenės e osą.
Čia, o o ių sos inėje, nu olusioje nuo poli inio cen o i kon lik inių židi-
nių, susi o ma o s ip i lenkų i lie u ių kilmės diaspo a, daly a usi egiono
kul ū oje, moksle, š ie ime i , be abejonės, išsaugojusi au inę ideologiją bei
e ybes, eikusias bend ą sociokul ū inę a mos e ą. In eg uodamasis į ie inę
bend uomenę bu ęs Lenkijos i Lie u os eli as Kazanėje diegė eu opie išką gy-
enimo būdą, skleidė a p ie inių gy en ojų libe alizmo idėjas. Dalis jų čia pa-
eko po sis eminio an ica inių judėjimų i sukilimų daly ių ėmimo į Pa olgio
egioną. Pi moji em inių banga iš Lie u os Kazanę pasiekė 1824 m. Čia bu o
iš em i iloma ai i ila e ai – Vilniaus uni e si e o s uden ai i dės y ojai: Janas
Wie nikowskis, Józe as Kowalewskis, Feliksas Kulakowskis, Hila ijus Lukaše s-
kis, Teodo as Lozinskis, Mikalojus Kozlo skis i ki i mokslininkai, ad ne be
pag indo Kazanė įgijo neo icialų in elek ualiosios em ies Rusijos impe ijoje
sos inės s a usą (Шарифжанов 2002).
Ki ą nemažą diaspo os sluoksnį suda ė mokslininkai, po s udijų Mask os,
Sank Pe e bu go a Eu opos uni e si e uose ęsę ka je ą Kazanės uni e si e e,
ku is a liko s a bų aidmenį jų pasaulėžiū os i mokslinės min ies sklaidoje. Jie
ne ik įsi i ino uni e si e e, be i išaugino sa o šeimų mokslininkų dinas i-
jas – Dogelių (Janas – a makologas, jo sūnus Michailas – a p au inės eisės
p o eso ius, sūnėnas Aleksand as – ana omas, iziologas), Zaleskių, Ko ale -
skių, Adamiukų, Ko alskių ( ė as Ma ianas i sūnus Aleksand as – as onomai),
Lukaše skių, Pe o skių, Janiše skių (E as as – ma ema ikas, 1871 m. iš ink as
Kazanės bu mis u, jo sūnūs: Michailas – geologas i paleon ologas, Aleksejus –
neu opa ologas i psichia as, Dmi ijus – biologas) (Гатилова 2012).
S aipsniai / A icles 201
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Ypač s ip us lenkų kilmės mokslininkų b anduolys susi elkė ilologijos s i y-
je. XIX a. uni e si e e susi o ma o ne keli y imų cen ai: sla is ikos mokykla,
ku iai p adžią da ė p o eso ius Vik o as G igo o ičius, o y imus ęsė Mem-
nonas i jo sūnus Nes o as Pe o skiai; mongolis ikos cen as, ku io p adinin-
ku bu o Józe as Kowalewskis (1854–1860 m. ėjęs Kazanės uni e si e o ek o-
iaus pa eigas); lyginamosios kalbo y os cen as, ku į įkū ė Janas Baudouinas
de Cou enay su Mikołajumi K uszewskiu. XIX a. Kazanės uni e si e e di bo
pe 60 lie u ių i lenkų kilmės mokslininkų (Koe ne , Szwedek, ed., 2001).
Jų ling is iniai y imai bu o a liekami nepalankiomis ilologijos mokslui sąly-
gomis, kai ca o aldžia, ykdydama ag esy ią impe ijos au ų kul ū ų i kalbų
adap a imo bei in eg a imo poli iką, iesiogiai kišosi i į mokslą, pasi elkdama
jį eiksmų bei p iemonių p og amai o muo i.
Is o ikas Aleksejus Mile is, lygindamas kalbų ki iliza imo a ejus Rusijos
impe ijoje, pas ebi bend as p ocesų endencijas, siedamas jas su didžiųjų als-
ybių geopoli iniais in e esais, i pab ėžia, kad s a biausiu poli inių ideologų
užda iniu bu o ne iek asimiliuo i mažąsias au as, kiek į i in i lojalų ca o
aldžiai iden i e ą i slopin i opozicinę į aką: Šiau ės Vaka ų k aš e siek a lie u-
ių kul ū ą nu olin i nuo Abiejų Tau ų Respublikos sug ąžinimą puoselėjančių
lenkų, Os zėjinėse gube nijose la ių i es ų kul ū as a ski i nuo s ip ėjančios
Vokie ijos į akos, Pa olgio egione – nuo Osmanų impe ijos, kaip musulmonų
aukos cen o (Миллер 2010).
Šią mokslininko nuomonę pa i ina i Rusijos mokslų akademijos ban-
dymas išleis i Juškų pa eng as dainas lo yniškais ašmenimis. Kaip žinoma,
1867 m. pi masis 33 dainų inkinys Mokslų akademijos da buose bu o išleis as
ki ilika su J. Juškos e imu į usų kalbą. 1878 m. b oliai Juškos, sug įžę p ie
dainų leidybos Kazanės uni e si e e, aip pa k eipėsi i į Mokslų akademiją
dėl galimybės publikuo i o iginalą, ne ansk ibuojan eks ų į ki iliką. Sos inė-
je 1100 dainų inkinys Lie u iškos s o binės dajnos lo ynų abėcėle bu o išleis as
ik 1883 m., o 1884 m. išėjo da iena publikacija Mokslų akademijos leidinyje,
kiek ėliau pasi odė i An ano Juškos Lie u ių– usų–lenkų kalbų žodynas, ik,
p iešingai nuo pe i e inės Kazanės, klausimas s a s y as ilgiau ( ūpinosi Pe e -
bu go uni e si e o p o eso ius Izmailas S ezne skis, Rusijos mokslų akademijos
Rusų kalbos i li e a ū os sky iaus ado as Jako as G o as, Cha ko o uni e -
si e o p o eso ius Aleksand as Po ebnia) i aukš esnėse ins ancijose – 1880 m.
leidimą dėl lie u iškų eikalų moksliniu lo ynišku š i u (pagal Augus o Schlei-
che io sis emą) su eikė ca as Aleksand as II liaudies š ie imo minis o Dmi i-
jaus Tols ojaus eikimu, sude inus sp endimą su idaus eikalų minis u Le u
Mako u, su sąlyga, kad „šie leidiniai nebū ų pla inami a p lie u ių, gy enančių
Šiau ės aka ų i Pa yslio k aš uose“ (Mockus 2003: 140).
MARGARITA MATULYTĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
LINGVISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS
KAZANĖS UNIVERSITETE:
DEPOLITIZUOTAS MOKSLAS
Tuo laiko a piu, kai Kazanėje bu o engiamos i spausdinamos lie u ių liau-
dies dainos, uni e si e as unkciona o pagal galiojančius Bend us Rusijos im-
pe a o iškųjų uni e si e ų įs a us (Зайцева 2016: 217–218, 220). 1863 m. pa-
i in i įs a ai uni e si e ams su eikė didesnį au onomiškumą, išplė ė mokslinę
kompe enciją – bu o su o muo a akul e ų s uk ū a (Is o ijos- ilologijos, Fi-
zikos-ma ema ikos, Teisės, Medicinos), kas iš dalies komplika o kad ų poli i-
ką – dėl išplės o dės y ojų e a ų skaičiaus Kazanės uni e si e e p is igo p o e-
sū os. Skubiai auginan naujus mokslininkus i pedagogus, uni e si e as d ejų
me ų s ažuo ėms į užsienį siųsda o s ipendininkus, ku ie u ėjo galimybę pe
2–4 me us sa a ankiškai a likdami y imus pa eng i i apsigin i dise acijas.
Taip 1868 m. Kazanės uni e si e e p o eso iaus a das su eik as ne 9 jauniems
mokslininkams, ku ių idu inis amžius bu o 34 me ai, o 1869 m. p o eso iais
apo da 7 mokslininkai, ku ių idu inis amžius siekė 38 me us, o 1871 m. jų
idu inis amžius bu o 31 me ai (Костина, Куприянов 2017: 933). Tokia ka-
d ų kai a bei liaudies š ie imo minis o 1868–1869 m. sp endimais uni e si e ų
sa i aldos ap ibojimas da ė neigiamą į aką s udijų i mokslo adminis a imo
kokybei – ka ed as paliko au o i e ingos asmenybės, ku ias pakei ė silpnesni
mokslininkai (Костина, Куприянов 2017: 934).
Kaip eigia kad ų poli iką y inėję is o ikai Ta jana Kos ina i Aleksejus Ku-
p ijano as, Kazanės uni e si e as, lyginan su Sank Pe e bu go, Mask os i
Do pa o (Ta u) aukš osiomis mokyklomis, XIX a. 8-ąjį deš. labiausiai jau ė
aukš os k ali ikacijos specialis ų ūkumą i ka u š ie imo apyga dos pa ikė-
inio oliun a is inį kad ų aldymo s ilių (Костина, Куприянов 2017: 935).
Ki a e us, uni e si e as labai a sinaujino – su elkė libe alių pažiū ų pažangią
mokslo bend uomenę. Vis dėl o s a biausiu naujo modelio uni e si e o pasieki-
mu bu o sa i alda – idinio mokslo i s udijų adminis a imo lemiamo žodžio
galią u ėjo uni e si e o ek o ius i jam pa aldūs kolegialūs o ganai (Uni e -
si e o a yba, aldyba i eismas). Sp endimo dėl mokslinių publikacijų kom-
pe encija p iklausė Uni e si e o a ybai, ku ios pi mininku bu o ek o ius, o
na iais – isi o dina iniai i eks ao dina iniai p o eso iai (Зайцева 2016: 218–
219). Mokslinius da bus e inda o i dėl jų inkamumo publikuo i sp ęsda o
akul e o susi inkimas, ku į suda ė dekanas i akul e o p o eso iai (Загоскин,
ed., 1900: 9, 12–16).
S aipsniai / A icles 203
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Tad b olių Juškų pi mieji dainų ank aščiai p o eso iaus J. Baudouino de Co-
u enay eikimu pi miausia pa eko į Is o ijos- ilologijos akul e o1 dekano Ni-
kolajaus Buličiaus ankas. Ne ukus be jokių ukdžių pi moji ke u ių lie u ių
liaudies dainų publikacija lo ynų aidynu Lie u iškos dajnos, su aši os pa An-
aną Juške ičę bu o paskelb a 1878 m. Impe a o iškojo Kazanės uni e si e o ži-
nių i mokslo už ašų gegužės–bi želio nume yje (Mockus 2003: 108–109). Tokį
g ei ą i palankų sp endimą dainas spausdin i o iginalias, o ne ki ilika, p iėmė
neeilinės biog a ijos asmenybė. Kazanėje užaugusio i ie iniame uni e si e e
iloso iją s udija usio N. Buličiaus (g. 1824) pasaulėžiū ą su o ma o ikslin-
gas domėjimasis p ancūzų u opinio socializmo dok ina, 1848 m. P ancūzijos
e oliucijos į ykiais i Tau ų pa asa io idėjomis bei bend a imas su lenkų po-
li iniais em iniais. Da būdamas d idešim ies me ų jis lais ai kalbėjo lenkiš-
kai, pažino Adomo Micke ičiaus kū ybą, min inai mokėjo be eik isas poemos
Vėlinės dalis, ci uoda o ieną eikšmingiausių poe o kū inių Poną Tadą (Булич
1903: 745), pe ku į u ėjo galimybę sup as i Abiejų Tau ų Respublikos esmę i
solida izuo is su als ybingumo a kū imą puoselėjančiomis lenkų, lie u ių, bal-
a usių, uk ainiečių au omis.
S udijų me ais jam eko bend au i i disku uo i apie Spinozos iloso inę sis-
emą su Kazanėje eisę s udija usiu Le u Tols ojumi, p iklausy i Mask os uni-
e si e o slap ai d augijai Kazanės s uden ų biblio eka, p isijungusiai p ie na-
odnikų o ganizacijos Žemė i lais ė, bend ada biau i su Aleksand o Ge ceno
įs eig o an imona chis inių pažiū ų laik aščio Va pas edakcija. 1845 m. apgy-
nęs dise aciją apie F ied icho Schellingo iloso iją, jis įsiliejo į uni e si e o pe-
dagogų g e as i apo mėgs amiausiu s uden ų dės y oju, a s o aujančiu Vaka ų
Eu opos mokyklų me odologijai. Po ienos paskai os (1859 m.), sulaukusios
s uden ų aud ingų o acijų, uni e si e o adminis acija šį inciden ą ak a o kaip
im ą a kos pažeidimą: už aplodismen us ne de yni s uden ai bu o pašalin i,
pa ies N. Buličiaus epu acija pašlijo, kol po kelių mėnesių į ampos, 1860 m. a-
sa io mėnesį, jis už kenksmingos k yp ies paskai as bu o a leis as iš p o eso iaus
pa eigų. Kazanės uni e si e e šie į ykiai adin i „Buličiaus byla“, o pa s p o e-
so ius au obiog a ijoje juos p isiminė kaip sudė ingiausią gy enimo laiko a pį:
„Mane užg iu o baisiausias isuomenės pasipik inimas; bu o sunku gy en i, o
i di b i aip pa “ (Венгеров, ed., 1904: 128). Me us jis p aleido Sank Pe e -
bu ge, ku ęsė mokslinį da bą, sua ėjo su Rusijos mokslų akademijos Rusų
1 Is o ijos- ilologijos akul e as įs eig as 1863 m., ado aujan is Aleksand o II pa i in ais Bend ais
Rusijos impe a o iškųjų uni e si e ų įs a ais (Зайцева 2016: 214–229). Is o ijos- ilologijos akul e o
ka ed os: Filoso ijos, Klasikinės ilologijos, Lyginamosios kalbo y os i sansk i o kalbos, Rusų kal-
bos i li e a ū os, Sla ų ilologijos, Visuo inės is o ijos, Rusų is o ijos, Vaka ų Eu opos li e a ū os,
Bažnyčios is o ijos, Meno eo ijos i is o ijos (Загоскин 1900: 9, 163–165).
MARGARITA MATULYTĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
kalbos i li e a ū os sky iaus ado u Jako u G o u, Pe e bu go uni e si e o p o-
eso iumi Izmailu S ezne skiu, ku ie spaudos d audimo p adžioje iesiogiai ū-
pinosi lie u iškų leidinių lo yniškais ašmenimis publika imu. 1861 m. N. Bu-
ličius g įžo į Kazanę i po minė os uni e si e o pe a kos spa čiai kilo ka je os
laip ais: jo pažiū os i „nuodėminga“ p aei is nesu ukdė is ka us bū i iš ink-
u Is o ijos- ilologijos dekanu (1862–1864, 1875–1878, 1881–1882), ei i p o-
ek o iaus (1864–1871) i ne ek o iaus (1882–1885) pa eigas.
Ki a palanki aplinkybė, paleidžian į spaudą pi mąsias dainas, kad Mokslo už-
ašų edak o iumi uo me u (nuo 1874 iki 1883 m.) di bo jaunas (36 me ų) ei-
sės p o eso ius Adol as Osipo as (g. 1842), kilęs iš Podolės gube nijos, mokęsis
Va šu os kilmingųjų ins i u e, s udija ęs eisę Heidelbe go i Do pa o uni e si-
e uose, įgijęs eisės dak a o laipsnį i nuo 1869 m. mokslo ka je ą a p au inių
poli inių i pilie inių eisių s i yje ęsęs Kazanės uni e si e e (Загоскин, ed.,
1900: 112). Panašu, kad in elek ualus libe alių pažiū ų dekanas, pasinaudojęs
susiklosčiusia si uacija i , žinoma, uni e si e o įs a uose numa y a eise publika-
cijų u iniui aiky i ik idinę cenzū ą2, sp endimą p iėmė ned ejodamas.
Sudė ingiau klos ėsi olesnis b olių Juškų dainų leidybinis da bas. Pa agin as
N. Buličiaus nesus o i i išleis i kuo išsamesnį dainų inkinį, J. Juška ne ukus
(1878 m. g uodžio mėnesį) ėl k eipėsi į J. Baudouiną de Cou enay, kad šis
a pininkau ų – padė ų uni e si e o moksliniame leidinyje paskelb i ben dalį
iš 170 pa eng ų dainų, ku ias A. Juška su inko Pušalo o i Veliuonos apylinkėse.
Pag indinis i J. Juškos, i J. Baudouino de Cou enay a gumen as dėl au en iškų
eks ų (išsaugan a mę i aidyną) leidybos bu o medžiagos eikšmė lyginama-
jai kalbo y ai i spausdinimas J. Juškos sąskai a, kas inansinius sunkumus pa i-
iančiam uni e si e ui aip pa bu o s a bu (Mockus 2003).
Šį ka ą Juškų lie u ių liaudies dainų leidybos klausimus sp endė 1878 m.
ugsėjo mėnesį iš N. Buličo Is o ijos- ilologijos akul e o dekano pa eigas
pe ėmęs usų is o ijos p o eso ius, e nog a as, Pa olgio koloniza imo p oble-
moms ski ų da bų au o ius (Фирсов 1866, 1870) Nikolajus Fi so as (g. 1831)
(Загоскин, ed., 1900: 56). S a s an inkinį posėdžiuose u ėjo daly au i ly-
ginamosios kalbo y os p o eso iai Janas Baudouinas de Cou enay i Nikola-
jus K uše skis, usų ilologijos p o eso ius Nikolajus Buličius, g aikų ilolo-
gijos p o eso ius Dmi ijus Beliaje as, sla ų ilologijos p o eso ius Memnonas
Pe o skis.
Sp endimą lemiančių ekspe ų b anduolį suda ė p og esy ios ling is inės
mokyklos p adininkai, p io i e ą eikę mokslui. J. Baudouino de Cou enay i jo
2 Bend ų Rusijos impe a o iškųjų uni e si e ų įs a ų 128 pa ag a e į ašy a, kad „uni e si e ai u i sa o
cenzū ą, aikomą ezėms, s a s ymams i ki iems jų publikuojamiems mokslinio-li e a ū inio u-
inio kū iniams i inkiniams (Университетский устав 1863: 55, 108).
S aipsniai / A icles 205
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
mokinio bei kolegos N. K uše skio kalbos psichologinių i sociologinių aspek ų
y imai apo pag indiniai ne ik Kazanės ling is ikos mokyklai, ku i bu o o ien-
uo a į eo inę kalbos unkciona imo enomeno analizę (Андрамонова 2002:
35–42), be i lėmė pasaulio ling is ikos pokyčius (Якобсон 1985: 331). Tokio
šal inio mokslinę e ę puikiai sup a o i jų kolegos: N. Buličius (Загоскин, ed.,
1900: 36), seno ės g aikų kalbos i li e a ū os y inė ojas, sa o poziciją aiškiai
iš eiškęs pi muoju sp endimu, D. Beliaje as (g. 1846) (Загоскин, ed., 1900:
37), ką ik g įžęs iš Eu opos kul ū os cen ų (žinių įgijęs Leipcigo uni e si e e,
Pa yžiaus, Romos, Flo encijos, Neapolio i Venecijos muziejuose bei biblio e-
kose), apsigynęs dise aciją ema Eu ipido pasaulėžiū os klausimu (Беляев 1878)
i ga ęs p o eso iaus laipsnį; M. Pe o skis (Загоскин, ed., 1900: 48), lenkų
kilmės mokslininkas, ienas yškiausių XIX a. sla is ų, p iski iamas sla o ilams,
ačiau ne u in is „nei eliginių, nei is o inių nuos a ų, nei juo labiau šo inis inių
ins ink ų“ (Корсаков 1912: 264; Лаптева 2003: 152), Kazanės uni e si e e dės-
ęs sla ų li e a ū ą i kalbas, puikiai išmanęs čekų, bulga ų, lenkų, se bų, k oa ų
i ki ų Eu opos sla ų au ų is o iją. Ano A. Mockaus, y inėjusio a chy inius
šal inius, akul e as domėjosi galimybe p ie publikacijos lie u ių kalba „p idė i
e imą į usų kalbą“ (Mockus 2003: 110). Tačiau dėl seny o amžiaus i laiko
s okos Juškoms nesu ikus im is okio da bo daugiau p ie o klausimo neg įž a,
o apie ki iliką ne neužsimin a.
1879 m. ko o mėnesį Uni e si e o a ybai pa eikęs s a s y i dainų inkinį,
J. Baudouinas de Cou enay jau ki ą dieną a ybai pasiūlė į Is o ijos- ilologijos
akul e o magis o egzaminų p og amą į auk i lie u ių kalbą, kaip an aeilį da-
lyką. A. Mockaus nuomone, ai bu o p o eso iaus s a eginis žingsnis – siekė
akcen uo i dainų leidinio, kaip šal inio, po eikį ne ik mokslui, be i s udijoms
(Mockus 2003: 111). Uni e si e o a yba i pi miausia jai ado a ęs ek o ius
Eug a as Osokinas (Загоскин, ed., 1900: 112), poli inės ekonomikos p o e-
so ius, eisės i inansų is o ikas, eu opie iško išsila inimo (ne ka ą ykda o į
ilgalaikes s ažuo es į užsienį) i plačių pažiū ų asmenybė, nep ieš a a o, kad lie-
u ių kalba bū ų į auk a į uni e si e o p og amą (pi masis a ejis Rusijos im-
pe ijos akademinėje p ak ikoje), o Juškoms su eikė leidimą spausdin i dainas be
nu odymų kažką aisy i a keis i.
Įpusėjusius spaus u ėje dainyno leidybos da bus sus abdė Kazanės cenzo-
iaus Se gejaus Špile skio (Загоскин, ed., 1900: 119), ku į pasiekė in o ma-
cija apie uni e si e e leidžiamą lie u išką li e a ū ą, o icialiai pa eikš as d au-
dimas. Publikaciją e a ęs cenzo ius – Kazanėje žinomas eisininkas, bu ęs
uni e si e o p o eso ius, A cheologijos, is o ijos i e nog a ijos d augijos s ei-
gėjas (Шпилевский 1879), daugelio s aipsnių To o ijos is o ijos ema au o-
ius (Катанов 1907) – eikiausiai negalėjo ne eaguo i į skundą, ačiau sa o
neigiamo sp endimo aip pa nepag indė i a i ai nenu odė p iežas ies (dainos
MARGARITA MATULYTĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
spausdinamos lo ynų aidynu), eikiausiai sup asdamas, kad pagal įs a us jis
ne u i įgaliojimų kiš is į idinius uni e si e o mokslo eikalus. P ocesas uko
isus me us – nuo 1878 m. g uodžio iki 1879 m. g uodžio mėnesio (Mockus
2003: 109–124), kol pagaliau po Is o ijos- ilologijos akul e o laiky os i os
pozicijos i J. Baudouino de Cou enay išdės y os a gumen acijos, kad cenzo-
ius pažeidžia uni e si e o įs a us, lie u iškos dainos spausdinamos moksline
abėcėle, be o, mokslo eikalams lo ynišku š i u jau publikuo i i ki i lie u ių
leidiniai, Uni e si e o a yba galu inai apsisp endė i ap oba o lie u ių liaudies
dainų leidybą lo ynų abėcėle – 1880–1882 m. bu o išleis i ys omai, kaip
Mokslo už ašų p iedai, g e a paskelb as i Veliuonos apylinkės es u ių pap o-
čių ap ašas S o binė ėda.
Žinoma, nemažą į aką okiam sp endimui pada ė Rusijos mokslų akademijos
1865 m. lo ynų abėcėle išleis i K is ijono Donelaičio eks ai (Me ai, pasakos,
laiškai) (Donalei is 1865) i iešas okios publikacijos p ipažinimas Liaudies
š ie imo minis e ijos, ku ios žu nale bu o paskelb as a sakas į k i išką leidi-
nio ecenziją. Į anoniminio au o iaus iškel ą e o inį klausimą, kodėl Sank
Pe e bu ge už usų pinigus išleis as leidinys a spausdin as lenkiškomis, o ne
usiškomis aidėmis (Голос... 1865), eaguodama edakcija pa eikė s a ių a gu-
men ų: eks ų su specialiai suda y u lie u ių– okiečių kalbų žodynu publika-
ciją pa engė p o eso ius Augus as Schleiche is, sup an an is ling is inę i e no-
loginę poemos e ę; šis da bas y a pa engiamasis e apas mokslininko p adė ų
lyginamosios kalbo y os y imų, a i inkančių akademijos ikslus: „Pasauliniai
kalbo y os pasiekimai amp iai susiję su Rusijai eikšmingais in e esais y inė i
lie u ių e nosą, labai a imą sla ų au oms i labai s a bų usų–sla ų p iešis o-
inių laikų pasaulio y imams“ (Об издании... 1866: 61–62).
Didžiausi nuopelnai šiame p o e žyje enka J. Baudouinui de Cou enay –
be mokslinio angažuo umo, p o eso iaus poziciją lėmė i pažiū os. Jis niekada
nep ipažino lie u ių spaudos d audimo i kalbos disk imina imo – sa o požiū-
į iš eiškė da be Lie u ių abėcėlės p oblema Rusijos als ybėje i jos sp endimas
(Baudouin de Cou enay 1904), o san ykį su als ybiniu kalbų unkciona imo
egulia imu dekla a o s a s ymuose apie Nacionalinį i e i o inį au onomijos po-
žymį – a i ai i izionie iškai pasisakė p ieš Rusijos impe ijos mažųjų au ų
koloniza imo poli iką: „Ką gi okio sukū ė didžia usių gen is, jeigu ai iš ik ų-
jų jos suku a? Suku as milžiniškas kalėjimas ne ik isoms ki oms gen ims i
au oms, be aip pa i pačiai usų au ai, kalėjimas, ku į daba g iaunan ei-
kia iek pas angų i aukų, i da klausimas, a pa yks sug iau i šį kalėjimą aip,
kad ka u su juo aip pa nesp og ų i isas nelem as usiškas als ybingumas“
(Бодуэн де Куртенэ 1913: 56).
Be o, kaip ik šiais lie u ių olklo o leidybos Kazanėje me ais (1880–
1882 m.) uni e si e o ek o iaus pa eigas ėjo medicinos p o eso ius Nikolajus
S aipsniai / A icles 207
An ano i Jono Juškų mokslinės eiklos Kazanėje
ideologiniai kon eks ai
Kowalewskis, bu usio iloma ų d augijos na io, em inio Kazanėje Józe o Ko-
walewskio sūnus. Uni e si e o adminis acija i mokslininkai laikėsi iš ien: neį-
sileido poli inio jų eiklos egulia imo i apgynė mokslinius in e esus.
KAZANĖS KRAŠTO KRIKŠČIONIZAVIMAS
IR RUSIFIKAVIMAS:
MOKSLO IR POLITIKOS SĄVEIKA
Palankus su apimas, kad b olių Juškų pa eng o lie u ių liaudies dainų in-
kinio s a s yme nedaly a o islamologas, ilologas Nikolajus Ilminskis, bu ęs
Is o ijos- ilologijos akul e o p o eso ius, 1861–1872 m. uni e si e e dės ęs u -
kų- o o ių kalbą, nuo 1867 m. ėjęs i Mokslo už ašų edak o iaus pa eigas. Uni-
e si e ą jis paliko 1872 m., ga ęs pasky imą ado au i Kazanės moky ojų se-
mina ijai (Загоскин, ed., 1900: 41).
1875 m. J. Juškai a ykus į Kazanę, N. Ilminskis jau bu o ge ai žinomas
ie os akademinėje e pėje kaip ki ilizacijos eo e ikas i p ak ikas. 1862 m.
N. Ilminskis ka u su ie iniu misionie iaujančiu d asininku Vasilijumi Timo-
eje u išleido pi mąjį k ešenams (k ikš y iems o o iams) elemen o ių ki ilika
(Букварь... 1862). Im is šio da bo iu kų kalbų g upės sin aksės žino ą i e i-
mologą N. Ilminskį paska ino ne ik moksliniai in e esai, be i als ybės poli i-
niai ikslai: Rusijos is o inė kon lik ų su Aukso o da pa i is i olesnių san ykių
su o o iais plė o ė, Vidu inio Pa olgio egione papli usio islamo į akos ma-
žinimas (Ильминский 2011: 11–13). Mokslininko pas angos pi miausia bu o
nuk eip os į k ešenams ski os eliginės li e a ū os p ieinamumą i sup an amu-
mą. Jis siūlė ne ik a sisaky i a abų g a ikos, be i ki ilika engiamiems eks-
ams a o i šnekamąją o o ių kalbą, ku i, išsaugodama au en išką pasaulėjau-
ą, k ikščionišką žodį pe eik ų a imesnėmis asociacijomis, sub iliau i aiškiau
(Исхаков 2015: 319).
To o ių kalbos a abų aš o, kaip i lie u ių kalbos lo yniškos aš ijos, ansli-
e a imas ki ilika sie inas su e ninės kul ū os asimilia imu i musulmonų kon-
esijos kei imu į s ačia ikybę. Vidu inio Pa olgio k ikš y iems o o iams p i ai-
ky a Ilminskio abėcėlė a nauja iki šiol, no s bandymų pe ei i į lo ynų i a abų
aidynus bu o ne ienas3. Galima eig i, kad XIX a. yko an asis humani a inis
3 1999 m. Ta a s ano Respublikos Vals ybės Ta yba (Государственный Совет Республики
Татарстан) p iėmė įs a ymą dėl pe ėjimo p ie o o ių aidyno lo ynų g a ikos pag indu (Закон
Республики Татарстан от 15 сентября 1999 г. № 2352 О восстановлении татарского
алфавита на основе латинской графики), ku is įsigaliojo nuo 2001 m., i e o ma u ėjo bū i
į ykdy a iki 2011 m., ačiau šio įs a ymo ykdymas bu o sus abdy as 2002 m. Rusijos Fede acijos
MARGARITA MATULYTĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
On he o he hand, he Cy illic ansli e a ion o he sc ip s o he na ions colonised by
he Empi e is associa ed wi h he p ocesses o es ablishing he iden i y loyal o he Tsa is
go e nmen and supp essing he opposi ion. Du ing he implemen a ion o he Cy illic
sc ip in he No hwes e n K ai he i s and o emos e o s we e placed in o dis ancing
Li huanian cul u e om he Poles who we e nou ishing he idea o he ees ablishmen o
he Polish–Li huanian Commonweal h. Meanwhile, in he case o he T ans olga Region i
mean he educ ion o he in luence o he O oman Empi e, he cen e o Islam. Thus, he
publishing o Li huanian olklo e in Kazan, which was dis an om he sociocul u al ho bed
(Li huania) and poli ical cen e (Sain Pe e sbu g), was ega ded as a solely schola ly p ojec .
Į eik a 2019 m. ugsėjo 1 d.
MARGARITA MATULYTĖ
Lie u os kul ū os y imų ins i u as
Sal oniškių g. 58, LT-08105 Vilnius, Lie u a
ma ga i [email p o ec ed]
