232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp is: onomas ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-11
SKOLINTŲ VARDŲ SU
BAIGMENIU -IJ- KAITA
LIETUVOS VARDYNE (KILMĖS
ASPEKTAS)1
The De elopmen o Bo owed Names
Ending in -ij- in Li huanian (O igin)
ANOTACIJA
S aipsnyje i iamas skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius jų kilmės aspek u.
Ta p i ų a dų dominuoja lo yniški i g aikiški asmen a džiai, labiausiai eikę a dyno
kai ą. Ki os kilmės skolin i a dai su baigmeniu -ij- no s i bu o į ai ūs, be didelės a dy-
no dalies neapėmė. Iš isų laiko a pių išsisky ė išlais in os Lie u os laiko a pis, kai susida ė
didžiausia i ų a dų į ai o ė i ėmė mažė i usų kalbos į aka a dynui. Remian is skolin ų
a dų su baigmeniu -ij- in en o iaus pokyčiais, išski i p elimina ūs Lie u os XX–XXI a.
skolin o a dyno kai os požymiai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių a dai, asmen a džiai, skolin i a dai, a dai su baigmeniu
-ij-, a dų mados.
ANNOTATION
The a icle deals wi h he in en o y o Li huanian bo owed names ending in -ij- om
he poin o iew o hei o igin. Names o La in and G eek o igin clea ly p edomina e.
They had a majo impac on he Li huanian s ock o p ope names. Names o o he o igins
we e a he a iega ed, bu hey did no make a la ge pa o he o al o p ope names. The
pe iod leading o he independence o Li huania clea ly s ands ou as being he one wi h
1 S aipsnis pa eng as pagal VLKK p ojek ą Lie u os Respublikos piliečių a dai su p iesaga -ij-: skoli-
nimas i da ybos polinkiai, N . K-5/2018.
S aipsniai / A icles 233
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
he g ea e a ie y o names. In addi ion, Russian in luence dec eased. The changes in he
in en o y o bo owed names ending in -ij- allow us o p elimina y highligh he main ea-
u es o he de elopmen o Li huanian bo owed names du ing he 20 h–21s cen u ies.
KEYWORDS: Li huanian names, pe sonal names, bo owed names, names ending
in -ij-, name ends.
ĮVADAS
Lie u os Respublikos ( oliau – LR) piliečių a dyną suda o į ai ios kilmės
asmen a džiai. Šalia sa os kilmės d ikamienių a dų, jų umpinių i apelia y-
inių a dų, plečiamų p iesagomis, aikams duodami skolin i asmen a džiai,
bei ku iami nauji a dai, pe di bus a ojamus onimus a pasi elkus apelia y us.
Iš šios į ai o ės išsiski ia skolin i a dai su baigmeniu -ij-, plg. a d. Eugenijus,
So ija, papli usi onimų g upė Lie u oje: iš ki ų kalbų pe im i a ski i 435 mo e ų
i 312 y ų asmen a džiai (su pasika ojančiais – 214544 mo e ų i 90996 y ų
a dai).
Skolin i a dai su baigmeniu -ij- unkcionuoja XX–XXI a. Lie u os a dy-
ne šalia nep iesaginių į ai ios kilmės a dų su baigmeniu -ij-, plg. a d. Vilija <
Vilija up., Venecija < Venecija ms ., Ža ija < ža ija, Idilija < idilija, i ski ingos
kilmės edinių, plg. a d. Aud on-ijus < Aud onis, Do il-ija < Do ilė, Gab iel-
ijus < Gab ielius, Jus -ija < Jus ė. Tai liudija ne ik šios s uk ū os a dų pama o
į ai o ę, be i skolin ų asmen a džių in eg aciją, dėl ku ios baigmuo -ij- apo
naujų a dų o man u (Sinke ičiū ė 2018: 248)2. Dėl išpli imo i į akos nau-
jiems onimams susida y i skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij- pasi ink i
analizės objek u.
Juos i ian siek a nus a y i, kokios kilmės a dai suda o analizuojamo a -
dyno b anduolį, kaip ki o jų in en o ius i ku ie asmen a džiai, jų g upės la-
biausiai eikė a dyno kai ą. Įgy endinan šį ikslą kel i užda iniai: 1. išski i
didžiausias nesika ojančių a dų g upes pagal kilmę i ap a i jose ykusią oni-
mų kai ą; 2. as i labiausiai išpli usias pasika ojančių a dų g upes pagal kilmę,
iden i ikuo i dažniausius jų na ius bei apž elg i jų kai os ypa ybes; 3. a ski i
speci ines a dų o mas i į e in i jų į aką a dyno pokyčiams. Pagal kai ą, y-
kusią skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iuje, no ė a iš yškin i i galimus
sis eminius XX–XXI a. Lie u os skolin o a dyno pokyčius.
2 Naujų a dų o man u -ij- y a apęs i La ijos a dyne, ž . Balode, Plēsuma 2015: 237–238.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
OBJEKTO SAMPRATA IR TYRIMO
LAIKOTARPIAI
Ti iami LR pilie ybę u inčių Lie u os i užsienio gy en ojų ienana iai, plg.
a d. Vi alija, Vi ginijus, i keliana iai, plg. a d. Ada Ma ija, Au elijus Jonas, a -
dai. Jų duomenys skaičiuo i ka u, p ie ienana ių a dų p idėjus ų pačių as-
men a džių iš keliana ių į a dijimų skaičių. De alesnė s a is ika andama s e-
ainėje a dai. lkk.l .
Va dai ink i iš LR piliečių a dų egis o, 2006 m. gau o iš Gy en ojų e-
gis o a nybos, a pininkaujan Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai, i pildy o
iki 2018 m. (im inai). Ne isi asmen a džiai į auk i į y imą, nes gau as XX–
XXI a. onimų inkinys neapėmė mi usių žmonių a dų. Todėl asmen a džiai
ne odo kiekybinės s a is ikos, no s jų dažnumas a spindi a dų populia umo
polinkius.
Viso laiko a pio ( oliau – VL) a dais adin i asmen a džiai, duo i ai-
kams nuo XX a. p adžios iki 2018 m. (im inai). Taip pa išski i a dai, ku iais
pa adin a:
– Nep iklausomos Lie u os laiko a piu ( oliau – NLL); ai y a 1918–1939 m.
duo i a dai, kai Lie u a bu o nep iklausoma, i p ie jų p iski i anks esniais
nei 1918 m. bei 1940–1943 m. duo i a dai, laiky i pe einamųjų laiko a pių
asmen a džiais.
– So ie mečio laiko a piu ( oliau – SL); ai y a 1944–1985 m. duo i a dai,
kai Lie u a bu o okupuo a So ie ų Sąjungos, nuo jų a sky us 1986–1989 m.
duo us a dus, kai Lie u oje domina o nep iklausomybės d asia, kadangi okia
so ie mečio samp a a y a is o ikų da buose, plg. Š edas (2009).
– Išlais in os Lie u os laiko a piu ( oliau – ILL); ai y a 1990–2018 m. duo i
a dai, kai Lie u a apo nep iklausoma i , minė a, p ie jų p iski i anks esnio
laiko a pio – 1986–1989 m. a dai3.
Laiko a piai ski i siekian a skleis i XX–XXI a. a dų b uožus i manan ,
kad a dyno kai a p iklauso nuo isuomenės, kul ū os i poli ikos aidos, ku ią
eikia i ki os p iežas ys – eligija, au iškumas, giminys ės yšiai, socialinė klasė
(Ge ha ds 2010). Va dyno pokyčiai i i analizuojan a ski ų i pasika ojančių
asmen a džių kilmės g upių p ocen ines dalis bei jų kai ą a ski ais laiko a piais.
Taip siek a pa ody i jo į ai o ę i a dų da imo polinkius i iamų onimų isu-
mos kon eks e.
3 Tokiais pačiais pe iodais i i lie u ių gam iniai a dai i deminu y inės p iesagos -u - ediniai
(Sinke ičiū ė 2018; 2020).
S aipsniai / A icles 235
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
Ty imo objek as – skolin i a dai su baigmeniu -ij-, pe im i iš ki ų kalbų i
p igiję Lie u os a dyne: u i lie u ių kalbos sis emą a i inkančias o mas, plg.
a d. Au elija, Lijus, Remigijus, Rija. Dėl o mos i kilmės ka u analizuo i a dų
a ian ai, umpiniai su baigmeniu -ij-, a si adę a e ezės būdu, plg. a d. Licija <
Felicija, Na olijus < Ana olijus, Tilija < O ilija. Skolin ų a dų kilmė nus a y a i
paskelb a LVKŽ, s e ainėje a dai. lkk.l , odėl oliau neka o a, išsky us a ski-
us a ejus. Ti ą in en o ių suda ė isi lie u ių kalbos sis emą a i inkan ys LR
piliečių a dai, a p ku ių bu o i LR piliečiams, ku ių lie u ių kalba nė a gim-
oji, duo ų asmen a džių4. Todėl y imo ezul a ai odo isos Lie u os a dyno
kai os polinkius.
Iden i ikuojan y imo objek ą p oblemiška bu o ski i p iesagų edinius,
nes dalis pabaigos -ij- u inčių a dų gali bū i ne ik skolin i, be i lie u ių
kalboje susida ę p iesagų ediniai. Jų sky imo k i e ijais pasi ink a asmen a -
džių kon eks as i a ski ais a ejais kalbõs5, iš ku ios galėjo bū i pe im as a das,
į aka.
Tuo emian is ediniais laiky i onimai, egzis uojan ys šalia a dų, ku ie u i
okį pa į kamieną su ki u baigmeniu, o Lie u oje papli ę jų pama u galin ys bū i
asmen a džiai. Dėl o ediniais laiky i, pa yzdžiui, a d. Al onsija, nes Lie u oje
duo i a d. Al onsas, Al onsa, Al onsė, aip pa Al onsina, no s p ancūzų, anglų
kalbose a ojamas a d. Alphonsia (BTN, NB), a a d. Al enija, nes Lie u oje
duo i a d. Al is, Al a, Al ė, aip pa Al i a, Al e a, no s anglų kalboje a oja-
mas a d. Al enia (BTN). Skolin a a d. Al onsija, Al enija kilmė laiky a an ine,
šie a dai į i iamų onimų in en o ių ne auk i.
Dėl susida ymo kon eks o skolin ais laiky i onimai, ku ie baigmeniu -ij- iš-
plės i oje kalboje, ku ioje a si ado, a y a ki os ly ies asmens a dai, pada y-
i iš o pa ies kamieno a do. Dėl o skolin u laiky as, pa yzdžiui, a d. Nadija,
ku is y a sla iškas a das, susida ęs a ba usų kalboje iš a d. Nadežda um-
pinio Nadia, a ba pe im as iš uk ainiečių (T ijniak 2005: 244), no s Lie u os
a dyne y a a d. Nada, Nadė. Skolin iems a dams p iski as a d. Ma celija,
pada y as pagal Lie u oje a ojamą a d. Ma celijus, ku is su p iesaga pe im-
as iš lo ynų kalbos (LVKŽ 228), no s Lie u oje duo i a d. Ma cela, Ma celė,
Ma celius, Ma celis, aip pa Ma celina. Kai a das su baigmeniu -ij- y a plačiai
papli ęs keliose kalbose, okie asmen a džiai aip pa laiky i skolin ais. Toks y a,
4 Į onimų in en o ių ne auk os lie u ių kalbai nebūdingos a dų o mos, ne u inčios įp as ų ly į
odančių galūnių a už ašy os aidžių samplaikomis, šnekamojoje lie u ių kalboje a ojami a dų
a ian ai a jų pe di biniai, išsky us ekomenda imo adiciją adin i aikus u inčius asmen a -
džius (ž . LVKŽ), plg. a d. Kas ancija šalia Kons ancija, bei ie o a diniai asmen a džiai, plg. a d.
Kaspija < Kaspija, plg. Kaspijos jū a.
5 XX a. skolin ą a dyną labiausiai eikė usų, o nuo XX a. pabaigos – anglų, i alų kalbos, ž . oliau.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
pa yzdžiui, a d. E ija, a ojamas anglų, plg. a d. E ia (BTN, NB), i alų, plg.
a d. E ia (De Felice 1996: 162), la ių, plg. a d. E ija (Siliņš 1990: 122), i ki-
u , no s Lie u oje papli ęs a d. E a. P iesaginė okio pobūdžio a dų da yba
laiky a an ine, o šie onimai i i ka u su ki ais skolin ais a dais.
Dėl o skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a sąlygiškas, nes dalis
a dų galėjo a si as i dėl ki ų p iežasčių nei many a. No s nė a ikslios XX a.
a dų kiekybinės s a is ikos, be išski i y imo laiko a piai padeda iš yškin i
a dų kai os polinkius i liudija bend us a ski ų pe iodų a dyno b uožus.
SKOLINTŲ VARDŲ TYRIMO BŪKLĖ
LIETUVOJE
Skolin i Lie u os a dyno asmen a džiai nė a sulaukę nuoseklios analizės:
ūks a da bų, ku iuose i iama a ski a skolin ų a dų kilmės a s uk ū os g u-
pė. Dėl o apie pokyčius skolin ų asmen a džių in en o iuje žinoma mažai.
Skolin ų iš ki ų kalbų asmen a džių Lie u oje pasi aikyda o iki 1387 m.
k ikš o (Zinke ičius 2005; 2008: 343–351), po ku io šie a dai pli o i įsi i -
ino a dyne. Vi alija Maciejauskienė (1991: 31–49) nus a ė, kad o muojan is
d ina ei lie u ių į a dijimo sis emai asmenų į a dijimuose, už ašy uose nuo
XVII a., pi mojo na io pozicijoje domina o k ikš o a dai, isuo inai a o i
nuo XVIII a. Iki XX a. p adžios aikų a dai bu o k ikš a a džiai, ėliau adosi
au inių asmen a džių, naujų skolin ų a dų, pe di binių, edinių bei suku ų
a dų.
Iš is o ijos šal inių ma y i, kad skolin i a dai su baigmeniu -ij- Lie u oje
pli o po k ikš o i a ski i asmen a džiai išpopulia ėjo įsi i inus k ikščionybei.
Zigmas Zinke ičius (1977: 52) nus a ė, kad XVII a. p adžioje Vilniaus mies e
bu o dažni g aikiškas a d. So ija i lo yniškas a d. Liucija. Pagal Liudą Jo aišą
(2005: 147–184), XVII a. pi mos pusės Lie u os k ikš o me ikuose dažniausiai
pasi aikyda o mo e ų g aikiški a d. So ija, Anas azija i lo yniški a d. Apolonija,
Liucija, Cecilija, o y ų a dyne a ski uose egionuose dažnesni bu o heb ajiš-
ki a d. Elijas, Zaka ijas. Jie odo, kad skolin iems asmen a džiams įsi i inus
mo e ų a dyne a si ado dažnų skolin ų a dų su baigmeniu -ij-, o šio baigmens
onimai neišpli o y ų a dyne.
XVII a. mo e ų a dų mados kei ėsi g eičiau nei y ų (Zinke ičius 1977:
52–53), kas liudija uni e saliją, ma omą iš ki ų kalbų a dų, nes isuo inai y-
ų a dynas y a pas o esnis (Al o d 1988: 150–155). Mo e ų a dų kai a pas-
ebima iš XVII a. an os pusės Vilniuje padidėjusio lo yniško a d. Kons ancija
(Zinke ičius 1977: 52–53), Nemunaičio pa apijoje – lo yniško a d. Rozalija
(Jegele ičius 2002: 299) i sumažėjusio anksčiau minė ų mo e ų a dų

S aipsniai / A icles 237
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
populia umo. Taigi XVII a. an oje pusėje skolin i y ų a dai su baigmeniu -ij-
išliko e esni už mo e ų, o mo e ų a dyne dažniausi bu o g aikiški, lo yniški
skolin i asmen a džiai.
XVIII–XIX a. Lie u os a dų dažnumas nė a i as. Nus a y a, kad XX a.
pabaigoje – XXI a. dažni lo yniški me gaičių naujagimių a d. Vik o ija, Emilija
(Sinke ičiū ė 2012; 2014a), o skolin i be niukų naujagimių asmen a džiai su
baigmeniu -ij- nė a išpli ę (Sinke ičiū ė 2012; 2014). Tai odo, kad Lie u oje i
ėlesniais amžiais y a populia ių skolin ų mo e ų a dų su baigmeniu -ij-, daž-
niausiai lo yniškų i g aikiškų asmen a džių, o y ų a dyne dažnumu, kaip i
anksčiau, šiek iek išsiski ia heb ajiški skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij-.
Ti ian Lie u os skolin us a dus dėmesio ski a išpli usiems asmen a -
džiams su baigmeniu -ij-. Vienas jų y a a d. Ma ija, ku io a ojimą Vaka ų i
Bizan ijos kul ū ose, a ėjimą į Lie u ą, kilmę i a ian us lie u ių a mėse ap-
a ė An anas Salys (1983: 101–104)6. Dalies i ų a dų kilmė p is a y a LVKŽ,
ku pa eik a i a minių a ian ų, o asmen a džiai iš LVKŽ y a apę ekomen-
da imo a o i adiciją u inčiais a dais. Zinke ičius (2008: 352–483) aip pa
pa eikė dalies skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kilmę7, o isų skolin ų a dų,
aikams duo ų XX–XXI a., kilmė nu ody a s e ainėje a dai. lkk.l , ku pa eik-
a jų umpinių, a ian ų. Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a
iden i ikuo as.
P idu ina, kad XX–XXI a. a p kalbos kul ū os požiū iu e in ų a dų pa-
eko i skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij-. LVKŽ pa eik i neišpli ę, pa yz-
džiui, a d. Hono ijus, As e ija, laiky i s e imais lie u ių kalbai (Maciejauskienė
1989: 83). Jonui Klima ičiui (2004: 16–25) a odė, kad inden i ikacinės a do
unkcijos ne u i, pa yzdžiui, a d. Ad ija, Sidonija, Amelijus, Li ijus. Tokios y-
ėjų pas abos liudija pas angas saugo i lie u ių a dyną nuo ki ų kalbų a dų
į akos. Ki a e us, oks jų e inimas odo, kad dalis asmen a džių su baigme-
niu -ij- nė a išpli ę i dėl o a odo neįp as i.
Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius nus a y as, no s i as ne-
daug. Nuo k ikščionybės p iėmimo Lie u oje išpli ę šio baigmens onimai y a
būdingesni mo e ų a dynui. No s asmen a džių mados kei ėsi, be mo e ų a -
dyne dažniausi bu o g aikiški, lo yniški, o y ų – kiek dažniau pasi aikė heb a-
jiški a dai.
6 Salys (1983: 81–86) p is a ė a d. Ju ijus, lie u iams įp as o a d. Ju gis a ian o, už ašymo polin-
kius, ap a damas kilmę i papli imo ki ose kalbose is o iją. Taip pa Salio (1983: 118–122) pa-
eik ame a d. Mo iejus ap aše minimas nuo XX a. pabaigos Lie u oje papli ęs jo a ian as Ma ijas,
Ma ijus.
7 Paminėjo i iš jų a si adusias pa a des, be jos Lie u os a dyne nė a dažnos.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
SKOLINTI VARDAI SU BAIGMENIU -IJ-
PAGAL KILMĘ
Skolin i a dai su baigmeniu -ij- y a susida ę į ai iose kalbose. G aikiški
i lo yniški asmen a džiai su baigmeniu -ij-, ku ių dalis išpli o Lie u oje nuo
XVII a., susi o ma o šių kalbų apelia y us išplė us p iesaga lo . -ius, g . -ιος, be
ki ų, u ėjusia pa oniminę unkciją i įėjusia į sudu inių p iesagų, su ku iomis
suda omi asmen a džiai, sudė į (Leumann 1977: 288–302; Weiss 2009: 274–
278). Tokios s uk ū os onimai dažni isos Eu opos a dus eikusiame omėnų
a dyne (Salway 1994: 136–137), o pagal juos p idedan baigmenį -ius lo ynin i
ki i a dai (Go schald 1982: 61–63).
Daugelis iki XX a. idu io Lie u os skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij-
pe im i iš kaimynų aka ų i y ų sla ų, ku a sisky us ka alikų i p a osla ų
eligijoms įsi i ino ski ingi š en ųjų a dai, nusis o ėjo ne ienodos jų o -
mos dėl kalbos aidos i o mų a ojimo adicijos (Bi yla 1966; Malec 1994;
Sledniko 2013: 266–267; Leib ing 2016: 204). Daugelis lie u ių k ikščioniškų
asmen a džių o mų y a pe im os iš lenkų a dyno, ku pa ekę skolin i a dai su
-ius pa y ė daug pokyčių (Malec 1994: 68–71; su li e a ū a). Dėl o lenkų, ka -
u i lie u ių, k ikščioniškų a dų o mos ski iasi nuo ki ų kalbų a dų o mų.
Asmen a džiai su pabaigos -ij- dažni usų, bal a usių i ki ose y ų sla ų kal-
bose, o mo e ų i y ų a dai ski iasi ien galūne (Bi yla 1966: 324; Suslo a,
Supe anskaja 1991: 11, 100). P idėjus baigmenį -ij- usų kalboje adosi i naujų
a dų, ku ie pli o į ki as kalbas. Šiuos onimus sunku ski i nuo p iesagų edinių,
susida iusių lie u ių kalboje (ž . anksčiau). Lie u oje papli ę i daugiau skolin ų
asmen a džių su baigmeniu -ij-, pe im ų iš ki ų kalbų, plg. a d. Mija, Ma ija,
Sandija, Tobijas, kas odo a dyno į ai o ę.
Dalis naujų skolin ų a dų su baigmeniu -ij- Lie u oje a ojami nuo XX a.
pabaigos, nes sus ip ėjus medijų į akai8 asmen a džiai in ensy iau skolinami ie-
siogiai iš ki ų kalbų, dažniausiai – iš anglų (Ge ha ds, Hackenb och 2000: 518–
520). No s aikai dažnai adinami giminių, d augų a s a bių asmenų asmen-
a džiais, be a dų jiems ieškoma i knygose, in e ne e skelbiamuose onimų
są ašuose (Bloun 2015: 621–623). Dėl o didėja naujų skolin ų a dų skaičius.
Tokia kai a y a įp as as eiškinys, nes ik inė leksika iš ienos kalbos į ki ą pe ima-
ma leng iau nei bend inė leksika (Ainiala, Saa elma, Sjöblom 2016: 136–137).
Skolin i a dai su baigmeniu -ij- bu o sug upuo i i išski os lo yniškos, plg.
a d. Remigijus, Vi ginija, g aikiškos, plg. a d. Egidijus, S e anija, heb ajiškos, plg.
8 Pe medijas ne ik plin a nauji a dai, be jos u i į akos indi idualizuojan ė ų įgy as a dų aso-
ciacijas a suku ia a dų į aizdžių s e eo ipus isuomenėje (Vandebosch 1998: 244–247).
S aipsniai / A icles 239
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
a d. Solomonija, Zacha ijus, ge maniškos, plg. a d. Amelija, O iljus, sla iškos,
plg. a d. Nadija, Radijus, omaniškos, plg. a d. Alicija, Ksa e ijus, papli usių iš
Ry ų kalbų, plg. a d. Sandijus, Va akija, ski ingų kilmės aiškinimų, plg. a d.
A ijus, O olija, i ki os kilmės asmen a džių g upės. Šioms g upėms p iski i
iš minė os kilmės a dų a e ezės būdu a si adę umpiniai, plg. a d. Femija <
Eu emija, a umpesni onimų a ian ai, plg. a d. Nas asija < Anas asija, u in-
ys pabaigos -ij-. Dalis du kilmės aiškinimus u inčių a dų, ku ie y a i dažnų
asmen a džių umpinai, susida ę dėl išpli usio skolin o a do su baigmeniu -ij-,
plg. a d. Ma ija < Ma ijona, p iski i ien pas a ojo kilmės g upei, nes an a
kilmė implikuo a a do populia umo.
Lo yniškų, g aikiškų, heb ajiškų, ge maniškų i sla iškų a dų g upės įp as-
ai ski iamos i ki ų y ėjų da buose dėl didelės suda omos jų dalies i į akos
Lie u os a dynui (LVKŽ; Zinke ičius 2008: 343–483). Ki os išski os g upės
suda y os pagal i iamų a dų da imo polinkius.
Romanų kalbose susida iusius asmen a džius, pa enkančius į bend ą skolin ų
a dų bū į (LVKŽ; Zinke ičius 2008: 480–483), pasi ink a išski i į ieną g upę,
nes onimus jungia kalbų giminys ė, o jų is dažniau pasi aiko lie u ių (Sinke ičiū ė,
G iniū ė 2014), kaip i ki ų Eu opos kalbų, pa yzdžiui, okiečių (Ge ha ds 2010:
130–146), a dynuose. Ti ian skolin us asmen a džius su baigmeniu -ij- as i iš
i alų, plg. a d. O nelija, Salezijus, ispanų, plg. a d. Ksa e ijus, Nu ija9, p ancūzų,
plg. a d. Alicijus, Aliodija, i po ugalų, plg. a d. Roma ija, kalbų kilę a dai.
Į ieną g upę išski i Ry ų kul ū os šalyse susida ę onimai, yškinan olimą
jų susida ymo a ealą. Pagal Lie u oje papli usius asmen a džius, ši g upė api-
ma a abiškos, plg. a d. Razija, i anie iškos (pe siškos), plg. a d. Da ija, Da ijus,
i indiškos, plg. a d. P ija, Sandijus, kilmės a dus. Šios g upės pasika ojančių
onimų daugumą (93,4 p oc. mo e ų i 99,8 p oc. y ų asmen a džių) suda o
a d. Da ija, Da ijus10, kas odo pe i e inį ki ų a dų pobūdį i g aikų kalbos į a-
ką a dynui. Da a ski i asmen a džiai, u in ys kelis, dažniausiai – du, lygia-
e čius kilmės aiškinimus. Tokiu būdu siek a iš yškin i keliakilmių a dų dalies
dydį a dyne.
Kilmės g upėmis suski s y ų VL, NLL, SL i ILL mo e ų (len elėse – M)
i y ų (len elėse – V) asmen a džių, pi ma a ski ų iene ų, skliaus uose – su
pasika ojančiais a dais, skaičiai i iamais laiko a piais pa eik i 1 len elėje. Iš
jos ma y i p ocen inės ski ingos kilmės asmen a džių dalys, pi ma nu odžius
a ski ų iene ų, skliaus uose – su pasika ojančiais a dais dalis. Pasku inė e -
ikali g a a ski a kiek ieno laiko a pio a dų skaičiams i jų dalims nu ody i.
9 Apie ispanų kilmės a dus LR piliečių a dyne ž . Sinke ičiū ė, G iniū ė 2014.
10 A d. Da ijus, iš ku io a si ado mo e s a do o ma Da ija, iš pe sų kalbos pe im as į g aikų kalbą,
iš ku ios ka u su ki ais g aikiškais a dais išpli o į ki as kalbas (BTN).
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1 LEN ELė. Skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij- pagal kilmės g upes
Va dai
pagal
kilmę
Ly is Lo yniški
a dai
G aikiški
a dai
Heb ajiš ki
a dai
Ge maniš -
ki a dai
Sla iški
a dai
Romaniški
a dai
Ry ų kalbų
a dai
Ski ingų
kil mės aiški-
nimų a dai
Ki os kil-
mės a dai Iš iso
NLL
a dai
M
97 (24577)
35,8 %
(36,2 %)
114 (28439)
42,1 %
(41,8 %)
10 (13279)
3,7 %
(19,5 %)
5
(538)
1,8 %
(0,8 %)
7
(36)
2,6 %
(0,1 %)
5
(871)
1,8 %
(1,3 %)
12
(66)
4,4 %
(0,1 %)
20
(154)
7,4 %
(0,2 %)
1
(2)
0,4 %
(0 %)
271
(67962)
100 %
V
55
(977)
32,7 %
(26,5 %)
82
(2639)
48,8 %
(71,6 %)
15
(49)
8,9 %
(1,3 %)
3
(3)
1,8 %
(0,1 %)
5
(7)
3 %
(0,2 %)
1
(2)
0,6 %
(0,05 %)
1
(2)
0,6 %
(0,05 %)
6
(7)
3,6 %
(0,2 %)
0168
(3686)
100 %
SL
a dai
M
101
(52582)
36,1 %
(66,2 %)
110
(14521)
39,3 %
(18,3 %)
5
(10611)
1,8 %
(13,3 %)
6
(433)
2,1 %
(0,5 %)
4
(50)
1,4 %
(0,1 %)
7
(832)
2,5 %
(1 %)
21
(141)
7,5 %
(0,2 %)
22
(292)
7,9 %
(0,4 %)
4
(5)
1,4 %
(0)
280
(79467)
100 %
V
72
(30781)
36,7 %
(48,9 %)
89
(31608)
45,4 %
(50,2 %)
10
(24)
5,1 %
(0 %)
2
(22)
1 %
(0 %)
4
(18)
2 %
(0 %)
3
(3)
1,5 %
(0 %)
1
(293)
0,5 %
(0,5 %)
12
(235)
6,1 %
(0,4 %)
3
(20)
1,5 %
(0 %)
196
(63004)
100 %
ILL
a dai
M
85
(45786)
36,2 %
(68,3 %)
71
(7198)
30,2 %
(10,7 %)
15
(6240)
6,4 %
(9,3 %)
9
(2778)
3,8 %
(4,2 %)
2
(13)
0,9 %
(0 %)
11
(293)
4,7 %
(0,4 %)
13
(1085)
5,5 %
(1,6 %)
23
(3714)
9,8 %
(5,5 %)
6
(8)
2,5 %
(0 %)
235
(67115)
100 %
V
72
(12595)
45,6 %
(51,8 %)
42
(7469)
26,5 %
(30,7 %)
12
(125)
7,6 %
(0,5 %)
4
(22)
2,5 %
(0,1 %)
0 3
(6)
1,9 %
(0 %)
2
(226)
1,3 %
(0,9 %)
21
(3852)
13,3 %
(15,9 %)
2
(11)
1,3 %
(0,1 %)
158
(24306)
100 %
VL
a dai
M
144
(122945)
33,1 %
(57,3 %)
166
(50158)
38,2 %
(23,4 %)
18
(30130)
4,1 %
(14 %)
10
(3749)
2,3 %
(1,8 %)
9
(99)
2 %
(0,1 %)
13
(1996)
3 %
(0,9 %)
32
(1292)
7,4 %
(0,6 %)
33
(4160)
7,6 %
(1,9 %)
10
(15)
2,3 %
(0 %)
435
(214544)
100 %
V
109
(44353)
34,9 %
(48,8 %)
130
(41716)
41,7 %
(45,8 %)
25
(198)
8,1 %
(0,2 %)
6
(47)
1,9 %
(0,1 %)
6
(25)
1,9 %
(0 %)
5
(11)
1,6 %
(0 %)
2
(521)
0,6 %
(0,6 %)
26 (4094)
8,3 %
(4,5 %)
3
(31)
1 %
(0 %)
312
(90996)
100 %
S aipsniai / A icles 247
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
Iš 2 len elės pasku inės g a os ma y i, kad nesika ojančios speci inės oni-
mų o mos suda o daugiau nei ečdalį VL a dyno – 37,7 p oc. mo e ų i
37,5 p oc. y ų skolin ų a dų su baigmeniu -ij-. NLL ap a iamų a dų dalis
Lie u oje bu o didžiausia, o SL i ypač ILL – mažėjo, in ensy iau y ų a dyne.
Daugiausia nesika ojančių asmen a džių y a speci inės iš usų kalbos pe im-
os o mos: VL jie suda o 70,1 p oc. mo e ų i 87,2 p oc. y ų ap a iamų a -
dų o mų. Šių asmen a džių mažėjo SL i ILL; mo e ų a dyne jų dalis yškiau
sumažėjo SL, y ų – ILL. No s didelė dalis okių onimų duo i LR piliečiams,
ku ių gim oji kalba nė a lie u ių kalba14, be šis polinkis odo, kad Lie u oje
mažėja speci inių iš usų kalbos skolin ų a dų su baigmeniu -ij- o mų į ai o ė.
Mo e ų a dyne dydžiu išsiski ia iš anglų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im ų
a dų g upės, ku ių dalys didėjo SL i ypač ILL. Vis dėl o iš ki ų kalbų pe im-
ų nesika ojančų a dų o mų g upės niekada nep ilygo į ai o ei, ku i bu o iš
usų kalbos pe im ų speci inių o mų g upėje.
Pasika ojančios speci inės a dų o mos apėmė nedidelę isų skolin ų as-
men a džių su baigmeniu -ij- dalį, nes suda ė 4,3 p oc. mo e ų i 9,3 p oc. y-
ų onimų (ž . 2 len elę). Mo e ų a dyne, lyginan su NLL, jų dalis mažėjo SL,
o ėliau augo ILL. Vy ų a dyne šie asmen a džiai NLL, kai skolin i a dai su
baigmeniu -ij- bu o e i, suda ė 36 p oc., o ėliau jų dalis mažėjo. Taigi speci-
inės a dų o mos yškios kiekybinės į akos skolin ų asmen a džių su baigme-
niu -ij- kai ai ne u ėjo.
Dažniausi pasika ojan ys asmen a džiai y a speci inės usų kalbos o -
mos, dominuojančios VL: apima 92,5 p oc. mo e ų i 98,8 p oc. y ų a dy-
no. Mo e ų onimų g upės dydį NLL lėmė a d. Je genija 668, Anas asija 546,
Kla dija 530, Je dokija 526, Taisija 206, Je osinija 151, Aga ija 148, Feodosija
136 populia umas. SL šios g upės a dų dalis mažėjo, plg. a d. Kla dija 231,
Je dokija 109, Taisija 94 dažnumą, o plačiausiai papli usių a d. Je genija 864,
Anas asija 548 skaičius augo ne yškiai. ILL šių a dų dalis mažėjo oliau i g u-
pės dydis išliko dėl plin ančio a d. Anas asija 2230, aip pa a d. Je genija 293,
Taisija 152 dažnumo.
NLL skolin i y ų a dai su baigmeniu -ij- bu o e i (ž . 1 len elę), be jų
daugumą suda ė iš usų kalbos pe im i a d. Vasilijus 365, Ju ijus 183, G igo ijus
179, Je genijus 174, Dmi ijus 80. SL išpli us skolin iems a dams su baigme-
niu -ij-, iš usų kalbos pe im os o mos liko dažniausia speci inių a dų o mų
g upe, išaugus a d. Ju ijus 2657, Je genijus 1240, Vasilijus 860, Dmi ijus 707,
G igo ijus 349, Dimi ijus 155 populia umui. ILL šių onimų dalis mažėjo, no s
14 Tokį polinkį odo XX a. pi mos pusės i idu io LR piliečių asmen a džiai, kai egis uojan aikus
bu o nu odoma jų au ybė, dažniausiai – usas, usė, o ėliau nu ody i au ybę apo nep i aloma.

DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
šios g upės a dai i oliau domina o dėl a d. Dmi ijus 252, Je genijus 238,
Ju ijus 151 dažnumo.
Taigi iš usų kalbos pe im os speci inės pasika ojančių a dų o mos VL su-
da ė išski ų onimų daugumą, no s jų dalis mažėjo nuo SL. Jų kai a odo, kad
Lie u os a dyne silps a speci inių iš usų kalbos pe im ų a dų su baigmeniu
-ij- į aka, ka u i nelie u ių a dyne. Iš šių a dų kai os aip pa ma y i, kad
mažėjan asmen a džių populia umui i neplin an naujiems onimams, g upės
dydis p iklauso nuo a ski ų a dų dažnumo, ku į iš yškina a d. Anas asija a e-
jis ILL.
Iš ki ų kalbų nei iš usų pe im os speci inės o mos suda ė mažą pasika o-
jančių a dų dalį – 7,5 p oc. mo e ų i 1,2 p oc. y ų onimų. NLL šios a -
dų g upės neapėmė daugiau nei 2 p oc. mo e ų, 1 p oc. y ų i iamų a dų.
SL jų dalis augo mo e ų a dyne, kai dažnesni apo iš anglų, plg. a d. Kamilija
11, i alų, plg. a d. E minija 13, i galimai ski ingų, plg. a d. Sa e ija 21, kalbų
pe im i a dai. Ap a iami y ų a dai SL bu o e esni už mo e ų, iš jų šiek iek
išsisky ė iš i alų kalbos pe im i a dai dėl a d. E minijus 13, El ijus 11 dažnu-
mo. ILL mo e ų a dyne oliau didėjo iš anglų, plg. a d. Kamilija 208, E ija 137,
Alisija 43, i alų, plg. a d. El ija 30, Giulija 10, kalbų pe im ų speci inių a dų
o mų dalis. Vy ų a dyne ILL ap pa augo iš i alų kalbos pe im ų a dų o mų
dalis, plg. a d. El ijus 20, O ijus 18. Tai odo, kad mo e ų a dyne nuo SL, y-
ų – nuo ILL is dažniau ka ojasi ne iš usų kalbos pe im os speci inės a dų
o mos. Didžiausią a dyno dalį jos apima ILL, mo e ų a dyne padidėjus iš an-
glų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im ų a dų dažnumui.
Taigi iš ki ų kalbų pe im os speci inės o mos no s išsisky ė į ai o e, apė-
musios be eik ečdalį skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iaus, be bu-
o nedažnos – suda ė pasika ojančių a dų pe i e iją. Ta p skolin ų a dų su
baig meniu -ij-, a ski ų iene ų i pasika ojančių onimų, dažniausios y a speci-
inės iš usų kalbos pe im os o mos, ku ių dalys laikui bėgan mažėjo. Mo e ų
a dyne nuo SL, y ų – nuo ILL daugėjo ne iš usų kalbos pe im ų speci inių
a dų o mų, ku ių į ai o ė didžiausia bu o ILL, išpli us mo e ų iš anglų, i alų,
y ų – iš i alų kalbų pe im oms o moms, no s jie i nebu o dažni. Nuo XX a.
pabaigos didėjan iš anglų, i alų kalbų pe im ų a dų daliai, Lie u os a dynas
ampa panašus į ki ų Eu opos au ų a dynus (Wol sohn 2000: 28–30).
APIBENDRINIMAS
Pagal kilmę iš y us skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ių nus a y a,
kad jų b anduolį suda o lo yniški i g aikiški asmen a džiai, į ai esni i dažnes-
ni už ki ų kilmės g upių onimus. Lo yniškų i g aikiškų onimų dažnumas y a
S aipsniai / A icles 249
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
didesnis už jų į ai o ę. Many ina, kad šios kilmės a dai gali dominuo i isos
Lie u os skolin ame a dyne, o dažniausi šių g upių asmen a džiai labiausiai
eikė naujų onimų su baigmeniu -ij- susida ymą.
XX–XXI a. didėjo lo yniškų i mažėjo g aikiškų a dų dalys. A ski ų lo y-
niškų a dų dalis augo palaipsniui, o pasika ojančių šios kilmės a dų dalis la-
biausiai padidėjo SL i ėliau augo ne aip yškiai. A ski ų g aikiškų a dų dalis
ma omiau sumažėjo ILL, no s pasika ojan ys g aikiški a dai nuo SL apima is
mažiau a dyno, o šis p ocesas ęsiasi ILL. Vy ų a dyne, mažesniame už mo-
e ų, pokyčiai y a yškesni. Ši kai a odo, kad pi ma silps a populia ių onimų
dažnumas, ėliau mažėja jų į ai o ė, o pokyčiai, p asidėję SL, y a yškesni ma-
žesniame in en o iuje. Tokie kai os polinkiai gali bū i būdingi i isam Lie u os
a dynui.
VL augusi pasika ojančių lo yniškų a dų dalis odo jų s a bą Lie u os, ypač
mo e ų, a dyne. Didelė nuo NLL duodamų a dų į ai o ė, nusis o ėjusios jų
a ojimo adicijos, išlaiky as, s y uojan is a g įžęs populia umas, plg. a d.
Vik o ija, y a pag indinės p iežas ys, dėl ku ių lo yniški asmen a džiai y a daž-
niausi Lie u os skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iuje.
Ki ų a dų, a ski ų iene ų, g upės y a mažesnės, o iš jų didžiausia į ai o ė
y a heb ajiškų, d ejopo kilmės aiškinimo i mo e ų iš Ry ų kalbų pe im ų oni-
mų g upėse. Kadangi daugelio g upių a dų į ai o ė yškiausiai didėjo ILL, ai
gali bū i sis eminis Lie u os a dyno eiškinys, paska a plis i ediniams su baig-
meniu -ij-.
Pe i e inis mažesnių a dų g upių pobūdis iš yškėjo į aukus pasika ojan-
čius asmen a džius, nes išsky us mo e ų heb ajiškus a dus dėl a d. Ma ija
populia umo, ki i onimai apima mažą pasika ojančių a dų dalį. Taigi daugelį
ki os kilmės a dų g upių suda o neišpli ę asmen a džiai, o dažni ki os kilmės
nei lo yniški a g aikiški a dai y a iene iniai a ejai, kas gali bū i būdinga i
isos Lie u os a dynui. Mažesnių pasika ojančių a dų g upių apimamų dalių
s y a imai a skleidė, kad nuo a ski ų onimų populia umo p iklauso jų g upės
dalis a dyne.
Speci inės iš ki ų kalbų pe im os a dų o mos apima be eik ečdalį ne-
sika ojančių onimų, ačiau nė a dažnos i laiky inos a dyno pe i e ija. Iš jų
ma y i, kad ki ose kalbose ki ą o mą įga ę a dai, išsky us daugiau nelie u-
ėms būdingą a d. Anas asija, plačiau nei kelių šim mečių a ojimo adiciją
Lie u oje u in ys a dai neišpli o, o ai gali bū i būdinga i ki oms asmen a -
džių g upėms.
Ta p speci inių iš ki ų kalbų pe im ų o mų dominuoja iš usų kalbos pe -
im os o mos. Laikui bėgan jų dalis mažėjo, no s iš ki ų kalbų pe im os spe-
ci inės o mos, dažniausios ILL, išpli us mo e ų iš anglų, i alų, y ų – iš i alų
kalbų pe im iems onimams, nebu o i in dažnos. Jų kai a a spindi didėjančią
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
a dų į ai o ę ILL i odo nuo XX a. pabaigos Lie u os a dyną labiausiai ei-
kian anglų, i alų onimams, no s jų po eikis nep ilygs a iš usų kalbos pe im ų
a dų į akai.
LITERATŪRA
Ainiala Te hi, Saa elma Mina, Sjöblom Paula 2016: Names in Focus. S udia
Fennica Linguis ica 17, Helsinki: Finnish Li e a u e Socie y. DOI: 10.21435/s lin.17.
Al o d Richa d D. 1988: Naming and Iden i y. A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal
Naming P ac ices, New Ha en, Connec icu : HRAF.
Balode Laimu e, Plēsuma Ie a 2015: Re ie pe son ā di La ijā ešās ūks oš-
gades sākumā. – Onomas ica Le ica, 4. laidiens, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s,
220–251.
Bi yla 1966 – Бiрыла Мiкалай В. 1966: Беларуская антрапанiмiя, Miск: Навука i
тэхнiка.
Bloun Benjamin 2015: Pe sonal Names. – The Ox o d Handbook o he Wo d,
J. R. Taylo (ed.), Ox o d Uni e si y P ess: Ox o d, 616–633. DOI: 10.1093/
ox o dhb/9780199641604.013.011.
BTN – Behind he name [in e ne o s e ainė]: [ he e ymology and his o y o i s names].
P ieiga in e ne e: h ps://www.behind hename.com/ op/ [žiū ė a 2020-11-15].
Bush S ephen J. 2020: Ambi alence, A oidance, and Appeal: Alli e a i e Aspec s o
Anglo An h oponyms. Names 68(3), 141–155. DOI: 10.1080/00277738.2020.1775471.
De Felice Emidio 1996: Diziona io dei nomi i aliani, Moncalie i, To ino: Pozzo G os
Mon i S. p. A.
Ge ha ds Jü gen 2010: Die Mode ne und ih e Vo namen. Eine Einladung in die
Kul u soziologie, 2 Au lage, Wiesbaden: VS Ve lag ü Sozialwissenscha en, Sp inge
Fachmedien.
Ge ha ds Jü gen, Hackenb och Rol 2000: T ends and Causes o Cul u al
Mode niza ion. An Empi ical S udy o Fi s Names. – In e na ional Sociology 15(3),
501–531.
Go schald Max 1982: Deu sche Namenkunde. Unse e Familiennamen. Fün e e -
besse e Au lage mi eine Ein üh ung in die Familiennamenkunde on Rudol
Schü zeichel, Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e .
S aipsniai / A icles 251
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
Jegele ičius Sigi as 2002: Nemunai is i jo pa apija, 1 kn., Vilnius: Ka alikų
akademija.
Jo aiša Liudas 2005: K ikš o a dai XVII a. pi mos pusės Lie u oje. – Š en ieji y-
ai, š en osios mo e ys. Š en ųjų ge bimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys, Vilnius:
Aidai, 147–184.
Klima ičius Jonas 2004: Ta p au iniai žodžiai lie u iškoje eklamoje. – Reklamos
kalba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 14–32.
Leib ing Ka ha ina 2016: Gi en Names in Eu opean Naming Sys ems. – The
Ox o d Handbook o Names and Naming, C. Hough (ed.), Ox o d Uni e si y P ess:
Ox o d, 199–213. DOI: 10.1093/ox o dhb/9780199656431.013.51.
Leumann Manu 1977: La einische Lau - und Fo menleh e, München: C. H. Beck’sche
Ve lagsbuchhandlung.
LVKŽ – Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys, Lie u ių a dų kilmės žodynas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007.
NB – Namebe y [in e ne o s e ainė]: [ he #1 baby name si e, by a wide ma gin]. P ieiga
in e ne e: h ps://namebe y.com/popula _names [žiū ė a 2020-11-15].
Maciejauskienė Vi alija 1989: Ne isi a dai puošia a dyną. – Kalbos kul ū a 57,
82–86.
Maciejauskienė Vi alija 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas, Vilnius: Mokslas.
Malec Ma ia 1994: Imiona ch ześcijańskie w ś edniowiecznej Polsce, K aków: Ins y u
Języka Polskiego PAN.
Salys An anas 1983: Rink iniai aš ai 2, Roma: Lie u os Ka alikų Mokslo Akademija.
Salway Bene 1994: Wha ’s in a Name? A Su ey o Roman Onomas ic P ac ice
om c. 700 B.C. o A.D. 700. – Jou nal o Roman S udies 84, 124–145.
Siliņš Klā s 1990: La iešu pe son ā du ā dnīca, Rīga: Zinā ne.
Sinke ičiū ė Dai a 2012: 2011 m. populia iausių a dų da imo endencijos. –
Gim oji kalba 7, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2014: Populia iausi 1991–2010 m. be niukų a dai i jų da i-
mo endencijos. – Gim oji kalba 6, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2014a: Populia iausi 1991–2010 m. me gaičių a dai i jų da-
imo endencijos. – Gim oji kalba 7, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2018: Li auische Vo namen na u hema ische He kun :
T ends des le z en Jah hunde s. – Onomas ica U alica 13, 243–257.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Sinke ičiū ė Dai a 2020: Tendenzen on Bildung und Geb auch de bal ischen
Vo namen mi dem Su ix -(i)u - in Li auen. – Onomas ikas pē ījumi II / Onomas ic
In es iga ions II, L. Balode, Ch . Zschieschang (eds.), Rīga: LU La iešu alodas ins i-
ū s, 240–259.
Sinke ičiū ė Dai a, G iniū ė Vaida 2014: Ispaniški a dai Lie u os a dyne
1991–2010 m. – Bend inė kalba 87, 1–17.
Sledniko 2013 – Следников Алексей Г. О передаче на латинском языке
антропонимов иноязычного происхождения. – Проблемы истории, филологии,
культуры 41(3), 262–269.
Suslo a, Supe anskaja 1991 – Суслова Анна В., Суперанская Александра В.
О русских именах, Ленинград: Лениздат.
Š edas Au imas 2009: In he Cap i i y o he Ma ix, So ie Li huanian His o iog aphy,
1944–1985, Ams e dam, New Yo k: Rodopi.
T ijniak 2005 – Трiйняк İван İ. Словник украïнських iмен, Kиïв: Довiра.
Vandebosch Heidi 1998: The In luence o Media on Gi en Names. – Names 46(4),
243–262. DOI: 10.1179/nam.1998.46.4.243.
a dai. lkk.l – Lie u os Respublikos piliečių a dų s e ainė, Vilnius: Vals ybinė lie u ių
kalbos komisija, Vilniaus uni e si e as [žiū ė a 2020-09-15].
Weiss Michael 2009: Ou line o he His o ical and Compa a i e G amma o La in, Ann
A bo , New Yo k: Beech S a e P ess.
Wol sohn Michael 2001: Nomen es omen. Vo namenwahl als Indika o : Me hoden
und Möglichkei en eine ‘his o ische Demoskopie’. – Name und Gesellscha . Soziale
und his o ische Aspek e de Namengebung und Namenen wicklung, J. Eichho , W. Seibicke,
M. Wol sohn (H sgs.), Mannheim u.a.: Duden e lag.
Zinke ičius Zigmas 1977: Lie u ių an oponimika. Vilniaus lie u ių asmen a džiai
XVII a. p adžioje, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 2005: K ikščionybės iš akos Lie u oje. Ry ų k ikščionybė a dyno
duomenimis, Vilnius: Ka alikų akademija.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

S aipsniai / A icles 253
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
The De elopmen o Bo owed Names Ending
in -ij- in Li huanian (O igin)
SUMMARY
An analysis o he o igin o Li huanian bo owed names ending in -ij- shows ha hei
co e was cons i u ed by La in and G eek names, o he mos pa used since he 1s hal o
he 20 h cen u y. Thei equency is bigge han hei di e si y. Du ing he 20 h–21s cen-
u ies he numbe o names o La in o igin inc eased, whe eas hose o G eek o igin de-
c eased. These changes we e mo e p onounced in he compa a i ely smalle g oup o male
names han among emale names. The o igin o o he name g oups was mo e a iega ed,
e en hough hey we e signi ican ly less nume ous. The luc ua ion in hei numbe s shows
ha he equency o di e en name g oups depends on he popula i y o indi idual names.
Among he di e en pe iods he pe iod leading o he independence o Li huania s ands ou
as being he one wi h a g ea e a ie y o names. Speci ic o ms aken om o he languages
we e a he a iega ed, bu a he same ype in equen and hus belonged o he pe iphe y
o he Li huanian sys em o names. Among speci ic o ms bo owed om o he languages
hose o Russian o igin p edomina e, e en hough hei numbe sligh ly dec eased oge he
wi h he expansion o name o ms aken om English and I alian.
Į eik a 2021 m. asa io 17 d.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Bal is ikos ka ed a
Bal ijos kalbų i kul ū ų ins i u as
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 5, Vilnius LT-01513, Lie u a
dai a.sinke iciu [email p o ec ed]