232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių in es igaciones di ección: onomas ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-11
SKOLINT NARD SU
BAIGMENIU -IJKAITA
LIETUVOS VARDYNE (KILMS
ASPEKTAS)1
The De elopmen o Bo owed Names
Ending in -ijin Li huanian (O igin)
ANOTACIÓN el
S aipsnyje in es igado p es in ų nomb es de con baigmeniu -ijin en o ius sus aspec o de
o igen. En e i os nomb es de dominan la yniški y g eikiški pe sonales, más eikę a dyno
kai ą. Oi os o igen p es i i nomb es con baigmeniu -ijno s y ue on di e sos, pe o g andes
pa es a dyno neapėmė. De odos los pe íodos se dis inguió isle ada Li uania pe íodo,
cuando sus i é mayo i a i as nomb es di e sidadé y ėmė disminuė i usų kalbos į aka
a dynui. Basándonos en p és amos de nomb es con baigmeniu -ijin en o iaus cambios, dis ingui i p elimina ūs Li uania XXXXI a.
p es in o a dyno kai os señas.
ESMINIAI VOODŽIAI: lie u ių a dan, pe sonal a džiai, p es i i a dan, a dan con baigmeniu
-ij-, nomb es mados.
ANNOTATION
The a icle deals wi h he in en o y o Li huanian bo owed names ending in -ij om he poin o iew
o hei o igin. Names o La in and G eek o igin clea ly p edomina e. we e a he a iega ed, bu hey
They had a majo impac on he Li huanian s ock o p ope names. Names o o he o igins
did no make a la ge pa o he o al o p ope names. The pe iod leading o he independence o
Li huania clea ly s ands ou as being he one wi h 1 S aipsnis p epa ado según VLKK p oyec oą
Lie u os Respublikos piliečių a dai su p iesaga -ij-: skolinimas i da ybos polinkiai, N . K-5/2018.
A ículos A icles 233 /
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
he g ea e a ie y o names. In addi ion, Russian in luence dec eased. The changes in he
in en o y o bo owed names ending in -ijallow us o p elimina y highligh he main ea u es
o he de elopmen o Li huanian bo owed names du ing he 20 h21s cen u ies.
KEYWORDS: Li huanian names, pe sonal names, bo owed names, names ending in -ij-, name
ends.
ĮVADAS
República de Li uania ( oliau LR) ciudadanos o man a dyną de di e sos
o ígenes nomb es pe sonales. Jun o a su o igen d ikamienios nomb es de, sus
inių a dų, plečiamų p iesagomis, aikams duodami skolin i asmen a džiai,
bei ku iami nauji a dai, pe di bus a ojamus onimus a pasi elkus apelia y us.
ab e iados y apelia iIš es as di e sidades se des acan p es i i apellidos con
baigmeniu -ij-, plg. a d. Eugenijus, So ija, ex endusi g upo de onimų Li uania: de
o os idiomas pe umi sepa ados 435 emeninos y 312 masculinos nomb es
pe sonales (con pasika ojančiais 214544 emeninos y 90996 masculinos nomb es).
Skolin i nomb es con baigmeniu -ij unkcionuoja XXXXI a. Lie u os a dyne šalia
nep iesaginių į ai ių kilmės a dų su baigmeniu -ij-, plg. a d. Vilija < Vilija up., Venecia
< Venecia ms ., Ža ija < ža ija, Idilija < idilija, y di e en e de o igen edinių, plg. a d.
Aud on-ijus < Aud onis, Do il-ija < Do ilė, Gab ielijus < Gab ielius, Jus -ija < Jus ė.
Es o es i ica no solo es a es uc u a de nomb es unda di e sidadé, sino ambién
p es i ados pe sonalnjs in eg ació, po la cual baigmio -ij apo nue os nomb es
o man u (Sinke ičiū ė 2018: 248)2. Debido p oli e ación e in luencia nue os onimams
o ma se p es i i pe sonalónje con baigmeniu -ijpasi ink i obje o analizés.
Juos in es igando p ocu aba de e mina , de qué o igen apellidos o man analizábamo
a dyno b anduolį, como o o su in en o io y cuáles pe sonajes, sus g upos más eiké
a dyno kai ą. En la implemen ación de es e obje i o plan ea las a eas: 1. dis ingui los
mayo es g upos de nomb es no ecu en es po o igen y abo da en ellos ocu ida onimų
kai ą; 2. encon a los g upos más ex endidos de apellidos ecu en es po o igen,
iden i ica a sus miemb os más ecuen es y da un is azo a sus ca ac e ís icas de
cambio; 3. aisla speci ines o mas de nomb es y e alua sus in luencia cambios del nomb e.
Según kai ą, ykusią skolin ų a dų su baigmeniu -ijin en o iuje, no ė a iš yškin i y
posibles sis eminius XXXXI a. Lie u os skolin o a dyno pokyčius. 2 Naujos nomb es de
o man u -ijy a apęs y La ijos a dyne, z . Balode, Plēsuma 2015: 237238.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
OBJECTAVO SAMPRATA Y TIRMIMO
LAIOTARPIAI
In es igan LR la ciudadanía que ienen de Li uania y ex anje os esiden es
unana ías, plg. a d. Vi alija, Vi ginijus, y keliana iai, plg. a d. Ma ija Ada,
Au elijus Jonas, apdai. Sus da os con úen jun os, a unosana ios nomb es
añėjus de los mismos nomb es pe sonales de los keliana ios in a dijimien os
núme o. De alesnė es adís ica encuen a en la página web a dai. lkk.l .
Los nomb es ecopila de LR ciudadanos de nomb es egis o, 2006 m. ob u o de
Gy en ojų egis o se icio, in e media iandocaujando a la Vals ybinei lie u ių
kalbos komisijai, y llendy o has a 2018 m. (im inai). No odos los nomb es
pe sonales incluidos en el es udio, po que ob enido XX XXI a. onimų inkinys
neapėmė mo usių žmonių a dų. Po lo an o los nomb es pe sonales no mues an
es adís icas cuán icas, aunque sus ecuencias e lejan los polinkios de popula idad de los nomb es.
Viso pe iodo ( oliau VL) apodos denominados nomb es pe sonales, dados ai-
kams nuo XX a. p adžios iki 2018 m. (im inai). Taip pa išski i a dai, ku iais
pa adin a:
No apode adas Li uania du an e el pe íodo ( oliau NLL); es deci 19181939 m.
dados nomb es, cuando Li uania e a independien e, y a ellos a ibui se
anks esniais que 1918 m. y 19401943 m. dados nomb es, conside a se
pe einamųjų laiko a pių asmen a džiais.
Pe iodo So ie mecio ( oliau SL); es deci 19441985 m. dados nomb es, cuando
Li uania ue ocupada So ie as Unión, de ellos sepa ados 19861989 m. dados
nomb es, cuando Li uania dominaba independencia espí i u, pues o al
so ie mecio concep a es á en abajos his o iicos, plg. Š edas (2009).
Desemi idas du an e Li uania ( oliau ILL); es deci , los nomb es dados en 19902018
cuando Li uania se con i ió en independien e y, mencionada, a ellos asigna
emp áneo pe íodo 19861989 m. nomb es3.
Pe iodosp se asignan con obje o de e ela XXXXI a. ca ac e es de nomb es y
c eyendo que el cambio del nomb e depende de la sociedad, cul u a y polí ica
desa ollo, que ac úa y o as causas eligión, au iškumas, pa inys és elaciones,
socialinė klasė (Ge ha ds 2010). Nombyno cambios in es iga pa a analiza
analizando los g upos de o igen de los nomb es pe sonales indi iduales y se epi en
las pa es po cen uales y sus kai á en pe íodos sepa ados. Así p ocu ó mos a
su di e sidad y polinkios del nomb e del dado es udiados en el con ex o del odo de los oníes.
3 Tokíes mis mismos pe íodosis i i lie u ians gam iniai a dai y deminu y inės p iesagas
(Sinke ičiū ė 2018; 2020).
A ículos A icles 235 /
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
Obje o de in es igación p es in i apodos con baigmeniu -ij-, pe im i de o os
idiomas y p igiję Lie u os a dyne: iene o mas co espondien es al sis ema de la
lengua Li uania, plg. a d. Au elija, Lijus, Remigijus, Rija. Debido a la o ma y o igen
jun o analiza los nomb es a ian es, sho iniai con baigmeniu -ij-, apa edę
a e ezės būdu, plg. a d. Licija < Felicija, Na olijus < Ana olijus, Tilija < O ilija.
Skolin ų nomb es o igenmė es ablecida y publicada LVKŽ, si io web a dai. lkk.l ,
po lo que pos e io men e no epe ida, excep o aisli os casos. Ti ą in en o ių
cons i uyó odos los nomb es de ciudadanos de Li uania co espondien es al
sis ema de lengua li uana, en e los cuales es aban y LR ciudadanos a los cuales las
lenguas li uanas no na i as, dados de pe sonalónzii4. Po lo an o los esul ados mues an odas Li uania el es udio a dyno kai os polinkius.
Iden i ikuojan y imo objek ą p oblemiška bu o ski i p iesagų edinius,
nes dalis pabaigos -ij- u inčių a dų gali bū i ne ik skolin i, be i lie u ių
-u ediniai kalboje susida ę p iesagų ediniai. Jún c i e io de la asignación escogida con ex o de
nomb es pe sonales y en aislados casos kalbõs5, de la cual pudo se adop ado el nomb e, į aka.
Según eso ediniais conside a onimai, exis iendo jun o a nomb es, que ienen nomb es pe sonales.
okį pa į kamieną su ki u baigmeniu, o Lie u oje papli ę jų pama u galin ys bū i
Debido a eso ediniais conside a , po ejemplo, a d. Al onsija, po que Li uania da a a d. Al onsas,
Al onsa, Al onsė, ambién Al onsina, aunque acūzų, ingles idiomas se u iliza a d. Alphonsia (BTN, NB),
o a d. Al enija, po que Li uania da a a d. Al is, Al a, Al ė, ambién Al i a, Al e a, aunque en inglés
habboje u ilizado a d. Al enia (BTN). Skolin a a d. Al onsija, Al enija o igen iene conside ada an ine,
es os nomb es en in es igados onimų in en o io no auk i. Debido al susc ipción con ex o p es in ai
conside a se onimai, que baigmeniu -ijišplės i en aquella palab a, en la cual su gió, o hay o a géne o
nomb es de pe sona, hace de el mismo kamien nomo. Debido a eso p es amis a conside ado, po
ejemplo, a d. Nadija, que es sla iškas nomb e, susida ęs o usas calboje de a d. Nadežda ab e inio
Nadia, o adop ado de uk ainiečių (T ijniak 2005: 244), aunque Lie u os a dyne es a d. Nada, Nadė. A los
nomb es p es i ados asignado a d. Ma celija, hecho según Li uania a ojamą a d. Ma celijus, que
con p ensaga pe im o de la ynų kalbos (LVKŽ 228), aunque en Li uania da a d. Ma cela, Ma celė,
Ma celius, Ma celis, ambién Ma celina. Cuando el nomb e con baigmeniu -ijy a ampliamen e di undido
en algunas lenguas, ales pe sonales ambién conside a p es in ais. Toks es, 4 Į onimų in en o ių
ne auk os li uáneos lengbai noubūdingos o mas de nomb es, no inčios acos umados de ly į
odan es galūnių o insc i as de le a samplaikomis, šnekamojoje li uáneos leng oje u ilizados
a ian es de nomb es o sus emodbinas, excep o niños con adición de ecomendación llama i
pe sonal a džius (ž . LVKŽ), plg. a d. Kas ancia šalia Kons ancija, y ie o a diniai
pe sonalidad a džiai, plg. a d.
Caspija < Caspija, plg. Caspíos ma .
5 XX a. p es in ą a dyną más eiké usos, y desde XX a. inales ingles, i alių kalbos, é. adelan e.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV po ejemplo, a d. E ija, consumado inglés,
plg. a d. E ia (BTN, NB), i alų, plg. a d. E ia (De Felice 1996: 162), la ių, plg. a d.
E ija (Siliņš 1990: 122), e ki u , aunque en Li uania papli ęs a d. E a. ¿Qué es es o?
P iesaginė de al ca ác e los da iba se conside ó an ine, y es os onimai i i
jun o con o os p és amos con los nomb es. nomb es pudo habe su gido po
Dėl o skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a sąlygiškas, nes dalis
o as azones que pensada. Aunque no hay exac a XX a. nomb es cuan i a i a
es adís icas, pe o dis inguidos pe íodos del es udio ayuda exp esili i polinkius
kai os de nomb es y es imonia comunes sepa os pe iods de a dyno b uožus.
SKOLINT NAM TYRIMO BŪKL
EN LITUANIA
Skolin i Lie u os a dyno pe sonal a džiai no hay sulaukę nuoseklios analizės: al a
abajos, en los que in es igada sepa ada p és amos nomb es de o igen o
es uc u a g upo. Debido a es o sob e cambios en el in en a io de p es i ados
nomb es pe sonales se sabe poco. Skolin ų de o os idiomas nomb es pe sonales en
Li uania pasi aikyda o has a 1387 m. k ikš o (Zinke ičius 2005; 2008: 343351), después
del cual es os nomb es pli o y a ianzado a dyne. Vi alija Maciejauskienė (1991: 3149)
de e minó que o mó un d ina ei sis ema de į a dijimo li uanos a los nomb es de
pe sonas, insc i os desde el XVII a., en la posición del p ime na io dominaban los
nomb es de bau ismo, uni e salmen e desde el XVIII a. Has a el XX a. comienzos los
nomb es de los niños e an k ikš a a džiai, más a de adosi na odinių asmenų,
naujų skolin ų a dų, pe di binių, edinių bei suku ų a dų.
Desde uen es de his o ia se e, que p es i i apellidos con baigmeniu -ijLie u oje
pli o po k ikš o y sepa ados pe sonalesnje ía depopulia ėjo ij i inus
k is iionybei. Zigmas Zinke ičius (1977: 52) de e minó que XVII a. p incipios en Vilniaus
ciudad e a ecuni g eikiškas a d. So ija y la yniškas a d. Liucija. Según Liudą
Jo aišą (2005: 147184), de la XVII a. p ime a pa e las mé icas del c íš o li uano más
ecuen emen e pasaiikyda o muje es g aikiški a d. So ija, Anas azija y la yniški
a d. Apolonija, Liucia, Cecilija, a homb es a dyne en sepa adas egiones más
ecuen e ue heb ajiški a d. Elías, Zaca ías. Ellos mues an que a los p es ados
pe sonales ijándose emenine a dine su gió ecunų p es in ų nomb es con
baigmeniu -ij-, a es e baigmens onimai neišpli o y ų a dyne.
XVII a. la moda de los nomb es emeninos cambió más ápido que los masculinos
(Zinke ičius 1977: 5253), lo que es imonia uni e saliją, is a de o os idiomas
nomb es, po que uni e salmen e el apellido masculino es más cons an e
(Al o d 1988: 150155). El cambio de los nomb es emeninos no able de XVII a.
an os pusés Vilniuje aumen ėjusio la yniško a d. Kons ancia (Zinke ičius
1977: 5253), Nemunaičio pa apijoje la yniško a d. Rozalija (Jegele ičius 2002: 299) y disminuído an e io men e mencionados nomb es emeninos
S aipsniai / A icles 237
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
popula idad. Así, en la segunda pa e del siglo XVII. los p és amos de homb es
con baigmeniu -ijišliko a asesni que de muje es, y de muje es a dyne
ecuen ísimos e an g eikiški, la yniški p es in i osob a džiai.
XVIIIXIX a. La ecuencia de los nomb es de Li uania no es á i ado. Nunciado que
XX a. inales XXI a. ecuni la yniški me gaičių naujagimių a d. Vik o ija, Emilija
(Sinke ičiū ė 2012; 2014a), y p es i i niños naujagimių asmen a džiai con
baigmeniu -ijnė a išpli ę (Sinke ičiū ė 2012; 2014). Es o indica que Li uania y más
a dei siglos son popula ios p es i ados muje es de nomb es con baigmeniu -ij-,
p incipalmen e la yniškų y g eikiškų pe sonales a džių, y a os a dyne
ecuencia, como y an es, algo se dis ingue heb ajiški p es in i pe sonales con
baigmeniu -ij-. In es igando los nomb es p es ados de Li uania a ención dedicada
a los di undidos nomb es pe sonales con baigmeniu -ij-. Uno de ellos es a d.
Ma ija, cuyo consumo de Occiden os y Bizan ijos cul u ae, ad eni a Li uania,
kilmę y a ius Li u ians a mėse discuė An anas Salys (1983: 101104)6. Dalies
i os nomb es o igennia p esen a y a LVKŽ, donde dada a y a minių a ian ų,
a los pe sonales de LVKŽ es apę ekomendacijos a o i adiciju u inčiais
a dais. Zinke ičius (2008: 352483) ambién p esen ó pa e de los p és amos de
nomb es con baigmeniu -ijkilmę7, y de odos los p és amos de nomb es, niños
a jų umpinių, a ian ų. Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a
do os XXXXI a., kilmė indicada en el si io web a dai. lkk.l , donde pa eikiden i icado.
P idu ina, que XXXXI a. en e la cul u a de la lengua alían los nomb es padjiui,
eko i skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij-. LVKŽ pa eik i neišpli ę, pa yz-
a d. Hono ijus, As e ija, conside a se ex años a lenguas li uanas
(Maciejauskienė 1989: 83). Jonui Klima ičiui (2004: 1625) encon é, que
inden i icacionales nomb e unciones iene, po ejemplo, a d. Ad ija, Sidonija,
Amelijus, Li ijus. Tokias eseñado es no as es i ica es ue zos de sacia
Li u ians a dyną del de o os idiomas nomb es in luencia. Po o a pa e, al su
niu -ij- nė a išpli ę i dėl o a odo neįp as i.
Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius nus a y as, no s i as ne-
alo ación mues a que pa e pe sonalnzii con baigmedaug. Desde la acep ación
c is iandad en Li uania es endi ě es e baigmens onimai son ca ac e ingesni
nomb es emeninos. Los nomb es pe sonales no uegos mados cambii á onse,
pe o emenines a dyne ecuniosa ue g eikiški, la yniški, a a ų cuán más ecuen ó pasi aikė heb ajiški a dai.
6 Salys (1983: 8186) p esen ó a d. Ju ijus, Li uanians acos as o a d. Ju gis a ian o, insc i o polinkius,
ap a dando el o igen y paplimo en o as lenguas his o ia. También Salio (1983: 118122) ci ado a d.
Mo iejus ap ache mencionado desde XX a. inales Li uania di undís su a ian e Ma ijas, Ma ijus.
7 Paminėjo i iš jų a si adusias pa a des, be jos Lie u os a dyne nė a dažnos.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
SKOLINTI NUMDAI SU FINMENIU -IJ-
PAGAL KILM
Skolin i apellidos con baigmeniu -ijy a susida é en di e sas lenguas. G aikiški y
la yniški pe sonalnje ji con baigmeniu -ij-, cuya pa e p oli e o Li uania desde
XVII a., susi o mó es os idiomas apelia i us išplė us p iesaga lo . -ius, g . -ιος,
en e o os, uėjusa pa oniminę unción y en ėjusa en sudu inių p iesagų,
con las cuales o man pe sonalnje i, sudė į (Leumann 1977: 288302; Weiss 2009:
274278). Tales es uc u as onimas son ecuen es odos los nomb es eu opeos en
la ac uada omėnų a dyne (Salway 1994: 136137), y según ellos añadiendo baigmenį
-ius la ynin i o os nomb es (Go schald 1982: 6163).
has a mediados del siglo XX. Muchos de los nomb es pe sonales p es ados Li uania con baigmeniu
-ijpe im i de ecinosas occiden ales y eas e n sla as, donde a issi us ca alikų y p a osla ų eligiones
a ianza on dis in os san osingių nomb es, nusis o ėjo desiguodos sus o mas po el desa ollo de la
lengua y o mas de uso adiciones (Bi yla 1966; Leibec 1994; Sledniko 2013: 266267; 2016: 20 ing). Muchas
de los nomb es pe sonales c is ianos li uanos es án adop ados de polkų a dyno, donde pa ekę
p es i i nomb es con -ius expe imen a on muchos cambios (Malec 1994: 6871; con li e a u a). Debido a
eso polkų, jun o y Li uáneos, o mas de nomb es c is ianichos di e encia del o os idiomas o mas de
nomb es. Los apellidos con inal -ijdažni usų, bal a usių y o as lenguas eas e n sla ų, y los nomb es
emeninos y masculinos di ie en solo galūne (Bi yla 1966: 324; Suslo a, Supe anskaja 1991: 11, 100).
P idėjus baigmení -ij usos al calboje adosi y nue os nomb es, quienes pli o en o os calbes. Es os
onumos dis ingui di ícil desde p eesagos edinių, pe sonales a džių con baigmeniu -ij-, pe im os de
o os idiomas, plg. a d. Mija, Ma ija, Sandija, Tobijas, lo que indica nomb e di e sidad. Pa e de nue os
susida iusių lie u ių kalboje (ž . anksčiau). Lie u oje papli ę i daugiau skolin ų
p es i ados de nomb es con baigmeniu -ijLi u eu se u ilizan desde el XX a. inal, po que aumen ėjus
in luencias mediáj8 los nomb es pe sonales in ensi amen e se p es an di ec amen e de o os
idiomas, gene almen e de inglés (Ge ha ds, Hackenb och 2000: 518 520). Aunque los niños a menudo se
llaman pa ien es, amigos o pe sonas impo an es, pe o nomb es de ellos se buscan ambién en lib os,
in e ne publicados en lis ašuos de onimų (Bloun 2015: 621623). Debido a es o aumen a nue os núme o
de nomb es p es ados. Tokia kai a es un enómeno habi ual, po que e i ica é lécica de un idioma a
o o se ans ie e más ácilmen e que bend iné lécica (Ainiala, Saa elma, Sjöblom 2016: 136137). Skolin i
apellidos con baigmeniu -ijbu o ag upuo i y exclin as la yniškos, plg. a d. Remigijus, Vi ginija,
g eikiškos, plg. a d. Egidijus, S e anija, heb ajiškos, plg. 8 Pe medias no solo di undi nue os nomb es,
pe o ellas ienen in luencia indi idualizando las asociaciones de nomb es adqui idos po los pad es o
suku ia nomb es į aizdžių es e eo ipus sociedad 244 en (Vandebosch 1998: 244247).
A ículos A icles 239 /
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
a d. Solomonija, Zacha ijus, ge maniškos, plg. a d. Amelija, O iljus, sla iškos, plg.
a d. Nadija, Radijus, omaniškos, plg. a d. Alicija, Ksa e ijus, papli usių de Ry ų
kalbų, plg. a d. Sandijus, Va akija, de di e en es o ígenes aiškinimų, plg. a d.
A ijus, O olija, y o as de o igen g upos de pe sonajes. A es os g upos
asignados de mencionada o igen de nomb es a e ezés mane a su gidas
umpiniai, plg. a d. Femija < Eu emia, o co esni onimų a ian es, plg. a d.
Nas asija < Anas asija, con el inal -ij-. Palis dos de o igen aiškinimos con enidos
de los nomb es, que son y ecuen es pe sonales de co inas, susida é po el
išpli usio p és in o de nomb e con baigmeniu -ij-, plg. a d. Ma ija < Ma ijona,
asigna se solamen e del úl imo g upo de o igen, pues segunda o igen implíci a del nomb e populia idad.
La inías, g iegas, heb ajias, ge manichas y sla ichas g upos de nomb es
habi ualmen e se asignan y en o os in es igado es abajos po la didelesa
cons i uyen de su pa e e in luencia al nomb e de Li uania (LVKŽ; Zinke ičius 2008:
343483). O as excluidas g upos cons i uidas según in es igados nomb es polinkius
de dación. Romanos lenguas o mados pe sonales, pe enecien es a común
p es in os nomb es bū į (LVKŽ; Zinke ičius 2008: 480483), elegida dis ingui en uno
g upo, po que onimus jungia lenguas kininys ė, y sus cada ez más ecuen e
pasa co Li u ias (Sinke ičiū ė, G iniū ė 20146), como y o os idiomas eu opeos, po
ejemplo, okiečių (Ge ha ds 2010: 130146). Ti iando p es in us pe sonal a džius con
baigmeniu -ij as i de i alų, plg. a d. O nelija, Salezijus, ispanų, plg. a d. Ksa e ijus,
Nu ija9, p ancūzų, plg. a d. Alicijus, Aliodija, y po ugalų, plg. a d. Roma ija, lengua
Į ieną g upę išski i Ry ų kul ū os šalyse susida ę onimai, yškinan olimą
jų susida ymo a ealą. Pagal Lie u oje papli usius asmen a džius, ši g upė api-
de kilę apdai. ma a abiškos, plg. a d. Razija, i anie iškos (pe siškos), plg. a d. Da ija,
Da ijus, y indiškos, plg. a d. P ija, Sandijus, nomb es de o igen. Es a g upo
pasika ejancias onimų mayo ía (93,4 po cien o. muje es y 99,8 po cien o. a os
nomb es pe sonales) cons i uye a d. Da ija, Da ijus10, lo que indica pe i e inio
o os nomb es ca ác e y in luencias de los g iegos al nomb e. Da sepa ados
nomb es pe sonales, u in ys a ios, gene almen e dos, lygia e čius o igen
aiškinimus. Así mane a buscada ex yškin i el amaño de la pa e keliakilmių nomb es a dyne.
Kilmės g upos di ididos en VL, NLL, SL y ILL de muje es (len elėse M) y homb es (len elėse V) nomb es
pe sonales, p ime a de aisli ų iene ų, skliaus ose con pasika ejančiais a dais, skaičiai i iamais
laiko a piais pa eik i 1 len elėje. ikali g a a de cada pe íodo des inada a nomb es de nomb es y sus
jos ma y i p ocen inės ski ingos kilmės asmen a džių dalys, pi ma nu odžius
a ski ų iene ų, skliaus uose – su pasika ojančiais a dais dalis. Pasku inė e -
pa es indica . 9 Sob e los nomb es de o igen español de ciudadanos LR a dyne é. Sinke ičiū ė,
G iniū ė 2014. 10 A d. Da ijus, de lo que su gió mo e s o ma del nomb e Da ija, del pe sa idioma
adop ado al g iegos lengua, de la cual jun o con o os nomb es g iegoškais espa ció a o as lenguas
(BTN).
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1 LEN ELė. Skolin i nomb es pe sonales con baigmeniu -ijpagal g upos de o igen
Nomb es
po
o igen
Ly is Lo yniški
apodos
G aikiški
a dai
Heb ajiš ki
a dai
Ge maniš
ki a dai
Sla iški
a dai
Romaniški
a dai
Nomb es
de lenguas o ien ales
Ski kilingų mės
aiškinimų apdai
mės apdai Del
Ki os kil-
o al
NLL
nomb es
M
97 (24577)
35,8 %
(36,2 %)
114 (28439)
42,1 %
(41,8 %)
10 (13279)
3,7 %
(19,5 %)
5
(538)
1,8 %
(0,8 %)
7
(36)
2,6 %
(0,1 %)
5
(871)
1,8 %
(1,3 %)
12
(66)
4,4 %
(0,1 %)
20
(154)
7,4 %
(0,2 %)
1
(2)
0,4 %
(0 %)
271
(67962)
100 %
V
55
(977)
32,7 %
(26,5 %)
82
(2639)
48,8 %
(71,6 %)
15
(49)
8,9 %
(1,3 %)
3
(3)
1,8 %
(0,1 %)
5
(7)
3 %
(0,2 %)
1
(2)
0,6 %
(0,05 %)
1
(2)
0,6 %
(0,05 %)
6
(7)
3,6 %
(0,2 %)
0168
(3686)
100 %
SL
nomb es
M
101
(52582)
36,1 %
(66,2 %)
110
(14521)
39,3 %
(18,3 %)
5
(10611)
1,8 %
(13,3 %)
6
(433)
2,1 %
(0,5 %)
4
(50)
1,4 %
(0,1 %)
7
(832)
2,5 %
(1 %)
21
(141)
7,5 %
(0,2 %)
22
(292)
7,9 %
(0,4 %)
4
(5)
1,4 %
(0)
280
(79467)
100 %
V
72
(30781)
36,7 %
(48,9 %)
89
(31608)
45,4 %
(50,2 %)
10
(24)
5,1 %
(0 %)
2
(22)
1 %
(0 %)
4
(18)
2 %
(0 %)
3
(3)
1,5 %
(0 %)
1
(293)
0,5 %
(0,5 %)
12
(235)
6,1 %
(0,4 %)
3
(20)
1,5 %
(0 %)
196
(63004)
100 %
ILL
Nomb es
M
85
(45786)
36,2 %
(68,3 %)
71
(7198)
30,2 %
(10,7 %)
15
(6240)
6,4 %
(9,3 %)
9
(2778)
3,8 %
(4,2 %)
2
(13)
0,9 %
(0 %)
11
(293)
4,7 %
(0,4 %)
13
(1085)
5,5 %
(1,6 %)
23
(3714)
9,8 %
(5,5 %)
6
(8)
2,5 %
(0 %)
235
(67115)
100 %
V
72
(12595)
45,6 %
(51,8 %)
42
(7469)
26,5 %
(30,7 %)
12
(125)
7,6 %
(0,5 %)
4
(22)
2,5 %
(0,1 %)
0 3
(6)
1,9 %
(0 %)
2
(226)
1,3 %
(0,9 %)
21
(3852)
13,3 %
(15,9 %)
2
(11)
1,3 %
(0,1 %)
158
(24306)
100 %
VL
nomb es
M
144
(122945)
33,1 %
(57,3 %)
166
(50158)
38,2 %
(23,4 %)
18
(30130)
4,1 %
(14 %)
10
(3749)
2,3 %
(1,8 %)
9
(99)
2 %
(0,1 %)
13
(1996)
3 %
(0,9 %)
32
(1292)
7,4 %
(0,6 %)
33
(4160)
7,6 %
(1,9 %)
10
(15)
2,3 %
(0 %)
435
(214544)
100 %
V
109
(44353)
34,9 %
(48,8 %)
130
(41716)
41,7 %
(45,8 %)
25
(198)
8,1 %
(0,2 %)
6
(47)
1,9 %
(0,1 %)
6
(25)
1,9 %
(0 %)
5
(11)
1,6 %
(0 %)
2
(521)
0,6 %
(0,6 %)
26 (4094)
8,3 %
(4,5 %)
3
(31)
1 %
(0 %)
312
(90996)
100 %
A ículos A icles 247 /
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
2 Desde la g á ica úl ima de la abla se puede e que no ecu ien es speci ines
o mas de onimų cons i uyen más de un e çdalí VL a dyno 37,7 % emeninos y
37,5 % masculinos p és amos de nomb es con baigmeniu -ij-. NLL discu idos pa e
de los nomb es en Li uania ue la mayo , y SL y especialmen e ILL disminuía,
in ensi amen e a de a dyne. La mayo pa e noiku jancias pe sonales son
speci ines de la usas lengua pe im as o mas: VL ellos cons i uyen 70,1 po
cien o. muje es y 87,2 po cien o. homb es de los o mados de los nomb es en
discusión. Šių asmen a džių mažėjo SL y ILL; muje es en sus nomb e la pa e más
ma cadamen e edujo SL, homb es ILL. Aunque g an pa e de ales oníes da
ciudadanos a ciudadanos, cuyas ma iz lengua no es li uánica14, pe o es e polinkis
indica que en Li uania disminuye especí icos de de usas lengua p es in os
nomb es con LR -ij o mų į ai o ė baigmeniu. Ma e ų a dyne dydžiu se dis ingue
de ingles, i alų, y ų de i alių lenguas pe im as del g upo de nomb es, cuyas
po ciones didėjo SL y especialmen e ILL. Sin emba go de o os idiomas pe im as
nesika ojančų nomb es o mas de g upos nunca nep iligo į ai o ei, que ue de
usų kalbos pe im as speci inių o mų g upėje. Pasicic ian es o mas
speci ines de nomb es comp endió insigni icá de odos los p es i ados nomb es
pe sonales con baigmeniu -ijdalį, pues cons i uy 4,3 po cien o muje es y 9,3 po
cien o a ones onimų (ž . abelę 2). Ma e ų a dyne, compa ando con NLL, su
pa e disminuía SL, y más a de augo ILL. Vy ų a dyne es os pe sonales a džiai
NLL, cuando p es i i apellidos con baigmeniu -ijbu o a e, cons i uyó 36 po cien o, y más a de su pa e disminuía. Así speci ines o mas de nomb es yškias in luencia cuán ibina p es in os de nomb es pe sonales con baigmeniu -ijkai ai no enía.
Las más ecuen i an es pe sonalidades son speci ines o mas usas de la
lengua, dominancias VL: comp ende 92,5 po cien o. emeninas y 98,8 po cien o.
a ones a dyno. Ma e ų onimų g upo dydį NLL lėmė a d. Je genija 668,
Anas asija 546, Kla dija 530, Je dokija 526, Taisija 206, Je osinija 151, Aga ija
148, Feodosija 136 popula umas. SL es a pa e de nomb es del g upo disminuía,
plg. a d. Kla dija 231, Je dokija 109, Taisija 94 ecunumą, a más ampliamen e
papli usių a d. Je genija 864, Anas asija 548 núme o augo ne yškiai. ILL es os
nomb es pa e disminuía adelan e y el amaño del g upo pe maneció debido
plin ancio a d. Anas asija 2230, ambién a d. Je genija 293, Taisija 152 ecuencio.
NLL p es i i a os nomb es con baigmeniu -ijbu o e i (ž . 1 len elę), pe o la mayo ía de ellos
cons i ué de usas palab as pe im i a d. Vasilijus 365, Ju ijus 183, G igo ijus 179, Je genijus 174,
Dmi ijus 80. SL p oli i us p es ados a los nomb es con baigmeniu -ij-, de usų kalbos pe im as
o mas quedó ecuen ísima especí ica de los nomb es o mas de g upo, izaugus a d. Ju ijus 2657,
Je genijus 1240, Vasilijus 860, Dmi ijus 707, G igo ijus 349, Dimi ijus 155 populia umui. ILL es os
onismos pa e disminuía, aunque 14 Tokį polinkį indica XX a. p ime a mi ad y medio ciudadanos
pe sonaje ías, cuando egis ando niños ue indicada sus nacionalidad, gene almen e usas, usė, y
más a de indica la nacionalidad LR se con i ió nep i aloma.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
šios g upės a dai i oliau domina o dėl a d. Dmi ijus 252, Je genijus 238,
Ju ijus 151 de ecuencia.
Así de la lengua usas he edadas speci ines o mas de los nomb es
pasika ejancios VL cons i uyó exclusi os oníes mayo ía, aunque su pa e
disminuía desde SL. Jų kai a indica que Li uyne a dyne silps a speci inių de del
usų kalbos pe im os nomb es con baigmeniu -ijį aka, jun o y nelie u ių a dyne.
De es os nomb es cai os ambién se e, que disminuyendo a la popula idad de los
nomb es pe sonales y neplin ando nue os onimas, el amaño del g upo depende de
la ecuencia de los nomb es indi iduales, al que esc yškina a d. Anas asija casojis ILL.
Desde o os idiomas que de usos pe mi idas speci ines o mas cons i uyó
pequeña pasika ejancias nomb es pa e 7,5 po cien o de muje es y 1,2 po
cien o de a os onimų. NLL es a g upo de nomb es neapėmė más de 2 p oc.
muje es, 1 p oc. a ones in es igados nomb es. SL su pa e augo muje es
a dyne, cuando ecuen es se hizo de inglés, plg. a d. Kamilija 11, i alų, plg. a d.
E minija 13, y posiblemen e di e en es, plg. a d. Sa e ija 21, habla de pe mi i
nomb es. Ap a iados los nomb es masculinos SL ue on más a os que las
emeninas, de ellos algo se sepa a on de i alias lengua pe umi los nomb es
debido a d. E minijus 13, El ijus 11 de ecuencia. ILL muje es a dyne con inuó
aumen ó de inglés, plg. a d. Kamilija 208, E ija 137, Alisija 43, i alių, plg. a d. El ija
dalis, plg. a d. El ijus 20, O ijus 18. Tai odo, kad mo e ų a dyne nuo SL, y-
30, Giulija 10, lenguas pe im as pa e de o mas de nomb es especí icos. Vy ų
a dyne ILL ap pa augo de i alių kalbos pe im as o mas de nomb es ų desde
glų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im ų a dų dažnumui.
ILL cada ez más ecu ojasi no de usų kalbos pe im as o mas de nomb es
speci inės. La más g ande pa e a dyno de ella incluye ILL, muje es a dyne
aumen ėjus de anTaigi de o os idiomas pe im as speci ines o mas aunque
escindie on di e sai o e, abėmusios casi ečdalį p es in os nomb es con
baigmeniu -ijin en o iaus, pe o ue nedažnos suda é pasika ojančių a di e ų
a dyne nuo SL, y ų – nuo ILL daugėjo ne iš usų kalbos pe im ų speci inių
a dų o mų, ku ių į ai o ė didžiausia bu o ILL, išpli us mo e ų iš anglų, i alų,
pe iją. En ep p es in os nomb es de con baig menu -ij-, aisli ų iene ų y
pasika ejančių onimų, ecuniausios son speci ines de usų kalbos pe im as
o mas, cuyas pa es con el anscu so del iempo disminuėjo. Ma e ų y ų de i alių kalbų he edados a o mas, aunque ellos y no ue on ecuen es. Desde el inal del XX a. c eciendo de inglés, i alias lenguas pe mi idas po la pa e de los nomb es, Li uánic a dyns llega pa ešus á o os pueblos eu opeos a dyns (Wol sohn 2000: 2830).
APIBDRINIMAS
Según kilmę iš y us p es in os nomb es con baigmeniu -ijin en o ių se
de e minó que su b anduolį cons i uye la yniški y g eikiški pe sonales a džiai,
di e sai esni y ecunesni que o os g upos de o igen onimus. Lo yniškų y
A ículos A icles 249 /
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
g eikiškų onimų ecuencia es mayo que su di e sidad. Opina, que los apellidos de
es a o igen pueden domina oda Li uania p es in ame a dyne, y
ecuen ísimas de es os g upos pe sonalnji más eiké nue os onimų con
baigmeniu -ijsusida ymą. XXXXI a. aumen ó la inichas y disminuía g eikichas
po ciones de nomb es. A ski ų la yniškų nomb es pa e augo g adualmen e, y
pasika ejančių es a o igen nomb es pa e más aumen ó SL y pos e io men e
augo no an b iskamen e. A ski ų g ikiškų a dų pa e isomiau edujo ILL,
aunque pasika ejan ys g ikiški omiši SL comp ende cada ez menos a dyno, y
es e p oceso ęsiasi ILL. Vy ų a dyne, meno ene que emenines, cambiosčiai son
yškesni. Es e cambio indica que p ime o silps a ecuencias de onimien os
popula es, pos e io men e disminuía sus di e sidad, y cambios, comenzėję SL,
es más b iskes en meno in en o iue. Tokie kai os polinkiai pueden se ca ac e ís icos y de odo Li uania a dyn.
VL augusi pasika ejancias la yniškų a dų pa e mues a su impo ancia la
Li uania, especialmen e muje es, a dyne. Didelė desde NLL da ados nomb es
di e sidadé, nusis o ėjusios sus adiciones de consumo, man enido,
s y uojan is o g įžęs populia idad, plg. a d. Vik o ija, son las p incipales causas,
po las cuales la yniški asmen a džiai son ecuen es Li uania skolin ų a dų su
baigmeniu -ijin en o iuje. O os nomb es de, indi iduales de unidades, g upos son
más pequeñas, y de ellos mayo ísima di e sidad es heb ajiškų, d ejopo o igen de
la explicación y de muje es de Ry ų idiomas pe im as onimų g upėse. Dado muchos
g upos de los nomb es la a iedad de los más ma cadamen e aumen ó ILL, es o
puede se sis emá ico enómeno del nomb e Li uano, paska a plis i ediniams con baigmeniu -ij-.
Pe e inis meno es nomb es g upos de pobúdis esc yškėjo į aukus
čius asmen a džius, nes išsky us mo e ų heb ajiškus a dus dėl a d. Ma ija
pasika ojanpopulia idad, o os onimai comp ende pequeña pasika ojancias
nomb es pa e. Así muchosillos de o as o igen de los g upos de nomb es
o man neišpli é pe sonales, y ecuni o as o igen que la yniški o g eikiški
apellidos son uni iniai casos, lo que puede se ca ac e ís ico y odas Li uania
su ynui. Menos seicu ejancias de nomb es g upos de pa es comp endidos
s y a imai e eló que de la populia idad de aislos oníes pe enece su g upo pa e a dyne.
Speci ines de o os idiomas he edadas o mas de nomb es incluye casi ečdalį
noisika ojancias onimų, pe o no hay ecunes y laiky inas a dyno pe i e ía.
De ellos se puede e que en o as lenguas o a o ma á la įga ę apodos,
excep o más nelie u ėms ca ac e ís ico a d. Anas asija, más ampliamen e
que a ios siglos de adición de consumo en Li uania u in ys apellidos
neišpli o, y es o puede se ca ac e ís ico y a o os g upos pe sonales.
En ep especí icos de o os idiomas pe im as o mas de dominan de usas
lengua pe im as o mas. Con el anscu so del iempo su pa e disminuía,
aunque de o os idiomas adop adas o mas speci ines, ecuniausios ILL, p oli i us muje es de ingles, i alų, y ų de i alų
kalbų pe im iems onimams, nebu o i in dažnos. Jų kai a a spindi didėjančią
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV la di e sidad de nomb es ILL y mues a
desde XX a. inales Li uania a dyną más eqian ingles, i alų onimams, aunque
sus e ec os nep iligs a de usų kalbos pe im as nomb es in luakai.
LITERATŪRA
Ainiala Te hi, Saa elma Mina, Sjöblom Paula 2016: Names in Focus. S udia
Fennica Linguis ica 17, Helsinki: Finnish Li e a u e Socie y. DOI: 10.21435/s lin.17.
Al o d Richa d D. 1988: Naming and Iden i y. A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal
Naming P ac ices, New Ha en, Connec icu : HRAF.
Balode Laimu e, Plēsuma Ie a 2015: Re ie pe son ā di La ijā ešās ūks oš-
gades sākumā. – Onomas ica Le ica, 4. laidiens, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s,
220–251.
Bi yla 1966 – Бiрыла Мiкалай В. 1966: Беларуская антрапанiмiя, Miск: Навука i
тэхнiка.
Bloun Benjamin 2015: Pe sonal Names. – The Ox o d Handbook o he Wo d,
J. R. Taylo (ed.), Ox o d Uni e si y P ess: Ox o d, 616–633. DOI: 10.1093/
ox o dhb/9780199641604.013.011.
BTN – Behind he name [in e ne o s e ainė]: [ he e ymology and his o y o i s names].
P ieiga in e ne e: h ps://www.behind hename.com/ op/ [žiū ė a 2020-11-15].
Bush S ephen J. 2020: Ambi alence, A oidance, and Appeal: Alli e a i e Aspec s o
Anglo An h oponyms. Names 68(3), 141–155. DOI: 10.1080/00277738.2020.1775471.
De Felice Emidio 1996: Diziona io dei nomi i aliani, Moncalie i, To ino: Pozzo G os
Mon i S. p. A.
Ge ha ds Jü gen 2010: Die Mode ne und ih e Vo namen. Eine Einladung in die
Kul u soziologie, 2 Au lage, Wiesbaden: VS Ve lag ü Sozialwissenscha en, Sp inge
Fachmedien.
Ge ha ds Jü gen, Hackenb och Rol 2000: T ends and Causes o Cul u al
Mode niza ion. An Empi ical S udy o Fi s Names. – In e na ional Sociology 15(3),
501–531.
Go schald Max 1982: Deu sche Namenkunde. Unse e Familiennamen. Fün e e -
besse e Au lage mi eine Ein üh ung in die Familiennamenkunde on Rudol
Schü zeichel, Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e .
S aipsniai / A icles 251
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
Jegele ičius Sigi as 2002: Nemunai is i jo pa apija, 1 kn., Vilnius: Ka alikų
akademija.
Jo aiša Liudas 2005: K ikš o a dai XVII a. pi mos pusės Lie u oje. – Š en ieji y-
ai, š en osios mo e ys. Š en ųjų ge bimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys, Vilnius:
Aidai, 147–184.
Klima ičius Jonas 2004: Ta p au iniai žodžiai lie u iškoje eklamoje. – Reklamos
kalba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 14–32.
Leib ing Ka ha ina 2016: Gi en Names in Eu opean Naming Sys ems. – The
Ox o d Handbook o Names and Naming, C. Hough (ed.), Ox o d Uni e si y P ess:
Ox o d, 199–213. DOI: 10.1093/ox o dhb/9780199656431.013.51.
Leumann Manu 1977: La einische Lau - und Fo menleh e, München: C. H. Beck’sche
Ve lagsbuchhandlung.
LVKŽ – Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys, Lie u ių a dų kilmės žodynas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007.
NB – Namebe y [in e ne o s e ainė]: [ he #1 baby name si e, by a wide ma gin]. P ieiga
in e ne e: h ps://namebe y.com/popula _names [žiū ė a 2020-11-15].
Maciejauskienė Vi alija 1989: Ne isi a dai puošia a dyną. – Kalbos kul ū a 57,
82–86.
Maciejauskienė Vi alija 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas, Vilnius: Mokslas.
Malec Ma ia 1994: Imiona ch ześcijańskie w ś edniowiecznej Polsce, K aków: Ins y u
Języka Polskiego PAN.
Salys An anas 1983: Rink iniai aš ai 2, Roma: Lie u os Ka alikų Mokslo Akademija.
Salway Bene 1994: Wha ’s in a Name? A Su ey o Roman Onomas ic P ac ice
om c. 700 B.C. o A.D. 700. – Jou nal o Roman S udies 84, 124–145.
Siliņš Klā s 1990: La iešu pe son ā du ā dnīca, Rīga: Zinā ne.
Sinke ičiū ė Dai a 2012: 2011 m. populia iausių a dų da imo endencijos. –
Gim oji kalba 7, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2014: Populia iausi 1991–2010 m. be niukų a dai i jų da i-
mo endencijos. – Gim oji kalba 6, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2014a: Populia iausi 1991–2010 m. me gaičių a dai i jų da-
imo endencijos. – Gim oji kalba 7, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2018: Li auische Vo namen na u hema ische He kun :
T ends des le z en Jah hunde s. Onomas ica U alica 13, 243257.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Sinke ičiū ė Dai a 2020: Tendenzen on Bildung und Geb auch de bal ischen Vo namen
mi dem Su ix -(i)u in Li auen. Onomas icos es udios II Onomas ic In es iga ions II, L.
Balode, Ch . Zschieschang (eds.), Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 240259.
Sinke ičiū ė Dai a, G iniū ė Vaida 2014: Ispaniški a dai Lie u os a dyne
19912010 m. Bend inė kalba 87, 117.
Sledniko 2013 Следников Алексей Г. О передаче на латинском языке
антропонимов иноязычного происхождения. – Проблемы истории, филологии,
культуры 41(3), 262–269.
Suslo a, Supe anskaja 1991 Suslo a Anna V., Supep anska Aleksand a V.
О русских именах, Ленинград: Лениздат.
Š edas Au imas 2009: In he Cap i i y o he Ma ix, So ie Li huanian His o iog aphy,
19441985, Ams e dam, New Yo k: Rodopi.
T ijniak 2005 Трiйняк Иван İ. Словник украïнских имен, Kиï : Довiра. Vandebosch Heidi
1998: The In luence o Media on Gi en Names. Nomb es 46(4), 243262. DOI:
10.1179/nam.1998.46.4.243. El Gobie no de la República Democ á ica de Co ea (Rusia) ha
decidido p ohibi la impo ación de p oduc os ag ícolas o igina ios de la República
Democ á ica de Co ea. a dai. lkk.l Lie u os Respublikos piliečių a dų s e ainė,
Vilnius: Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, Vilniaus uni e si e as [žiū ė a 2020-09-15].
Weiss Michael 2009: Ou line o he His o ical and Compa a i e G amma o La in, Ann A bo , New Yo k: Beech S a e P ess.
Wol sohn Michael 2001: Nomen es omen. Vo namenwahl als Indika o : Me hoden und
Möglichkei en eine ‘his o ische Demoskopie. Name und Gesellscha . Soziale und
his o ische Aspek e de Namengebung und Namenen wicklung, J. Eichho , W. Seibicke, M.
Wol sohn (H sgs.), Mannheim u.a. : Duden e lag. Zinke ičius Zigmas 1977: Li u ias
an oponimika. Vilniaus li uanos nomb es pe sonales
XVII a. comienzo, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 2005: K ikščionybės iz akos Li uania. Ry ų k ikščionybė a dyno
da os, Vilnius: Ka alikų akademija.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S aipsniai / A icles 253
Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as)
The De elopmen o Bo owed Names Ending
in -ijin Li huanian (O igin)
SUMARY
An analysis o he o igin o Li huanian bo owed names ending in -ijshows ha hei co e was
cons i u ed by La in and G eek names, o he mos pa used since he 1s hal o he 20 h
cen u y. Thei equency is bigge han hei di e si y. Du ing he 20 h21s cen u ies he
numbe o names o La in o igin inc eased, whe eas hose o G eek o igin dec eased. These
changes we e mo e p onounced in he compa a i ely smalle g oup o male names han among
emale names. The o igin o o he name g oups was mo e a iega ed, e en hough hey we e
signi ican ly less nume ous. The luc ua ion in hei numbe s shows ha he equency o
di e en name g oups depends on he popula i y o indi idual names. Among he di e en
pe iods he pe iod leading o he independence o Li huania s ands ou as being he one wi h a
g ea e a ie y o names. Speci ic o ms aken om o he languages we e a he a iega ed,
bu a he same ype in equen and hus belonged o he pe iphe y o he Li huanian sys em
o names. Among speci ic o ms bo owed om o he languages hose o Russian o igin
p edomina e, aunque su núme o lige amen e disminuyó oge he wi h he expansion o name
o ms aken om English and I alian.
Į eik a 2021 m. eb e o 17 d.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Bal is ika de la Ca ed al
Ins i u o de lenguas y cul u as bál icas
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 5, Vilnius LT-01513, Li uania
dai a.sinke iciu [email p o ec ed]