Skolintų vardų su baigmeniu „-ij-“ kaita Lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp is: onomas ika. DOI: doi.o g/10.35321/all84-11 SKOLINTŲ VARDŲ SU BAIGMENIU -IJ- KAITA LIETUVOS VARDYNE (KILMĖS ASPEKTAS)1 The De elopmen o Bo owed Names Ending in -ij- in Li huanian (O igin) ANOTACIJA S aipsnyje i iamas skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius jų kilmės aspek u. Ta p i ų a dų dominuoja lo yniški i g aikiški asmen a džiai, labiausiai eikę a dyno kai ą. Ki os kilmės skolin i a dai su baigmeniu -ij- no s i bu o į ai ūs, be didelės a dy- no dalies neapėmė. Iš isų laiko a pių išsisky ė išlais in os Lie u os laiko a pis, kai susida ė didžiausia i ų a dų į ai o ė i ėmė mažė i usų kalbos į aka a dynui. Remian is skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iaus pokyčiais, išski i p elimina ūs Lie u os XX–XXI a. skolin o a dyno kai os požymiai. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių a dai, asmen a džiai, skolin i a dai, a dai su baigmeniu -ij-, a dų mados. ANNOTATION The a icle deals wi h he in en o y o Li huanian bo owed names ending in -ij- om he poin o iew o hei o igin. Names o La in and G eek o igin clea ly p edomina e. They had a majo impac on he Li huanian s ock o p ope names. Names o o he o igins we e a he a iega ed, bu hey did no make a la ge pa o he o al o p ope names. The pe iod leading o he independence o Li huania clea ly s ands ou as being he one wi h 1 S aipsnis pa eng as pagal VLKK p ojek ą Lie u os Respublikos piliečių a dai su p iesaga -ij-: skoli- nimas i da ybos polinkiai, N . K-5/2018. S aipsniai / A icles 233 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) he g ea e a ie y o names. In addi ion, Russian in luence dec eased. The changes in he in en o y o bo owed names ending in -ij- allow us o p elimina y highligh he main ea- u es o he de elopmen o Li huanian bo owed names du ing he 20 h–21s cen u ies. KEYWORDS: Li huanian names, pe sonal names, bo owed names, names ending in -ij-, name ends. ĮVADAS Lie u os Respublikos ( oliau – LR) piliečių a dyną suda o į ai ios kilmės asmen a džiai. Šalia sa os kilmės d ikamienių a dų, jų umpinių i apelia y- inių a dų, plečiamų p iesagomis, aikams duodami skolin i asmen a džiai, bei ku iami nauji a dai, pe di bus a ojamus onimus a pasi elkus apelia y us. Iš šios į ai o ės išsiski ia skolin i a dai su baigmeniu -ij-, plg. a d. Eugenijus, So ija, papli usi onimų g upė Lie u oje: iš ki ų kalbų pe im i a ski i 435 mo e ų i 312 y ų asmen a džiai (su pasika ojančiais – 214544 mo e ų i 90996 y ų a dai). Skolin i a dai su baigmeniu -ij- unkcionuoja XX–XXI a. Lie u os a dy- ne šalia nep iesaginių į ai ios kilmės a dų su baigmeniu -ij-, plg. a d. Vilija < Vilija up., Venecija < Venecija ms ., Ža ija < ža ija, Idilija < idilija, i ski ingos kilmės edinių, plg. a d. Aud on-ijus < Aud onis, Do il-ija < Do ilė, Gab iel- ijus < Gab ielius, Jus -ija < Jus ė. Tai liudija ne ik šios s uk ū os a dų pama o į ai o ę, be i skolin ų asmen a džių in eg aciją, dėl ku ios baigmuo -ij- apo naujų a dų o man u (Sinke ičiū ė 2018: 248)2. Dėl išpli imo i į akos nau- jiems onimams susida y i skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij- pasi ink i analizės objek u. Juos i ian siek a nus a y i, kokios kilmės a dai suda o analizuojamo a - dyno b anduolį, kaip ki o jų in en o ius i ku ie asmen a džiai, jų g upės la- biausiai eikė a dyno kai ą. Įgy endinan šį ikslą kel i užda iniai: 1. išski i didžiausias nesika ojančių a dų g upes pagal kilmę i ap a i jose ykusią oni- mų kai ą; 2. as i labiausiai išpli usias pasika ojančių a dų g upes pagal kilmę, iden i ikuo i dažniausius jų na ius bei apž elg i jų kai os ypa ybes; 3. a ski i speci ines a dų o mas i į e in i jų į aką a dyno pokyčiams. Pagal kai ą, y- kusią skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iuje, no ė a iš yškin i i galimus sis eminius XX–XXI a. Lie u os skolin o a dyno pokyčius. 2 Naujų a dų o man u -ij- y a apęs i La ijos a dyne, ž . Balode, Plēsuma 2015: 237–238. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV OBJEKTO SAMPRATA IR TYRIMO LAIKOTARPIAI Ti iami LR pilie ybę u inčių Lie u os i užsienio gy en ojų ienana iai, plg. a d. Vi alija, Vi ginijus, i keliana iai, plg. a d. Ada Ma ija, Au elijus Jonas, a - dai. Jų duomenys skaičiuo i ka u, p ie ienana ių a dų p idėjus ų pačių as- men a džių iš keliana ių į a dijimų skaičių. De alesnė s a is ika andama s e- ainėje a dai. lkk.l . Va dai ink i iš LR piliečių a dų egis o, 2006 m. gau o iš Gy en ojų e- gis o a nybos, a pininkaujan Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai, i pildy o iki 2018 m. (im inai). Ne isi asmen a džiai į auk i į y imą, nes gau as XX– XXI a. onimų inkinys neapėmė mi usių žmonių a dų. Todėl asmen a džiai ne odo kiekybinės s a is ikos, no s jų dažnumas a spindi a dų populia umo polinkius. Viso laiko a pio ( oliau – VL) a dais adin i asmen a džiai, duo i ai- kams nuo XX a. p adžios iki 2018 m. (im inai). Taip pa išski i a dai, ku iais pa adin a: – Nep iklausomos Lie u os laiko a piu ( oliau – NLL); ai y a 1918–1939 m. duo i a dai, kai Lie u a bu o nep iklausoma, i p ie jų p iski i anks esniais nei 1918 m. bei 1940–1943 m. duo i a dai, laiky i pe einamųjų laiko a pių asmen a džiais. – So ie mečio laiko a piu ( oliau – SL); ai y a 1944–1985 m. duo i a dai, kai Lie u a bu o okupuo a So ie ų Sąjungos, nuo jų a sky us 1986–1989 m. duo us a dus, kai Lie u oje domina o nep iklausomybės d asia, kadangi okia so ie mečio samp a a y a is o ikų da buose, plg. Š edas (2009). – Išlais in os Lie u os laiko a piu ( oliau – ILL); ai y a 1990–2018 m. duo i a dai, kai Lie u a apo nep iklausoma i , minė a, p ie jų p iski i anks esnio laiko a pio – 1986–1989 m. a dai3. Laiko a piai ski i siekian a skleis i XX–XXI a. a dų b uožus i manan , kad a dyno kai a p iklauso nuo isuomenės, kul ū os i poli ikos aidos, ku ią eikia i ki os p iežas ys – eligija, au iškumas, giminys ės yšiai, socialinė klasė (Ge ha ds 2010). Va dyno pokyčiai i i analizuojan a ski ų i pasika ojančių asmen a džių kilmės g upių p ocen ines dalis bei jų kai ą a ski ais laiko a piais. Taip siek a pa ody i jo į ai o ę i a dų da imo polinkius i iamų onimų isu- mos kon eks e. 3 Tokiais pačiais pe iodais i i lie u ių gam iniai a dai i deminu y inės p iesagos -u - ediniai (Sinke ičiū ė 2018; 2020). S aipsniai / A icles 235 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) Ty imo objek as – skolin i a dai su baigmeniu -ij-, pe im i iš ki ų kalbų i p igiję Lie u os a dyne: u i lie u ių kalbos sis emą a i inkančias o mas, plg. a d. Au elija, Lijus, Remigijus, Rija. Dėl o mos i kilmės ka u analizuo i a dų a ian ai, umpiniai su baigmeniu -ij-, a si adę a e ezės būdu, plg. a d. Licija < Felicija, Na olijus < Ana olijus, Tilija < O ilija. Skolin ų a dų kilmė nus a y a i paskelb a LVKŽ, s e ainėje a dai. lkk.l , odėl oliau neka o a, išsky us a ski- us a ejus. Ti ą in en o ių suda ė isi lie u ių kalbos sis emą a i inkan ys LR piliečių a dai, a p ku ių bu o i LR piliečiams, ku ių lie u ių kalba nė a gim- oji, duo ų asmen a džių4. Todėl y imo ezul a ai odo isos Lie u os a dyno kai os polinkius. Iden i ikuojan y imo objek ą p oblemiška bu o ski i p iesagų edinius, nes dalis pabaigos -ij- u inčių a dų gali bū i ne ik skolin i, be i lie u ių kalboje susida ę p iesagų ediniai. Jų sky imo k i e ijais pasi ink a asmen a - džių kon eks as i a ski ais a ejais kalbõs5, iš ku ios galėjo bū i pe im as a das, į aka. Tuo emian is ediniais laiky i onimai, egzis uojan ys šalia a dų, ku ie u i okį pa į kamieną su ki u baigmeniu, o Lie u oje papli ę jų pama u galin ys bū i asmen a džiai. Dėl o ediniais laiky i, pa yzdžiui, a d. Al onsija, nes Lie u oje duo i a d. Al onsas, Al onsa, Al onsė, aip pa Al onsina, no s p ancūzų, anglų kalbose a ojamas a d. Alphonsia (BTN, NB), a a d. Al enija, nes Lie u oje duo i a d. Al is, Al a, Al ė, aip pa Al i a, Al e a, no s anglų kalboje a oja- mas a d. Al enia (BTN). Skolin a a d. Al onsija, Al enija kilmė laiky a an ine, šie a dai į i iamų onimų in en o ių ne auk i. Dėl susida ymo kon eks o skolin ais laiky i onimai, ku ie baigmeniu -ij- iš- plės i oje kalboje, ku ioje a si ado, a y a ki os ly ies asmens a dai, pada y- i iš o pa ies kamieno a do. Dėl o skolin u laiky as, pa yzdžiui, a d. Nadija, ku is y a sla iškas a das, susida ęs a ba usų kalboje iš a d. Nadežda um- pinio Nadia, a ba pe im as iš uk ainiečių (T ijniak 2005: 244), no s Lie u os a dyne y a a d. Nada, Nadė. Skolin iems a dams p iski as a d. Ma celija, pada y as pagal Lie u oje a ojamą a d. Ma celijus, ku is su p iesaga pe im- as iš lo ynų kalbos (LVKŽ 228), no s Lie u oje duo i a d. Ma cela, Ma celė, Ma celius, Ma celis, aip pa Ma celina. Kai a das su baigmeniu -ij- y a plačiai papli ęs keliose kalbose, okie asmen a džiai aip pa laiky i skolin ais. Toks y a, 4 Į onimų in en o ių ne auk os lie u ių kalbai nebūdingos a dų o mos, ne u inčios įp as ų ly į odančių galūnių a už ašy os aidžių samplaikomis, šnekamojoje lie u ių kalboje a ojami a dų a ian ai a jų pe di biniai, išsky us ekomenda imo adiciją adin i aikus u inčius asmen a - džius (ž . LVKŽ), plg. a d. Kas ancija šalia Kons ancija, bei ie o a diniai asmen a džiai, plg. a d. Kaspija < Kaspija, plg. Kaspijos jū a. 5 XX a. skolin ą a dyną labiausiai eikė usų, o nuo XX a. pabaigos – anglų, i alų kalbos, ž . oliau. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV pa yzdžiui, a d. E ija, a ojamas anglų, plg. a d. E ia (BTN, NB), i alų, plg. a d. E ia (De Felice 1996: 162), la ių, plg. a d. E ija (Siliņš 1990: 122), i ki- u , no s Lie u oje papli ęs a d. E a. P iesaginė okio pobūdžio a dų da yba laiky a an ine, o šie onimai i i ka u su ki ais skolin ais a dais. Dėl o skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a sąlygiškas, nes dalis a dų galėjo a si as i dėl ki ų p iežasčių nei many a. No s nė a ikslios XX a. a dų kiekybinės s a is ikos, be išski i y imo laiko a piai padeda iš yškin i a dų kai os polinkius i liudija bend us a ski ų pe iodų a dyno b uožus. SKOLINTŲ VARDŲ TYRIMO BŪKLĖ LIETUVOJE Skolin i Lie u os a dyno asmen a džiai nė a sulaukę nuoseklios analizės: ūks a da bų, ku iuose i iama a ski a skolin ų a dų kilmės a s uk ū os g u- pė. Dėl o apie pokyčius skolin ų asmen a džių in en o iuje žinoma mažai. Skolin ų iš ki ų kalbų asmen a džių Lie u oje pasi aikyda o iki 1387 m. k ikš o (Zinke ičius 2005; 2008: 343–351), po ku io šie a dai pli o i įsi i - ino a dyne. Vi alija Maciejauskienė (1991: 31–49) nus a ė, kad o muojan is d ina ei lie u ių į a dijimo sis emai asmenų į a dijimuose, už ašy uose nuo XVII a., pi mojo na io pozicijoje domina o k ikš o a dai, isuo inai a o i nuo XVIII a. Iki XX a. p adžios aikų a dai bu o k ikš a a džiai, ėliau adosi au inių asmen a džių, naujų skolin ų a dų, pe di binių, edinių bei suku ų a dų. Iš is o ijos šal inių ma y i, kad skolin i a dai su baigmeniu -ij- Lie u oje pli o po k ikš o i a ski i asmen a džiai išpopulia ėjo įsi i inus k ikščionybei. Zigmas Zinke ičius (1977: 52) nus a ė, kad XVII a. p adžioje Vilniaus mies e bu o dažni g aikiškas a d. So ija i lo yniškas a d. Liucija. Pagal Liudą Jo aišą (2005: 147–184), XVII a. pi mos pusės Lie u os k ikš o me ikuose dažniausiai pasi aikyda o mo e ų g aikiški a d. So ija, Anas azija i lo yniški a d. Apolonija, Liucija, Cecilija, o y ų a dyne a ski uose egionuose dažnesni bu o heb ajiš- ki a d. Elijas, Zaka ijas. Jie odo, kad skolin iems asmen a džiams įsi i inus mo e ų a dyne a si ado dažnų skolin ų a dų su baigmeniu -ij-, o šio baigmens onimai neišpli o y ų a dyne. XVII a. mo e ų a dų mados kei ėsi g eičiau nei y ų (Zinke ičius 1977: 52–53), kas liudija uni e saliją, ma omą iš ki ų kalbų a dų, nes isuo inai y- ų a dynas y a pas o esnis (Al o d 1988: 150–155). Mo e ų a dų kai a pas- ebima iš XVII a. an os pusės Vilniuje padidėjusio lo yniško a d. Kons ancija (Zinke ičius 1977: 52–53), Nemunaičio pa apijoje – lo yniško a d. Rozalija (Jegele ičius 2002: 299) i sumažėjusio anksčiau minė ų mo e ų a dų S aipsniai / A icles 237 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) populia umo. Taigi XVII a. an oje pusėje skolin i y ų a dai su baigmeniu -ij- išliko e esni už mo e ų, o mo e ų a dyne dažniausi bu o g aikiški, lo yniški skolin i asmen a džiai. XVIII–XIX a. Lie u os a dų dažnumas nė a i as. Nus a y a, kad XX a. pabaigoje – XXI a. dažni lo yniški me gaičių naujagimių a d. Vik o ija, Emilija (Sinke ičiū ė 2012; 2014a), o skolin i be niukų naujagimių asmen a džiai su baigmeniu -ij- nė a išpli ę (Sinke ičiū ė 2012; 2014). Tai odo, kad Lie u oje i ėlesniais amžiais y a populia ių skolin ų mo e ų a dų su baigmeniu -ij-, daž- niausiai lo yniškų i g aikiškų asmen a džių, o y ų a dyne dažnumu, kaip i anksčiau, šiek iek išsiski ia heb ajiški skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij-. Ti ian Lie u os skolin us a dus dėmesio ski a išpli usiems asmen a - džiams su baigmeniu -ij-. Vienas jų y a a d. Ma ija, ku io a ojimą Vaka ų i Bizan ijos kul ū ose, a ėjimą į Lie u ą, kilmę i a ian us lie u ių a mėse ap- a ė An anas Salys (1983: 101–104)6. Dalies i ų a dų kilmė p is a y a LVKŽ, ku pa eik a i a minių a ian ų, o asmen a džiai iš LVKŽ y a apę ekomen- da imo a o i adiciją u inčiais a dais. Zinke ičius (2008: 352–483) aip pa pa eikė dalies skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kilmę7, o isų skolin ų a dų, aikams duo ų XX–XXI a., kilmė nu ody a s e ainėje a dai. lkk.l , ku pa eik- a jų umpinių, a ian ų. Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius y a iden i ikuo as. P idu ina, kad XX–XXI a. a p kalbos kul ū os požiū iu e in ų a dų pa- eko i skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij-. LVKŽ pa eik i neišpli ę, pa yz- džiui, a d. Hono ijus, As e ija, laiky i s e imais lie u ių kalbai (Maciejauskienė 1989: 83). Jonui Klima ičiui (2004: 16–25) a odė, kad inden i ikacinės a do unkcijos ne u i, pa yzdžiui, a d. Ad ija, Sidonija, Amelijus, Li ijus. Tokios y- ėjų pas abos liudija pas angas saugo i lie u ių a dyną nuo ki ų kalbų a dų į akos. Ki a e us, oks jų e inimas odo, kad dalis asmen a džių su baigme- niu -ij- nė a išpli ę i dėl o a odo neįp as i. Taigi skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ius nus a y as, no s i as ne- daug. Nuo k ikščionybės p iėmimo Lie u oje išpli ę šio baigmens onimai y a būdingesni mo e ų a dynui. No s asmen a džių mados kei ėsi, be mo e ų a - dyne dažniausi bu o g aikiški, lo yniški, o y ų – kiek dažniau pasi aikė heb a- jiški a dai. 6 Salys (1983: 81–86) p is a ė a d. Ju ijus, lie u iams įp as o a d. Ju gis a ian o, už ašymo polin- kius, ap a damas kilmę i papli imo ki ose kalbose is o iją. Taip pa Salio (1983: 118–122) pa- eik ame a d. Mo iejus ap aše minimas nuo XX a. pabaigos Lie u oje papli ęs jo a ian as Ma ijas, Ma ijus. 7 Paminėjo i iš jų a si adusias pa a des, be jos Lie u os a dyne nė a dažnos. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV SKOLINTI VARDAI SU BAIGMENIU -IJ- PAGAL KILMĘ Skolin i a dai su baigmeniu -ij- y a susida ę į ai iose kalbose. G aikiški i lo yniški asmen a džiai su baigmeniu -ij-, ku ių dalis išpli o Lie u oje nuo XVII a., susi o ma o šių kalbų apelia y us išplė us p iesaga lo . -ius, g . -ιος, be ki ų, u ėjusia pa oniminę unkciją i įėjusia į sudu inių p iesagų, su ku iomis suda omi asmen a džiai, sudė į (Leumann 1977: 288–302; Weiss 2009: 274– 278). Tokios s uk ū os onimai dažni isos Eu opos a dus eikusiame omėnų a dyne (Salway 1994: 136–137), o pagal juos p idedan baigmenį -ius lo ynin i ki i a dai (Go schald 1982: 61–63). Daugelis iki XX a. idu io Lie u os skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij- pe im i iš kaimynų aka ų i y ų sla ų, ku a sisky us ka alikų i p a osla ų eligijoms įsi i ino ski ingi š en ųjų a dai, nusis o ėjo ne ienodos jų o - mos dėl kalbos aidos i o mų a ojimo adicijos (Bi yla 1966; Malec 1994; Sledniko 2013: 266–267; Leib ing 2016: 204). Daugelis lie u ių k ikščioniškų asmen a džių o mų y a pe im os iš lenkų a dyno, ku pa ekę skolin i a dai su -ius pa y ė daug pokyčių (Malec 1994: 68–71; su li e a ū a). Dėl o lenkų, ka - u i lie u ių, k ikščioniškų a dų o mos ski iasi nuo ki ų kalbų a dų o mų. Asmen a džiai su pabaigos -ij- dažni usų, bal a usių i ki ose y ų sla ų kal- bose, o mo e ų i y ų a dai ski iasi ien galūne (Bi yla 1966: 324; Suslo a, Supe anskaja 1991: 11, 100). P idėjus baigmenį -ij- usų kalboje adosi i naujų a dų, ku ie pli o į ki as kalbas. Šiuos onimus sunku ski i nuo p iesagų edinių, susida iusių lie u ių kalboje (ž . anksčiau). Lie u oje papli ę i daugiau skolin ų asmen a džių su baigmeniu -ij-, pe im ų iš ki ų kalbų, plg. a d. Mija, Ma ija, Sandija, Tobijas, kas odo a dyno į ai o ę. Dalis naujų skolin ų a dų su baigmeniu -ij- Lie u oje a ojami nuo XX a. pabaigos, nes sus ip ėjus medijų į akai8 asmen a džiai in ensy iau skolinami ie- siogiai iš ki ų kalbų, dažniausiai – iš anglų (Ge ha ds, Hackenb och 2000: 518– 520). No s aikai dažnai adinami giminių, d augų a s a bių asmenų asmen- a džiais, be a dų jiems ieškoma i knygose, in e ne e skelbiamuose onimų są ašuose (Bloun 2015: 621–623). Dėl o didėja naujų skolin ų a dų skaičius. Tokia kai a y a įp as as eiškinys, nes ik inė leksika iš ienos kalbos į ki ą pe ima- ma leng iau nei bend inė leksika (Ainiala, Saa elma, Sjöblom 2016: 136–137). Skolin i a dai su baigmeniu -ij- bu o sug upuo i i išski os lo yniškos, plg. a d. Remigijus, Vi ginija, g aikiškos, plg. a d. Egidijus, S e anija, heb ajiškos, plg. 8 Pe medijas ne ik plin a nauji a dai, be jos u i į akos indi idualizuojan ė ų įgy as a dų aso- ciacijas a suku ia a dų į aizdžių s e eo ipus isuomenėje (Vandebosch 1998: 244–247). S aipsniai / A icles 239 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) a d. Solomonija, Zacha ijus, ge maniškos, plg. a d. Amelija, O iljus, sla iškos, plg. a d. Nadija, Radijus, omaniškos, plg. a d. Alicija, Ksa e ijus, papli usių iš Ry ų kalbų, plg. a d. Sandijus, Va akija, ski ingų kilmės aiškinimų, plg. a d. A ijus, O olija, i ki os kilmės asmen a džių g upės. Šioms g upėms p iski i iš minė os kilmės a dų a e ezės būdu a si adę umpiniai, plg. a d. Femija < Eu emija, a umpesni onimų a ian ai, plg. a d. Nas asija < Anas asija, u in- ys pabaigos -ij-. Dalis du kilmės aiškinimus u inčių a dų, ku ie y a i dažnų asmen a džių umpinai, susida ę dėl išpli usio skolin o a do su baigmeniu -ij-, plg. a d. Ma ija < Ma ijona, p iski i ien pas a ojo kilmės g upei, nes an a kilmė implikuo a a do populia umo. Lo yniškų, g aikiškų, heb ajiškų, ge maniškų i sla iškų a dų g upės įp as- ai ski iamos i ki ų y ėjų da buose dėl didelės suda omos jų dalies i į akos Lie u os a dynui (LVKŽ; Zinke ičius 2008: 343–483). Ki os išski os g upės suda y os pagal i iamų a dų da imo polinkius. Romanų kalbose susida iusius asmen a džius, pa enkančius į bend ą skolin ų a dų bū į (LVKŽ; Zinke ičius 2008: 480–483), pasi ink a išski i į ieną g upę, nes onimus jungia kalbų giminys ė, o jų is dažniau pasi aiko lie u ių (Sinke ičiū ė, G iniū ė 2014), kaip i ki ų Eu opos kalbų, pa yzdžiui, okiečių (Ge ha ds 2010: 130–146), a dynuose. Ti ian skolin us asmen a džius su baigmeniu -ij- as i iš i alų, plg. a d. O nelija, Salezijus, ispanų, plg. a d. Ksa e ijus, Nu ija9, p ancūzų, plg. a d. Alicijus, Aliodija, i po ugalų, plg. a d. Roma ija, kalbų kilę a dai. Į ieną g upę išski i Ry ų kul ū os šalyse susida ę onimai, yškinan olimą jų susida ymo a ealą. Pagal Lie u oje papli usius asmen a džius, ši g upė api- ma a abiškos, plg. a d. Razija, i anie iškos (pe siškos), plg. a d. Da ija, Da ijus, i indiškos, plg. a d. P ija, Sandijus, kilmės a dus. Šios g upės pasika ojančių onimų daugumą (93,4 p oc. mo e ų i 99,8 p oc. y ų asmen a džių) suda o a d. Da ija, Da ijus10, kas odo pe i e inį ki ų a dų pobūdį i g aikų kalbos į a- ką a dynui. Da a ski i asmen a džiai, u in ys kelis, dažniausiai – du, lygia- e čius kilmės aiškinimus. Tokiu būdu siek a iš yškin i keliakilmių a dų dalies dydį a dyne. Kilmės g upėmis suski s y ų VL, NLL, SL i ILL mo e ų (len elėse – M) i y ų (len elėse – V) asmen a džių, pi ma a ski ų iene ų, skliaus uose – su pasika ojančiais a dais, skaičiai i iamais laiko a piais pa eik i 1 len elėje. Iš jos ma y i p ocen inės ski ingos kilmės asmen a džių dalys, pi ma nu odžius a ski ų iene ų, skliaus uose – su pasika ojančiais a dais dalis. Pasku inė e - ikali g a a ski a kiek ieno laiko a pio a dų skaičiams i jų dalims nu ody i. 9 Apie ispanų kilmės a dus LR piliečių a dyne ž . Sinke ičiū ė, G iniū ė 2014. 10 A d. Da ijus, iš ku io a si ado mo e s a do o ma Da ija, iš pe sų kalbos pe im as į g aikų kalbą, iš ku ios ka u su ki ais g aikiškais a dais išpli o į ki as kalbas (BTN). DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 1 LEN ELė. Skolin i asmen a džiai su baigmeniu -ij- pagal kilmės g upes Va dai pagal kilmę Ly is Lo yniški a dai G aikiški a dai Heb ajiš ki a dai Ge maniš - ki a dai Sla iški a dai Romaniški a dai Ry ų kalbų a dai Ski ingų kil mės aiški- nimų a dai Ki os kil- mės a dai Iš iso NLL a dai M 97 (24577) 35,8 % (36,2 %) 114 (28439) 42,1 % (41,8 %) 10 (13279) 3,7 % (19,5 %) 5 (538) 1,8 % (0,8 %) 7 (36) 2,6 % (0,1 %) 5 (871) 1,8 % (1,3 %) 12 (66) 4,4 % (0,1 %) 20 (154) 7,4 % (0,2 %) 1 (2) 0,4 % (0 %) 271 (67962) 100 % V 55 (977) 32,7 % (26,5 %) 82 (2639) 48,8 % (71,6 %) 15 (49) 8,9 % (1,3 %) 3 (3) 1,8 % (0,1 %) 5 (7) 3 % (0,2 %) 1 (2) 0,6 % (0,05 %) 1 (2) 0,6 % (0,05 %) 6 (7) 3,6 % (0,2 %) 0168 (3686) 100 % SL a dai M 101 (52582) 36,1 % (66,2 %) 110 (14521) 39,3 % (18,3 %) 5 (10611) 1,8 % (13,3 %) 6 (433) 2,1 % (0,5 %) 4 (50) 1,4 % (0,1 %) 7 (832) 2,5 % (1 %) 21 (141) 7,5 % (0,2 %) 22 (292) 7,9 % (0,4 %) 4 (5) 1,4 % (0) 280 (79467) 100 % V 72 (30781) 36,7 % (48,9 %) 89 (31608) 45,4 % (50,2 %) 10 (24) 5,1 % (0 %) 2 (22) 1 % (0 %) 4 (18) 2 % (0 %) 3 (3) 1,5 % (0 %) 1 (293) 0,5 % (0,5 %) 12 (235) 6,1 % (0,4 %) 3 (20) 1,5 % (0 %) 196 (63004) 100 % ILL a dai M 85 (45786) 36,2 % (68,3 %) 71 (7198) 30,2 % (10,7 %) 15 (6240) 6,4 % (9,3 %) 9 (2778) 3,8 % (4,2 %) 2 (13) 0,9 % (0 %) 11 (293) 4,7 % (0,4 %) 13 (1085) 5,5 % (1,6 %) 23 (3714) 9,8 % (5,5 %) 6 (8) 2,5 % (0 %) 235 (67115) 100 % V 72 (12595) 45,6 % (51,8 %) 42 (7469) 26,5 % (30,7 %) 12 (125) 7,6 % (0,5 %) 4 (22) 2,5 % (0,1 %) 0 3 (6) 1,9 % (0 %) 2 (226) 1,3 % (0,9 %) 21 (3852) 13,3 % (15,9 %) 2 (11) 1,3 % (0,1 %) 158 (24306) 100 % VL a dai M 144 (122945) 33,1 % (57,3 %) 166 (50158) 38,2 % (23,4 %) 18 (30130) 4,1 % (14 %) 10 (3749) 2,3 % (1,8 %) 9 (99) 2 % (0,1 %) 13 (1996) 3 % (0,9 %) 32 (1292) 7,4 % (0,6 %) 33 (4160) 7,6 % (1,9 %) 10 (15) 2,3 % (0 %) 435 (214544) 100 % V 109 (44353) 34,9 % (48,8 %) 130 (41716) 41,7 % (45,8 %) 25 (198) 8,1 % (0,2 %) 6 (47) 1,9 % (0,1 %) 6 (25) 1,9 % (0 %) 5 (11) 1,6 % (0 %) 2 (521) 0,6 % (0,6 %) 26 (4094) 8,3 % (4,5 %) 3 (31) 1 % (0 %) 312 (90996) 100 % S aipsniai / A icles 247 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) Iš 2 len elės pasku inės g a os ma y i, kad nesika ojančios speci inės oni- mų o mos suda o daugiau nei ečdalį VL a dyno – 37,7 p oc. mo e ų i 37,5 p oc. y ų skolin ų a dų su baigmeniu -ij-. NLL ap a iamų a dų dalis Lie u oje bu o didžiausia, o SL i ypač ILL – mažėjo, in ensy iau y ų a dyne. Daugiausia nesika ojančių asmen a džių y a speci inės iš usų kalbos pe im- os o mos: VL jie suda o 70,1 p oc. mo e ų i 87,2 p oc. y ų ap a iamų a - dų o mų. Šių asmen a džių mažėjo SL i ILL; mo e ų a dyne jų dalis yškiau sumažėjo SL, y ų – ILL. No s didelė dalis okių onimų duo i LR piliečiams, ku ių gim oji kalba nė a lie u ių kalba14, be šis polinkis odo, kad Lie u oje mažėja speci inių iš usų kalbos skolin ų a dų su baigmeniu -ij- o mų į ai o ė. Mo e ų a dyne dydžiu išsiski ia iš anglų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im ų a dų g upės, ku ių dalys didėjo SL i ypač ILL. Vis dėl o iš ki ų kalbų pe im- ų nesika ojančų a dų o mų g upės niekada nep ilygo į ai o ei, ku i bu o iš usų kalbos pe im ų speci inių o mų g upėje. Pasika ojančios speci inės a dų o mos apėmė nedidelę isų skolin ų as- men a džių su baigmeniu -ij- dalį, nes suda ė 4,3 p oc. mo e ų i 9,3 p oc. y- ų onimų (ž . 2 len elę). Mo e ų a dyne, lyginan su NLL, jų dalis mažėjo SL, o ėliau augo ILL. Vy ų a dyne šie asmen a džiai NLL, kai skolin i a dai su baigmeniu -ij- bu o e i, suda ė 36 p oc., o ėliau jų dalis mažėjo. Taigi speci- inės a dų o mos yškios kiekybinės į akos skolin ų asmen a džių su baigme- niu -ij- kai ai ne u ėjo. Dažniausi pasika ojan ys asmen a džiai y a speci inės usų kalbos o - mos, dominuojančios VL: apima 92,5 p oc. mo e ų i 98,8 p oc. y ų a dy- no. Mo e ų onimų g upės dydį NLL lėmė a d. Je genija 668, Anas asija 546, Kla dija 530, Je dokija 526, Taisija 206, Je osinija 151, Aga ija 148, Feodosija 136 populia umas. SL šios g upės a dų dalis mažėjo, plg. a d. Kla dija 231, Je dokija 109, Taisija 94 dažnumą, o plačiausiai papli usių a d. Je genija 864, Anas asija 548 skaičius augo ne yškiai. ILL šių a dų dalis mažėjo oliau i g u- pės dydis išliko dėl plin ančio a d. Anas asija 2230, aip pa a d. Je genija 293, Taisija 152 dažnumo. NLL skolin i y ų a dai su baigmeniu -ij- bu o e i (ž . 1 len elę), be jų daugumą suda ė iš usų kalbos pe im i a d. Vasilijus 365, Ju ijus 183, G igo ijus 179, Je genijus 174, Dmi ijus 80. SL išpli us skolin iems a dams su baigme- niu -ij-, iš usų kalbos pe im os o mos liko dažniausia speci inių a dų o mų g upe, išaugus a d. Ju ijus 2657, Je genijus 1240, Vasilijus 860, Dmi ijus 707, G igo ijus 349, Dimi ijus 155 populia umui. ILL šių onimų dalis mažėjo, no s 14 Tokį polinkį odo XX a. pi mos pusės i idu io LR piliečių asmen a džiai, kai egis uojan aikus bu o nu odoma jų au ybė, dažniausiai – usas, usė, o ėliau nu ody i au ybę apo nep i aloma. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV šios g upės a dai i oliau domina o dėl a d. Dmi ijus 252, Je genijus 238, Ju ijus 151 dažnumo. Taigi iš usų kalbos pe im os speci inės pasika ojančių a dų o mos VL su- da ė išski ų onimų daugumą, no s jų dalis mažėjo nuo SL. Jų kai a odo, kad Lie u os a dyne silps a speci inių iš usų kalbos pe im ų a dų su baigmeniu -ij- į aka, ka u i nelie u ių a dyne. Iš šių a dų kai os aip pa ma y i, kad mažėjan asmen a džių populia umui i neplin an naujiems onimams, g upės dydis p iklauso nuo a ski ų a dų dažnumo, ku į iš yškina a d. Anas asija a e- jis ILL. Iš ki ų kalbų nei iš usų pe im os speci inės o mos suda ė mažą pasika o- jančių a dų dalį – 7,5 p oc. mo e ų i 1,2 p oc. y ų onimų. NLL šios a - dų g upės neapėmė daugiau nei 2 p oc. mo e ų, 1 p oc. y ų i iamų a dų. SL jų dalis augo mo e ų a dyne, kai dažnesni apo iš anglų, plg. a d. Kamilija 11, i alų, plg. a d. E minija 13, i galimai ski ingų, plg. a d. Sa e ija 21, kalbų pe im i a dai. Ap a iami y ų a dai SL bu o e esni už mo e ų, iš jų šiek iek išsisky ė iš i alų kalbos pe im i a dai dėl a d. E minijus 13, El ijus 11 dažnu- mo. ILL mo e ų a dyne oliau didėjo iš anglų, plg. a d. Kamilija 208, E ija 137, Alisija 43, i alų, plg. a d. El ija 30, Giulija 10, kalbų pe im ų speci inių a dų o mų dalis. Vy ų a dyne ILL ap pa augo iš i alų kalbos pe im ų a dų o mų dalis, plg. a d. El ijus 20, O ijus 18. Tai odo, kad mo e ų a dyne nuo SL, y- ų – nuo ILL is dažniau ka ojasi ne iš usų kalbos pe im os speci inės a dų o mos. Didžiausią a dyno dalį jos apima ILL, mo e ų a dyne padidėjus iš an- glų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im ų a dų dažnumui. Taigi iš ki ų kalbų pe im os speci inės o mos no s išsisky ė į ai o e, apė- musios be eik ečdalį skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iaus, be bu- o nedažnos – suda ė pasika ojančių a dų pe i e iją. Ta p skolin ų a dų su baig meniu -ij-, a ski ų iene ų i pasika ojančių onimų, dažniausios y a speci- inės iš usų kalbos pe im os o mos, ku ių dalys laikui bėgan mažėjo. Mo e ų a dyne nuo SL, y ų – nuo ILL daugėjo ne iš usų kalbos pe im ų speci inių a dų o mų, ku ių į ai o ė didžiausia bu o ILL, išpli us mo e ų iš anglų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im oms o moms, no s jie i nebu o dažni. Nuo XX a. pabaigos didėjan iš anglų, i alų kalbų pe im ų a dų daliai, Lie u os a dynas ampa panašus į ki ų Eu opos au ų a dynus (Wol sohn 2000: 28–30). APIBENDRINIMAS Pagal kilmę iš y us skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o ių nus a y a, kad jų b anduolį suda o lo yniški i g aikiški asmen a džiai, į ai esni i dažnes- ni už ki ų kilmės g upių onimus. Lo yniškų i g aikiškų onimų dažnumas y a S aipsniai / A icles 249 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) didesnis už jų į ai o ę. Many ina, kad šios kilmės a dai gali dominuo i isos Lie u os skolin ame a dyne, o dažniausi šių g upių asmen a džiai labiausiai eikė naujų onimų su baigmeniu -ij- susida ymą. XX–XXI a. didėjo lo yniškų i mažėjo g aikiškų a dų dalys. A ski ų lo y- niškų a dų dalis augo palaipsniui, o pasika ojančių šios kilmės a dų dalis la- biausiai padidėjo SL i ėliau augo ne aip yškiai. A ski ų g aikiškų a dų dalis ma omiau sumažėjo ILL, no s pasika ojan ys g aikiški a dai nuo SL apima is mažiau a dyno, o šis p ocesas ęsiasi ILL. Vy ų a dyne, mažesniame už mo- e ų, pokyčiai y a yškesni. Ši kai a odo, kad pi ma silps a populia ių onimų dažnumas, ėliau mažėja jų į ai o ė, o pokyčiai, p asidėję SL, y a yškesni ma- žesniame in en o iuje. Tokie kai os polinkiai gali bū i būdingi i isam Lie u os a dynui. VL augusi pasika ojančių lo yniškų a dų dalis odo jų s a bą Lie u os, ypač mo e ų, a dyne. Didelė nuo NLL duodamų a dų į ai o ė, nusis o ėjusios jų a ojimo adicijos, išlaiky as, s y uojan is a g įžęs populia umas, plg. a d. Vik o ija, y a pag indinės p iežas ys, dėl ku ių lo yniški asmen a džiai y a daž- niausi Lie u os skolin ų a dų su baigmeniu -ij- in en o iuje. Ki ų a dų, a ski ų iene ų, g upės y a mažesnės, o iš jų didžiausia į ai o ė y a heb ajiškų, d ejopo kilmės aiškinimo i mo e ų iš Ry ų kalbų pe im ų oni- mų g upėse. Kadangi daugelio g upių a dų į ai o ė yškiausiai didėjo ILL, ai gali bū i sis eminis Lie u os a dyno eiškinys, paska a plis i ediniams su baig- meniu -ij-. Pe i e inis mažesnių a dų g upių pobūdis iš yškėjo į aukus pasika ojan- čius asmen a džius, nes išsky us mo e ų heb ajiškus a dus dėl a d. Ma ija populia umo, ki i onimai apima mažą pasika ojančių a dų dalį. Taigi daugelį ki os kilmės a dų g upių suda o neišpli ę asmen a džiai, o dažni ki os kilmės nei lo yniški a g aikiški a dai y a iene iniai a ejai, kas gali bū i būdinga i isos Lie u os a dynui. Mažesnių pasika ojančių a dų g upių apimamų dalių s y a imai a skleidė, kad nuo a ski ų onimų populia umo p iklauso jų g upės dalis a dyne. Speci inės iš ki ų kalbų pe im os a dų o mos apima be eik ečdalį ne- sika ojančių onimų, ačiau nė a dažnos i laiky inos a dyno pe i e ija. Iš jų ma y i, kad ki ose kalbose ki ą o mą įga ę a dai, išsky us daugiau nelie u- ėms būdingą a d. Anas asija, plačiau nei kelių šim mečių a ojimo adiciją Lie u oje u in ys a dai neišpli o, o ai gali bū i būdinga i ki oms asmen a - džių g upėms. Ta p speci inių iš ki ų kalbų pe im ų o mų dominuoja iš usų kalbos pe - im os o mos. Laikui bėgan jų dalis mažėjo, no s iš ki ų kalbų pe im os spe- ci inės o mos, dažniausios ILL, išpli us mo e ų iš anglų, i alų, y ų – iš i alų kalbų pe im iems onimams, nebu o i in dažnos. Jų kai a a spindi didėjančią DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV a dų į ai o ę ILL i odo nuo XX a. pabaigos Lie u os a dyną labiausiai ei- kian anglų, i alų onimams, no s jų po eikis nep ilygs a iš usų kalbos pe im ų a dų į akai. LITERATŪRA Ainiala Te hi, Saa elma Mina, Sjöblom Paula 2016: Names in Focus. S udia Fennica Linguis ica 17, Helsinki: Finnish Li e a u e Socie y. DOI: 10.21435/s lin.17. Al o d Richa d D. 1988: Naming and Iden i y. A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal Naming P ac ices, New Ha en, Connec icu : HRAF. Balode Laimu e, Plēsuma Ie a 2015: Re ie pe son ā di La ijā ešās ūks oš- gades sākumā. – Onomas ica Le ica, 4. laidiens, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 220–251. Bi yla 1966 – Бiрыла Мiкалай В. 1966: Беларуская антрапанiмiя, Miск: Навука i тэхнiка. Bloun Benjamin 2015: Pe sonal Names. – The Ox o d Handbook o he Wo d, J. R. Taylo (ed.), Ox o d Uni e si y P ess: Ox o d, 616–633. DOI: 10.1093/ ox o dhb/9780199641604.013.011. BTN – Behind he name [in e ne o s e ainė]: [ he e ymology and his o y o i s names]. P ieiga in e ne e: h ps://www.behind hename.com/ op/ [žiū ė a 2020-11-15]. Bush S ephen J. 2020: Ambi alence, A oidance, and Appeal: Alli e a i e Aspec s o Anglo An h oponyms. Names 68(3), 141–155. DOI: 10.1080/00277738.2020.1775471. De Felice Emidio 1996: Diziona io dei nomi i aliani, Moncalie i, To ino: Pozzo G os Mon i S. p. A. Ge ha ds Jü gen 2010: Die Mode ne und ih e Vo namen. Eine Einladung in die Kul u soziologie, 2 Au lage, Wiesbaden: VS Ve lag ü Sozialwissenscha en, Sp inge Fachmedien. Ge ha ds Jü gen, Hackenb och Rol 2000: T ends and Causes o Cul u al Mode niza ion. An Empi ical S udy o Fi s Names. – In e na ional Sociology 15(3), 501–531. Go schald Max 1982: Deu sche Namenkunde. Unse e Familiennamen. Fün e e - besse e Au lage mi eine Ein üh ung in die Familiennamenkunde on Rudol Schü zeichel, Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e . S aipsniai / A icles 251 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) Jegele ičius Sigi as 2002: Nemunai is i jo pa apija, 1 kn., Vilnius: Ka alikų akademija. Jo aiša Liudas 2005: K ikš o a dai XVII a. pi mos pusės Lie u oje. – Š en ieji y- ai, š en osios mo e ys. Š en ųjų ge bimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys, Vilnius: Aidai, 147–184. Klima ičius Jonas 2004: Ta p au iniai žodžiai lie u iškoje eklamoje. – Reklamos kalba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 14–32. Leib ing Ka ha ina 2016: Gi en Names in Eu opean Naming Sys ems. – The Ox o d Handbook o Names and Naming, C. Hough (ed.), Ox o d Uni e si y P ess: Ox o d, 199–213. DOI: 10.1093/ox o dhb/9780199656431.013.51. Leumann Manu 1977: La einische Lau - und Fo menleh e, München: C. H. Beck’sche Ve lagsbuchhandlung. LVKŽ – Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys, Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007. NB – Namebe y [in e ne o s e ainė]: [ he #1 baby name si e, by a wide ma gin]. P ieiga in e ne e: h ps://namebe y.com/popula _names [žiū ė a 2020-11-15]. Maciejauskienė Vi alija 1989: Ne isi a dai puošia a dyną. – Kalbos kul ū a 57, 82–86. Maciejauskienė Vi alija 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas, Vilnius: Mokslas. Malec Ma ia 1994: Imiona ch ześcijańskie w ś edniowiecznej Polsce, K aków: Ins y u Języka Polskiego PAN. Salys An anas 1983: Rink iniai aš ai 2, Roma: Lie u os Ka alikų Mokslo Akademija. Salway Bene 1994: Wha ’s in a Name? A Su ey o Roman Onomas ic P ac ice om c. 700 B.C. o A.D. 700. – Jou nal o Roman S udies 84, 124–145. Siliņš Klā s 1990: La iešu pe son ā du ā dnīca, Rīga: Zinā ne. Sinke ičiū ė Dai a 2012: 2011 m. populia iausių a dų da imo endencijos. – Gim oji kalba 7, 3–8. Sinke ičiū ė Dai a 2014: Populia iausi 1991–2010 m. be niukų a dai i jų da i- mo endencijos. – Gim oji kalba 6, 3–8. Sinke ičiū ė Dai a 2014a: Populia iausi 1991–2010 m. me gaičių a dai i jų da- imo endencijos. – Gim oji kalba 7, 3–8. Sinke ičiū ė Dai a 2018: Li auische Vo namen na u hema ische He kun : T ends des le z en Jah hunde s. – Onomas ica U alica 13, 243–257. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Sinke ičiū ė Dai a 2020: Tendenzen on Bildung und Geb auch de bal ischen Vo namen mi dem Su ix -(i)u - in Li auen. – Onomas ikas pē ījumi II / Onomas ic In es iga ions II, L. Balode, Ch . Zschieschang (eds.), Rīga: LU La iešu alodas ins i- ū s, 240–259. Sinke ičiū ė Dai a, G iniū ė Vaida 2014: Ispaniški a dai Lie u os a dyne 1991–2010 m. – Bend inė kalba 87, 1–17. Sledniko 2013 – Следников Алексей Г. О передаче на латинском языке антропонимов иноязычного происхождения. – Проблемы истории, филологии, культуры 41(3), 262–269. Suslo a, Supe anskaja 1991 – Суслова Анна В., Суперанская Александра В. О русских именах, Ленинград: Лениздат. Š edas Au imas 2009: In he Cap i i y o he Ma ix, So ie Li huanian His o iog aphy, 1944–1985, Ams e dam, New Yo k: Rodopi. T ijniak 2005 – Трiйняк İван İ. Словник украïнських iмен, Kиïв: Довiра. Vandebosch Heidi 1998: The In luence o Media on Gi en Names. – Names 46(4), 243–262. DOI: 10.1179/nam.1998.46.4.243. a dai. lkk.l – Lie u os Respublikos piliečių a dų s e ainė, Vilnius: Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, Vilniaus uni e si e as [žiū ė a 2020-09-15]. Weiss Michael 2009: Ou line o he His o ical and Compa a i e G amma o La in, Ann A bo , New Yo k: Beech S a e P ess. Wol sohn Michael 2001: Nomen es omen. Vo namenwahl als Indika o : Me hoden und Möglichkei en eine ‘his o ische Demoskopie’. – Name und Gesellscha . Soziale und his o ische Aspek e de Namengebung und Namenen wicklung, J. Eichho , W. Seibicke, M. Wol sohn (H sgs.), Mannheim u.a.: Duden e lag. Zinke ičius Zigmas 1977: Lie u ių an oponimika. Vilniaus lie u ių asmen a džiai XVII a. p adžioje, Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 2005: K ikščionybės iš akos Lie u oje. Ry ų k ikščionybė a dyno duomenimis, Vilnius: Ka alikų akademija. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aipsniai / A icles 253 Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne (kilmės aspek as) The De elopmen o Bo owed Names Ending in -ij- in Li huanian (O igin) SUMMARY An analysis o he o igin o Li huanian bo owed names ending in -ij- shows ha hei co e was cons i u ed by La in and G eek names, o he mos pa used since he 1s hal o he 20 h cen u y. Thei equency is bigge han hei di e si y. Du ing he 20 h–21s cen- u ies he numbe o names o La in o igin inc eased, whe eas hose o G eek o igin de- c eased. These changes we e mo e p onounced in he compa a i ely smalle g oup o male names han among emale names. The o igin o o he name g oups was mo e a iega ed, e en hough hey we e signi ican ly less nume ous. The luc ua ion in hei numbe s shows ha he equency o di e en name g oups depends on he popula i y o indi idual names. Among he di e en pe iods he pe iod leading o he independence o Li huania s ands ou as being he one wi h a g ea e a ie y o names. Speci ic o ms aken om o he languages we e a he a iega ed, bu a he same ype in equen and hus belonged o he pe iphe y o he Li huanian sys em o names. Among speci ic o ms bo owed om o he languages hose o Russian o igin p edomina e, e en hough hei numbe sligh ly dec eased oge he wi h he expansion o name o ms aken om English and I alian. Į eik a 2021 m. asa io 17 d. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Bal is ikos ka ed a Bal ijos kalbų i kul ū ų ins i u as Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 5, Vilnius LT-01513, Lie u a dai a.sinke iciu [email p o ec ed]