S aipsniai / A icles 285
PASKUTINIS ALGIRDO
VACLOVO PATACKO
(1943-09-28–2015-04-03)
INTERVIU
Kalbino kino ežisie ius Juozas Ja ai is Algi do
Sauda go inicia y a
DOI: doi.o g/10.35321/all84-13
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
516-0001-01
Bu o ne gi kažku į ašai da y i. Aš manau, kad paieškojus a chy uose gal
en galima as pa ies Šiugždinio1 skai y ą. Man ai bu o idealas. Vadinasi, no s
p ancūziškai aš ma au eks ą žodinį i aš ma au, ką jis iš jo pada o. Jis pagauda-
o. Jo, Milašiaus, as i mas y a gy as. Vadinasi, ne mechaninis kaip en gali bū ,
1 Vaclo as Šiugždinis (1911 m. ugpjūčio 29 d., Kaunas – 1988 m. lapk ičio 22 d., Kaunas) – iškilus
e udi as, puikus omanų kalbų moko as, poe as, e ėjas, moky ojas.
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
labai sub ilus as i mas, be jis is ien y a s anda inis, adinkim. O jo y a su
k ėpa imu okiu, a eina i jisai kai aliojasi. Tai i y a okia iena iš paslapčių jo
poezijos. Dėl o jį daug kas i mėgs a, pa ys nelabai su okdami kodėl. Todėl, kad
jis isiškai ski iasi nuo isų ki ų poe ų.
Ge ai. Galbū okią pabandysim p adžią pada y i pokalbio. Bū ų ok-
sai klausimas: kada i kokiomis aplinkybėmis Oska as Milašius a si-
ado Jūsų gy enime?
Na, čia u bū daugiausia su aidino aidmenį, aš į a dinčiau kaip okį ban-
dymą a i ūk nuo ealybės, nes uo me u a so ie inė ealybė bu o okia sle-
gian i, be il iška, o čia a si p asi ė ė oks langelis, adinasi. I ai į yko Vac-
lo o Šiugždinio dėka, mes jį adinda om Moky oju. Tai bu o oks, aš u ėjau
okius du moky ojus. Vienas bu o Po ilas Bu ke ičius2, ku is mus... be jisai
daugiau okioj pog indžio eikloj, adinkim, kul ū iniam-poli iniam kon eks e.
O Šiugždinis bu o kul ū iniam g ynai kon eks e. Tai bu o žmogus, ku is gy e-
no, mokėsi Pa yžiuje, bu o isiškas eu opie is, no s bu o iš Dzūkijos idu io
kaimo. Jo ė as di bo uni e si e e kiemsa giu, o jis jau en dešim ies a ienuo-
likos me ų bu o ga ęs kažkokią už li e a ū ą i iš No egijos p emiją, aigi, oks
Kauno aikas. Be o, jisai puikiai mokėjo p ancūziškai, s udija o i G enobly-
je, i da kažku , aš jau nebep isimenu. Tai gy eno jis čia p ie Ša yčio bažny-
čios, y a oks oman iškas kampelis Lais ės alėjoj. Y a okia go ikinė bažny ėlė
i aplinkui Ma ijonų ienuolynas, biblio eka čia pa Lais ės alėjoj. Na, ai bu o
oks langelis į Vaka us, mes nė ienas nesi ikėjom kada no s iš ažiuo . Tai bu-
o me a izinis langelis į ą ik ąją Eu opą, ku ios daba , iesą sakan , jau kaip i
nebelieka. Žodžiu, ai bu o pag indinė paska a, o paskui ai e sdami galėjom
susipažin su poezija, oliau a ėjo eilė jo d amoms, ypač Migel Manja ai, o pas-
kui i iems jo me a iziniams, poe inei me a izikai, aip eikė ų adin . Tai a
okia bu o aida. Taigi, pe Milašių mes jau ėme, kad mes esam lais i. Vadinasi,
į ą pasaulį, ku is bu o ik esnis už ą ealybę. Tai bu o oks langelis ki o isiš-
kai kul ū inio o o. Na, i paskui, kai mes jau upu į išd ąsėjom, p aku om, ai
nu a ėm kažkuo p isidė . Tad a ėjo a min is leis i jo aš us. Tai pag indiniai da-
lykai bu o Šiugždinio e imai, dauguma jų bu o nespausdin i. Kai ką jis bu o
išspausdinęs, bu o okiu ienu me u ne spek aklis pas a y as pusiau pog indi-
nis Migel Manja a3. Tiesiog susibū ė ak o ių g upė, i gi okių susiža ėjusių, be
ne ea e, daba nep isimenu, kažkokioj salėj bu o pas a y as Migel Manja a.
Ten i Šiugždinis da ka ais i gi pusiau legaliai su uošda o kokį poezijos aka ą
2 Po ilas Bu ke ičius (1923 m. gegužės 26 d., Kaunas – 1985 m. balandžio 4 d., Kaunas) – huma-
nis as, gydy ojas, poli inis kalinys.
3 Oska o Milašiaus pjesė Miguel Maña a, lie . Migelis Manja a, pa ašy a 1913 m.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 287
i paskai yda o. Be , aišku, isų jis negalėjo skai y i, ku iuose en okio eligi-
nio pobūdžio a ką, okio kaip Me ibose 4, a ba isos os sunkiosios a ile ijos
negalėjo skai y i i eilė aščius ne isus. Tai a, okia yko simbiozė, kai pas se-
nuką bu o susibū ę, bu o oks, na, elegan iškas, iesiog labai p ancūziškas šiek
iek as jo gal i leng abūdiškas oks: duoda aumenis pačiupinė . Paskui u ėjo
okių anekdo ų labai kalbinių, sakykim. Nežinau, čia iks a ne, be susi inka
jisai Iciką i as klausia: „Kaip sekasi?“ Tas a sako: „Nesekasi.“ Tas klausia: „Tai
palauk, au sekasi a nesiseka?“ „Siseka, siseka, ik nelabai ką.“ Tokio pobūdžio,
paskui en apie alkoholį. Žodžiu, bu o oks ik ai aka ie iškas, eu opie iškas,
smagus, linksmas, labai oks p ancūziškas žmogus. Kaip sakan , iš dzūkelio a-
pęs p ancūzu. I jo e imai, kai kas en iš akademinio sluoksnio žiū ėjo skep-
iškai i aip oliau en, bandė, išleido absoliučiai ne ykusį pažodinį e imą Mi-
lašiaus. Na, isai, iesiog p ipainio a klaidų ne gi.
Kalba apie Valdą Pe auską5?
Taip, en iesiog ie oj „žemė“ „saulė“ ašo. Nesup a au, en ko ek ū os klai-
da, be gal jis kažkiek i eikalingas bu o. Šiugždinio e imai jie bu o šiek iek
sulie u in i i padailin i. Vadinasi, okia melodijos p asme Milašiaus [kalboje]
būda o okių, melodinga ai melodinga, be būda o okių ka ais žiau okų žo-
delių. Būda o disonuojančių okių, be jie bu o eikalingi, nes aip ai bū ų ien
melodija. Tai Šiugždinis jų engda o okių, adinkim, jis, na, nežinau, su kuo
čia palygin i. Vadinasi, jeigu u ašai, g ažu iskas, be ka u i ealybėj ai, aš
nelabai moku papasako , be , žodžiu, Milašius būda o ne ien lia-lia. Ten bū-
da o ka ais i oliau ęsėsi a melodija. Tai Šiugždinis nuglais yda o. Be jie
skambėda o labai g ažiai, melodingai, ypač kai jisai deklamuoda o. O dekla-
muo jis labai mokėjo. Labai a is iškai, labai į ikinamai. I Lie u oj aš esu daug
ų gi dėjęs deklama o ių. I Pe as Venslo as6 skai ė, i mėgo Milašių. Venslo as
neblogai [skai ė], be a bu o kelios absoliučiai ne ykusios [pe skai y os eilės],
isiškai nepagauda o. Nes Milašių skai y , ypač uos jo ėlesnius, isus p adi-
nius e apus. Elemen a ūs da nieko, be paskui ai jau, žodžiu, jau eikia okio
ypa ingo meis iškumo, įsigilinimo. Tai a pe Šiugždinį mes a ėjom į Milašių
4 Oska o Milašiaus mis e ija Me ibose as, pa ašy a 1914 m.
5 Valdas V. Pe auskas (1938 m. liepos 11 d., Kaunas) – ga sus e ėjas iš omanų kalbų į lie u ių
kalbą. 1981 m. pasi odė jo ilologiniai O. Milašiaus eks ų e imai, sulaukę nemažai k i ikos. Gal
i dėl o, kad e ėjas bu o ne poe as.
6 Pe as Venslo as (1949 m. g uodžio 28 d.) – žinomas ak o ius, ežisie ius, skai o as. Jo kū ybinė
eikla susijusi su Kaunu.
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
i ada jau kilo min is leis i uos jo aš us. Bu o pag indas. Be Pe o Kimb io7
nieko nebū bu ę, nes eikėjo e s i komen a us jo Les A canes / Slėpiniai8. Tai
eks as, komen a ai y a ilgesni už eks ą, pa ies Milašiaus komen a ai. Nes nie-
kas nepajėgė jų su ok i, ai jis bu o p i e s as ašy komen a us. Be jie ka u
suda o okį ieną ien isą kū inį. Pa s kū inys i jo komen a ai y a ienas oks
gabalas. Tai a, uos komen a us iš e s i eikia bū e udi u. Pe as Kimb ys bu-
o, na, adinkim, pog indžio e udi as. Žmogus ik ai ge ai mokėjo p ancūzų
kalbą, be , nepaisan o, jis daba y a biblis as, e čia Š en ąjį Raš ą, ga ęs Je-
onimo p emiją9 už edaga imą i e imą. Jau ais laikais jis bu o k ali ikuo as
e ėjas i ka u in elek ualas, ku is gaudyda osi smulkmenose en ose isose
i aip oliau.
Sako , ais laikais. Jūs kalba apie sa o jaunys ės laikus?
Taip, sep in as dešim me is. Sep in as–aš un as.
Jums ada bu o d idešim me ų, aip?
Na, upu į daugiau, aš ke u iasdešim ečių gimimo.
Ke u iasdešim ečių?
T ečių.
Tai čia isas as eiksmas su Vaclo u Šiugždiniu yks a šešiasdešim-
aisiais, kada, penk ais?
T upu į ėliau gal, apie sep yniasdešim us.
Apie sep yniasdešim us?
Taip, kažku p ieš sep yniasdešim us, po. Man čia daba sunku a eguliuo .
Na, kadangi isos sudedamosios dalys bu o, bu o e imai, bu o komen a ai,
Pe as Kimb ys e ė. I a jo, adinkim, poe inė me a izika. Tai beliko ik ai
as a oks edak o iaus da bas. Tai ą jau a iklį aš s ūmiau, bu o p oblemų.
Iš Šiugždinio eikėda o eks us a im , nes jis bu o pe ekcionis as. Jis en ol
dailinda o, kol... Na, ai mes paimda om pap asčiausiai pa ogda om i ada jis
jau susi aikyda o. Su Kimb iu a i kščiai. Kimb į ik ai jėzui ai mokėjo p i-
e s i di b i. O šiaip ai eikėda o, aš a simenu, dėl d iejų sakinių, kai ėjau pas
7 Pe as Kimb ys (1948 m. ko o 20 d., Telšiai – 2018 m. balandžio 21 d., Kaunas) – iškilus e ėjas,
nepap as o alen o edak o ius, Naujojo Židinio–Aidai s eigėjas i edak o ius, pog indinės lie u-
ių ka alikų spaudos bend ada bis.
8 Me a izinė 1927 m. pa ašy a O. Milašiaus poema, išleis a 2002 m. P. Kimb io inicia y a.
9 Pe as Kimb ys, deja, nė a ga ęs Š . Je onimo p emijos. Jam ski os Li e a ū os edak o iaus i
B onio Sa ukyno p emijos. Lie u ių kalbos ins i u as nuoši džiai dėkoja elionio našlei B igi ai
Kimb ienei už Pe o Kimb io biblio ekos knygų yšulėlio do aną.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 289
jį sep yniolika ka ų. Paskui iskas baigėsi uo, kad aš su isais ank aščiais ei-
damas ąžuolynu žiau iai k i au į balą, en p ie ų ank aščių da bu o isokių
pog indžio dalykų. Daba gal oju, a ką no s susilaužiau, a ne. I bijau judė .
Gal oju: na, jeigu susilaužiau, eiks k ies g ei ąją, čia isi ie ank aščiai i aip
oliau. Pasijudinau, lyg i nieko. Tai a okio pobūdžio p oblemos. Pe spausdi-
nimas; spausdino okios mo e iškės iš Vilijampolės, jau pasiaukojusios pog in-
džio mašininkės10, be jų nieko nebū bu ę: nei pas ogės, nei nieko. Jos isiškai
liko nežinomos, niekas į jas nek eipė dėmesio, kiek aš bandžiau en siųs žu na-
lis us pas jas, ai a, ai bu o echninė pusė a išsp ęs a. Paskui į išo amžiną a ilsį
Juozas, užmi šau, oks unikalus žmogus. T iska bu ęs kalėjime. Senas senas...
Aš p isiminsiu gal... I gi unikalios biog a ijos žmogus. Na, i paskui G ažinos
Didely ės11 ilius acijos. Tai bu o ienin elė iš dailininkų, iš menininkų, ku i
nebijojo pog indžio leidiniui da y i ilius acijas.
Gal išplėsi labiau?
Tai ne, G ažina Didely ė.
Sakė , Juozas.
Taip. Ne, jūs čia u bū nelabai asi . Aš p isiminsiu. Senas pog indininkas
en. Vadinasi, P apies is en bu o p ie Pas ogės.
Sakyki , os Pas ogės. Kas pe žmonės di bo, kas suda ė ą Jūsų
b anduolį?
B anduolys bu o ys edak o iai. Tai bu o Gema Vosyliū ė12, mi usi. Juozas
P apies is13 pe nai mi ė. I aš.
516-0001-02
Gal jau daug ašy a, be ji bu o okia. Paliko mums Mindaugas Tomonis14
žūdamas. Tokį kaip i sa o es amen ą. I mes jį u ėjom leis i. Mindaugas To-
monis – u bū eko ši ą pa a dę gi dė . Tai, žodžiu, p ieš jis bu o nužudy as i
10 Gal Liucija Kul ie y ė i Vi alija Ž ikai ė.
11 G ažina Didely ė (1938 m. spalio 2 d., Kaunas – 2007 m. sausio 2 d., Vilnius) – unikali g a ikė,
alen inga knygų ilius a o ė, ypa ingos d ąsos žmogus, p iklausiusi i Pas ogės bū eliui.
12 Gema Vosyliū ė (1936–1998).
13 Juozas P apies is (1947–2013), slapy a dis Mykolas Šilai is, A. K., – pog indžio kul ū os žmogus,
ašęs p ozą i eiles. Pas ogės leidėjai nesispausdino a ybmečio spaudoje.
14 Mindaugas Tomonis (1940 m. ugpjūčio 28 d., Vilnius – 1975 m. lapk ičio 5 d., Vilnius), slapy-
a dis Tomas Ku šys, – ak y us pog indžio i ezis encijos daly is, poe as, iloso as, žu ęs neaiš-
kiomis aplinkybėmis.

290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
neaišku, mes ai esam uo ik i. I kaip en iskas yko, ai iki šiol neaišku. Be
sa o mi im jis ik ai en negalėjo a si as po aukiniu. Tiesiog bu o kalbos, kad
eikia leis okį kul ū inį žu nalą. Tuo me u a niša bu o, ūko. Mes u ėjom
labai s ip ią disiden inę, poli inę isą spaudą, be a ūko ši o kul ū inio sando.
Tai kažkas u ėjo jį užpildy i. Tomonis uo labai ūpinosi, ne gi pa adinimas y a
jo – Pas ogė. Na, ai mes aip laikėmės, da an dugno gulėjom, be jau po jo
mi ies ai nebebu o ku dė is. P adėjom leis i ą Pas ogę. Tai en bu o ie ys
žmonės, ku iuos aš esu minėjęs, paskui bu o bend ada bių, kas piešė i šelį,
oks Gy is Ramoška15, os mo e ys Vilijampolėj spausdino. I aip bu o: išėjo du
nume iai, paskui mus užspaudė. Tai po o mes leidome okį jau inkinį E hos16,
jau sumė ėm pėdas. Labai siusda o, jeigu leidi ką no s pe iodinio. Vadinasi, u
leidi i leisi. O čia a si mes jau užsida ėm i ada išleidom E hos inkinį. Jie ėl
iš naujo p adėjo šniukš inė , kas čia, ku i kaip. I ka u lygiag ečiai da ėme ši-
ą, Milašiaus uos17 aš us. No ėjom kažką pada y , kas u i išliekamąją e ę i
kas y a pakankamai solidu, pakankamai kokybiška, i į ody , kad pog indžio są-
lygom galima i okius da bus da y . I aš laikau didžiausiu pasiekimu, jog isgi
mes į odėm ai, kad ys omai guli, daba juos galima neš is, kol kas Milašiaus
aš ų nė a išleis a. Y a po gabaliuką, en p idėlio a isko. Taigi, jeigu daba išėjo
a jo Li uanis ika lyg, ienoj ie oj en ie diploma iniai dalykai. Tai a, mes ši o
nespėjom. Mes u ėjom isą medžiagą, be jau mus ada užlaužė kaip eikian .
Kažkas įskundė Jus?
Tai en jau a ski a is o ija. Ten bu o okių labai, iesiog, na, agiškų, d ama-
iškų dalykų. Vadinasi, mes jau iš anks o bu om pasme k i, nes į Pas ogę bu o
in il uo as žmogus, labai aukš o lygio agen as. Tai a čia mes žinojom, kad jei-
gu mes p adėjom leis , mes u im daugiausia d ejus– ejus me us laiko. Čia y a
labai sena p ak ika. Vadinasi, da nuo žanda me ijos laikų. Sako: jeigu u leidi
pog indžio spaudą, ai kol nusikaps o nuo skai y ojo iki edak o iaus, p aeina
d eji– eji me ai. Tai a u i uos d ejus– ejus me us spė pada y , o paskui jau
15 Leidinio meniniu apipa idalinimu ūpinosi dailininkas Gy is Ramoška (ilius acijoms bu o panau-
do i lie u iško popie iaus andens ženklai, pe pieš i iš uo me u pasi odžiusios Edmundo Lauce i-
čiaus knygos Popie ius Lie u oje XV–XVIII a. (šią išmonę KGB a dy ojai laikė ypač klas inga, nes
kiek ienas pasidauginęs leidinį galėjo nesunkiai juos pe sipieš i). Ž . h p://alkas.l /2014/12/09/
seimo-biblio ekoje-bus-p is a y os-signa a o-a-pa acko-knygos-i -pog indzio-leidiniai/.
16 E hnos sa ilaidinis pog indžio leidinys, pakei ęs Pas ogę.
17 Tu imas gal oje O. Milašiaus i omis, ku į daugiausia Pe o Kimb io pas angų dėka as pa s
bū elis pog indžio kul ū ininkų (iš p ancūzų kalbos e ė Vaclo as Šiugždinis i Pe as Kim-
b ys, edaga o Algi das Pa ackas) išleido. Pa į pa ojingiausią echninį da bą – spausdinimą –
di bo kaunie ės Liucija Kul ie y ė i Vi alija Ž ikai ė.). Da ž . h p://alkas.l /2014/12/09/
seimo-biblio ekoje-bus-p is a y os-signa a o-a-pa acko-knygos-i -pog indzio-leidiniai/.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 291
a e, adinasi, pakuoja. Tai čia nebu o jokia naujiena, a en bu o ų s ukačių,
a ne, is iek jie bū ų p isikaps ę anksčiau a ėliau. P ie Pas ogės jie jau bu o
p isikaps ę.
Jūs sakė e: nuo skai y ojo iki edak o iaus.
Na, pagauna skai an leidinį. Po o p adeda ynio , na, isi.
Ai, a i kščiai?
A i kščiai. Na, ai čia da nuo Auš os laikų. Visi žino, kad leidi pog indžio
spaudą, u u i d ejus– ejus me us. Maksimum ejus me us. Na, man da p i-
sidėjo upu į daugiau, nes jie ikėjosi, jie jau u ėjo aš uoniasdešim ečiais,
be mane pasodino ik aš uoniasdešim šeš ais. Jie da ejus me us sekė, ma-
nė, kad pe mane p ieis p ie k onikų, Lie u os ka alikų bažnyčios k onikų. Mano
byla bu o K onikos a šaka. Tai čia gal ki i dalykai, be a Milašius mums bu o
okia..., na, ai mes Pas oge no ėjom į ody i, kad galima leis i lais ai k ėpuo i.
Mes u ėjom okią o mulę. Vadinasi, Pas ogė – ne pog indis, nepa iko as žo-
dis. Pas ogė – en šal a, be už ai oli ma y i. Be Pas ogė mums nepa yko, ei-
kia ą p ipažin . Tiesiog niekas ne ašė. Iš mūsų bū elio ik, mes aip paskleidėm
ą žinią, kad y a oks leidinys, kas no i , gali a neš , ga an uojam, kad iš mūsų
nieku neišeis. Au o ius nedaug izikuoja, jisai neš, sakykim, kokiai edakcijai,
edakcija a me ė, na, i jis kaip en nuplaukė. Au o ius nedaug izikuoja. Rizi-
kuoja edak o ius. Mes ą iziką p isiimam, be isi bėgo į šoną. Jauni au o iai
p ak iškai, na, ienas Gin a as18 a siun ė ieną eilė aš uką. Mano b olis pasi ašė
E asmus Ro e damie is. Tai Pas ogę eikia laiky i nesėkme, be ne dėl mūsų kal-
ės. Mes bu om iską pada ę, bu om p isiėmę ą iziką, be iesiog a o icialioji
pusė bu o labiau pa aukli i isi ašė, i už ai paskui s alčiuose nelabai u ėjo
ką pa ody i.
Sakyki , kelionė į Če ėją19 bu o p ieš p adedan leis i ą leidinį i ko-
kia ai kelionė bu o, maždaug kelin ais me ais?
Taip, čia daugiau kaip s imulas bu o am leidiniui. Mes, adinasi, uošėmės
i a kelionė į Če ėją, na, en bu o am ik as s ebuklas isgi, jeigu skai ė e. Tai
en, žodžiu, adom an as iką. Vadinasi, i man bu o šešios asa os i ke u ios
žiemos, aikiška meilė. I adom ą mo e į. I absoliučiai esam įsi ikinę, kad ai
i bu o a me gai ė.
18 Algi do Pa acko b olis ga sus poe as Gin a as Pa ackas (1951 m. liepos 18 d., Kaunas).
19 Če ėja – mies elis Gudijoje, ku 1877 m. gegužės 28 d. gimė Oska as Milašius.
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
Ksenija?
Ksenija Milo ič20. Jai en bu o šim as eji me ai i ji p isiminė iską, kaip
ponai is ją k iesda o „soha o on okon“ i aip oliau.
Milo ič?
Milo ič21, aip.
Ge ai. Taigi, aš pap ašysiu uome ą epizodą iesiog de aliau papasa-
ko i. Jeigu p isimena e ą susi ikimą. Aš pa s bu au Če ėjoje, be aš
en jau nieko negalėjau as i...
Tai en nieko i neįmanoma as i. Ten nieko kaip i nebė a. I mes en okių
didelių izijų ne u ėjom. Važia om aip žygei iškai, aukiniais, paskui kažko-
kiom pakelei ingom mašinom. Nu ažia om, bu om p isiskai ę Milašiaus poe-
zijos i , aišku, ieškojom. Nieko nebė a, nei o sodo, ku jis en leidžias andens
link i a si e ia en didžiulė e d ė. I ik iš liepų alėjos likę me ūgiai, iskas iš-
ki s a, sug iau a, apšniaukš a. Na, so ie inė ik o ė. I ik ai ie inis moky o-
jas, puikus žmogus oks, als ie iškas oks, ankos okios nudi b os. Jisai mus
pasik ie ė, jis oks ie inis k aš o y ininkas. I sako: „Taip, gi dėjau čia iską,
kad jis en daug knygų išleidęs, jau bu au gi dėjęs.“ Tai labai ge ai, jis jau en
sąžiningai nupaišęs o d a o pama us, be nieko nė a, ik ienas ūsys. I dau-
giau iskas, jau užžėlę okia, kaip pasaky , laiko žole okia. Na, i aip i bū ume
iš ažia ę, ik, aišku, liko a pa i e d ė. O Milašiaus eilė aš is apie aikys ės uos
sodus ai y a bū en apie ą e d ę. Ta e d ė okia... Aplink eže ai, oks en ie-
nas eže as, be a odė, kad isu aplink anduo, en ma osi ki oj pusėj kažkokia
apg iau a bažnyčia a ce k ė.
Bažnyčia?
Taip, bažnyčia. I oliau okie No olukomlės22 elek inės kaminai kyšo okie
apokalip iniai. Tai a, ai gal ojom jau iskas. Kažką pama ėm, ą e d ę paju-
om. I aka e as mūsų moky ojas sako: „Čia y a da iena okia senu ė.“ I
eda mus enai. Na, kelia ją aip iš pa alo. I įsi aizduoki , okia žila, ji jau bu-
20 Pasidaliję skai ome Algi do Pa acko p isiminimus apie apsilankymą Če ėjoje 1976-aisiais. Jis su
bend ažygiais kažin kaip su ado čia šim ame ę senolę Kseniją, ku i, pusiau klejodama, aukė
iš a min ies sa o aikys ės aizdus, kaip mažasis ponai is asa os sode odo jai didelę knygą su
piešiniais, paskui ka u žaidžia. A ne ji bu o pi moji meilė, pažadinusi poe ą? (Julius Sasnaus-
kas). – Šiau ės A ėnai 14(1270), 2017 m. liepos 21 d., 2. P ieiga in e ne e: h p://www.sa enai.l /
wp-con en /uploads/2017/04/N .14-1270-2017-07-21.pd .
21 Sa o knygoje Li ua (490 p.), išleis oje 2013 m., A. Pa ackas ašo apie Kseniją Mino ič, gimusią
1874 m.
22 No alukomlis – mies as Bal a usijos šiau ėje, Vi ebsko s i yje, į aka us nuo O šos, p ie Lukomlio
eže o. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/no alukoml/.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 293
o akla, kele i me ai kaip bu o akla. I jinai: „A, p isimenu.“ I a aip pasako
kažką, nu yla, po o jai a si e ia ėl en kažkoks s au as žodžių. „A, p isimenu,
ponai is k iesda o, odyda o knygu es su pa eikslėliais. Soha, o on, okon.“
Klausia, ai kodėl k ia uką23 k iesda o, ai a eida o, sako. O paskui jisai jau iš-
ažia o. O paskui bu o g įžęs ik ai į ė o laido u es, be pa ašęs daug knygų,
jos labai b angios.
Tai čia bu o a Ksenija?
Ksenija Milo ič, aigi, jai šim as eji me ai. Mes suskaičia om lygiai. Kse-
nija. Ani. Ksenija – ai Ani. I a Ani y a isoj Milašiaus kū yboj. Jis aip i li-
ko ne edęs, no s u ėjo ų meilių. Be en bu o i okių išda ysčių. Y a ienoj
ie oj eilė aš yje „jos a do meilės knygoje nė a“. Čia bu o jo oks ke š as. Be
a Ani kaip p o aizdis bu o, y a kaip p o aizdis, žino , aikys ės os. Vadinasi,
be įsi aizduoki , na, šeše i me ai, ai is iek aikas jau žmogus. I jo jau umas,
jis apsk i ai bu o be galo jau us, į gy enimo galą galbū ne liguis ai. Tie, kas
pasakojo iš ambasados [Pe o] Klimo24 aplinkos, ai sakė, okie būda o ne in-
gi judesiai. Tai žmogus, ku is labai in ensy ų d asinį gy enimą gy eno, u ėjo
ą didįjį okį suk ė imą, a si e imą. G uodžio d idešim ečią dieną ke u io-
lik ais me ais, ku is pakei ė isą jo [gy enimą], jis po o a si a sisakė kū ybos.
Die e, kaip ai žmogiška, pe daug žmogiška, aš apie ai esu ašęs. Tai bu o la-
bai s a bus oks jo, na, mis ikų gy enime okių į ykių būna, jie y a lemian ys,
čia apie ą ašė daug kas. Toks Dionisijus A eopagi a25. Žodžiu, jie a si pakyla
i š okių žmogiškų dalykų, i š kū ybos. I a okį sakinį iš a ę gal kokie keli
žmonės y a. Tai ienas iš jų – Tols ojus. Milašius bu o ienas iš jų. Tai, žodžiu,
jau umas jo as iš aikys ės a sineš as. Na, o mums a Ani ai bu o, mes ją aip
jau lie u iškai, kadangi iš lie u iško kampo žiū ėjom, ai mes ją su išom su uo
Lie u os p o aizdžiu, kai jisai eilinės k izės me u, kai jo kū yba aip bu o o-
kia, uščias pe iodas, be gždžias, jis en uo me u e imais užsiiminėjo, s engėsi
kažkaip išgy en ą kū ybinį okį pe ūkį. I ada jis pasigedo ie os, ku jis ga-
lė ų sa e, kaip jis sako, si ue. Vadinasi, jo kū yboje, oje me a izinėj kū yboje a
si ue dažnai pa a ojama. Taigi, kiek iena siela, kiek iena asmenybė...
23 Veikiausiai iš lenkų kwia ek ‘gėlė’.
24 Pe as Klimas (1891 m. asa io 23 d., Kušliškiai – 1969 m. sausio 16 d., Kaunas) – Nep iklauso-
mybės Ak o signa a as, užsienio eikalų minis as, diploma as, publicis as. 1925 m. gegužės 20 d.
paski as nepap as uoju pasiun iniu i įgalio uoju minis u P ancūzijoje. Čia jis di bo su Oska u
Milašiumi.
25 V a. pabaigos – VI a. p adžios iloso ijos is o ikas i eologas Dionisijas Ae opagas. Daugiau ž .
Makselis Rasius 2016: Pseudo Dionisijo A eopagiečio įž algos apie gy ybę die iškosios aiškos
(P ohodus) kon eks e. – Logos 87, 35-42.
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
Maceina, kad y a kul ū os p o enomenas. Ano Špengle io35, kiek iena kul ū a
u i sa o p o aizdį, p o enomeną. Tai liaudies daina kaip au os sielos iš aiška.
Vokiškai pa ašy as eks as, mes jį iš e ėm, įdėjom. Ten bu o da pa izanų dai-
nos, ai man čia kaina o, adinasi, s aipsnį ie dalykai, kadangi bu o pa izanų
dainos, ai jiems papildomas s aipsnis bu o už ai, kad išpublika o.
S aipsnį u i gal oje, kada Jus p ičiupo, aip?
Na, en okia is o ija bu o. Mokslų akademijoj s o ėjo spin a ko ido iuj.
„Neak ualusis eminis ka alogas“ adinosi. I en bu o isko. Ku cenzū a ne-
žinojo, ku dė as knygas. Vadinasi, b ošiū os isokios su e s a. I ka ais a
užsakai i au a neša. Dažniausiai nea neša. Be ka ais a neša. I mes en adom
Sep ynios legendos apie Nuk yžiuo ąjį. I adom kažkokį Bal ikum žu nalą okiš-
ką, ski ą Bal ijos šalims. I en bu o as Maceinos s aipsnis. Vokiškai. Jis bu o
pa ašy as okiškai. Ne lie u iškai. Mes jį iš e ėm i įdėjom, daba aš nebep i-
simenu, a į E hos, a į Pas ogę. Tai jie en, kai paga o, ai už as pa izanų dai-
nas... Vadinasi, ly inė daina y a mums as pa s kaip Egip ui pi amidė, a abams
a abeska, Vaka ų Eu opos kul ū ai as e d inis, Bacho muzika i panašiai. Tai,
žodžiu, kad, kai daba gimė as gemalas mūsų li e a ū os, ai jisai gimė iš nos al-
gijos. „Op! Op! Nemunėli! A u manęs šauki?“36 Iš nos algijos, adinasi, pe ėjo.
Tau osaka pe ėjo li e a ū ą, ku i iš pa p adžių p adėjo. Na a iklis bu o bū en
nos algija, be nos algija okia gal šmalco37 p asme, adinasi, pasaulio liūdesys
Reue38 laiko a piu okiu. Tai jeigu au osakoj, čia aš nelabai aiškiai kalbu, ą da-
lyką da eik ų pak apš y , mano a hipo ezė gal okia upu ėlį da pe d ąsi, ją
eikia da užbaig , be jeigu Reue laiko a piu, jeigu au osakoj en bu o iskas
g ažu, ge ai, be is iek bu o daug liūdesio. Ten mūsų dainos apsk i ai. Apsk i-
ai, ly ikoj y a daug liūdesio. Daug o aisos, mes u ėjom okį žodį. Aisa eiškia
oks neapib ėž as pasaulio liūdesys. Tai a gims an i li e a ū a i gi o ien a o-
si į ą pa į. I gi o ien a osi į ą pusę i paėmė iš au osakos ą liūdesį, o paskui,
na, jūs pasižiū ėki , en ie isi Biliūno, isi eks ai y a okie ik ai nelinksmi.
Nos algija y a lie u iška, iš esmės ai y a žmogaus, iš a y o iš Rojaus, ilgesys o
pi mykščio Rojaus, ha monijos, pi mykš ės da nos. Tai as mums, aš ą adinu
nos algija, be galbū čia kažkas plačiau. Be čia eik ų a ski ų s udijų, aš čia u -
bū nebespėsiu. Tai bu o iena iš pag indinių mo y acijų, aigi, kaip čia pasa-
kius... Vadinasi, mūsų li e a ū a su nos algija u i labai amp ų yšį. Nebū ų ši o
35 Os aldas Špengle is (Oswald Spengle ) (1880 m. gegužės 29 d., Blankenbu gas – 1936 m. gegu-
žės 9 d., Miunchenas) – okiečių is o ikas i iloso as, li e a ū os i menų žino as.
36 Iš And iaus Viš elio ke u eilio.
37 Vok. de Schmalz ‘sen imen alumas’.
38 Vok. die Reue ‘a gaila imas’.

Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 301
jausmo, nežinau, kas ada su mūsų li e a ū a. Ji labai g ei , a p ki ko, pasi ijo
eu opinį lygį. Vadinasi, žiū ėki , aš čia pa ašiau okį pik ą eks ą, neseniai čia
pasi odė apie knygas i skai ymą, kad jaučiu žiau ų kompleksą, kad, kai usai
u ėjo Tols ojus en isus, na, Gogolius i aip oliau, ai mes u ėjom Mužiką
Žemaičių i Lie u os Poškos. P adėjom nuo nulio, jeigu neskaičiuo ume Done-
laičio, ku is en šiek iek a ski ai s o i. Žodžiu, a ku bu o didžiausia Liub-
lino unijos blogybė. Vadinasi, ne ik kad sug io ė als ybę, be iš mūsų a ėmė
kalbą, o kalba y a sa as is. Mums kalba y a ne ien susižinojimo dalykas. Kal-
ba y a kažkas daugiau. I mes be os kalbos. Be jau Mykolaičio Pu ino Al o ių
šešėlyje y a eu opinio lygio dalykas, jau pasiek as as. Na, gal jis oks upu ėlį
u i okio p o incijos k apo, be is iek negali nuneig . O oliau isa mūsų i
olimesnė li e a ū a en y a ik ai jau eu opiniai dalykai. [An anas] Vaičiulai is
isiškai eu opie iškas, nemokėjęs, a p ki ko, sla iškai. Nemokėjo nei usiškai,
nei lenkiškai.
Kas oks?
Vaičiulai is.
Aš išgi dau Mieželai is.
Ne ne ne. Mieželai is čia į šoną. Žodžiu, Vaičiulai is bu o a ka a, ji bu o
labai okia pab ėž a laike, labai umpas laiko a pis, gal kokia dešim me ų, kai
ne eikėjo moky is nei lenkiškai, nei usiškai. Jisai mokėjo angliškai, mokėjo
okiškai, ką ik no i, ik ai ne lenkiškai, apsiėjo be ši ų kalbų. Tai Vaičiulaičio
ė as jį labai e ino kaip labai puikų s ilis ą. Iš ik ųjų. Tai a, žodžiu, gal jis
nė a kokia ž aigždė aka ie iškam kon eks e, be lie u is apsk i ai niekad nebus.
516-0003-03
a p au iniu bes sele iu. Jeigu kas ašo lie u iškai, u i ši ą užmi š dalyką.
Čia ik ai ką mes žinom – Milašių i Micke ičių am kon eks e.
Gal g įžkime p ie nos algijos i Milašiaus. Tai, žodžiu, sakau, ši a ema nos-
algija y a iš ik o ilgesys o iš a y o iš Rojaus Adomo, ku is da bu o labai ne-
oli Rojaus, i apsk i ai lie u iška kul ū a, kaip čia pasakius, ėl banaliai, be ne-
bu o oli nu a y a nuo, jeigu aš u iu gal oj ą amžiną žalia imą, bu imą aisoje,
neno ą i ne gi nemokėjimą ku i o mų, nes o mos sukū imas „žiedė i“ y a
„žydė i“. Žydė i y a žiedė i. Žil i i eiškia žel i, a ne? Mes u im isą komplek-
są. Vadinasi, mes pa adiname nyk i–nok i dėsniu. Čia pa b anda i čia pa mi -
is. Kas sub ęs a, as mi š a. Kas įgyja o mą, as ampa mi ingas. Kas neįgyja
o mos, balansuoja iboj iki o mos. Kas y a amžinai žalias, be už ai i amžinas.
Tai a, mūsų okia dalia, kaip sakan , čia ge ai a blogai, nuo mūsų nebep iklau-
so, adinkim, kaip no im.
302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
T upu į ą sa o eiginį, kad iską galima as i kalboje, ik eikia ją a -
akin i, šiek iek p aplėski e. Kadangi mūsų ema Milašius, be Mi-
lašius ne nemokėjo lie u iškai, be is iek labai lie u iškas. Va Jūs,
iena e us, eigia e, kad iską galima as i kalboje, ik eikia ją a a-
kin i, o, ki a e us, Milašius, ku is ik p amoko lie u iškai...
Na aip, čia y a okia sa o iška p ieš a a. Be iš ik ųjų jos nė a, nes iską ga-
lima as i kalboje, adinasi, mes u im me odą, jisai bu o oks jau labai nieki-
namas, be jeigu ne as me odas, mes nebū ume sa o ų d ylikos knygų pa ašę,
aš nebūčiau. I , galų gale, Sauda gas, jį daba eabili uoja a ši a knygelė, ku
jūs u i , lie u ių kalba. Na, jeigu umpai šnekan , ai, ką mes da ėm pusiau są-
moningai, nelabai su okdami, ką da om, ai daba adinama labai moksliškai –
kogni y inė ling is ika.
Kokia ling is ika?
Kogni y inė. Nuo žodžio cogni io – pažinimas. Y a naujausia ling is ikos
ūšis, jai d idešim me ų ik ai, aip oliau. Tai čia apie uos me odus. Tai a,
žodžiu, kalba mums y a sa as ies dalis. Ki oms au oms kalba, kokiems no s
belgams a da kam, jiems – susižinojimo p iemonė. Jie gali kalbė i aloniškai,
gali kalbė i lamiškai, be jiems eikia ik kon ak uo . O a mums kalba eiškia,
mes p a andam kalbą – p a andam dalį sa ęs i ka u p a andam i li e a ū ą,
i iskas g iū a. Vadinasi, kalba mums y a, na, aš en neno iu p adė pasako ,
kokia ji sena, sansk i as, en aip oliau. Tai, žodžiu, kalbos dalykai – esminiai.
Daba Milašius mokėjo lie u iškai šiek iek, be jeigu jis i bū ge ai mokėjęs,
ne as eikalas. Mes jį adinam penk o laipsnio lie u iu. Kodėl? Todėl, kad y a,
nep isimenu kas, ieni sako, kad Be diaje as39, ki i sako, kad da kas no s y a
pasakęs, kad kiek iena au a y a am ik a Die o idėja. Vadinasi, Die as sukū ė
au ą, lygiai kaip i žmogų, kad jis įkūny ų am ik ą idėją. Tai y a okių labai
yškių au ų, ai čečėnai, aš ge ai pažįs u ą au ą, daug ka ų bu ęs, jie mane
ža ėjo i ebeža i, no s daba en pasi odo i pas juos juodulių pakanka. Tai, žo-
džiu, lais ės p oblema pas čečėnus. Čečėnas y a as pa s kaip lais ė. Aš esu ne gi
pasakęs – kažkada jie en įsiki o, kad čečėnai – ne nacija, o „sos ojanije duši“,
na kaip iš e s i – „d asios būklė“. Tai a, žodžiu, ai kiek iena au a, na, y a
au os maišy os – en sunkiau susigaudy , be mes u im ą idėją. Kas pagauna ą
idėją, y a lie u is. Kas ją ys o, kas ja gy ena, y a lie u is. Jis gali i nebemokė
lie u iškai. Kalbos dalykai inka iems, adinkim, pi miesiems ims a ke u-
iems laipsniams. O Milašius y a as lašas, is iek danguje eikalingas, kažkoks
lašas, be oksai E e o pa yzdys, žiū ėki , isiškai jis nieko bend o ne u i su
39 Nikolajus Aleksand o ičius Be diaje as (1974 m. ko o 18 d. – 1948 m. ko o 21 d.) – usų iloso-
as, eliginio egzis encializmo a s o as.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 303
Lie u a. D augas žūdamas p ieš mi damas sako: „Važiuok i , jeigu no i, ažiuok
i da yk, ko aš negalėsiu pada y .“ A ažia o į Lie u ą, na čia, aip oliau. Labai
užmi š as be eikalo oksai umpas E e o eks as, jis en ka o me u kažkaip iš-
ėjo „Lie u a y a Eu opos Adomas“. Žodžiu, en e a a k eip dėmesį. Tai y a
as pa s, ką mes kalbam. E e as isiškai sa a ankiškai, mes ą eks ą ik neseniai
čia ap ikom, ai a, žodžiu, okie pamąs ymai. Taip kad kalba i Milašiaus eno-
menas šiuo a eju išsisp endžia bū en pe ą au os idėją. Tau a, ku i pagauna,
mes nesam da jos paga ę, mes da nesam susi okę, kai mes ją pe siimsim. Tai
a, kai pas mus aka bu o o umas ele izijos, ką da y , kad nebėg ų iš Lie u-
os, i sėdėjo ie iniai ekonomis ai. Nai uoliai. I mano, kad pe ekonomiką čia
sulaikys iš Lie u os bėgančius. Kas įleido šaknį kul ū iškai i egzis enciškai, as
niekad ne ažiuos, nepaisan isų ekonomikų. Y a oks žodis bu šaknis, nežinau,
a eko gi dė .
Koks?
Bu šaknis. Žemaičiai u i išlaikę. Reiškia isa gen ies ie a, ku gen is gimė.
Visa gen is gali iš ažinė i, be bu šaknis lieka ie oj i nieku ne ažiuoja. Jis sau-
go gen ies, p o ė ių [žemę]. Tai kol Lie u oje bus bu šaknių, gali lik i ne ys
milijonai, o ys šim ai ūks ančių, be jeigu ai bus bu šakniai, ai mes nieku
nep adingsim. Ši ie dalykai labai s a būs. Šaknį eikia leis i. Šaknį galima įleis-
i ik ai kul ū iškai. Jeigu a o šaknis silpna, ją labai leng a iš au i. Na, i ada
emig acijos a banga nusineša, kaip oj, žino , usų „pe eka i pole“ oks augalė-
lis y a, pe s epę i asi oks kamuoliukas, jis en kažku sus oja, ka ais įleidžia
šaknelę, pasilaiko i paskui ėl iš auna, i ėl neša. Tai pas mus as pa s. Visos
emig acijos, isos ekonomikos, isi gud a imai su isais mokesčiais nieko ne-
padės, jeigu nebus šaknies. Mano a ši a, čia jūs paskai ysi , p adžioj en oks
eilė aš ukas y a: „Kas mes okie, jie s a o namus iš molio, dainuoja dainas seno-
lių.“ Tai ši ie y a bu šakniai i nieku iš čia ne ažiuos. Jie čia bus, nepaisan , a
bus ka as, a ma as, a badas. Liks čia.
Galbū čia daba ik ų okį klausimą į e p i. Apie Oska o Milašiaus
no ą, okią pas angą. Oska o Milašiaus no as, pas anga bu o p ie an-
ikinės i biblijinės dimensijų p idė i da ieną su Lie u a cen e. Na
šiaip aš su a ema susidū iau labai įdomiam kon eks e. Aš da iau apie
Česlo ą Milošą ilmą i uo me u uošiaus i bu au I alijoj gana ilgą
laiką Kap io saloje. I ada būdamas os an ikinės kaip i kul ū os
lopšyje, be oje zonoje, i gal odamas apie Česlo o Milošo ki ą Eu o-
pą, pami šau pa adinimą knygos. Gim oji Eu opa, ku ioje jis... A ba
ne, apsk i ai apie jo ši ą LDK e d ės su okimą. I aš ada gal oju: Die-
aži, be ai y a iš isa kul ū a, ku i kaip iš isa dimensija, ku i niekaip
neįėjus į Vaka ų Eu opos ą su okimą. Ki aip sakan , aš nepainiosiu
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
čia sa o minčių, ku ios nė a sklandžios, be g įž an , a Jūs galė umė
kaip no s pakomen uo i ą Milašiaus pas angą p ie an ikinės i bibli-
jinės dimensijų p idė i da ieną su Lie u a cen e.
Na, Milašiaus aš kažkaip os, kaip jūs adina e, an ikinės dimensijos gal ik
kokie pėdsakai y a. Aš daba , man čia eikia ge ai pagal o .
Aš u iu gal oje, kad Eu opoje, eu opinėj kul ū oj, egzis uoja okia
dimensija.
Na ma o , mes ai laikome Lie u a, adinasi, kai Špengle is en p iskaičia-
o sep ynias didžiąsias ci ilizacijas, Toinbis40 – d idešim is a kiek. Lie u ą
galima laiky i isiškai a ski a ci ilizacija, kaip E hoso kul ū os p asme. Jeigu
kul ū ą ski s y i į E hos i Logos kul ū as, ai Lie u a y a a ski as da inys, ku is
išk en a iš iso, kas y a aplinkui. Jis y a mažai pas ebimas. Kaip sakiau, odėl
pas ebimas, kad jis nesuku ia o mos. Pagal Kan o posakį, du dalykai mane ža i:
ž aigždė as dangus i š manęs, Logoso pasaulis i mo alinis dėsnis manyje. Tai
a, ši as E hoso pasaulis, mo alinis dėsnis manyje, čia Lie u a y a ci ilizacija,
ši oj s i yje. Mes u ime isiškai a idi b ą iki galo kalendo inių š enčių sis e-
mą. Tu ime isas as do ąsias iesas. I da palygin i nelabai sugadin ą, be ne-
sugadin ą. Tai a, okiam kon eks e ai ši as Milašiaus, jis u ėjo ki ą p oblemą,
mano nuomone, ką jis adino biblijine. Jis gi y a, jo mo ina bu o žydė. Tai aš
čia pažįs u kele ą okių pe sonažų, okį Le ą Palmai į, čia jis oksai mažai žino-
mas gal, be iena iš įdomiausių igū ų šiuolaikinėj Lie u oj. Esu su juo ka u
knygelę pa ašęs, galėsiu pado ano i. „Kas i kada pag obė Eu opą“. Na, o igi-
nalas, kalbininkas genialus, jis šiuo me u ne u i ką algy , aip oliau. Tie isi
kalbininkai y a su upu į pa ažia usiu s ogu, ki okių nebūna. Kalbininkai y a
nepap as i žmonės, įeina į ą pasaulį i iš jo jau nesugeba išei . Žodžiu, Mila-
šius, g įž an p ie jo, žiū ėki , nu ažia au į pie as i daba . Aha, biblijinį. Jis
isą gy enimą, jis gale gy enimo g įžo p ie os biblijinės ema ikos, nes jo i na
Saulius iš Ta so [d ama, 1914], sakykim, k ikščioniška, be , pa yzdžiui, en jo
as Nihumim [eilė aščių inkinys, 1915] i ki os jau y a biblijiniai dalykai okie.
Vadinasi, as. I jisai sp endė isą gy enimą p oblemą a p o lie u iškumo i ,
kaip jūs sakė .
516-0003-04
Tai bu o ienas iš a ejų, kai išsisp endė da nos pa idalu, adinasi, jis mi-
ė būdamas da noje, būdamas a p ši ų d iejų is dėl o labai s a bių ci iliza-
cinių p adų. Tai y a labai e as a ejis. Heinė u ėjo didelių p oblemų, aip i
40 A noldas Toinbis (A nold J. Toynbee) (1889 m. balandžio 14 d., Londonas – 1975 m. spalio 25 d.,
Jo kas) – ga sus is o ijos, ci ilizacijų iloso as.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 305
neišsp endė, liko slap as k ikščionybės p iešas, no s i bu o o maliai apsik ikš-
ijęs. Čia as lašas biblijinio k aujo. Jis labai dažnai p asimuša labai ne ikė ai i
dauguma p alaimi uo, kad a ba susid ejina, įeina į am ik ą šizo eniją... Mila-
šius uo pačiu me u liko iš ikimas ka alikas, ašė Popiežiui. Nusiun usį as p a-
našys es, jį kai kas, a odo, Ma i enas41, kal ino p o e izmu, ne a leido bū i sau
p anašu – as ka alikybėj nelabai p iim ina. Popiežiaus, iksliau, jo sek e o iaus,
a sakymas bu o o malus, be oks apyšal is: „Ačiū, ga om, labai alen inga.“
Maždaug aip. Milašius labiausiai išga sėjo om p anašys ėm, be ka u liko iš i-
kimas am sa o lašui žydiško k aujo. Tai ą biblijinę ema iką iš ys ė alen ingai,
genialiai ne gi – jame ie dalykai de a. Tai bu o da iena jo pe galė. Galima
saky i, laiku mi ė – isdešim de in i me ai. Gali įsi aizduo i, jei ašis ų užim-
am Pa y žiuj jis bū ų likęs gy as, koks jo likimas bū ų – Buchen aldas a kažkas
okio. Kažkas siaubingo. Mi ė, paukš elį begaudydamas pa ke, iesiog okiom
idealiom aplinkybėm, galima saky i. Pabėgo kana ėlė, jis ją gaudė.
Be aš sup a au, kad ai bu o iešbu yje, ku iame jis gy eno?
Aš aip sup a au, kad a kana ėlė pabėgo i išsk ido į lauką.
Aš sup a au, kad kamba y.
Galbū , eik ų ikslin .
Bu om nu ažia ę į ą namą, ku jis gy eno, i en bu o įdomi is o ija,
be man ne iko ilmui, ai liko a idė a. Ten daba gy ena žmonės, as
namas bu o ka o me u pa e s as okia už e š a ie a. Žmonės, ku ie
įsik aus ė, sakė, kai įsik aus ė, kad bu o p ide g a i . . Tas namas
bu o labai g ažus. Be čia ki a ema. Kadangi laiko ne u iu, g įšiu
p ie Milašiaus lie u iškumo. Jūs lyg i bu o e užsiminęs, nežinau, a
iską pasakė e, ai kas y a oji Milašiaus Lie u a, a ba, kaip Jūs sakė e,
ski oji ie a žemėje?
Jis ieškojo išei ies iš kū ybinės k izės, aš jau apie ai sakiau, kad bu o oks
a si s ab elėjimas. Jis bandė žu nalą leis i, užsiiminėjo e imais. Būna kū ybos
žmonėms okių pe aukų, adinkim, kū ybinių. I ada jis p adėjo ieško i, į ką
a si em i, – si ué – padė i sa e į ie ą, dėl ko jis galė ų a si em i, kas galė ų bū i
jo kū ybos s imulu. I čia ne ikė ai am ik ą olę su aidino Mau ice’as P ozo-
as42, jis y a bajo as, daly a ęs sukilime, kažku nuo Pakaunės. Jis a k eipė dė-
mesį į jo kū ybos lie u iškumą. Tą lie u iškumą a p asme, kaip ai bandžiau
41 Žakas Ma i enas (Jacques Ma i ain) (1882 m. lapk ičio 11 d. – 1973 m. balandžio 28 d.) – p an-
cūzų ašy ojas, iloso as.
42 Mau ice’as P ozo as (1849 m. sausio 28 d., Vilnius – 1928 m. gegužės 10 d., Nica) – p ancūzų
ašy ojas, e ėjas, diploma as.

306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
pasako i. Ta si ašo p ancūziškai, jis en ieškojo... gan banaliai, gal i sakiau,
iš ažiuo i į as Rojaus salas... Ta Rojaus užuomina, ieško i os ie os, š a ios,
skaisčios, nesu ep os, į ku ią jis galė ų sa e pa alpin i i iš en gau i naują s i-
mulą kū ybai. Tu bū kiek ienam žmogui jis pasijun a okia ėle be ie os – jis
ieško, iš ku aš čia, kas aš oks, iš ku mano šaknys, šaknies ieškojo, ko ge o. I
čia s aiga as P ozo as a e ia akis: jis ėl p isimena uos sodus, susigene uoja
ėl į aikys ę, ą Ani. Ta Ani i Lie u a y a maždaug as pa s. T ans o muojasi
sa o iškai.
Sa o iška me a o a daugiasluoksnė a ne?
Be abejo, nežinau, kokį žodį čia pa a o , isokių čia y a e minų. I ada
jis p adeda skai y i paskai as, be aš no iu pab ėž i – su ambasada kol kas jokių
kon ak ų nė a, jokio ma e ialinio in e eso ame nė a, aš uos dalykus labai iks-
linu pagal da as i aip oliau. I jis p adeda kalbė i, pasako i apie Lie u ą kaip
apie am ik ą Rojaus, pi mykščio Rojaus, šalį, en linma kų k apai, en ilkų...,
žodžiu, genealiai, ą eik ų galbū mokyklose, u ė ų as eks as... Nuo ada Lie-
u a jam ampa s ajonių mis ine ė yne. Ta p ki ko, kai pi mą ka ą a ažia o į
Lie u ą, jam bu o smūgis. Po Pi mojo pasaulinio ka o, įsi aizduoki , Kyba ai,
g iu ėsiai, nus eken a, nu a y a Lie u a. Be jis is iek jos neišsižada, jai sąži-
ningai a nauja sa o kalba, sa o iškalba, sa o yšiais, labai didelę olę su aidina.
P ancūzai iška pajun a, kad u i eikalų su kažkokia kul ū inga šalimi, i isai
ki aip skai osi. Taip jam Lie u a egene uojasi iš aikys ės. Jis iš iesų mylėjo
Lie u ą, ji jam bu o gal daugiau as „ aikys ės sodas“, as idealus aizdinys. Ta-
da jis g iež ai a sisako lenkys ės. Lenkai jį aukė, bandė pada y i lenku, be jis
jiems iesiog gana žiau iai, ne g ubiai a ki o. Todėl Zbo o skiai liko neužbaig i.
Taip Milašius bu o su adęs mo y ą, p asidėjo jo naujas kū ybinis a siga i-
mas. Tuo pačiu me u jis p adėjo domė is lie u iškomis pasakomis. Pa s de lin-
giausias laiko a pis p asideda nuo os ie os.
Tie me a iziniai jo eks ai ada pa ašy i.
Taip. Me a izinius jis p adėjo ašy i, kai jame a gimė, adinkim, žydiškasis
sandas. Tada jį s ip iai užgene a o. I susidėliojo iskas. Saulius iš Ta so, ku is
kelyje į Damaską a si e ė, iš Sauliaus apo Pauliumi, ai a si labai k ikščioniš-
kas mo y as. Jo kū ybos i šūne is dėl o laikyčiau sim onijas: „Nebaig oji“,
ki os. Ten y a i dainingumas, i melodika, be ka u i p asmė, i lie u išku-
mas, i biblijinis sandas, kaip jūs sakė e. Eilė aščiai g ažūs, ly ika i aip oliau.
Maña a (pjesė Migelis Manja a – ed. pas .) i gi labai s ip us dalykas. Maña a
y a Jėzui ų o dino įkū ėjo is o ija, ik pa adin a ki aip. I ka u jo pa ies is o i-
ja. Ku kūniška meilė i s a į die išką. Labai s ip us dalykas. Visiškai a ka oja
Lojolos biog a iją. Lojola – sužeis as ka ininkas – ampa šlubas, įku ia ka ingą
o diną. Jėzui ai y a bažnyčios ka iai. Compañía di Gesu e čia „Jėzaus d augija“.
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 307
Visiškai ne d augija, eikia e s i „Mili a inė Jėzaus kuopa“, . y. mili a inis ie-
ne as. Jeigu padalin ume isas [jėzui ų pa ašy as knygas], kiek ienas jėzui as
y a idu iniškai pa ašęs po 12 knygų (kokių no s mokslo da bų a šiaip ko no s).
Labai moky as o dinas. O juos kai laidoja, nebūna nei a dų, nei pa a džių. Y a
oks anekdo as. Rašo, kad jėzui as gauna įsakymą, jis kažku jau eikia seniai,
jam en ge ai sekasi, i s aiga jis gauna įsakymą sės i į lai ą i plauk i į isai ki ą
ie ą. I jis isą nak į kankinasi, kaip čia daba bus, ką aš da ysiu, sako: nė elnio,
pi miausia jėzui as gauna įsakymą, sėda į lai ą i ada kankinasi.
Da oks momen as iš Jūsų eks o. Jūs išski ia e ci a ą iš Nihumim:
„Gy enime gy enime, žinau aš, kad pasaulio šešios dienos duo os a -
skleis i am, ką eik pažin i sep in ojoj.“ Kokia bu o a sep in oji Os-
ka o Milašiaus diena, kaip ji a odė?
Sunku pasaky i. Sep in oji diena – sekmadienis, nelabai žinau, kaip ak uo i
ši ą dalyką. Nežinau, kaip a saky i.
P isiminiau ki ą Tho n ono Wilde io pap as ą, be labai g ažų oma-
ną Aš un oji diena. Die as kū ė pasaulį šešias dienas, sep in ą ilsėjosi,
be niekas nežino, kiek unka Die o diena. I kad daba unka aš-
un oji diena. Aš ą u ėjau gal oje, klausdamas apie Milašių. Aš su-
p an u, kad as jo kopimas Die op pasiekia os ne aukščiausią... [į ašo
pabaiga]
516-0003-05
Tai, kaip i įsi aizduoju, a sakyme į ą klausimą apie sep in ą dieną
kažkas okio u ė ų bū i.
Ko ge o. Ko ge o, čia ge as spėjimas. Maždaug, kad Die as man labai pa inka,
kai Die as gė ėjosi sa o kū yba. Na, i pada o, i paskui gė isi. Tai aš nežinau,
a ai sep in ą dieną bu o, a aš un ą. Gal, ko ge o, aš un ą. Tai aš, ko ge o, man
iesiog eko dešim me ų di b i – g io ius šienau . Na, en išme ė iš Mokslų aka-
demijos, aip oliau. Tai, žodžiu, jeigu aip g ažiai g io į pada ai, melio acijos
g io į, eina agelė. I aš pi mą ka ą gy enime, u bū daugiau nebepa i siu, kad
man būda o g ažu. Aš pada iau iesiai, g ažu, andenėlis eka, čia i aip oliau.
I aš gė ėda ausi sa o da bu. Ten, aišku, daug p akai o nuliejau. O po o okios
a gai os aš nepa y iau niekad, nei knygas ašydamas, nei juo labiau en Seime
di bdamas, be ai jeigu žmogus, čia y a bū ina, jeigu u iską eisingai da ai i
kažką pada ai, au u i bū i pačiam g ažu. Reikia ski laiko am i nesigėdy o
pasigė ėjimo. Ne pasigy imo kokia no s p emija a da kuo no s, jeigu ai a aš
sakau, labai keis a, be aš p adėjau p ie g io ių ą okį i ik ai būda o g ažu. Čia
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS
bu o ais as, p iaugęs en galas žino ko, ne nesima ė, čia daba g ažus g io elis,
aišku, kad po pu umą liejasi, su uo kas u u, su uo dalgiu šešias alandas. Be
pada ai i g ažu. I pas Die ą as pa s y a. Jisai žiū ėjo į sa o suku ą pasaulį i
gė ėjosi. Nežinau, gal sep in ą dieną, gal aš un ą.
Die as sep in ą, o mes gy enam aš un ą. Bandom obulė i. Na, neži-
nau, a čia bū ų ką p idu , be eko skai y Pe o Klimo a siminimus
apie pasku inį laiko a pį, pasku inius Oska o Milašiaus me us, kai jis
gy eno ambasadoje, kai pas jį kažkas a eida o, jis nusileisda o. Na, kai
kas p iima os ne bep o ybę. Jeigu Jūs susipažinęs su ais Klimo p i-
siminimais, ką Jūs mano apie ą pasku inį laiko a pį?
Nebu au aš aip jau labai giliai susipažinęs, p obėgšmais, be aš aip sup an-
u, kad okie žmonės, na, jie keis okai a odo. Vadinasi, jie gali jau en galbū i
liguis ai. Aš u iu gal oj, pa yzdžiui, na, kad i ą pa į Le ą Palmai į. Tai žmo-
gus, ku is jau bui y ai en jau, žodžiu, p oblemos su juo. Žodžiu, kad jis ik ai
galėjo a ody i en keis okai, su pa ažia usiu s ogu. I kai y a nuo auka okia,
aš a simenu, bend a jų isos ambasados, kolek y o, en su isom mašininkėm,
su iskuo. Na ai isi, žino , solidžiai s o i. O jis oks užsime ęs koją an kojos,
oks upu į ne ingoj okioj pozoj. Na žino , ai žmogus, ku is gy ena g ynai
d asinį i neleng ą d asinį gy enimą, į emp ą, i ku is y a ik asis jo gy enimas,
ai jam enai, jis gali a ody i, na, ne isai. O čia nieko nuos abaus. O jeigu ne-
bū ų o, ai aš nus ebčiau.
Aš į Jus žiū iu, Jūs iš sa o ž ilgsnio šiek iek p imena Milašių.
Na, gal kažkiek i supanašėji.
Jo labai įspūdingas ž ilgsnis nuo aukose. I ne gi y a mažas gabaliu-
kas, aš uoniolikos a isdešim sekundžių nu ilmuo ų, ku jis ūko
p ie lango, en ž ilgsnis ik ai įspūdingas.
Na, jis išk ėsda o okių pokš ų en. Jie kažku sėdėjo es o ane su bičiuliu i
jis en kažką nepaga biai a siliepė apie ikėjimą a apie Popiežių, ka alikybę. Tai
jis enai ie oj es o ane jį pa klupdė i a sip ašyk. I jis ka u sukalbėjo maldą i
a sip ašė. Įsi aizduoki , es o anas, čia du a siklaupę meldžiasi. Na, okių dalykų
būna, be čia ik genijai, žino , jie, su jais... Tai ge ai, kad aip, nes ai būna isai
p iešingas a ian as, kai pe daug sau leidžia. Kaip mano b oliukas, ai paskui
en isiškai iki galo gy enimo.
Na, kaip i isas emas.
Mes čia labai daug p išnekėjom, bū inai su umpinki .
Ne, ai niekada iskas neina į ilmą. Aš da gi iesiog aka pagal ojau,
anksčiau u ėjau p og amą ele izijoj, u ėjau laidą, be daba ne u iu
Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko
(1943-09-28–2015-04-03) in e iu
Kalba i likimai / Language and des iny 309
i neno iu u ė i, be pamaniau, kad jeigu da su asiu kažkaip laiko
i jeigu Jūs su as umė laiko, galbū eikė ų is dėl o kokį isdešim ,
ke u iasdešim minučių su as i laiko su Jumis a ski ai.
O kokia ema?
Kū ybos, gy enimo i isų ų posūkių gy enimo.
Na ge ai, aš nieko p ieš, gal aš jau čia esu p išnekėjęs, kad paskui nepasida-
y ų žino kaip.
O ką Jūs esa p išnekėjęs?
Na, ai čia ne ūks a ų laidų isokių.
516-0004-01
Į mus žiū i aip, adinkim, ki aip.
Va bū en . Aš manau, kad bū en dėl o i eikia pada y i. Šiaip aš la-
bai dėkingas, kad Sauda gas už edė šią emą, aš kažkaip gal i būčiau
neį ažia ęs. Aš daba ne p adėjau, skaičiau ši ą eks ą, as žodis man
sunkiai iš a iamas.
Kogni y inė. Cogni io – pažinimas.
Kogni y inė.
Mand as, mand as.
Be , žodžiu, ši ie ling is iniai iš edžiojimai ge ąja p asme y a labai
įdomūs i , manau, kad ai labai šiuolaikiška. Tai aš manau, kad ne
ezo e inio, o is dėl o mokslinio...
Ezo e ikos čia jokios nė a.
Moksliniu aspek u...
Esmė y a a, kad na mes ikim, i pasku iniu me u čia jokia ne naujiena, kad
ga sas i p asmė y a susiję. Vadinasi, ga sas eiškia, o p asmę galima išgi s i.
Ga sas – eiškia, p asmę – išgi s i. Ši ai nu ūko po Babelio bokš o ka as o os.
Vadinasi, žmonija p adėjo nesusikalbė . Manom, kad lie u ių kalboj as yšys
y a išlikęs. Ga sas eiškia, o p asmę galima išgi s i ga so pa idalu. Tai a, čia kas
domisi uo – ne naujiena. Naujiena ik mūsų kalbininkams, kadangi jie a silikę
nežinia kiek me ų.
Aš da p isiminiau ieną dalyką, su kuo nesu ikau skai ydamas ą
eks ą. Apie akį i aizdą. Ne, apie ga są i aizdą.
Apie akį i ausį?