Paskutinis Algirdo Vaclovo Patacko (1943-09-28–2015-04-03) interviu

S aipsniai / A icles 285 PASKUTINIS ALGIRDO VACLOVO PATACKO (1943-09-28–2015-04-03) INTERVIU Kalbino kino ežisie ius Juozas Ja ai is Algi do Sauda go inicia y a DOI: doi.o g/10.35321/all84-13 ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS 516-0001-01 Bu o ne gi kažku į ašai da y i. Aš manau, kad paieškojus a chy uose gal en galima as pa ies Šiugždinio1 skai y ą. Man ai bu o idealas. Vadinasi, no s p ancūziškai aš ma au eks ą žodinį i aš ma au, ką jis iš jo pada o. Jis pagauda- o. Jo, Milašiaus, as i mas y a gy as. Vadinasi, ne mechaninis kaip en gali bū , 1 Vaclo as Šiugždinis (1911 m. ugpjūčio 29 d., Kaunas – 1988 m. lapk ičio 22 d., Kaunas) – iškilus e udi as, puikus omanų kalbų moko as, poe as, e ėjas, moky ojas. 286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS labai sub ilus as i mas, be jis is ien y a s anda inis, adinkim. O jo y a su k ėpa imu okiu, a eina i jisai kai aliojasi. Tai i y a okia iena iš paslapčių jo poezijos. Dėl o jį daug kas i mėgs a, pa ys nelabai su okdami kodėl. Todėl, kad jis isiškai ski iasi nuo isų ki ų poe ų. Ge ai. Galbū okią pabandysim p adžią pada y i pokalbio. Bū ų ok- sai klausimas: kada i kokiomis aplinkybėmis Oska as Milašius a si- ado Jūsų gy enime? Na, čia u bū daugiausia su aidino aidmenį, aš į a dinčiau kaip okį ban- dymą a i ūk nuo ealybės, nes uo me u a so ie inė ealybė bu o okia sle- gian i, be il iška, o čia a si p asi ė ė oks langelis, adinasi. I ai į yko Vac- lo o Šiugždinio dėka, mes jį adinda om Moky oju. Tai bu o oks, aš u ėjau okius du moky ojus. Vienas bu o Po ilas Bu ke ičius2, ku is mus... be jisai daugiau okioj pog indžio eikloj, adinkim, kul ū iniam-poli iniam kon eks e. O Šiugždinis bu o kul ū iniam g ynai kon eks e. Tai bu o žmogus, ku is gy e- no, mokėsi Pa yžiuje, bu o isiškas eu opie is, no s bu o iš Dzūkijos idu io kaimo. Jo ė as di bo uni e si e e kiemsa giu, o jis jau en dešim ies a ienuo- likos me ų bu o ga ęs kažkokią už li e a ū ą i iš No egijos p emiją, aigi, oks Kauno aikas. Be o, jisai puikiai mokėjo p ancūziškai, s udija o i G enobly- je, i da kažku , aš jau nebep isimenu. Tai gy eno jis čia p ie Ša yčio bažny- čios, y a oks oman iškas kampelis Lais ės alėjoj. Y a okia go ikinė bažny ėlė i aplinkui Ma ijonų ienuolynas, biblio eka čia pa Lais ės alėjoj. Na, ai bu o oks langelis į Vaka us, mes nė ienas nesi ikėjom kada no s iš ažiuo . Tai bu- o me a izinis langelis į ą ik ąją Eu opą, ku ios daba , iesą sakan , jau kaip i nebelieka. Žodžiu, ai bu o pag indinė paska a, o paskui ai e sdami galėjom susipažin su poezija, oliau a ėjo eilė jo d amoms, ypač Migel Manja ai, o pas- kui i iems jo me a iziniams, poe inei me a izikai, aip eikė ų adin . Tai a okia bu o aida. Taigi, pe Milašių mes jau ėme, kad mes esam lais i. Vadinasi, į ą pasaulį, ku is bu o ik esnis už ą ealybę. Tai bu o oks langelis ki o isiš- kai kul ū inio o o. Na, i paskui, kai mes jau upu į išd ąsėjom, p aku om, ai nu a ėm kažkuo p isidė . Tad a ėjo a min is leis i jo aš us. Tai pag indiniai da- lykai bu o Šiugždinio e imai, dauguma jų bu o nespausdin i. Kai ką jis bu o išspausdinęs, bu o okiu ienu me u ne spek aklis pas a y as pusiau pog indi- nis Migel Manja a3. Tiesiog susibū ė ak o ių g upė, i gi okių susiža ėjusių, be ne ea e, daba nep isimenu, kažkokioj salėj bu o pas a y as Migel Manja a. Ten i Šiugždinis da ka ais i gi pusiau legaliai su uošda o kokį poezijos aka ą 2 Po ilas Bu ke ičius (1923 m. gegužės 26 d., Kaunas – 1985 m. balandžio 4 d., Kaunas) – huma- nis as, gydy ojas, poli inis kalinys. 3 Oska o Milašiaus pjesė Miguel Maña a, lie . Migelis Manja a, pa ašy a 1913 m. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 287 i paskai yda o. Be , aišku, isų jis negalėjo skai y i, ku iuose en okio eligi- nio pobūdžio a ką, okio kaip Me ibose 4, a ba isos os sunkiosios a ile ijos negalėjo skai y i i eilė aščius ne isus. Tai a, okia yko simbiozė, kai pas se- nuką bu o susibū ę, bu o oks, na, elegan iškas, iesiog labai p ancūziškas šiek iek as jo gal i leng abūdiškas oks: duoda aumenis pačiupinė . Paskui u ėjo okių anekdo ų labai kalbinių, sakykim. Nežinau, čia iks a ne, be susi inka jisai Iciką i as klausia: „Kaip sekasi?“ Tas a sako: „Nesekasi.“ Tas klausia: „Tai palauk, au sekasi a nesiseka?“ „Siseka, siseka, ik nelabai ką.“ Tokio pobūdžio, paskui en apie alkoholį. Žodžiu, bu o oks ik ai aka ie iškas, eu opie iškas, smagus, linksmas, labai oks p ancūziškas žmogus. Kaip sakan , iš dzūkelio a- pęs p ancūzu. I jo e imai, kai kas en iš akademinio sluoksnio žiū ėjo skep- iškai i aip oliau en, bandė, išleido absoliučiai ne ykusį pažodinį e imą Mi- lašiaus. Na, isai, iesiog p ipainio a klaidų ne gi. Kalba apie Valdą Pe auską5? Taip, en iesiog ie oj „žemė“ „saulė“ ašo. Nesup a au, en ko ek ū os klai- da, be gal jis kažkiek i eikalingas bu o. Šiugždinio e imai jie bu o šiek iek sulie u in i i padailin i. Vadinasi, okia melodijos p asme Milašiaus [kalboje] būda o okių, melodinga ai melodinga, be būda o okių ka ais žiau okų žo- delių. Būda o disonuojančių okių, be jie bu o eikalingi, nes aip ai bū ų ien melodija. Tai Šiugždinis jų engda o okių, adinkim, jis, na, nežinau, su kuo čia palygin i. Vadinasi, jeigu u ašai, g ažu iskas, be ka u i ealybėj ai, aš nelabai moku papasako , be , žodžiu, Milašius būda o ne ien lia-lia. Ten bū- da o ka ais i oliau ęsėsi a melodija. Tai Šiugždinis nuglais yda o. Be jie skambėda o labai g ažiai, melodingai, ypač kai jisai deklamuoda o. O dekla- muo jis labai mokėjo. Labai a is iškai, labai į ikinamai. I Lie u oj aš esu daug ų gi dėjęs deklama o ių. I Pe as Venslo as6 skai ė, i mėgo Milašių. Venslo as neblogai [skai ė], be a bu o kelios absoliučiai ne ykusios [pe skai y os eilės], isiškai nepagauda o. Nes Milašių skai y , ypač uos jo ėlesnius, isus p adi- nius e apus. Elemen a ūs da nieko, be paskui ai jau, žodžiu, jau eikia okio ypa ingo meis iškumo, įsigilinimo. Tai a pe Šiugždinį mes a ėjom į Milašių 4 Oska o Milašiaus mis e ija Me ibose as, pa ašy a 1914 m. 5 Valdas V. Pe auskas (1938 m. liepos 11 d., Kaunas) – ga sus e ėjas iš omanų kalbų į lie u ių kalbą. 1981 m. pasi odė jo ilologiniai O. Milašiaus eks ų e imai, sulaukę nemažai k i ikos. Gal i dėl o, kad e ėjas bu o ne poe as. 6 Pe as Venslo as (1949 m. g uodžio 28 d.) – žinomas ak o ius, ežisie ius, skai o as. Jo kū ybinė eikla susijusi su Kaunu. 288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS i ada jau kilo min is leis i uos jo aš us. Bu o pag indas. Be Pe o Kimb io7 nieko nebū bu ę, nes eikėjo e s i komen a us jo Les A canes / Slėpiniai8. Tai eks as, komen a ai y a ilgesni už eks ą, pa ies Milašiaus komen a ai. Nes nie- kas nepajėgė jų su ok i, ai jis bu o p i e s as ašy komen a us. Be jie ka u suda o okį ieną ien isą kū inį. Pa s kū inys i jo komen a ai y a ienas oks gabalas. Tai a, uos komen a us iš e s i eikia bū e udi u. Pe as Kimb ys bu- o, na, adinkim, pog indžio e udi as. Žmogus ik ai ge ai mokėjo p ancūzų kalbą, be , nepaisan o, jis daba y a biblis as, e čia Š en ąjį Raš ą, ga ęs Je- onimo p emiją9 už edaga imą i e imą. Jau ais laikais jis bu o k ali ikuo as e ėjas i ka u in elek ualas, ku is gaudyda osi smulkmenose en ose isose i aip oliau. Sako , ais laikais. Jūs kalba apie sa o jaunys ės laikus? Taip, sep in as dešim me is. Sep in as–aš un as. Jums ada bu o d idešim me ų, aip? Na, upu į daugiau, aš ke u iasdešim ečių gimimo. Ke u iasdešim ečių? T ečių. Tai čia isas as eiksmas su Vaclo u Šiugždiniu yks a šešiasdešim- aisiais, kada, penk ais? T upu į ėliau gal, apie sep yniasdešim us. Apie sep yniasdešim us? Taip, kažku p ieš sep yniasdešim us, po. Man čia daba sunku a eguliuo . Na, kadangi isos sudedamosios dalys bu o, bu o e imai, bu o komen a ai, Pe as Kimb ys e ė. I a jo, adinkim, poe inė me a izika. Tai beliko ik ai as a oks edak o iaus da bas. Tai ą jau a iklį aš s ūmiau, bu o p oblemų. Iš Šiugždinio eikėda o eks us a im , nes jis bu o pe ekcionis as. Jis en ol dailinda o, kol... Na, ai mes paimda om pap asčiausiai pa ogda om i ada jis jau susi aikyda o. Su Kimb iu a i kščiai. Kimb į ik ai jėzui ai mokėjo p i- e s i di b i. O šiaip ai eikėda o, aš a simenu, dėl d iejų sakinių, kai ėjau pas 7 Pe as Kimb ys (1948 m. ko o 20 d., Telšiai – 2018 m. balandžio 21 d., Kaunas) – iškilus e ėjas, nepap as o alen o edak o ius, Naujojo Židinio–Aidai s eigėjas i edak o ius, pog indinės lie u- ių ka alikų spaudos bend ada bis. 8 Me a izinė 1927 m. pa ašy a O. Milašiaus poema, išleis a 2002 m. P. Kimb io inicia y a. 9 Pe as Kimb ys, deja, nė a ga ęs Š . Je onimo p emijos. Jam ski os Li e a ū os edak o iaus i B onio Sa ukyno p emijos. Lie u ių kalbos ins i u as nuoši džiai dėkoja elionio našlei B igi ai Kimb ienei už Pe o Kimb io biblio ekos knygų yšulėlio do aną. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 289 jį sep yniolika ka ų. Paskui iskas baigėsi uo, kad aš su isais ank aščiais ei- damas ąžuolynu žiau iai k i au į balą, en p ie ų ank aščių da bu o isokių pog indžio dalykų. Daba gal oju, a ką no s susilaužiau, a ne. I bijau judė . Gal oju: na, jeigu susilaužiau, eiks k ies g ei ąją, čia isi ie ank aščiai i aip oliau. Pasijudinau, lyg i nieko. Tai a okio pobūdžio p oblemos. Pe spausdi- nimas; spausdino okios mo e iškės iš Vilijampolės, jau pasiaukojusios pog in- džio mašininkės10, be jų nieko nebū bu ę: nei pas ogės, nei nieko. Jos isiškai liko nežinomos, niekas į jas nek eipė dėmesio, kiek aš bandžiau en siųs žu na- lis us pas jas, ai a, ai bu o echninė pusė a išsp ęs a. Paskui į išo amžiną a ilsį Juozas, užmi šau, oks unikalus žmogus. T iska bu ęs kalėjime. Senas senas... Aš p isiminsiu gal... I gi unikalios biog a ijos žmogus. Na, i paskui G ažinos Didely ės11 ilius acijos. Tai bu o ienin elė iš dailininkų, iš menininkų, ku i nebijojo pog indžio leidiniui da y i ilius acijas. Gal išplėsi labiau? Tai ne, G ažina Didely ė. Sakė , Juozas. Taip. Ne, jūs čia u bū nelabai asi . Aš p isiminsiu. Senas pog indininkas en. Vadinasi, P apies is en bu o p ie Pas ogės. Sakyki , os Pas ogės. Kas pe žmonės di bo, kas suda ė ą Jūsų b anduolį? B anduolys bu o ys edak o iai. Tai bu o Gema Vosyliū ė12, mi usi. Juozas P apies is13 pe nai mi ė. I aš. 516-0001-02 Gal jau daug ašy a, be ji bu o okia. Paliko mums Mindaugas Tomonis14 žūdamas. Tokį kaip i sa o es amen ą. I mes jį u ėjom leis i. Mindaugas To- monis – u bū eko ši ą pa a dę gi dė . Tai, žodžiu, p ieš jis bu o nužudy as i 10 Gal Liucija Kul ie y ė i Vi alija Ž ikai ė. 11 G ažina Didely ė (1938 m. spalio 2 d., Kaunas – 2007 m. sausio 2 d., Vilnius) – unikali g a ikė, alen inga knygų ilius a o ė, ypa ingos d ąsos žmogus, p iklausiusi i Pas ogės bū eliui. 12 Gema Vosyliū ė (1936–1998). 13 Juozas P apies is (1947–2013), slapy a dis Mykolas Šilai is, A. K., – pog indžio kul ū os žmogus, ašęs p ozą i eiles. Pas ogės leidėjai nesispausdino a ybmečio spaudoje. 14 Mindaugas Tomonis (1940 m. ugpjūčio 28 d., Vilnius – 1975 m. lapk ičio 5 d., Vilnius), slapy- a dis Tomas Ku šys, – ak y us pog indžio i ezis encijos daly is, poe as, iloso as, žu ęs neaiš- kiomis aplinkybėmis. 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS neaišku, mes ai esam uo ik i. I kaip en iskas yko, ai iki šiol neaišku. Be sa o mi im jis ik ai en negalėjo a si as po aukiniu. Tiesiog bu o kalbos, kad eikia leis okį kul ū inį žu nalą. Tuo me u a niša bu o, ūko. Mes u ėjom labai s ip ią disiden inę, poli inę isą spaudą, be a ūko ši o kul ū inio sando. Tai kažkas u ėjo jį užpildy i. Tomonis uo labai ūpinosi, ne gi pa adinimas y a jo – Pas ogė. Na, ai mes aip laikėmės, da an dugno gulėjom, be jau po jo mi ies ai nebebu o ku dė is. P adėjom leis i ą Pas ogę. Tai en bu o ie ys žmonės, ku iuos aš esu minėjęs, paskui bu o bend ada bių, kas piešė i šelį, oks Gy is Ramoška15, os mo e ys Vilijampolėj spausdino. I aip bu o: išėjo du nume iai, paskui mus užspaudė. Tai po o mes leidome okį jau inkinį E hos16, jau sumė ėm pėdas. Labai siusda o, jeigu leidi ką no s pe iodinio. Vadinasi, u leidi i leisi. O čia a si mes jau užsida ėm i ada išleidom E hos inkinį. Jie ėl iš naujo p adėjo šniukš inė , kas čia, ku i kaip. I ka u lygiag ečiai da ėme ši- ą, Milašiaus uos17 aš us. No ėjom kažką pada y , kas u i išliekamąją e ę i kas y a pakankamai solidu, pakankamai kokybiška, i į ody , kad pog indžio są- lygom galima i okius da bus da y . I aš laikau didžiausiu pasiekimu, jog isgi mes į odėm ai, kad ys omai guli, daba juos galima neš is, kol kas Milašiaus aš ų nė a išleis a. Y a po gabaliuką, en p idėlio a isko. Taigi, jeigu daba išėjo a jo Li uanis ika lyg, ienoj ie oj en ie diploma iniai dalykai. Tai a, mes ši o nespėjom. Mes u ėjom isą medžiagą, be jau mus ada užlaužė kaip eikian . Kažkas įskundė Jus? Tai en jau a ski a is o ija. Ten bu o okių labai, iesiog, na, agiškų, d ama- iškų dalykų. Vadinasi, mes jau iš anks o bu om pasme k i, nes į Pas ogę bu o in il uo as žmogus, labai aukš o lygio agen as. Tai a čia mes žinojom, kad jei- gu mes p adėjom leis , mes u im daugiausia d ejus– ejus me us laiko. Čia y a labai sena p ak ika. Vadinasi, da nuo žanda me ijos laikų. Sako: jeigu u leidi pog indžio spaudą, ai kol nusikaps o nuo skai y ojo iki edak o iaus, p aeina d eji– eji me ai. Tai a u i uos d ejus– ejus me us spė pada y , o paskui jau 15 Leidinio meniniu apipa idalinimu ūpinosi dailininkas Gy is Ramoška (ilius acijoms bu o panau- do i lie u iško popie iaus andens ženklai, pe pieš i iš uo me u pasi odžiusios Edmundo Lauce i- čiaus knygos Popie ius Lie u oje XV–XVIII a. (šią išmonę KGB a dy ojai laikė ypač klas inga, nes kiek ienas pasidauginęs leidinį galėjo nesunkiai juos pe sipieš i). Ž . h p://alkas.l /2014/12/09/ seimo-biblio ekoje-bus-p is a y os-signa a o-a-pa acko-knygos-i -pog indzio-leidiniai/. 16 E hnos sa ilaidinis pog indžio leidinys, pakei ęs Pas ogę. 17 Tu imas gal oje O. Milašiaus i omis, ku į daugiausia Pe o Kimb io pas angų dėka as pa s bū elis pog indžio kul ū ininkų (iš p ancūzų kalbos e ė Vaclo as Šiugždinis i Pe as Kim- b ys, edaga o Algi das Pa ackas) išleido. Pa į pa ojingiausią echninį da bą – spausdinimą – di bo kaunie ės Liucija Kul ie y ė i Vi alija Ž ikai ė.). Da ž . h p://alkas.l /2014/12/09/ seimo-biblio ekoje-bus-p is a y os-signa a o-a-pa acko-knygos-i -pog indzio-leidiniai/. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 291 a e, adinasi, pakuoja. Tai čia nebu o jokia naujiena, a en bu o ų s ukačių, a ne, is iek jie bū ų p isikaps ę anksčiau a ėliau. P ie Pas ogės jie jau bu o p isikaps ę. Jūs sakė e: nuo skai y ojo iki edak o iaus. Na, pagauna skai an leidinį. Po o p adeda ynio , na, isi. Ai, a i kščiai? A i kščiai. Na, ai čia da nuo Auš os laikų. Visi žino, kad leidi pog indžio spaudą, u u i d ejus– ejus me us. Maksimum ejus me us. Na, man da p i- sidėjo upu į daugiau, nes jie ikėjosi, jie jau u ėjo aš uoniasdešim ečiais, be mane pasodino ik aš uoniasdešim šeš ais. Jie da ejus me us sekė, ma- nė, kad pe mane p ieis p ie k onikų, Lie u os ka alikų bažnyčios k onikų. Mano byla bu o K onikos a šaka. Tai čia gal ki i dalykai, be a Milašius mums bu o okia..., na, ai mes Pas oge no ėjom į ody i, kad galima leis i lais ai k ėpuo i. Mes u ėjom okią o mulę. Vadinasi, Pas ogė – ne pog indis, nepa iko as žo- dis. Pas ogė – en šal a, be už ai oli ma y i. Be Pas ogė mums nepa yko, ei- kia ą p ipažin . Tiesiog niekas ne ašė. Iš mūsų bū elio ik, mes aip paskleidėm ą žinią, kad y a oks leidinys, kas no i , gali a neš , ga an uojam, kad iš mūsų nieku neišeis. Au o ius nedaug izikuoja, jisai neš, sakykim, kokiai edakcijai, edakcija a me ė, na, i jis kaip en nuplaukė. Au o ius nedaug izikuoja. Rizi- kuoja edak o ius. Mes ą iziką p isiimam, be isi bėgo į šoną. Jauni au o iai p ak iškai, na, ienas Gin a as18 a siun ė ieną eilė aš uką. Mano b olis pasi ašė E asmus Ro e damie is. Tai Pas ogę eikia laiky i nesėkme, be ne dėl mūsų kal- ės. Mes bu om iską pada ę, bu om p isiėmę ą iziką, be iesiog a o icialioji pusė bu o labiau pa aukli i isi ašė, i už ai paskui s alčiuose nelabai u ėjo ką pa ody i. Sakyki , kelionė į Če ėją19 bu o p ieš p adedan leis i ą leidinį i ko- kia ai kelionė bu o, maždaug kelin ais me ais? Taip, čia daugiau kaip s imulas bu o am leidiniui. Mes, adinasi, uošėmės i a kelionė į Če ėją, na, en bu o am ik as s ebuklas isgi, jeigu skai ė e. Tai en, žodžiu, adom an as iką. Vadinasi, i man bu o šešios asa os i ke u ios žiemos, aikiška meilė. I adom ą mo e į. I absoliučiai esam įsi ikinę, kad ai i bu o a me gai ė. 18 Algi do Pa acko b olis ga sus poe as Gin a as Pa ackas (1951 m. liepos 18 d., Kaunas). 19 Če ėja – mies elis Gudijoje, ku 1877 m. gegužės 28 d. gimė Oska as Milašius. 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS Ksenija? Ksenija Milo ič20. Jai en bu o šim as eji me ai i ji p isiminė iską, kaip ponai is ją k iesda o „soha o on okon“ i aip oliau. Milo ič? Milo ič21, aip. Ge ai. Taigi, aš pap ašysiu uome ą epizodą iesiog de aliau papasa- ko i. Jeigu p isimena e ą susi ikimą. Aš pa s bu au Če ėjoje, be aš en jau nieko negalėjau as i... Tai en nieko i neįmanoma as i. Ten nieko kaip i nebė a. I mes en okių didelių izijų ne u ėjom. Važia om aip žygei iškai, aukiniais, paskui kažko- kiom pakelei ingom mašinom. Nu ažia om, bu om p isiskai ę Milašiaus poe- zijos i , aišku, ieškojom. Nieko nebė a, nei o sodo, ku jis en leidžias andens link i a si e ia en didžiulė e d ė. I ik iš liepų alėjos likę me ūgiai, iskas iš- ki s a, sug iau a, apšniaukš a. Na, so ie inė ik o ė. I ik ai ie inis moky o- jas, puikus žmogus oks, als ie iškas oks, ankos okios nudi b os. Jisai mus pasik ie ė, jis oks ie inis k aš o y ininkas. I sako: „Taip, gi dėjau čia iską, kad jis en daug knygų išleidęs, jau bu au gi dėjęs.“ Tai labai ge ai, jis jau en sąžiningai nupaišęs o d a o pama us, be nieko nė a, ik ienas ūsys. I dau- giau iskas, jau užžėlę okia, kaip pasaky , laiko žole okia. Na, i aip i bū ume iš ažia ę, ik, aišku, liko a pa i e d ė. O Milašiaus eilė aš is apie aikys ės uos sodus ai y a bū en apie ą e d ę. Ta e d ė okia... Aplink eže ai, oks en ie- nas eže as, be a odė, kad isu aplink anduo, en ma osi ki oj pusėj kažkokia apg iau a bažnyčia a ce k ė. Bažnyčia? Taip, bažnyčia. I oliau okie No olukomlės22 elek inės kaminai kyšo okie apokalip iniai. Tai a, ai gal ojom jau iskas. Kažką pama ėm, ą e d ę paju- om. I aka e as mūsų moky ojas sako: „Čia y a da iena okia senu ė.“ I eda mus enai. Na, kelia ją aip iš pa alo. I įsi aizduoki , okia žila, ji jau bu- 20 Pasidaliję skai ome Algi do Pa acko p isiminimus apie apsilankymą Če ėjoje 1976-aisiais. Jis su bend ažygiais kažin kaip su ado čia šim ame ę senolę Kseniją, ku i, pusiau klejodama, aukė iš a min ies sa o aikys ės aizdus, kaip mažasis ponai is asa os sode odo jai didelę knygą su piešiniais, paskui ka u žaidžia. A ne ji bu o pi moji meilė, pažadinusi poe ą? (Julius Sasnaus- kas). – Šiau ės A ėnai 14(1270), 2017 m. liepos 21 d., 2. P ieiga in e ne e: h p://www.sa enai.l / wp-con en /uploads/2017/04/N .14-1270-2017-07-21.pd . 21 Sa o knygoje Li ua (490 p.), išleis oje 2013 m., A. Pa ackas ašo apie Kseniją Mino ič, gimusią 1874 m. 22 No alukomlis – mies as Bal a usijos šiau ėje, Vi ebsko s i yje, į aka us nuo O šos, p ie Lukomlio eže o. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/no alukoml/. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 293 o akla, kele i me ai kaip bu o akla. I jinai: „A, p isimenu.“ I a aip pasako kažką, nu yla, po o jai a si e ia ėl en kažkoks s au as žodžių. „A, p isimenu, ponai is k iesda o, odyda o knygu es su pa eikslėliais. Soha, o on, okon.“ Klausia, ai kodėl k ia uką23 k iesda o, ai a eida o, sako. O paskui jisai jau iš- ažia o. O paskui bu o g įžęs ik ai į ė o laido u es, be pa ašęs daug knygų, jos labai b angios. Tai čia bu o a Ksenija? Ksenija Milo ič, aigi, jai šim as eji me ai. Mes suskaičia om lygiai. Kse- nija. Ani. Ksenija – ai Ani. I a Ani y a isoj Milašiaus kū yboj. Jis aip i li- ko ne edęs, no s u ėjo ų meilių. Be en bu o i okių išda ysčių. Y a ienoj ie oj eilė aš yje „jos a do meilės knygoje nė a“. Čia bu o jo oks ke š as. Be a Ani kaip p o aizdis bu o, y a kaip p o aizdis, žino , aikys ės os. Vadinasi, be įsi aizduoki , na, šeše i me ai, ai is iek aikas jau žmogus. I jo jau umas, jis apsk i ai bu o be galo jau us, į gy enimo galą galbū ne liguis ai. Tie, kas pasakojo iš ambasados [Pe o] Klimo24 aplinkos, ai sakė, okie būda o ne in- gi judesiai. Tai žmogus, ku is labai in ensy ų d asinį gy enimą gy eno, u ėjo ą didįjį okį suk ė imą, a si e imą. G uodžio d idešim ečią dieną ke u io- lik ais me ais, ku is pakei ė isą jo [gy enimą], jis po o a si a sisakė kū ybos. Die e, kaip ai žmogiška, pe daug žmogiška, aš apie ai esu ašęs. Tai bu o la- bai s a bus oks jo, na, mis ikų gy enime okių į ykių būna, jie y a lemian ys, čia apie ą ašė daug kas. Toks Dionisijus A eopagi a25. Žodžiu, jie a si pakyla i š okių žmogiškų dalykų, i š kū ybos. I a okį sakinį iš a ę gal kokie keli žmonės y a. Tai ienas iš jų – Tols ojus. Milašius bu o ienas iš jų. Tai, žodžiu, jau umas jo as iš aikys ės a sineš as. Na, o mums a Ani ai bu o, mes ją aip jau lie u iškai, kadangi iš lie u iško kampo žiū ėjom, ai mes ją su išom su uo Lie u os p o aizdžiu, kai jisai eilinės k izės me u, kai jo kū yba aip bu o o- kia, uščias pe iodas, be gždžias, jis en uo me u e imais užsiiminėjo, s engėsi kažkaip išgy en ą kū ybinį okį pe ūkį. I ada jis pasigedo ie os, ku jis ga- lė ų sa e, kaip jis sako, si ue. Vadinasi, jo kū yboje, oje me a izinėj kū yboje a si ue dažnai pa a ojama. Taigi, kiek iena siela, kiek iena asmenybė... 23 Veikiausiai iš lenkų kwia ek ‘gėlė’. 24 Pe as Klimas (1891 m. asa io 23 d., Kušliškiai – 1969 m. sausio 16 d., Kaunas) – Nep iklauso- mybės Ak o signa a as, užsienio eikalų minis as, diploma as, publicis as. 1925 m. gegužės 20 d. paski as nepap as uoju pasiun iniu i įgalio uoju minis u P ancūzijoje. Čia jis di bo su Oska u Milašiumi. 25 V a. pabaigos – VI a. p adžios iloso ijos is o ikas i eologas Dionisijas Ae opagas. Daugiau ž . Makselis Rasius 2016: Pseudo Dionisijo A eopagiečio įž algos apie gy ybę die iškosios aiškos (P ohodus) kon eks e. – Logos 87, 35-42. 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS Maceina, kad y a kul ū os p o enomenas. Ano Špengle io35, kiek iena kul ū a u i sa o p o aizdį, p o enomeną. Tai liaudies daina kaip au os sielos iš aiška. Vokiškai pa ašy as eks as, mes jį iš e ėm, įdėjom. Ten bu o da pa izanų dai- nos, ai man čia kaina o, adinasi, s aipsnį ie dalykai, kadangi bu o pa izanų dainos, ai jiems papildomas s aipsnis bu o už ai, kad išpublika o. S aipsnį u i gal oje, kada Jus p ičiupo, aip? Na, en okia is o ija bu o. Mokslų akademijoj s o ėjo spin a ko ido iuj. „Neak ualusis eminis ka alogas“ adinosi. I en bu o isko. Ku cenzū a ne- žinojo, ku dė as knygas. Vadinasi, b ošiū os isokios su e s a. I ka ais a užsakai i au a neša. Dažniausiai nea neša. Be ka ais a neša. I mes en adom Sep ynios legendos apie Nuk yžiuo ąjį. I adom kažkokį Bal ikum žu nalą okiš- ką, ski ą Bal ijos šalims. I en bu o as Maceinos s aipsnis. Vokiškai. Jis bu o pa ašy as okiškai. Ne lie u iškai. Mes jį iš e ėm i įdėjom, daba aš nebep i- simenu, a į E hos, a į Pas ogę. Tai jie en, kai paga o, ai už as pa izanų dai- nas... Vadinasi, ly inė daina y a mums as pa s kaip Egip ui pi amidė, a abams a abeska, Vaka ų Eu opos kul ū ai as e d inis, Bacho muzika i panašiai. Tai, žodžiu, kad, kai daba gimė as gemalas mūsų li e a ū os, ai jisai gimė iš nos al- gijos. „Op! Op! Nemunėli! A u manęs šauki?“36 Iš nos algijos, adinasi, pe ėjo. Tau osaka pe ėjo li e a ū ą, ku i iš pa p adžių p adėjo. Na a iklis bu o bū en nos algija, be nos algija okia gal šmalco37 p asme, adinasi, pasaulio liūdesys Reue38 laiko a piu okiu. Tai jeigu au osakoj, čia aš nelabai aiškiai kalbu, ą da- lyką da eik ų pak apš y , mano a hipo ezė gal okia upu ėlį da pe d ąsi, ją eikia da užbaig , be jeigu Reue laiko a piu, jeigu au osakoj en bu o iskas g ažu, ge ai, be is iek bu o daug liūdesio. Ten mūsų dainos apsk i ai. Apsk i- ai, ly ikoj y a daug liūdesio. Daug o aisos, mes u ėjom okį žodį. Aisa eiškia oks neapib ėž as pasaulio liūdesys. Tai a gims an i li e a ū a i gi o ien a o- si į ą pa į. I gi o ien a osi į ą pusę i paėmė iš au osakos ą liūdesį, o paskui, na, jūs pasižiū ėki , en ie isi Biliūno, isi eks ai y a okie ik ai nelinksmi. Nos algija y a lie u iška, iš esmės ai y a žmogaus, iš a y o iš Rojaus, ilgesys o pi mykščio Rojaus, ha monijos, pi mykš ės da nos. Tai as mums, aš ą adinu nos algija, be galbū čia kažkas plačiau. Be čia eik ų a ski ų s udijų, aš čia u - bū nebespėsiu. Tai bu o iena iš pag indinių mo y acijų, aigi, kaip čia pasa- kius... Vadinasi, mūsų li e a ū a su nos algija u i labai amp ų yšį. Nebū ų ši o 35 Os aldas Špengle is (Oswald Spengle ) (1880 m. gegužės 29 d., Blankenbu gas – 1936 m. gegu- žės 9 d., Miunchenas) – okiečių is o ikas i iloso as, li e a ū os i menų žino as. 36 Iš And iaus Viš elio ke u eilio. 37 Vok. de Schmalz ‘sen imen alumas’. 38 Vok. die Reue ‘a gaila imas’. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 301 jausmo, nežinau, kas ada su mūsų li e a ū a. Ji labai g ei , a p ki ko, pasi ijo eu opinį lygį. Vadinasi, žiū ėki , aš čia pa ašiau okį pik ą eks ą, neseniai čia pasi odė apie knygas i skai ymą, kad jaučiu žiau ų kompleksą, kad, kai usai u ėjo Tols ojus en isus, na, Gogolius i aip oliau, ai mes u ėjom Mužiką Žemaičių i Lie u os Poškos. P adėjom nuo nulio, jeigu neskaičiuo ume Done- laičio, ku is en šiek iek a ski ai s o i. Žodžiu, a ku bu o didžiausia Liub- lino unijos blogybė. Vadinasi, ne ik kad sug io ė als ybę, be iš mūsų a ėmė kalbą, o kalba y a sa as is. Mums kalba y a ne ien susižinojimo dalykas. Kal- ba y a kažkas daugiau. I mes be os kalbos. Be jau Mykolaičio Pu ino Al o ių šešėlyje y a eu opinio lygio dalykas, jau pasiek as as. Na, gal jis oks upu ėlį u i okio p o incijos k apo, be is iek negali nuneig . O oliau isa mūsų i olimesnė li e a ū a en y a ik ai jau eu opiniai dalykai. [An anas] Vaičiulai is isiškai eu opie iškas, nemokėjęs, a p ki ko, sla iškai. Nemokėjo nei usiškai, nei lenkiškai. Kas oks? Vaičiulai is. Aš išgi dau Mieželai is. Ne ne ne. Mieželai is čia į šoną. Žodžiu, Vaičiulai is bu o a ka a, ji bu o labai okia pab ėž a laike, labai umpas laiko a pis, gal kokia dešim me ų, kai ne eikėjo moky is nei lenkiškai, nei usiškai. Jisai mokėjo angliškai, mokėjo okiškai, ką ik no i, ik ai ne lenkiškai, apsiėjo be ši ų kalbų. Tai Vaičiulaičio ė as jį labai e ino kaip labai puikų s ilis ą. Iš ik ųjų. Tai a, žodžiu, gal jis nė a kokia ž aigždė aka ie iškam kon eks e, be lie u is apsk i ai niekad nebus. 516-0003-03 a p au iniu bes sele iu. Jeigu kas ašo lie u iškai, u i ši ą užmi š dalyką. Čia ik ai ką mes žinom – Milašių i Micke ičių am kon eks e. Gal g įžkime p ie nos algijos i Milašiaus. Tai, žodžiu, sakau, ši a ema nos- algija y a iš ik o ilgesys o iš a y o iš Rojaus Adomo, ku is da bu o labai ne- oli Rojaus, i apsk i ai lie u iška kul ū a, kaip čia pasakius, ėl banaliai, be ne- bu o oli nu a y a nuo, jeigu aš u iu gal oj ą amžiną žalia imą, bu imą aisoje, neno ą i ne gi nemokėjimą ku i o mų, nes o mos sukū imas „žiedė i“ y a „žydė i“. Žydė i y a žiedė i. Žil i i eiškia žel i, a ne? Mes u im isą komplek- są. Vadinasi, mes pa adiname nyk i–nok i dėsniu. Čia pa b anda i čia pa mi - is. Kas sub ęs a, as mi š a. Kas įgyja o mą, as ampa mi ingas. Kas neįgyja o mos, balansuoja iboj iki o mos. Kas y a amžinai žalias, be už ai i amžinas. Tai a, mūsų okia dalia, kaip sakan , čia ge ai a blogai, nuo mūsų nebep iklau- so, adinkim, kaip no im. 302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS T upu į ą sa o eiginį, kad iską galima as i kalboje, ik eikia ją a - akin i, šiek iek p aplėski e. Kadangi mūsų ema Milašius, be Mi- lašius ne nemokėjo lie u iškai, be is iek labai lie u iškas. Va Jūs, iena e us, eigia e, kad iską galima as i kalboje, ik eikia ją a a- kin i, o, ki a e us, Milašius, ku is ik p amoko lie u iškai... Na aip, čia y a okia sa o iška p ieš a a. Be iš ik ųjų jos nė a, nes iską ga- lima as i kalboje, adinasi, mes u im me odą, jisai bu o oks jau labai nieki- namas, be jeigu ne as me odas, mes nebū ume sa o ų d ylikos knygų pa ašę, aš nebūčiau. I , galų gale, Sauda gas, jį daba eabili uoja a ši a knygelė, ku jūs u i , lie u ių kalba. Na, jeigu umpai šnekan , ai, ką mes da ėm pusiau są- moningai, nelabai su okdami, ką da om, ai daba adinama labai moksliškai – kogni y inė ling is ika. Kokia ling is ika? Kogni y inė. Nuo žodžio cogni io – pažinimas. Y a naujausia ling is ikos ūšis, jai d idešim me ų ik ai, aip oliau. Tai čia apie uos me odus. Tai a, žodžiu, kalba mums y a sa as ies dalis. Ki oms au oms kalba, kokiems no s belgams a da kam, jiems – susižinojimo p iemonė. Jie gali kalbė i aloniškai, gali kalbė i lamiškai, be jiems eikia ik kon ak uo . O a mums kalba eiškia, mes p a andam kalbą – p a andam dalį sa ęs i ka u p a andam i li e a ū ą, i iskas g iū a. Vadinasi, kalba mums y a, na, aš en neno iu p adė pasako , kokia ji sena, sansk i as, en aip oliau. Tai, žodžiu, kalbos dalykai – esminiai. Daba Milašius mokėjo lie u iškai šiek iek, be jeigu jis i bū ge ai mokėjęs, ne as eikalas. Mes jį adinam penk o laipsnio lie u iu. Kodėl? Todėl, kad y a, nep isimenu kas, ieni sako, kad Be diaje as39, ki i sako, kad da kas no s y a pasakęs, kad kiek iena au a y a am ik a Die o idėja. Vadinasi, Die as sukū ė au ą, lygiai kaip i žmogų, kad jis įkūny ų am ik ą idėją. Tai y a okių labai yškių au ų, ai čečėnai, aš ge ai pažįs u ą au ą, daug ka ų bu ęs, jie mane ža ėjo i ebeža i, no s daba en pasi odo i pas juos juodulių pakanka. Tai, žo- džiu, lais ės p oblema pas čečėnus. Čečėnas y a as pa s kaip lais ė. Aš esu ne gi pasakęs – kažkada jie en įsiki o, kad čečėnai – ne nacija, o „sos ojanije duši“, na kaip iš e s i – „d asios būklė“. Tai a, žodžiu, ai kiek iena au a, na, y a au os maišy os – en sunkiau susigaudy , be mes u im ą idėją. Kas pagauna ą idėją, y a lie u is. Kas ją ys o, kas ja gy ena, y a lie u is. Jis gali i nebemokė lie u iškai. Kalbos dalykai inka iems, adinkim, pi miesiems ims a ke u- iems laipsniams. O Milašius y a as lašas, is iek danguje eikalingas, kažkoks lašas, be oksai E e o pa yzdys, žiū ėki , isiškai jis nieko bend o ne u i su 39 Nikolajus Aleksand o ičius Be diaje as (1974 m. ko o 18 d. – 1948 m. ko o 21 d.) – usų iloso- as, eliginio egzis encializmo a s o as. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 303 Lie u a. D augas žūdamas p ieš mi damas sako: „Važiuok i , jeigu no i, ažiuok i da yk, ko aš negalėsiu pada y .“ A ažia o į Lie u ą, na čia, aip oliau. Labai užmi š as be eikalo oksai umpas E e o eks as, jis en ka o me u kažkaip iš- ėjo „Lie u a y a Eu opos Adomas“. Žodžiu, en e a a k eip dėmesį. Tai y a as pa s, ką mes kalbam. E e as isiškai sa a ankiškai, mes ą eks ą ik neseniai čia ap ikom, ai a, žodžiu, okie pamąs ymai. Taip kad kalba i Milašiaus eno- menas šiuo a eju išsisp endžia bū en pe ą au os idėją. Tau a, ku i pagauna, mes nesam da jos paga ę, mes da nesam susi okę, kai mes ją pe siimsim. Tai a, kai pas mus aka bu o o umas ele izijos, ką da y , kad nebėg ų iš Lie u- os, i sėdėjo ie iniai ekonomis ai. Nai uoliai. I mano, kad pe ekonomiką čia sulaikys iš Lie u os bėgančius. Kas įleido šaknį kul ū iškai i egzis enciškai, as niekad ne ažiuos, nepaisan isų ekonomikų. Y a oks žodis bu šaknis, nežinau, a eko gi dė . Koks? Bu šaknis. Žemaičiai u i išlaikę. Reiškia isa gen ies ie a, ku gen is gimė. Visa gen is gali iš ažinė i, be bu šaknis lieka ie oj i nieku ne ažiuoja. Jis sau- go gen ies, p o ė ių [žemę]. Tai kol Lie u oje bus bu šaknių, gali lik i ne ys milijonai, o ys šim ai ūks ančių, be jeigu ai bus bu šakniai, ai mes nieku nep adingsim. Ši ie dalykai labai s a būs. Šaknį eikia leis i. Šaknį galima įleis- i ik ai kul ū iškai. Jeigu a o šaknis silpna, ją labai leng a iš au i. Na, i ada emig acijos a banga nusineša, kaip oj, žino , usų „pe eka i pole“ oks augalė- lis y a, pe s epę i asi oks kamuoliukas, jis en kažku sus oja, ka ais įleidžia šaknelę, pasilaiko i paskui ėl iš auna, i ėl neša. Tai pas mus as pa s. Visos emig acijos, isos ekonomikos, isi gud a imai su isais mokesčiais nieko ne- padės, jeigu nebus šaknies. Mano a ši a, čia jūs paskai ysi , p adžioj en oks eilė aš ukas y a: „Kas mes okie, jie s a o namus iš molio, dainuoja dainas seno- lių.“ Tai ši ie y a bu šakniai i nieku iš čia ne ažiuos. Jie čia bus, nepaisan , a bus ka as, a ma as, a badas. Liks čia. Galbū čia daba ik ų okį klausimą į e p i. Apie Oska o Milašiaus no ą, okią pas angą. Oska o Milašiaus no as, pas anga bu o p ie an- ikinės i biblijinės dimensijų p idė i da ieną su Lie u a cen e. Na šiaip aš su a ema susidū iau labai įdomiam kon eks e. Aš da iau apie Česlo ą Milošą ilmą i uo me u uošiaus i bu au I alijoj gana ilgą laiką Kap io saloje. I ada būdamas os an ikinės kaip i kul ū os lopšyje, be oje zonoje, i gal odamas apie Česlo o Milošo ki ą Eu o- pą, pami šau pa adinimą knygos. Gim oji Eu opa, ku ioje jis... A ba ne, apsk i ai apie jo ši ą LDK e d ės su okimą. I aš ada gal oju: Die- aži, be ai y a iš isa kul ū a, ku i kaip iš isa dimensija, ku i niekaip neįėjus į Vaka ų Eu opos ą su okimą. Ki aip sakan , aš nepainiosiu 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS čia sa o minčių, ku ios nė a sklandžios, be g įž an , a Jūs galė umė kaip no s pakomen uo i ą Milašiaus pas angą p ie an ikinės i bibli- jinės dimensijų p idė i da ieną su Lie u a cen e. Na, Milašiaus aš kažkaip os, kaip jūs adina e, an ikinės dimensijos gal ik kokie pėdsakai y a. Aš daba , man čia eikia ge ai pagal o . Aš u iu gal oje, kad Eu opoje, eu opinėj kul ū oj, egzis uoja okia dimensija. Na ma o , mes ai laikome Lie u a, adinasi, kai Špengle is en p iskaičia- o sep ynias didžiąsias ci ilizacijas, Toinbis40 – d idešim is a kiek. Lie u ą galima laiky i isiškai a ski a ci ilizacija, kaip E hoso kul ū os p asme. Jeigu kul ū ą ski s y i į E hos i Logos kul ū as, ai Lie u a y a a ski as da inys, ku is išk en a iš iso, kas y a aplinkui. Jis y a mažai pas ebimas. Kaip sakiau, odėl pas ebimas, kad jis nesuku ia o mos. Pagal Kan o posakį, du dalykai mane ža i: ž aigždė as dangus i š manęs, Logoso pasaulis i mo alinis dėsnis manyje. Tai a, ši as E hoso pasaulis, mo alinis dėsnis manyje, čia Lie u a y a ci ilizacija, ši oj s i yje. Mes u ime isiškai a idi b ą iki galo kalendo inių š enčių sis e- mą. Tu ime isas as do ąsias iesas. I da palygin i nelabai sugadin ą, be ne- sugadin ą. Tai a, okiam kon eks e ai ši as Milašiaus, jis u ėjo ki ą p oblemą, mano nuomone, ką jis adino biblijine. Jis gi y a, jo mo ina bu o žydė. Tai aš čia pažįs u kele ą okių pe sonažų, okį Le ą Palmai į, čia jis oksai mažai žino- mas gal, be iena iš įdomiausių igū ų šiuolaikinėj Lie u oj. Esu su juo ka u knygelę pa ašęs, galėsiu pado ano i. „Kas i kada pag obė Eu opą“. Na, o igi- nalas, kalbininkas genialus, jis šiuo me u ne u i ką algy , aip oliau. Tie isi kalbininkai y a su upu į pa ažia usiu s ogu, ki okių nebūna. Kalbininkai y a nepap as i žmonės, įeina į ą pasaulį i iš jo jau nesugeba išei . Žodžiu, Mila- šius, g įž an p ie jo, žiū ėki , nu ažia au į pie as i daba . Aha, biblijinį. Jis isą gy enimą, jis gale gy enimo g įžo p ie os biblijinės ema ikos, nes jo i na Saulius iš Ta so [d ama, 1914], sakykim, k ikščioniška, be , pa yzdžiui, en jo as Nihumim [eilė aščių inkinys, 1915] i ki os jau y a biblijiniai dalykai okie. Vadinasi, as. I jisai sp endė isą gy enimą p oblemą a p o lie u iškumo i , kaip jūs sakė . 516-0003-04 Tai bu o ienas iš a ejų, kai išsisp endė da nos pa idalu, adinasi, jis mi- ė būdamas da noje, būdamas a p ši ų d iejų is dėl o labai s a bių ci iliza- cinių p adų. Tai y a labai e as a ejis. Heinė u ėjo didelių p oblemų, aip i 40 A noldas Toinbis (A nold J. Toynbee) (1889 m. balandžio 14 d., Londonas – 1975 m. spalio 25 d., Jo kas) – ga sus is o ijos, ci ilizacijų iloso as. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 305 neišsp endė, liko slap as k ikščionybės p iešas, no s i bu o o maliai apsik ikš- ijęs. Čia as lašas biblijinio k aujo. Jis labai dažnai p asimuša labai ne ikė ai i dauguma p alaimi uo, kad a ba susid ejina, įeina į am ik ą šizo eniją... Mila- šius uo pačiu me u liko iš ikimas ka alikas, ašė Popiežiui. Nusiun usį as p a- našys es, jį kai kas, a odo, Ma i enas41, kal ino p o e izmu, ne a leido bū i sau p anašu – as ka alikybėj nelabai p iim ina. Popiežiaus, iksliau, jo sek e o iaus, a sakymas bu o o malus, be oks apyšal is: „Ačiū, ga om, labai alen inga.“ Maždaug aip. Milašius labiausiai išga sėjo om p anašys ėm, be ka u liko iš i- kimas am sa o lašui žydiško k aujo. Tai ą biblijinę ema iką iš ys ė alen ingai, genialiai ne gi – jame ie dalykai de a. Tai bu o da iena jo pe galė. Galima saky i, laiku mi ė – isdešim de in i me ai. Gali įsi aizduo i, jei ašis ų užim- am Pa y žiuj jis bū ų likęs gy as, koks jo likimas bū ų – Buchen aldas a kažkas okio. Kažkas siaubingo. Mi ė, paukš elį begaudydamas pa ke, iesiog okiom idealiom aplinkybėm, galima saky i. Pabėgo kana ėlė, jis ją gaudė. Be aš sup a au, kad ai bu o iešbu yje, ku iame jis gy eno? Aš aip sup a au, kad a kana ėlė pabėgo i išsk ido į lauką. Aš sup a au, kad kamba y. Galbū , eik ų ikslin . Bu om nu ažia ę į ą namą, ku jis gy eno, i en bu o įdomi is o ija, be man ne iko ilmui, ai liko a idė a. Ten daba gy ena žmonės, as namas bu o ka o me u pa e s as okia už e š a ie a. Žmonės, ku ie įsik aus ė, sakė, kai įsik aus ė, kad bu o p ide g a i . . Tas namas bu o labai g ažus. Be čia ki a ema. Kadangi laiko ne u iu, g įšiu p ie Milašiaus lie u iškumo. Jūs lyg i bu o e užsiminęs, nežinau, a iską pasakė e, ai kas y a oji Milašiaus Lie u a, a ba, kaip Jūs sakė e, ski oji ie a žemėje? Jis ieškojo išei ies iš kū ybinės k izės, aš jau apie ai sakiau, kad bu o oks a si s ab elėjimas. Jis bandė žu nalą leis i, užsiiminėjo e imais. Būna kū ybos žmonėms okių pe aukų, adinkim, kū ybinių. I ada jis p adėjo ieško i, į ką a si em i, – si ué – padė i sa e į ie ą, dėl ko jis galė ų a si em i, kas galė ų bū i jo kū ybos s imulu. I čia ne ikė ai am ik ą olę su aidino Mau ice’as P ozo- as42, jis y a bajo as, daly a ęs sukilime, kažku nuo Pakaunės. Jis a k eipė dė- mesį į jo kū ybos lie u iškumą. Tą lie u iškumą a p asme, kaip ai bandžiau 41 Žakas Ma i enas (Jacques Ma i ain) (1882 m. lapk ičio 11 d. – 1973 m. balandžio 28 d.) – p an- cūzų ašy ojas, iloso as. 42 Mau ice’as P ozo as (1849 m. sausio 28 d., Vilnius – 1928 m. gegužės 10 d., Nica) – p ancūzų ašy ojas, e ėjas, diploma as. 306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS pasako i. Ta si ašo p ancūziškai, jis en ieškojo... gan banaliai, gal i sakiau, iš ažiuo i į as Rojaus salas... Ta Rojaus užuomina, ieško i os ie os, š a ios, skaisčios, nesu ep os, į ku ią jis galė ų sa e pa alpin i i iš en gau i naują s i- mulą kū ybai. Tu bū kiek ienam žmogui jis pasijun a okia ėle be ie os – jis ieško, iš ku aš čia, kas aš oks, iš ku mano šaknys, šaknies ieškojo, ko ge o. I čia s aiga as P ozo as a e ia akis: jis ėl p isimena uos sodus, susigene uoja ėl į aikys ę, ą Ani. Ta Ani i Lie u a y a maždaug as pa s. T ans o muojasi sa o iškai. Sa o iška me a o a daugiasluoksnė a ne? Be abejo, nežinau, kokį žodį čia pa a o , isokių čia y a e minų. I ada jis p adeda skai y i paskai as, be aš no iu pab ėž i – su ambasada kol kas jokių kon ak ų nė a, jokio ma e ialinio in e eso ame nė a, aš uos dalykus labai iks- linu pagal da as i aip oliau. I jis p adeda kalbė i, pasako i apie Lie u ą kaip apie am ik ą Rojaus, pi mykščio Rojaus, šalį, en linma kų k apai, en ilkų..., žodžiu, genealiai, ą eik ų galbū mokyklose, u ė ų as eks as... Nuo ada Lie- u a jam ampa s ajonių mis ine ė yne. Ta p ki ko, kai pi mą ka ą a ažia o į Lie u ą, jam bu o smūgis. Po Pi mojo pasaulinio ka o, įsi aizduoki , Kyba ai, g iu ėsiai, nus eken a, nu a y a Lie u a. Be jis is iek jos neišsižada, jai sąži- ningai a nauja sa o kalba, sa o iškalba, sa o yšiais, labai didelę olę su aidina. P ancūzai iška pajun a, kad u i eikalų su kažkokia kul ū inga šalimi, i isai ki aip skai osi. Taip jam Lie u a egene uojasi iš aikys ės. Jis iš iesų mylėjo Lie u ą, ji jam bu o gal daugiau as „ aikys ės sodas“, as idealus aizdinys. Ta- da jis g iež ai a sisako lenkys ės. Lenkai jį aukė, bandė pada y i lenku, be jis jiems iesiog gana žiau iai, ne g ubiai a ki o. Todėl Zbo o skiai liko neužbaig i. Taip Milašius bu o su adęs mo y ą, p asidėjo jo naujas kū ybinis a siga i- mas. Tuo pačiu me u jis p adėjo domė is lie u iškomis pasakomis. Pa s de lin- giausias laiko a pis p asideda nuo os ie os. Tie me a iziniai jo eks ai ada pa ašy i. Taip. Me a izinius jis p adėjo ašy i, kai jame a gimė, adinkim, žydiškasis sandas. Tada jį s ip iai užgene a o. I susidėliojo iskas. Saulius iš Ta so, ku is kelyje į Damaską a si e ė, iš Sauliaus apo Pauliumi, ai a si labai k ikščioniš- kas mo y as. Jo kū ybos i šūne is dėl o laikyčiau sim onijas: „Nebaig oji“, ki os. Ten y a i dainingumas, i melodika, be ka u i p asmė, i lie u išku- mas, i biblijinis sandas, kaip jūs sakė e. Eilė aščiai g ažūs, ly ika i aip oliau. Maña a (pjesė Migelis Manja a – ed. pas .) i gi labai s ip us dalykas. Maña a y a Jėzui ų o dino įkū ėjo is o ija, ik pa adin a ki aip. I ka u jo pa ies is o i- ja. Ku kūniška meilė i s a į die išką. Labai s ip us dalykas. Visiškai a ka oja Lojolos biog a iją. Lojola – sužeis as ka ininkas – ampa šlubas, įku ia ka ingą o diną. Jėzui ai y a bažnyčios ka iai. Compañía di Gesu e čia „Jėzaus d augija“. Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 307 Visiškai ne d augija, eikia e s i „Mili a inė Jėzaus kuopa“, . y. mili a inis ie- ne as. Jeigu padalin ume isas [jėzui ų pa ašy as knygas], kiek ienas jėzui as y a idu iniškai pa ašęs po 12 knygų (kokių no s mokslo da bų a šiaip ko no s). Labai moky as o dinas. O juos kai laidoja, nebūna nei a dų, nei pa a džių. Y a oks anekdo as. Rašo, kad jėzui as gauna įsakymą, jis kažku jau eikia seniai, jam en ge ai sekasi, i s aiga jis gauna įsakymą sės i į lai ą i plauk i į isai ki ą ie ą. I jis isą nak į kankinasi, kaip čia daba bus, ką aš da ysiu, sako: nė elnio, pi miausia jėzui as gauna įsakymą, sėda į lai ą i ada kankinasi. Da oks momen as iš Jūsų eks o. Jūs išski ia e ci a ą iš Nihumim: „Gy enime gy enime, žinau aš, kad pasaulio šešios dienos duo os a - skleis i am, ką eik pažin i sep in ojoj.“ Kokia bu o a sep in oji Os- ka o Milašiaus diena, kaip ji a odė? Sunku pasaky i. Sep in oji diena – sekmadienis, nelabai žinau, kaip ak uo i ši ą dalyką. Nežinau, kaip a saky i. P isiminiau ki ą Tho n ono Wilde io pap as ą, be labai g ažų oma- ną Aš un oji diena. Die as kū ė pasaulį šešias dienas, sep in ą ilsėjosi, be niekas nežino, kiek unka Die o diena. I kad daba unka aš- un oji diena. Aš ą u ėjau gal oje, klausdamas apie Milašių. Aš su- p an u, kad as jo kopimas Die op pasiekia os ne aukščiausią... [į ašo pabaiga] 516-0003-05 Tai, kaip i įsi aizduoju, a sakyme į ą klausimą apie sep in ą dieną kažkas okio u ė ų bū i. Ko ge o. Ko ge o, čia ge as spėjimas. Maždaug, kad Die as man labai pa inka, kai Die as gė ėjosi sa o kū yba. Na, i pada o, i paskui gė isi. Tai aš nežinau, a ai sep in ą dieną bu o, a aš un ą. Gal, ko ge o, aš un ą. Tai aš, ko ge o, man iesiog eko dešim me ų di b i – g io ius šienau . Na, en išme ė iš Mokslų aka- demijos, aip oliau. Tai, žodžiu, jeigu aip g ažiai g io į pada ai, melio acijos g io į, eina agelė. I aš pi mą ka ą gy enime, u bū daugiau nebepa i siu, kad man būda o g ažu. Aš pada iau iesiai, g ažu, andenėlis eka, čia i aip oliau. I aš gė ėda ausi sa o da bu. Ten, aišku, daug p akai o nuliejau. O po o okios a gai os aš nepa y iau niekad, nei knygas ašydamas, nei juo labiau en Seime di bdamas, be ai jeigu žmogus, čia y a bū ina, jeigu u iską eisingai da ai i kažką pada ai, au u i bū i pačiam g ažu. Reikia ski laiko am i nesigėdy o pasigė ėjimo. Ne pasigy imo kokia no s p emija a da kuo no s, jeigu ai a aš sakau, labai keis a, be aš p adėjau p ie g io ių ą okį i ik ai būda o g ažu. Čia 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS bu o ais as, p iaugęs en galas žino ko, ne nesima ė, čia daba g ažus g io elis, aišku, kad po pu umą liejasi, su uo kas u u, su uo dalgiu šešias alandas. Be pada ai i g ažu. I pas Die ą as pa s y a. Jisai žiū ėjo į sa o suku ą pasaulį i gė ėjosi. Nežinau, gal sep in ą dieną, gal aš un ą. Die as sep in ą, o mes gy enam aš un ą. Bandom obulė i. Na, neži- nau, a čia bū ų ką p idu , be eko skai y Pe o Klimo a siminimus apie pasku inį laiko a pį, pasku inius Oska o Milašiaus me us, kai jis gy eno ambasadoje, kai pas jį kažkas a eida o, jis nusileisda o. Na, kai kas p iima os ne bep o ybę. Jeigu Jūs susipažinęs su ais Klimo p i- siminimais, ką Jūs mano apie ą pasku inį laiko a pį? Nebu au aš aip jau labai giliai susipažinęs, p obėgšmais, be aš aip sup an- u, kad okie žmonės, na, jie keis okai a odo. Vadinasi, jie gali jau en galbū i liguis ai. Aš u iu gal oj, pa yzdžiui, na, kad i ą pa į Le ą Palmai į. Tai žmo- gus, ku is jau bui y ai en jau, žodžiu, p oblemos su juo. Žodžiu, kad jis ik ai galėjo a ody i en keis okai, su pa ažia usiu s ogu. I kai y a nuo auka okia, aš a simenu, bend a jų isos ambasados, kolek y o, en su isom mašininkėm, su iskuo. Na ai isi, žino , solidžiai s o i. O jis oks užsime ęs koją an kojos, oks upu į ne ingoj okioj pozoj. Na žino , ai žmogus, ku is gy ena g ynai d asinį i neleng ą d asinį gy enimą, į emp ą, i ku is y a ik asis jo gy enimas, ai jam enai, jis gali a ody i, na, ne isai. O čia nieko nuos abaus. O jeigu ne- bū ų o, ai aš nus ebčiau. Aš į Jus žiū iu, Jūs iš sa o ž ilgsnio šiek iek p imena Milašių. Na, gal kažkiek i supanašėji. Jo labai įspūdingas ž ilgsnis nuo aukose. I ne gi y a mažas gabaliu- kas, aš uoniolikos a isdešim sekundžių nu ilmuo ų, ku jis ūko p ie lango, en ž ilgsnis ik ai įspūdingas. Na, jis išk ėsda o okių pokš ų en. Jie kažku sėdėjo es o ane su bičiuliu i jis en kažką nepaga biai a siliepė apie ikėjimą a apie Popiežių, ka alikybę. Tai jis enai ie oj es o ane jį pa klupdė i a sip ašyk. I jis ka u sukalbėjo maldą i a sip ašė. Įsi aizduoki , es o anas, čia du a siklaupę meldžiasi. Na, okių dalykų būna, be čia ik genijai, žino , jie, su jais... Tai ge ai, kad aip, nes ai būna isai p iešingas a ian as, kai pe daug sau leidžia. Kaip mano b oliukas, ai paskui en isiškai iki galo gy enimo. Na, kaip i isas emas. Mes čia labai daug p išnekėjom, bū inai su umpinki . Ne, ai niekada iskas neina į ilmą. Aš da gi iesiog aka pagal ojau, anksčiau u ėjau p og amą ele izijoj, u ėjau laidą, be daba ne u iu Pasku inis Algi do Vaclo o Pa acko (1943-09-28–2015-04-03) in e iu Kalba i likimai / Language and des iny 309 i neno iu u ė i, be pamaniau, kad jeigu da su asiu kažkaip laiko i jeigu Jūs su as umė laiko, galbū eikė ų is dėl o kokį isdešim , ke u iasdešim minučių su as i laiko su Jumis a ski ai. O kokia ema? Kū ybos, gy enimo i isų ų posūkių gy enimo. Na ge ai, aš nieko p ieš, gal aš jau čia esu p išnekėjęs, kad paskui nepasida- y ų žino kaip. O ką Jūs esa p išnekėjęs? Na, ai čia ne ūks a ų laidų isokių. 516-0004-01 Į mus žiū i aip, adinkim, ki aip. Va bū en . Aš manau, kad bū en dėl o i eikia pada y i. Šiaip aš la- bai dėkingas, kad Sauda gas už edė šią emą, aš kažkaip gal i būčiau neį ažia ęs. Aš daba ne p adėjau, skaičiau ši ą eks ą, as žodis man sunkiai iš a iamas. Kogni y inė. Cogni io – pažinimas. Kogni y inė. Mand as, mand as. Be , žodžiu, ši ie ling is iniai iš edžiojimai ge ąja p asme y a labai įdomūs i , manau, kad ai labai šiuolaikiška. Tai aš manau, kad ne ezo e inio, o is dėl o mokslinio... Ezo e ikos čia jokios nė a. Moksliniu aspek u... Esmė y a a, kad na mes ikim, i pasku iniu me u čia jokia ne naujiena, kad ga sas i p asmė y a susiję. Vadinasi, ga sas eiškia, o p asmę galima išgi s i. Ga sas – eiškia, p asmę – išgi s i. Ši ai nu ūko po Babelio bokš o ka as o os. Vadinasi, žmonija p adėjo nesusikalbė . Manom, kad lie u ių kalboj as yšys y a išlikęs. Ga sas eiškia, o p asmę galima išgi s i ga so pa idalu. Tai a, čia kas domisi uo – ne naujiena. Naujiena ik mūsų kalbininkams, kadangi jie a silikę nežinia kiek me ų. Aš da p isiminiau ieną dalyką, su kuo nesu ikau skai ydamas ą eks ą. Apie akį i aizdą. Ne, apie ga są i aizdą. Apie akį i ausį?