S aipsniai / A icles 173
JORIS KAZLAUSKAS
Vy au o Didžiojo uni e si e as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7981-5100
Mokslinių y imų k yp ys: i mika, socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-08
DĖL ŠALUTINIO RITMINIO
KIRČIO BENDRINĖJE
LIETUVIŲ KALBOJE
On he Seconda y Rhy hmical S ess
in he S anda d Li huanian Language
ANOTACIJA
Šiame s aipsnyje p is a omi p adiniai y imo, ku iuo aiškinamasi, a bend inėje lie u ių
kalboje egzis uoja šalu iniai i miniai ki čiai, ezul a ai i įž algos. Remiamasi me inės o-
nologijos eo ija, pagal ku ią šalu iniai i miniai ki čiai p ozodiniame žodyje y a nu olę kas
an ą skiemenį nuo pag indinio ki čio. A liekan y imą, a pusa yje bu o lyginami okios
pačios kokybės pi masis i an asis p ieški iniai bei poki iniai žodžio balsiai. Ti iamąją
medžiagą suda o dešim ies dik o ių is ka us pe skai y i 22 sakiniai. Su p og ama „P aa “
ma uo a balsių ukmė, pag indinio ono i in ensy umo idu kiai bei maksimumai (a s-
ki ai y ų i mo e ų). Taip pa a lik as audicinis ekspe imen as, ku io me u esponden ams
bu o duo a klausy i 23 žodžių su nuki p ais pag indinį ki į u inčiais skiemenimis i p a-
šy a pažymė i ą skiemenį, ku is, jų manymu, y a ki čiuo as.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šalu inis i minis ki is, bend inė lie u ių kalba, me inė onologi-
ja, p ieški iniai balsiai, poki iniai balsiai.
ANNOTATION
This a icle in oduces he ini ial esul s and obse a ions o he esea ch which aims o
ind ou whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he s anda d Li huanian language.
The esea ch is based on he heo y o me ical phonology, acco ding o which he second-
a y hy hmical s ess alls on e e y second syllable o he le and o he igh o he main
s ess. The i s s ep o his esea ch includes he compa ison o he i s and he second
p e-s essed, as well as he i s and he second pos -s essed owels o he same quali y. All
JORIS KAZLAUSKAS
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
he ma e ial analysed in he esea ch is ob ained om sound eco dings: 10 speake s ead
ou 22 sen ences h ee imes. P aa so wa e was used o analyse quan i y, he a e age and
maximum pi ch (o men’s and women’s oices sepa a ely), and he a e age and maximum
in ensi y o owels. The second s ep o he esea ch ea u es an audi o y expe imen , in
which he esponden s we e asked o lis en o 23 wo ds wi hou p ima y s essed syllables
( hese syllables we e cu o in he eco dings) and ma k ha syllable, which hey consid-
e ed o be s essed.
KEYWORDS: seconda y hy hmical s ess, s anda d Li huanian language, me i-
cal phonology, p e-s essed owels, pos -s essed owels.
ĮVADAS
Pasaulio kalbų s uk ū ų a lase (Goedemans, Huls 2013) lie u ių kalba y a
į a dy a kaip nenus a y o i mo. Tam, kad bū ų užpildy a ši sp aga, eikia iš-
siaiškin i, kokia y a lie u ių kalbos p ozodinė hie a chija žodžio lygmenyje, a
lie u ių kalbai būdingos d ina ės pėdos i , jeigu būdingos, kokio ipo – jam-
bo (neki čiuo as i ki čiuo as skiemuo) a ochėjo (ki čiuo as i neki čiuo as
skiemuo). D ina ių pėdų egzis a imas konk ečioje kalboje pa em as šalu iniais
i miniais ki čiais, nes, sa aime sup an ama, kalbose egzis uoja ne ik d iskie-
meniai, be i daugiaskiemeniai žodžiai, ku iuose ienas skiemuo gauna pag in-
dinį ki į, o ki i gali gau i šalu inį ki į. Pas a asis nebus oks one iškai yškus
kaip pag indinis, be i mo požiū iu labai s a bus. Kaip eigia Richa das Hoggas
i C. B. McCullis (1987), šalu inius i minius ki čius u inčiose kalbose ki čiai
y a išsidės ę kas an ajame p ozodinio žodžio skiemenyje: ienas iš ų ki čių y a
pag indinis, ki i – šalu iniai. No s i bū a bandymų bend inėje lie u ių kalboje
ieško i šalu inio ki čio ap aiškų (Vai ke ičiū ė 1969; Gi denis i Pupkis 1994;
Laigonai ė 2002; Gi denis 2003; Kazlauskienė 2015), ačiau išsamesnių y imų
šiuo klausimu kol kas nea lik a. Taigi s aipsnyje p is a omo y imo ikslas – iš-
siaiškin i, a bend inėje lie u ių kalboje egzis uoja šalu inis i minis ki is. Bū-
ina pab ėž i, kad s aipsnyje pa eikiami ik p adiniai y imo ezul a ai i pi -
minės iš ados. Ty imo ikslas lėmė i užda inius: 1) pa eng i medžiagą į ašams,
2) a ink i dik o ius i pada y i į ašus, 3) su ga sų analizės p og ama nus a y i
numa y us požymius, 4) ap ašy i ezul a us, 5) papildomai a lik i audicinį eks-
pe imen ą, ku io ikslas – išsiaiškin i, kaip kalbos a o ojai e ina neki čiuo-
us skiemenis.
Reikia paminė i, kad lie u ių a mių šalu inis ki is y a gana plačiai i as:
mažeikiškių (šiau ės idu io dounininkų) (Gi denis 1967), y ų aukš aičių u e-
niškių (Kosienė i Gi denis 1979), pie inių aka ų aukš aičių (Kazlauskienė
S aipsniai / A icles 175
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
2001), žemaičių aseiniškių (A kočai y ė 2002), pie ų aukš aičių (Leskauskai-
ė 2002), La galos Ciskodo pa apijos lie u ninkų šnek os (Ga š a 2003), Šakių
šnek os (Bace ičiū ė 2004), y ų aukš aičių ilniškių (U bana ičienė 2006), y-
inių šiau ės žemaičių pa a mės (Mu inienė 2007), aka ų aukš aičių kauniškų
(Ja osla ienė 2010).
Tokio i mo y imus a lieka me inės onologijos – XX a. 8-ajame dešim -
me yje Vaka ų kalbo y oje susikū usios naujos onologijos k yp ies – a s o ai.
Me inė onologija y a p ozodinių iene ų unkcijų analizė, pa em a jų hie a -
chija. Vienas iš pag indinių me inės onologijos ikslų – išsiaiškin i ki čio, kaip
nelinijinio iene o, dėsningumus: a ki is p ognozuojamas pagal am ik us i -
minius dėsningumus, kokio ipo pėdos būdingos kalbai, a jos o ien uo os į de-
šinę a į kai ę, a p ozodinio žodžio medžių šakos šakojasi į kai ę a į dešinę, a
ki čio ie a p iklauso nuo skiemens kiekybės (Libe man 1975; Ladd 1980; Sel-
ki k 1984; Nespo , Vogel 1986; Hogg, McCully 1987; Goldsmi h 1990; Hayes
1995).
TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA
Pasak An ano Pake io (1982), pag indiniai one iniai lie u ių kalbos ki -
čio požymiai y a ukmė, pag indinis onas i in ensy umas. Tad galima da y i
p ielaidą, kad ne ik pag indinį, be i šalu inį ki į u inčių skiemenų cen ai
ski sis pagal šiuos požymius nuo jokio ki čio ne u inčių skiemenų cen ų: ki -
čiuo ų skiemenų cen ų ukmė bus ilgesnė, pag indinis onas – aukš esnis, in-
ensy umas – didesnis. No in pa i in i a ba paneig i šią p ielaidą, pi majame
y imo e ape a liekan analizę pasi ink i žodžiai, ku ių i iamųjų p ieški inių
a ba poki inių skiemenų cen us suda o ienodos kokybės balsiai ( ansk i-
buo uose pa ydžiuose šalu inių ki čių žymėjimas y a ik p ognos inis): pas a-
 [ˌpɐs ɐ2ˈ uː], pas a  [ˌpɐs ɐˈ ʲɛ], šepeči [ˌʃʲɛpʲɛ2ˈ ʃʲuː], skepe ái e [ˌsʲkʲɛpʲɛ1ˈ ɑˑɪ ʲɛ],
debes [ˌdʲɛbʲɛ2ˈsuː], didikùs [ˌdʲɪdʲɪˈkʊs], gudukùs [ˌgʊdʊˈkʊs], Kukučiù [ˌkʊkʊˈ ʃʲʊ],
álka a [1ˈʋɑˑlkɐˌ ɐ], pãsaka [2ˈpɑːsɐˌkɐ], ẽke e [2ˈæːkʲɛˌ ʲɛ], pé šoko [1ˈpʲæˑ ʃoːˌkoː],
pé koš o [1ˈpʲæˑ koːˌʃ oː], pà iki [ˈpɐ ʲɪˌkʲɪ], pas iki [pɐˈsʲi ʲɪˌkʲi], ešu u [1ˈ jɪɛʃʊˌ ʊ],
pàsuku [ˈpɐsʊˌkʊ], p àskė ė [ˈp ɐsʲkʲeːˌ ʲeː]. Papildomai bu o lygin i pi mųjų skie-
menų balsiai ke u iose žodžių po ose: okiuos [ˌ oːkʲʊɔˈsʲɛ] i okems [ oː1ˈkʲɪɛms],
gydyklà [ˌgʲiːdʲiːˈklɐ] i gydkloms [gʲiː2ˈdʲiːkloːms], pūkeliùs [ˌpuːkʲɛˈlʲʊs] i pūkùs
[puːˈkʊs], dėžės [ˌdʲeːʒʲeːˈsʲɛ] i dėžs [dʲeːˈʒʲɛs]. Po omis šie žodžiai analizuo i
odėl, kad sunku as i žodžių, ku iuose abiejų p ieški inių skiemenų cen us
suda y ų ilgieji balsiai /oː/ i /uː/. Iš iso lygin os 22 balsių po os: 12 p ieški -
inėse i 10 poki inėse pozicijose.
JORIS KAZLAUSKAS
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Sakinius su i iamaisiais žodžiais is ka us pe skai ė dešim dik o ių (penki
y ai i penkios mo e ys; ys jaunesni nei 30, penki a p 30 i 60, du y esni nei
60 me ų; šeši baigę lie u ių ilologijos, po ieną – ge manų ilologijos, is o ijos,
socialinio da bo i elek os inžine ijos s udijas; ys y imo daly iai y a p o e-
sionalūs dik o iai, ga sinan ys knygas Lie u os aklųjų biblio ekoje, likę – ne-
p o esionalūs, ačiau baigę humani a inių mokslų s udijas). Siekian sumažin i
in onacijos į aką y imo ezul a ams, analizuo i žodžiai bu o sakinių idu yje.
Vėliau, naudojan is ga sinės kalbos analizės p og ama „P aa “, bu o išma uo a
i iamųjų balsių ukmė, nus a y as pag indinio ono idu kis i maksimumas
( y ams i mo e ims būdingas ski ingas pag indinis onas, odėl jų pag indinis
onas bu o analizuo as a ski ai) bei in ensy umo idu kis i maksimumas. Šių
pa ame ų s a is inio e inimo duomenys gau i naudojan is „Mic oso Excel“
p og ama. P is a an ezul a us, len elėse nu odomi apibend in i umpųjų i il-
gųjų balsių duomenys.
Siekian išsiaiškin i, a kalboje egzis uoja šalu inis i minis ki is, nusp ęs a
pasi em i ne ik ins umen iniais y imais, be i a lik i audicinį ekspe imen ą,
ku io me u ik in a, a esponden ai okį ki į a pažįs a. Šis ekspe imen as a lik-
as su 26-iais Vy au o Didžiojo uni e si e o Skandina ijos šalių kul ū ų i kalbų
bakalau o p og amos s uden ais. Responden ams bu o duo a klausy i 23-ų iš
specialiai šiam ekspe imen ui pa eng ų ga so į ašų iški p ų žodžių. Pag indinį
ki į u in ys skiemenys kiek iename žodyje bu o nuki p i, o kiek ieno s u-
den o bu o p ašy a pažymė i ą apka py o žodžio skiemenį, ku į, emdamasis
ik sa o klausa, jis laiko ki čiuo u. Ekspe imen o me u esponden ams bu o
pa eik a į ai ų skiemenų kiekį u inčių žodžių: 4 d iskiemeniai (1(pé )-siun- ė
[1ˈpʲæˑ ʲsʲʊnʲˌ ʲeː], (pé -si)-siun- ė [1ˈpʲæˑ ʲsʲɪˌsʲʊnʲ ʲeː], lu-pi-(n-jo) [ˌlʊpʲɪ1ˈnʲeːjʲoː],
šo-ki-(n-ja) [ˌʃoːkʲɪ1ˈnʲeːjʲɛ]); 6 iskiemeniai ((pé )-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲmʲɪɛˌgoː-
jʲoː], (pé -si)-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌmʲɪɛgoːˌjʲoː], (pé )-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲpʲɪɛˌʃ oːjʲoː],
(pé -si)-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌpʲɪɛʃ oːˌjʲoː], a-ši-ny-(j) [ ɐˌʃʲɪnʲiːˈjʲɛ], skai- i-ny-
(j) [skɐɪˌ ʲɪnʲiːˈjʲɛː]); 12 ke u skiemenių ((pé )-di -bu-sia-jam [1ˈpʲæː ʲdʲɪ ˌbʊsʲɛˌ-
jʲɛm], (pé -si)-di -bu-sia-jam [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌdʲɪ bʊˌsʲɛjʲɛm], (pé -si)- al-giu-sia-jam
[1ˈpʲæː ʲsʲɪˌʋɐlʲgʲʊˌsʲɛjʲɛm], (pã)-sa-ko- o-jas [2ˈpɑːsɐˌkoː oːˌjʲɛs], ( ái)-ky-da- ę-si
[1ˈ ɑˑɪkʲiːˌdɐʋʲæːˌsʲɪ], (s ái)-čio-ju-sie-siems [1ˈsʋɑˑɪ ʃʲoːˌjʲʊsʲɪɛˌsʲɪɛms], (pé )-si- a-
šy- o [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌ ɐʃʲiːˌ oː], ne-ap-si- i-(bók) [ˌnʲɛɐpʲˌsʲɪ ʲɪ1ˈboːk], a -si-pa-lai-(dúok)
[ˌɐ ʲsʲɪˌpɐlɐiˑ1ˈdʊɔk], su-si-ga -ba-(nó-jus) [ˌsʊsʲɪˌgɐ bɐ1ˈnoːjʲʊs], pa-si- a-ži-(n-
jęs) [ˌpɐsʲɪˌʋɐʒʲɪ1ˈnʲeːjʲæːs], pa-si-su-ki-(n-jo)) [ˌpɐsʲɪˌsʊkʲɪ1ˈnʲeːjʲoː]) i 1 penkia-
skiemenis – ((pé )-pa-sa-ko- o-jas [1ˈpʲæː pɐˌsɐkɔˌ ɔjʲɛs]).
1 Skliaus uose esan is skiemuo p ieš a liekan audicinį ekspe imen ą bu o nuki p as: esponden ai
gi dėjo ik skliaus uose nesančius skiemenis.
S aipsniai / A icles 177
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
TYRIMO REZULTATAI
TRUKMĖ. Ma uojan p ieški inių balsių ukmę kel a hipo ezė, kad ilges-
nis bus an asis p ieški inis skiemuo. Tačiau hipo ezė ne ik nepasi i ino, be
umpųjų balsių ezul a ai odo isai p iešingą si uaciją (ž . 1 len elę).
1 LEN EL ė. Pi mojo i an ojo p ieški inio balsio ukmė i s a is inis jos
e inimas2
Balsiai n
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in e . (ms) p >< α
T umpieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
240
240
53,7
60,0
13,6
13,7
25,4
22,8
51,9 ÷ 55,4
58,3 ÷ 61,7
5,096 > 0,05 = 1,965
Ilgieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
120
120
72,2
73,5
23,6
25,3
32,7
34,5
68,0 ÷ 76,5
68,9 ÷ 78,0
0,393 < 0,05 = 1,970
T umpieji balsiai bu o ilgesni pi majame p ieški iniame skiemenyje: uk-
mės idu kiai sky ėsi 1,12 ka o. Šis ski umas y a s a is iškai eikšmingas (S ju-
den o k i e ijaus eikšmė = 5,096 y a didesnė už k i inę eikšmę 1,965). Tokie
umpųjų p ieški inių skiemenų ukmės analizės ezul a ai pa i ina Vale i-
jos Vai ke ičiū ės (1960: 207) a lik o balsių i d ibalsių kiekybės y imo iš a-
dą: „[j]uo neki čiuo as skiemuo oliau nuo ki čiuo o, juo jo suda omasis ga sas
umpesnis, nes didžiausias ene gijos kiekis enka ki čiuo am skiemeniui i a i
jo s o in iems.“ Ilgųjų p ieški inių skiemenų ukmė iš esmės nesisky ė, ik
galima pas ebė i endenciją, kad šiek iek ilgėlesni linkę bū i aip pa pi mieji
p ieški iniai balsiai.
Visiškai ki okia si uacija su poki iniais balsiais (ž . 2 len elę).
2 Simbolių eikšmės: n – bend asis ealizacijų skaičius,  – a i me inis idu kis, s – s anda inis
nuok ypis, – a iacijos koe icien as, p – S juden o k i e ijus, α – S juden o k i e ijaus k i inė
eikšmė, — – balsio, ku io pa ame ai bu o ma uo i, ie a žodyje, C – skiemens ibą žymin is
p iebalsis, ᴗ – silpnasis, . y. nei pag indinio, nei šalu inio ki čio negalin is gau i skiemuo, – – pa-
g indinį ki į u in is žodžio skiemuo.

JORIS KAZLAUSKAS
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
2 LEN EL ė. Pi mojo i an ojo poki inio balsio ukmė i s a is inis jos e inimas
Balsiai n
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in e . (ms) p >< α
T umpieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
210
210
42,8
55,8
13,9
21,9
32,4
39,3
40,9 ÷ 44,7
52,8 ÷ 58,7
7,232 > 0,05 = 1,966
Ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
90
90
56,1
63,1
15,8
23,6
28,1
37,5
52,8 ÷ 59,3
58,3 ÷ 68,0
2,363 > 0,05 = 1,974
Visi an ieji poki iniai balsiai y a ilgesni už os pačios kokybės pi muosius
poki inius. T umpųjų balsių ukmė ski iasi 1,3 ka o, ilgųjų – 1,12 ka o.
Abiem a ejais ski umai y a s a is iškai eikšmingi ( umpųjų balsių = 7,232 >
1,966; ilgųjų = 2,363 > 1,974). Tokie ezul a ai leidžia da y i p ielaidą, kad
an ajame poki iniame skiemenyje gali bū i ealizuo as šalu inis ki is. Tokie
ezul a ai, kai p ieški inių skiemenų ukmė ienoda, a ne pi mieji p ieš-
ki iniai skiemenys y a kiek ilgesni, o poki inių skiemenų ukmės ski umai
p ognozuoja galimą šalu inį i minį ki į an ajame poki iniame skiemenyje,
leidžia da y i a sa gią iš adą, kad lie u ių kalboje gali bū i yškesnis polinkis į
ochėjo i minį ki į (ki čiuo as i neki čiuo as skiemuo). Be o, aiškinan is, a
egzis uoja šalu inis ki is, eikia a siž elg i i į ki us one inius lie u ių kalbos
ki čio požymius: pag indinį oną i in ensy umą.
PAGRINDINIS TONAS. Pap as ai ki čiuo ų skiemenų pag indinis onas
būna aukš esnis negu neki čiuo ų (Pake ys 1982: 117). Taigi, jei skiemenys u i
šalu inį ki į, jų pag indinis onas galė ų bū i aukš esnis. Tačiau šio y imo duo-
menys odo ki okius i ne gi p ieš a ingus ezul a us (ž . 3 i 4 len eles).
Vy ų iš a uose iek umpąjį, iek i ilgąjį balsį u inčiuose p ieški iniuose
skiemenyse yškesnių pag indinio ono idu kio ski umų nepas ebė a. Ma y i
ik endencija, kad kiek aukš ėlesnis linkęs bū i pi masis p ieški inis skiemuo
( umpųjų pi mųjų p ieški inių balsių pag indinio ono idu kis bu o idu i-
niškai 1,01 ka o didesnis nei an ųjų, ilgųjų – 1,03 ka o). Mo e ų į ašuose il-
gųjų balsių pag indinio ono idu kiai aip pa bu o be eik ienodi, ačiau sky-
ėsi umpųjų balsių: an ųjų p ieški inių skiemenų pag indinio ono idu kis
šiuo a eju bu o idu iniškai 1,04 ka o didesnis nei pi mųjų. Be o, šio ski -
umo S juden o k i e ijaus eikšmė = 1,899 y a a i k i inės eikšmės 1,971,
galbū padidinus im į šis ski umas iš yškė ų.
S aipsniai / A icles 179
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
3 LEN EL ė. Pi mojo i an ojo p ieški inio balsio pag indinis onas i s a is inis jo
e inimas3
Balsiai n
(Hz)
s
(Hz)
(%)
95 % pasikl.
in e . (Hz) p >< α
PAGRINDINIO TONO VIDURKIS
Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
107
101
109,9
111,5
20,1
25,4
18,3
22,8
106,1 ÷ 113,7
106,6 ÷ 116,5
0,529 < 0,05 = 1,972
Dik o ių mo e ų umpieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
113
112
210,1
201,5
29,6
37,4
14,1
18,6
204,6 ÷ 215,5
194,6 ÷ 208,4
1,899 < 0,05 = 1,971
Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
58
58
105,6
109,1
20,6
26,5
19,5
24,3
100,3 ÷ 110,9
102,2 ÷ 115,9
0,782 < 0,05 = 1,981
Dik o ių mo e ų ilgieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
56
59
213,5
213,2
43,4
45,5
20,3
21,3
202,2 ÷ 224,9
201,6 ÷ 224,8
0,034 < 0,05 = 1,981
PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS
Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
109
103
117,0
119,3
22,9
27,6
19,6
23,2
112,7 ÷ 121,3
114,0 ÷ 124,6
0,663 < 0,05 = 1,971
Dik o ių mo e ų umpieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
113
112
219,8
211,7
30,7
34,9
14,0
16,5
214,1 ÷ 225,4
205,2 ÷ 218,1
1,846 < 0,05 = 1,971
Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
58
58
113,7
118,7
24,2
31,4
21,3
26,4
107,5 ÷ 119,9
110,6 ÷126,8
0,962 < 0,05 = 1,981
Dik o ių mo e ų ilgieji p ieški iniai balsiai
[—CᴗC– ]
[—C– ]
56
59
224,2
221,7
45,1
49,0
20,1
22,1
212,4 ÷ 236,1
209,2 ÷ 234,2
0,286 < 0,05 = 1,981
3 3 i 4 len elėse im ies dydis n kai kada ski iasi nuo 1, 2, 5 i 6 len elėse esančio pas o aus im ies
dydžio, kai analizuojama dešim ies dik o ių po is ka us į ašy ų sakinių kai ku ių žodžių ukmė
i in ensy umas. Ma uojan pag indinį oną, p og ama „P aa “ kai kada šio one inio požymio
duomenų nepa eikė, aip dažniausiai bu o su žemesniais balsais, no s pag indinio ono odymo
pa ame ai bu o nus a y i pagal p og amos au o ių ekomendacijas: y ų balsams 75–300 Hz,
mo e ų 100–500 Hz.
JORIS KAZLAUSKAS
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Labai panašūs ezul a ai gau i i išanaliza us p ieški inių balsių pag indinio
ono maksimumus. Vy ų į ašuose i ilgųjų, i umpųjų balsių pag indinio ono
maksimumai, kaip i idu kiai, bu o apylygiai. Galima pas ebė i ik ne yškias
endencijas, kad šiek iek aukš esni pag indinio ono maksimumai bu o pi -
muosiuose poki iniuose skiemenyse ( umpųjų balsių a eju 1,02 ka o, ilgųjų
1,04 ka o). Mo e ų į ašuose ilgųjų p ieški inių balsių pag indinio ono mak-
simumai aip pa be eik nesisky ė: os aukš esnius maksimumus u ėjo an ieji
p ieški iniai balsiai (ski umas 1,01 ka o). Tačiau umpųjų an ųjų p ieški i-
nių balsių pag indinio ono maksimumai, kaip i idu kiai, nuo pi mųjų p ieš-
ki inių sky ėsi labiau – apie 1,04 ka o. Be o, umpųjų balsių a eju S juden-
o k i e ijaus eikšmė ėl bu o ne oli k i inės eikšmės ( = 1,846 < 1,971), aigi
padidinus im į galbū ski umas iš yškė ų, be ai bū ų ik mo e ų į ašuose i ik
umpųjų skiemens cen ų a eju. Todėl galima da y i p ielaidą, kad pag indi-
nis onas, ben jau p ieški iniuose skiemenyse, šalu inio i minio ki čio ne odo.
Tokios pačios endencijos iksuo os i analizuojan poki inių skiemenų pa-
g indinį oną (ž . 4 len elę).
4 LEN EL ė. Pi mojo i an ojo poki inio balsio pag indinis onas i s a is inis jo
e inimas
Balsiai n 
(Hz)
s
(Hz)
(%)
95 % pasikl.
in e . (Hz)
p >< α
PAGRINDINIO TONO VIDURKIS
Dik o ių y ų umpieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
95
97
112,3
108,4
22,5
19,8
20,0
18,3
107,8 ÷ 116,8
104,5 ÷ 112,4
1,263 < 0,05 = 1,973
Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
86
103
207,6
203,0
38,5
26,0
18,6
12,8
199,5 ÷ 215,8
197,9 ÷ 208,0
0,986 < 0,05 = 1,973
Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
44
43
104,4
109,9
14,0
19,7
13,4
17,9
100,3 ÷ 108,6
104,0 ÷ 115,8
1,502 < 0,05 = 1,988
Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
43
43
198,1
197,2
14,3
20,0
7,2
10,1
193,8 ÷ 202,3
191,2 ÷ 201,2
0,229 < 0,05 = 1,989
PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS
Dik o ių y ų umpieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
95
97
119,7
113,7
26,4
22,7
22,1
20,0
114,3 ÷ 125,0
109,1 ÷ 118,2
1,685 < 0,05 = 1,973
S aipsniai / A icles 181
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
Balsiai n 
(Hz)
s
(Hz)
(%)
95 % pasikl.
in e . (Hz)
p >< α
Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
86
103
214,4
210,7
41,0
26,6
19,1
12,6
205,8 ÷ 223,1
205,6 ÷ 215,9
0,752 < 0,05 = 1,973
Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
44
43
111,2
117,6
17,8
21,7
16,0
18,4
105,9 ÷ 116,4
111,1 ÷ 124,0
1,507 < 0,05 = 1,988
Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[–CᴗC—]
43
43
204,5
201,7
14,9
22,4
7,3
11,1
200,0 ÷ 208,9
195,0 ÷ 208,4
0,673 < 0,05 = 1,989
Kaip i daugumos p ieški inių, aip i poki inių balsių pag indinio ono i-
du kiai bu o labai panašūs. Gal ik umpųjų poki inių balsių pag indinio o-
no idu kis, iek skai an y ams, iek mo e ims, os didesnis bu o pi majame
skiemenyje (skai an y ams 1,04 ka o didesnis, skai an mo e ims 1,02 ka o).
An ojo poki inio skiemens pag indinio ono idu kis šiek iek didesnis pasi-
aikyda o ik ilgųjų balsių a eju i ik y ų į ašuose, ačiau ski umas bu o os
1,05 ka o. Mo e ų į ašuose pag indinis ono idu kis os aukš ėlesnis pi maja-
me poki iniame skiemenyje, ačiau ski umai aip pa s a is iškai ne eikšmingi.
Pag indinio ono maksimumai aip pa ne odo yškaus ski umo a p po-
ki inių skiemenų. Pi mųjų i an ųjų poki inių skiemenų pag indinio ono
maksimumai be eik nesisky ė. Šiek iek aukš esnis umpųjų balsių pag indinio
ono maksimumas iksuo as aip pa pi muosiuose poki iniuose skiemenyse
( y ų į ašuose maksimumų idu kiai sky ėsi 1,05 ka o, mo e ų – 1,02 ka o).
Taip pa pas ebima endencija, kad, ga sinan mo e ims, pi muosiuose poki i-
niuose skiemenyse os aukš esnį pag indinio ono maksimumą u ėjo i ilgieji
balsiai (maksimumų idu kiai sky ėsi 1,01 ka o). Tik ga sinan y ams ilgieji
balsiai os aukš esnį pag indinio maksimumą u ėjo an uosiuose poki iniuose
skiemenyse: maksimumų idu kiai sky ėsi 1,06 ka o. Tačiau šie ski umai ne-
dideli i s a is iškai ne eikšmingi. Taigi neki čiuo ų skiemens cen ų pag indinis
onas be eik nesiski ia, odėl jis negali bū i šalu inio i minio ki čio odiklis.
INTENSYVUMAS. Analizuojan in ensy umą aip pa bu o ma uojamas
idu kis i maksimumas. Kaip audicinių ekspe imen ų me u nus a ė A. Pake ys
(1982: 117), iš isų one inių požymių lie u ių kalbos ki į ge iausiai padeda a -
pažin i in ensy umas. Ki čiuo ų skiemenų in ensy umas pap as ai y a didesnis,
aigi, ikė ina, kad i šalu inį ki į u in ys skiemenys y a a iami in ensy iau.
JORIS KAZLAUSKAS
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Laigonai ė Adelė 2002: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis.
Leskauskai ė As a 2002: Šalu iniai pie ų aukš aičių ki čiai. – Bal is ica 37(1),
87–100.
Libe man Ma k Yo e 1975: The in ona ional sys em o English: dak a o dise acija,
Camb idge: Massachuse s Ins i u e o Technology.
Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Nespo Ma ina, Vogel I ene 1986: P osodic phonology, Do d ech : Fo is
Publica ion.
Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija, Vilnius: Mokslas.
Selki k Elizabe h 1984: Phonology and Syn ax: The ela ion be ween sound and s uc-
u e, Camb idge: MIT P ess.
U bana ičienė Joli a 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo
ypa umai. – Bal is ica 41(2), 219–231.
Vai ke ičiū ė Vale ija 1960: Lie u ių kalbos balsių i d ibalsių ilgumas, a ba kie-
kybė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 207–207.
Vai ke ičiū ė Vale ija 1969: D iki čiai i iki čiai žodžiai. – Lie u ių kalbos g a-
ma ikos y inėjimai 11, 231–242.
On he Seconda y Rhy hmical S ess
in he S anda d Li huanian Language
SUMMARY
The e a e some in es iga ions which show ha a a he s uc u ed sys em o he
seconda y s ess (Gi denis 1967; Kazlauskienė 2001; A kočai y ė 2002; Bace ičiū ė 2004;
Mu inienė 2007) exis s in Li huanian dialec s. Howe e , e y ew in es iga ions dealing
wi h he seconda y s ess in he s anda d Li huanian language (Vai ke ičiū ė 1969; Gi denis
2003; Kazlauskienė 2015) ha e been conduc ed so a , e en hough i is e y impo an o
explo e he seconda y hy hmical s ess in e e y language, as i can help o ind ou wha
ypes o he me ical ee exis in a pa icula language, and wha p osodic hie a chy o
language is on he wo d le el.
The aim o his esea ch is o ind whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he
s anda d Li huanian language. Quan i y, pi ch and in ensi y a e he phone ic cha ac e is ics

S aipsniai / A icles 189
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
o he s ess in he Li huanian language (Pake ys 1982), hus, an assump ion can be made
ha syllables wi h he seconda y s ess may be longe ; hey may ha e a highe pi ch and
a highe in ensi y han uns essed syllables. The e o e, he idea o he i s s ep o his e-
sea ch is o compa e hese pa ame e s be ween he syllables which may ha e he second-
a y hy hmical s ess and he syllables which canno ha e i a all. The esea ch includes
he analysis o he quan i y, pi ch, and in ensi y o uns essed owels ( hose which do no
ha e he p ima y s ess) in 26 wo ds using he P aa so wa e. P e-s essed owels we e an-
alysed in 16 wo ds (e.g. pas a e [ˌpɐs ɐ' ʲɛ] (‘a building’ sg. loc.)) ( he analysed owels a e
unde lined) and in 10 pos -s essed (e.g. pasaka [2'pɑːsɐˌkɐ] (‘a ale’)) ones. To each his
aim, 10 esponden s o bo h gende s (5 men and 5 women) o di e en age (3 younge han
30 yea s old, 5 be ween 30 and 60 yea s old and 2 olde han 60 yea s) and wi h di e en
eco ding expe ience (3 p o essional and 7 non-p o essional speake s) we e asked o eco d
he sen ences wi h hese wo ds. Each esponden eco ded he sen ences h ee imes. Quan-
i y, he a e age and maximum pi ch ( he oices o men and women sepa a ely) and he
a e age and maximum in ensi y o he unde lined owels in e e y analysed wo d (e.g. bo h
owels a in he wo d pas a e) we e measu ed and compa ed. The second s ep o his esea ch
was an audi o y expe imen dedica ed o ind ou whe he he esponden s can hea he sec-
onda y hy hmical s ess. Twen y- i e s uden s we e asked o lis en o 23 eco ded Li hua-
nian wo ds wi hou p ima y s essed syllables ( hese syllables we e cu o , o example, in
he wo d (pã)-sa-ko- o-jas [2ˈpɑːsɐˌkoː oːˌjʲɛs] (‘a s o y elle ’) he i s syllable pã- was cu o
and he esponden s hea d only he incomple e wo d sa-ko- o-jas) and ma k ha syllable
which hey conside ed o be s essed.
The esul s ha e shown ha he quan i y a io o uns essed owels was s a is ically
signi ican in pos -s essed syllables only. The e was no s a is ical signi icance o he a e age
and maximum pi ch: nei he in p e-s essed no in pos -s essed syllables. The in ensi y
was s a is ically signi ican ly highe in he pos -s essed posi ions o sho owels. The
a e age and maximum in ensi y a io o hese owels was highe in he second pos -s essed
syllable. Resul s o he audi o y expe imen ha e shown ha he esponden s ma ked he
syllables which canno ha e he seconda y hy hmical s ess mo e o en han hose which
may ha e his ype o s ess. The e o e, i can be s a ed ha he esponden s do no hea he
seconda y hy hmical s ess.
Acco ding o he esul s o quan i y and in ensi y, an assump ion can be made ha
he seconda y hy hmical ochaic s ess does exis in e e y second pos -s essed syllable.
Howe e , mo e ex ensi e in es iga ions a e needed o p o e (o deny) his hypo hesis.
Į eik a 2021 m. balandžio 27 d.
JORIS KAZLAUSKAS
Vy au o Didžiojo uni e si e as, Humani a inių mokslų akul e as
Vlado Pu inskio g. 23, Kaunas, Lie u a
jo is.ka[email p o ec ed]