S aipsniai / A icles 173
JORIS KAZLAUSKAS
Uni e sidade Vy au as o G ande
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7981-5100
Mokslinių y imų k yp ys: i mika, socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-08
DL ŠALUTINIO RITMINIO
KIRČIO BENDRINJE
LITUVI KALVO
On he Seconda y Rhy hmical S ess
in he S anda d Li huanian Language
ANOTACIJA Es e a igo ap esen a ap esen am os p imá ios es udo, pelo qual esclina-se se
gene ininha língua Li uânica exis ia secunda inhas i minias ki čiai, esul ados e insj algos.
Remiamasi me inês onologia eo ia, segundo a qual secunda inhos i minia ki čiai
p ozodiniame pala a é u olę kas an ą skiemenį do p incipal ki čio. Ao ealiza o es udo,
mu uamen e o am compa ados da mesma qualidade o p imei o e o segundo p ieški iniai e
poki iniai oz da pala a. Ti iamąja ma e ialá cons i ui dezim ies dik o ios ês ezes
anslaciona 22 sakiniai. Com o p og ama P aa medida a du ação das ozias, da onalidade
p incipal e in ensidade médias e máximas (sepa adamen e homens e mulhe es). Também oi
ealizado um expe imen o audi i o, du an e o qual os esponden es o am dadas a ou i 23
pala as de skiemenimis com nuki p ais p incipal con endo ki į e pedi am ma ca aquele
skiemenį, que, seus pa ece em, é ki čiuo a. ESMINIAI VOODŽIAI: la e al i minis ki is, bend inė
lie u ių kalba, me inė onologija, p ieški iniai balsiai, poki iniai balsiai.
ANNOTATION
Es e a igo in oduz he ini ial esul s and obse a ions o he esea ch which aims o ind ou
whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he s anda d Li huanian language. The
esea ch is based on he heo y o me ical phonology, acco ding o which he seconda y
hy hmical s ess alls on e e y second syllable o he le and o he igh o he main s ess.
The i s s ep o his esea ch includes he compa ison o he i s and he second
p e-s essed, as well as he i s and he second pos -s essed owels o he same quali y. All
JORIS KAZLAUSKAS
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV he ma e ial analyzed in he esea ch is ob ained om
sound eco dings: 10 speake s ead ou 22 sen ences h ee imes. P aa so wa e was used o
analyse quan i y, he a e age and maximum pi ch (o mens and womens oices sepa a ely), and
he a e age and maximum in ensi y o owels. The second s ep o he esea ch ea u es an
audi o y expe imen , in ( hese syllables we e cu o in he eco dings) and ma k ha syllable,
which he esponden s we e asked o lis en o 23 wo ds wi hou p ima y s essed syllables
which hey conside -
e ed o be s essed.
KEYWORDS: seconda y hy hmical s ess, s anda d Li huanian language, me ical
phonology, p e-s essed owels, pos -s essed owels.
ĮVADAS
A lase de es u u as de línguas do mundo (Goedemans, Huls 2013) língua Li uânica
į a dy a kaip nenus a y o i mo. Tam, kad bū ų užpildy a ši sp aga, eikia iš-
siaiškin i, kokia y a lie u ių kalbos p ozodinė hie a chija žodžio lygmenyje, a
é língua Li uânica ca ac e ís ica d ina ês pêdos e, se ca ac e ís icas, qual ipo
jambo (neki čiuo as e ki čiuo as skiemuo) ou ochėjo (ki čiuo as e neki čiuo as
skiemuo). D ina ios pedas exis ência em de e minada língua apoiado secundá ios
i micos ki čiais, po que, em si en endida, nas línguas exis ia não só d iskiemeniai,
mas e mul iaskiemeniai pala as, nos quais um skiemuo ecebe p incipal ki į, e
ou os pode ob e la e al ki į. O úl imo não se á ão one icamen e yškus como
p incipal, mas i mo do pon o de is a mui o impo an e. Como a i mam Richa das
Hoggas e C. B. McCullis (1987), nos idiomas que possuem secundá ios i micos ki čius
ki čiai são issidės ę kas segundohi no skiemenyje da pala a p ozodinio: um de
aqueles ki čių é p incipal, ou os secundá ios. Embo a e exis am en a i as
gene ininha dos li uanos em busca de ap aiços de ki cio la e al (Vai ke ičiū ė 1969;
Gi denis e Pupkis 1994; Laigonai ė 2002; Gi denis 2003; Kazlauskienė 2015), po ém
de alhes de pesquisas nes a ques ão a é que nãolik a. Assim, a igo ap esen ado
obje i o do es udo escla ece , se bend ininha língua Li uânica exis ia secundá io
i minis ki is. É necessá io en a iza que o a igo ap esen a apenas os
esul ados iniciais do es udo e conclusões p imá ias. O obje i o do es udo lėmė e
a e as: 1) p epa a ma e ial a g a ações, 2) seleciona di o ius e aze
g a ações, 3) com p og ama de análise de sons de e mina p e is os sinais, 4)
desc e e esul ados, 5) adicionalmen e ealiza audicinį expe imen , cujo
obje i o escla eça , como os consumido es de linguagem a aliam neki čiuo us skiemenis.
Reikia paminė i, kad lie u ių a mių šalu inis ki is y a gana plačiai i as:
mažeikiškių (šiau ės idu io dounininkų) (Gi denis 1967), eas e n aukš aičių
u eniškių (Kosienė and Gi denis 1979), pie inių aka ų aukš aičių (Kazlauskienė
A igos A icles 175 /
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
2001), zemaiços aseiniškių (A kočai y ė 2002), pie ų aukš aičių (Leskauskai ė
2002), La galos Ciskodo pa apijos lie u ninkų šnek os (Ga š a 2003), Šakių
šnek os (Bace ičiū ė 2004), y ų aukš aičių ilniškių (U bana ičienė 2006),
y inių šiau ės žemaičių pa a mės (Mu inienė 2007), aka ų aukš aičių kauniškų
(Ja osla ienė 2010).
Tokyo i mo pesquisas az me inês onologia XX a. 8-aj decadeie na alo y oje
Occiden as susikū usia no a onologia di eção ep esen an es. Me inė onologia
é p ozodinių iene ų unkcijų analizė, baseada suas hie a quia. Um dos p incipais
obje i os da onologia mé ica escla ece o ki čio, como unidade não-linea ,
dėsningumus: se ki is é p e is o de aco do com ce os dėsningumus í micos, que
ipo de pêdos ca ac e ís icos de línguas, se elas es ão o ien adas pa a a di ei a
ou pa a a esque da, se a p osa de pala as p osodinas se ami ica pa a a esque da
ou pa a a di ei a, se a localização do ki čio depende do skiemens Selki k (1980; 1975;
Ladd; 1984; Nespo , Vogel, 1986; Hogg, 1987; Goldsmi h; 1990;
1995).
TIRIMO METODICA E MEDŽAGA
Segundo An ano Pake io (1982), os p incipais one iniai sinais de c uz da língua li uânica são du ação,
p incipal om e in ensidade. En ão pode aze p essupos o, que não só o p incipal, mas ambém o
secundá io ki í con endo skiemenos cen ai di e encia -se segundo os seguin es a ibu os de nenhum
ki cio não con endo skiemenos cen as: ki čiuo os skiemenos cen es du ação se á ilgesnė, p incipal on
[…] maio , in ensidade […]. Sem con i ma ou e u a es e p essupos o, os p imei os ou poki os skiemenos
cen os o mam homogênea qualidade de o os (nas ansc ibidas ki jɛjɛ2su, a ma cação dos la u ins
y imo e ape a liekan analizę pasi ink i žodžiai, ku ių i iamųjų p ieški inių
ki jɛs é apenas p ognós ica): pas a [ps 2 u pas a ɛ], [2ps jɛˈ jɛ], šepeči [jɛˈ jɛˈ ju], skepe kjái e
[jɛˈjɛˈpjɛˈkɛˈˈ ɛ ɛ], debes [djɛjɛbɛbjɛsu], didikùs [djɛˈdjɛˈkɛ], [dkɛˈkɛˈkɛˈkɛss], [1kɛːːːːːːːːːːːːː,
[1kɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛˈkɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ-
jɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ-
jɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ-
jɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛjɛ Além disso, o am compa adas as ozes dos p imei os skiemenas
em qua o pa es de pala as: okiuos [ oːkjɔˈsjɛ] e okems [ oː1ˈkjɪms], gydyklà [gjiːdjiːˈkl] e gydkloms
[gjiː2ˈdjiːkloːms], pūkeliùs [puːɛˈljs] e dėkjùs [puːkks], dėžes [djeːsjɛs] e dėžs [djeːˈjes]. Em pa es
essas pala as analisa em po an o, que é di ícil encon a pala as, nas quais ambos os con aški inių
skiemenų cen os o ma iam os longos oiasoː/ euː//. De o al compa ados 22 balsios pa es: 12 em
con aški inėse e 10 poki inėse posições.
JORIS KAZLAUSKAS
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Sakinius com i iamaisiais pala as ês ezes eci ou dez dik o ių (cinki homens e
cincoos mulhe es; ês meno es de 30, cinco en e 30 e 60, dois mais de 60 anos; seis
g aduadas de ilologias Li uãs, po uma ge manas ilologias, his ó ia, social
abalho e engenha ia elé ica es udos; ês pa icipan es são p o eVêlia, usando
sionalūs dik o iai, ga sinan ys knygas Lie u os aklųjų biblio ekoje, likę – ne-
p o esionalūs, ačiau baigę humani a inių mokslų s udijas). Siekian sumažin i
in onacijos į aką y imo ezul a ams, analizuo i žodžiai bu o sakinių idu yje.
o p og ama de análise da oz sono a P aa , oi medida a du ação das ozes
in es igadas, de e minada a média e a máxima do om p incipal (os homens e as
mulhe es ca ac e izam di e en es om, po an o os seus pa âme os de
onas bu o analizuo as a ski ai) bei in ensy umo idu kis i maksimumas. Šių
a aliação es a ís ica ob e usando Mic oso Excel p incipal p og ama.
P os a ando esul ados, abelês indicam esumi b e idades e il-
gųjų balsių duomenys.
Seque endo escla ece se na linguagem exis e um secundá io i minis ki is, decêse-se
decidi -se não só ins umen inais in es igações, mas e ealiza audicínio expe imen o, esse
ku io me u ik in a, a esponden ai okį ki į a pažįs a. Šis ekspe imen as a lik-
com 26ias Uni e sidade Vy au as Maggio dos países escandina os de cul u as e línguas
p og ama de bacha el. Responden es o am dadas a ou i 23-os de ki į u in ys skiemenys
specialiai šiam ekspe imen ui pa eng ų ga so į ašų iški p ų žodžių. Pag indinį
em cada pala a em cada pala a o am aci p i, e cada es udan e oi pedido ma ca aquele
apka py o da pala a skiemenį, que, baseando-se só sua klausa, ele conside a ki čiuo u.
Du an e o expe imen o, os esponden es o am o necidos de á ias skiemenas
quan idade de pala as: 4 d iskiemenias (1(pé )-siun- ė (j) [skɪ jɪnjiɛːˈjjː]); 12
[1ˈpʲæˑ ʲsʲʊnʲˌ ʲeː], (pé -si)-siun- ė [1ˈpʲæˑ ʲsʲɪˌsʲʊnʲ ʲeː], lu-pi-(n-jo) [ˌlʊpʲɪ1ˈnʲeːjʲoː],
šo-ki-(n-ja) [ˌʃoːkʲɪ1ˈnʲeːjʲɛ]); 6 iskiemeniai ((pé )-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲmʲɪɛˌgoː-
jʲoː], (pé -si)-mie-go-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌmʲɪɛgoːˌjʲoː], (pé )-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲpʲɪɛˌʃ oːjʲoː],
(pé -si)-pie-š o-jo [1ˈpʲæː ʲsʲɪˌpʲɪɛʃ oːˌjʲoː], a-ši-ny-(j) [ ɐˌʃʲɪnʲiːˈjʲɛ], skai- i-ny-
ke u skiemenių ((pé )-di -bu-sia-jam [1ˈpjæː jdjɪ bsj)-jjɛm], (pé -siɛdi -bu-sia-jam
[1ˈpjæː jsjɪdjɪ bsjɛjjm], (pé -si)- al-giu-sia-jam
[1ˈpʲæː ʲsʲɪˌʋɐlʲgʲʊˌsʲɛjʲɛm], (pã)-sa-ko- o-jas [2ˈpɑːsɐˌkoː oːˌjʲɛs], ( ái)-ky-da- ę-si
[1ˈ ɑɪkjiːdʋjæːsjɪ], (s áiɑčio-ju-sie-siems [1ˈsɪ joːjjsɪɛsjɛɪmɪms], (pé )-si- ašy- o
[1ˈpjæː jsjɪ jiː o], ne-ap-si- i-(bók) [njɛpjɛjɪ jjjjj1bok], a -si-pa-lai-du(ok) jjj]
[ˌɐ ʲsʲɪˌpɐlɐiˑ1ˈdʊɔk], su-si-ga -ba-(nó-jus) [ˌsʊsʲɪˌgɐ bɐ1ˈnoːjʲʊs], pa-si- a-ži-(n-
[psjɛjɛjɪːjɪːpas], pa-sjj-si-ki-(njɛjo) [psjɛjɛjɛjɛkjɛkjɛkjɛk] e 1 p men s
a e-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-
-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-
-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p-p 1 Skliaus uas es ando skiemuo an es execu ando audicínio expe imen o oi aci pado: esponden es ou iam só skiaus uas não seančius skiemenis.
A igos A icles / 177
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
RESULTADOS TIRIMO
TRUKM. Ma uando a du ação dos con aški inių balsių kel a hipo zė, que ilgesse
se á segundo con aški inis skiemuo. No en an o, hipó esê não só não se
con i mou, mas os esul ados dos cu os o os mos am oda con á ia si uação
(ž . abelê 1). 1 LEN EL ė. Du ação do p imei o e do segundo balsio an iški ino e
es a ís ica sua a aliação2
Balsiai n
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in e . (ms) p >< α
T umpieji con aški iniai oias
[CC ]
[C ]
2407 13,6
240 60,0
25,4 53,9 ÷
13,7 22,8
55,4 5,096
58,3 ÷ 61,7
> 0,05 =
1,965
Ilgieji con aški iniai oias
[CC ]
[C ]
1202 23,6
120 73,5
32,7 68,0 ÷
25,3 34,5
72,5 0,393
68,9 ÷ 78,0
< 0,05 =
1,970
T ump as oias o am ilgesni na p imei a an eški iniame skiemenyje: mediu kiai da
du ação sky ėsi 1,12 ezes. Es a di e ença é es a is icamen e signi ica i a
den o k i e ijaus eikšmė = 5,096 y a didesnė už k i inę eikšmę 1,965). Tokie
(S ju umpų p ieški inių skiemenų ukmės analizės esul ados con i mam
Vale ijos Vai ke ičiū ės (1960: 207) ealizada de balsių i d ibalsių kiekybės conclusão:
[j]uo neki čiuo as skiemuo mais longe do ki čiuo o, pelo seu cons i uídois som
cu o, po que a maio quan idade de ene gia do es udo enka ki čiuo am skiemeniui
e pe o dele s anding. Ilgųjų p ieški inių skiemenų du ação de essencialmen e não
di e iu, só pode no a -se endência, que um pouco ilgėlesni endem a se ambém os
p imei os p ieški iniai oias.
Comple amen e di e en e si uação com poki iniais o os (z . 2 abelê). 2 símbolos signi ica i os: n
o alis núme o ealizações, a i me ic a e u kis, s s anda dinis nuok ypis, a iacijos koe icien , p
S juden o k i e ijus, α S juden o k i e ijaus k i inė eikšmė, balsio, cujo pa ame ai o am
mesu o i, luga na pala a, C skiemens limi an is p iebalsis, silpnasis, . y. ski ski. nem do p incipal, nem
do inal ki is não pode ob e , o p incipal ki emuo.
JORIS KAZLAUSKAS
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
2 LEN EL ė. Du ação do p imei o e do segundo pos i ino balsio e es a ís ica sua a aliação
Balsiai n
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in e . (ms) p >< α
T umpies poki inais oias
[C] 210
[CC] 210
42,8 13,9
55,8 21,9
32,4 40,9 ÷
39,3 52,8 ÷
44,7 7,232
58,7
> 0,05 =
1,966
Ilgieji poki iniai balsiai
[–C—]
[CC] 90
90
63,1 23,6
56,1
37,5 58,3 ÷
15,8
68,0
28,1
52,8 ÷ 59,3
2,363 > 0,05 = 1,974
Todas as segundas poki iniai ozes são ilgesni do que a mesma qualidade
p im osius poki inius. A du ação dos o os T umpųjų di e e 1,3 ezes, longųjų
1,12 ezes. Em ambos os casos as di e enças são es a is icamen e signi ica i as
( umpųjų balsių = 7,232 > 1,966; ilgųjų = 2,363 > 1,974). Tokie esul ados pe mi em
aze p essupos o, que na segunda poki iniame skiemenyje pode se ealizuo
um la e al ki is. Tais esul ados, quando a du ação dos an iški inių skiemenų é
igual, ou mesmo os p imei os an iški iniai skiemenys são um pouco mais longos, e
as di e enças da du ação dos poki inių skiemenų p e êem um possí el inal
i minį ki į no segundo poki iniame skiemenyje, pe mi e aze a sa gią
conclusão de que os cal os li uanos podem se mais b ilhan e polinkis em ochėjo
i minį ki į (ki čiuo as e neki o asčiu skiemuo). Além disso, escla ecendo, se
exis e secundá io ki is, p ecisa conside a -se e em ou os one inos sinais de
ki cio da língua li uânica: p incipal oną e in ensi idade. PAGMINDINIS TONAS.
No malmen e os skiemenos c ucijados êm o om p incipal mais al o do que os não
c učiuo os (Pake ys 1982: 117). Assim, se skiemenys em la e al ki į, seu p incipal
om pode ia se mais al o. No en an o, os dados des e es udo mos am
esul ados di e en es e a é con adi ó ios (ž . Tabelas 3 e 4). Vy ų p onunci uas
an o o cu o, quan o e o longo ozį con endochios con aški iniuose
skiemenyse yškesnių p incipal ono medu kio ski umų nepaspe i ado. Ve só
( umpųjų pi mųjų p ieški inių balsių pag indinio ono idu kis bu o idu i-
endência que quan o mais al ėles endência se o p imei o an iški inis skiemuo
niškai 1,01 ezes maio do que segundos, longųjų 1,03 ezes). Nas ma e ús insc i as
longas osiões do p incipal ono médias ambém o am quase idên icas, po ém
sky ėsi cu os osiões: segundas con aški inių skiemenų do p incipal ono
medu kis nes e caso oi média de 1,04 ezes maio do que p imei os. Além disso, essa di e ença S juden c i é io do signi icado = 1,899 é p óxima do alo c í ico de 1,971,
galbū padidinus im į šis ski umas iš yškė ų.
A igos 179 A icle /
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
3 LEN EL ė. P imei o e segundo con ški inio balsio p incipal om e es a ís ica sua
a aliação3
Balsiai n
(Hz) (Hz)
s
(%)
in e .
95 % pasikl.
(Hz) p >< α
PAGRINDINIO TONO VIDURKIS
Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai ozes
[CC ]
[C ]
1079,9 20,1
101 111,5
18,3 106,1
25,4 22,8
÷ 113,7
106,6 ÷
0,529 <
116,5
0,05 =
1,972
Dic o ias mulhe es cu ieji con aški iniai oias
[CC ]
[C ]
1130,1 29,6
112 201,5
14,1 204,6
37,4 18,6
÷ 215,5
194,6 ÷
1,899 <
208,4
0,05 =
1,971
Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai ozes
[CC ]
[C ]
58 105,6
58 109,1
20,6 19,5
26,5 24,3
100,3 ÷
102,2 ÷
110,9 0,782
115,9
< 0,05 =
1,981
Dic o ias mulhe es longas con aški iniai ozes
[CC ]
[C ]
563,5 43,4
59 213,2
20,3 202,2
45,5 21,3
÷ 224,9
201,6 ÷
0,034 <
224,8
0,05 =
1,981
PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS
Dik o ių y ų umpieji p ieški iniai ozes
[CC ]
[C ]
109
103 119,3
117,0
27,6 23,2
22,9
114,0 ÷
19,6
124,6
112,7 ÷ 121,3
0,663 < 0,05 = 1,971
Dic o ias mulhe es cu ieji con aški iniai oias
[CC ]
[C ]
113 219,8
112 211,7
30,7 14,0
34,9 16,5
214,1 ÷
205,2 ÷
225,4 1,846
218,1
< 0,05 =
1,971
Dik o ių y ų ilgieji p ieški iniai ozes
[CC ]
[C ]
58 113,7
58 118,7
24,2 21,3
31,4 26,4
107,5 ÷
110,6
119,9 0,962
÷126,8
< 0,05 =
1,981
Dic o ias mulhe es longas con aški iniai ozes
[CC ]
[C ]
564,2 45,1
59 221,7
20,1 212,4
49,0 22,1
÷ 236,1
209,2 ÷
0,286 <
234,2
0,05 =
1,981
3 e 4 áblelês im ie amanho n às ezes di e e do 1, 2, 5 e 6 áblelésio im ie amanho cons an e,
quando analisada dezim ia dik o ių po ês ezes egis ados sen inhas algumas pala as du ação
e in ensidade. Me ando o p incipal om, o p og ama P aa alguns quando des e one ino sinal de
dados não o neceu, assim ge almen e oi com mais baixas ozes, embo a do p incipal om
pa âme os de exibição o am es abelecidos de aco do au o es do p og ama ecomendações:
homens ozes 75300 Hz, mulhe es 100500 Hz.
JORIS KAZLAUSKAS
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Mui o semelhan es esul ados ob e e isanaliza os dos osios con aški inių
p incipal ono maximums. Vy ų į ašuos e longųjų, e cu ųjų balsių p incipal ono
máximas, como e medu kiai, o am a ylygiai. Pode-se no a só ne yškias
endências, que um pouco mais al os máximos do om p incipal o am nos p imei os
poki iniuose skiemenyse ( umpųjų balsių caso 1,02 ezes, longųjų 1,04 ezes). Nos
ma issuos das mulhe es os máximos do om p incipal das con aski á ias longas
ambém quase não di e iam: os al osesnius maximumus inham os segundos
con aski á ios ozes (disce nimen o 1,01 ezes). No en an o, cu os dos
segundos con ški inių balsių p incipal ono maximas, como e médias, desde
p imei os dos con ški inių sky ėsi mais sob e 1,04 ezes. Além disso, no caso dos
cu os balsios signi icância do c i é io S juden no amen e oi pe o da
signi icância c í ica ( = 1,846 < 1,971), aigius padidinus im į al ez di e ença
umpųjų skiemens cen ų a eju. Todėl galima da y i p ielaidą, kad pag indi-
em yškė ų, mas isso se ia só mulhe es insc i os e só nis onas, pelo menos já
con aški iniuose skiemenyse, la e al i mico ki cio ne odo. Essas mesmas
endências ixadas e analisando poki inių skiemenų p incipal oną (ž . abelę 4).
4 LEN EL ė. P imei o e segundo posi ino balsio p incipal om e es a ís ica sua
a aliação
Balsiai n
(Hz)
s
(Hz)
(%)
95 % pasikl.
in e . (Hz)
p >< α
PAGRINDINIO TONO VIDURKIS
Dik o ių y ų umpieji poki iniai oias
[C] 95
[CC] 97
112,3 22,5
108,4 19,8
20,0 107,8
18,3 104,5
÷ 116,8
÷ 112,4
1,263 <
0,05 =
1,973
Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai
[C] 86
[CC] 103
207,6 38,5
203,0 26,0
18,6 199,5
12,8 197,9
÷ 215,8
÷ 208,0
0,986 <
0,05 =
1,973
Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai
[C] 44
[CC] 43
104,4 14,0
109,9 19,7
13,4 100,3
17,9 104,0
÷ 108,6
÷ 115,8
1,502 <
0,05 =
1,988
Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai
[C] 43
[CC] 43
198,1 14,3
197,2 20,0
7,2 193,8 ÷
10,1 191,2
202,3 0,229
÷ 201,2
< 0,05 =
1,989
PAGRINDINIO TONO MAKSIMUMAS
Dik o ių y ų umpieji poki iniai oias
[C] 95,7,
[CC] 97
119 26,4
113,7 22,7
22,1 114,3
20,0 109,1
÷ 125,0
÷ 118,2
1,685 <
0,05 =
1,973
A igos A icles 181 /
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
Balsiai n
(Hz)
s
(Hz)
(%)
95 % pasikl.
in e . (Hz)
p >< α
Dik o ių mo e ų umpieji poki iniai balsiai
[C] 86
[CC] 103
214,4 41,0
210,7 26,6
19,1 205,8
12,6 205,6
÷ 223,1
÷ 215,9
0,752 <
0,05 =
1,973
Dik o ių y ų ilgieji poki iniai balsiai
[C] 44
[CC] 43
111,2 17,8
117,6 21,7
16,0 105,9
18,4 111,1
÷ 116,4
÷ 124,0
1,507 <
0,05 =
1,988
Dik o ių mo e ų ilgieji poki iniai balsiai
[C] 43
[CC] 43
204,5 14,9
201,7 22,4
7,3 200,0 ÷
11,1 195,0
208,9 0,673
÷ 208,4
< 0,05 =
1,989
Como e da maio ia dos con aški inių, assim e poki inių osios do p incipal ono
medu kiai o am mui o semelhan es. Tal ez só cu os poki inos balsiões do om
p incipal média, an o con ando pa a homens, quan o pa a mulhe es, os maio oi
skiemenyje (skai an y ams 1,04 ka o didesnis, skai an mo e ims 1,02 ka o).
na p imei a Segundojo poki ino skiemens o om p incipal média um pouco maio
passiikyda a só longos balsios caso e só homens em en asšues, po ém a
di e ença oi apenas 1,05 ezes. Mo e ų į ašuose p incipal ono idu kis os
aukš ėlesnis pi majame poki iniame skiemenyje, po ém ski umai ambém
es a icamen e ne eikšmingi. Máximos do ono p incipal ambém não indicam
b iskaus di e imen o en e poki inių skiemenų. P imei o e segundo poki inių
skiemenų p incipal ono máximas quase não se di e encia am. Um pouco an o mais
ono maksimumas iksuo as aip pa pi muosiuose poki iniuose skiemenyse
( y ų į ašuose maksimumų idu kiai sky ėsi 1,05 ka o, mo e ų – 1,02 ka o).
al o dos ocsios cu os p incipal Também obse ada endência de que, soando às
mulhe es, nos p imei os poki iniuose skiemenyse apenas mais al o máximo do om
p incipal inham e ozes longas (máximos médias sky ėsi 1,01 ezes). Tik ocando
aos homens as ozes longas apenas mais al o máximo do p incipal inham
an uosiuses poki iniuose skiemenyse: máximas médiu kiai sky ėsi 1,06 ezes. No
en an o, es as di e enças são pequenas e s a is icamen e não signi icasmins.
Assim neki čiuo os skiemens cen os de o p incipal om quase não di e e,
po an o ele não pode se indicado do la e al i mico ki cio. INTENVUMAS.
Analisando a in ensidade ambém o am medidas média e maximum. Como audicinais
expe imen os du an e de e minou A. Pake ys (1982: 117), de odos os one ís icos
sinais da língua li uânica ki į melho ajuda a econhece in ensi idade. Ki čiuo os
skiemenos a in ensidade ge almen e é maio , ais, é espe á el que e la e al ki į u in ys skiemenys são aleados in ensi amen e.
JORIS KAZLAUSKAS
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Laigonai ė Adelė 2002: Li u ians kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis.
Leskauskai ė As a 2002: Šalu iniai pie ų aukš aičių ki čiai. Bal is ica 37(1), Libe man
87–100.
Ma k Yo e 1975: The in ona ional sys em o English: dak a o dise ação, Camb idge:
Massachuse s Ins i u e o Technology. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių
onologija: okalizmas i p ozodija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Nespo Ma ina, Vogel I ene 1986: P osodic phonology, Do d ech : Fo is
Publica ion.
Pake ys An anas 1982: Li u ians bend inės kalbos p ozodija, Vilnius: Mokslas. Elizabe h
Selki k 1984: Phonology and Syn ax: The ela ion be ween sound and s uc u e,
Camb idge: MIT P ess.
U bana ičienė Joli a 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo
ypa umai. Bal is ica 41(2), 219231.
Vai ke ičiū ė Vale ija 1960: Lengua de balsios e d ibalsios da língua Li uânica, ou
quan idade. Li u ians kalbo y os ques ões 3, 207207. Vai ke ičiū ė Vale ija 1969:
D iki čiai e iki čiai pala as. Es udinėjimai g amá icos da língua Li uânia 11,
231242.
On he Seconda y Rhy hmical S ess
in he S anda d Li huanian Language
SUMARY
The e a e some in es iga ions which show ha a a he s uc u ed sys em o he
seconda y s ess (Gi denis 1967; Kazlauskienė 2001; A kočai y ė 2002; Bace ičiū ė 2004;
Mu inienė 2007) exis s in Li huanian dialec s. Howe e , e y ew in es iga ions dealing wi h
he seconda y s ess in he s anda d Li huanian language (Vai ke ičiū ė 1969; Gi denis 2003;
Kazlauskienė 2015) ha e been conduc ed so a , e en hough i is e y impo an o explo e
he seconda y hy hmical s ess in e e y language, as i can help o ind ou wha ypes o
he me ical ee exis in a pa icula language, and wha p osodic hie a chy o language is
on he wo d le el.
The aim o his esea ch is o ind whe he he seconda y hy hmical s ess exis s in he
s anda d Li huanian language. Quan i y, pi ch and in ensi y a e he phone ic cha ac e is ics
S aipsniai / A icles 189
Dėl šalu inio i minio ki čio bend inėje lie u ių kalboje
o he s ess in he Li huanian language (Pake ys 1982), hus, an assump ion can be made ha syllables
wi h he seconda y s ess may be longe ; hey may ha e a highe pi ch and a y hy hmical s ess and
a highe in ensi y han uns essed syllables. The e o e, he idea o he i s s ep o his e-
sea ch is o compa e hese pa ame e s be ween he syllables which may ha e he second-
he syllables which canno ha e i a all. The esea ch includes he analysis o he quan i y, pi ch, and
in ensi y o uns essed owels ( hose which do no ha e he p ima y s ess) in 26 wo ds using he
P aa so wa e. P e-s essed owels we e anaim, 10 esponden es o bo h gende s (5 men and 5
alysed in 16 wo ds (e.g. pas a e [ˌpɐs ɐ' ʲɛ] (‘a building’ sg. loc.)) ( he analysed owels a e
unde lined) and in 10 pos -s essed (e.g. pasaka [2'pɑːsɐˌkɐ] (‘a ale’)) ones. To each his
women) o di e en age (3 younge han 30 yea s old, 5 be ween 30 and 60 yea s old and 2 olde han 60
yea s) and wi h di e en eco ding expe ience (3 p o essional and 7 non-p o essional speake s) we e
asked o eco d he sen ences wi h hese wo ds. Each esponden eco ded he sen ences h ee
imes. Quan i y, he a e age and maximum pi ch ( he oices o men and women sepa a ely) and he
a e age and maximum in ensi y o he unde lined owels in e e y analyzed wo d (e.g. bo h owels a in
he wo d pas a e) we e measu ed and compa ed. The second s ep o his esea ch was an audi o y
expe imen dedica ed o ind ou whe he he esponden s can hea he seconda y hy hmical
s ess. Vin e e cinco s uden s we e asked o lis en o 23 eco ded Li huanian wo ds wi hou p ima y
s essed syllables ( hese syllables we e cu o , o example, in he wo d (pã)-saɛ-ko- o-jas
[2ˈpɑːskoː oːjjs] (‘a s o y elle ) he i s syllable pãwas cu o and he esponden s hea d only
he incomple e wo d sa-ko- o-jas) and ma k ha syllable which hey conside ed o be s essed.
The esul s ha e shown ha he quan i y a io o uns essed owels was s a is ically
signi ican in pos -s essed syllables only. The e was no s a is ical signi icance o he a e age
and maximum pi ch: nei he in p e-s essed no in pos -s essed syllables. The in ensi y was
s a is ically signi ican ly highe in he pos -s essed posi ions o sho owels. The a e age and
maximum in ensi y a io o hese owels was highe in he second pos -s essed syllable. Resul s
o he audi o y expe imen ha e shown ha he esponden s ma ked he syllables which canno
ha e he seconda y hy hmical s ess mo e o en han hose which seconda y hy hmical
may ha e his ype o s ess. The e o e, i can be s a ed ha he esponden s do no hea he
s ess.
Acco ding o he esul s o quan i y and in ensi y, an assump ion can be made ha he
seconda y hy hmical ochaic s ess does exis in e e y second pos -s essed syllable.
Howe e , mo e ex ensi e in es iga ions a e needed o p o e (o deny) his hypo hesis.
Inco po ado em 2021 d. ab il 27
JORIS KAZLAUSKAS
Vy au as Maggio Uni e si y, Faculdade de Ciências Humani á ias
Vlado Pu inskio g. 23, Kaunas, Lie u a
jo is.ka[email p o ec ed]