Choose year range

Research papers localized into Swedish

Browse AI-localized academic documents available in Swedish.

1674 documents

ÖVERSÄTTNING AV FÖRKORTNINGAR I EUROPEISKA UNIONENS RÄTTSAKTER: EN FRÅGA OM KRITERIET

Ramunė Vaskelaitė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14

EN LATINSK–LITAUISK ORDLISTA I SAPŪNAS OCH ŠULCAS GRAMMATIK

Mindaugas Strockis

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13

FIENDEN I DEN LITAUISKA ORDBOKEN

Anželika Gaidienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12

DEN SYNTaktiska RELATIONEN MELLAN SUBJEKT OCH PREDIKAT: BEGREPPETS FÖRÄNDRING

Artūras Judžentis

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11

TRENDER INOM EUROPEISK SPRÅKPOLITIK MED UTBLICK MOT SPRÅKTEKNOLOGI

Sabine Kirchmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07

EN SJU MILS SIGHTSEEINGRESA GENOM STANDARDNEDERLÄNDSKANS DÅTID OCH NUTID

Frans Hinskens

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06

MELLAN SKYLLA OCH KARYBDIS: OM SPRÅKSITUATIONEN OCH SPRÅKPOLITIKEN I DET SAMTIDA ISLAND

Ari Páll Kristinsson

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02

ÄR TERMINSYNONYMI EN BRIST?

Asta Mitkevičienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…

DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01

STATSSPRÅKETS EGennAMN OCH DERAS STAVNING

Kazimieras Garšva

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03

En tvärvetenskaplig, multifunktionell lingvistisk-kognitiv klassificering av instinkter

Aleksandr Klymenyuk

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11

Regionalstudier för utbildning av framtida lärare: södra Kurzeme-områdets potential

Liene Markus-Narvila · Ieva Ozola

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10

LEXIKALA FÖRÄNDRINGAR I DET LITAUISKA ADMINISTRATIVA SPRÅKET

Rasuolė Vladarskienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08

Skrivning av astrologiska namn på webbplatser

Ramunė Vaskelaitė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07

Underordning i litauiska syntaxarbeten (första hälften av 1900-talet)

Artūras Judžentis

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05

Språkliga attityder och språkligt beteende: vems påverkan är starkare? En studie av internationell adoption och kopplingar till emigration

Jogilė Teresa Ramonaitė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04

Obestämda tidsadverb ”kažkada” och ”kada nors”: betydelserelation och bruk

Jūratė Pajėdienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…

DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01

TRADITIONELLA OCH ICKE-TRADITIONELLA OIKONYMER I ÖSTRA LITAUEN

Kazimieras Garšva

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07

Covid-19-pandemin och kriget i Ukraina: användningen av eufemismer och dysfemismer i offentlig diskurs på lettiska, litauiska och ryska

Dite Liepa · Evija Liparte

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06

UNDERORDNANDE RELATIONER I LITAUISKA SYNTAXARBETEN FRÅN DEN SOVJETISKA OCKUPATIONSTIDEN

Artūras Judžentis

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08

Laminat och besläktade ord i ordboken över litauiskt standardspråk

Daiva Murmulaitytė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05

SKRIVNING AV ASTROLOGISKA NAMN I TRYCKTA PUBLIKATIONER

Ramunė Vaskelaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01

FÖRFATTARSKAPAD DIALEKTAL GRAFOLEKT OCH DESS PERCEPTIONSMÖJLIGHETER

Daiva Aliūkaitė · Violeta Meiliūnaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09

Språkanvändning och språkliga attityder: fallet med skolor med polska som undervisningsspråk

Nida Poderienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03

Litauiska som statligt språk: lagstiftningsbestämmelser under mellankrigstiden

Jurgita Venckienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…

DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02