Research papers localized into Czech
Browse AI-localized academic documents available in Czech.
1673 documents
JAZYKOVÁ ROZMANITOST V SOUČASNÉM SVĚTĚ: SÍLA A PRESTIŽ JAZYKA
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.08
„Velké díky“ a „moc děkuji“ v současné litevštině (psaném jazyce)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.07
Řečové akty v reklamách na hygienické a kosmetické výrobky v časopise „Naujoji Romuva“ (1931–1940)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.06
SOUHLAS SE SPOLUMLUVČÍM V KAŽDODENNÍM DISKURZU ŽEMAIŤANŮ: FUNKCE A PROJEVY (NA ZÁKLADĚ PRAMENŮ Z 2. POLOVINY 20. STOLETÍ)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.14
ZMĚNY VÝZNAMU INTERNACIONÁLNÍCH SLOV V ADMINISTRATIVNÍM JAZYCE
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.15
Představa o slovech „keř“, „polokeř“, „keřík“, „keříček“ (na základě průzkumu mezi studenty)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12
Emocionálně-expresivní slovní zásoba v „Databázi neologismů litevštiny“ – příčiny vzniku novotvarů a způsoby jejich tvoření
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.04
TENDENCE TVOŘENÍ SLOŽENIN VE STAVEBNÍ TERMINOLOGII V LETECH 1918–1940
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.03
K TVARŮ SE ZAKONČENÍM -EIVIS, -Ė
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
JMENNÉ TVARY PARTICIPIÍ S ROZVÍJEJÍCÍMI SLOVY: KODIFIKOVANÁ NORMA A JEJÍ NEJASNOSTI
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
Spisovná litevština v kontextu poststandardizace evropských jazyků
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
U PŘÍLEŽITOSTI 70. VÝROČÍ NAROZENÍ LEXIKOGRAFKY ZITY VIRGINIJE ŠIMĖNAITĖ (1950–2016)
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
KAZYS ULVYDAS – PĚSTITEL JAZYKOVÉ KULTURY
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
METAFORICKÝ ZPŮSOB VYJADŘOVÁNÍ V ADMINISTRATIVNÍ LITEVŠTINĚ
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
PŘEKLAD ZKRATEK V PRÁVNÍCH AKTECH EVROPSKÉ UNIE: OTÁZKA KRITÉRIA
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
LATINSKO-LITEVSKÝ SLOVNÍČEK V GRAMATICE SAPŪNA A ŠULCE
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
NEPŘÍTEL VE SLOVNÍKU LITEVSKÉHO JAZYKA
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
SYNTAKTICKÝ VZTAH PODMĚTU A PŘÍSUDKU: PROMĚNA POJETÍ
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
TRENDY V EVROPSKÝCH JAZYKOVÝCH POLITIKÁCH S OHLEDEM NA JAZYKOVÉ TECHNOLOGIE
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
VÝLET RYCHLOSTÍ SEDMIMÍLOVÝCH BOT PŘES MINULOST A SOUČASNOST STANDARDNÍ NIZOZEMŠTINY
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
MEZI SKYLLOU A CHARYBDOU: O JAZYKOVÉ SITUACI A JAZYKOVÉ POLITICE V SOUČASNÉM ISLANDU
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
JE TERMINOLOGICKÁ SYNONYMIE NEDOSTATKEM?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
KNIHA PRO TY, KDO SE UČÍ A VYUČUJÍ ŽEMAITSKY
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
VLASTNÍ JMÉNA STÁTNÍHO JAZYKA A JEJICH PRAVOPIS
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
Interdisciplinární polyfunkční lingvokognitivní klasifikace instinktů
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Regionální studia pro vzdělávání budoucích učitelů: potenciál jižního Kurzeme
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
NEJEDNOZNAČNOST OZNAČENÍ JEDNODUCHÝ JAZYK NA BALTOSLOVANSKÉM POHRANIČÍ Z PERSPEKTIVY LITEVŠTINY
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
LEXIKÁLNÍ ZMĚNY V ADMINISTRATIVNÍ LITEVŠTINĚ
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Psaní astrologických názvů na internetových stránkách
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
Podřadicí vztah v litevských syntaktických pracích (první polovina 20. století)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Jazykové postoje a jazykové chování: čí vliv je silnější? Studie situací mezinárodního osvojení a souvislostí s emigrací
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Neurčitá časová příslovce „někdy“ a „někdy jindy“: vztah významů a užívání
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
TRADIČNÍ A NETRADIČNÍ OIKONYMY VÝCHODNÍ LITVY
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
Pandemie COVID-19 a válka na Ukrajině: užívání eufemismů a dysfemismů ve veřejném diskurzu v lotyštině, litevštině a ruštině
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
PODŘAZOVACÍ VZTAH V LITEVSKÝCH SYNTAXÍCH Z DOB SOVĚTSKÉ OKUPACE
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Laminát a jeho příbuzná slova ve Slovníku spisovné litevštiny
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
PSANÍ ASTROLOGICKÝCH NÁZVŮ V TIŠTĚNÝCH PUBLIKACÍCH
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
AUTORSKÝ DIALEKTÁLNÍ GRAFOLEKT A MOŽNOSTI JEHO PERCEPCE
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Užívání jazyků a jazykové postoje: případ škol s polštinou jako vyučovacím jazykem
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
Státní litevský jazyk: ustanovení právních předpisů v meziválečném období
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
