scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mažmožiai 4–6

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mažmožiai 4–6

Author: Vytautas Vitkauskas
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1135/1215
ACTA
LINGUISTI-
CA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LINGUISTICA LITHUANICA ACTA LITHUANICA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA ACTA LITHUANIA LITUAUANIA LITUAUANIA LITUANIA LITUAUANIE es égalemen connue sous le nom de ACTA LITUANIA, qui es égalemen connue sous le nom de
LI (2004),
113-114 Il
en es de même pou les
PASTABOS
Rema ks
MAZMOZIS 4
Déjà é ai
comme e
ap ime ne a
Ka yCiuses F.
Ku Saicio
nugi s a
o me Ayé
compa e
a ec p iisy des
langues
hand aSciciy
cylo ‘kielé.
Dans ou
Klaipédos
k aS e depuis
Wal e io
Fenzlau laiky
zZinomas
nedésningas
i imas ie, uo
> i, u: (Z . W.
Fenzlau, Die
deu schen
Fo men de
li auischen
O sund
Pe sonennam-
en des
Memelgebie s,
Halle, 1936, 45).
Vlado
G ina eckio
(Zemaiciy
a miy
his o ia,
Vilnius, 1973,
195) publib i
nou eaux
ac s i là
même,
épé ée e
Janio
Endzelyno
a& y
pe laidoje!,
Vy au o
MaZiulio P iisy
dans le
e imologique
des langues
Zodyne ( . 2,
Vilnius, 1993,
184).
Main enan
iSéjusi Aloyzo
Vidugi io
didzios
monog aphie
d'impo ance
Zie elos
lie u iy
Snek a él
ebeskelbia a
pacia Zinia
Zie elos e
p isy ai s du
legs du langage
(p. 342). Deja,
ie, uo i imas
oixiais i-,
u oses
Snek ose es
un nou eau
suje , daznai
s y uojama
as même
Zmogus peu
di e du-k | d6-k,
li:p | lé-p, inc |
é-nc i ki'le |
ke-le (nuo
Silu és jusqu
Do ili e
D é e nos), o
mano Ka iyé
snek a (suis
gi dé ais en
1964 p i-sîks
ka i ‘p ies,
m'min-min'i
‘ka iuomené,
m'i-ls ‘mielas)
mon e plus
ygius a ec
Zemaiïï
snek . Ka yéiy
snek a, où F.
Ku Sai is
gi déjes kyle,
senyjy
a més
a s o y
eigimu é ai
smelk e
nusmelk a
zemaiciy
dinininky
samdininky
snekos. Siaip
ous les locaux
é aien
bibilingues
kalbéjo
okieiy e
lie u iy
langues, ypa
communiudan
a ec
pasisamdy ai-
siais
Zmonémis
ka alikais.
(Smulkiau à ce
suje déjà
isdés i a
anksCiau, Z .
V.
Vi kauskas,,,L-
ie u iy kalbos
kylé naujybé,
Kalbo y a 44
(1), 1995, 93-94;
ik ai es a
pas ebé a).
An ano Juskos
o me es
seulemen le
ai
d'appella eu
dinininkaeme-
n (LKZ, 776).
MAZMOZIS 5
Ta p Ku sény
e Raudény
es ancienne
didziulé pelké
GelZé (g'el'Z'i
KR& | g'él'z'e
RDN, TRS, Pp).
Zmonés
p isi ink ai
maisus
spanguoliy,
ai o y,
p isi aisyda o
Sieno,
pendan l'é é
issiganyai
pas une ache
ou au e
gy ulj.
So ié iques
années,
pe a quan
na u e, pelké
é ai
nusausin a,
auk e
is auk as
eau, nebeliko
ni spanguoliy,
ni ai o y, ni
Sieno, ni
ganykly.
Taisési kas i
du pes,
aldzia
pas a ydine
kelias ijy
aukS y
obas
du pininkams.
Les géologé
p é ué de
g ands
klodus, du piy
begales, mais
combien
pakasé e po
keliy ménesiy
no
gamyba s'es
a ê é,
seulemen
kazkiek
emps da y
du piy
aginius
ezioda o.
Endzelins, J.,
Da bu izlase
4a, Riga:
Zina ne, 1982,
238 (p ésen é
en géné al
comme kielés
a ian kyle).
114 |
PASTAB-
OS Vie os
zmonés,
aisku,
plaéjosi
el
Sal inio
ne eke i
saké
mé apho-
isiskai,
que
Gelzés
nebé a
jus e
gel'Zele |
g'el'Zé.li,
g'elZ¢.ke |
g'el'Zik'i.
Jaunos
a dyno
inkéjos
cela
palaike
oponimo
GelZes
a ian a-
is e
pa eiké
Va dyno
ka o e-
kai
comme
nou elles
o mes
Gelzélé,
Gelziké i
Raudény
apyl.
S end iu
k.?,
lesquell-
es
examiné-
os
spécialo-
ge
disse a
ion i
a icle
(Ac a
Linguis i-
ca
Li huani-
ca 41 63,
78).
MAZMOZ-
IS 6
Zemaiciai
(i
ilniskiai
auks aig-
iai) n'a
pas
deminu -
y y
p éposa-
ges -élis.
Siau és
Zemaiciy
es
duobeliel-
is |
duobel'él'-
is ~
dobilélis,
-élio,
m'e goz'-
é. 'e ~
me guzé-
lé,
balon'dél-
é-~
balandéli-
ai, pie y
zemaiciy
duob'il'él'-
is,
me guze-
.l'i,
balun'dél-
e-,
aka y
Zemaiciy
duob'elél'-
is,
me goz'-
éle,
bala.n'dé-
el'é: e
. Je
pense,
que cela
a i ai
dél
eg esy-
inés
balsiy
assimilia-
ions, où
ô ¢iau e
p ie
j emp u-
osius i, u,
ie
pa adig-
ma
sumai&é,
ca é ai
p adé a
a ie, ei,
e, odél
ainsi
é ai
apibend -
in a
o me
-elis, -elé.
Ainsi
i enu ne
dél la iy
langues
j akos,
ou
neu inGi-
os ceux
p écepa-
gos ( ik
skoliniuo-
se i&
lie u iy
kalbos),
e en
géné al
au es
langues
kazin ou
Siuo cas
son
u éjusi-
os
j akos.
Vilniskiy
Snekos
aussi a
des
o mes
b'e nuzé-
.li.s,
m'e guz'-
é. 'e,
ka ela.l'-
@i e k .
De même
ne dél
sla y
kalby
i akos e
d iskiem-
ennies, e
mul iias-
kiemenni-
es
daik a a-
dziai a
p ésaga
-elis.
Puisque
balsio
edaugelis
ilniskiy
Snek y
n'a pas e
seniau
se a
ne u éj-
e,
seuleme-
n ilgaji
pla ujj
balsj
e-(Salia
pailgin o
e.):
aik'e.li.s
e
b'e nuzé-
.li.s,
mle gé.l'-
e. e
m'e guz'-
é.l'e. e
k .
Ma y ,
dans
ou e
pa adig-
moe iliko
su ienod-
éjes
oixis e.
Todél
p é end-
e, que
cela es
peu
ê e i$
sla y kaip
Zemai¢ia-
ms
spéjama
la iy
kalbos
j aka
(Laimis
Bilkis,
Ac a
Linguis i-
ca
Li huani-
ca 41, 70),
impossib-
le (ces
langues
p éposa-
ges -élis
(-elis)
mazybei
eiks i
n'on ).
Susida o
jspiidis,
que pou
les
spécialis-
es de la
oponym-
ie
deminu -
y y
p é ixes
-élis, -elis
geog a i-
ja
nezinom-
a, nes
Ceikiniuo-
sé esan i
Seziauké-
lé (ALL 41,
70),
Ti kéliuo-
sé
Kuziskélé
(ALL 41,
72),
Liikmeny-
se
Polymélis
(ALL 41,
72),
Ignalino-
je
Telé nyk-
élis
(ALL 41,
76) e . .
Vy au as
Vi kausk-
as Gau a
2004 11 08
Lie u iy
kalbos
ins i u -
as P.
VileiSio g.
5, 10308
Vilnius,
Lie u a é
‘Ten
déjà
i en
nou eaux
habi an -
s, ca les
ieux
é aien
i an s
su emin-
i en 1945
ans pa
Kiéias e
Kalédas.