ACTA
LINGUISTI-
CA LITHUANICA
LI (2004),
113-114
PASTABOS
Rema ks
MAZMOZIS 4
Jau wa gleich
und ap ime
ne a
Ka yCiuose F.
Ku Saicio
nugi s a
o ma Ayé
e glichen mi
p iisy
Sp achen
hand aSciciy
cylo ‘kielé. Im
ganzen
Klaipédos
k aS e sei
Wal e io
Fenzlau laiky
zZinomas
nedésningas
e imas ie, uo
> i, u: (Z . W.
Fenzlau, Die
deu schen
Fo men de
li auischen
O sund
Pe sonennam-
en des
Memelgebie s,
Halle, 1936, 45).
Vlado
G ina eckio
(Zemaiciy
a miy
his o ia,
Vilnius, 1973,
195)
e ö en b i
neue ak a i
en pa ,
wiede hol
und Janio
Endzelyno
a& y
pe laidoje!,
Vy au o
MaZiulio P iisy
in de
e imologisch-
en Zodyne ( . 2,
Vilnius, 1993,
184). Je z
iSéjusi Aloyzo
Vidugi io
didzios
Wich igkei
Monog aphie
Zie elos
lie u iy
Snek a él
ebeskelbia a
pacia Zinia
Zie elos und
p isy Sp ache
e kiimo
ak a (p. 342).
Deja, ie, uo
i imas
s immig i-,
u ose
Snek ose is
neues Ding,
daznai
s y uojama
daselbe
Zmogus kann
sagen du-k |
d6-k, li:p | lé-p,
inc | é-nc und
ki'le | ke-le (nuo
Silu és bis
Do ili und
D é e nos), o
meine Ka iyé
snek a (mi
gi ding 1964
Jah en
p i-s‘iyks ka i
‘p ies,
ka i-miin'i
‘ka iuomené,
m'i-ls ‘mielas)
zeig meh
ygius mi
Zemaiiy snek .
Ka yéiy
snek a, wo F.
Ku Sai is
gi déjes kyle,
senyjy
a més
a s o y
eigimu wa
smelk e
nusmelk a
zemaiciy
dinininky
samdininky
snekos. Siaip
alle Lokalien
wa en
biskalbisch
kalbéjo
okieiy und
lie u iy
sp achen, ypa
e keudend
mi
pasisamdy ai-
siais
Zmonémis
ka alikais.
(Smulkiau übe
das schon
isdés y a
anksCiau, Z .
V.
Vi kauskas,,,L-
ie u iy
Sp ache kylé
naujybé,
Kalbo y a 44
(1), 1995, 93-94;
ik ai blieb
nepas ebé a).
An ano Juskos
Fo m is nu
de Fak des
so genann en
dinininkaums
(LKZ., 776).
MAZMOZIS 5
Ta p Ku sény
und Raudény
is ehemalige
didziulé pelké
GelZé (g'el'Z'i
KR& | g'él'z'e
RDN, TRS, Pp).
Zmonés
p isi ink e
maisus
spanguoliy,
ai o y,
p isi aisyda o
Sieno,
wäh end
Somme
issiganyda o
nich eine
ka e ode
ande e
gy ulj.
So je ischen
Jah en,
pe a kan
na u a,
pelké wa
nusausin a,
auk e
is auk as
wa uo,
nebeliko
wede
spanguoliy,
noch ai o y,
noch Sieno,
noch ganykly.
Taisési kas i
du pes,
aldzia
pas a ydine
kelias ijy
aukS y
obas
du pininkame-
n. Geologai
o gesé
didelius
klodus, du piy
no
begales, abe
wie iel
pakasé und po
keliy ménesiy
gamyba
s ann e, nu
kazkiek zei
da y du piy
upinius
ezioda o.
Endzelins, J.,
Da bu izlase
4a, Riga:
Zina ne, 1982,
238 ( e bo en
im
Allgemeinen
als kielés
Va ian kyle).
114 |
PASTAB-
OS Vie os
zmonés,
aisku,
jamme -
éjosi
solchen
Sal inio
ne eke i
saké
me a o -
iskai,
dass
Gelzés
nebé a
nu
gel'Zele |
g'el'Zé.li,
g'elZ¢.ke |
g'el'Zik'i.
Jaunos
a dyno
inkéjos
es halike
oponimo
GelZes
a ian e-
nis und
pa eiké
Va dyno
ka o e-
kai als
neue
Fo men
Gelzélé,
Gelziké i
Raudény
apyl.
S end iu
k.?,
welche
behandé-
os
spezioje
dise a -
ion und
A ikel
(Ac a
Linguis i-
ca
Li huani-
ca 41 63,
78).
MAZMOZ-
IS 6
Zemaiciai
(i
ilniskiai
auks aig-
iai) ha
nich
deminu -
y y
P äsena-
gas -élis.
Siau és
Zemaiciy
is
duobeliel-
is |
duobel'él'-
is ~
dobilélis,
-élio,
m'e goz'-
é. 'e ~
me guzé-
lé,
balon'dél-
é-~
balandéli-
ai, pie y
zemaiciy
duob'il'él'-
is,
me guze-
.l'i,
balun'dél-
e-,
aka y
Zemaiciy
duob'elél'-
is,
me goz'-
éle,
bala.n'dé-
el'é: und
z. Ich
glaube,
daß es
passie
ha dél
eg esy-
inés
balsiy
assimilia-
ionen,
wo
üh¢iau
e p i
j emp u-
osius i, u,
ie
pa adig-
ma
sumai&é,
denn wa
p adé a
a ie, ei,
e, odél
so wa
beschen-
d in a
o m
-elis, -elé.
So ig e
ne dél
la iy
Sp achen
j akos,
ganz
nich u i-
nGios os
P iesag-
en (nu
skoliniuo-
se i&
lie u iy
Sp ache-
n), und ab
insgesa-
m
ande e
Sp achen
kazin
ode Siuo
Fall sind
u éjusi-
os
j akos.
Vilniskiy
Snekos
auch ha
Fo men
b'e nuzé-
.li.s,
m'e guz'-
é. 'e,
ka ela.l'-
@i und k .
So auch
ne dél
sla y
kalby
i akos
und
d iskiem-
en, und
meh ias-
kiemen
daik a a-
dziai ha
P eysaga
-elis. Weil
balsio
edaugelis
ilniskiy
Snek y
keine und
seniau
wi d
ne u éj-
e, nu
ilgaji
pla ujj
balsj
e-(Salia
pailgin o
e.):
aik'e.li.s
und
b'e nuzé-
.li.s,
mle gé.l'-
e. und
m'e guz'-
é.l'e. und
k .
Ma y ,
übe all
pa adig-
moje iliko
su ienod-
éjes
s ims e.
Todél
behaup -
en, dass
es
ielleich
is i$
sla y kaip
Zemai¢ia-
ms
spéjama
la iy
Sp ache
j aka
(Laimis
Bilkis,
Ac a
Linguis i-
ca
Li huani-
ca 41, 70),
nich
(das
Sp ache-
np äsen-
agas -élis
(-elis)
mazybei
eiks i
nich ).
Susida o
jspiidis,
dass ü
Toponym-
ik-Spezia-
lis en
deminu -
y y
Be ügun-
gen -élis,
-elis
geog a i-
ja
nezinom-
a, nes
Ceikiniuo-
sé esan i
Seziauké-
lé (ALL 41,
70),
Ti kéliuo-
sé
Kuziskélé
(ALL 41,
72),
Liikmeny-
se
Polymélis
(ALL 41,
72),
Ignalino-
je
Telé nyk-
élis
(ALL 41,
76) und .
.
Vy au as
Vi kausk-
as Gau a
2004 11 08
Lie u iy
kalbos
ins i u -
as P.
VileiSio g.
5, 10308
Vilnius,
Lie u a é
‘Ten
schon
leb
neuesni
Einwohn-
e , denn
die al en
wa en
lebend
sud äng-
en 1945
Jah en
pe
Kiéias
und
Kalédas.