S aipsniai / A icles 103
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u o das línguas Lie u ių
As di eções de pesquisas acadêmicas: leksicologia,
skoliniai, leksikog a ija, e imologia, his ó ia do idioma, aš ija.
HOMINIMAI LIETUVI
KALBOS VOODYNUOSE
Homonyms in he Dic iona ies o he
Li huanian Language
ANOTACIA
A igosnyje analisados Li u ians linguagem de pala as (LKŽ, LKŽe), Jokūbo B odo skio
diodyne esan ys p incipalmen e e imologiniai homonimai, su gidas de ido pala as de
emp és imo de ou os idiomas, que a igos do dicioná io não são ap esen ados como
homonimai. Alguns skoliniai supanašėja com pala as p esen es na língua li uãs, endocio um
ou o signi icado, po ém aquelas pala as são di e en es de o igem e signi icados, po an o
necessá io as esc e e em sepa ados a igos. 2009 m. isleis ame Jokūbo B odo skio
manusc íbio XVIII a. zodyno Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum III
indekse pala as ambém es á nea ski ų homonimų. S aipsnyje ap esen a-se no os
homonimos, nesan es LKŽ, LKŽe. ESMINIAI VOODŽIAI: leksikos homonimai, ge manizmai, Ry ų
P ūsijos koodynai, leksikog a ija.
ANNOTATION
The a icle analyzes he p edominan ly e ymological homonyms ound in The Dic iona y o
he Li huanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas B odo skis Dic iona y, which o igina ed
due o he bo owing o wo ds om o he languages and which a e no p esen ed as
homonyms in he dic iona y en ies. Ce ain bo owings become simila o he wo d in
Li huanian ha ing a di e en meaning, bu hese wo ds ha e a di e en o igin and meaning
and should he e o e appea in di e en en ies. The index o Jokūbas B odo skis 18 h
cen u y manusc ip dic iona y Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum
III published in 2009 also con ains unsepa a ed homonyms. The a icle p o ides new
homonyms no a ailable in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Ge manisms, Eas
P ussian dic iona ies, lexicog aphy.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ĮVADAS
O ilóso o g eacos an igos A is ó eles em suas Ca egó ias p imei o mencionou
homonimo e m. Ele esc e eu: Mono á ios (homōnyma) são chamados aquelas
coisas que êm o mesmo nome, e o mesmo nome co esponden e essencial
de inição di e en e (A is o el 1990: 5). homonimus dos idiomas Li uães y ė
U bu is ilologijos mokslų kandida o dise acijoje Lie u ių kalbos leksikos homo-
Vincas nimų sus o mação modos, 1955 m., 251 p. de inições homonimais dos
kalbininkų Lie u ių são es es: leksikos homonimai são homodai p onunciados
41; Jakai ienė 2005, 257); homonimai (g . homós ‘ as pa s, ienodas’ i ónoma
pala as (U bu is 1955: ‘ a das‘) são pala as que êm a mesma one ina
exp essi a e signi icados comple amen e di e en es (Jakai ienė 1980: 42); são
pala as que possuem a mesma acús ica es u u a, mas di e en e signi icado
léxico (Palionis 1985: 182). das línguas Lie u ių ik ųjų homonimų a oseną e
mudanças na es u u a seman ina y ė Ri a Mikeliony ė (Mikeliony ė 2016: 13).
Assim homonimai são uni o memen e di ados pala as, esan ys di e en es
sen idos, signi icâncias e mui as ezes di e en e o igem. Além disso, não odas
as pala as, endo di e en e signi icado, são homonimai. Ve dadei os
homonimais conside am-se pala as, cujas odas o mas g ama icas coincidem
one icamen e. Homonimas o mam: 1) de ido à one ís ica do sis ema da
língua di e en e (e imologiniai, his o iniai); 2) po no as pala as da ab icação
(da ybiniai); 3) po mudanças seman íneas de pala as, dis anciamen o
signi ica i os de pala as (seman iniai); 4) po causa de pala as emp es adas
de ou as línguas. Skoliniai, a ėję de á ias línguas ou a mių, adap a-se à
língua li uanias oné ica e g ama ica dėsnių, po an o supanašėja com pala as
do idioma li uânico, endo uma ou a signi icância. De aco do com a o igem
homonimas di idem-se em monakilmius (homogeninos) e di e sosakilmius
(he e ogeninos). Homonimas de aco do com suas manei as de o mação
di idem-se em ês ipos: e imologicos (1, 4), deybinos (2) e seman icos (3). Pa a
es uda os p oblemas de homonimia e polisemia aplica-se componen e análise de
mis žodis. Pe ilgą laiką žodžio eikšmės gali a siski i, uome a si anda keli
pala as, dis ibu ionė análise, de i acinės análise mé odo (Jakai ienė 1980: 4248).
As concepções homonimia e polisemia são elacionadas. Se mul idia eikšmis pala a em comum e imologica šaknį, en ão ele é não homonimas, mas mul idia eikšžodžiai. Homonimai oco e e de ido ao uso de pala a me apó ico, quando pala as adqui em signi icados pe kel ines.
O obje i o des e a igo é ap esen a LKŽ, LKŽe, Jokūbo B odo skio zodyno III
omo index de pala as obse ė us homonimus, que nos mencionė os
abalhos não são conside ados homonimais. Obje i o: indica não só
signi icados de pala as, mas e, baseado his ó ico compa amuo, one iniu,
ou os mé odos ilologicos, iaiškin i homonimų o igmę, especialmen e skolinių.
Remiamasi e imologicos ocodynais, no os abalhosis skolinių o igem
A igos A icles 105 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
ques ões. In es idos emp és imos undamen os pala as, a pa i dos quais
eles su gi am, indica-se pi minė pala as o igem. Homonimų isaiškinimas é impo an e leksicog a ia, pala asynas esc i a.
I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI
KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
Pas ebecido, que LKŽ, LKŽe alguns homonimai são ap esen ados num só a igo do
ocódino. Homonimus, que são de di e en es o igem e signi icados, é necessá io
sepa a . Assim, no a igo são examinados os diódine do idioma Li uânico (LKŽ e
LKŽe), J. B odo skio diódine des e a igo au o ês no a pa a nepažymė i,
leksiniai homonimai, a si adę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų.
S aipsnyje pa eikiama žodžių nuo odų iš Jono B e kūno Biblijos, P ūsijos žo-
nea ski i dynų i a mių, gy osios kalbos, dos quais não exis e diódine do idioma
Li uânico. Majo idade homonímicos ambas as pala as su gi am de ge manas
línguas, alguns susida em de lie u iško pala a e ge manismo, lie u iško pala a
e sla ismo, um de lie u iško pala a e hib ido, um de ge manismo e u kų, o o ių linguagem pala a.
1. E imOLOGIAI HOMONIMAI
A maio ia aqui analisados homonimos e imologicos sussu a am de ido pala as de
emp és imo de ge manas línguas, p incipalmen e Eas e n P ūsijos okiečių dialek ų;
ambas suas pala as são ge manizmai. Pa e deles en ou na língua li uãs ia sla os,
ou o idiomas. Homonimas 1 ū à ‘ amzdis; de alhe da o ma amzdžio e k . é okiečių
žemaičių o igem pala a, e 2 ū à ‘ o medis (šilkmedis) é u kų, o o ių o igem
pala a. Keli homonimai nosda á de lie u iško pala a e ge manismo. Um su giu de duas
li u ichas pala as de ido à mudança one ina. Nes e a igo ap esen ados homonimos
são não só de di e en es signi ica i os, mas ambém o igę de di e en es dicioná ios
pama inių žodžių. Daugiausia homonimų andama a mėse i aš uose, Ry ų
da P ússia desde XIX a. XVII a. susida ė 1 š ã as zool. ‘čiu lys; u inė k egždė e 2
š ã as ‘žiu kėnas; 1 šinà ‘ a lankis, a o apagaus as e 2 šinà ‘meldas, nend ė‘, XVIII a.
1 šnýpkė ‘uos omasis abakas e 2 šnýpkė ‘sp ig as‘. a) Ambas as pala as são
skoliniai, ge manizmai: 1 kas sm. (4) ‘į ankis kaup i N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, K č, Vn;
emp es ado de P ūsia okiečių hâk ‘ki iklis, kaup ukas (Alm (P W)), Hacke ‘į ankis
e ilhas iskapo i, kaplys, kaup ukas‘; plg. . .a. hacke, n. .a. Hacke . ‘ki iklis,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kaup ukas (R II 187, 214), sie iną com
ok. hacken ‘ki s i, kapo i; kapliuo i, kaup i (Kluge 2002: 381);
2 cas sm. (4) ‘užu ėkis, затакis A 1885, 111; po o igem plg. P . .ž. Hake (a=å)
m. ‘iškyšulys, co as; ilga es eu a sekluma, indo desde a ma o iškyšuliu a é
įlankos‘, ol. hoek (F I 267), . .ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis ( ie a); co as,
iškyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, ne ija‘, š . huk, no .
dial. Huck ‘žemės iškyšulys (Falk I 427), š . Hō a mėsek ‘kampas, išsikišimas,
изkyšulys‘, n. .a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); . .ž. hage, age
‘smaigalys (MndW II 173); lo . acus . ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. da okas1, zaokis.
1 bliózė s . (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Sn ), Vlkš. 2. ‘maišelis abakui, makas J, JD
1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Sn , Nm, Ss , Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga moniginė,
echando zupukama d iem ol as agučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Pl . 5.
sc o um ZŠŽ (Ss ). 6. menk. ‘s ėb u ė, eidas, bu na’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘p as a,
nãoikusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Ry ų P . . blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Zieseme
630 I); plg. n. .a. Blase . ‘pūslė‘, . .a. blāse, s. .a. blāsa ., n.nl. blaas; → ok.
blasen ‘pūs i (Kluge 2002: 129); . .ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); e iška) de
2 bliózė s . (1) ‘liemenė’ Kl , M j; dėl kilmės plg. n. .a. Bluse . ‘palaidinė (mo-
anc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; al ez p anc. a pala a eio de p ecoi .
omanų *bullosa ‘ u uliškas como nome de oupa als iečių pašiepiamas (ou
sie inas com bulla = pulla ‘gedulo ūbas (Kluge 2002: 135); n.l. bluza ‘ i šu inė
mo e ų palaidinė (pp . abalho d abužis) < p anc. blouse ‘palaidinė; longos
pla us d abužis e k .‘, de .lo . pelusia ‘d abužis de Peluzia
(Cidade egípcia) (LKPŽ 2016: 236237).
1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pin inė duonkepei, janamas, daigynui deng i, cjoms
shmos i i e k . B ž. 2. ‘kep as paplo is (?) LV I 311; po o igem plg. .ž. lāk dW V
‘pin as daik as‘, . .ž. lake ‘ iskas, kas nupin a iš šakų, pin as daik as’ (Mn-
265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis su giu de .ž. lāk ‘pin as daik as,
djio ykla (Sehwe s 1953: 1314); go . lah a ‘(plaukų) kasa; → ok. lech en ‘pin i
(Kluge 2002: 299); n. .a. Flech we k ‘pin as daik as‘. Midu inėje okiečių
žemaičių a mėje (w) oi mudado pa a b (MndW V 188); 2 blõkis sm. ‘dėmė
(d abuços, co po) TP 1881, 12, Klp < P . . Plack ‘ . p. (F II 151); plg. . .ž. lacke,
lecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), . .a. placke, .nl. plac(ke),
n. .a. Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n. .a.
Fleck ‘dėmė‘. Tiu ingos e sulos saksos a mėse p iebalsiai p e b oi comple amen e
coincapa ę (P ellwi z 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. ainda blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma em io,
nuslūgus à água, con e ido salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės a šaka po seklumos,
po oko J; da inys de okas e lie . p ae . pa a-. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė d abužyje Akm, Lž, K n <
ok. Fleck ‘dėmė‘.
A igos A icles 107 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 klùmpė s . (1) 1. ‘au u com cabu uca da á o e; ku pė com mediniu padu R II 209,
MŽ II 279, K. Donel, N 220, K, BsM I 47, Kl D 107, Žem, P. C i , A. Vien, A. Vencl, Alm 69,
F nW, ZŠŽ (G š, Sn , Ss , Sl ), KzR, VŽ , Eiš, M j, K , Dkš, Pnd, Gs. 2. menk.
‘ apo oso compo amen o mo e s p a a džia anje š. de klùmpių išk is i,
p onuncis i ‘labai nu e g i, apsi g i Pj , ‘pasige i Gs; club immpias es
‘desligado das unções ocupadas ZŠŽ (Šk); ‘ en is nugalė i, p i eik i ZŠŽ (G š);
‘s ip us (apie s aigųjį gė imą) ZŠŽ (G š); em klùmpę bebe i i ‘suaes i, p i eik i
ginčuose Tl; de klùmpių emeli- a , aduzi ‘užmuš i, assassina V n, Pg; klùmpes
suneš i ‘sussuok i Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis, pažmonys, suėjimas,
pasišokimas, aka ojimas ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlk ; klúmpes sumès
‘susi uok i ZŠŽ (B ); klúmpes zamès sob e aũkš o ‘mi i ZŠŽ (B ) < P . . Klumpe
m., . ‘medinis ba a, esc ož o de um pedaço (F I 383), . .ž. klumpe, klompe
‘mediniai ba ai (MndW II 493); .nl. clompe; n. .a. Klumpe XVI a. su giu de .ž. (Kluge
2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai ba ai do .ž. klumpen ‘ . p. (Sehwe s 1953: 52),
la. klumbas pl. ; l. kłumpie; ‘bul ė [K], Alm 69 < n. .a. G undbi ne ‘bul ė a minės
2 klùmpė s . (1) bo . ‘ okios ūšies bu okas’ LC 1884, 14; → klumbė ė s . (1)
o mas (Alm 69; e . .a. bi (e), n. .a. Bi ne ‘k iaušė (Kluge 2002: 126). 1 mda as sm.
G imm IX 761, 57); plg. P . . Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, g ums as’
(3b) K ‘skys as pu as K. Donel, V. Myk-Pu , Alm 83, F nW; plg. P . . Modde m.
‘pu ėsiai, pelėsiai, dumblas, mau as; sujei a; pelkė, liūnas, klampynė, ga ės
pu as (F II 68), . .ž. modde ‘pelėsiai, dumblas, mau as (MndW III 106); n. .a.
Mode m. ‘pelėsiai, pu ėsiai, plėkai‘, ėly . . .a. mode de . .ž. ; nl. modde ,
mode ; egis ado p incipalmen e do século XIV. do meio okiečių a mėje no
signi icado ‘pu ėsiai, pelėsiai, pu as‘, mais a de ‘pelkė, liūnas; glei ės, pu as
(ga ėse) (G imm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la. a m. mãda as ‘pu as (Ka ulis I
556557). Kazimie as Būga mãda as ‘skys as pu as conside a Li u išku
pala ažiu e liga com la ių madē e (Alm 83; F nW I 394). 2 mda as sm. (3b) K, BŽ 464
menk. ‘p aga abalho K. Donel, Alm 83, F nW; plg. P . . Madde ei ‘não
necessá io ocupação, malas, malhas abalho (F II 44), madde n ‘di b i, aze
ne u in am di ei os; en a , en a , mal a a com alguém (daik u, eikalu);
malai abalha (F II 43); la. made e ‘komplikuo as, painus eikalas do .ž.
madde ije ‘ne ikęs mé odo de abalho; o u a, kankynė, mau abalho‘; la.
made ê ‘da y i p eocupações abalhando, co no s oma não segundo o ças
< .ž. madde n ‘lė ai, uščiai da buo is, knibinė i (Sehwe s
1953: 75).
1 p ýskis (1) ‘uos omoyo abako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < P . .
p îske ‘žiupsnelis (Alm (P W)); plg. n. .a. P ise ‘žiupsnelis uos omojo abako
(es e signi icado emha desde o século XVIII.; século XVI. signi icação:
‘g obis, plėšiko, pi a a oubado na ios‘), de usį do anc. p ise ‘g obis, laimikis‘, que é

NIJOLĖ ČEPIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
açãozodinis abs ac do anc. p end e ‘im i, čiup i‘, de lo . p ehende e; n.nl.
p ijs, n.ang. p ize, n.š . (Kluge 2002: 7 p is21). 2 p ýskis (1) ‘apšildomas b i o
soolas jun o k osnies ZŠŽ, B , Bg ; plg. p ckis ‘mū iukas an e k osnies Igl,
p ìcas (2) ‘mū iukas an e k osnies ZŠŽ (Lkč), Šn, K ok, K , Pun, P n, dem.
p icùkas M j, p ìčius ‘na ai, gul ai K II 115, Alm 104; es es pala as êm base no
n. .a. P i sche ‘luga de epouso, g u as e sob e elas posições len os a mybė;
skolinys sie inas com ok. B e ‘len a (Kluge 2002: 721), P . . P i sche
‘(ka ei ių) gul ai (F II 181). 1 delė s . (1), ėdelė F nW 1. pp . pl. ‘ ežimo ga dis
Vaižg, Škn, Jnš, K p, Pkl, ‘ aikiškos lo elės šonas Vkš. 2. ‘ėdžios Vaižg (ž.). 3.
‘ aikiška lo elė su ske sinukų šonais š, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘ i yklės g o elės ŠVŽŽ
(K a, S , Vbl) < .ž. eddel ‘ga dis (F nW); plg. . .ž. ledde ‘ga dis do
anspo e, escėčių o ma do anspo e xonas‘. De ido a sucç u a . .ž. l
oca equen emen e com o som (i n) (MndW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n. .a.
Lei e ‘lipynė, kopėčios‘, . .a. lei e (e), s. yz. hladde , hlede ; → ok. e b.
lehnen ‘a em i (Kluge 2002: 569); la. edele, edeles ‘ėdžios < .ž., . .ž. eddel ‘ .
p. (Vasme III 458; Ka ulis II 1992, 111); ou a opinião es . eddel ‘ . p. de ino-ug ų,
po an o e la. edeles pode ia se apon ado de es ų kalbos (Ka ulis II 1992, 111
(Megis e)). Plg.
mais 1 edelės pl., 1 edelis.
2 delė s . (1) 1. ‘g el ė is, p i aisi ado sob e os pés, expk a i os g ãos de
nukul os ja ų J, F nW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Ša ), Als, Sln , Pln, Ms, Lkž, Kl, T k,
‘į engimas g ūdams išsijo i kulian K nŽ. 2. ‘Me ei a de io J; plg. . .ž. ide ,
i e ‘ e as ė is, sie as‘, ede n, eden ‘(mil us) sijo i (MndW III 446); us. рeдéль,
y . us. рéдиль ‘ e as ede, sie as de рéдкий ‘ e as (Vasme III 458); lie . a as, la.
s. Plg. 2 edelés, 2 edelis. 1 delės s . pl. (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių
balžienai Ps. Plg. 1 edelė. 2 delės s . pl. (1) ‘bigeles ė is, p i aisi o sob e kojos,
esck a i os g ūdams de nukul ų ja ų š, F nW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vg , Klm.
Plg. 2 edelė. 1 delis sm. (1) ‘Ca go ga dis K p. Plg. 1 edelė. 2 delis sm. (1) 1. ‘g el
ė is, p i aisi ado em pe jos, esk a i a g ūdams de nu- ‘ne klas de ios Všk. Plg.
2 edelė. 1 šnýpkė s . (1) DŽ ‘uos omasis abakas PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I. Simon,
kul ų ja ų’ Lk, Klm, Lk , Rs, Š , K . 2. ‘pin inė, k ežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3.
F nW, ZŠŽ, Š , Sl , Sk , G a endeu de P . . šnî ke ‘uos omasis abakas (Alm
(P W)); Schnî chen, .ž. Schnî ke, Schnüwke m. ‘ . p. (F II 304); plg. n. .a.
Schnup abak.
2 šnypkė s . ‘sp ig as Q 361 kg de ok. deminu y o Schnipp ‘sp ig as (Kluge
1957: 671), P . . Schnippschen n. ‘sp ig as į nosį’ (F II 305), plg. n. .a. Sch-
nippchen ‘sp ig elėjimas p š ais‘.
A igos A icles 109 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 šlmis as (šulmis as) sm. KŽ, šùlmis as (1) NdŽ, šumis as (1) NdŽ ‘moky ojas
(1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K. Donel, PVG (1728 m.),
166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, š,
BBn F W, KŽ, Smln, P k < n .a. Schulmeis e ‘ . p. dialek izmo; plg. P . . šolmis e
(Alm (P W)), . .ž. scholemes e ‘ . p. (MndW IV 111), l. mis z; plg. da šilmis as ‘ .
p. KŽ, Smln, šiùlmis as (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, F nW, šuilmis as sm. PVG
101102 (1734 m.), šiùilmis as K, NdŽ, Alm 126, F nW, KŽ, šolmis as ‘moky ojas Alm
132, F nW. 2 šūlmis as sm. (1) ‘co d ė ku šių edelui pendu a ; ede que se acopla
a ou o wingno BzF 185 (o ig. szùlmys es), KŽ, šulmis is ‘ ikampis ede que se
encon a a cada ku šių wingno F II 321 (o ig. szulmis eis); plg. ok. Schulmeis e
‘ ikampis e klas à cada asasno ku šių inkle (F II 321), . .ž. schûl, schule
‘slėp u ė‘, schulle, scholle ‘ž aigždė oji plekšnė (MndW IV 145, 148), . .ž. schulen
‘pasislėp i (MndW IV 147). 1 o a s . ‘palūkanos, p ocen ai BzF 190, P k; plg. 1
asas, 1 esas. 2 o a s . 1. ‘seno inis womens headd ess b oka inė gėlė a
aos a š; plg. 2 esas.
3 o a s . ‘ al ies lynas Kl D 35, KlpD 10; plg. . .ž. osse ‘lynas, o cido
apenas uma ez, e consis iendo apenas de duas ou ês e palas (MndW IV
n.nl. os, n.no . osse, n. .a. T osse . ‘s ip us lai o lynas‘; ok. iš p anc. o-
616), usse ‘ yšulys (Kluge 2002: 932); la. asa ‘lynas, osas < . .ž. osse
(Sehwe s 1953: 144).
Como emos de exemplos, em lii uães alamos u imi e ina iai homonimai. LKŽe
odos os ês homonimai são ap esen ados como uma pala a. 1 sas sm. (2)
‘palūkanos, p ocen a J; plg. 1 asa, 1 esas. 2 sas sm. 1. ‘guis ela de io de
ecido a au ada com iação de ou o ou de p a a em oupas ou mó eis, galionas BzF
189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘seno inis mo e s head o namen b oka inė gėlė a ios a J, ZŠŽ,
V , Šk. Plg.
2 esas.
1 ẽsas sm. (2) K, pp . pl. ẽsai K I 158, 666, Mi I 46, NdŽ, LV IV 231, F nW,
K, (4) NdŽ, Sl , èsas Rg ‘palūkanos, p ocen ai L, K, K II 372, Mi I 355, Rdž, p š, Alm
143, F nŽ (BzF 190) < P . ese, eß ‘palūkanos, p ocen ai Alm (P W), T essen pl.
‘nauda, p ocen ai, palūkanos (F II 411), n.nl. in e es , n.š . in e esse, n. .a.
in e esse ‘in e essos; in e esse; p ocen ai de .lo . in e esse ‘nauda (Kluge 2002:
444), lo . In e esse ‘pa icipação; dinhei o, luc o; p ocen ai (Geo ges DLHW 1386).
Plg. mais 1 asas, 1 asa, esos pl. 2 ẽsas sm. pp . pl. 4) (2, 1. ‘Taus ado de
iação de ou o ou de p a a (juos elė) em oupas, sk ybėlės ou mobles, galion K, JD
1124 b) Homonimas, cujo uma pala a ge manizmas, e ou o ge manizmas, a ėjęs
(dem. esùžis), F nW, ZŠŽ (Sn ), Sl , Pl , V b, ẽsai pl. Alm 143, F nW. 2.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
‘ oks ano inis ome s cabeça pa ilhalo b oka inė gėlė a aos a K, A 1884, 137138,
LB 109, Ta , V. Pie , Alm 143, F nW 1119, Sk . 3. ‘gaidžio aodegos ilga plunksna LV IV
231 < P . . ese, eß ‘juos elė, a adas (Fu e essen) (Alm 143), n. .a.
T esse ‘galionas, suos elė, a adas, apsiu as de p anc. esse . ‘ i ė,
a adas‘, que se elaciona com i . eccia ‘(plaukų) kasa; plg. n.nl. es, n.ang.
ess (Kluge 2002: 928); la. ese ‘galionas de ok. (Sehwe s 1953: 144).
Plg. mais 2 aça, 2 aça.
pe lenkų kalbą, sla izmas ou ou a linguagem pala a: 1 bõnė s . (2) ‘bokš as J,
Mai , K š, (4) bon Žg < . .ž. bone ‘be alguma pakiza de ablas; câma a sob e aũkš o
(MndW I 384); plg. P . . Bohn ‘be kokia pakyla iz len ų (Zieseme I 862), n. .a. Bühne .
‘pakyla om len ų, scena; escliau o,
lubos, gale ija, i šu inė namo pa alpa; s i nas, da žinė’ (G imm II 508, 47).
Plg. mais 1 bonia.
2 bõnė s . bon (4) (2), 1. ‘me alinis, molinis poodas C I 801, Q 231 (o ig. Bone). 2. ‘ish
hays au pin as kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąso is smaug u pesco JD 809, J, Šmk.
4.Ck ‘cemen inho do anel do poulinho Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia s . (1) ‘bokš as NS
1181 (dem. bonelis), T gn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia s . (1), bonià (4); 1. ‘iš
s audų pin as kubilas, bamblė Upn, An . 2. ‘ąso is smack u pesco Sn . 3.
‘k osnis degu ui (kalkėms) deg i Lš, Lp. Plg. l. bažu ims (Kluge 2002: 159).
nia; us. бáня ‘pi is; indas, kupolas, a ilys’ (Vasme I 122); n.nl. beun ‘dėžė
1 bùn a s . (1) 1. ‘ yšulys, pundulys M; plg. . .ž. ‘ bun yšulys, isso que su iš a (Sehwe s
1953, 21), P . . bun ‘ . p. (Zieseme I 871), . .a. bun , n. .a. Bund n. ‘ yšulys, pace e‘, sie iną
com ok. binden ‘ iš i; l. bun . Plg. mais bun as3. 2 bùn a s . (1) ‘gauja, bū ys Mi I 78; plg.
n. .a. Bande ‘gauja, g upo de anc. bande ‘bū ys, minia‘, n. .a. Bund ‘susi ienijimas,
sąjunga‘, P . . Bund "sode amen o, aco do" (C I 409); ( .l.) n.l. ‘ bun yšulys; 15a ligação de
i ens; sąjunga; maiš as i k . < . .a. bun , n. .a. ‘ Bund yšulys; sąjunga; ag upamen o,
o ganização; cinzas‘; s.b us. бунmъ ‘maiš as; minia; ligaulys (LKPŽ 2016: 249); l. bun de ok.
Bun (B ückne 1974: 49). 1 kùpelio i, -ioja, -iojo . 1. ‘sie i, jung i N 211 (o ig. Kuppelo i). 2.
‘ opo acima dos cobe os palhais, spaliais e e c., que a chu a nãoly e e o en o ned asky ų
G g, apkùpelio i . ‘ ogo acima das ap aisi a End, D . Šių pala as de base é P . . 3 bùn as
sm. (1) K, bu as (2) ‘ yšulys, kūlys, glėbys, k ū a, pėdas PVG 347 (1788), S. Dauk, K I 268, T g, Šlu,
K n, Įp, bun ukas T g, bun ùkai pl. ‘šiaudų kūliai an s ogo BzF 103, bun k eli Lukas.
M. Valanč, Alm 38, Rmč, B n, G g, NmŽ, V , dem. bun ẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337,
A igos A icles 111 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
kuppeln ‘su iš i, sujung i (F I 447); plg. . .a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen
‘jung i, sujung i‘, n. .a. kuppeln (Kluge 2002: 548), lie . ge m. kùpelė s . (1)
‘c uciza joias no opo do elhado, que o en o gúb io nãoud asky as; že gės,
k iogis D , K n, G g, pl. kùpeliai BzF 130 (o ig. kùpelei) do P . . Koppel
‘susc uciados ag aia em um k aigo (gūb io) de elhado de palha pa a lhe ixa
(F I 335). Plg. mais 1 kupelia . 2 kùpelio i, -ioja, -iojo . ‘da zo es kaup i G g, Š ;
p o a elmen e sie inas com lenkų kupa ‘k ū a‘, kopać ‘kas i ou b us. kopa
‘k ū a‘. Plg. 2 kupelia . . ‘šiaudinio ogo acima de apdė i kupelėmis
1 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘sie i, jung i’ B 830 (o ig. kuppel i), [K], apkùpeliuo i
(suk yžiuo ai pagaliai) P k. Plg.
1 cupelio i.
2 kupelia , -iuoja, -ia o ‘pilną dė i, kaupuo i Sk , Vdžg, J b, T g, Gs. Plg.
2 cupelio i.
1 špònka s . (1) Ž , šponká L, KŽ ‘ olė, edondo um camš is de madei a aleus
ba inei zákiš i R , J, KŽ, ZŠŽ (Ž ); p o a elmen e eio de P . . spun , špun
‘kaiš is, olė (s a inės) (Alm 118 (P W)), . .ž. spun ‘ . p. (MndW IV 349)
dialek izmo deminu y o, al ez pe lenkų szponka; plg. ok. dial. spon , n.nl. spon,
.nl. sponde, ėly . . .a. spun , n. .a. Spund ‘ olė, kamš is‘; ok. i . de (s)pun o, e
es e de lo . (ex)pūnc um n. ‘ ai, que p adu a (Kluge 2002: 872; G imm XVII 230, 66);
la. spude ‘ olė (s a inei zakiš i) de .ž. spund (Sehwe s 1953: 118); l. szpun
‘kaiš is, olė de ok. Spund (B ückne 1974: 555); plg. . .ž. spôn ‘skied a, skala,
inos á o e sk i ulys, ske eld a (MndW IV 338); s.skand. nang. spoon, n.isl. spónn,
spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., ., s. yz. spon, n.š . spån,
n. .a. Span m. ‘skied a, skel inis xakalys, skala, balana; o igem da pala a não é
cla a (G imm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., .l., n.l. (dial.) szponka ‘sagu ė,
seg ukas; kabė, sąsaga; caiš is madei a, olė e k . < . .a. spân, n. .a. ‘Espala
(LKPŽ 2016: 633). Plg. da špunka (LKŽe). 2 špònka s . (1) ‘įsp essí el me alinė
sagu ė, imp us as Kn , Lš; plg. s.skand. spng, s.ang. spang, n. .a. Spange ‘sag is,
sąsaga, sankaba, gnyb as‘, . .a. spange, .nl. spange, s. .a. spanga, → ok. sp
‘annenį emp i, zammau i; comp imi (G imm XVI 1875, 62; Kluge 2002: 860); . .ž.
span n. ‘sag is, sąsaga (knygos, d abužių e k . (MndW IV 301); (s.l., .l.) n.l. (dial).
szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; caiš is madei a, olė e k . < . .a.
spân, n. .a. Span "escala"; n.b us. (dial.) шпóнка ‘sagu ė, seg ukas, spaudė;
medinė ma škinių saga; siūlų saga; medinė sp audė, com a qual são e o çadas
as len as‘; n. us. dial. shpónka ‘užsegimas, sag is, kabė (LKPŽ 2016: 633); us.
шпóнка ‘ske sinis ( o oje, ogėse)‘, uk . шпóнъка ‘saga‘, bulg. shpónka
‘užsegimas, saga‘, .ž. spôn; pala a de o igem sla as ou skolinys de ok. Span
‘skied a‘, .ž. spôn, ka (LKŽe).
. .a. spân pe lenkų kalbą (Vasme IV 474–475); ček. sponka. Plg. da spon-
NIJOLĖ ČEPIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII unidade (~26,2 kg); uma unidade mone á ia,
de g . τάλαντον ‘s a s yklės; ma o unidade (~26,2 kg); unidade mone á ia (LKPŽ
642). Plg. 2 ãlen as. 2 len as sm. (1) 1. ‘nepo as i c ia i amen e įgim i gabumai
S. Dauk, M, R , KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. G ic, ‘apie didelių gabumų žmogų J. G uš,
P , ‘ eigiama, pp . adqui ida peculia idade LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lem is,
des ino Sln, LTR (Lš), K ž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Zem, NžR, DS 157
(Rs), B s, Ms, Š s, Lk, R . 4. nj. ‘ama as, ocupação, negócios S n, Gd , S , P ,
Lpl, P ng, Plm. 5. ‘būdas, e amen a P ng. Plg. ( .) l. alen ‘neįs a as
habilidade; Dom de Deus; habilidade de ei inha oa ; sucesso; elhas ma as de
silab o ou ou o < p anc. alen ‘gebėjimas, sugebėjimas‘, de .lo . alen um
‘s a as; gabumas, bilimumas, polinkis; desejimas de lo . alen um ‘g aikų
ma o‘, unidade (~26,2 kg); uma unidade mone á ia, de g . τάλαντον ‘s a s yklės;
ma o unidade (~26,2 kg); unidade mone á ia (LKPŽ 642); b us. (F nW II 1053)
alen os Plg. mais 1 ãlen as.
3. DIRYBINIAI HOMONIMAI
Da ybiniai homonimai o mam-se, quando à semelhan e ou idên ica es u u a
sono a shaknų adicionando-se idên ico a ixas ou quando di e e da ybos modos. Aqui
ap esen adas homonimai sus o mou do agmen o 1 s ieg ‘če pė; malksna e
ge manismo 2 s ieg ‘žu is dyglė‘. 1 s ieg s . (4) DŽ; Se 1. ‘če pė ogui deng i Š, NdŽ,
MLTE II 336, sp, F nW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Da inys de s iegėlė; plg. . .ž. ‘ egelče pė
(MndW IV 517), n. .a. Ziegel ‘če pė ogui; la. s ieelis ‘ply a de . .ž. ēgel ‘ply a com
ac escen ė u s an es (Sehwe s 1953: 122), lo . egula. Plg. da s ieglė (LKŽe). W.
Smoczyńskis s iegėl ‘če pė s ogui deng i empo ediniu de lie . s ieg i ‘deng i
s ogą šiaudais (Smoczyński 2008: 603), e E. F aenkelis skoliniu de la ynų kalbos pe
. .ž. a mę (F nW). 2 s ieg s . (4) zool. ‘žu is dyglė (Gas e os eus aculea us) š <
. .ž. s ekele ‘maža, dygi peu is, dyglė (MndW IV 379; F nW II 900); plg. n. .a. S ichling m.
‘į ai ios pequenos peixes; la. s ē ķelis ‘maža, dygliuo a peixis do . .ž. s ekele ‘ . p.
(Sehwe s 1953, 122). Plg. da s iegis, s egė, s ėgis, s ėkė, s ėkis (LKŽe).

S aipsniai / A icles 119
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOCŪBO
BRODOVSKIO ORDYNO INDEXE
Nea ski ų homonimų encon a-se e 2009 m. isleis ame J. B odo skio
manusc ípio XVIII século dicodyno Lexicon Ge manico=Li h anic m e
Li h anico=Ge manic m III indekse pala as. Em um lizde ap esen a-se
ge manismo gilió i ‘ u ė i e ę, kainuo i; eikš i, ik i B 548 (o ig. Gilló i), B 815, PVG
67 (1715 m., o ig. gilo i), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5
(ne gillóju ‘ne inku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TD VII 356, giliúo i 1 P Tm 5,11 (o ig.
gil i), Lex 40a (gill i), Q 213 (o ig. Gill i), B 548 (o ig. Gill i), 125G (1738 m), 43477 m (179 m), K,
K I 572, A3, 1881, 19 S ngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, S j, Pl , Ss go ZŠ (Šk) < P k. gele ‘ e
pa a e uma ce a alo (Alm (P W)); plg. n. .a. ‘ e pa a ale ; álidos; se
laikomam (kuo); se ski am (kam)‘, s.s. geldan, n.š . gälla (Kluge 2002: 343); e
lie u iškas pala a gylió i, gyliúo i ‘zylio i, laks y i, ne im i B 258, 290, 842, 865, 870,
o ig. Ænig Linnas S om, Bi es gilloj‘5, wi uj Saule eka; Dach , Wachs u[nd] das
B ee[n] des Lich s (B 258); pikis (pykis) ‘ie is, du u as, ki is com ilgu ko u (ginclas
de ma ) B 978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, passinholado de P . . Pîk
‘lazda su smailia e o i du i, ie is (F II 142), pîk ‘ie is (Alm (P W)), Picke (B 978); plg.
. .ž. pêk, peke ‘ . p. (MndW III 313), n.š . pik, n.nl. pick, n. .a. Pike ‘ie is‘, anc. pique
(Kluge 2002: 702), indis in amen e de ou a pala a, ge manismo pikis ‘a laikinė masė,
ob ida p oduzindo degu ą, ped es anglies de ą e k . Lex Q 381 (o ig. Pikkis), C I 102, C II
196, 680, Bb Si 13,1, B 95, 239, 552, 968 (o ig. Pikkis. Smalla dég a), R I 107, R II 275, 2 Moz 2,3,
M Ž I, M Ž II 368, N 289, K, J, I, Do (Klp), Alm K. Būg, Sim, F nW, DŽ, ŠDŽ, ZŠ (Sn , Žl , 198),
KzRŽ, G VŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, K š, Gaš, V, V, G dm, Up, Jnš, J, ‘Tik i Ju, s, P P P
P P P P Š. pek, ‘de a (Alm (P W)), Pech ‘pikis, smala (Lex pick 67, C II 196), . .ž.
pek, pik ‘ . p. (MndW III 313), n. .a. Pech n. ‘de a, pikis; šnek. nesėkmė‘; plg. . .a. pech,
s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis ‘de a de anda ‘ en a,
ing essos B 912, 1014; plg. . .a. en (e) ‘ ecei as de pe cen agens, axas de ju o,
n. .a. Ren e, n.š . än a, n.nl. en e, s. anc. en e (Kluge 2002: 758); b us. anda
‘aluguema?‘; ap esen ado jun amen e com anda ‘b ūkšnys, andas, mėlynė (nuo
sumušimo) B 40, sie ino su lie . an as, an y i (Smoczyński 2007, 499);
. .ž. pik ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 88);
5
P ússia dos li uanos a mėje nes a pala a i p o a elmen e oi umpas, pois depois dele esc e e ll.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ū à bo . ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272
(o ig. Kikio Ru a), 420 (o ig. Paukciu mo ū à ‘lango idklas B 999, R II 178, 287, MŽ II
Ru os), 999 (o ig. Ru a) < b us. a l. u a (F nW), nea ski as nuo ge maniz-
236, 384, N 452, K I 431, M, F nW, K , K n, T g, K kl, Pgg < P . . û ‘lango id as
(Alm (P W); F II 217); plg. . .ž. u e ‘ ombas, aisyklingas ke u kampis, jano
idklas (MndW III 536), ėly . . .a. ū e, .nl. u e, n. .a. Rau e "geome inė
igū a"; XIV. a. egis ada; p imê pala a de o igem não é cla o (Kluge 2002: 747).
LKŽe não subme ido ix J. B odo skio dicodino. J. B odo skis ap esen ou eles
como sepa ados pala as, conside a a homonimais, exemplo. :
Rau e 1 he ba Ru a Luc 11,42.
2 i um in ene a Ru a Lango.
No en an o, no índice de pala as p epa ado po Vincen o D o ino eles
não es ão lis ados sepa adamen e.
u as sm. (1) pp . pl. 1. ‘ap a as, ga das, apluokas B 727 (o ig. pl. U ai, Ho en
de Schaa [en] id. Hü e), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (gal ijų) LzŽ; po o igem
plg. P . . Hŭ de, Hü e ‘ap a as, ga das (gal ijams) (Lex 51a, C I 988; B 727, 733),
Ho en, Hü e ‘ap a as (a ių) (B 727), Ho ‘pe a a is len ų (kiaulėms),
a i e a luga ; ces pšio de o ma, longos expungido a ika pa a u as colhe e
di ina k osnyje (F I 299); . .a. hu , s. .a. hu ‘pin as daik as‘, go . hau ds,
s.skand. hu d, n. .a. Hü de ‘ap a as, ža dis, apluokas (Kluge 2002: 428); .l. u ,
( .l., n.l. hu ) ‘po a y inė pinučių o a a ių bandai ap e i; kaimenė, banda;
o es; cab ys; comé cio de u mu; coisas cú a < gais a ie ė; a bus o; abundância e
. .a. hu ‘a ių ap a as, pinučių o a‘; n.b us. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė;
k . (LKPŽ 177); n. us. ‘banda, kaimenė, pulkas pe l. hu de . .a. ‘ hu laida as de
pin as shakų, y elių a ims nak o i (Vasme I 476); a pala a não dis inguido do
ge manismo u as sm. (2) ‘ oks dinhei o anuais, igual 1⁄4 ale io, sidab inė mone a,
a as B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp, Rg), s š, K, BS 112, JD 1501, Jn, F nW, KŽ < P . .
O , O s hale ‘ . p. (B 962), . .ž. o n., m. ‘ ie a, onde se jun a am duas linhas,
kampas; opo; qua a ma a, moeda e k . pa e (MndW III 238239); plg. s. .a. o ,
. .a. o m., n., s.s. o m., nl. oo , n. .a. O m., n. ‘ i šūnė, smaigalys (ypač
a mamen os), kampas; qua oedal moedaos; qua a pa e do peso (G imm XIII
1350, 70; PaulW 447); la. uõ s, uõ e ‘a as, mone a (1/4 ale io, mais a de 30
a ma o; k eice is (smulki mone a), O s ale , O sgulden ‘ke i adalis ale io’
silab inių kapeikų)‘ de . .ž. ‘o 1/4 ale io, coinos século XVI ou início XVII
(Sehwe s 1953: 148, 215); ( .l.) n.l. ‘XVIXVIII a. pla a u ab o mone a (~ 1⁄4 ale io
alo es), usada na Eu opa e k .; (s.l., .l.) n.l. o ‘ . p. < . .a., s. .a. o ‘mone a i
k . (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. < u ok. Ö en, Ü en ‘s o is; moeda, qua a
pa e ale io (B ückne 1974: 595). E. F aenkelis lie . u as kildina de l. o , u
(F nW), W. Smoczyńskis wâga (G imm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); . .ž. wage
‘s a s ykles, apa elho pa a pesa i; local no qual se pesa; co e i ude dos
A igos A icles 121 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
aip pa iš l. o ‘sidab inė mone a, kaldin a XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL
58, 2008: 57). Plg. da u a, 1 o as, o a, a as (LKŽe). s óga. (1) NdŽ, ogà s . (2)
KŽ ‘žemės lui as, gabalas C I 56, Q IV B 52 (o ig. G un as, Woga, ok. Acke scholle), N
85, [K], LsB 218, LV 492, F nW, sa as pala as, sie inas com lie . agà‚ a imo
g io elis; su e s as e as gūb ys‘ (F nW II 1271; ALEW II 1271), ap esen ado
jun o com ou a pala a, ge manizmu óga s . (1), ogà […]s a s ykles,
s e u as[…] BB Je 32, VlnE 169, Q 22920, Q o ig (o ig.so woga […]s a s ykles auksui
s e i‘, ok. Gold=Wage), PVG 442 7 m., B 185 (Wog Balkis, ok. Balke an de Waage),
269 (Swinno Vokga lÿ Swa is, Wo, Ble. 85,Wage), R I 2, R 39 Klim, 180, M IŽ2, MŽ II 520, N
[K], M, Alm 148, KŽ, ZŠ (Nm), K , K , Va n, Sl , Al, Kl, Kl, Kl […] Ry . P . . wōy
‘s a s yklės (Mi zka 1919: 153), . . wog (dažnai Luu e io Biblijoje, Elzaso a mės
aš o paminkluose), anks y . n. .a. woge; plg. dan. ‘ am og e dadei o s o is‘,
n.š . åg, no . aag, n.nl. waag, ok. Wage, n. .a. Waage . homem; pe k. li e a;
b ank as e k .‘, . .a. wāge, s. .a. wāga, s.s. wāga, s.skand.
‘s o is; p ie aisas s e i, s a s yklės; s ė imas; pusiaus y os padė is, pusiaus-
pesiscula es; um ce o s o is (p elouso do p odu os ūšies) (MndW V 573574); P . .
wôg ‘b ank as (Alm (P W), Wage . ‘b ank as (F II 452); la. āga ‘s a s yklės de
.ž. wāge (Sehwe s 1953: 152); (s.l., .l.) n.l. (dial.) waga ‘s a s ykles; edi ício em
que se pesa; s ė imas; aça; impo ância; quan idade passegada; peso is i k . <
. .a. is; sis ema de medição de peso; di ei o a ala anca ; s ė imo axa;
balançado es; sala em que se pesa; impo ância; kaban ys pesmenys e k . (LKPŽ
wâge, s. .a. wâga, n. .a. Wage ‘s a s yklės; s a muo; s o is‘; s.b us. вaгa ‘s o-
672673). No abe ada que J. B odo skio dicodino Žodžių indekse, III ., sa as pala a
g o is ‘o igį ankis sienom (mū ui) g iau i B 902 (Maŭ ]b eche Mu o g owis)
jun amen e ap esen a-se com ge manizmu g o as ‘g a as B 599 (o ig. G a
G ow‘s), 763, 839, cujo undamen o é P . . G oa ‘g a as (Riemann II 487), ok.
Reino dial. g ō (G imm VIII 1698, 52), n. .a. G a "g a as"; plg. . .a. g ā e, .nl.
g a e, g e e, . .ž. g a e ‘ . p.‘, n.nl. g aa , .lo . -g a ius (Kluge 1957: 266; 2002:
367); l. g ó de eng . g o (B ückne 1974: 173); essas pala as, cla o, não são
homonimai. III. LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
NON PROVEZAM HOMONIMAI
Algumas pala as não êm LKŽ e LKŽe (ha só 1 dkis). Do skolinių o ma-se não só
d ina iais, mas e ina iais homonimai, po exemplo, dkis. 1 dkis e 2 dkis
pode iam se seman íneos homonimai.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 dkis sm. (2) ‘už iesal (camas, sedênei, cojoms); mi ukas ca li pa a encob i ,
gūnia, cobe o; danga, zádanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35, Lexa, 901, 974, R I 24, R
C I 453, C II 205 (o ig. A kliû Dêkis P e d=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545,
II 98, MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1375 m No ig (decisão), K, ALL BB 34 (NTK), J,
Alm 43, KŽ, ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, K nŽ, ŠVŽ (ŽMs, K , P lg), K n, K , 13, 13, 13, 13,
13, 13, 13, 13, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 15, 15, 15, 16, 16, 17, 17, 17, 17, 18 e 19) dekelis N 136,
dekù is KzRŽ, ‘lo a iesė ZŠŽ (Ž , Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, K n, dikis NmŽ < P . .
dęk ‘ . p. (Zieseme II 32; Alm (P W)); plg. P . . Decke ‘pa iesalas, zá iesalas,
apimas (Lex 23; C I 453), . .ž. decke ‘ . p. (Sehwe s 1953: 26), n. .a. Decke
‘an klodė; mi ukas, gūnia; s al iesė; cobe a; e es imen o; lubos‘, → ok.
decken "deng i"; la. de ‘ķisan klodė, acklo as de . .ž. decke (Sehwe s
1953: 26). Plg. da dekė (LKŽe).
2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < P . . Deck ‘namo lubos (Zieseme II 32);
plg. n. .a. Decke ‘lubos; . .a. decke ‘s ogas (G imm II 660, 32), .nl. dac, dek,
n. .a. n. ‘s ogas‘, → Dach ok. decken ‘deng i (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm.
‘(nai o) denis KŽ, dek Do (Klp) < ok. Deck n. ‘ . p.‘; plg. nl. dek, ang. deck;
nyde landų o igem pala a (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm. ‘mokinys,
padėjėjas (meis o, pi klio, molūnininko) Lex 77a, B
306, N 257; plg. 1 gizelis.
2 giselis sm. ‘s abdys ies u e, s aklių elene, sob e o qual ieguam je menos,
audeklas (Hemmung am obe n Webebaum) N 257. Plg. mais 2 gyzelis; gysalys
(LKŽe).
1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, padėjėjas (ama ininko, meis o, pi klio,
malūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q, 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229,
PVG 194 (1748 m.), 5030 m (1806 m.), S ngŽ, D g, N Lkš, Nm, Ž , Ss ), gìzelis (1) KŽ,
257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, F nW, KŽ, Vlk , Ld n, Pc, Lkš, ZŠŽ (Sn ,
Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlk , gilis KlpD 63, p š, K ndk, dem. gizeliukas Kl D
191, KŽ. 2. scom. ‘nenuo ama Ppl < P . . gesęl ‘pameis ys (ama ininko); amigo
(Alm (P W)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n. .a. Geselle ‘ aikinas, pameis ys,
( abajo) amigo‘, . .a. geselle; socia y inis da inys is ok. Saal ‘salė, pa alpa
(Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameis ys, meis o ajudėjėjas;
come cian e < n. .a. Geselle ‘pameis ys, ( abalho) amigo; aikinho; bičiulis
(LKPŽ 66). Plg. mais 1 gisel; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2)
‘s abdys i šu iniame ies u e (Hemmung am obe n Webebaum) B 570 (o ig.
was den obe s [en] Baŭm aŭ häl l. Geell. Giélis), N 257, KŽ < P . . Geell ‘ . p. (B
570). Plg. mais 2 giselis. 1 kóka s . (1) 1. ‘gėdos pulpas N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70.
2. ‘sinal do po o, indicando que o na io pode en a em […] N 204, [K], KŽ < P . .
kôk, kâk m. ‘gėdos s ulpas (F I 326, Alm (P W)), Kaack ‘gėdos s ulpas, kuolas (C
I
A igos A icles 123 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos pulpas (Lex 52a); plg. . .ž. kâk ‘gėdos s ulkake .,
pas’ (MndW II 417); š . kåk, n.nl. kaak ., dan. kag, ol. kaak, ok. Kak m.,
okiečių žemaičių, em pa e do meio okiečių, ambém Reino a mės pala a
(G imm XI 47, 65; F I 326); la. kãķis ‘gėdos s ulpas de . .ž. kāk (Sehwe s 1953: 186);
lie . kuoka. Plg. mais 1 coke. 2 cóka sm. ‘py agai is K II 23 (o ig. lìnsėmeniū kóka,
ok. Leinkuchen), Alm 70, KŽ < P . . kôke ‘ . p. (Alm (P W)); plg. . .ž. m. ‘py aga
kokei is (MndW II 514), .nl. kōke, .ang. cake, s.skand kaka ., n. .a. Kuchen
‘py agai is‘. Tal ez pala a de o igem omanas; plg. sa dų cocca ‘py agai is‘,
ka alonų coca ‘Milchb o , py agai is‘, pie .p anc. coco ‘ap ali pão b anco,
agaišis (G imm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. mais 2 cocas.
LKŽe num a igo esc e em es as kóka signi icados: 1. ‘es amudos K II 23. 2. K II 113
‘gėdos pulpas‘. 3. [K] ‘sinal do po o que o na io pode acadi ‘. 4. ‘piliulė (?) TŽ V 250.
F. Ku šaičio dicioná io (K II 23) em a signi icação ‘py agai is (linos semen es)‘, mas
não ‘isch audos‘. Pala as kóka, kókas signi icadome ‘py agai is LKŽe não. 1 cócas
sm. 1. ‘gėdos pílulas B 985. 2. ‘Vezdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K], KŽ. Plg. 1 koka.
2 cócas sm. ‘py agai is KŽ; plg. 2 koka.
IŠVADOS
Mesmoodai a iamais pala as o nam-se ambém skoliniai, a ėję de á ias
línguas ou a mių e one iquemen supanašėję. Dos skolinių susida em
homonimai, cujas duas pala as são di e en es signi icados e o igem, de e ia
se ap esen ados em sepa ados a igos de diccioná ios.
Um dos homonímicos e múl iia eikšmių pala as de indicação c i é ios pode ia
se não só di e en e signi icância skolinių, mas e o igem, di e en e pala a base
do skolinio. Seman iniai homonimai são p óximos múl iia eikšmiams pala as. Eles
oco em, quando pala as adqui em ou os signi icados, mui as ezes
pe kel inas, po an o em dicioná ios eles mui as ezes não se dis inguem. Se a
pala a pe kel inė signi icado eio de ou a língua, p o a elmen e de e ia
conside á-los homonimais. Pi minê algumas homonímias o igem podia se a
mesma, po ém mais a de em di e en es línguas eles assumi am no os
signi icados. E imologiniai di e sosakilmiai homonimai, susda em de ido ao
emp ésinimosi pala as, cujos ambos são ge manizmai, ge manizmas e
sla izmas, lie u iškas pala a e ge manizmas, za ixa o i p incipalmen e Eas e n
P ūsia aš uose, ocynuose e aka inėse, pie aka inėse lie u ių a mėse. Já
nos pô muos esc i os Li uãos, XVI a. B e kūno Biblijoje, encon a-se pala as de (šūlmis as, gonkas), que mais a de o na am homonimais. P incipalmen e são d ina ių homonimų, u imi keli e ina iai.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
SUBRUMINIMAI ags. anglosaksų
ang. inglês bažn.sl. bažny inė sla ų
b us. bal a usių dan. danos dem.
deminu y as dial. dialec o yz.
yzų ge m. ge manų go . go os
g . g eikos hib . hib idas isl.
islandų l. lenkų la. la ių lie .
lie u ių lo . la ynų n. naujoji nl.
nyde landų n.nl. no a no a
nyde landų no . no egų n. .a.
no a no a okiečių aukš aičių ol.
olandų o ig. o iginale plg.
compa i emos anc. ancūzų
P . P ūsijas p ae .
p ae ixum, p édélis
P . . P ūsijos okiečių us. usų s.
y . – y ų
senoji sk. ski snis s.nl. senoji
nyde landų s.s. senoji saksų
s.skand. elhoi escandina os š .
š edų . p. ambém .lo . idu inė
la ynų .nl. idu ina nyde landų
ok. okiečių .a. okiečių
s. .a. – senoji okiečių aukš aičių
aukš aičių . . idu io okiečių
. .a. idu inė okiečių aukš aičių
. – idu inė
. .ž. idu inė okiečių žemaičių .ž.
okiečių žemaičių
Ou as ab e iações são mesmo como no acadêmico dicioná io da língua Li uânica e
LKŽe.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
ALEW Al li auisches e ymologisches Wö e buch. (ALEW). Un e de Lei ung on
Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille ,
bea bei e on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko.
Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Ve zeichnisse und Indices. Hambu g: baa
Ve lag, 2015.
Alm Die Ge manismen des Li auischen. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on
D . K. Alminauskis. Kaunas: Š . Casimie o d-jos li ogynas, [1934]. Alm (P W): W. Zieseme io
P eussisches Wö e buch manusc ípio, pelo qual usou K. Alminauskis.
A igos A icles 125 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
A is o elis 1990: Rink iniai esc i os. Vilnius: Min is. B ückne Aleksande 1974:
Słownik e ymologiczny języka polskiego. Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Čepienė Nijolė 1994: D ibalsio ui kilmė skoliniuose de okiečių kalbos. Li u ians
kalbo y os ques ões 34, 158161.
Čepienė Nijolė 2006: Ge manizmai das línguas Li uãs e suas ca ac e ís icas one icas. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
D Ž Die eniškių šnek os diccioná io. 1: AM, au . L. G umadienė, D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A.
Vidugi is, 2005; 2: NŽ, au . D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Al Te p.
dugi is, 2010. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
No wegisch dänisches e ymologisches Wö e buch, 2 Teile, 2 Au lage. Oslo & Be gen:
Uni e si e s o lage , Heidelbe g, 1960. F P eussisches Wö e buch. Os und
Wes p eussische P o inzialismen in alphabe ische Folge on H. F ischbie , 12. Be lin: Ve lag
on Th. Ch . F . Enslin, 1882. F nW Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns
F aenkel 12. Gö ingen, Geo ges 2004: La inischDeu sch. Deu schLa einisch. Aus üh liches
1955–1965.
la einisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on
Ka l (Li e a u a alemã-la ina de o igem alemã)
E ns Geo ges. Faksimile und Voll ex . Zwei e, e wei e e Ausgabe. Di ec media.
Be lin.
G imm 2004: De digi ale G imm. Deu sches Wö e buch on Jacob und Wilhelm G imm.
Elek onische Ausgabe de E s bea bei ung. (Edição ele ónica da p imei a e isão).
Zwei ausendeins. Jakai ienė E alda 1980: Lexikologia da língua Li uânica. Vilnius:
Mokslas. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas
ins i u o de publicação.
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloijas ā dnca 12. Rga: A o s. F ied ich Kluge
1957, 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache, 17 Au lage. Be lin:
Wal e de G uy e & Co, 1957; E ymologisches Wö e buch de , deu schen Sp ache 24
Au lage, Be lin New Yo k: Wal e de G uy e , 2002 /. K nŽ Aleksand a ičius Juozas.
C e ingos a mínho diccioná io. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2011.
KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnek os diccioná io 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009.
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Lasch Aga he 1914: Mi elniede deu sche G amma ik. Halle a. S.: Ve lag on Max
Niemeye .
LKA I 1977 A lás da língua Li uânica. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ K egždys
Rolandas. Línguas Li uãs polonismos diccioná io. Vilnius: Ins i u o da língua
Li uânica, 2016.
LKŽ Dicioná io da língua Li uânica 12. Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015.
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Min is,
Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19951996; 1819. Vilnius:
Mokslo e enciclopedijas publicação ins i u o, LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002,
1997–1999.
a ian e ele ônico, edac o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas,
Ri u ė Pe okienė, Vy au as Jolkauskas, Vi an a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2005 (a ualizada e são, 2008). acesso na in e ne : h p://www.lkz.l . LLICh
Ch es oma ija da his ó ia da li e a u a Li uânica. Feodalismo epocha, ed. K. Ko sakas e J.
Lebedys. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla, 1957. LzŽ Pe auskas Jonas, Vidugi is
Aloyzas. Lazūnų a mės dicciona io. Vilnius: Mokslas, Mikeliony ė Ri a 2016: Li u ias línguas
eais homonimų seman ines es u u as mudanças. In e nacional Cien í icas 23-a
1985.
Con e ências Jono Jablonskio Reikšmė em linguagem e cul u a eses. Vilnius, 2016 m. se emb o
2324 d., 13. bben, 16. Pho omechanische Neud uck. Müns e in Wes . : Aschendo sche
Ve lagsbuchhandlung, 18751881.
MndW – Mi elniede deu sches Wö e buch on D . Ka l Schille und D . Augus Lü-
Na au O o 1937: Munda und Siedelung im no dös lichen Os p eußen. Königsbe g (P )
und Be lin W. 35: Os -Eu opa Ve lag.
Palionis Jonas 1985: Linhos ciência o igmenys. Vilnius: Mokslas. Paul He mann 1956:
Deu sche G amma ik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deu sches Wö e buch on He mann
Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeye
Ve lag, 1961.
P ellwi z Wal he 1891: Die deu schen Lehnwö e im P eussischen und Lau leh e de
deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Wal he P ellwi z. Gö ingen: Vandenhoek
& Rup ech ‘s Ve lag.
A igos A icles 127 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
PVG G oma os do pode p ūsia, pag audenimai e apsakymai Li u iams als iečiams, sud.
P. Paka klis. Vilnius, 1960.
Riemann E ha d 19812000: P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os und
Wes p eußens, Band 2, he ausgegeben on E ha d Riemann, Band 34, h sg. on Ul ich
Tolksdo , Band 56, h sg. on Reinha d Gol z, Neumüns e : Ka l Wachhol z
Ve lag.
Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe
den deu schen Ein luss im Le ischen. Be lin: in Kommission bei O o Ha assowi z
Wiesbaden.
Ska džius P anas 1931: Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen. Kaunas: Akc.
Spindulio b- ės imp us u ė.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno:
Uniwe sy e Wileński, wydział ilologiczny. wskiego. Część I. Ac a linguis ica
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego języka li e-
li huanica 58, 53151. ŠVŽ Bi u ė Vanagienė. Ve boynho dos e as do no e
ociden ais. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1: AO; 2: PŽ.
Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2014.
U bu is Vincas 1955: Líquicos da língua Li uânica homonímos dos modos de
susci ação. Filologia ciências candida o disse ação. Uni e sidade de Vilniaus. Vasme
Max 19861987: É umologucheckuy clo apь pycckogo língua 14. Mock a:
Ppogpecc.
Zieseme Wal he 1975: P eussisches Wö e buch. Sp ache und Volks um
No dos deu schlands 1: AC; 2: DFi. He ausgegeben on Ludwig E ich Schmi . Hildesheim
New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
ZŠŽ Zana ykų šnek os diccioná io 1: Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2003; 2: Mokslo e enciklopedijų leidybos cen as, 2004; 3: Mokslo e
enciklopedijų leidybos cen as, 2006.
Z Ž Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os ocynas. Vilnius: Mokslo e enciklope-
dijų leidybos ins i u as.