Homonimai lietuvių kalbos žodynuose

Straipsniai / Articles 103 NIJOLĖ ČEPIENĖ Instituto das línguas Lietuvių As direções de pesquisas acadêmicas: leksicologia, skoliniai, leksikografija, etimologia, história do idioma, raštija. HOMINIMAI LIETUVI KALBOS VOODYNUOSE Homonyms in the Dictionaries of the Lithuanian Language ANOTACIA Artigosnyje analisados Lituvians linguagem de palavras (LKŽ, LKŽe), Jokūbo Brodovskio diodyne esantys principalmente etimologiniai homonimai, surgidas devido palavras de empréstimo de outros idiomas, que artigos do dicionário não são apresentados como homonimai. Alguns skoliniai supanašėja com palavras presentes na língua lituãs, tendocio um outro significado, porém aquelas palavras são diferentes de origem e significados, portanto necessário as escrever em separados artigos. 2009 m. isleistame Jokūbo Brodovskio manuscríbio XVIII a. zodyno Lexicon Germanico=Lithvanicum et Lithvanico=Germanicum III indekse palavras também está neatskirtų homonimų. Straipsnyje apresenta-se novos homonimos, nesantes LKŽ, LKŽe. ESMINIAI VOODŽIAI: leksikos homonimai, germanizmai, Rytų Prūsijos koodynai, leksikografija. ANNOTATION The article analyzes the predominantly etymological homonyms found in The Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas Brodovskis Dictionary, which originated due to the borrowing of words from other languages and which are not presented as homonyms in the dictionary entries. Certain borrowings become similar to the word in Lithuanian having a different meaning, but these words have a different origin and meaning and should therefore appear in different entries. The index of Jokūbas Brodovskis 18th century manuscript dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicum et Lithvanico=Germanicum III published in 2009 also contains unseparated homonyms. The article provides new homonyms not available in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Germanisms, East Prussian dictionaries, lexicography. NIJOLĖ ČEPIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ĮVADAS O filósofo greacos antigos Aristóteles em suas Categórias primeiro mencionou homonimo term. Ele escreveu: Monovários (homōnyma) são chamados aquelas coisas que têm o mesmo nome, e o mesmo nome correspondente essencial definição diferente (Aristotel 1990: 5). homonimus dos idiomas Lituães tyrė Urbutis filologijos mokslų kandidato disertacijoje Lietuvių kalbos leksikos homoVincas nimų susformação modos, 1955 m., 251 p. definições homonimais dos kalbininkų Lietuvių são estes: leksikos homonimai são homodai pronunciados 41; Jakaitienė 2005, 257); homonimai (gr. homós ‘tas pats, vienodas’ ir ónoma palavras (Urbutis 1955: ‘vardas‘) são palavras que têm a mesma fonetina expressiva e significados completamente diferentes (Jakaitienė 1980: 42); são palavras que possuem a mesma acústica estrutura, mas diferente significado léxico (Palionis 1985: 182). das línguas Lietuvių tikrųjų homonimų vartoseną e mudanças na estrutura semantina tyrė Rita Mikelionytė (Mikelionytė 2016: 13). Assim homonimai são uniformemente ditados palavras, esantys diferentes sentidos, significâncias e muitas vezes diferente origem. Além disso, não todas as palavras, tendo diferente significado, são homonimai. Verdadeiros homonimais consideram-se palavras, cujas todas formas gramaticas coincidem foneticamente. Homonimas formam: 1) devido à fonetística do sistema da língua diferente (etimologiniai, historiniai); 2) por novas palavras da fabricação (darybiniai); 3) por mudanças semantíneas de palavras, distanciamento significativos de palavras (semantiniai); 4) por causa de palavras emprestadas de outras línguas. Skoliniai, atėję de várias línguas ou tarmių, adapta-se à língua lituanias fonética e gramatica dėsnių, portanto supanašėja com palavras do idioma lituânico, tendo uma outra significância. De acordo com a origem homonimas dividem-se em monakilmius (homogeninos) e diversosakilmius (heterogeninos). Homonimas de acordo com suas maneiras de formação dividem-se em três tipos: etimologicos (1, 4), deybinos (2) e semanticos (3). Para estudar os problemas de homonimia e polisemia aplica-se componente análise de mis žodis. Per ilgą laiką žodžio reikšmės gali atsiskirti, tuomet atsiranda keli palavras, distributionė análise, derivacinės análise método (Jakaitienė 1980: 4248). As concepções homonimia e polisemia são relacionadas. Se multidiareikšmis palavra tem comum etimologica šaknį, então ele é não homonimas, mas multidiareikšžodžiai. Homonimai ocorre e devido ao uso de palavra metapórico, quando palavras adquirem significados perkeltines. O objetivo deste artigo é apresentar LKŽ, LKŽe, Jokūbo Brodovskio zodyno III tomo index de palavras observėtus homonimus, que nos mencionėtos trabalhos não são considerados homonimais. Objetivo: indicar não só significados de palavras, mas e, baseado histórico comparamuo, fonetiniu, outros métodos filologicos, iaiškinti homonimų origmę, especialmente skolinių. Remiamasi etimologicos vocodynais, novos trabalhosis skolinių origem Artigos Articles 105 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose questões. Investidos empréstimos fundamentos palavras, a partir dos quais eles surgiram, indica-se pirminė palavras origem. Homonimų isaiškinimas é importante leksicografia, palavrasynas escrita. I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe) Pastebecido, que LKŽ, LKŽe alguns homonimai são apresentados num só artigo do vocódino. Homonimus, que são de diferentes origem e significados, é necessário separar. Assim, no artigo são examinados os diódine do idioma Lituânico (LKŽ e LKŽe), J. Brodovskio diódine deste artigo autorês notar para nepažymėti, leksiniai homonimai, atsiradę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš kitų kalbų. Straipsnyje pateikiama žodžių nuorodų iš Jono Bretkūno Biblijos, Prūsijos žoneatskirti dynų ir tarmių, gyvosios kalbos, dos quais não existe diódine do idioma Lituânico. Majoridade homonímicos ambas as palavras surgiram de germanas línguas, alguns susidarem de lietuviško palavra e germanismo, lietuviško palavra e slavismo, um de lietuviško palavra e hibrido, um de germanismo e turkų, totorių linguagem palavra. 1. EtimOLOGIAI HOMONIMAI A maioria aqui analisados homonimos etimologicos sussurraram devido palavras de empréstimo de germanas línguas, principalmente Eastern Prūsijos vokiečių dialektų; ambas suas palavras são germanizmai. Parte deles entrou na língua lituãs via slavos, outro idiomas. Homonimas 1 tūtà ‘vamzdis; detalhe da forma vamzdžio e kt. é vokiečių žemaičių origem palavra, e 2 tūtà ‘tto medis (šilkmedis) é turkų, totorių origem palavra. Keli homonimai nosdará de lietuviško palavra e germanismo. Um surgiu de duas lituvichas palavras devido à mudança fonetina. Neste artigo apresentados homonimos são não só de diferentes significativos, mas também origę de diferentes dicionários pamatinių žodžių. Daugiausia homonimų randama tarmėse ir raštuose, Rytų da Prússia desde XIX a. XVII a. susidarė 1 štãras zool. ‘čiurlys; urvinė kregždė e 2 štãras ‘žiurkėnas; 1 šinà ‘ratlankis, rato apagaustas e 2 šinà ‘meldas, nendrė‘, XVIII a. 1 šnýpkė ‘uostomasis tabakas e 2 šnýpkė ‘sprigtas‘. a) Ambas as palavras são skoliniai, germanizmai: 1 kas sm. (4) ‘įrankis kaupti N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, Ktč, Vn; emprestado de Prūsia vokiečių hâk ‘kirtiklis, kauptukas (Alm (PrW)), Hacke ‘įrankis ervilhas iskapoti, kaplys, kauptukas‘; plg. v.v.a. hacke, n.v.a. Hacke f. ‘kirtiklis, NIJOLĖ ČEPIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII kauptukas (R II 187, 214), sietiną com vok. hacken ‘kirsti, kapoti; kapliuoti, kaupti (Kluge 2002: 381); 2 cas sm. (4) ‘užutėkis, затакis A 1885, 111; por origem plg. Pr.v.ž. Hake (a=å) m. ‘iškyšulys, coras; ilga estreura sekluma, indo desde a marto iškyšuliu até įlankos‘, ol. hoek (Fr I 267), v.v.ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis (vieta); coras, iškyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, nerija‘, šv. huk, norv. dial. Huck ‘žemės iškyšulys (Falk I 427), šv. Hō tarmėsek ‘kampas, išsikišimas, изkyšulys‘, n.v.a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); v.v.ž. hage, age ‘smaigalys (MndW II 173); lot. acus f. ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. dar okas1, zaokis. 1 bliózė sf. (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Snt), Vlkš. 2. ‘maišelis tabakui, makas J, JD 1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Snt, Nm, Ssr, Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga moniginė, fechando zupukama dviem voltas ragučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Plv. 5. scrotum ZŠŽ (Ssr). 6. menk. ‘srėbtuvė, veidas, burna’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘prasta, nãoikusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Rytų Pr.v. blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Ziesemer 630 I); plg. n.v.a. Blase f. ‘pūslė‘, v.v.a. blāse, s.v.a. blāsa f., n.nl. blaas; → vok. blasen ‘pūsti (Kluge 2002: 129); v.v.ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); teriška) de 2 bliózė sf. (1) ‘liemenė’ Klvr, Mrj; dėl kilmės plg. n.v.a. Bluse f. ‘palaidinė (mofranc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; talvez pranc. a palavra veio de precoiv. romanų *bullosa ‘rutuliškas como nome de roupa valstiečių pašiepiamas (ou sietinas com bulla = pulla ‘gedulo rūbas (Kluge 2002: 135); n.l. bluza ‘viršutinė moterų palaidinė (ppr. trabalho drabužis) < pranc. blouse ‘palaidinė; longos platus drabužis e kt.‘, de v.lot. pelusia ‘drabužis de Peluzia (Cidade egípcia) (LKPŽ 2016: 236237). 1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pintinė duonkepei, janamas, daigynui dengti, cjoms shmostiti e kt. Brž. 2. ‘keptas paplotis (?) LV I 311; por origem plg. v.ž. flāk dW V ‘pintas daiktas‘, v.v.ž. vlake ‘viskas, kas nupinta iš šakų, pintas daiktas’ (Mn265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis surgiu de v.ž. flāk ‘pintas daiktas, djiovykla (Sehwers 1953: 1314); got. flahta ‘(plaukų) kasa; → vok. flechten ‘pinti (Kluge 2002: 299); n.v.a. Flechtwerk ‘pintas daiktas‘. Midurinėje vokiečių žemaičių tarmėje v (w) foi mudado para b (MndW V 188); 2 blõkis sm. ‘dėmė (drabuços, corpo) TP 1881, 12, Klp < Pr.v. Plack ‘t. p. (Fr II 151); plg. v.v.ž. vlacke, vlecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), v.v.a. placke, v.nl. plac(ke), n.v.a. Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n.v.a. Fleck ‘dėmė‘. Tiuringos e sulos saksos tarmėse priebalsiai p e b foi completamente coincapatę (Prellwitz 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. ainda blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma em rio, nuslūgus à água, convertidor salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės atšaka por seklumos, por oko J; darinys de okas e liet. praef. para-. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė drabužyje Akm, Lž, Krtn < vok. Fleck ‘dėmė‘. Artigos Articles 107 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1 klùmpė sf. (1) 1. ‘autuv com cabutuca da árvore; kurpė com mediniu padu R II 209, MŽ II 279, K. Donel, N 220, K, BsMt I 47, KlvD 107, Žem, P. Cvir, A. Vien, A. Vencl, Alm 69, FrnW, ZŠŽ (Grš, Snt, Ssr, Slv), KzR, VŽv, Eiš, Mrj, Krtv, Dkš, Pnd, Gs. 2. menk. ‘vaporoso comportamento moters pravardžiavanje rš. de klùmpių iškristi, pronuncisti ‘labai nuvergti, apsirgti Pjv, ‘pasigerti Gs; club immpias vest ‘desligado das funções ocupadas ZŠŽ (Šk); ‘tenttis nugalėti, priveikti ZŠŽ (Grš); ‘stiprus (apie svaigųjį gėrimą) ZŠŽ (Grš); em klùmpę beberiti ‘suaesti, priveikti ginčuose Tl; de klùmpių emeli-tar, traduzi ‘užmušti, assassinar Vrn, Pg; klùmpes sunešti ‘sussuokti Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis, pažmonys, suėjimas, pasišokimas, vakarojimas ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlkv; klúmpes sumèst ‘susituokti ZŠŽ (Br); klúmpes zamèst sobre aũkšto ‘mirti ZŠŽ (Br) < Pr.v. Klumpe m., f. ‘medinis bata, escrožto de um pedaço (Fr I 383), v.v.ž. klumpe, klompe ‘mediniai batai (MndW II 493); v.nl. clompe; n.v.a. Klumpe XVI a. surgiu de v.ž. (Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai batai do v.ž. klumpen ‘t. p. (Sehwers 1953: 52), la. klumbas pl. ; l. kłumpie; ‘bulvė [K], Alm 69 < n.v.a. Grundbirne ‘bulvė tarminės 2 klùmpė sf. (1) bot. ‘tokios rūšies burokas’ LC 1884, 14; → klumbėrė sf. (1) formas (Alm 69; e v.v.a. bir(e), n.v.a. Birne ‘kriaušė (Kluge 2002: 126). 1 mdaras sm. Grimm IX 761, 57); plg. Pr.v. Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, grumstas’ (3b) Kv ‘skystas purvas K. Donel, V. Myk-Put, Alm 83, FrnW; plg. Pr.v. Modder m. ‘puvėsiai, pelėsiai, dumblas, mauras; sujeira; pelkė, liūnas, klampynė, gatvės purvas (Fr II 68), v.v.ž. modder ‘pelėsiai, dumblas, mauras (MndW III 106); n.v.a. Moder m. ‘pelėsiai, puvėsiai, plėkai‘, vėlyv. v.v.a. moder de v.v.ž. ; nl. modder, moder; registrado principalmente do século XIV. do meio vokiečių tarmėje no significado ‘puvėsiai, pelėsiai, purvas‘, mais tarde ‘pelkė, liūnas; gleivės, purvas (gatvėse) (Grimm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la. tarm. mãdaras ‘purvas (Karulis I 556557). Kazimieras Būga mãdaras ‘skystas purvas considera Lituvišku palavražiu e liga com latvių madēre (Alm 83; FrnW I 394). 2 mdaras sm. (3b) K, BŽ 464 menk. ‘pragat trabalho K. Donel, Alm 83, FrnW; plg. Pr.v. Madderei ‘não necessário ocupação, malas, malhas trabalho (Fr II 44), maddern ‘dirbti, fazer neturint tam direitos; tentar, tentar, maltratar com alguém (daiktu, reikalu); malai trabalhar (Fr II 43); la. madere ‘komplikuotas, painus reikalas do v.ž. madderije ‘netikęs método de trabalho; tortura, kankynė, mau trabalho‘; la. maderêt ‘daryti preocupações trabalhando, co nors tomar não segundo forças < v.ž. maddern ‘lėtai, tuščiai darbuotis, knibinėti (Sehwers 1953: 75). 1 prýskis (1) ‘uostomoyo tabako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < Pr.v. prîske ‘žiupsnelis (Alm (PrW)); plg. n.v.a. Prise ‘žiupsnelis uostomojo tabako (este significado temha desde o século XVIII.; século XVI. significação: ‘grobis, plėšiko, pirata roubado navios‘), derusį do franc. prise ‘grobis, laimikis‘, que é NIJOLĖ ČEPIENĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII açãozodinis abstract do franc. prendre ‘imti, čiupti‘, de lot. prehendere; n.nl. prijs, n.ang. prize, n.šv. (Kluge 2002: 7 pris21). 2 prýskis (1) ‘apšildomas brito soolas junto krosnies ZŠŽ, Br, Bgt; plg. prckis ‘mūriukas ante krosnies Igl, prìcas (2) ‘mūriukas ante krosnies ZŠŽ (Lkč), Šn, Krok, Kt, Pun, Prn, dem. pricùkas Mrj, prìčius ‘narai, gultai K II 115, Alm 104; estes palavras têm base no n.v.a. Pritsche ‘lugar de repouso, grutas e sobre elas posições lentos tarmybė; skolinys sietinas com vok. Brett ‘lenta (Kluge 2002: 721), Pr.v. Pritsche ‘(kareivių) gultai (Fr II 181). 1 rdelė sf. (1), rėdelė FrnW 1. ppr. pl. ‘vežimo gardis Vaižg, Škn, Jnš, Krp, Pkl, ‘vaikiškos lovelės šonas Vkš. 2. ‘ėdžios Vaižg (ž.). 3. ‘vaikiška lovelė su skersinukų šonais rš, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘tivyklės grotelės ŠVŽŽ (Kra, St, Vbl) < v.ž. reddel ‘gardis (FrnW); plg. v.v.ž. ledder ‘gardis do transporte, escėčių forma do transporte xonas‘. Devido a sucçtura v.v.ž. l troca frequentemente com o som r (ir n) (MndW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n.v.a. Leiter ‘lipynė, kopėčios‘, v.v.a. leiter(e), s.fryz. hladder, hleder; → vok. verb. lehnen ‘atremti (Kluge 2002: 569); la. redele, redeles ‘ėdžios < v.ž., v.v.ž. reddel ‘t. p. (Vasmer III 458; Karulis II 1992, 111); outra opinião est. reddel ‘t. p. de fino-ugrų, portanto e la. redeles poderia ser apontado de estų kalbos (Karulis II 1992, 111 (Megiste)). Plg. mais 1 redelės pl., 1 redelis. 2 rdelė sf. (1) 1. ‘grel rėtis, pritaisitado sobre os pés, expkratitos grãos de nukultos javų J, FrnW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Šat), Als, Slnt, Pln, Ms, Lkž, Kl, Trk, ‘įrengimas grūdams išsijoti kuliant KrtnŽ. 2. ‘Meteira de fio J; plg. v.v.ž. rider, riter ‘retas rėtis, sietas‘, redern, reden ‘(miltus) sijoti (MndW III 446); rus. рeдéль, ryt.rus. рéдиль ‘retas rede, sietas de рéдкий ‘retas (Vasmer III 458); liet. raras, la. rts. Plg. 2 redelés, 2 redelis. 1 rdelės sf. pl. (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių balžienai Ps. Plg. 1 redelė. 2 rdelės sf. pl. (1) ‘bigeles rėtis, pritaisito sobre kojos, esckratitos grūdams de nukultų javų rš, FrnW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vgr, Klm. Plg. 2 redelė. 1 rdelis sm. (1) ‘Cargo gardis Krp. Plg. 1 redelė. 2 rdelis sm. (1) 1. ‘grel rėtis, pritaisitado em perjos, eskratitar grūdams de nu- ‘netklas de fios Všk. Plg. 2 redelė. 1 šnýpkė sf. (1) DŽ ‘uostomasis tabakas PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I. Simon, kultų javų’ Lk, Klm, Lkv, Rs, Šv, Kv. 2. ‘pintinė, krežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3. FrnW, ZŠŽ, Šv, Slv, Skr, Gr atendeu de Pr.v. šnîfke ‘uostomasis tabakas (Alm (PrW)); Schnîfchen, v.ž. Schnîfke, Schnüwke m. ‘t. p. (Fr II 304); plg. n.v.a. Schnupftabak. 2 šnypkė sf. ‘sprigtas Q 361 kg de vok. deminutyvo Schnipp ‘sprigtas (Kluge 1957: 671), Pr.v. Schnippschen n. ‘sprigtas į nosį’ (Fr II 305), plg. n.v.a. Schnippchen ‘sprigtelėjimas prštais‘. Artigos Articles 109 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1 šlmistras (šulmistras) sm. KŽ, šùlmistras (1) NdŽ, šumistras (1) NdŽ ‘mokytojas (1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K. Donel, PVG (1728 m.), 166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, rš, BBn FrW, KŽ, Smln, Prk < nv.a. Schulmeister ‘t. p. dialektizmo; plg. Pr.v. šolmister (Alm (PrW)), v.v.ž. scholemester ‘t. p. (MndW IV 111), l. mistrz; plg. dar šilmistras ‘t. p. KŽ, Smln, šiùlmistras (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, FrnW, šuilmistras sm. PVG 101102 (1734 m.), šiùilmistras K, NdŽ, Alm 126, FrnW, KŽ, šolmistras ‘mokytojas Alm 132, FrnW. 2 šūlmistras sm. (1) ‘cordvė kuršių redelui pendurar; rede que se acopla a outro wingno BzF 185 (orig. szùlmystres), KŽ, šulmisris ‘trikampis rede que se encontra a cada kuršių wingno Fr II 321 (orig. szulmisreis); plg. vok. Schulmeister ‘trikampis retklas à cada asasno kuršių tinkle (Fr II 321), v.v.ž. schûl, schule ‘slėptuvė‘, schulle, scholle ‘žvaigždėtoji plekšnė (MndW IV 145, 148), v.v.ž. schulen ‘pasislėpti (MndW IV 147). 1 rota sf. ‘palūkanos, procentai BzF 190, Prk; plg. 1 trasas, 1 tresas. 2 rota sf. 1. ‘senovinis womens headdress brokatinė gėlėta taosta rš; plg. 2 tresas. 3 rota sf. ‘valties lynas KlvD 35, KlpD 10; plg. v.v.ž. trosse ‘lynas, torcido apenas uma vez, e consistiendo apenas de duas ou três verpalas (MndW IV n.nl. tros, n.norv. trosse, n.v.a. Trosse f. ‘stiprus laivo lynas‘; vok. iš pranc. tro616), usse ‘ryšulys (Kluge 2002: 932); la. trasa ‘lynas, trosas < v.v.ž. trosse (Sehwers 1953: 144). Como vemos de exemplos, em liituães falamos turimi e trinariai homonimai. LKŽe todos os três homonimai são apresentados como uma palavra. 1 trsas sm. (2) ‘palūkanos, procenta J; plg. 1 trasa, 1 tresas. 2 trsas sm. 1. ‘guistela de fio de tecido atautada com fiação de ouro ou de prata em roupas ou móveis, galionas BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘senovinis moters head ornament brokatinė gėlėta iosta J, ZŠŽ, Vv, Šk. Plg. 2 tresas. 1 trẽsas sm. (2) K, ppr. pl. trẽsai K I 158, 666, Mit I 46, NdŽ, LV IV 231, FrnW, K, (4) NdŽ, Slv, trèsas Rg ‘palūkanos, procentai L, K, K II 372, Mit I 355, Rdž, prš, Alm 143, FrnŽ (BzF 190) < Prv. trese, treß ‘palūkanos, procentai Alm (PrW), Tressen pl. ‘nauda, procentai, palūkanos (Fr II 411), n.nl. interest, n.šv. interesse, n.v.a. interesse ‘interessos; interesse; procentai de v.lot. interesse ‘nauda (Kluge 2002: 444), lot. Interesse ‘participação; dinheiro, lucro; procentai (Georges DLHW 1386). Plg. mais 1 trasas, 1 trasa, tresos pl. 2 trẽsas sm. ppr. pl. 4) (2, 1. ‘Taustado de fiação de ouro ou de prata (juostelė) em roupas, skrybėlės ou mobles, galion K, JD 1124 b) Homonimas, cujo uma palavra germanizmas, e outro germanizmas, atėjęs (dem. tresùžis), FrnW, ZŠŽ (Snt), Slv, Plv, Vrb, trẽsai pl. Alm 143, FrnW. 2. NIJOLĖ ČEPIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ‘toks anovinis omers cabeça pavilhalo brokatinė gėlėta taosta K, A 1884, 137138, LB 109, Tat, V. Piet, Alm 143, FrnW 1119, Skr. 3. ‘gaidžio taodegos ilga plunksna LV IV 231 < Pr.v. trese, treß ‘juostelė, avvadas (Futtertressen) (Alm 143), n.v.a. Tresse ‘galionas, suostelė, avvadas, apsiuvas de pranc. tresse f. ‘virvė, avvadas‘, que se relaciona com it. treccia ‘(plaukų) kasa; plg. n.nl. tres, n.ang. tress (Kluge 2002: 928); la. trese ‘galionas de vok. (Sehwers 1953: 144). Plg. mais 2 traça, 2 traça. per lenkų kalbą, slavizmas ou outra linguagem palavra: 1 bõnė sf. (2) ‘bokštas J, Mair, Krš, (4) bon Žg < v.v.ž. bone ‘bet alguma pakiza de tablas; câmara sobre aũkšto (MndW I 384); plg. Pr.v. Bohn ‘bet kokia pakyla iz lentų (Ziesemer I 862), n.v.a. Bühne f. ‘pakyla from lentų, scena; escliauto, lubos, galerija, viršutinė namo patalpa; svirnas, daržinė’ (Grimm II 508, 47). Plg. mais 1 bonia. 2 bõnė sf. bon (4) (2), 1. ‘metalinis, molinis poodas C I 801, Q 231 (orig. Bone). 2. ‘ish haystau pintas kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąsotis smaugtu pesco JD 809, J, Šmk. 4.Ck ‘cementinho do anel do poulinho Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia sf. (1) ‘bokštas NS 1181 (dem. bonelis), Trgn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia sf. (1), bonià (4); 1. ‘iš straudų pintas kubilas, bamblė Upn, Ant. 2. ‘ąsotis smacktu pesco Snt. 3. ‘krosnis degutui (kalkėms) degti Lš, Lp. Plg. l. bažuvims (Kluge 2002: 159). nia; rus. бáня ‘pirtis; indas, kupolas, avilys’ (Vasmer I 122); n.nl. beun ‘dėžė 1 bùnta sf. (1) 1. ‘ryšulys, pundulys M; plg. v.v.ž. ‘ buntryšulys, isso que surišta (Sehwers 1953, 21), Pr.v. bunt ‘t. p. (Ziesemer I 871), v.v.a. bunt, n.v.a. Bund n. ‘ryšulys, pacete‘, sietiną com vok. binden ‘rišti; l. bunt. Plg. mais buntas3. 2 bùnta sf. (1) ‘gauja, būrys Mit I 78; plg. n.v.a. Bande ‘gauja, grupo de franc. bande ‘būrys, minia‘, n.v.a. Bund ‘susivienijimas, sąjunga‘, Pr.v. Bund "soderamento, acordo" (C I 409); (v.l.) n.l. ‘ buntryšulys; 15a ligação de itens; sąjunga; maištas ir kt. < v.v.a. bunt, n.v.a. ‘ Bundryšulys; sąjunga; agrupamento, organização; cinzas‘; s.brus. бунmъ ‘maištas; minia; ligaulys (LKPŽ 2016: 249); l. bunt de vok. Bunt (Brückner 1974: 49). 1 kùpelioti, -ioja, -iojo tr. 1. ‘sieti, jungti N 211 (orig. Kuppeloti). 2. ‘topo acima dos cobertos palhais, spaliais e etc., que a chuva nãolytte e o vento nedraskytų Grg, apkùpelioti tr. ‘togo acima das aptaisitar End, Dr. Šių palavras de base é Pr.v. 3 bùntas sm. (1) K, butas (2) ‘ryšulys, kūlys, glėbys, krūva, pėdas PVG 347 (1788), S. Dauk, K I 268, Trg, Šlu, Krtn, Įp, buntukas Trg, buntùkai pl. ‘šiaudų kūliai ant stogo BzF 103, buntkveli Lukas. M. Valanč, Alm 38, Rmč, Btn, Grg, NmŽ, Vvr, dem. buntẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337, Artigos Articles 111 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose kuppeln ‘surišti, sujungti (Fr I 447); plg. v.v.a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen ‘jungti, sujungti‘, n.v.a. kuppeln (Kluge 2002: 548), liet. germ. kùpelė sf. (1) ‘crucizar joias no topo do telhado, que o vento gúbrio nãoudraskytas; žergės, kriogis Dr, Krtn, Grg, pl. kùpeliai BzF 130 (orig. kùpelei) do Pr.v. Koppel ‘suscruciados agraia em um kraigo (gūbrio) de telhado de palha para lhe fixar (Fr I 335). Plg. mais 1 kupeliar. 2 kùpelioti, -ioja, -iojo tr. ‘darzoves kaupti Grg, Šv; provavelmente sietinas com lenkų kupa ‘krūva‘, kopać ‘kasti ou brus. kopa ‘krūva‘. Plg. 2 kupeliar. tr. ‘šiaudinio togo acima de apdėti kupelėmis 1 kupeliuoti, -iuoja, -iavo ‘sieti, jungti’ B 830 (orig. kuppelti), [K], apkùpeliuoti (sukryžiuotai pagaliai) Prk. Plg. 1 cupelioti. 2 kupeliar, -iuoja, -iavo ‘pilną dėti, kaupuoti Skr, Vdžg, Jrb, Trg, Gs. Plg. 2 cupelioti. 1 špònka sf. (1) Žvr, šponká L, KŽ ‘volė, redondo um camštis de madeira aleus barinei zákišti Rtr, J, KŽ, ZŠŽ (Žvr); provavelmente veio de Pr.v. spunt, špunt ‘kaištis, volė (statinės) (Alm 118 (PrW)), v.v.ž. spunt ‘t. p. (MndW IV 349) dialektizmo deminutyvo, talvez per lenkų szponka; plg. vok. dial. spont, n.nl. spon, v.nl. sponde, vėlyv. v.v.a. spunt, n.v.a. Spund ‘volė, kamštis‘; vok. it. de (s)punto, e este de lot. (ex)pūnctum n. ‘tai, que pradurta (Kluge 2002: 872; Grimm XVII 230, 66); la. spude ‘volė (statinei zakišti) de v.ž. spund (Sehwers 1953: 118); l. szpunt ‘kaištis, volė de vok. Spund (Brückner 1974: 555); plg. v.v.ž. spôn ‘skiedra, skala, finos árvore skritulys, skeveldra (MndW IV 338); s.skand. nang. spoon, n.isl. spónn, spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., f., s.fryz. spon, n.šv. spån, n.v.a. Span m. ‘skiedra, skeltinis xakalys, skala, balana; origem da palavra não é clara (Grimm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., v.l., n.l. (dial.) szponka ‘sagutė, segtukas; kabė, sąsaga; caištis madeira, volė e kt. < v.v.a. spân, n.v.a. ‘Espala (LKPŽ 2016: 633). Plg. dar špunka (LKŽe). 2 špònka sf. (1) ‘įspressível metalinė sagutė, imprustas Knv, Lš; plg. s.skand. spng, s.ang. spang, n.v.a. Spange ‘sagtis, sąsaga, sankaba, gnybtas‘, v.v.a. spange, v.nl. spange, s.v.a. spanga, → vok. sp ‘annenįtempti, zammauti; comprimi (Grimm XVI 1875, 62; Kluge 2002: 860); v.v.ž. span n. ‘sagtis, sąsaga (knygos, drabužių e kt. (MndW IV 301); (s.l., v.l.) n.l. (dial). szponka ‘sagutė, segtukas; kabė, sąsaga; caištis madeira, volė e kt. < v.v.a. spân, n.v.a. Span "escala"; n.brus. (dial.) шпóнка ‘sagutė, segtukas, spaudė; medinė marškinių saga; siūlų saga; medinė spraudė, com a qual são reforçadas as lentas‘; n.rus. dial. shpónka ‘užsegimas, sagtis, kabė (LKPŽ 2016: 633); rus. шпóнка ‘skersinis (tvoroje, rogėse)‘, ukr. шпóнъка ‘saga‘, bulg. shpónka ‘užsegimas, saga‘, v.ž. spôn; palavra de origem slavas ou skolinys de vok. Span ‘skiedra‘, v.ž. spôn, ka (LKŽe). v.v.a. spân per lenkų kalbą (Vasmer IV 474–475); ček. sponka. Plg. dar spon- NIJOLĖ ČEPIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII unidade (~26,2 kg); uma unidade monetária, de gr. τάλαντον ‘svarstyklės; mato unidade (~26,2 kg); unidade monetária (LKPŽ 642). Plg. 2 tãlentas. 2 tlentas sm. (1) 1. ‘neporrasti criativamente įgimti gabumai S. Dauk, M, Rtr, KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. Gric, ‘apie didelių gabumų žmogų J. Gruš, Pt, ‘teigiama, ppr. adquirida peculiaridade LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lemtis, destino Sln, LTR (Lš), Krž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Zem, NžR, DS 157 (Rs), Brs, Ms, Šts, Lk, Rt. 4. nj. ‘amatas, ocupação, negócios Strn, Gdr, Str, Pv, Lpl, Prng, Plm. 5. ‘būdas, ferramenta Prng. Plg. (v.) l. talent ‘neįstratas habilidade; Dom de Deus; habilidade de feitinhavoar; sucesso; velhas matas de silabro ou ouro < pranc. talent ‘gebėjimas, sugebėjimas‘, de v.lot. talentum ‘svaras; gabumas, bilimumas, polinkis; desejimas de lot. talentum ‘graikų mato‘, unidade (~26,2 kg); uma unidade monetária, de gr. τάλαντον ‘svarstyklės; mato unidade (~26,2 kg); unidade monetária (LKPŽ 642); brus. (FrnW II 1053) talentos Plg. mais 1 tãlentas. 3. DIRYBINIAI HOMONIMAI Darybiniai homonimai formam-se, quando à semelhante ou idêntica estrutura sonora shaknų adicionando-se idêntico afixas ou quando difere darybos modos. Aqui apresentadas homonimai susformou do fragmento 1 stieg ‘čerpė; malksna e germanismo 2 stieg ‘žuvis dyglė‘. 1 stieg sf. (4) DŽ; Ser 1. ‘čerpė togui dengti Š, NdŽ, MLTE II 336, sp, FrnW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Darinys de stiegėlė; plg. v.v.ž. ‘ tegelčerpė (MndW IV 517), n.v.a. Ziegel ‘čerpė rogui; la. stieelis ‘plyta de v.v.ž. tēgel ‘plyta com acrescentėtu s antes t (Sehwers 1953: 122), lot. tegula. Plg. dar stieglė (LKŽe). W. Smoczyńskis stiegėl ‘čerpė stogui dengti tempo vediniu de liet. stiegti ‘dengti stogą šiaudais (Smoczyński 2008: 603), e E. Fraenkelis skoliniu de latynų kalbos per v.v.ž. tarmę (FrnW). 2 stieg sf. (4) zool. ‘žuvis dyglė (Gasterosteus aculeatus) rš < v.v.ž. stekele ‘maža, dygi peuvis, dyglė (MndW IV 379; FrnW II 900); plg. n.v.a. Stichling m. ‘įvairios pequenos peixes; la. stērķelis ‘maža, dygliuota peixis do v.v.ž. stekele ‘t. p. (Sehwers 1953, 122). Plg. dar stiegis, stegė, stėgis, stėkė, stėkis (LKŽe). Straipsniai / Articles 119 Homonimai lietuvių kalbos žodynuose II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOCŪBO BRODOVSKIO ORDYNO INDEXE Neatskirtų homonimų encontra-se e 2009 m. isleistame J. Brodovskio manuscrípio XVIII século dicodyno Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm III indekse palavras. Em um lizde apresenta-se germanismo gilióti ‘turėti vertę, kainuoti; reikšti, tikti B 548 (orig. Gillóti), B 815, PVG 67 (1715 m., orig. giloti), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5 (ne gillóju ‘netinku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TDr VII 356, giliúoti 1 PvTm 5,11 (orig. gilti), Lex 40a (gillti), Q 213 (orig. Gillti), B 548 (orig. Gillti), 125G (1738 m), 43477 m (179 m), K, K I 572, A3, 1881, 19 StngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, Srj, Plv, Ss got ZŠ (Šk) < Prk. gele ‘ter para ter uma certa valor (Alm (PrW)); plg. n.v.a. ‘ter para valer; válidos; ser laikomam (kuo); ser skirtam (kam)‘, s.s. geldan, n.šv. gälla (Kluge 2002: 343); e lietuviškas palavra gylióti, gyliúoti ‘zylioti, lakstyti, nerimti B 258, 290, 842, 865, 870, orig. Ænig Linnas Stom, Bittes gilloj‘5, wiruj Saule teka; Dacht, Wachs u[nd] das Bree[n] des Lichts (B 258); pikis (pykis) ‘ietis, durtuvas, kirvis com ilgu kotu (ginclas de mar) B 978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, passinholado de Pr.v. Pîk ‘lazda su smailia ferrovi durti, ietis (Fr II 142), pîk ‘ietis (Alm (PrW)), Picke (B 978); plg. v.v.ž. pêk, peke ‘t. p. (MndW III 313), n.šv. pik, n.nl. pick, n.v.a. Pike ‘ietis‘, franc. pique (Kluge 2002: 702), indistintamente de outra palavra, germanismo pikis ‘atlaikinė masė, obtida produzindo degutą, pedres anglies dervą e kt. Lex Q 381 (orig. Pikkis), C I 102, C II 196, 680, Bb Sir 13,1, B 95, 239, 552, 968 (orig. Pikkis. Smalla dégta), R I 107, R II 275, 2 Moz 2,3, M Ž I, M Ž II 368, N 289, K, J, I, Dor (Klp), Alm K. Būg, Sim, FrnW, DŽ, ŠDŽ, ZŠ (Snt, Žlt, 198), KzRŽ, GrVŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, Krš, Gaš, V, V, Grdm, Up, Jnš, J, ‘Tikri Ju, ts, Pr Pr Pr Pr Pr Pr Prv Š. pek, ‘derva (Alm (PrW)), Pech ‘pikis, smala (Lex pick 67, C II 196), v.v.ž. pek, pik ‘t. p. (MndW III 313), n.v.a. Pech n. ‘derva, pikis; šnek. nesėkmė‘; plg. v.v.a. pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis ‘derva de randa ‘renta, ingressos B 912, 1014; plg. v.v.a. rent(e) ‘receitas de percentagens, taxas de juro, n.v.a. Rente, n.šv. ränta, n.nl. rente, s.franc. rente (Kluge 2002: 758); brus. randa ‘aluguema?‘; apresentado juntamente com randa ‘brūkšnys, randas, mėlynė (nuo sumušimo) B 40, sietino su liet. rantas, rantyti (Smoczyński 2007, 499); v.v.ž. pik ‘t. p.’ (Sehwers 1953: 88); 5 Prússia dos lituanos tarmėje nesta palavra i provavelmente foi trumpas, pois depois dele escreve ll. NIJOLĖ ČEPIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII rūtà bot. ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272 (orig. Kikio Ruta), 420 (orig. Paukciu mo rūtà ‘lango vidklas B 999, R II 178, 287, MŽ II Rutos), 999 (orig. Ruta) < brus. ar l. ruta (FrnW), neatskirtas nuo germaniz236, 384, N 452, K I 431, M, FrnW, Kv, Krtn, Trg, Krkl, Pgg < Pr.v. rût ‘lango vidras (Alm (PrW); Fr II 217); plg. v.v.ž. rute ‘rombas, taisyklingas keturkampis, jano vidklas (MndW III 536), vėlyv. v.v.a. rūte, v.nl. rute, n.v.a. Raute "geometrinė figūra"; XIV. a. registada; primê palavra de origem não é claro (Kluge 2002: 747). LKŽe não submetido ix J. Brodovskio dicodino. J. Brodovskis apresentou eles como separados palavras, considerava homonimais, exemplo. : Raute 1 herba Ruta Luc 11,42. 2 vitrum in fenetra Ruta Lango. No entanto, no índice de palavras preparado por Vincento Drotvino eles não estão listados separadamente. urtas sm. (1) ppr. pl. 1. ‘aptvaras, gardas, apluokas B 727 (orig. pl. Urtai, Horten der Schaaf[en] vid. Hürte), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (galvijų) LzŽ; por origem plg. Pr.v. Hŭrde, Hürte ‘aptvaras, gardas (galvijams) (Lex 51a, C I 988; B 727, 733), Horten, Hürte ‘aptvaras (avių) (B 727), Hort ‘pertvara is lentų (kiaulėms), atitverta lugar; cestpšio de forma, longos expungido artika para frutas colher e divinar krosnyje (Fr I 299); v.v.a. hurt, s.v.a. hurt ‘pintas daiktas‘, got. haurds, s.skand. hurd, n.v.a. Hürde ‘aptvaras, žardis, apluokas (Kluge 2002: 428); v.l. urt, (v.l., n.l. hurt) ‘portatyvinė pinučių tvora avių bandai aptverti; kaimenė, banda; oves; cabrys; comércio de urmu; coisas cúva < gaisravietė; arbusto; abundância e v.v.a. hurt ‘avių aptvaras, pinučių tvora‘; n.brus. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė; kt. (LKPŽ 177); n.rus. ‘banda, kaimenė, pulkas per l. hurt de v.v.a. ‘ hurtlaidaras de pintas shakų, vytelių avims nakvoti (Vasmer I 476); a palavra não distinguido do germanismo utas sm. (2) ‘toks dinheiro anuais, igual 1⁄4 talerio, sidabrinė moneta, artas B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp, Rg), srš, K, BS 112, JD 1501, Jn, FrnW, KŽ < Pr.v. Ort, Ortsthaler ‘t. p. (B 962), v.v.ž. ort n., m. ‘vieta, onde se juntavam duas linhas, kampas; topo; quarta mata, moeda e kt. parte (MndW III 238239); plg. s.v.a. ort, v.v.a. ort m., n., s.s. ort m., nl. oort, n.v.a. Ort m., n. ‘viršūnė, smaigalys (ypač armamentos), kampas; quartoedal moedaos; quarta parte do peso (Grimm XIII 1350, 70; PaulW 447); la. uõrts, uõrte ‘artas, moneta (1/4 talerio, mais tarde 30 ar mato; kreiceris (smulki moneta), Ortstaler, Ortsgulden ‘ketvirtadalis talerio’ silabrinių kapeikų)‘ de v.v.ž. ‘ort1/4 talerio, coinos século XVI ou início XVII (Sehwers 1953: 148, 215); (v.l.) n.l. ‘XVIXVIII a. plata urtabro moneta (~ 1⁄4 talerio valores), usada na Europa e kt.; (s.l., v.l.) n.l. ort ‘t. p. < v.v.a., s.v.a. ort ‘moneta ir kt. (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. < urt vok. Örten, Ürten ‘svoris; moeda, quarta parte talerio (Brückner 1974: 595). E. Fraenkelis liet. utas kildina de l. ort, urt (FrnW), W. Smoczyńskis wâga (Grimm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); v.v.ž. wage ‘svarstykles, aparelho para pesarti; local no qual se pesa; corretitude dos Artigos Articles 121 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose taip pat iš l. ort ‘sidabrinė moneta, kaldinta XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL 58, 2008: 57). Plg. dar urta, 1 ortas, orta, artas (LKŽe). v sfóga. (1) NdŽ, vogà sf. (2) KŽ ‘žemės luitas, gabalas C I 56, Q IV B 52 (orig. Gruntas, Woga, vok. Ackerscholle), N 85, [K], LsB 218, LV 492, FrnW, savas palavras, sietinas com liet. vagà‚ arimo griovelis; suverstas terras gūbrys‘ (FrnW II 1271; ALEW II 1271), apresentado junto com outra palavra, germanizmu vóga sf. (1), vogà […]svarstykles, svertuvas[…] BB Jer 32, VlnE 169, Q 22920, Q orig (orig.so woga […]svarstykles auksui sverti‘, vok. Gold=Wage), PVG 442 7 m., B 185 (Wog Balkis, vok. Balke an der Waage), 269 (Swinno Vokga lÿ Swartis, Wo, Ble. 85,Wage), R I 2, R 39 Klim, 180, M IŽ2, MŽ II 520, N [K], M, Alm 148, KŽ, ZŠ (Nm), Kv, Kv, Varn, Slv, Al, Kl, Kl, Kl […] Ryt. Pr.v. wōy ‘svarstyklės (Mitzka 1919: 153), v.v. wog (dažnai Luuterio Biblijoje, Elzaso tarmės rašto paminkluose), ankstyv. n.v.a. woge; plg. dan. ‘tam vog verdadeiro svoris‘, n.šv. våg, norv. vaag, n.nl. waag, vok. Wage, n.v.a. Waage f. homem; perk. liverta; branktas e kt.‘, v.v.a. wāge, s.v.a. wāga, s.s. wāga, s.skand. ‘svoris; prietaisas sverti, svarstyklės; svėrimas; pusiausvyros padėtis, pusiauspesisculares; um certo svoris (prelouso do produtos rūšies) (MndW V 573574); Pr.v. wôg ‘branktas (Alm (PrW), Wage f. ‘branktas (Fr II 452); la. vāga ‘svarstyklės de v.ž. wāge (Sehwers 1953: 152); (s.l., v.l.) n.l. (dial.) waga ‘svarstykles; edifício em que se pesa; svėrimas; traça; importância; quantidade passegada; pesoris ir kt. < v.v.a. ris; sistema de medição de peso; direito a alavancar; svėrimo taxa; balançadores; sala em que se pesa; importância; kabantys pesmenys e kt. (LKPŽ wâge, s.v.a. wâga, n.v.a. Wage ‘svarstyklės; svarmuo; svoris‘; s.brus. вaгa ‘svo672673). Notabetada que J. Brodovskio dicodino Žodžių indekse, III t., savas palavra grovis ‘origįrankis sienom (mūrui) griauti B 902 (Maŭr]brecher Muro growis) juntamente apresenta-se com germanizmu grovas ‘grafas B 599 (orig. Graff Grow‘s), 763, 839, cujo fundamento é Pr.v. Groaf ‘grafas (Riemann II 487), vok. Reino dial. grōf (Grimm VIII 1698, 52), n.v.a. Graf "grafas"; plg. v.v.a. grāve, v.nl. grave, greve, v.v.ž. grave ‘t. p.‘, n.nl. graaf, v.lot. -gravius (Kluge 1957: 266; 2002: 367); l. gróf de vengr. grof (Brückner 1974: 173); essas palavras, claro, não são homonimai. III. LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe) NON PROVEZAM HOMONIMAI Algumas palavras não têm LKŽ e LKŽe (ha só 1 dkis). Do skolinių forma-se não só dvinariais, mas e trinariais homonimai, por exemplo, dkis. 1 dkis e 2 dkis poderiam ser semantíneos homonimai. NIJOLĖ ČEPIENĖ 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 dkis sm. (2) ‘užtiesal (camas, sedênei, cojoms); mitukas cavli para encobrir, gūnia, coberto; danga, zádanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35, Lexa, 901, 974, R I 24, R C I 453, C II 205 (orig. Arkliû Dêkis Pferd=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545, II 98, MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1375 m Norig (decisão), K, ALL BB 34 (NTK), J, Alm 43, KŽ, ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, KrtnŽ, ŠVŽ (ŽMs, Krv, Prlg), Krtn, Kv, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 15, 15, 15, 16, 16, 17, 17, 17, 17, 18 e 19) dekelis N 136, dekùtis KzRŽ, ‘lovatiesė ZŠŽ (Žvr, Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, Krtn, dikis NmŽ < Pr.v. dęk ‘t. p. (Ziesemer II 32; Alm (PrW)); plg. Pr.v. Decke ‘patiesalas, zátiesalas, tapimas (Lex 23; C I 453), v.v.ž. decke ‘t. p. (Sehwers 1953: 26), n.v.a. Decke ‘antklodė; mitukas, gūnia; staltiesė; coberta; revestimento; lubos‘, → vok. decken "dengti"; la. de ‘ķisantklodė, acklotas de v.v.ž. decke (Sehwers 1953: 26). Plg. dar dekė (LKŽe). 2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < Pr.v. Deck ‘namo lubos (Ziesemer II 32); plg. n.v.a. Decke ‘lubos; v.v.a. decke ‘stogas (Grimm II 660, 32), v.nl. dac, dek, n.v.a. n. ‘stogas‘, → Dach vok. decken ‘dengti (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm. ‘(naivo) denis KŽ, dek Dor (Klp) < vok. Deck n. ‘t. p.‘; plg. nl. dek, ang. deck; nyderlandų origem palavra (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm. ‘mokinys, padėjėjas (meistro, pirklio, molūnininko) Lex 77a, B 306, N 257; plg. 1 gizelis. 2 giselis sm. ‘stabdys riestuve, staklių velene, sobre o qual rieguam jetmenos, audeklas (Hemmung am obern Webebaum) N 257. Plg. mais 2 gyzelis; gysalys (LKŽe). 1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, padėjėjas (amatininko, meistro, pirklio, malūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q, 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229, PVG 194 (1748 m.), 5030 m (1806 m.), StngŽ, Drg, N Lkš, Nm, Žvr, Ssr), gìzelis (1) KŽ, 257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, FrnW, KŽ, Vlkv, Ldvn, Pc, Lkš, ZŠŽ (Snt, Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlkv, gilis KlpD 63, prš, Krtndk, dem. gizeliukas KlvD 191, KŽ. 2. scom. ‘nenuorama Ppl < Pr.v. gesęl ‘pameistrys (amatininko); amigo (Alm (PrW)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n.v.a. Geselle ‘vaikinas, pameistrys, (trabajo) amigo‘, v.v.a. geselle; sociatyvinis darinys is vok. Saal ‘salė, patalpa (Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameistrys, meistro ajudėjėjas; comerciante < n.v.a. Geselle ‘pameistrys, (trabalho) amigo; vaikinho; bičiulis (LKPŽ 66). Plg. mais 1 gisel; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2) ‘stabdys viršutiniame riestuve (Hemmung am obern Webebaum) B 570 (orig. was den oberst[en] Baŭm aŭffhält l. Geell. Giélis), N 257, KŽ < Pr.v. Geell ‘t. p. (B 570). Plg. mais 2 giselis. 1 kóka sf. (1) 1. ‘gėdos pulpas N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70. 2. ‘sinal do porto, indicando que o navio pode entrar em […] N 204, [K], KŽ < Pr.v. kôk, kâk m. ‘gėdos stulpas (Fr I 326, Alm (PrW)), Kaack ‘gėdos stulpas, kuolas (C I Artigos Articles 123 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos pulpas (Lex 52a); plg. v.v.ž. kâk ‘gėdos stulkake f., pas’ (MndW II 417); šv. kåk, n.nl. kaak f., dan. kag, ol. kaak, vok. Kak m., vokiečių žemaičių, em parte do meio vokiečių, também Reino tarmės palavra (Grimm XI 47, 65; Fr I 326); la. kãķis ‘gėdos stulpas de v.v.ž. kāk (Sehwers 1953: 186); liet. kuoka. Plg. mais 1 coke. 2 cóka sm. ‘pyragaitis K II 23 (orig. lìnsėmeniū kóka, vok. Leinkuchen), Alm 70, KŽ < Pr.v. kôke ‘t. p. (Alm (PrW)); plg. v.v.ž. m. ‘pyraga kokeitis (MndW II 514), v.nl. kōke, v.ang. cake, s.skand kaka f., n.v.a. Kuchen ‘pyragaitis‘. Talvez palavra de origem romanas; plg. sardų cocca ‘pyragaitis‘, katalonų coca ‘Milchbrot, pyragaitis‘, piet.pranc. coco ‘apvali pão branco, ragaišis (Grimm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. mais 2 cocas. LKŽe num artigo escrevem estas kóka significados: 1. ‘estamudos K II 23. 2. K II 113 ‘gėdos pulpas‘. 3. [K] ‘sinal do porto que o navio pode acadir‘. 4. ‘piliulė (?) TŽ V 250. F. Kuršaičio dicionário (K II 23) tem a significação ‘pyragaitis (linos sementes)‘, mas não ‘ischraudos‘. Palavras kóka, kókas significadome ‘pyragaitis LKŽe não. 1 cócas sm. 1. ‘gėdos pílulas B 985. 2. ‘Vezdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K], KŽ. Plg. 1 koka. 2 cócas sm. ‘pyragaitis KŽ; plg. 2 koka. IŠVADOS Mesmoodai tariamais palavras tornam-se também skoliniai, atėję de várias línguas ou tarmių e fonetiquement supanašėję. Dos skolinių susidarem homonimai, cujas duas palavras são diferentes significados e origem, deveria ser apresentados em separados artigos de diccionários. Um dos homonímicos e múltiiareikšmių palavras de indicação critérios poderia ser não só diferente significância skolinių, mas e origem, diferente palavra base do skolinio. Semantiniai homonimai são próximos múltiiareikšmiams palavras. Eles ocorrem, quando palavras adquirem outros significados, muitas vezes perkeltinas, portanto em dicionários eles muitas vezes não se distinguem. Se a palavra perkeltinė significado veio de outra língua, provavelmente deveria considerá-los homonimais. Pirminê algumas homonímias origem podia ser a mesma, porém mais tarde em diferentes línguas eles assumiram novos significados. Etimologiniai diversosakilmiai homonimai, susdarem devido ao emprésinimosi palavras, cujos ambos são germanizmai, germanizmas e slavizmas, lietuviškas palavra e germanizmas, zafixaroti principalmente Eastern Prūsia raštuose, vocynuose e vakarinėse, pietvakarinėse lietuvių tarmėse. Já nos pôrmuos escritos Lituãos, XVI a. Bretkūno Biblijoje, encontra-se palavras de (šūlmistras, gonkas), que mais tarde tornaram homonimais. Principalmente são dvinarių homonimų, turimi keli e trinariai. NIJOLĖ ČEPIENĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII SUBRUMINIMAI ags. anglosaksų ang. inglês bažn.sl. bažnytinė slavų brus. baltarusių dan. danos dem. deminutyvas dial. dialecto fryz. fryzų germ. germanų got. gotos gr. greikos hibr. hibridas isl. islandų l. lenkų la. latvių liet. lietuvių lot. latynų n. naujoji nl. nyderlandų n.nl. nova nova nyderlandų norv. norvegų n.v.a. nova nova vokiečių aukštaičių ol. olandų orig. originale plg. comparivemos franc. francūzų Pr. Prūsijas praef. praefixum, prédélis Pr.v. Prūsijos vokiečių rus. rusų s. ryt. – rytų senoji sk. skirsnis s.nl. senoji nyderlandų s.s. senoji saksų s.skand. velhoi escandinavos šv. švedų t. p. também v.lot. vidurinė latynų v.nl. vidurina nyderlandų vok. vokiečių v.a. vokiečių s.v.a. – senoji vokiečių aukštaičių aukštaičių v.v. vidurio vokiečių v.v.a. vidurinė vokiečių aukštaičių v. – vidurinė v.v.ž. vidurinė vokiečių žemaičių v.ž. vokiečių žemaičių Outras abreviações são mesmo como no acadêmico dicionário da língua Lituânica e LKŽe. LITERATŪRA E CHALTINIAI ALEW Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. (ALEW). Unter der Leitung von Wolf gang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller, bearbeitet von Rainer Fecht, Anna Helene Feulner, Eugen Hill und Dagmar S. Wodtko. Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Verzeichnisse und Indices. Hamburg: baar Verlag, 2015. Alm Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Kaunas: Šv. Casimiero d-jos livrogynas, [1934]. Alm (PrW): W. Ziesemerio Preussisches Wörterbuch manuscrípio, pelo qual usou K. Alminauskis. Artigos Articles 125 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose Aristotelis 1990: Rinktiniai escritos. Vilnius: Mintis. Brückner Aleksander 1974: Słownik etymologiczny języka polskiego. Warszawa: Wiedza Powszechna. Čepienė Nijolė 1994: Dvibalsio ui kilmė skoliniuose de vokiečių kalbos. Lituvians kalbotyros questões 34, 158161. Čepienė Nijolė 2006: Germanizmai das línguas Lituãs e suas características foneticas. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. DvŽ Dieveniškių šnektos diccionário. 1: AM, aut. L. Grumadienė, D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Vidugiris, 2005; 2: NŽ, aut. D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Alf Terp. dugiris, 2010. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Norwegisch dänisches etymologisches Wörterbuch, 2 Teile, 2 Auflage. Oslo & Bergen: Universitetsforlaget, Heidelberg, 1960. Fr Preussisches Wörterbuch. Ostund Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge von H. Frischbier, 12. Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882. FrnW Litauisches etymologisches Wörterbuch von Ernst Fraenkel 12. Göttingen, Georges 2004: LatinischDeutsch. DeutschLateinisch. Ausführliches 1955–1965. lateinisch-deutsches Handwörterbuch, Kleines deutsch-lateinisches Handwörterbuch von Karl (Literatura alemã-latina de origem alemã) Ernst Georges. Faksimile und Volltext. Zweite, erweiterte Ausgabe. Directmedia. Berlin. Grimm 2004: Der digitale Grimm. Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. Elektronische Ausgabe der Erstbearbeitung. (Edição eletrónica da primeira revisão). Zweitausendeins. Jakaitienė Evalda 1980: Lexikologia da língua Lituânica. Vilnius: Mokslas. Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas instituto de publicação. Karulis Konstantins 1992: Latviešu etimoloijas vārdnca 12. Rga: Avots. Friedrich Kluge 1957, 2002: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 17 Auflage. Berlin: Walter de Gruyter & Co, 1957; Etymologisches Wörterbuch der, deutschen Sprache 24 Auflage, Berlin New York: Walter de Gruyter, 2002 /. KrtnŽ Aleksandravičius Juozas. Cretingos tarmínho diccionário. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2011. KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnektos diccionário 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. NIJOLĖ ČEPIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Lasch Agathe 1914: Mittelniederdeutsche Grammatik. Halle a. S.: Verlag von Max Niemeyer. LKA I 1977 Atlás da língua Lituânica. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ Kregždys Rolandas. Línguas Lituãs polonismos diccionário. Vilnius: Instituto da língua Lituânica, 2016. LKŽ Dicionário da língua Lituânica 12. Vilnius: Mintis, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015. tybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Mintis, Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19951996; 1819. Vilnius: Mokslo e enciclopedijas publicação instituto, LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120, 19412002, 1997–1999. variante eletrônico, redactorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Jolkauskas, Vitanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atualizada versão, 2008). acesso na internet: http://www.lkz.lt. LLICh Chrestomatija da história da literatura Lituânica. Feodalismo epocha, red. K. Korsakas e J. Lebedys. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. LzŽ Petrauskas Jonas, Vidugiris Aloyzas. Lazūnų tarmės diccionario. Vilnius: Mokslas, Mikelionytė Rita 2016: Lituvias línguas reais homonimų semantines estruturas mudanças. Internacional Científicas 23-a 1985. Conferências Jono Jablonskio Reikšmė em linguagem e cultura teses. Vilnius, 2016 m. setembro 2324 d., 13. bben, 16. Photomechanischer Neudruck. Münster in Westf. : Aschendorffsche Verlagsbuchhandlung, 18751881. MndW – Mittelniederdeutsches Wörterbuch von Dr. Karl Schiller und Dr. August LüNatau Otto 1937: Mundart und Siedelung im nordöstlichen Ostpreußen. Königsberg (Pr) und Berlin W. 35: Ost-Europa Verlag. Palionis Jonas 1985: Linhos ciência origmenys. Vilnius: Mokslas. Paul Hermann 1956: Deutsche Grammatik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deutsches Wörterbuch von Hermann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeyer Verlag, 1961. Prellwitz Walther 1891: Die deutschen Lehnwörter im Preussischen und Lautlehre der deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. Walther Prellwitz. Göttingen: Vandenhoek & Ruprecht‘s Verlag. Artigos Articles 127 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose PVG Gromatos do poder prūsia, pagraudenimai e apsakymai Lituviams valstiečiams, sud. P. Pakarklis. Vilnius, 1960. Riemann Erhard 19812000: Preussisches Wörterbuch. Deutsche Mundarten Ostund Westpreußens, Band 2, herausgegeben von Erhard Riemann, Band 34, hrsg. von Ulrich Tolksdorf, Band 56, hrsg. von Reinhard Goltz, Neumünster: Karl Wachholtz Verlag. Johannes Sehwers 1953: Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich über den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin: in Kommission bei Otto Harrassowitz Wiesbaden. Skardžius Pranas 1931: Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. Kaunas: Akc. Spindulio b-vės imprustuvė. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: Uniwersytet Wileński, wydział filologiczny. wskiego. Część I. Acta linguistica Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika etymologicznego języka litelithuanica 58, 53151. ŠVŽ Birutė Vanagienė. Verboynho dos terras do norte ocidentais. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos 1: AO; 2: PŽ. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2014. Urbutis Vincas 1955: Líquicos da língua Lituânica homonímos dos modos de suscitação. Filologia ciências candidato dissertação. Universidade de Vilniaus. Vasmer Max 19861987: Étumologucheckuy clovapь pycckogo língua 14. Mockva: Ppogpecc. Ziesemer Walther 1975: Preussisches Wörterbuch. Sprache und Volkstum Nordostdeutschlands 1: AC; 2: DFi. Herausgegeben von Ludwig Erich Schmitt. Hildesheim New York: Georg Olms Verlag. ZŠŽ Zanavykų šnektos diccionário 1: Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 2: Mokslo e enciklopedijų leidybos centras, 2004; 3: Mokslo e enciklopedijų leidybos centras, 2006. ZtŽ Vidugiris Aloyzas 1998: Zietelos šnektos vocynas. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidybos institutas.