S aipsniai / A icles 103
NIJOLĖ ČEPIENĖ
li auischen Sp achins i u
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen:
Leksikologie, skoliniai, Leksikog aphija, E imologie, Sp achegeschich e, aš ija.
HOMIMAI LIETUVI
KALBOS WODYNUOSE
Homonyms in he Dic iona ies o he
Li huanian Language
ANOTATIUM
S aipsnyje behandeln li auischen Sp achen Wodyne (LKŽ, LKŽe), Jokūbo B odo skio Wodyne
esan ys haup sächlich e imologiniai homonimai, au ge e en wegen Wö ze s K edi inimosi
aus ande en Sp achen, die Wodynoa ikeln nich o ges ell we den als homonimai. Einige
K edi ige supanašėja mi li auens alb e liegendem Wo zu, be eilig ein ande es Bedeu ung,
jedoch die Wö e sind un e schiedliche U sp ungs und Bedeu ungen, dahe no wendig sie
in sepa a en A ikeln zu sch eiben. 2009 m. ausgegebenen Jokūbo B odo skios Handsch i s
XVIII a. Wodyno Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum III Wo zeugen
indekse auch sind nea ski e homonimų. S aipsnyje e olg ama neue homonimų,
nesančių LKŽ, LKŽe. ESMINIAI WODŽIAI: leksikos homonimai, ge manizmai, Ry ų P ūsijas
wodynai, leksikog a ija.
ANNOTATION
The a icle analyses he p edominan ly e ymological homonyms ound in The Dic iona y o
he Li huanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas B odo skis Dic iona y, which o igina ed
due o he bo owing o wo ds om o he languages and which a e no p esen ed as
homonyms in he dic iona y en ies. Ce ain bo owings become simila o he wo d in
Li huanian ha ing a di e en meaning, bu hese wo ds ha e a di e en o igin and meaning
and should he e o e appea in di e en en ies. The index o Jokūbas B odo skis 18 h
cen u y manusc ip dic iona y Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum
III published in 2009 also con ains unsepa a ed homonyms. The a icle p o ides new
homonyms no a ailable in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Ge manisms, Eas
P ussian dic iona ies, lexicog aphy.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ĮVADAS
Al e g ieikų Philosoph A is o eles in seinen Ka ego ijās e s e e wähn e
homonimo Te min. E sch eib : Einwn e žiais (homōnyma) we den jene Dinge
genann , die den gleichen Namen haben, und denselben Namen im Wesen lichen
en sp echende De ini ion un e schiedliches (A is o el 1990: 5). de li auischen
U bu is ilologijos mokslų kandida o dise acijoje Lie u ių kalbos leksikos homo-
Sp ache homonimus y ė Vincas nimų e se zungsweise, 1955 m., 251 p. Die
De ini ionen homonimų lie u ių kalbininkų sind diese: Leksikos homonimai sind
41; Jakai ienė 2005, 257); homonimai (g . homós ‘ as pa s, ienodas’ i ónoma
gleiche maßen aussp achende Wo e (U bu is 1955: ‘ a das‘) sind Wö e , die
haben die gleiche phone ische Ausd ucksweise und öllig un e schiedliche
Bedeu ungen (Jakai ienė 1980: 42); das sind Wö e , die besi zen gleiches
Klangs uk u en, abe un e schiedliche leksische Bedeu ung (Palionis 1985: 182).
li auische sp ach a sächliche homonimų a oseną und seman ischen
S uk u en Ve ände ungen y ė Ri a Mikeliony ė (Mikeliony ė 2016: 13). Dahe
homonimai sind gleiche maßen sagende Wö e , esan ys un e schiedliche
Bedeu ungen, Bedeu ungen und o un e schiedliche U sp ünge. Auße dem sind
nich alle Wö e , die haenden un e schiedliche Bedeu ung, homonimai. Ech en
Homonimais gel en Wö e , de en alle g amma ischen Fo men phone isch
übe eins immen. Homonimai en s ehen: 1) wegen phe ischen Sp achsys ems
wechseln (e imologische, his o ische); 2) wegen neue Wo dai s (da ebiniai); 3)
wegen seman ischen Wö e n Ve ände ungen, Wö e n Bedeu ungen
En e nung (seman ische); 4) wegen Wö e lendung aus ande en Sp achen.
Skoliniai, angekommenen aus e schiedenen Sp achen ode a nissen, pass sich
an die li auischen Sp ache phone ika und g amma ikos dėsnių, deshalb
supanašėja mi li auischen sp achbiehendem Wo zu, de einen andokiem
Bedeu ung habe. Nach de S amm homonime we den in einakilmium (homogeninius)
und e schiedenakilmium (he e ogeninius) un e eil . Homonime nach ih en
En s ehungsweisen un e eilen sich in d ei Typen: E imologischen (1, 4),
mis žodis. Pe ilgą laiką žodžio eikšmės gali a siski i, uome a si anda keli
Ve yblichen (2) und seman ischen (3). Homonimie und Polisemiep oblemen zu
un e suchen gil komponen inische Wo analyse, dis ibu ioncinė analyse, de i acinės analysis Me hode (Jakai ienė 1980: 4248). Zusammenwo e Homonymie und Polisemie sind e bunden. Wenn meh ia eikšmis Wo ha gemeinsame e imologische Šaknį, dann is e nich homonimas, abe ielia eikšžodžiai. Homonimai en s eh und wegen me apho ischen Wo konsums, wenn Wö e acqui ie en pe kel ine Bedeu ungen.
Das Ziel dieses A ikels is zu geben LKŽ, LKŽe, Jokūbo B odo skies Wodyno III
omo Wo e indekse beme kė us homonimus, die in den e wähn en A bei en
nich als homonimais gel en. Au gabe: anzuzeigen nich nu Wö e n
Bedeu ungen, abe und, basie end his o ischem e gleichamuendem, phe iniu,
ande en ilologischen Me hodenis, auszuaiškin i homonimų He kun ,
besonde s skolinių. Remiamasi e imologischen Wodynais, neuen A bei enis
A ikeln A icles 105 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
skolinių U sp ungs agen. eche chie we den skolinių pama iniai Wö e ,
aus denen sie en s anden, angegeben wi d pi minė Wö ze s He kun . Homonimų auseškinimas is wich ig leksikog aphije, wo yne Sch i .
I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI
KALBOS WORDYNE (LKŽ, LKŽe)
Pas ebe e , dass LKŽ, LKŽe einige Homonimai angegeben we den in einem
Wö de a ikel. Homonimus, die sind un e schiedliche He kun und
Bedeu ungen, no wendig zu ennen. Dahe we den im A ikel behandel
li auische Sp ache Wodyne (LKŽ und LKŽe), J. B odo skio Wodyne dieses
leksiniai homonimai, a si adę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų.
S aipsnyje pa eikiama žodžių nuo odų iš Jono B e kūno Biblijos, P ūsijos žo-
A ikels au o es beme ke en nepažymě , nich ski i dynų und a mių, lebosios
Sp achen, de en gib keine li auische Sp ache Wodyne. Meh hei en homonimų
beide Wö e kamen aus ge manischen Sp achen, einige susida ė aus li auischem
Wo und ge manismus, li auischem Wo und sla ismus, ein aus li auischem Wo und hib ido, ein aus ge manismus und u kischen, o o ių sp achwo .
1. E imOLOGIAI HOMONIMAI
Die meis en hie behandel en e imologischen Homonimen suscha ä du ch
Wo le nungen aus ge manischen Sp achen, haup sächlich Oos en P ūsijas okiečių
dialek ü; beide ih e Wo e sind ge manizmai. Ein Teil da on kam in li auischen Sp ache
du ch sla ų, ande es Sp abas. Homonimas 1 ū à ‘ amzdis; amzdžio o men De aile
und k . is okiechs un e aichs U sp ungs Wo , und 2 ū à ‘ o medis (šilkmedis) is
u kų, o o ių U sp ungs Wo . Keli homonimai susida ė aus li awiško Wo und
ge manismus. Ein en s and aus zwei li auischen Wö e n wegen phe inische
Ve ände ung. In diesem A ikel o ges ell en Homonime sind nich nu
pama inių žodžių. Daugiausia homonimų andama a mėse i aš uose, Ry ų
un e schiedliche Bedeu ungen, abe auch ges äb aus e schiedenen P üsischen
Wö e büche n on XIX a. XVII a. susida ė 1 š ã as zool. ‘čiu lys; u inė k egždė und 2
š ã as ‘žiu kėnas; 1 šinà ‘ a lankis, a o apkaus as und 2 šinà ‘meldas, nend ė‘, XVIII.
1 šnýpkė ‘uos omasis abakas und 2 šnýpkė ‘sp ig as‘. a) Beide Wö e sind Skoliniai,
ge manizmai: 1 kas sm. (4) ‘į ankis kaup i N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, K č, Vn; geliehen aus
P ūsisches Vokiečių hâk ‘ki iklis, kaup ukas (Alm (P W)), Hacke ‘į ankis g olėms
auskapo i, kaplys, kaup ukas‘; plg. . .a. hacke, n. .a. Hacke . ‘ki iklis,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kaup ukas (R II 187, 214), sie iną mi
ok. hacken ‘ki s i, kapo i; kapliuo i, kaup i (Kluge 2002: 381);
2 kas sm. (4) ‘užu ėkis, za akis A 1885, 111; wegen U sp ungs plg. P . .ž. Hake
(a=å) m. ‘iškyšulys, ho nas; ilgau a sekluma, die on k an o auskyšuliu bis
įlankos‘, ol. hoek (F I 267), . .ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis ( ie a); ho nas,
auskyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, ne ija‘, sch . huk,
no . dial. Huck ‘zemės iškyšulys (Falk I 427), š . Hō a mėsek ‘kampas,
ausgikišimas, auskyšulys‘, n. .a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); . .ž.
hage, age ‘smaigalys (MndW II 173); lo . acus . ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. da
okas1, zaokis.
1 bliózė s . (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Sn ), Vlkš. 2. ‘maišelis abakui, makas J, JD
1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Sn , Nm, Ss , Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga peniginė,
schließend zaszukama zwei gewick en agučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Pl . 5.
sc o um ZŠŽ (Ss ). 6. menk. ‘s ėb u ė, eidas, bu na’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘p as a,
nich ikusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Ry ų P . . blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Zieseme
630 I); plg. n. .a. Blase . ‘pūslė‘, . .a. blāse, s. .a. blāsa ., n.nl. blaas; → ok.
blasen ‘pūs i (Kluge 2002: 129); . .ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); e iška)
2 bliózė s . (1) ‘liemenė’ Kl , M j; dėl kilmės plg. n. .a. Bluse . ‘palaidinė (mo-
aus anc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. Blouse; mögliche weise anc. Wo kam
on ühi . omanų *bullosa ‘ u uliškas als pašípiamas wals iečių kleides Name
(ode sie inas mi bulla = pulla ‘gedulo ūbas (Kluge 2002: 135); n.l. bluza ‘ i šu inė
F auen palaidinė (pp . a bei s d abužis) < p anc. blouse ‘palaidinė; langgas
pla us d abužis und k .‘, aus .lo . pelusia ‘d abužis aus Peluzijas
(Ägyp ens S ad ) (LKPŽ 2016: 236237).
1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pin inė duonkepei, enamen, daigynui deng i, ojem
schwos i i und k . B ž. 2. ‘kep as paplo is (?) LV I 311; wegen U sp ungs plg.
‘pin as daik as‘, . .ž. lake ‘ iskas, kas nupin a iš šakų, pin as daik as’ (Mn-
.ž. lāk dW V 265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis en s and aus .ž. lāk
‘pin as daik as, džio ykla (Sehwe s 1953: 1314); go . lah a ‘(haukų) kasa; → ok.
lech en ‘pin i (Kluge 2002: 299); n. .a. Flech we k ‘pin as daik as‘. Midu inėje
okiečių žemaičių a mėje (w) wu de in b (MndW V 188) geände ; 2 blõkis sm.
‘dėmė (d abužių, kö pe ) TP 1881, 12, Klp < P . . Plack ‘ . p. (F II 151); plg. . .ž.
lacke, lecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), . .a. placke, .nl.
plac(ke), n. .a. Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n. .a.
Fleck ‘dėmė‘. Tiu ingens und südliche saksische Te mungen p iebalsiai p und b wa
olls ändig zu apę (P ellwi z 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. da blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma in de
Fluss, nuslūgus zu Wasse , e lanzende salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės a šaka ü
seklumos, ü oko J; da inys aus okas und lie . p ae . ü -. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė d abužyje Akm,
Lž, K n < ok. Fleck ‘dėmė‘.
A ikeln A icles 107 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 klùmpė s . (1) 1. ‘aus dem Baum ausgehup u e Au u ; ku pė mi mediniu padu R
II 209, MŽ II 279, K. Donel, N 220, K, BsM I 47, Kl D 107, Žem, P. C i , A. Vien, A. Vencl,
Alm 69, F nW, ZŠŽ (G š, Sn , Ss , Sl ), KzR, VŽ , Eiš, M j, K , Dkš, Pnd, Gs. 2.
menk. leisoko Ve hal enes mo e s p a a džia ing š. aus klùmpien ausk is i,
ausp s i ‘labai nuche g i, apsi g i Pj , ‘pasige i Gs; klub ausmpių es
‚en lassen on den bese z en Au gaben ZŠŽ (Šk); ‚s eng is nugalė i, p i eik i
ZŠŽ (G š); ‚us (apie s aigųjį gė imą) ZŠŽ (G š); in klùmpę su a i i ‘schaes i,
p i eik i ginčuose Tl; aus klùmpien auszulegen, übe se z ‘užmuš i, Mo di i V n,
Pg; klùmpes suneš i ‘zuschuok i Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis, pažmonys,
suėjimas, pasišokimas, aka ojimas ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlk ; klúmpes sumès
‘susi uok i ZŠŽ (B ); klúmpes zamès au aũkš o ‘mi i ZŠŽ (B ) < P . . Klumpe
m., . ‘holinis Schu z, ausd ož aus einem S ückalo (F I 383), . .ž. klumpe, klompe
‘mediniai ba ai (MndW II 493); .nl. clompe; n. .a. Klumpe XVI a. en s and aus .ž.
(Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai ba ai aus .ž. klumpen ‘ . p. (Sehwe s
1953: 52), la. klumbas pl. ; l. kłumpie; ‘bul ė [K], Alm 69 < n. .a. G undbi ne ‘bul ė
2 klùmpė s . (1) bo . ‘ okios ūšies bu okas’ LC 1884, 14; → klumbė ė s . (1)
a minės Fo men (Alm 69; und . .a. bi (e), n. .a. Bi ne ‘k iaušė (Kluge 2002: 126). 1
G imm IX 761, 57); plg. P . . Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, g ums as’
mda as sm. (3b) K ‘skys as mu as K. Donel, V. Myk-Pu , Alm 83, F nW; plg. P . .
Modde m. ‘pu ėsiai, pelėsiai, dumblas, mau s; Schmu z; pelkė, liūnas, klampynė,
s aßen mu as (F II 68), . .ž. modde ‘pelėsiai, dumblas, mau s (MndW III 106);
n. .a. Mode m. ‘pelėsiai, pu ėsiai, plėkai‘, ėly . . .a. mode aus . .ž. ; nl.
modde , mode ; zue s ge es ig im ie zehn en Jah hunde
mi elwissenscha lichen a mese in de Bedeu ung ‘pu ėsiai, pelėsiai,
mu as‘, spä e ‘pelkė, liūnas; glei ės, mu as (ga ėse) (G imm XII 2442, 68;
Kluge 2002: 626); la. a m. mãda as ‘pu as (Ka ulis I 556557). Kazimie as Būga
mãda as ‘skys as pu as häl li auischsku Wo hu und e binde mi la ių
madē e (Alm 83; F nW I 394). 2 mda as sm. (3b) K, BŽ 464 menk. b ad A bei K. Donel,
Alm 83, F nW; plg. P . . Madde ei ‘ne equilungs beschä igung, badas, schlech e
a bei (F II 44), madde n ‘di b i, machen habenin am Rech e; zu e suchen, zu
e suchen, schlech mi jemandem umzugehen (daik u, eikalu); ladhai a bei en
(F II 43); la. made e ‘komplikuo as, painus eikalas aus .ž. madde ije ‘ne ikęs
A bei sme hode; olkinimas, kankynė, schlech e A bei ‘; la. made ê ‘da y i
So pesčių di bend, ko s nehmen nich nach K a es < .ž. madde n ‘lė ai, uščiai
da buo is, knibinė i (Sehwe s
1953: 75).
1 p ýskis (1) ‘uos omojo abako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < P . .
p îske ‘žiupsnelis (Alm (P W)); plg. n. .a. P ise žiupsnelis uos omojo abako
(diese Bedeu ung ha es sei XVIII a.; XVI a. Bedeu ung: ‘g obis, plėšiko,
pi a o ge aub es Schi s‘), s usį on anc. p ise ‘g obis, laimikis‘, de is

NIJOLĖ ČEPIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
eiksmažodinis abs ak es aus anc. p end e ‘im i, čiup i‘, aus lo .
p ehende e; n.nl. P eis, n.ang. p ize, n.š . (Kluge 2002: 7 p is21). 2 p ýskis (1)
‘apšildames ki zel laschol an k osnies ZŠŽ, B , Bg ; plg. p ckis ‘mū iukas bei
k osnies Igl, p ìcas (2) ‘mū iukas bei k osnies ZŠŽ (Lkč), Šn, K ok, K , Pun, P n,
dem. p icùkas M j, p ìčius ‘na ai, gul ai K II 115, Alm 104; diesen Wö e n
G unda is n. .a. P i sche ‘Liegungspla z, G o en und au ihnen Lage de
Len os a mybė; skolinys sie inas mi ok. B e ‘len a (Kluge 2002: 721), P . .
P i sche ‘(ka ei ių) gul ai (F II 181). 1 delė s . (1), ėdelė F nW 1. pp . pl. ‘ ežimo
ga dis Vaižg, Škn, Jnš, K p, Pkl, ‘ aikiškos lo elės šonas Vkš. 2. ‘ėdžios Vaižg (ž.).
3. ‘ aikiška lo elė mi ske sinukų šonais š, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘Kühlės g o elės ŠVŽŽ
(K a, S , Vbl) < .ž. eddel ‘ga dis (F nW); plg. . .ž. ledde ‘ ežimo ga dis, ladėčių
o mas wagings schonas‘. Wegen wechs üm . .ž. l wechsel häu ig mi Ge uch
(i n) (MndW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n. .a. Lei e ‘lipynė, kopėčios‘, . .a.
lei e (e), s. yz. hladde , hlede ; → ok. e b. lehnen ‘a em i (Kluge 2002: 569); la.
edele, edeles ‘ėdžios < .ž., . .ž. eddel ‘ . p. (Vasme III 458; Ka ulis II 1992, 111);
ande e Meinung es . eddel ‘ . p. aus ino-ug ų, dahe und la. edeles könn e sich
aus es ische Sp ache beso gen (Ka ulis II 1992, 111 (Megis e)). Plg.
noch 1 edelės pl., 1 edelis.
2 delė s . (1) 1. ‘g oße ė is, p i aisi au den Beigen, ausk a ig Ge eide aus
nukul de Ja J, F nW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Ša ), Als, Sln , Pln, Ms, Lkž, Kl, T k,
‘į engimas Ge eide auszusijo en kulian K nŽ. 2. ‚Ne z aus Kabel J; plg. . .ž.
ide , i e ‘ e as ė is, sie as‘, ede n, eden ‘(mil us) sijo i (MndW III 446); us.
рeдéль, y . us. рéдиль ‘ e as ne klas, sie as aus рéдкий ‘ e as (Vasme III 458);
lie . e as, la. s. Plg. 2 edelės, 2 edelis. 1 delės s . pl. (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2.
‘akėčių balžienai Ps. Plg. 1 edelė. 2 delės s . pl. (1) ‘g oße ė is, p i aisy as au
kojien, ausk a y i g üdam aus nukul ų ja ų š, F nW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš,
Vg , Klm. Plg. 2 edelė. 1 delis sm. (1) ‚ ah imo ga dis K p. Plg. 1 edelė. 2 delis sm.
(1) 1. ‘g oßes ė is, p i aisi e au Beigen, ausk a y i g üdam aus nu- ‘ne klas aus
wi os Všk. Plg. 2 edelė. 1 šnýpkė s . (1) DŽ ‘uos omasis abakas PVG 315 (1775 m.),
kul ų ja ų’ Lk, Klm, Lk , Rs, Š , K . 2. ‘pin inė, k ežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3.
NdŽ, I. Simon, F nW, ZŠŽ, Š , Sl , Sk , G kam aus P . . šnî ke ‘uos omasis abakas
(Alm (P W)); Schnî chen, .ž. Schnî ke, Schnüwke m. ‘ . p. (F II 304); plg. n. .a.
Schnup abak.
2 šnypkė s . ‘sp ig as Q 361 kilo aus ok. deminu y o Schnipp ‘sp ig as (Kluge
1957: 671), P . . Schnippschen n. ‘sp ig as į nosį’ (F II 305), plg. n. .a. Sch-
nippchen ‘sp ig eligung inge ais‘.
A ikeln A icles 109 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 šlmis as (šulmis as) sm. KŽ, šùlmis as (1) NdŽ, šumis as (1) NdŽ ‘moky ojas
(1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K. Donel, PVG (17928 m.),
166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, š,
BBn F W, KŽ, Smln, P k < n .a. Schulmeis e ‘ . p. dialek izmo; plg. P . . šolmis e
(Alm (P W)), . .ž. scholemes e ‘ . p. (MndW IV 111), l. mis z; plg. da šilmis as ‘ .
p. KŽ, Smln, šiùlmis as (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, F nW, šuilmis as sm. PVG
101102 (1734 m.), šiùilmis as K, NdŽ, Alm 126, F nW, KŽ, šolmis as ‘moky ojas Alm
132, F nW. 2 šūlmis as sm. (1) ‘R ė ku šių ne lui au hängen; ne z, das angekoppel
wi d zu einem ande en Ne zwingno BzF 185 (o ig. szùlmys es), KŽ, šulmis is
‘ ikampis ne z, das an jedem ku šių Ne zwingno F II 321 (o ig. szulmis eis) lieg ;
plg. ok. Schulmeis e ‘ ikampis ne klas bei jedem wingno ku šių ne le (F II
321), . .ž. schûl, schule ‘slėp u ė‘, schulle, scholle ‘ž aigždė oji plekšnė (MndW IV
145, 148), . .ž. schulen ‘pasislėp i (MndW IV 147). 1 S ecke s . ‘palūkanos, p ozen
BzF 190, P k; plg. 1 asas, 1 esas. 2 S ecke s . 1. ‘seno inis womens
Kop schmuck b oka inė gėlė a leos a š; plg. 2 esas.
3 S ecke s . ‘ al ies lynas Kl D 35, KlpD 10; plg. . .ž. osse ‘lynas, geknock
nu einmal, und kossie end nu aus zwei ode d ei e palen (MndW IV 616),
n.nl. os, n.no . osse, n. .a. T osse . ‘s ip us lai o lynas‘; ok. iš p anc. o-
usse ‘ yšulys (Kluge 2002: 932); la. asa ‘lynas, osas < . .ž. osse
(Sehwe s 1953: 144).
Wie sehen wi aus Beispielen, li auischen Sp ach in u imi und ina iai homonimai.
LKŽe alle d ei homonimai we den als ein Wo o ges ell . 1 sas sm. (2)
‘palūkanos, p ozen J; plg. 1 asa, 1 esas. 2 sas sm. 1. ‘gulsen lichen ode
silbe nischen Flossen a aus en Gewekloehwade (juos elė) au Kleidungs ode
Möbels, galionas BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘seno inis mo e s Kop schmuck b oka inė
gėlė a leos a J, ZŠŽ, V , Šk. Plg.
2 esas.
1 ẽsas sm. (2) K, pp . pl. ẽsai K I 158, 666, Mi I 46, NdŽ, LV IV 231, F nW,
K, (4) NdŽ, Sl , èsas Rg ‘palūkanos, p ocen ai L, K, K II 372, Mi I 355, RdŽ, p š, Alm
143, F nŽ (BzF 190) < P . . ese, eß ‘palūkanos, p ocen ai Alm (P W), T essen pl.
‘nauda, p ocen ai, palūkanos (F II 411), n.nl. in e es , n.š . In e esse, n. .a.
In e esse ‚in e es; In e esse; p ocen ai aus .lo . in e esse ‘nauda (Kluge 2002:
444), lo . In e esse ‚be eiligung; geld, gewinn; p ocen ai (Geo ges DLHW 1386). Plg.
noch 1 asas, 1 asa, esos pl. 2 ẽsas sm. pp . pl. (2, 4) 1. ‘golden lichen ode
silbe nischen Flossen a aus en Gewebeklümme (juos elė) au Kleidungs,
sk ybėlės ode Möbels, galion K, JD 1124 b) Homonimai, de en eines Wo es
(dem. esùžis), F nW, ZŠŽ (Sn ), Sl , Pl , V b, ẽsai pl. Alm 143, F nW. 2.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
‘ oks ano inis wome s kop schaumschal b oka inė gėlė a leos a K, A 1884,
137138, LB 109, Ta , V. Pie , Alm 143, F nW 1119, Sk . 3. ‘gaidžio aodegos ilga
plunksna LV IV 231 < P . . ese, eß ‘juos elė, ap adas (Fu e essen) (Alm
143), n. .a. T esse galionas, juos elė, um adas, apsiu as aus anc. esse .
‘ i ė, um adas‘, de mi i . eccia ‘(laukų) kasa e bunden wi d; plg. n.nl. es,
n.ang. ess (Kluge 2002: 928); la. ese ‘galionas aus ok. (Sehwe s 1953: 144).
Plg. noch 2 T asa, 2 T asa.
ge manizmas, und ande es ge manizmas, a ėjęs pe lenkų kalbą, sla izmas ode
ande e Sp ache Wo : 1 bõnė s . (2) ‘bokš as J, Mai , K š, (4) bon Žg < . .ž. bone
‘be welche pakel aus len en; Raum au aũkš o (MndW I 384); plg. P . . Bohn ‘be
welche pakyla aus len en (Zieseme I 862), n. .a. Bühne . ‘pakyla aus len en, scena;
skliau ,
lubos, gale ija, i šu inė namo pa alpa; s i nas, da žinė’ (G imm II 508, 47).
Plg. noch 1 bonia.
2 bõnė s . bon (4) (2), 1. ‘me alinis, molinis po odas C I 801, Q 231 (o ig. Bone). 2.
‘isch S ädų pin as kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąso is smaug u hallu JD 809, J,
Šmk. 4.Ck ‘cemen inische Schulinie ing Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia s . (1) ‘bokš as
NS 1181 (dem. bonelis), T gn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia s . (1), bonià (4); 1.
‘isch S ädų pin as kubilas, bamblė Upn, An . 2. ‘ąso is smack u halsi Sn . 3.
‘k osnis degu ui (kalkėms) deg i Lš, Lp. Plg. l. bažu ims (Kluge 2002: 159).
nia; us. бáня ‘pi is; indas, kupolas, a ilys’ (Vasme I 122); n.nl. beun ‘dėžė
1 bùn a s . (1) 1. ‘ yšulys, pundulys M; plg. . .ž. ‘ bun yšulys, das, was su iš a (Sehwe s
1953, 21), P . . bun ‘ . p. (Zieseme I 871), . .a. bun , n. .a. Bund n. ‘ yšulys, Pake ‘, sie iną
mi ok. binden iš i; l. bun . Plg. da bun as3. 2 bùn a s . (1) ‘gauja, bū ys Mi I 78; plg. n. .a.
Bande ‘gauja, G uppe aus anc. bande ‘bū ys, minia‘, n. .a. Bund ‘zusi ienijimas,
sąjunga‘, P . . Bund sude assung, Ve einba ung (C I 409); ( .l.) n.l. ‘ bun yšulys; 15-e
Gegens andskleidung; sąjunga; maiš as i k . . .a. bun , n. .a. ‘ Bund yšulys; sąjunga;
e knüp ung, O ganisa ion; Gü žas‘; s.b us. бунmъ ‘maiš as; meine; e bindulys (LKPŽ 2016:
249); l. bun aus ok. Bun (B ückne 1974: 49). 1 kùpelio i, -ioja, -iojo . 1. ‘sie i, e bind i N
211 (o ig. Kuppelo i). 2. ‘Rogogo obene bedäch igen S äuben, spaliaen und so., dass Regen
nich lä e und Wind nich asky en G g, apkùpelio i . ‘ ogo übe ų ap aisy i End, D . Šių
Wo hei en G undlage is P . . 3 bùn as sm. (1) K, bu as (2) ‘ yšulys, kūlys, glėbys, k ū a,
pėdas PVG 347 (1788), S. Dauk, K I 268, T g, Šlu, K n, Įp, bun ukas T g, bun ùkai pl. ‘šiaudų kūliai
an s ogo BzF 103, bun k eli Lukas.
M. Valanč, Alm 38, Rmč, B n, G g, NmŽ, V , dem. bun ẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337,
A ikeln A icles 111 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
kuppeln ‘su iš i, schließen (F I 447); plg. . .a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen
‘jung i, zujung i‘, n. .a. kuppeln (Kluge 2002: 548), lie . ge m. kùpelė s . (1)
‘schucke n Sie S ängel au dem Dachspi ze, dass de Wind güb io
nich ud asky en; že gės, k iogis D , K n, G g, pl. kùpeliai BzF 130 (o ig. kùpelei)
aus P . . Koppel zusch euz e hingai au dem S ohdach k aig (gūb io) ihm zu
be es igen (F I 335). Plg. noch 1 kupeliuo i. 2 kùpelio i, -ioja, -iojo . ‘da zo es
kaup i G g, Š ; wah scheinlich sie inas mi lenkischen kupa ‘k ū a‘, kopać
‘kas i ode b us. kup ‘k ū a‘. Plg. 2 kupelie en. . šiaudinio dachos obenen
1 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘sie i, jung i’ B 830 (o ig. kuppel i), [K], apkùpeliuo i
apdė i kupelėmis (suk yžiuo ai pagaliai) P k. Plg.
1 kupelio i.
2 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘pilną dė i, kaupuo i Sk , Vdžg, J b, T g, Gs. Plg.
2 kupelio i.
1 špònka s . (1) Ž , šponkà L, KŽ ‘ olė, undus holze Kamš is alaus ba inei
zákiš i R , J, KŽ, ZŠŽ (Ž ); ikscheinlich en s and aus P . . spun , špun
‘kaiš is, olė (s a liche) (Alm 118 (P W)), . .ž. spun ‘ . p. (MndW IV 349)
dialek izmo deminu y o, ielleich pe lenkų szponka; plg. ok. dial. spon , n.nl.
spon, .nl. sponde, spä ly . . .a. spun , n. .a. Spund ‘ olė, kamš is‘; ok. aus i .
(s)pun o, und diese aus lo . (ex)pūnc um n. ‘ ai, was p adu a (Kluge 2002: 872;
G imm XVII 230, 66); la. spude ‘ olė (s a inei zakiš i) aus .ž. spund (Sehwe s 1953:
118); l. szpun ‘kaiš is, olė aus ok. Spund (B ückne 1974: 555); plg. . .ž. spôn
‘skied a, skala, schlanz Holz sk i ulys, ske eld a (MndW IV 338); s.skand. n.ang.
spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., ., s. yz. spon, n.š . spån,
spoon, n.isl. spónn, n. .a. Span m. skied a, skel inische Schakalys, skala, balana;
de Wo u sp ung unkla (G imm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., .l., n.l. (dial.)
szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; hölnische Kaiš is, olė und k . . .a. <
spân, n. .a. ‘Skala (LKPŽ Span 2016: 633). Plg. da špunka (LKŽe). 2 špònka s . (1)
‘įsp engόμενη me alinė sagu ė, d uus as Kn , Lš; plg. s.skand. spng, s.ang.
spang, n. .a. Spange ‘sag is, sąsaga, sankaba, gnyb as‘, . .a. spange, .nl.
spange, s. .a. spanga, → ok. spannen ‘į emp i, zammau i; e d ücken (G imm XVI
1875, 62; Kluge 2002: 860); . .ž. span n. ‘sag is, sąsaga (königos, d abužių und k .
(MndW IV 301); (s.l., .l.) n.l. (dial). szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga;
hölnische Kaiš is, olė und k . . .a. < spân, n. .a. Span skala; n.b us. (dial.)
schpónka ‘sagu ė, seg ukas, spaudė; medinė ma škinių saga; siūlų saga; medinė
sp audė, mi de be es ig e Bände ‘; n. us. dial. schpónka ‘užsegimas, sag is,
kabė (LKPŽ 2016: 633); us. shpónka ‘ske sinis ( o oje, ogėse)‘, uk . schpónъка
‘saga‘, bulg. schpónka ‘užsegimas, saga‘, .ž. spôn; sla ische U sp ung Wo
ode Skolinys aus ok. Span ‘skied a‘, .ž. spôn, ka (LKŽe).
. .a. spân pe lenkų kalbą (Vasme IV 474–475); ček. sponka. Plg. da spon-
NIJOLĖ ČEPIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Einhei (~26,2 kg); geldliche Einhei , on g .
τάλαντον ‘s a s ykles; ma o Einhei (~26,2 kg); Gelds ück einhei (LKPŽ 642). Plg.
2 ãlen as. 2 len as sm. (1) 1. ‘nep as i k ea i niie įguma i gabumai S. Dauk, M,
R , KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. G ic, ‘apie didelių gabumų žmogų J. G uš, P ,
‘ eigiama, pp . angebo e Eigenscha LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lem is,
schicksal Sln, LTR (Lš), K ž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Zem, NžR, DS
157 (Rs), B s, Ms, Š s, Lk, R . 4. nj. ‘Hama as, beschä igung, geschlas S n, Gd ,
S , P , Lpl, P ng, Plm. 5. ‘Budas, Mi el P ng. Plg. ( .) l. alen ‘neįp a as
Fähigkei ; Go es Geschenk; Fähigkei , zaube inwach en; E olg; al e silab o
ode goldso ma as < p anc. alen ‘gebe ung, Fähigkei ‘, aus .lo . alen um
‘s a as; gabumas, wissenscha ums, polinkis; Geschmagimas aus lo . alen um
‘g aikų‘, ma o Einhei (~26,2 kg); geldliche Einhei , on g . τάλαντον
‘s a s ykles; ma o Einhei (~26,2 kg); Gelds ück einhei (LKPŽ 642); b us. (F nW II
1053) alen . Plg. noch 1 ãlen as.
3. DARYBINIAI HOMONIMAI
Da ybinische homonimai en s eh , wenn zu ähnliche ode gleiche klinische
S uk u en Schaknungen hinzuge üg wi d gleiche a iks ode wenn un e scheiden
Da ybosmoden. Hie angegebene Homonime sus o me e sich aus dem Teil 1 s ieg
‘če pė; malksna und ge manismus 2 s ieg ‘žu is dyglė‘. 1 s ieg s . (4) DŽ; Se 1.
‘če pė ogui deng i Š, NdŽ, MLTE II 336, sp, F nW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Da inys aus
s iegėlė; plg. . .ž. egelče pė (MndW IV 517), n. .a. Ziegel če pė s ogui; la. s ieelis
‘ply a aus . .ž. ēgel ‘ply a mi p idė u s o (Sehwe s 1953: 122), lo . egula. Plg.
da s ieglė (LKŽe). W. Smoczyńskis s iegėl ‘če pė s ogui deng i Zei ediniu aus lie .
s ieg i ‘deng i s ogą šiaudais (Smoczyński 2008: 603), o E. F aenkelis skoliniu aus
la ynische Sp ache pe . .ž. a mę (F nW). 2 s ieg s . (4) zool. ‘žu is dyglė
(Gas e os eus aculea us) š < . .ž. s ekele ‘maža, dygi Fisch, dyglė (MndW IV 379;
F nW II 900); plg. n. .a. S ichling m. į ai ios mažo žu ys; la. s ē ķelis ‘maža, dygliuo a
Fisch aus . .ž. s ekele ‘ . p. (Sehwe s 1953, 122). Plg. da s iegis, s egė, s ėgis,
s ėkė, s ėkis (LKŽe).

S aipsniai / A icles 119
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOKŪBO
BRODOVSKIO WODYNO INDEXE
Nea ski ų homonimų inde sich und 2009 m. ausgegebenenem J. B odo skios
Manusk ip ens XVIII Jah hunde s Wodyno Lexicon Ge manico=Li h anic m
e Li h anico=Ge manic m III Wo zsindekse. Einem Lisde wi d de
Ge manismus gilió i ‘ u ė i e ę, kainuo i o ges ell ; eikš i, ik i B 548 (o ig. Gilló i), B 815, PVG
67 (1715 m., o ig. gilo i), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5
(ne gillóju ‘ne inku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TD VII 356, giliúo i 1 P Tm 5,11 (o ig.
gil i), Lex 40a (gill i), Q 213 (o ig. Gill i), B 548 (o ig. Gill i), 125G (1738 m), 43477 m., (179 K, K I
572, A3, 1881, 19 S ngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, BB, M j, Pl , Ss go ZŠ (Šk) < k . gele
‘ u e einen gewissen We (Alm (P W)); plg. n. .a. ‘ u gel en zu we e; gül igen;
sein laikomam (kuo); ski am (kam)‘, s.s. geldan, n.š . gälla (Kluge 2002: 343); und
li auisches Wo gylió i, gyliúo i ‘zylio i, laks y i, ne im i B 258, 290, 842, 865, 870, o ig.
Ænig Linnas S om, Bi es gilloj‘5, wi uj Saule eka; Dach , Wachs u[nd] das B ee[n]
des Lich s (B 258); pikis (pykis) ‘ie is, du uwas, ki is mi ilgu ko u (ka o ginklas) B
978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, pass geliehen aus P . . Pîk ‘lazda mi
smailia eisenmi du i, ie is (F II 142), pîk ‘ie is (Alm (P W)), Picke (B 978); plg. . .ž. pêk,
peke ‘ . p. (MndW III 313), n.š . pik, n.nl. pick, n. .a. Pike ‘ie is‘, anc. pique (Kluge 2002:
702), nich ge enn on einem ande en Wo , ge manismus pikis ‘a laikinė masė,
e häl lich bei He s ellung degu ą, s einens anglies de ą und k . Lex Q 381 (o ig.
Pikkis), C I 102, C II 196, 680, Bb Si 13,1, B 95, 239, 552, 968 (o ig. Pikkis. Smalla dég a), R I
107, R II 275, 2 Moz 2,3, MŽ I, MŽ II 368, N 289, K, J, I, Do (Klp), Alm K. Būg, Sim, F nW, DŽ, ŠDŽ,
ZŠ (Sn , Žl , 198, Šš), KzRŽ, G VŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, K š, Gaš, V, V, G dm, Up, Jnš, J,
‘ ik i‘ aus den Fa ben de s, P P Š. pek, ‘de a (Alm (P W)), Pech ‘pikis, smala
(Lex pick 67, C II 196), . .ž. pek, pik ‘ . p. (MndW III 313), n. .a. Pech n. ‘de a, pikis; šnek.
nesėkmė‘; plg. . .a. pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis
‘de a aus anda ‘ en a, Einnahmen B 912, 1014; plg. . .a. en (e) ‘einkommen aus
P ozen , Zinsen, n. .a. Ren e, n.š . än a, n.nl. en e, s.p anc. en e (Kluge 2002: 758);
b us. anda mie a?; wi d zusammen mi anda ‘b ūkšnys, andas, mėlynė (nuo
sumušimo) B 40, sie ino mi lie . an as, an y i (Smoczyński 2007, 499);
. .ž. pik ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 88);
5
P üsische li auische a m in diesem Wo in i wah scheinlich wa umpas, denn nach ihm sch eib ll.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ū à bo . ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272
(o ig. Kikio Ru a), 420 (o ig. Pakuciu mo ū à ‘lango glas B 999, R II 178, 287, MŽ II
Ru os), 999 (o ig. Ru a) < b us. a l. u a (F nW), nea ski as nuo ge maniz-
236, 384, N 452, K I 431, M, F nW, K , K n, T g, K kl, Pgg < P . . û ‘lango glaskal
(Alm (P W); F II 217); plg. . .ž. u e ‘ ombas, egelingas ke u kampis, lango
glasklas (MndW III 536), ėly . . .a. ū e, .nl. u e, n. .a. Rau e geome inė
igū a; XIV. a. e zeichne e ; p ima ė Wo es He kun is unkla (Kluge 2002:
747). LKŽe nich o ge agen aus J. B odo skies Wö e no. J. B odo skis
s ell e sie als ge enn e Wö e , hal e homonimais, beispielsweise. :
Rau e 1 he ba Ru a Luc 11,42.
2 i um in ene a Ru a Lango.
Alle dings Vincen o D o inos o be ei e en Wo index haben sie nich
einzeln angegeben.
u as sm. (1) pp . pl. 1. ‘ap a as, ga das, apluokas B 727 (o ig. pl. U ai, Ho en
de Schaa [en] id. Hü e), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (gal ijų) LzŽ; wegen
u sp üng plg. P . . Hŭ de, Hü e ‘ap a as, ga das (gal ijams) (Lex 51a, C I 988; B
727, 733), Ho en, Hü e ‘ap a as (a ių) (B 727), Ho ‘pe a a aus len en
(kiaulėms), a i e e S elle; k epšio gebild, langes ausgespann Gu es ü F uch
sammeln und d yi ni k osnyje (F I 299); . .a. hu , s. .a. hu ‘pin as daik as‘,
go . hau ds, s.skand. hu d, n. .a. Hü de ‘ap a as, ža dis, apluokas (Kluge 2002:
428); .l. u , ( .l., n.l. hu ) ‘po a y inė pinučių o a a ių bandai ap e i;
kaimenė, banda; Scha e; Häuse ; Handel mi u mu; sach en häu a < gais a ie ė;
. .a. hu ‘a ių ap a as, pinučių o a‘; n.b us. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė;
Busche; eichhei und k . (LKPŽ 177); n. us. ‘banda, kaimenė, pulkas pe l. hu aus
. .a. hu laida aus pin ų šakų, y elių a ims nak o i (Vasme I 476); Wo nich
ge enn es om ge manismus u as sm. (2) ‘ oks alo ės Geld, gleich 1⁄4 ale io,
sidab inė mone a, a as B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp, Rg), s š, K, BS 112, JD 1501,
Jn, F nW, KŽ < P . . O , O s hale ‘ . p. (B 962), . .ž. o n., m. ‘ ie a, in de sich
e siche e zwei Linien, kampas; höchünė; ie e ma o, coinos und k . eil (MndW
III 238239); plg. s. .a. o , . .a. o m., n., s.s. o m., nl. oo , n. .a. O m., n.
‘ i šūnė, smaigalys (ypač gunnen), kampas; Vie el eil coinos; ie es Teil
gewich (G imm XIII 1350, 70; PaulW 447); la. uõ s, uõ e ‘a as, mone a (1/4 ale io,
a ma o; k eice is (smulki mone a), O s ale , O sgulden ‘ke i adalis ale io’
spä e 30 silab inių kapeikų)‘ aus . .ž. ‘o 1/4 ale io, coinos XVI. a. ode XVII.
an ang (Sehwe s 1953: 148, 215); ( .l.) n.l. XVIXVIII a. u silab o mone a (~ 1⁄4 ale ia
We e), e wende in Eu opa und k .; (s.l., .l.) n.l. o ‘ . p. < . .a., s. .a. o
‘mone a i k . (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. < u ok. Ö en, Ü en ‘s o is; mone a,
ie es es ale io Teil (B ückne 1974: 595). E. F aenkelis lie . u as kildina aus l.
o , u (F nW), W. Smoczyńskis wâga (G imm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); . .ž.
wage ‘s a s ykles, ge ä e schwe i; O , an dem gewogen wi d; die Rich igkei
A ikeln A icles 121 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
aip pa iš l. o ‘sidab inė mone a, kaldin a XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL
58, 2008: 57). Plg. da u a, 1 o as, o a, a as (LKŽe). s óga. (1) NdŽ, ogà s . (2)
KŽ ‘žemės lui as, gabalas C I 56, Q IV B 52 (o ig. G un as, Woga, ok. Acke scholle), N
85, [K], LsB 218, LV 492, F nW, sa as wo odis, sie inas mi lie . agà‚ a imo g io elis;
su e s as jo d gūb ys‘ (F nW II 1271; ALEW II 1271), wi d o ges ell zusammen
mi einem ande en Wo , ge manizmu óga s . Vogà ‘s a s ykles, s e u as BB
Je 32, VlnE 169, Q 22920, Qo ig (o ig.so woga ‘s a s ykles auksui s e i‘, ok.
Gold=Wage), PVG 442 7 m., B 185 (Wog Balkis, ok. Balke an de Waage), 269 (Swinno
Vokga lÿ Swa is, Wo. 85, BleWage), R I II R 390, Klim, 18 M, IŽ2, MŽ II 520, N [K], M, Alm
148, KŽ, Z (Nm), K , K , Va n, Sl , Al, Kl, Kl, Kl, R < Ry . P . . wōy ‘s a s yklės
(Mi zka 1919: 153), . . wog (dažnai Luu e io Biblijoje, Elzaso a mės aš o
paminkluose), ühy . n. .a. woge; plg. dan. og am wah s o is‘, n.š . åg, no .
aag, n.nl. waag, ok. Wage, n. .a. Waage . män a; pe k. Gewich ; b ank as und
k .‘, . .a. wāge, s. .a. wāga, s.s. wāga, s.skand.
‘s o is; p ie aisas s e i, s a s yklės; s ė imas; pusiaus y os padė is, pusiaus-
de Waßs ände; ein gewisse s o is (p iklauso on Wa en ūšies) (MndW V 573574);
P . . wôg ‘b ank as (Alm (P W), Wage . ‘b ank as (F II 452); la. āga
‘s a s ykles aus .ž. wāge (Sehwe s 1953: 152); (s.l., .l.) n.l. (dial.) waga
‘s a s ykles; Gebäude, in dem gewogen wi d; schė imas; auge; Bedeu ung;
nachgewich e e Menge; gewo is i k . . .a. i; Gewich smesssys em; Rech zu
wel en; s ė imogebüh ; Waagemaschinen; Raum, in dem gewogen wi d; Bedeu ung;
wâge, s. .a. wâga, n. .a. Wage ‘s a s yklės; s a muo; s o is‘; s.b us. вaгa ‘s o-
kaban ys gewmenys und k . (LKPŽ 672673). Pas ebe e , dass J. B odo skios
Wö e no Žodžių indekse, III ., sa as Wo ds g o is ‘o igį ankis sienom (mū ui)
g iau i B 902 (Maŭ ]b eche Mu o g owis) zusammen o ges ell wi d mi
ge manizmu g o as ‘g a as B 599 (o ig. G a G ow‘s), 763, 839, dessen G undlage
is P . . G oa ‘g a as (Riemann II 487), ok. Reino dial. g ō (G imm VIII 1698, 52),
n. .a. G a g a as; plg. . .a. g ā e, .nl. g a e, g e e, . .ž. g a e ‘ . p.‘, n.nl.
g aa , .lo . -g a ius (Kluge 1957: 266; 2002: 367); l. g ó aus eng . G a (B ückne
1974: 173); diese Wö e , na ü lich, sind nich homonimai. III. LIETUVI KALBOS
WORDYNE (LKŽ, LKŽe)
NICHT VERWERTIG HOMONIMAI
Einige Wö e gib es nich LKŽ und LKŽe (gib nu 1 dkis). Aus Skolinių
en s eh nich nu d ina ische, sonde n und ina ische Homonimai,
beispielsweise, dkis. 1 dkis und 2 dkis könn en sein seman ische Homonimai.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 dkis sm. (2) ‘už iesal (Becken, Si znei, Kojomen); mi ukas ü p e li zu
bedecken, gūnia, e schlossen; danga, zadanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35,
C I 453, C II 205 (o ig. A kliû Dêkis P e d=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545,
Lexa, 901, 974, R I 24, R II 98, MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1775 m) No ig (dekis), K,
ALL BB 34 (NTK), J, Alm 43, KŽ, ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, K nŽ, ŠŠVŽ (ŽMs, K , P lg),
K n, K R, Vš , Gs, dem. dekelis N 136, dekù is KzRŽ, ‘lo a iesė ZŠŽ (Ž , Lkč,
Nm, Bbl), KzRŽ, K n, dikis NmŽ < P . . dęk ‘ . p. (Zieseme II 32; Alm (P W)); plg.
P . . Decke ‘pa iesalas, zas iesalas, eip (Lex 23; C I 453), . .ž. decke ‘ . p.
(Sehwe s 1953: 26), n. .a. Decke ‘an klodė; mi ukas, gūnia; s al iesė; Decke;
Obda ung; lubos‘, → ok. decken deng i; la. de ķisan klodė, abklo aus . .ž.
decke (Sehwe s
1953: 26). Plg. da dekė (LKŽe).
2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < P . . Deck ‘namo lubos (Zieseme II 32);
plg. n. .a. Decke ‘lubos; . .a. decke ‘s ogas (G imm II 660, 32), .nl. dac, dek,
n. .a. n. ‘s ogas‘, → Dach ok. decken ‘deng i (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm.
‘(Lai o) denis KŽ, dek Do (Klp) < ok. Deck n. ‘ . p.‘; plg. nl. dek, ang. deck;
nyde landischen U sp ungs Wo (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm.
‘mokinys, padėjėjas (meis o, pi klio, malūnininko) Lex 77a, B
306, N 257; plg. 1 gizelis.
2 giselis sm. ‘S abdys ies u e, s akliche elene, au dem iechende We en,
audeklas (Hemmung am obe n Webebaum) N 257. Plg. noch 2 gyzelis; gysalys
(LKŽe).
1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, padėjėjas (ama ininko, meis o, pi klio,
malūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229,
PVG 194 (1748 m.), 5030 m (1806 m.), S ngŽ, D g, N Lkš, Nm, Ž , Ss ), gìzelis (1) KŽ,
257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, F nW, KŽ, Vlk , Ld n, Pc, Lkš, ZŠŽ (Sn ,
Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlk , gilis KlpD 63, p š, K ndk, dem. gizeliukas Kl D
191, KŽ. 2. scom. ‘nenuo ama Ppl < P . . gesęl ‘pameis ys (ama nieka);
euga (Alm (P W)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n. .a. Geselle ‘ aikinas,
pameis ys, (a bei s) eund‘, . .a. geselle; socia y inis da inys aus ok. Saal
‘salė, po alpa (Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameis ys,
meis opadėjėjas; handelsbinnik < n. .a. Geselle ‘pameis ys, (A bei s)
F eund; gaikinus; bičiulis (LKPŽ 66). Plg. noch 1 giselis; gezel, gizelius, giželis
(LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2) ‘S abdys höchu ischem ies u e (Hemmung am obe n
Webebaum) B 570 (o ig. was den obe s [en] Baŭm aŭ häl l. Geell. Giélis), N 257,
KŽ < P . . Geell ‘ . p. (B 570). Plg. noch 2 giselis. 1 kóka s . (1) 1. ‘gėdos s ulpas N
204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70. 2. ‘Ha enzeichen, das zeig , dass das Schi
ein ah en kann N 204, [K], KŽ < P . . kôk, kâk m. ‘gėdos s ulpas (F I 326, Alm
(P W)), Kaack ‘gėdos s ulpas, kuolas (C I
A ikeln A icles 123 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos s ulpas (Lex 52a); plg. . .ž. kâk ‘gėdos s ulkake .,
pas’ (MndW II 417); š . kåk, n.nl. kaak ., dan. kag, ol. kaak, ok. Kak m.,
okiečių žemaičių, eilweise mi le en okiečių, auch Reino a mės Wo (G imm
XI 47, 65; F I 326); la. kãķis ‘gėdos s ulpas aus . .ž. kāk (Sehwe s 1953: 186); lie .
kuoka. Plg. noch 1 kokas. 2 kóka sm. ‘py agai is K II 23 (o ig. lìnsėmeniū kóka, ok.
Leinkuchen), Alm 70, KŽ < P . . kôke ‘ . p. (Alm (P W)); plg. . .ž. m. ‘py aga
kokei is (MndW II 514), .nl. kōke, .ang. cake, s.skand kaka ., n. .a. Kuchen
‘py agai is‘. Vielleich omanische U sp ung Wo ; plg. sa dų cocca
‘py agai is‘, ka alonische coca ‘Milchb o , py agai is‘, pie .p anc. coco
‘ap ali weißes B o , agaišis (G imm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. noch 2 kokas.
LKŽe einem A ikel sch eiben diese koka Bedeu ungen: 1. schlag K II 23. 2. K II 113
‘gėdos s ulpas‘. 3. [K] ‘Ha enzeichen, dass das Schi angehen kann‘. 4. ‘piliulė (?)
TŽ V 250. F. Ku šaicija Wö e buch (K II 23) ha die Bedeu ung ‘py agai is (linų
sėmenų)‘, abe nich ‘išspaudos‘. Wodžių kóka, kókas Bedeu ungme ‘py agai is
LKŽe gib . 1 kokos sm. 1. ‘gėdos P eil B 985. 2. ‘Vezdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K], KŽ.
Plg. 1 koka.
2 kokas sm. ‘py agai is KŽ; plg. 2 koka.
IŠVADOS
Einodai a iamais Wö e n wi d auch skoliniai, anėjene aus e schiedenen
Sp achen ode a nissen und phone isch supanašėję. Aus skolischen susida ę
homonimai, de en beide Wö e sind un e schiedliche Bedeu ungen und
U sp ungs, soll e sein angegeben in sepa a en Wö ynų A ikeln.
Eine on Homonimų und ielia eikšmių Wö e n Zue kennungsk i e ien könn e
sein nich nu un e schiedliche Skolinių Bedeu ung, abe und He kun ,
un e schiedliches Skoliniens G undnis Wo . Seman ische homonimai sind nahemi
meh ia eikšmiam Wö e n. Sie en s ehen, wenn Wö e ande e Bedeu ungen
e we ben, o pe kel ine, dahe in Wö e büche n we den sie o nich
un e schieden. Wenn des Wo es pe kel inė Bedeu ung kam aus eine ande en
Sp ache, wah scheinlich soll e man hal en sie homonimais. Pi minė einige
Homonimų He kun konn e sein die gleiche, jedoch spä e in un e schiedlichen
Sp achen sie einga en neue Bedeu ungen. E imologische e schiedenakilmige
homonimai, susida ę wegen Geldinimosi Wö e , de en beide sind ge manizmai,
ge manizmas und sla izmas, li auisches Wo und ge manizmas, zu ischen
haup sächlich Oos en P ūsijas Sch i en, Wo ynungen und aka inėse,
süd aka inėse li auischen a mėse. Jau u muosien li auischen sch i es, XVI a. B e kūno Biblijoje, inde man Wö e n (šūlmis as, gonkas), die spä e wu den homonimais. Meins e sind d ina ie Homonimų, u imi keli und ina iai.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
SURMPINIMAI ags. anglosaksische
ang. englischen bažn.sl. bažny ná
sla ů b us. bal a ischen dan. danų
dem. deminu y as dial. dialek us
yz. yzų ge m. ge manų go .
go ų g . g eikų hib . hib idas isl.
islande l. polkischen la. la ių lie .
lie u ių lo . la ynų n. naujoji nl.
nyde landen n.nl. naujoji
nyde landų no . no egų n. .a.
neue okiechsche Hochsch aičių
ol. olandische o ig. o iginale plg.
e gleichnen wi anc.
ancūzische
P . P ūsijas p ae .
p ae ixum, Vo dėlis
P . . P üsijos okiečių us. usų s.
y . – y ų
senoji sk. ski snis s.nl. senoji
nyde landų s.s. senoji saksų
s.skand. aloji skandina ų š .
schwedų . p. auch .lo . idu inė
la ynų .nl. idu ine nyde lande
ok. okiečių .a. okiechsche
s. .a. – senoji okiečių aukš aičių
Hochsch aičių . . mi u io
okiechs . .a. idu inė okiečių
. – idu inė
aukš aičių . .ž. idu inė okiečių
žemaičių .ž. okiečių žemaičių
Wei e e Abkü zungen sind gleich wie im akademischen li auensischen Sp achenwö e buch und
LKŽe.
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
ALEW Al li auisches e ymologisches Wö e buch. (ALEW). Un e de Lei ung on
Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille ,
bea bei e on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko.
Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Ve zeichnisse und Indices. Hambu g: baa
Ve lag, 2015.
Alm Die Ge manismen des Li auischen. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on
D . K. Alminauskis. Kaunas: Š . Casimie o d-jos Buchgynus, [1934]. Alm (P W): W. Zieseme io
P eussisches Wö e buch Handsk i is, dem nu z e K. Alminauskis.
A ikeln A icles 125 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
A is o elis 1990: Rink ische Sch i a. Vilnius: Min is. B ückne Aleksande 1974:
Słownik e ymologiczny języka polskiego. Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Čepienė Nijolė 1994: D ibalsio ui kilmė skoliniuose aus okiechs Sp ache.
Lie u os kalbo y os F agen 34, 158161.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai und ih e phe ischen Eigenscha en. Vilnius:
li auische Sp achins i u .
D Ž Die eniškių šnek os Wö e yn. 1: AM, au . L. G umadienė, D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A.
Vidugi is, 2005; 2: NŽ, au . D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Al Te p.
dugi is, 2010. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
No wegisch dänisches e ymologisches Wö e buch, 2 Teile, 2 Au lage. Oslo & Be gen:
Uni e si e s o lage , Heidelbe g, 1960. F P eussisches Wö e buch. Os und
Wes p eussische P o inzialismen in alphabe ische Folge on H. F ischbie , 12. Be lin: Ve lag
on Th. Ch . F . Enslin, 1882. F nW Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns
F aenkel 12. Gö ingen, Geo ges 2004: La inischDeu sch. Deu schLa einisch. Aus üh liches
1955–1965.
la einisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on
Ka l
E ns Geo ges. Faksimile und Voll ex . Zwei e, e wei e e Ausgabe. Di ec media.
Be lin.
G imm 2004: De digi ale G imm. Deu sches Wö e buch on Jacob und Wilhelm G imm.
Elek onische Ausgabe de E s bea bei ung. Zwei ausendeins. Jakai ienė E alda 1980:
Lie u ių kalbos leksikologija. Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija.
Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloijas ā dnca 12. Rga: A o s. F ied ich Kluge
1957, 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache, 17 Au lage. Be lin:
Wal e de G uy e & Co, 1957; E ymologisches Wö e buch de , deu schen Sp ache 24
Au lage, Be lin New Yo k: Wal e de G uy e , 2002. K nŽ Aleksand a ičius Juozas.
K e ingos a mės Wö e wö e . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011.
KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnek os Wö e buch 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Lasch Aga he 1914: Mi elniede deu sche G amma ik. Halle a. S.: Ve lag on Max
Niemeye .
LKA I 1977 Lie u ių kalbos a las. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ K egždys Rolandas.
de Wö e wö e des polonischen Wo es. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016.
LKŽ Lie u os kalbos žodynas 12. Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015. Vilnius:
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Min is,
Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag, 19951996; 1819. Vilnius: Mokslo
und Enzyklopädien de Ve ö en lichungsins i u , LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002,
1997–1999.
elek onische Va ian , edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas
Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Jolkauskas, Vi an a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2005 (au gedäch ig e Ve sion, 2008). Zugang in e ne : h p://www.lkz.l .
LLICh Lie u os li e a ū os is o ijos ch es oma ija. Feodalismus epocha, ed. K. Ko sakas und
J. Lebedys. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os Ve lag, 1957. LzŽ Pe auskas Jonas,
Vidugi is Aloyzas. Lazūnų a mės Wö e yns. Vilnius: Mokslas, Mikeliony ė Ri a 2016: Lie u ių
kalbos ik ųjų homonimų seman inės s uk ū as pokyčiai. In e na ionalen
1985.
wissenscha lichen 23-s en Jono Jablonskio Kon e enzie ung Reikšmė sp ach und kul u in
heses. Vilnius, 2016 m. Sep embe 2324 d., 13. bben, 16. Pho omechanische Neud uck. Müns e
in Wes . : Aschendo sche Ve lagsbuchhandlung, 18751881.
MndW – Mi elniede deu sches Wö e buch on D . Ka l Schille und D . Augus Lü-
Na au O o 1937: Munda und Siedelung im no dös lichen Os p eußen. Königsbe g (P )
und Be lin W. 35: Os -Eu opa Ve lag.
Palionis Jonas 1985: Talbos wissenscha g undmenys. Vilnius: Mokslas. Paul He mann
1956: Deu sche G amma ik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deu sches Wö e buch on
He mann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeye
Ve lag, 1961.
P ellwi z Wal he 1891: Die deu schen Lehnwö e im P eussischen und Lau leh e de
deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Wal he P ellwi z. Gö ingen: Vandenhoek
& Rup ech ‘s Ve lag.
A ikeln A icles 127 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
PVG P ūsijas Regie ung g oma os, zag audenimai und apsakymai li awiam wals iečiams,
sud. P. Paka klis. Vilnius, 1960.
Riemann E ha d 19812000: P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os und
Wes p eußens, Band 2, he ausgegeben on E ha d Riemann, Band 34, h sg. on Ul ich
Tolksdo , Band 56, h sg. on Reinha d Gol z, Neumüns e : Ka l Wachhol z
Ve lag.
Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe
den deu schen Ein luss im Le ischen. Be lin: in Kommission bei O o Ha assowi z
Wiesbaden.
Ska džius P anas 1931: Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen. Kaunas: Akc.
Spindulio b- ės d uus u e.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno:
Uniwe sy e Wileński, wydział ilologiczny. wskiego. Część I. Ac a linguis ica
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego języka li e-
li huanica 58, 53151. ŠVŽ Bi u ė Vanagienė. No dische wes liche un e aichisch
Wö e wö e . Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apellinkių šnek os 1: AO; 2:
PŽ. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
U bu is Vincas 1955: Lie u ių kalbos leksikos homonimų susida ymo būdai. Philologies
Wissens kandida o dise a ion. Vilniaus Uni e si ä . Vasme Max 19861987:
E umologučeckuy cloвapь pycckogo Sp ache 14. Mock a:
Пpoгpecc.
Zieseme Wal he 1975: P eussisches Wö e buch. Sp ache und Volks um
No dos deu schlands 1: AC; 2: DFi. He ausgegeben on Ludwig E ich Schmi . Hildesheim
New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
ZŠŽ Zana ykų šnek os Wö e buch 1: Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų
Ve lagsins i u , 2003; 2: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagszen um, 2004; 3: Mokslo
und enzyklopedijų Ve lagszen um, 2006.
Z Ž Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os Wo yns. Vilnius: Mokslo und encyclope-
dijų leidybos ins i u as.