S aipsniai / A icles 103
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Docslinių in es igaciones di ecciones: leksicologija,
skoliniai, leksikog a ija, e imologija, his o ia del lenguaje, aš ija.
HOMIMAI LIETUVI
KALBOS VOODYNUOSE
Homonyms in he Dic iona ies o he
Li huanian Language
ANOTACIÓN el
A ículos en los que se analizan los ocodine del idioma Li uanio (LKŽ, LKŽe), ocodine de
Jokūbo B odo skio esan ys p incipalmen e e imologiniai homonimai, su gidas debido a
palab as de p és inimosi de o os idiomas, que en a ículos del dicciona io no se p esen an
como homonimai. Algunos p es ados supanašėja con la palab a que es á en lenguas li uanas,
eniendo i o ookią signi icado, sin emba go esas palab as son dis in as de o igen y
signi icados, po lo necesa io esc ibi las en sepa ados a ículos. 2009 m. isleis ame Jokūbo
B odo skio manusc ip io XVIII a. ódyno Lexicon Ge manico=Li h anicum e
Li h anico=Ge manicum III indekse palab as ambién es á nea ski ų homonimų. S aipsnyje
se p esen a de nue os homonimos, nesan es LKŽ, LKŽe. ESMINIAI VOODŽIAI: leksikos
homonimai, ge manizmai, Ry ų P ūsijos o odynai, leksikog a ija.
ANNOTATION
The a icle analiza he p edominan ly e ymological homonyms ound in The Dic iona y o
he Li huanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas B odo skis Dic iona y, which o igina ed
due o he bo owing o wo ds om o he languages and which a e no p esen ed as
homonyms in he dic iona y en ies. Ce ain bo owings become simila o he wo d in
Li huanian ha ing a di e en meaning, bu hese wo ds ha e a di e en o igin and meaning
and should he e o e appea in di e en en ies. The index o Jokūbas B odo skis 18 h
cen u y manusc ip dic iona y Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum
III published in 2009 also con ains unsepa a ed homonyms. The a icle p o ides new
homonyms no a ailable in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Ge manisms, Eas
P ussian dic iona ies, lexicog aphy.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ĮVADAS
El ilóso o g iegos an iguos A is ó eles en sus Ca ego ias p ime o mencionó
homonimo e m. Él esc ibió: Mono e dos (homōnyma) se llaman aquellas cosas que
ienen el mismo nomb e, y el mismo nomb e co espondien e esencialmen e a la
de inición dis in a (A is o el 1990: 5). los homonimus de los idiomas Lie u ių y ė
U bu is ilologijos mokslų kandida o dise acijoje Lie u ių kalbos leksikos homo-
Vincas nimų sus o mación de modos, 1955 m., 251 p. Las de iniciones de homonimų
de los kalbininkų Lie u ių son los siguien es: leksikos homonimai son homodai
41; Jakai ienė 2005, 257); homonimai (g . homós ‘ as pa s, ienodas’ i ónoma
p onunciados palab as (U bu is 1955: ‘ a das‘) son palab as que ienen la misma
exp esion one ina y signi icados comple amen e di e en es (Jakai ienė 1980:
42); son palab as que ienen idén icá es uc u a sono a, pe o di e en e
signi icado léxico (Palionis 1985: 182). de las lenguas Lie u ių ik ųjų homonimų
a oseną y cambios en la es uc u a seman ina y ė Ri a Mikeliony ė
(Mikeliony ė 2016: 13). Así homonimai son homodinami palab as, que esan ys
dis in os sen idos, signi icados y a menudo dis in a o igen. Además, no odas las
palab as, que ienen di e en e signi icado, son homonimai. Real homonimais se
conside an palab as, cuyas odas o mas g ama icales coinciden
oné icamen e. Homonimai se o man: 1) debido al sis ema one ís ica de la
lengua di e en e (e imologiniai, his o iniai); 2) po nue as palab as daybos
(da ybiniai); 3) po cambios seman íns de palab as, dis anciamien o
signi ica i os de palab as (seman iniai); 4) po palab as de p és amo de o os
idiomas. Skoliniai, a ėję de di e sas lenguas o a mių, adap aco a las lenguas
li u ias oné ica y g ama ica dėsnių, po lo que supanašėja con lenguas li uáneas
con una palab aci, eniendo o ookią signi icado. Según el o igen homonimas se
di iden en unakilmius (homogeninos) y di e sosakilmius (he e ogeninos).
Homonimas según sus mane as de su o mación se di iden en es ipos:
e imológicos (1, 4), deybinos (2) y semán icos (3). A los p oblemas de homonimía y
polisemía se aplica componen e análisis de palab as, dis ibu ionė analizė,
mis žodis. Pe ilgą laiką žodžio eikšmės gali a siski i, uome a si anda keli
de i acinės analizės mé odo (Jakai ienė 1980: 4248). Los concep os homonimía y
polisemía es án elacionados. Si plu ia eikšmis palab a iene común e imológica šaknį, en onces él es no homonimas, pe o plu ia eikšžodžiai. Homonimai su ge y debido al é mino me a ó ico consumo, cuando las palab as adqui en pe kel ines signi icados.
El obje i o de es e a ículo es inclui LKŽ, LKŽe, Jokūbo B odo skio dicodyno III
omo index de palab as obse ė us homonimus, que en menėdos abajos no
se conside an homonimais. Asignación: indica no sólo signi icados de palab as,
sino y, basado his ó ico compa amuyo, one iniu, o os ilologiniais mé odosis,
izaiškin i homonimų kilmę, especialmen e skolinių. Remiamasi e imologicos
ocodynais, nue os abajosis skolinių o igen cues iones. In es igan se
A ículos A icles 105 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
skolinių pama iniai palab as, de las cuales ellas su gie on, indica oma pi minė
palab as kilmė. Homonimų isaiškinimas es impo an e lexicog a ía, palab asynos esc i u a.
I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI
KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
Pas ebė a, que LKŽ, LKŽe algunos homonimai se p esen an en un dicciona io
a ículo. Homonimus, que son di e en es o igen y signi icados, es necesa io
sepa a . Así en el a ículo se examinan Li u ias palab as de lenguaje (LKŽ y
LKŽe), J. B odo skio palab as de lenguaje de es e a ículo au o es no a pa a
leksiniai homonimai, a si adę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų.
S aipsnyje pa eikiama žodžių nuo odų iš Jono B e kūno Biblijos, P ūsijos žo-
nepažymė i, nea ski i dynų i a mių, gy osios kalbos, de los cuales no exis e
Li u ias palab as de lenguaje. La mayo ía homonimų ambas palab as su gie on
de ge manas lenguas, keli susida é de lie u iško palab a y ge manismo, lie u iško
palab a y sla ismo, uno de lie u iško palab a y hib ido, uno de ge manismo y u kų, o o ių kalbos palab a.
1. E imOLOGIAI HOMONIMAI
La mayo ía aquí analizados homonimos e imologicos se susc ibie on debido a palab as
de p és amo de ge manas lenguas, p incipalmen e Eas e n P ūsijos okiečių dialek ų;
ambas sus palab as son ge manizmai. Pa e de ellos en ó a la lengua li a ians pe
sla ų, o o lengbas. Homonimas 1 ū à ‘ amzdis; amzdžio o ma de alle e k . es
okiečių žemaičių o igen de palab a, y 2 ū à ‘ o medis (šilkmedis) es u kų, o o ių
o igen de palab a. Keli homonimai se o mó de Li u iško palab a y ge manismo. Uno
su gió de dos Li u ichas palab as debido al cambio one ino. En es e a ículo
p esen ados homonimos son no sólo de di e en es signi icados, sino ambién o igę de
pama inių žodžių. Daugiausia homonimų andama a mėse i aš uose, Ry ų
di e en es dicciona ios de P usia desde XIX a. XVII a. susida é 1 š ã as zool. ‘čiu lys;
u inė k egždė y 2 š ã as ‘žiu kėnas; 1 šinà ‘ a lankis, a o apgaus as y 2 šinà
‘meldas, nend ė‘, XVIII a. 1 šnýpkė ‘uos omasis abakas y 2 šnýpkė ‘sp ig as‘. a)
Ambas palab as son skoliniai, ge manizmai: 1 kas sm. (4) ‘į ankis kaup i N 2, K, Alm 23, KŽ,
NmŽ, K č, Vn; omado p es ado de P ūsijos okiečių hâk ‘ki iklis, kaup ukas (Alm
(P W)), Hacke ‘į ankis he bėms iškapo i, kaplys, kaup ukas‘; plg. . .a. hacke, n. .a.
Hacke . ‘ki iklis,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kaup ukas (R II 187, 214), sie iną con
ok. hacken ‘ki s i, kapo i; kapliuo i, kaup i (Kluge 2002: 381);
2 cas sm. (4) ‘užu ėkis, затакis A 1885, 111; po o igen plg. P . .ž. Hake (a=å) m.
‘iškyšulys, cue as; ilga es eu a sekluma, que a desde la o an o izkyšuliu
has a įlankos‘, ol. hoek (F I 267), . .ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis (pie a);
co as, iškyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, ne ija‘, š . huk,
no . dial. Huck ‘žemės iškyšulys (Falk I 427), š . Hō a mėsek ‘kampas,
išsikišimas, iškyšulys‘, n. .a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); . .ž. hage,
age ‘smaigalys (MndW II 173); lo . acus . ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. da okas1,
zaokis.
1 bliózė s . (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Sn ), Vlkš. 2. ‘maišelis abakui, makas J, JD
1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Sn , Nm, Ss , Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga moniginė,
ce ando ce cukama d iem ol ais agučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Pl . 5.
sc o um ZŠŽ (Ss ). 6. menk. ‘s ėb u ė, eidas, bu na’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘p as a,
noikuusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Ry ų P . . blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Zieseme
630 I); plg. n. .a. Blase . ‘pūslė‘, . .a. blāse, s. .a. blāsa ., n.nl. blaas; → ok.
blasen ‘pūs i (Kluge 2002: 129); . .ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); e iška) de
2 bliózė s . (1) ‘liemenė’ Kl , M j; dėl kilmės plg. n. .a. Bluse . ‘palaidinė (mo-
anc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; quizás anc. la palab a su gió de
p ecoi . omanų *bullosa ‘ u uliškas como nomb e pašípiamas es imen a
als iečių (o sie inas con bulla = pulla ‘gedulo ūbas (Kluge 2002: 135); n.l. bluza
‘ i šu inė muje es palaidinė (pp . abajo d abužis) < p anc. blouse ‘palaidinė;
la gas pla us d abužis y k .‘, de .lo . pelusia ‘d abužis desde Peluzía
(Ciudad de Egip o) (LKPŽ 2016: 236237).
1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pin inė duonkepei, en ám, daigynui deng i, cjoms
šloos y i y k . B ž. 2. ‘kep as paplo is (?) LV I 311; po o igen plg. .ž. lāk dW V
‘pin as daik as‘, . .ž. lake ‘ iskas, kas nupin a iš šakų, pin as daik as’ (Mn-
265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis su gió de .ž. lāk ‘pin as daik as,
djio ykla (Sehwe s 1953: 1314); go . lah a ‘(plaukų) kasa; → ok. lech en ‘pin i
(Kluge 2002: 299); n. .a. Flech we k ‘pin as cosa‘. Midu inėje okiečių žemaičių
a mėje (w) ue cambiado a b (MndW V 188); 2 blõkis sm. ‘dėmė (d abuzos,
cue po) TP 1881, 12, Klp < P . . Plack ‘ . p. (F II 151); plg. . .ž. lacke, lecke
(MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), . .a. placke, .nl. plac(ke), n. .a.
Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n. .a.
Fleck ‘dėmė‘. Tiu ingos y su os saksos a mėse p iebalsiai p y b ue comple amen e
coincapa ę (P ellwi z 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. da blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma en el ío,
nuslūgus al agua, con e iendo salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės a šaka po seklumos,
po ojo J; da inys de okas y llu. p ae . po -. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė d abužyje Akm, Lž, K n < ok.
Fleck ‘dėmė‘.
A ículos A icles 107 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 klùmpė s . (1) 1. ‘del á bol escupu o un au u ; ku pė con medinio padu R II 209, MŽ
II 279, K. Donel, N 220, K, BsM I 47, Kl D 107, Žem, P. C i , A. Vien, A. Vencl, Alm 69,
F nW, ZŠŽ (G š, Sn , Ss , Sl ), KzR, VŽ , Eiš, M j, K , Dkš, Pnd, Gs. 2. menk. ‘ i a
el compo amien o mo e s p a a džia anje š. de klùmpių išk is i, p onuncis i
‘labai nu a g i, apsi g i Pj , ‘pasige i Gs; klub ismpių es ‘despido de los
ca gos ocupados ZŠŽ (Šk); ‘s eng is nugalė i, p i eik i ZŠŽ (G š); ‘s ip us (apie
s aigųjį gė imą) ZŠŽ (G š); en klùmpę bebe i i ‘suaes i, p i eik i ginčuose Tl; de
klùmpių ehie i, aducido ‘užmuš i, ma a V n, Pg; klùmpes suneš i ‘susi uok i
Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis, pažmonys, suėjimas, pasišokimas, aka ojimas
ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlk ; klúmpes sumès ‘susi uok i ZŠŽ (B ); klúmpes
zamès en aũkš o ‘mi i ZŠŽ (B ) < P . . Klumpe m., . ‘medinis ba a, esco ož o
de un pedalo (F I 383), . .ž. klumpe, klompe ‘mediniai ba ai (MndW II 493); .nl.
clompe; n. .a. Klumpe XVI a. su gió de .ž. (Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai
ba ai desde .ž. klumpen ‘ . p. (Sehwe s 1953: 52), la. klumbas pl. ; l. kłumpie; ‘bul ė
[K], Alm 69 < n. .a. G undbi ne ‘bul ė a minės o mas (Alm 69; y . .a. bi (e), n. .a.
2 klùmpė s . (1) bo . ‘ okios ūšies bu okas’ LC 1884, 14; → klumbė ė s . (1)
Bi ne ‘k iaušė (Kluge 2002: 126). 1 mda as sm. (3b) K ‘skys as pu as K. Donel, V.
G imm IX 761, 57); plg. P . . Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, g ums as’
Myk-Pu , Alm 83, F nW; plg. P . . Modde m. ‘pu ėsiai, pelėsiai, dumblas, mau as;
suciedad; pelkė, liūnas, klampynė, calles pu as (F II 68), . .ž. modde ‘pelėsiai,
dumblas, mau as (MndW III 106); n. .a. Mode m. ‘pelėsiai, pu ėsiai, plėkai‘, ėly .
. .a. mode desde . .ž. ; nl. modde , mode ; egis ado p ime o en el siglo XIV.
medio de a m Ge manes en signi icado ‘pu ėsiai, pelėsiai, pu as‘, más a de
‘pelkė, liūnas; glei ės, mu as (ga ėse) (G imm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la.
a m. mãda as ‘pu as (Ka ulis I 556557). Kazimie as Būga mãda as ‘skys as
pu as conside a Li u išku palab aju y elaciona con la ių madē e (Alm 83;
F nW I 394). 2 mda as sm. (3b) K, BŽ 464 menk. p aga abajo K. Donel, Alm 83,
F nW; plg. P . . Madde ei ‘innecesa io ocupėmish, badas, malhas abajo (F II
44), madde n ‘di b i, hace ne u in am de echos; in en a , p oba , mal a a
con alguien (daik u, eikalu); malai abaja (F II 43); la. made e ‘komplikuo as,
painus eikalas desde .ž. madde ije ‘ne ikęs mé odo de abajo; o kinimas,
kankynė, mal abajo‘; la. made ê ‘da y i p eocupaciones abajando, ko no s
oma no según ue zas < .ž. madde n ‘lė ai, uščiai da buo is, knibinė i
(Sehwe s
1953: 75).
1 p ýskis (1) ‘uos omoyo abako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < P . .
p îske ‘žiupsnelis (Alm (P W)); plg. n. .a. P ise ‘žiupsnelis uos omojo abako
(es e signi icado iene desde el siglo XVIII; siglo XVI. signi icación: ‘g obis,
pillšiko, pi a a secues ado buques‘), de usį de anc. p ise ‘g obis, laimikis‘, que es

NIJOLĖ ČEPIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
accionmazdinis abs ac o desde anc. p end e ‘im i, čiup i‘, desde lo .
p ehende e; n.nl. p ijs, n.ang. p ize, n.š . (Kluge 2002: 7 p is21). 2 p ýskis (1)
‘apšildomas pli ino soola an e k osnies ZŠŽ, B , Bg ; plg. p ckis ‘mū iukas an e
k osnies Igl, p ìcas (2) ‘mū iukas an e k osnies ZŠŽ (Lkč), Šn, K ok, K , Pun, P n,
dem. p icùkas M j, p ìčius ‘na ai, gul ai K II 115, Alm 104; es os palab as de
undamen o es n. .a. P i sche ‘luga de eposo, g u as y sob e ellas
posicionada len os a mybė; skolinys sie inas con ok. B e ‘len a (Kluge 2002:
721), P . . P i sche ‘(ka ei ių) gul ai (F II 181). 1 delė s . (1), ėdelė F nW 1. pp .
pl. ‘ ežimo ga dis Vaižg, Škn, Jnš, K p, Pkl, ‘ aikiškos lo elės šonas Vkš. 2.
‘ėdžios Vaižg (ž.). 3. ‘ aikiška lo elė con ske sinukų šonais š, ŠVŽŽ (Įp). 4.
‘ i yklės g o elės ŠVŽŽ (K a, S , Vbl) < .ž. eddel ‘ga dis (F nW); plg. . .ž.
ledde ‘ga dis del anspo e, chonas del anspo e en o ma de escale a‘.
Debido sukš umo . .ž. l ecuen emen e se cambia con el uido (i n) (MndW II
644, 607; Čepienė 2006: 308); n. .a. Lei e ‘lipynė, kopėčios‘, . .a. lei e (e), s. yz.
hladde , hlede ; → ok. e b. lehnen ‘a em i (Kluge 2002: 569); la. edele, edeles
‘ėdžios < .ž., . .ž. eddel ‘ . p. (Vasme III 458; Ka ulis II 1992, 111); y o a opinión
es . eddel ‘ . p. de ino-ug ų, po lo que y la. edeles pod ía se apode ado de
es ų kalbos (Ka ulis II 1992, 111 (Megis e)). Plg.
más 1 edelės pl., 1 edelis.
2 delė s . (1) 1. ‘g anel ė is, p i aisi ado en pa jas, exk a i os g ūdams de
nukul os ja ų J, F nW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Ša ), Als, Sln , Pln, Ms, Lkž, Kl, T k,
‘į engimas g ūdams išsijo i kulian K nŽ. 2. ‘ ed de cable J; plg. . .ž. ide , i e
‘ e as ė is, sie as‘, ede n, eden ‘(mil us) sijo i (MndW III 446); us. рeдéль,
y . us. рéдиль ‘ e as edklas, sie as iz рéдкий ‘ e as (Vasme III 458); lie . a as,
la. s. Plg. 2 edelés, 2 edelis. 1 delės s . pl (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių
balžienai Ps. Plg. 1 edelė. 2 delės s . pl. (1) ‘digeles ė is, p i aisi ado en cojos,
esck a i os g ūdams de nukul os ja ų š, F nW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vg ,
Klm. Plg. 2 edelė. 1 delis sm. (1) ‘ ežimo ga dis K p. Plg. 1 edelė. 2 delis sm. (1) 1.
‘g el ė is, p i aisi ado en pa jas, esck a i a g ūdams de nu- ‘ne klas de hilo
Všk. Plg. 2 edelė. 1 šnýpkė s . (1) DŽ ‘uos omasis abakas PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I.
kul ų ja ų’ Lk, Klm, Lk , Rs, Š , K . 2. ‘pin inė, k ežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3.
Simon, F nW, ZŠŽ, Š , Sl , Sk , G a endió desde P . . šnî ke ‘uos omasis abakas
(Alm (P W)); Schnî chen, .ž. Schnî ke, Schnüwke m. ‘ . p. (F II 304); plg. n. .a.
Schnup abak.
2 šnypkė s . ‘sp ig as Q 361 kilo de ok. deminu y o Schnipp ‘sp ig as (Kluge
1957: 671), P . . Schnippschen n. ‘sp ig as į nosį’ (F II 305), plg. n. .a. Sch-
nippchen ‘sp ig elėjimas p š ais‘.
A ículos A icles 109 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 šlmis as (šulmis as) sm. KŽ, šùlmis as (1) NdŽ, šumis as (1) NdŽ ‘moky ojas
(1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K. Donel, PVG (17928 m.),
166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, š,
BBn F W, KŽ, Smln, P k < n .a. Schulmeis e ‘ . p. dialek izmo; plg. P . . šolmis e
(Alm (P W)), . .ž. scholemes e ‘ . p. (MndW IV 111), l. mis z; plg. da šilmis as ‘ .
p. KŽ, Smln, šiùlmis as (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, F nW, šuilmis as sm. PVG
101102 (1734 m.), šiùilmis as K, NdŽ, Alm 126, F nW, KŽ, šolmis as ‘moky ojas Alm
132, F nW. 2 šūlmis as sm. (1) ‘ op ė ku šių edlui colga ; ed que se acopla a o o
uelo de ed BzF 185 (o ig. szùlmys es), KŽ, šulmis is ‘ ikampis ed que se
encuen a a cada ku šių uelo de ed F II 321 (o ig. szulmis eis); plg. ok.
Schulmeis e ‘ ikampis e klas a cada ala ku šių inkle (F II 321), . .ž. schûl,
schule ‘slėp u ė‘, schulle, scholle ‘ž aigždė oji plekšnė (MndW IV 145, 148), . .ž.
schulen ‘pasislėp i (MndW IV 147). 1 u a s . ‘palūkanos, p ocen ai BzF 190, P k; plg.
1 asas, 1 esas. 2 u a s . 1. ‘seno inis homb os de la muje b oka inė gėlė a
cis a š; plg. 2 esas.
3 u a s . ‘ al ies lynas Kl D 35, KlpD 10; plg. . .ž. osse ‘lynas, e o cido
sólo una ez, y consis iendo sólo de dos o es e palos (MndW IV 616), usse
n.nl. os, n.no . osse, n. .a. T osse . ‘s ip us lai o lynas‘; ok. iš p anc. o-
‘ yšulys (Kluge 2002: 932); la. asa ‘lynas, osas < . .ž. osse (Sehwe s
1953: 144).
Como eamos de ejemplos, en las lenguas Li u ias u imi y ina iai homonimai.
LKŽe odos es homonimai se p esen an como una palab a. 1 sas sm. (2)
‘palūkanos, po cen a J; plg. 1 asa, 1 esas. 2 sas sm. 1. ‘guiziniais o hilab inas
a aus as del ejeklo en uela (juos elė) en p endas de es i o muebles, galionas
BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘seno inis mo e s cabeza de ado no b oka inė gėlė a cis a
J, ZŠŽ, V , Šk. Plg.
2 esas.
1 ẽsas sm. (2) K, pp . pl. ẽsai K I 158, 666, Mi I 46, NdŽ, LV IV 231, F nW,
K, (4) NdŽ, Sl , èsas Rg ‘palūkanos, p ocen ai L, K, K II 372, Mi I 355, Rdž, p š, Alm
143, F nŽ (BzF 190) < P . ese, eß ‘palūkanos, p ocen ai Alm (P W), T essen pl.
‘nauda, p ocen ai, palūkanos (F II 411), n.nl. in e es , n.š . in e esse, n. .a. in e és
‘in e es; in e és; p ocen ai desde .lo . in e és ‘nauda (Kluge 2002: 444), lo .
In e ess ‘pa icipa ; dine o, ganancias; p ocen ai (Geo ges DLHW 1386). Plg. más 1
asas, 1 asa, esos pl. 2 ẽsas sm. pp . pl. 4) (2, 1. ‘o audados con hilos de
o ucinio o pla a, un e ues elo de ejeklo (juos elė) sob e p endas de es i ,
sk ybėlės o muebles, galionas K, JD 1124 b) Homonimas, cuyo una palab a
(dem. esùžis), F nW, ZŠŽ (Sn ), Sl , Pl , V b, ẽsai pl. Alm 143, F nW. 2.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
‘ oks ano inis ma e s pañuelo de la cabeza b oka inė gėlė a ios a K, A 1884,
137138, LB 109, Ta , V. Pie , Alm 143, F nW 1119, Sk . 3. ‘gaidžio aodegos ilga
plunksna LV IV 231 < P . . ese, eß ‘juos elė, ap adas (Fu e essen) (Alm
143), n. .a. T esse ‘galionas, suos elė, a adas, apsiu as de p anc. esse .
‘ i ė, a adas‘, que se incula con i . eccia ‘(paukų) kasa; plg. n.nl. es, n.ang.
ess (Kluge 2002: 928); la. ese ‘galionas desde ok. (Sehwe s 1953: 144).
Plg. más 2 aza, 2 aza.
ge manizmas, y o o ge manizmas, a ėjęs pe lenkų kalbą, sla izmas o o as
palab as de lengua: 1 bõnė s . (2) ‘bokš as J, Mai , K š, (4) bon Žg < . .ž. bone ‘be
alguna sube de ablos; habi ación sob e aũkš o (MndW I 384); plg. P . . Bohn ‘be
kokia pakyla iz len ų (Zieseme I 862), n. .a. Bühne . ‘pakyla de len ų, escena;
escliau o,
lubos, gale ija, i šu inė namo pa alpa; s i nas, da žinė’ (G imm II 508, 47).
Plg. o o 1 bonia.
2 bõnė s . bon (4) (2), 1. ‘me alinis, molinis puodas C I 801, Q 231 (o ig. Bone). 2. ‘ish
hays audų pin as kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąso is smaug u cuello JD 809, J,
Šmk. 4.Ck ‘cemen inis anillo del poulinio Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia s . (1) ‘bokš as
NS 1181 (dem. bonelis), T gn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia s . (1), bonià (4); 1. ‘iš
hays audų pin as kubilas, bamblė Upn, An . 2. ‘ąso is smack u cuello Sn . 3.
‘k osnis degu ui (kalkėms) deg i Lš, Lp. Plg. l. bažu ims (Kluge 2002: 159).
nia; us. бáня ‘pi is; indas, kupolas, a ilys’ (Vasme I 122); n.nl. beun ‘dėžė
1 bùn a s . (1) 1. ‘ yšulys, pundulys M; plg. . .ž. ‘ bun yšulys, eso que su iš a (Sehwe s
1953, 21), P . . bun ‘ . p. (Zieseme I 871), . .a. bun , n. .a. Bund n. ‘ yšulys, paque e‘, sie iną
con ok. binden ‘ iš i; l. bun . Plg. da bun as3. 2 bùn a s . (1) ‘gauja, bū ys Mi I 78; plg. n. .a.
Bande ‘gauja, g upo de anc. bande ‘bū ys, minia‘, n. .a. Bund ‘susi ienijimas, sąjunga‘,
P . . Bund sode amien o, acue do (C I 409); ( .l.) n.l. ‘ bun yšulys; 15a conexión de obje os;
sąjunga; maiš as i k . < . .a. bun , n. .a. ‘ Bund yšulys; sąjunga; ag upamien o,
o ganización; cinjas‘; s.b us. бунmъ ‘maiš as; minia; conexiónul (LKPŽ 2016: 249); l. bun
desde ok. Bun (B ückne 1974: 49). 1 kùpelio i, -ioja, -iojo . 1. ‘sie i, jung i N 211 (o ig.
Kuppelo i). 2. ‘ ogo encima de los cub i con pajas, spaliais y e c., que la llu ia nolaye a y el
ien o ned asky ų G g, apkùpelio i . ‘ ogo encima de ap aisi i End, D . Šių palab as de
undamen o es P . . 3 bún as sm. (1) K, bu as (2) ‘ yšulys, kūlys, glėbys, k ū a, pėdas PVG 347
(1788), S. Dauk, K I 268, T g, Šlu, K n, Įp, bun ukas T g, bun ùkai pl. ‘šiaudų kūliai an s ogo
BzF 103, bun k eli Lukas.
M. Valanč, Alm 38, Rmč, B n, G g, NmŽ, V , dem. bun ẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337,
A ículos A icles 111 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
kuppeln ‘su iš i, sujung i (F I 447); plg. . .a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen
‘jung i, sujung i‘, n. .a. kuppeln (Kluge 2002: 548), lie . ge m. kùpelė s . (1)
‘C uciza los hilos en la pa e supe io del echo, que el ien o gúb io
noud asky ų; že gės, k iogis D , K n, G g, pl. kùpeliai BzF 130 (o ig. kùpelei)
desde P . . Koppel ‘susc uciados segúnia en el k aig (gūb io) del echo de paja a
su ijación (F I 335). Plg. aún 1 kupelia se. 2 kùpelio i, -ioja, -iojo . ‘da zo es
kaup i G g, Š ; p obablemen e sie inas con lenkų kupa ‘k ū a‘, kopać ‘kas i o
b us. copa ‘k ū a‘. Plg. 2 kupelia se. . ‘šiaudinio eogo encima de apdė i
1 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘sie i, jung i’ B 830 (o ig. kuppel i), [K], apkùpeliuo i
kupelėmis (suk yžiuo ai pagaliai) P k. Plg.
1 kupelio i.
2 kupelia se, -iuoja, -ia o ‘pilną dė i, kaupuo i Sk , Vdžg, J b, T g, Gs. Plg.
2 kupelio i.
1 špònka s . (1) Ž , šponká L, KŽ ‘ olė, edondo camš is made o al aleu ba inei
zákiš i R , J, KŽ, ZŠŽ (Ž ); segu amen e su gió de P . . spun , špun ‘kaiš is,
olė (s a inės) (Alm 118 (P W)), . .ž. spun ‘ . p. (MndW IV 349) dialek izmo
deminu y o, quizás pe lenkų szponka; plg. ok. dial. spon , n.nl. spon, .nl. sponde,
ėly . . .a. spun , n. .a. Spund ‘ olė, kamš is; ok. i . desde (s)pun o, y es e
desde lo . (ex)pūnc um n. ‘ ai, que p adu a (Kluge 2002: 872; G imm XVII 230, 66); la.
spude ‘ olė (s a inei zakiš i) de .ž. spund (Sehwe s 1953: 118); l. szpun ‘kaiš is,
olė desde ok. Spund (B ückne 1974: 555); y plg. . .ž. spôn ‘skied a, skala,
delonas made a sk i ulys, ske eld a (MndW IV 338); s.skand. nang. spoon, n.isl.
spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., ., s. yz. spon, n.š . spån,
spónn, n. .a. Span m. ‘skied a, skel inis chakalys, skala, balana; el o igen de la
palab a no es á cla o (G imm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., .l., n.l. (dial.)
szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; madinis kaiš is, olė y k . < . .a. spân,
n. .a. escala (LKPŽ Span 2016: 633). Plg. da špunka (LKŽe). 2 špònka s . (1)
‘įsp ínci a me alinė sagu ė, imp us as Kn , Lš; plg. s.skand. spng, s.ang. spang,
n. .a. Spange ‘sag is, sąsaga, sankaba, gnyb as‘, . .a. spange, .nl. spange,
s. .a. spanga, → ok. sp ‘annenį emp i, zammau i; comp imi (G imm XVI 1875, 62;
Kluge 2002: 860); . .ž. span n. ‘sag is, sąsaga (knygos, d abužių y k . (MndW IV
301); (s.l., .l.) n.l. (dial). szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; madinis kaiš is,
olė y k . < . .a. spân, n. .a. Span "escala"; n.b us. (dial.) špónka ‘sagu ė,
seg ukas, spaudė; medinė ma škinių saga; siūlų saga; medinė sp audė, con la que
se e ue zan las len as‘; n. us. dial. špónka ‘užsegimas, sag is, kabė (LKPŽ 2016:
633); us. shpónka ‘ske sinis ( o oje, ogėse)‘, uk . шпóнъка ‘saga‘, bulg.
shpónka ‘užsegimas, saga‘, .ž. spôn; o igen sla os palab a o skolinys de ok.
Span ‘skied a‘, .ž. spôn, ka (LKŽe).
. .a. spân pe lenkų kalbą (Vasme IV 474–475); ček. sponka. Plg. da spon-
NIJOLĖ ČEPIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII unidad (~26,2 kg); una unidad mone a ia, de
g . τάλαντον ‘s a s yklės; unidad ma o (~26,2 kg); monede o unidad (LKPŽ 642).
Plg. 2 ãlen as. 2 len as sm. (1) 1. ‘nepo as as c ea i idades adquim i gabumai
S. Dauk, M, R , KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. G ic, ‘apie didelių gabumų žmogų J. G uš,
P , ‘ eigiama, pp . inna a peculia idad LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lem is,
des ino Sln, LTR (Lš), K ž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Žem, NžR, DS 157
(Rs), B s, Ms, Š s, Lk, R . 4. nj. ‘ama as, ocupėmimas, negocios S n, Gd , S ,
P , Lpl, P ng, Plm. 5. ‘būdas, he amien a P ng. Plg. ( .) l. alen ‘neį as as
habilidad; Don de Dios; Capacidad de b ui incau a ; éxi o; iejas silab o o o o
ma as < p anc. alen ‘gebėjimas, habilidad‘, de .lo . alen um ‘s a as;
gabumas, bilimumas, polinkis; ape imas desde lo . alen um ‘g aikų ma o‘,
unidad (~26,2 kg); una unidad mone a ia, de g . τάλαντον ‘s a s yklės; unidad
ma o (~26,2 kg); monede o unidad (LKPŽ 642); b us. (F nW II 1053) alen o Plg. o o
1 ãlen as.
3. DYBINIAI HOMONIMAI
Da ybiniai homonimai se o ma, cuando a simila o idén ica es uc u a sono a
shaknų se añade idén ico a iks o cuando di e encia da ybos modos. Aquí
p esen adas homonimai sus o mé del agmen o 1 s ieg ‘če pė; malksna y
ge manismo 2 s ieg ‘žu is dyglė‘. 1 s ieg s . (4) DŽ; Se 1. ‘če pė ogui deng i Š, NdŽ,
MLTE II 336, sp, F nW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Da inys desde s iegėlė; plg. . .ž. ‘
egelče pė (MndW IV 517), n. .a. Ziegel ‘če pė ogui; la. s ieelis ‘ply a desde . .ž.
ēgel ‘ply a con añadė u s an es (Sehwe s 1953: 122), lo . egula. Plg. da s ieglė
(LKŽe). W. Smoczyńskis s iegėl ‘če pė ogui deng i iempo ediniu de lie . s ieg i
‘deng i ogą šiaudais (Smoczyński 2008: 603), o E. F aenkelis skoliniu de la ynų kalbos
pe . .ž. a mę (F nW). 2 s ieg s . (4) zool. ‘žu is dyglė (Gas e os eus aculea us) š
< . .ž. s ekele ‘maža, dygi pez, dyglė (MndW IV 379; F nW II 900); plg. n. .a. S ichling m.
‘į ai ios pequeños peces; la. s ē ķelis ‘maža, dygliuo a pezis desde . .ž. s ekele ‘ .
p. (Sehwe s 1953, 122). Plg. da s iegis, s egė, s ėgis, s ėkė, s ėkis (LKŽe).

S aipsniai / A icles 119
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOKŪBO
BRODOVSKIO VOODYNO INDEXE
Nea ski ų homonimų andama y 2009 m. isleis ame J. B odo skio
manusc ip inio XVIII siglo dicodyno Lexicon Ge manico=Li h anic m e
Li h anico=Ge manic m III indekse palab as. En un nidde se p esen a el
ge manismo gilió i ‘ u ė i e ę, kainuo i; eikš i, ik i B 548 (o ig. Gilló i), B 815, PVG
67 (1715 m., o ig. gilo i), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5
(ne gillóju ‘ne inku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TD VII 356, giliúo i 1 P Tm 5,11 (o ig.
gil i), Lex 40a (gill i), Q 213 (o ig. Gill i), B 548 (o ig. Gill i), 125G (1738 m), 43477 m.), (179 K, K I
572, A3, 1881, 19 S ngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, BB, M j, Pl , Ss go ZŠ (Šk) < k . gele
‘ u e i un cie o alo (Alm (P W)); plg. n. .a. ‘ u ė i gel en alę; álidos; se
laikomam (kuo); se ski am (kam)‘, s.s. geldan, n.š . gälla (Kluge 2002: 343); y
lie u iškas palab a gylió i, gyliúo i ‘zylio i, laks y i, ne im i B 258, 290, 842, 865, 870,
o ig. Ænig Linnas S om, Bi es gilloj‘5, wi uj Saule eka; Dach , Wachs u[nd] das
B ee[n] des Lich s (B 258); pikis (pykis) ‘ie is, du u as, ki is con ilgu ko u (gino de
ma ) B 978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, pasclado desde P . . Pîk ‘lazda
con smailia e o i du i, ie is (F II 142), pîk ‘ie is (Alm (P W)), Picke (B 978); plg. . .ž.
pêk, peke ‘ . p. (MndW III 313), n.š . pik, n.nl. pick, n. .a. Pike ‘ie is‘, anc. pique (Kluge
2002: 702), no dis inguido de o a palab a, ge manismo pikis ‘a laikinė masė, ob enida
p epa ando degu ą, ped es anglies de ą y k . Lex Q 381 (o ig. Pikkis), C I 102, C II 196,
680, Bb Si 13,1, B 95, 239, 552, 968 (o ig. Pikkis. Smalla dég a), R I 107, R II 275, 2 Moz 3, MŽ I
RB3, MŽ II 368, N 289, K, J, I, Do (Klp), Alm K. Būg, Sim, F nW, DŽ, ŠDŽ, ZŠ (Sn , Žl , 198š),
KzRŽ, G VŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, K š, Gaš, V, V, G dm, Up, Jnš, J, J, a ie ies de
colo es de la misma, P P P Š . pek, ‘de a (Alm (P W)), Pech ‘pikis, smala (Lex pick
67, C II 196), . .ž. pek, pik ‘ . p. (MndW III 313), n. .a. Pech n. ‘de a, pikis; šnek.
nesėkmė‘; plg. . .a. pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis
‘de a de anda ‘ en a, ing esos B 912, 1014; plg. . .a. en (e) ‘incomodos de
po cen ajes, in e eses, n. .a. Ren e, n.š . än a, n.nl. en e, s. anc. en e (Kluge
2002: 758); b us. anda ‘a enda?‘; se p esen a jun o con anda ‘b ūkšnys, andas,
mėlynė (nuo sumušimo) B 40, sie ino con lie . an as, an y i (Smoczyński 2007, 499);
. .ž. pik ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 88);
5
P usia de los li uanos a mėje en es a palab a i segu amen e ue umpas, po que después de él esc ibe ll.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ū à bo . ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272
(o ig. Kikio Ru a), 420 (o ig. Paukciu mo ū à ‘lango idklas B 999, R II 178, 287, MŽ II
Ru os), 999 (o ig. Ru a) < b us. a l. u a (F nW), nea ski as nuo ge maniz-
236, 384, N 452, K I 431, M, F nW, K , K n, T g, K kl, Pgg < P . . û ‘lango idklas
(Alm (P W); F II 217); plg. . .ž. u e ‘ ombas, eglamen ingas ke u kampis,
en o idklas (MndW III 536), ėly . . .a. ū e, .nl. u e, n. .a. Rau e
"geome inė igū a"; XIV. a. egis ada; p imé el o igen de la palab a no es á
cla o (Kluge 2002: 747). LKŽe no se p esen a desde J. B odo skio dicciona io. J.
B odo skis p esen ó ellos como sepa ados palab as, conside é homonimais,
ej. :
Rau e 1 he ba Ru a Luc 11,42.
2 i um in ene a Ru a Lango.
Sin emba go Vincen o D o ino p epa ó un índice de palab as ellos no
incluidos po sepa ado.
u as sm. (1) pp . pl. 1. ‘ap a as, ga das, apluokas B 727 (o ig. pl. U ai, Ho en
de Schaa [en] id. Hü e), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (gal ijų) LzŽ; po o igen
plg. P . . Hŭ de, Hü e ‘ap a as, ga das (gal ijams) (Lex 51a, C I 988; B 727, 733),
Ho en, Hü e ‘ap a as (a ių) (B 727), Ho ‘pe a a iz len ų (kiaulėms), el luga
a i e o; ces pšio d o malo, longa es ampado ic os pa a la ecolección y
dijo ini u as k osnyje (F I 299); . .a. hu , s. .a. hu ‘pin as daik as‘, go .
hau ds, s.skand. hu d, n. .a. Hü de ‘ap a as, ža dis, apluokas (Kluge 2002: 428); .l.
u , ( .l., n.l. hu ) ‘po a y inė pinučių o a a ių bandai ap e i; kaimenė,
banda; o ejas; cab ys; come cio de u mu; cosas cú a < gais a ie ė; a bus o;
. .a. hu ‘a ių ap a as, pinučių o a‘; n.b us. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė;
abundencia y k . (LKPŽ 177); n. us. ‘banda, kaimenė, pulkas pe l. hu de . .a.
hu laida as de pin os šakų, y elių a ims nak o i (Vasme I 476); la palab a
indis inguido del ge manismo u as sm. (2) ‘ oks monedas an iguas, iguales 1⁄4
ale io, sidab inė mone a, a as B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp, Rg), s š, K, BS 112,
JD 1501, Jn, F nW, KŽ < P . . O , O s hale ‘ . p. (B 962), . .ž. o n., m. ‘ ie a, en
la cual se c uza on dos líneas, kampas; cimaė; cua a ma o, monedaos y k . pa e
(MndW III 238239); plg. s. .a. o , . .a. o m., n., s.s. o m., nl. oo , n. .a. O m., n.
‘ i šūnė, smaigalys (ypač a mas), kampas; cua oedal monedaos; cua a pa e
del peso (G imm XIII 1350, 70; PaulW 447); la. uõ s, uõ e ‘a as, moneda (1/4 ale io,
a ma o; k eice is (smulki mone a), O s ale , O sgulden ‘ke i adalis ale io’
más a de 30 silab inių kapeikų)‘ de . .ž. ‘o 1/4 ale io, monedaos XVI a. o XVII a.
emp ano (Sehwe s 1953: 148, 215); ( .l.) n.l. XVIXVIII a. pla a u ab o moneda (~ 1⁄4
ale io alo es), u ilizada en Eu opa y k .; (s.l., .l.) n.l. o ‘ . p. < . .a., s. .a. o
‘mone a i k . (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. < u ok. Ö en, Ü en ‘s o is; moneda,
cua as pa e ale io (B ückne 1974: 595). E. F aenkelis lie . u as kildina desde l.
o , u (F nW), W. Smoczyńskis wâga (G imm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); . .ž.
wage ‘s a s ykles, apa a os pesa i; luga en el que se pesa; co ección de los
A ículos A icles 121 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
aip pa iš l. o ‘sidab inė mone a, kaldin a XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL
58, 2008: 57). Plg. da u a, 1 o as, o a, a as (LKŽe). s óga. (1) NdŽ, ogà s . (2)
KŽ ‘zemės lui as, gabalas C I 56, Q IV B 52 (o ig. G un as, Woga, ok. Acke scholle), N
85, [K], LsB 218, LV 492, F nW, sa as hoodis, sie inas con lie . agà‚ a imo g io elis;
su e s as ie as gūb ys‘ (F nW II 1271; ALEW II 1271), se p esen a jun o con o a
palab a, ge manizmu óga s . Vogà (1), Je 32, VlnE 169, Q 229 (20), Q o ig (o ig.so
woga ‘s a s ykle ės auksui s e i‘, ok. Gold=Wage), PVG 442 7 m B 185 (Wog
Balkis, ok. Balke an de Waage), 269 (Swinno Vokga lÿ Swa is, Wo.Wage), R I 2, R 39
Klim, 18 M, IŽ2, MŽ II 520, N [K], M, Alm 148, KŽ, Z (Nm), K , K , Va n, Sl, Al , G < Ry ,
Auk (1792)), II, II, II, II, II, II, II, III, III, III, IV, IV, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI,
VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI,
VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI,
VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI,
VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI and VI, and VI, and VI a e also included in he
‘s o is; p ie aisas s e i, s a s yklės; s ė imas; pusiaus y os padė is, pusiaus-
ollowing P . . wōy ‘s a s yklės (Mi zka 1919: 153), . . wog (dažnai Luu e io Biblijoje, Elzaso a mės aš o paminkluose), anks y . n. .a. woge; plg. dan. ‘ am og e dade o s o is‘, n.š . åg, no . aag, n.nl. waag, ok. Wage, n. .a. Waage . homb e; pe k. le adu a; b ank as i k .‘, . .a. wāge, s. .a. wāga, s.s. wāga, s.skand.
pesiscula es; cie o s o is (p ollouso de p oduc os ipos) (MndW V 573574); P . .
wôg ‘b ank as (Alm (P W), Wage . ‘b ank as (F II 452); la. āga ‘s a s yklės de
.ž. wāge (Sehwe s 1953: 152); (s.l., .l.) n.l. (dial.) waga ‘s a s ykles; edi icio en el
que se pesa; s ė imas; auga; impo ancia; can idad pas egada; peso is i k . <
. .a. is; sis ema de medición de peso; de echo a eje ce ; s ė imo impues o;
balanzas; habi ación en la que se pesa; impo ancia; kaban ys pesmenys i k .
wâge, s. .a. wâga, n. .a. Wage ‘s a s yklės; s a muo; s o is‘; s.b us. вaгa ‘s o-
(LKPŽ 672673). Pesebe ada que J. B odo skio dicodino Žodžių indekse, III ., sa as
ocodis g o is ‘o igį ankis sienom (mū ui) g iau i B 902 (Maŭ ]b eche Mu o
g owis) jun o se p esen a con ge manizmu g o as ‘g a as B 599 (o ig. G a
G ow‘s), 763, 839, cuyo undamen o es P . . G oa ‘g a as (Riemann II 487), ok.
Reino dial. g ō (G imm VIII 1698, 52), n. .a. G a "g a as"; plg. . .a. g ā e, .nl.
g a e, g e e, . .ž. g a e ‘ . p.‘, n.nl. g aa , .lo . -g a ius (Kluge 1957: 266; 2002:
367); l. g ó desde eng . g o (B ückne 1974: 173); es as palab as, po supues o,
no son homonimai. III. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el
Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107,
apa ado 1, del T a ado. LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
NON PROPONIAMI HOMONIMAI
Algunas palab as no hay LKŽ y LKŽe (y hay sólo 1 dkis). Del skolinių se o ma no
sólo d ina ías, sino y ina ías homonimai, po ejemplo, dkis. 1 dkis y 2 dkis
pod ían se seman iniai homonimai.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 dkis sm. (2) ‘už iesala (camas, asiendini, cojoms); mi ukas cabllí cub i , gūnia,
ce ado; danga, zadanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35, Lexa, 901, 974, R I 24, R II 98,
C I 453, C II 205 (o ig. A kliû Dêkis P e d=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545,
MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1775 m) No ig (decis. 136), K, ALL BB 34 (NTK), J, Alm
43, KŽ, ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, K nŽ, ŠVŽ (ŽMs, K , P lg), K n, K R, Vš , Gs, dem.
dekelis N 136, dekù is KzRŽ, ‘lo a iesė ZŠŽ (Ž , Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, K n, dikis
NmŽ < P . . dęk ‘ . p. (Zieseme II 32; Alm (P W)); plg. P . . Decke ‘pa iesalas,
zas iesalas, al imas (Lex 23; C I 453), . .ž. decke ‘ . p. (Sehwe s 1953: 26), n. .a.
Decke ‘an klodė; mi ukas, gūnia; s al iesė; cobe a; e es imien o; lubos‘, →
ok. decken "deng i"; la. de ‘ķisan klodė, acklo as de . .ž. decke (Sehwe s
1953: 26). Plg. da dekė (LKŽe).
2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < P . . Deck ‘namo lubos (Zieseme II 32);
plg. n. .a. Decke ‘lubos; . .a. decke ‘s ogas (G imm II 660, 32), .nl. dac, dek,
n. .a. n. ‘s ogas‘, → Dach ok. decken ‘deng i (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm.
‘(lai o) denis KŽ, dek Do (Klp) < ok. Deck n. ‘ . p.‘; plg. nl. dek, ang. deck;
nyde landų o igen palab a (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm. ‘mokinys,
adėjėjas (meis o, pi klio, molūnininko) Lex 77a, B
306, N 257; plg. 1 gizelis.
2 gisel sm. ‘s abdys ies u e, s aklių elene, sob e el cual iechan i menos,
audeklas (Hemmung am obe n Webebaum) N 257. Plg. o o 2 gyzelis; gysalys y sus de i ados
(LKŽe).
1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, ayudėjėjas (ama ininko, meis o, pi klio,
molūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q, 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229,
PVG 194 (1748 m), 5030 m (1806 m), S ngŽ, D g, N Lkš, Nm, Ž , Ss ), gìzelis (1) KŽ,
257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, F nW, KŽ, Vlk , Ld n, Pc, Lkš, ZŠŽ (Sn ,
Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlk , gilis KlpD 63, p š, K ndk, dem. gizeliukas Kl D
191, KŽ. 2. scom. ‘nenuo ama Ppl < P . . gesęl ‘pameis ys (a ininko); amigo
(Alm (P W)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n. .a. Geselle ‘ aikinas, pameis ys,
( abajo) amigo‘, . .a. geselle; socia y inis da inys desde ok. Saal ‘salė,
pa alpa (Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameis ys, meis o
adėjėjas; come cian e < n. .a. Geselle ‘pameis ys, ( abajo) amigo; aikin;
bičiulis (LKPŽ 66). Plg. o o 1 gisel; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2)
‘s abdys supe iu iniame ies u e (Hemmung am obe n Webebaum) B 570 (o ig.
was den obe s [en] Baŭm aŭ häl l. Geell. Giélis), N 257, KŽ < P . . Geell ‘ . p. (B
570). Plg. más 2 gisel. 1 kóka s . (1) 1. ‘gėdos púlpas N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70. 2.
‘sigla del pue o, que indica que el ba co puede acudi N 204, [K], KŽ < P . . kôk,
kâk m. ‘gėdos s ulpas (F I 326, Alm (P W)), Kaack ‘gėdos s ulpas, kuolas (C I
A ículos A icles 123 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos pulpas (Lex 52a); plg. . .ž. kâk ‘gėdos s ulkake .,
pas’ (MndW II 417); š . kåk, n.nl. kaak ., dan. kag, ol. kaak, ok. Kak m.,
okiečių žemaičių, en pa e del medio okiečių, ambién Reino a mės palab a
(G imm XI 47, 65; F I 326); la. kãķis ‘gėdos s ulpas desde . .ž. kāk (Sehwe s 1953:
186); llu. kuoka. Plg. o o 1 coke. 2 cóka sm. ‘py agai is K II 23 (o ig. lìnsėmeniū
kóka, ok. Leinkuchen), Alm 70, KŽ < P . . kôke ‘ . p. (Alm (P W)); plg. . .ž. m.
‘py aga kokei is (MndW II 514), .nl. kōke, .ang. cake, s.skand kaka ., n. .a.
Kuchen ‘py agai is‘. Tal ez omanos palab a de o igen; plg. sa dų cocca
‘py agai is‘, ka alonų coca ‘Milchb o , py agai is‘, pie .p anc. coco ‘ap ali
pan blanco, agaišis (G imm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. más 2 coke.
LKŽe en un a ículo se esc iben es as kóka signi icados: 1. ‘es ampados K II 23. 2. K
II 113 ‘gėdos pulpas‘. 3. [K] ‘señal del pue o que el ba co puede acudi ‘. 4. ‘piliulė (?)
TŽ V 250. F. Ku šaičio en el dicciona io (K II 23) iene la signi icación ‘py agai is (linų
sėmenų)‘, pe o no ‘išpunaudos‘. Las palab as kóka, kókas signi icado ‘py agai is
LKŽe no exis e. 1 cócas sm. 1. ‘gėdos pila B 985. 2. ‘ ězdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K],
KŽ. Plg. 1 koka.
2 cócas sm. ‘py agai is KŽ; plg. 2 koka.
IŠVADOS
Vienodai a iamais palab as se uel e ambién skoliniai, a ėję de di e sos idiomas
o a mių y one iquemen supanašėję. De skolinių susida ę homonimai, cuyas dos
palab as son dis in os signi icados y o igen, debe ía se p esen ados en
sepa ados a ículos dicynų.
Uno de los homonimos y muchosa eikšmių palab as de la asignación c i e ios
pod ía se no sólo di e en e skolinių signi icado, pe o y kilmė, di e en e skolinio
baseini palab a. Seman iniai homonimai son ce canos plu ia eikšmiams palab as.
Ellos apa ecen, cuando las palab as adqui en o os signi icados, a menudo
pe kel ines, po lo que en dicciona ios ellos a menudo no se dis inguen. Si la
palab a pe kel inė signi icado ino de o a lengua, p obablemen e debe ía
conside a los homonimos. Pi miné algunos homonimos o igen pudo se la misma,
sin emba go más a de en dis in as lenguas ellos en a on nue os signi icados.
E imologiniai di e sosakilmiai homonimai, susda ę debido p es inimosi de
palab as, cuyos ambos son ge manizmai, ge manizmas y sla izmas, lie u iškas
palab a y ge manizmas, za iksuo i p incipalmen e Eas e n P ūsijos aš uose,
žodynuose y aka inėse, pie aka inėse lie u ių a mėse. Ya en los pi uosios
esc i os Li uanos, XVI a. B e kūno Biblijoje, encon ama palab as de (šūlmis as, gonkas), que más a de llega on homonimais. P incipalmen e son d ina ios homonimų, u imi keli y ina iai.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
SUBRUMINIMAI ags. anglosaksos
ang. ingles bažn.sl. bažny ná sla ų
b us. bal a usių dan. danos dem.
deminu y as dial. dialec o yz.
yzų ge m. ge manų go . go os
g . g eikos hib . hib idas isl.
islandų l. polkų la. la ių lie .
lie u ių lo . la ynų n. naujoji nl.
nyde landų n.nl. nue a nyde landų
no . no egos n. .a. nue as
okiechos alš aičių ol. olandos
o ig. o iginale plg. compa incemos
anc. ancūzų
P . P ūsijas p ae .
p ae ixum, p iešdėlis
P . . P ūsías okiečių us. usų s.
y . – y ų
senoji sk. ski snis s.nl. senoji
nyde landų s.s. senoji saksų
s.skand. iejoj escandina ų š .
š edų . p. ambién .lo . idu inė
la ynų .nl. idu ína nyde landų
ok. okiečių .a. okiečių
s. .a. – senoji okiečių aukš aičių
aukš aičių . . idu io okiečių
. .a. idu inė okiečių aukš aičių
. – idu inė
. .ž. idu inė okiečių žemaičių .ž.
okiečių žemaičių
O as ab e ianzas son iguales como en el académico dicciona io de la lengua Lie u ių y
LKŽe.
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
ALEW Al li auisches e ymologisches Wö e buch. (ALEW). Un e de Lei ung on
Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille ,
bea bei e on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko.
Un e de Lei ung on Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille , bea bei e on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko. Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Hambu g: baa
Ve lag, 2015.
Alm Die Ge manismen des Li auischen. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on
D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis.
Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Kaunas: Š . Casimie o d-jos lib ogynas, [1934]. Alm (P W): W. Zieseme io P eussisches Wö e buch manusc ip i, al cual ap o echó K. Alminauskis.
A ículos A icles 125 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
A is ó eles 1990: Rink iniai esc i os. Vilnius: Min is. B ückne Aleksande 1974:
Słownik e ymologiczny języka polskiego. B ückne Aleksande 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego. Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Čepienė Nijolė 1994: D ibalsio ui kilmė skoliniuose de okiečių kalbos. Li uáneos
lingüo y os p egun as 34, 158161.
Čepienė Nijolė 2006: Ge manizmai de las Li uanias y sus peculia idades one icas. Vilnius:
Ins i u o de lenguas Li u ias.
D Ž Die eniškių šnek os dicciona io. 1: AM, au . L. G umadienė, D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A.
Vidugi is, 2005; 2: NŽ, au . D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Al Te p.
dugi is, 2010. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
No wegisch dänisches e ymologisches Wö e buch, 2 Teile, 2 Au lage. Oslo & Be gen:
Uni e si e s o lage , Heidelbe g, 1960. F P eussisches Wö e buch. Os und
Wes p eussische P o inzialismen in alphabe ische Folge on H. F ischbie , 12. Be lin: Ve lag
on Th. Ch . F . Enslin, 1882. F nW Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns
F aenkel 12. Gö ingen, Geo ges 2004: La inischDeu sch. Deu schLa einisch. Aus üh liches
1955–1965.
la einisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on
Ka l (Aus üh liches la einisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on Ka l)
E ns Geo ges. Faksimile und Voll ex . Zwei e, e wei e e Ausgabe. Di ec media.
Be lin.
G imm 2004: De digi ale G imm. Deu sches Wö e buch on Jacob und Wilhelm G imm.
Elek onische Ausgabe de E s bea bei ung. (Edición elec ónica de la p ime a
elabo ación) Zwei ausendeins. Jakai ienė E alda 1980: Lexikologija de las lenguas
Lie u ių. Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija. Vilnius: Mokslo y
enciklopedías ins i u o de publicación.
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloijas ā dnca 12. Rga: A o s. F ied ich Kluge
1957, 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache, 17 Au lage. Be lin:
Wal e de G uy e & Co, 1957; E ymologisches Wö e buch de , deu schen Sp ache 24
Au lage, Be lin New Yo k: Wal e de G uy e , 2002. / También se puede encon a
in o mación en el si io web de la o ganización. K nŽ Aleksand a ičius Juozas.
C e ingos dicciona io a mín. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2011.
KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnek os dicciona io 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Lasch Aga he 1914: Mi elniede deu sche G amma ik. Halle a. S.: Ve lag on Max
Niemeye .
LKA I 1977 A las de la lengua Lie u ių. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ K egždys
Rolandas. de la lengua Li uania polonizmos dicciona io. Vilnius: Ins i u o de la Lengua
Lie u ių, 2016.
LKŽ Dicciona io de la lengua Li uania 12. Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015.
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Min is,
Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 19951996; 1819. Vilnius:
Mokslo y enciklopedías ins i u o edi o ial, LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002, a ian e
1997–1999.
elec ónico, edac o ios kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė
Pe okienė, Vy au as Jolkauskas, Vi an a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2005
(ac ualizada e sión, 2008). acceso en In e ne : h p://www.lkz.l . LLICh Li u ias li e a u a de
his o ia ch es oma ija. Feodalismo epocha, ed. K. Ko sakas y J. Lebedys. Vilnius: Vals ybinė
g ožinės li e a ū os edykla, 1957. LzŽ Pe auskas Jonas, Vidugi is Aloyzas. Lazūnų a mės
dicciona . Vilnius: Mokslas, Mikeliony ė Ri a 2016: Los cambios de la es uc u a semán ica de
los homonimos de los Li uanianos. In e nacionales cien í icas 23-a Con e encias Jono
1985.
Jablonskio Reikšmė en lengua y cul u a esis. Vilnius, 2016 m. sep iemb e 2324 d., 13. bben, 16.
Pho omechanische Neud uck. Müns e in Wes . : Aschendo sche Ve lagsbuchhandlung,
18751881.
MndW – Mi elniede deu sches Wö e buch on D . Ka l Schille und D . Augus Lü-
Na au O o 1937: Munda und Siedelung im no dös lichen Os p eußen. Königsbe g (P )
und Be lin W. 35: Os -Eu opa Ve lag.
Palionis Jonas 1985: Las ciencia del lenguaje o igmenys. Vilnius: Mokslas. Paul He mann
1956: Deu sche G amma ik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deu sches Wö e buch on
He mann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeye
Ve lag, 1961.
P ellwi z Wal he 1891: Die deu schen Lehnwö e im P eussischen und Lau leh e de
deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Wal he P ellwi z. Gö ingen: Vandenhoek
& Rup ech ‘s Ve lag.
A ículos A icles 127 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
PVG G oma os del pode p úsío, pag audenimai y apsakymai Li uaniams als iečiams,
sud. P. Paka klis. Vilnius, 1960.
Riemann E ha d 19812000: P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os und
Wes p eußens, Band 2, he ausgegeben on E ha d Riemann, Band 34, h sg. on Ul ich
Tolksdo , Band 56, h sg. on Reinha d Gol z, Neumüns e : Ka l Wachhol z
Ve lag.
Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe
den deu schen Ein luss im Le ischen. Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe den deu schen Ein luss im Le ischen. Be lin: in Kommission bei O o Ha assowi z (En la Comisión jun o a O o Ha assowi z)
Wiesbaden.
Ska džius P anas 1931: Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen. Kaunas: Akc.
Spindulio b- ės imp us u e.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno:
Uniwe sy e Wileński, wydział ilologiczny. wskiego. Część I. Ac a linguis ica
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego języka li e-
li huanica 58, 53151. ŠVŽ Bi u ė Vanagienė. Vociona de los ie as del no e
occiden ales. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apellinkių šnek os 1: AO; 2: PŽ.
Vilnius: Ins i u o de la Lengua Lie u ių, 2014.
U bu is Vincas 1955: Li u ias lengua leksikos homonimų susida imo modos. Filología
ciencias candida o dise ación. Uni e sidad de Vilniaus. Vasme Max 19861987:
É umologucheckuy clo apь pycckogo lengua 14. Mock a:
Ppogpecc.
Zieseme Wal he 1975: P eussisches Wö e buch. Sp ache und Volks um
No dos deu schlands 1: AC; 2: DFi. He ausgegeben on Ludwig E ich Schmi . Hildesheim
New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
ZŠŽ Zana ykų šnek os dicciona io 1: Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2003; 2: Mokslo y enciklopedijų leidybos cen as, 2004; 3: Mokslo y
enciklopedijų leidybos cen as, 2006.
Z Ž Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os ocynas. Vilnius: Mokslo y enciklope-
dijų leidybos ins i u as.