S aipsniai / A icles 103
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches scien i iques:
lexikologie, skoliniai, lexikog aphija, é imologie, his oi e du langage, aš ija.
HOMINIMAI LIETUVI
TALBOS VOODYNUOSE
Homonyms in he Dic iona ies o he
Li huanian Language
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a iclenyje ai e des mo s de langue Li uiniens (LKŽ, LKŽe), les mo s de Jokūbo B odo skio
esan ys p incipalemen e imologiniai homonimai, appa us à cause des mo s de p ê inimosi
d'au es langues, qui dic ionno a icles ne son pas p ésen és comme homonimai. Ce ains
p ê s son supanachée a ec des mo s de langue li uanienne, ayan un au e sens, mais ces
mo s son di é en es d'o igine e de signi ica ions, donc nécessai e les éc i e en a icles
sépa és. 2009 m. émisame du manusc i de Jokūbo B odo skio XVIII a. leodyno Lexicon
Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum III indekse des mo s es égalemen des
homonimes nea ski ų. S aipsnyje p ésen eama de nou eaux homonimų, nesan es LKŽ,
LKŽe. ESMINIAI VOODŽIAI: leksikos homonimai, ge manizmai, Ry ų P ūsijas žodynai,
leksikog a ija.
ANNOTATION
The a icle analyse he p edominan ly e ymological homonyms ound in The Dic iona y o
he Li huanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas B odo skis Dic iona y, which o igina ed
due o he bo owing o wo ds om o he languages and which a e no p esen ed as
homonyms in he dic iona y en ies. Ce ain emp un ings become simila o he wo d in
Li huanian ha ing a di e en meaning, bu hese wo ds ha e a di e en o igin and meaning
and should he e o e appea in di e en en ies. The index o Jokūbas B odo skis 18 h
cen u y manusc ip dic iona y Lexicon Ge manico=Li h anicum e Li h anico=Ge manicum
III published in 2009 also con ains unsepa a ed homonyms. The a icle p o ides new
homonyms no a ailable in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Ge manisms, Eas
P ussian dic iona ies, lexicog aphy.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ĮVADAS
Le philosophe g ecques an iques A is o e dans ses Ca ego ies le p emie a
men ionné homonimo e m. Il éc é: A èno ds (homōnyma) son appelés ces
choses qui on le même nom, e le même nom co espondan essen iellemen à la
dé ini ion di é en e (A is o el 1990: 5). des homonimus de Li uanie y ė Vincas
U bu is ilologijos mokslų kandida o dise acijoje Lie u ių kalbos leksikos homo-
nimų sus o ma ion modes, 1955 m., 251 p. Les dé ini ions homonimų des kalbininkų
Lie u ių son les sui an es: les lexicikos homonimai son des homodiami mo s
41; Jakai ienė 2005, 257); homonimai (g . homós ‘ as pa s, ienodas’ i ónoma
(U bu is 1955: ‘ a das‘) son des mo s qui on la même phoné ique exp essi e e
des signi ica ions complè emen di é en es (Jakai ienė 1980: 42); ce son des
mo s ayan une même sono i é s uc u e, mais di é en e signi ica ion lexicine
(Palionis 1985: 182). des langues li au es éellemen homonimes a oseną e
changemen s de s uc u e séman ique y ée Ri a Mikeliony ė (Mikeliony ė 2016:
13). Ainsi homonimai son uni o mémen di es mo s, é an an s di é en es
senses, signi ica ions e sou en di é en es o igines. De plus, ne son pas ous
les mo s, ayan une di é en e signi ica ion, des homonimes. Des ais
homonimais son considé és les mo s, don ou es les o mes g amma icales
coinciden phoné iquemen . Homonimai se o men : 1) en aison du sys ème
phoné ique de la langue au e (e imologiniai, his o iiniai); 2) pou de nou eaux
mo s de aiblesse (do ybiniai); 3) en aison des changemen s séman iques de
mo s, des signi ica ions des mo s éloignemen (seman iniai); 4) à cause des mo s
emp un és de au es langues. Skoliniai, enusés de di e ses langues ou a mies,
s'adap en à la langue li uanienne phoné ique e g amma ique dėsnių, donc
supanašėja a ec des pa oles li uaniennes con enan un mo , ayan une au e
signi ica ion. Selon l'o igine homonimes se di isen en unakilmius (homogeninius)
e di e sakilmius (he e ogeninius). Les homonimes selon leu s açons de
o ma ion se di isen en ois ypes: é imologiques (1, 4), e ybiniens (2) e
séman iques (3). Les p oblèmes d'homonimie e polysémie son é udiés appliquée
mis žodis. Pe ilgą laiką žodžio eikšmės gali a siski i, uome a si anda keli
composan e analysée des mo s, dis ibu ioncinée analyse, de i acinée analyse
mé hode (Jakai ienė 1980: 4248). Les concep s homonymie e polisemija son liés. Si plusieu sa eikšmis mo a commune é imologique šaknį, alo s il es pas homonimas, mais plusieu sa eikšžodžiai. Homonimai appa aî e à cause du mo mé apho ique consomma ion, quand les mo s acquiè en pe kel ines signi ica ions.
Le bu de ce a icle es de donne LKŽ, LKŽe, Jokūbo B odo ski's e dyno III
omo mo s indexés obse ésus homonimus, qui dans les menées œu es ne son
pas considé és homonimais. Tâche: indique non seulemen les signi ica ions
des mo s, mais e , basé su his o ique compa amuoy, phe iniu, au es
ilologiniais mé hodesis, éclai škin i homonimų o igmę, pa iculiè emen
skolinių. Remiamasi des mo s e imologiques, nou eaux a auxis su les
A icles A icles a icles 105 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
ques ions d'o igine skolinių. In es igés les mo s ondamen aux des débi s, d'où
ils son enus, indiquéoma p emiè e les mo s o ignée. Homonimų éjaškinimen es impo an lexicog aphie, mo synes éc issage.
I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI
KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
Pas ebė a, que LKŽ, LKŽe ce ains homonimai son p ésen és en un seul
dic ionno a icle. Homonimus, qui son de di é en es o igines e signi ica ions,
nécessai e de sépa e . Ainsi dans l'a icle son examinés les mo s de la langue
li aouienne (LKŽ e LKŽe), J. B odo skio le mo ne de ce a icle au o es
leksiniai homonimai, a si adę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš ki ų kalbų.
S aipsnyje pa eikiama žodžių nuo odų iš Jono B e kūno Biblijos, P ūsijos žo-
ema qué nepažymė i, nea ski i dynų i a mių, gy osios kalbos, lesquels n'y
es Lie u ių kalbos žodyne. La plupa homonimų deux mo s son o iginai es de
ge manes langues, quelques susda é de Li u iško mo e ge manisme, Li u iško
mo e sla izmo, un de Li u iško mo e hib ido, un de ge manismo e u kų, o o ių kalbos mo .
1. É imOLOGIAI HOMONIMAI
La plupa des ici examinés homonimes é imologiques se son o més à cause des mo s
emp un emen de ge manes langues, p incipalemen Eas e n P ūsijos okiečių
dialek ų; leu s deux mo s son ge manizmai. Une pa ie d'en e eux es en é dans les
Li uiniens pa langue sla es, au e langues. Homonimas 1 ū à ‘ amzdis; amzdžio
o me dé ails e k . es okiečių žemaičių o igine mo , e 2 ū à ‘ o medis (šilkmedis)
es u kų, o o ių o igine mo . Keli homonimai se son o mé du Li u iško mo e
ge manizmo. L'un es appa u de deux Li u iques mo s en aison du changemen
phone ique. Dans ce a icle p ésen és les homonimes son non seulemen de
pama inių žodžių. Daugiausia homonimų andama a mėse i aš uose, Ry ų
di é en es signi ica ions, mais aussi p o enées de di é en s dic ionnai es de
P ussie depuis XIX a. XVII a. susida é 1 š ã as zool. ‘čiu lys; u inė k egždė e 2 š ã as
‘žiu kėnas; 1 šinà ‘ a lankis, a o apcaus as e 2 šinà ‘meldas, nend ė‘, XVIII a. 1
šnýpkė ‘uos omasis abakas e 2 šnýpkė ‘sp ig as‘. a) Les deux mo s son skoliniai,
ge manizmai: 1 kas sm. (4) ‘į ankis kaup i N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, K č, Vn; emp un é de
P ūsie okiečių hâk ‘ki iklis, kaup ukas (Alm (P W)), Hacke ‘į ankis he ėms iškapo i,
kaplys, kaup ukas; plg. . .a. hacke, n. .a. Hacke . ‘ki iklis,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII kaup ukas (R II 187, 214), sie iną
a ec ok. hacken ‘ki s i, kapo i; kapliuo i, kaup i (Kluge 2002: 381);
2 kas sm. (4) ‘užu ėkis, затакis A 1885, 111; pou o igine plg. P . .ž. Hake (a=å)
m. ‘iškyšulys, co as; ilgau a sekluma, allan du i age ékyšuliu jusqu
įlankos‘, ol. hoek (F I 267), . .ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis ( ie a); ho nas,
ékyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, ne ija‘, s . huk, no .
dial. Huck ‘zemės iškyšulys (Falk I 427), š . Hō a mėsek ‘kampas, išsikišimas,
iškyšulys‘, n. .a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); . .ž. hage, age ‘smaigalys
(MndW II 173); lo . acus . ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. da okas1, zaokis.
1 bliózė s . (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Sn ), Vlkš. 2. ‘maišelis abakui, makas J, JD
1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Sn , Nm, Ss , Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga moniginė,
e me an zcukama d iem ou nés agučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Pl . 5.
sc o um ZŠŽ (Ss ). 6. menk. ‘s ėb u ė, eidas, bu na’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘p as a,
nonikuusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Ry ų P . . blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Zieseme
630 I); plg. n. .a. Blase . ‘pūslė‘, . .a. blāse, s. .a. blāsa ., n.nl. blaas; → ok.
blasen ‘pūs i (Kluge 2002: 129); . .ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); e iška) de
2 bliózė s . (1) ‘liemenė’ Kl , M j; dėl kilmės plg. n. .a. Bluse . ‘palaidinė (mo-
anc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; peu ê e anc. le mo es enu de
p éci . omanų *bullosa ‘ u uliškas comme nom de ê emen als iečių
pašiepiamas (ou sie inas a ec bulla = pulla ‘gedulo ūbas (Kluge 2002: 135); n.l.
bluza ‘ i šu inė emmes palaidinė (pp . a ail d abužis) < . blouse ‘palaidinė;
longgas pla us d abužis e k .‘, de .lo . pelusia ‘d abužis de Peluzie
(De la ille d'Égyp e) (LKPŽ 2016: 236237).
1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pin inė duonkepei, enam, daigynui cou i, jjoms
chloos y i e k . B ž. 2. ‘kep as paplo is (?) LV I 311; pou o igine plg. .ž. lāk
‘pin as daik as‘, . .ž. lake ‘ iskas, kas nupin a iš šakų, pin as daik as’ (Mn-
dW V 265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis es so i de .ž. lāk ‘pin as
daik as, djio ykla (Sehwe s 1953: 1314); go . lah a ‘(plaukų) kasa; → ok.
lech en ‘pin i (Kluge 2002: 299); n. .a. Flech we k ‘pin as daik as‘. Midu inėje
okiečių žemaičių a mėje (w) a é é changé en b (MndW V 188); 2 blõkis sm.
‘dėmė (d abuzes, co ps) TP 1881, 12, Klp < P . . Plack ‘ . p. (F II 151); plg. . .ž.
lacke, lecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), . .a. placke, .nl.
plac(ke), n. .a. Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n. .a.
Fleck ‘dėmė‘. Tiu ingų e sudų saksų a mėse p iebalsiai p e b on é é complè emen co apę
(P ellwi z 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. enco e blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma en i iè e, nuslūgus à
l'eau, de enan salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės a šaka pou seklumos, pou oko J;
da inys de okas e lie . p ae . pou -. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė d abužyje Akm, Lž, K n < ok. Fleck
‘dėmė‘.
A icles A icles A icles 107 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 klùmpė s . (1) 1. ‘Au u qui a découpé du bois; ku pė a ec mediniu padu R II 209, MŽ
II 279, K. Donel, N 220, K, BsM I 47, Kl D 107, Žem, P. C i , A. Vien, A. Vencl, Alm 69,
F nW, ZŠŽ (G š, Sn , Ss , Sl ), KzR, VŽ , Eiš, M j, K , Dkš, Pnd, Gs. 2. menk.
‘ aisoko compo emen du mo e s p a a džia anje š. de klùmpių išk is i,
é e s i ‘labai nu e g i, apsi g i Pj , ‘pasige i Gs; klub ismpių es ‘démis de
ses onc ions occupées ZŠŽ (Šk); ‘s eng is nugalė i, p i eik i ZŠŽ (G š); ‘us (apie
s aigųjį gė imą) ZŠŽ (G š); dans klùmpę consommi i ‘suaes i, p i eik i ginčuose
Tl; de klùmpių éle e , adui ‘užmuš i, ue V n, Pg; klùmpes suneš i ‘sussuok i
Msn; klumpiów sunešimas ‘pokylis, pažmonys, suėjimas, pasišokimas,
aka ojimas ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlk ; klúmpes sumès ‘susi uok i ZŠŽ (B );
klúmpes zamès su aũkš o ‘mi i ZŠŽ (B ) < P . . Klumpe m., . ‘boo s en bois,
éd ož d'un seul mo ceau (F I 383), . .ž. klumpe, klompe ‘mediniai ba ai (MndW II
493); .nl. clompe; n. .a. Klumpe XVI a. es né de .ž. (Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas
‘mediniai ba ai du .ž. klumpen ‘ . p. (Sehwe s 1953: 52), la. klumbas pl. ; l. kłumpie;
‘bul ė [K], Alm 69 < n. .a. G undbi ne ‘bul ė a minės o mes (Alm 69; e . .a.
2 klùmpė s . (1) bo . ‘ okios ūšies bu okas’ LC 1884, 14; → klumbė ė s . (1)
bi (e), n. .a. Bi ne ‘k iaušė (Kluge 2002: 126). 1 mda as sm. (3b) K ‘skys as pu as
G imm IX 761, 57); plg. P . . Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, g ums as’
K. Donel, V. Myk-Pu , Alm 83, F nW; plg. P . . Modde m. ‘pu ėsiai, pelėsiai, dumblas,
mau s; boue; pelkė, liūnas, klampynė, ue des pu as (F II 68), . .ž. modde
‘pelėsiai, dumblas, mau s (MndW III 106); n. .a. Mode m. ‘pelėsiai, pu ėsiai, plėkai‘,
ėly . . .a. mode de . .ž. ; nl. modde , mode ; p incipalemen en egis é du
XIVe siècle au milieu d'a me allemandes au sens ‘pu ėsiai, pelėsiai, mu as‘, plus
a d ‘pelkė, liūnas; glei ės, mu as (ga ėse) (G imm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la.
a m. mãda as ‘pu as (Ka ulis I 556557). Kazimie as Būga mãda as ‘skys as
pu as p end Li u išku mo žu e elie a ec la ių madē e (Alm 83; F nW I 394). 2
mda as sm. (3b) K, BŽ 464 menk. p a is a ail K. Donel, Alm 83, F nW; plg. P . .
Madde ei ‘inu ile occupa ion, mau aisas, malhas a ail (F II 44), madde n
‘di b i, ai e ne u in am d oi s; en e , essaye , mal ai e a ec quelqu'un
(daik u, eikalu); malasi a aille (F II 43); la. made e ‘komplikuo as, painus
eikalas du .ž. madde ije ‘ne ikęs mé hode de a ail; o kinimas, kankynė,
mau ais a ail‘; la. made ê ‘da y i souces de a aillan , co s p end e pas
selon o ces < .ž. madde n ‘lė ai, uščiai da buo is, knibinė i (Sehwe s
1953: 75).
1 p ýskis (1) ‘uos omojo abako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < P . .
p îske ‘žiupsnelis (Alm (P W)); plg. n. .a. P ise ‘žiupsnelis uos omojo abako
(ci signi ica ion a exis é depuis XVIII a.; XVI a. signi ica ion: ‘g obis, pillšiko,
pi a e dé obé na i es‘), ien usį de anc. p ise ‘g obis, laimikis‘, qui es

NIJOLĖ ČEPIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ac ionmazodinis abs ac du anc p end e ‘im i, čiup i‘, de lo . p ehende e;
n.nl. p ix, n.ang. p ize, n.š . (Kluge 2002: 7 p is21). 2 p ýskis (1) ‘apšildomas b i eux
soulas à k osnies ZŠŽ, B , Bg ; plg. p ckis ‘mū iukas de an k osnies Igl, p ìcas
(2) ‘mū iukas de an k osnies ZŠŽ (Lkč), Šn, K ok, K , Pun, P n, dem. p icùkas
M j, p ìčius ‘na ai, gul ai K II 115, Alm 104; ces mo s de base es n. .a. P i sche
‘lieu de couche , g o es e su elles posi ion de len os a mybė; skolinys
sie inas a ec ok. B e ‘len a (Kluge 2002: 721), P . . P i sche ‘(ka ei ių) gul ai
(F II 181). 1 delė s . (1), ėdelė F nW 1. pp . pl. ‘ ežimo ga dis Vaižg, Škn, Jnš, K p,
Pkl, ‘ aikiškos lo elės šonas Vkš. 2. ‘ėdžios Vaižg (ž.). 3. ‘paikiška lo elė su
ske sinukų šonais š, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘ i yklės g o elės ŠVŽŽ (K a, S , Vbl) < .ž.
eddel ‘ga dis (F nW); plg. . .ž. ledde ‘ga dis du anspo , chèches de o me
du anspo chonas‘. Pou la moellex i ude . .ž. l change sou en a ec le son
(i n) (MndW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n. .a. Lei e ‘lipynė, kopėčios‘, . .a.
lei e (e), s. yz. hladde , hlede ; → ok. e b. lehnen ‘a em i (Kluge 2002: 569); la.
edele, edeles ‘ėdžios < .ž., . .ž. eddel ‘ . p. (Vasme III 458; Ka ulis II 1992, 111);
au e opinion es . eddel ‘ . p. de ino-ug ų, donc e la. edeles pou ai ê e
emp un é de la langue es ų (Ka ulis II 1992, 111 (Megis e)). Plg.
enco e 1 edelées pl., 1 edelis.
2 delė s . (1) 1. ‘g el ė is, p i aisy su les pieds, é k a y i g audsams du nukul ų
ja ų J, F nW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Ša ), Als, Sln , Pln, Ms, Lkž, Kl, T k, ‘į engimas
g audsams išsijo i kulian K nŽ. 2. Ne de il J; plg. . .ž. ide , i e ‘ e as ė is,
sie as‘, ede n, eden ‘(mil us) sijo i (MndW III 446); us. рeдéль, y . us. édiil
‘ e as éseau, sie as is рédкий ‘ e as (Vasme III 458); lie . a as, la. s. Plg. 2
edelès, 2 edelis. 1 delės s . pl (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių balžienai Ps. Plg.
1 edelée. 2 delės s . pl. (1) ‘didelis ė is, p i ais su les cojis, échk a y i
g audsams de nukul es ja ų š, F nW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vg , Klm. Plg. 2
edelée. 1 delis sm. (1) ‘ ehicimo ga dis K p. Plg. 1 edelée. 2 delis sm. (1) 1. ‘g el
ė is, p i aisi us su les pieds, ék a y i g audsams de nu- ‘ne klas de ilos Všk.
Plg. 2 edelée. 1 šnýpkė s . (1) DŽ ‘uos omasis abakas PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I. Simon,
kul ų ja ų’ Lk, Klm, Lk , Rs, Š , K . 2. ‘pin inė, k ežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3.
F nW, ZŠŽ, Š , Sl , Sk , G es enu des P . . šnî ke ‘uos omasis abakas (Alm
(P W)); Schnî chen, .ž. Schnî ke, Schnüwke m. ‘ . p. (F II 304); plg. n. .a.
Schnup abak.
2 šnypkė s . ‘sp ig as Q 361 kilo is ok. deminu y o Schnipp ‘sp ig as (Kluge
1957: 671), P . . Schnippschen n. ‘sp ig as į nosį’ (F II 305), plg. n. .a. Sch-
nippchen ‘sp ig elėjimas p š ais‘.
A icles A icles a icles 109 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1 šlmis as (šulmis as) sm. KŽ, šùlmis as (1) NdŽ, šumis as (1) NdŽ
‘app en ojas (1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K.
Donel, PVG (1728 m.), 166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N
523, NdŽ, I. Simon, š, BBn F W, KŽ, Smln, P k < n .a. Schulmeis e ‘ . p. dialek izme;
plg. P . . šolmis e (Alm (P W)), . .ž. scholemes e ‘ . p. (MndW IV 111), l. mis z;
plg. da šilmis as ‘ . p. KŽ, Smln, šiùlmis as (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, F nW,
šuilmis as sm. PVG 101102 (1734 m.), šiùilmis as K, NdŽ, Alm 126, F nW, KŽ,
šolmis as ‘moky ojas Alm 132, F nW. 2 šūlmis as sm. (1) ‘Rè e ku šių éseau lui
suspend e; le éseau qui se acc oche à un au e aile éseau BzF 185 (o ig.
szùlmys es), KŽ, šulmis is ‘ ikampis le éseau qui se ou e à chaque ku šių
éseau wing F II 321 (o ig. szulmis eis); plg. ok. Schulmeis e ‘ ikampis éseau à
chaque aile ku šių inkle (F II 321), . .ž. schûl, schule ‘slėp u ė‘, schulle, scholle
‘ž aigždė oji plekšnė (MndW IV 145, 148), . .ž. schulen ‘pasislėp i (MndW IV 147). 1
ou e s . ‘palūkanos, pou cen a BzF 190, P k; plg. 1 asas, 1 esas. 2 ou e s . 1.
‘seno inis emens ê e de o nemen b oka inė gėlė a ios a š; plg. 2 esas.
3 ou e s . ‘ al ies lynas Kl D 35, KlpD 10; plg. . .ž. osse ‘lynas, ô ée
seulemen une ois, e se composan seulemen de deux ou ois e pals
n.nl. os, n.no . osse, n. .a. T osse . ‘s ip us lai o lynas‘; ok. iš p anc. o-
(MndW IV 616), usse ‘ yšulys (Kluge 2002: 932); la. asa ‘lynas, osas < . .ž.
osse (Sehwe s 1953: 144).
Comme on le oi de exemples, des langues li huaniennes u imi e ina iai
homonimai. LKŽe ous ois homonimai son p ésen és comme un seul mo . 1 sas
sm. (2) ‘palūkanos, pou cen a J; plg. 1 asa, 1 esas. 2 sas sm. 1. ‘ auxées de
ils d'o ou d'a gen un en elope de isseklo (juos elė) su des ê emen s ou des
meubles, galionas BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘seno inis mo e s ê e de bijou b oka inė
gėlė a ios a J, ZŠŽ, V , Šk. Plg.
2 esas.
1 ẽsas sm. (2) K, pp . pl. ẽsai K I 158, 666, Mi I 46, NdŽ, LV IV 231, F nW,
K, (4) NdŽ, Sl , èsas Rg ‘palūkanos, p ocen ai L, K, K II 372, Mi I 355, RdŽ, p š, Alm
143, F nŽ (BzF 190) < P . . ese, eß ‘palūkanos, p ocen ai Alm (P W), T essen pl.
‘nauda, p ocen ai, palūkanos (F II 411), n.nl. in e es , n.š . in e esse, n. .a. in é ê
‘in é es; in é ê ; p ocen ai de .lo . in e esse ‘nauda (Kluge 2002: 444), lo .
In e ess ‘pa icipa ion; en e, béné ice; p ocen ai (Geo ges DLHW 1386). Plg.
enco e 1 asas, 1 asa, esos pl. 2 ẽsas sm. pp . pl. 4) (2, 1. ‘o aignées d'o ou
de ils d'a gen joos èle d'un isseklo su des ê emen s, sk ybėlės ou meubles,
galion K, JD 1124 b) Homonimes, don un mo ge manizmas, e au e ge manizmas,
(dem. esùžis), F nW, ZŠŽ (Sn ), Sl , Pl , V b, ẽsai pl. Alm 143, F nW. 2.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
‘ oks ano inis poulies de la ê e d'une emme b oka inė gėlė a ios a K, A 1884,
137138, LB 109, Ta , V. Pie , Alm 143, F nW 1119, Sk . 3. ‘gaidžio aodegos ilga
plunksna LV IV 231 < P . . ese, eß ‘juos elė, ap adas (Fu e essen) (Alm
143), n. .a. T esse ‘galionas, juos elė, a adas, apsiu as de anc. esse .
‘ i ė, a adas‘, qui es lié a ec i . eccia ‘(paukų) kasa; plg. n.nl. es, n.ang.
ess (Kluge 2002: 928); la. ese ‘galionas du ok. (Sehwe s 1953: 144).
Plg. enco e 2 ace, 2 ace.
a ėjęs pe lenkų kalbą, sla izmas ou au es langues mo : 1 bõnė s . (2) ‘bokš as J,
Mai , K š, (4) bon Žg < . .ž. bone ‘be quelle pakise de ables; pièce su aũkš o
(MndW I 384); plg. P . . Bohn ‘be quelle pakyla du len (Zieseme I 862), n. .a. Bühne .
‘pakyla de len es, scène; scliau ,
lubos, gale ija, i šu inė namo pa alpa; s i nas, da žinė’ (G imm II 508, 47).
Plg. enco e 1 bonia.
2 bõnė s . bon (4) 1, (2), ‘me alinis, moinis poodas C I 801, Q 231 (o ig. Bone). 2. ‘ish
s audų pin as kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąso is smaug u coulu JD 809, J, Šmk.
4.Ck ‘cemen inis ce cle du puil Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia s . (1) ‘bokš as NS 1181
(dem. bonelis), T gn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia s . (1), bonià (4); 1. ‘iš šiaudų
pin as kubilas, bamblė Upn, An . 2. ‘ąso is appu du cou Sn . 3. ‘k osnis
degu a i (kalkėms) deg i Lš, Lp. Plg. l. bažu ims (Kluge 2002: 159).
nia; us. бáня ‘pi is; indas, kupolas, a ilys’ (Vasme I 122); n.nl. beun ‘dėžė
1 bùn a s . (1) 1. ‘ yšulys, pundulys M; plg. . .ž. ‘ bun yšulys, ce, ce qui su iš a (Sehwe s
1953, 21), P . . bun ‘ . p. (Zieseme I 871), . .a. bun , n. .a. Bund n. ‘ yšulys, paque ‘, sie iną
a ec ok. binden " iš i"; l. bun . Plg. da bun as3. 2 bùn a s . (1) ‘gauja, bū ys Mi I 78; plg.
n. .a. Bande ‘gauja, g oupe de anc. bande ‘bū ys, minia‘, n. .a. Bund ‘susi ienijimas,
sąjunga‘, P . . Bund sude ėjimas, a angemen (C I 409); ( .l.) n.l. ‘ bun yšulys; 15e liaison
d'obje s; sąjunga; maiš as i k . < . .a. bun , n. .a. ‘ Bund yšulys; sąjunga; eg oupemen ,
o ganisa ion; ceinjas‘; s.b us. бунmъ ‘maiš as; meua; conneulys (LKPŽ 2016: 249); l. bun is
ok. Bun (B ückne 1974: 49). 1 kùpelio i, -ioja, -iojo . 1. ‘sie i, jung i N 211 (o ig. Kuppelo i).
2. ‘Rogogo dessus des cou i a ec des chaudes, spaliais e e c., que la pluie nelyû e le
en ne asky es G g, apkùpelio i . ‘ ogo hau ų ap aisy i End, D . Šių mo s de onda ion
es P . . 3 bùn as sm. (1) K, bu as (2) ‘ yšulys, kūlys, glėbys, k ū a, pėdas PVG 347 (1788), S.
Dauk, K I 268, T g, Šlu, K n, Įp, bun ukas T g, bun ùkai pl. ‘šiaudų kūliai an s ogo BzF 103,
bun k eli Lukas.
M. Valanč, Alm 38, Rmč, B n, G g, NmŽ, V , dem. bun ẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337,
A icles A icles a icles 111 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
kuppeln ‘su iš i, sujung i (F I 447); plg. . .a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen
‘jung i, sujung i‘, n. .a. kuppeln (Kluge 2002: 548), lie . ge m. kùpelė s . (1)
‘souc ise des b anches su le oi en hau , que le en gūb io neud asky ų;
že gės, k iogis D , K n, G g, pl. kùpeliai BzF 130 (o ig. kùpelei) depuis P . .
Koppel susc uciés selonie su le k aig du oi de paille (gūb io) lui a ache (F I
335). Plg. enco e 1 kupelie . 2 kùpelio i, -ioja, -iojo . ‘da žo es kaup i G g, Š ;
p obablemen sie inas a ec lenkų kupa ‘k ū a‘, kopać ‘kas i ou b us. kupa
‘k ū a‘. Plg. 2 kupelie . . ‘šiaudinio ougo i šų apdė i kupelėmis
1 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘sie i, jung i’ B 830 (o ig. kuppel i), [K], apkùpeliuo i
(suk yžiuo ais pagaliai) P k. Plg.
1 coupelio i.
2 kupeliuo i, -iuoja, -ia o ‘pilną dė i, kaupuo i Sk , Vdžg, J b, T g, Gs. Plg.
2 coupelio i.
1 špònka s . (1) Ž , šponkà L, KŽ ‘ olė, ondus bois camš is aleus ba inei
закишти R , J, KŽ, ZŠŽ (Ž ); ik p obablemen so i de P . . spun , špun
‘kaiš is, olė (s a inės) (Alm 118 (P W)), . .ž. spun ‘ . p. (MndW IV 349)
dialek izme deminu y o, peu -ê e pa lenkų szponka; plg. ok. dial. spon , n.nl.
spon, .nl. sponde, a dly . . .a. spun , n. .a. Spund ‘ olė, kamš is; ok. i . du
(s)pun o, e celui-ci du lo . (ex)pūnc um n. ‘ ai, ce qui p adu a (Kluge 2002: 872;
G imm XVII 230, 66); la. spude ‘ olė (s a inei zakiš i) de .ž. spund (Sehwe s 1953:
118); l. szpun ‘kaiš is, olė de ok. Spund (B ückne 1974: 555); plg. . .ž. spôn
‘skied a, skala, mince a b e sk i ulys, ske eld a (MndW IV 338); le e me
spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., ., s. yz. spon, n.š . spån,
"sk i ulys" es égalemen u ilisé pou désigne les a b es à euilles minces.
s.skand. n.ang. spoon, n.isl. spónn, n. .a. Span m. ‘skied a, skel inis chakalys,
skala, balana; l'o igine du mo n'es pas clai e (G imm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860);
s.l., .l., n.l. (dial.) szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; boisie kaiš is, olė
e k . < . .a. spân, n. .a. ‘Scala (LKPŽ Span 2016: 633). Plg. da špunka (LKŽe). 2
špònka s . (1) ‘įpp éci ée me alinė sagu ė, imp us as Kn , Lš; plg. s.skand. spng,
s.ang. spang, n. .a. Spange ‘sag is, sąsaga, sankaba, gnyb as‘, . .a. spange, .nl.
spange, s. .a. spanga, → ok. sp ‘annenį emp i, zammau i; comp ime (G imm XVI
1875, 62; Kluge 2002: 860); . .ž. span n. ‘sag is, sąsaga (knogos, d abuzes e k .
(MndW IV 301); (s.l., .l.) n.l. (dial). szponka ‘sagu ė, seg ukas; kabė, sąsaga; boisie
kaiš is, olė e k . < . .a. spân, n. .a. Span "scala"; n.b us. (dial.) shpónka
‘sagu ė, seg ukas, spaudė; medinė ma škinių saga; siūlų saga; medinė sp audė,
a ec laquelle son en o cées les len es; n. us. dial. shpónka ‘užsegimas, sag is,
kabė (LKPŽ 2016: 633); us. shpónka ‘ske sinis ( o oje, ogėse)‘, uk . шпóнъка
‘saga‘, bulg. shpónka ‘užsegimas, saga‘, .ž. spôn; sla es d'o igine mo ou
. .a. spân pe lenkų kalbą (Vasme IV 474–475); ček. sponka. Plg. da spon-
skolinys de ok. Span ‘skied a‘, .ž. spôn, ka (LKŽe).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII uni é (~26,2 kg); monnaie uni é moné ai e,
de g . τάλαντον ‘s a s yklės; ma o uni é (~26,2 kg); uni é moné ai e (LKPŽ 642).
Plg. 2 ãlen as. 2 len as sm. (1) 1. ‘nepa as i c éa i s acquisi ii gabumai S.
Dauk, M, R , KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. G ic, ‘apie didelių gabumų žmogų J. G uš, P ,
‘ eigiama, pp . inhé a pa icula i é LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, des in is,
des inimas Sln, LTR (Lš), K ž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Žem, NžR, DS
157 (Rs), B s, Ms, Š s, Lk, R . 4. nj. ‘ama as, occupėmises, a ai es S n, Gd ,
S , P , Lpl, P ng, Plm. 5. ‘būdas, mesu e P ng. Plg. ( .) l. alen ‘neįhabi ude
capaci é; Don de Dieu; la capaci é de so ie inau e ; succès; ieux silab o ou o
du ma as < anc. alen ‘gebėjimas, capaci é‘, de .lo . alen um ‘s a as;
gabumas, scien umas, polinkis; dési imas du lo . alen um ‘g aikų‘, ma o uni é
(~26,2 kg); monnaie uni é moné ai e, de g . τάλαντον ‘s a s yklės; ma o uni é
(~26,2 kg); uni é moné ai e (LKPŽ 642); b us. (F nW II 1053) alen . Plg. enco e 1
ãlen as.
3. DYBINIAI HOMONIMAI
Da ybiniai homonimai se o me, quand à similai e ou iden ique s uc u ée sono e
chânains ajou an iden ique a ikss ou quand di è e da ybos modes. Ici les
homonimes se composen du mo ceau 1 s ieg ‘če pė; malksna e ge manisme 2 s ieg
‘žu is dyglė‘. 1 s ieg s . (4) DŽ; Se 1. ‘če pė oogui deng i Š, NdŽ, MLTE II 336, sp,
F nW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Da inys du s iegėlė; plg. . .ž. ‘ egelče pė (MndW IV 517),
n. .a. Ziegel "če pė ogui"; la. s ieelis ‘ply a du . .ž. ēgel ‘ply a a ec ajou ée u s
a an (Sehwe s 1953: 122), lo . egula. Plg. da s ieglė (LKŽe). W. Smoczyńskis
s iegėl ‘če pė oogui deng i du emps ediniu du lie . s ieg i ‘deng i le ougą
šiaudais (Smoczyński 2008: 603), e E. F aenkelis skoliniu du la ynų kalbos pe . .ž.
a mę (F nW). 2 s ieg s . (4) zool. ‘žu is dyglė (Gas e os eus aculea us) š < . .ž.
s ekele ‘maža, dygi poul is, dyglė (MndW IV 379; F nW II 900); il es égalemen p é u de
p é oi des mesu es de p o ec ion à l'éga d des poissons qui se ou en dans la
zone de déba quemen de l'Union eu opéenne. plg. n. .a. S ichling m. ‘į ai ios mažos
žu ys; la. s ē ķelis ‘maža, dygliua a poul is du . .ž. s ekele ‘ . p. (Sehwe s 1953,
122). Plg. da s iegis, s egė, s ėgis, s ėkė, s ėkis (LKŽe).

S aipsniai / A icles 119
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOKŪBO Je suis d'acco d a ec ous.
BRODOVSKIO VOODYNO INDEXE Il es p obable que ous ayez en endu pa le de ce e me.
Nea ski ų homonimų andama e 2009 m. émisame J. B odo skio manusc i
du XVIII siècle du dicodyno Lexicon Ge manico=Li h anic m e
Li h anico=Ge manic m III indekse des mo s. Un nidde p ésen e le
ge manisme gilió i ‘ u ė i e ę, kainuo i; eikš i, ik i B 548 (o ig. Gilló i), B 815, PVG
67 (1715 m., o ig. gilo i), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5
(ne gillóju ‘ne inku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TD VII 356, giliúo i 1 P Tm 5,11 (o ig.
gil i), Lex 40a (gill i), Q 213 (o ig. Gill i), B 548 (o ig. Gill i), 125G (1738 m), 43477 m (179 m), K,
K I 572, A3, 1881, 19 S ngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, BB, M j, Pl , Ss go ZŠ (Š k) < P . gele
‘ u e e une ce aine aleu (Alm (P W)); plg. n. .a. u e e gel en aleu ; alide ;
ê e laikomam (kuo); ê e ski am (kam)‘, s.s. geldan, n.š . gälla (Kluge 2002: 343); e
Li u iškas mo gylió i, gyliúo i ‘zylio i, laks y i, ne im i B 258, 290, 842, 865, 870, o ig.
Ænig Linnas S om, Bi es gilloj‘5, wi uj Saule eka; Dach , Wachs u[nd] das B ee[n]
des Lich s (B 258); pikis (pykis) ‘ie is, du u as, ha is a ec ilgu ko u (gincles de cha o)
B 978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, pasp un é de P . . Pîk ‘lazda a ec
smailia e o imi du i, ie is (F II 142), pîk ‘ie is (Alm (P W)), Picke (B 978); plg. . .ž.
pêk, peke ‘ . p. (MndW III 313), n.š . pik, n.nl. pick, n. .a. Pike ‘ie is‘, anc. pique (Kluge
2002: 702), indis inguable d'un au e mo , ge manisme pikis ‘a laikinė masė, ob enue
en p épa an degu ą, pie es anglies de ą e k . Lex Q 381 (o ig. Pikkis), C I 102, C II
196, 680, Bb Si 13,1, B 95, 239, 552, 968 (o ig. Pikkis. Smalla dég a), R I 107, R II 275, 2 Moz 2, 3,
MŽ I, MŽ II 368, N 289, K, J, I, Do (Klp), Alm K. Būg, Sim, F nW, DŽ, ŠDŽ, ZŠ (Sn , Žl , 198š),
KzRŽ, G VŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, K š, Gaš, V, V, G dm, Up, Jnš, J, ‘Tik i juodi s, P p
p p p p p p p , Š . pek, ‘de a (Alm (P W)), Pech ‘pikis, smala (Lex pick 67, C II
196), . .ž. pek, pik ‘ . p. (MndW III 313), n. .a. Pech n. ‘de a, pikis; šnek. nesėkmė‘; plg.
. .a. pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis ‘de a du anda
‘ en a, e enus B 912, 1014; plg. . .a. en (e) ‘p ojamas de pou cen aux, in é ê s,
n. .a. Ren e, n.š . än a, n.nl. en e, s. anc. en e (Kluge 2002: 758); b us. anda
‘ enue?‘; p ésen é a ec la anda ‘b ūkšnys, andas, mėlynė (nuo sumušimo) B 40,
sie ino su lie . an as, an y i (Smoczyński 2007, 499);
. .ž. pik ‘ . p.’ (Sehwe s 1953: 88);
5
P ussiens Li uiniens a mée dans ce mo i sû emen a é é umpas, ca ap ès lui éc i ll.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ū à bo . ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272
(o ig. Kikio Ru a), 420 (o ig. Paukciu mo ū à ‘lango i klas B 999, R II 178, 287, MŽ II
Ru os), 999 (o ig. Ru a) < b us. a l. u a (F nW), nea ski as nuo ge maniz-
236, 384, N 452, K I 431, M, F nW, K , K n, T g, K kl, Pgg < P . . û ‘lango e e
(Alm (P W); F II 217); plg. . .ž. u e ‘ ombas, èglesings ke u kampis, lango
i klas (MndW III 536), ėly . . .a. ū e, .nl. u e, n. .a. Rau e "geome inée
igu e"; XIV. a. en egis ée; ini ialée mo d'o igine ne au ski (Kluge 2002: 747).
LKŽe ne ou ni pas il J. B odo skio dic ionno. J. B odo skis les a p ésen és
comme sépa és mo s, considé ai homonimais, exemple. :
Rau e 1 he ba Ru a Luc 11,42.
2 i um in ene a Ru a Lango.
Cependan Vincen o D o ino p épa é un indice des mo s ils ne son pas
donnés sépa émen .
u as sm. (1) pp . pl. 1. ‘ap a as, ga das, apluokas B 727 (o ig. pl. U ai, Ho en
de Schaa [en] id. Hü e), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (gal ijų) LzŽ; pou o igine
plg. P . . Hŭ de, Hü e ‘ap a as, ga das (gal ijams) (Lex 51a, C I 988; B 727, 733),
Ho en, Hü e ‘ap a as (a ių) (B 727), Ho ‘pe a a is len ų (kiaulėms),
co espondue place; k epšio d' o mule, longs épinés obje s pou les ui s
ecueilli e d'jo ine k osnyje (F I 299); . .a. hu , s. .a. hu ‘pin as daik as‘,
go . hau ds, s.skand. hu d, n. .a. Hü de ‘ap a as, ža dis, apluokas (Kluge 2002:
428); .l. u , ( .l., n.l. hu ) ‘po a y inė pinučių o a a ių bandai ap e i;
kaimenė, banda; o ins; cab ys; comme ce de u mu; des choses h om a <
. .a. hu ‘a ių ap a as, pinučių o a‘; n.b us. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė;
gais a ie ė; a bus e; abondance e k . (LKPŽ 177); n. us. ‘banda, kaimenė, pulkas
pe l. hu g oupe is . .a. hu laida as is pin ų šakų, y elių a ims nak o i
(Vasme I 476); le mo indis ingué du ge manisme u as sm. (2) ‘ oks monnaie
an iqua, égal 1⁄4 ale io, sidab inė mone a, a as B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp,
Rg), s š, K, BS 112, JD 1501, Jn, F nW, KŽ < P . . O , O s hale ‘ . p. (B 962), . .ž.
o n., m. ‘ ie a, où se son join es deux lignes, kampas; somme ée; qua ième
ma o, pièces e k . pa ie (MndW III 238239); plg. s. .a. o , . .a. o m., n., s.s. o
m., nl. oo , n. .a. O m., n. ‘ i šūnė, smaigalys (y comp is d'a mes), kampas;
qua edalis coinos; la qua ième pa ie du poids (G imm XIII 1350, 70; PaulW 447); la.
a ma o; k eice is (smulki mone a), O s ale , O sgulden ‘ke i adalis ale io’
uõ s, uõ e ‘a as, mone a (1/4 ale io, plus a d 30 silab inių kapeikų)‘ de . .ž.
‘o 1/4 ale io, coinos XVI a. ou XVII a. débu (Sehwe s 1953: 148, 215); ( .l.) n.l.
XVIXVIII a. mun silab o mone a (~ 1⁄4 ale ie de aleu ), u ilisé en Eu ope e k .;
(s.l., .l.) n.l. o ‘ . p. < . .a., s. .a. o ‘mone a i k . (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. <
u ok. Ö en, Ü en ‘s o is; monnaie, qua ième pa ie ale io (B ückne 1974:
595). E. F aenkelis lie . u as kildina de l. o , u (F nW), W. Smoczyńskis wâga
(G imm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); . .ž. wage ‘s a s ykles, disposi i s pesa i;
A icles A icles A icles 121 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
aip pa iš l. o ‘sidab inė mone a, kaldin a XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL
58, 2008: 57). Plg. da u a, 1 o as, o a, a as (LKŽe). s óga. (1) NdŽ, ogà s . (2)
KŽ ‘zemės lui as, gabalas C I 56, Q IV B 52 (o ig. G un as, Woga, ok. Acke scholle), N
85, [K], LsB 218, LV 492, F nW, sa as mo s, sie ines a ec lie . agà‚ a imo g io elis;
e es su e s as gūb ys‘ (F nW II 1271; ALEW II 1271), es p ésen é ensemble a ec
un au e mo , ge manizmu óga s . Vogà (1), "s a s ykles, s e u as" BB Je 32,
VlnE 169, Q 22920, Qo ig (o ig.so woga ‘s a s ykles auksui s e i‘, ok. Gold=Wage),
PVG 442 7 m., B 185 (Wog Balkis, ok. Balke an de Waage), 269 (Swinnoga lÿ Swa is,
Wo.Wage), R I, II R 39 Klim, 180, M IŽ2, MŽ II 520, N [K], M, Alm 148, KŽ, Z (Nm), K , K , Va n,
Sl, Al , Kl, Kl, Kl, Ry , e c. (2) Ce qui es le cas es le cas pou les oi u es à mo eu .
P . . wōy ‘s a s yklės (Mi zka 1919: 153), . . wog (dažnai Luu e io Biblijoje,
Elzaso a mės laš o paminkluose), anks y . n. .a. woge; plg. dan. ‘ am ai
s o is‘, n.š . åg, no . aag, n.nl. waag, ok. Wage, n. .a. Waage . homme; pe k.
li e e; b ank as e k .‘, . .a. wāge, s. .a. wāga, s.s. wāga, s.skand.
‘s o is; p ie aisas s e i, s a s yklės; s ė imas; pusiaus y os padė is, pusiaus-
lieu où se pèse; jus esse des balançage s; un ce ain s o is (p éaluse du
p odui s espècies) (MndW V 573574); P . . wôg ‘b ank as (Alm (P W), Wage .
‘b ank as (F II 452); la. āga ‘s a s yklės de .ž. wāge (Sehwe s 1953: 152); (s.l.,
.l.) n.l. (dial.) waga ‘s a s ykles; bâ imen dans lequel se pèse; s ė imas; auge;
impo ance; la quan i é passée en poids; poids i k . < . .a. i; sys ème de mesu e
du poids; d oi de le e ; s ė imo axe; balançoi es; pièce où se pèse; impo ance;
wâge, s. .a. wâga, n. .a. Wage ‘s a s yklės; s a muo; s o is‘; s.b us. вaгa ‘s o-
kaban s poidsmenys e k . (LKPŽ 672673). No oi , que J. B odo skio dic ionno
Žodžių indekse, III ., sa as mo g o is ‘o igį ankis sienoms (mū ui) g iau i B 902
(Maŭ ]b eche Mu o g owis) es p ésen é ensemble a ec ge manisme g o as
‘g a as B 599 (o ig. G a G ow‘s), 763, 839, don le ondemen es P . . G oa
‘g a as (Riemann II 487), ok. Reino dial. g ō (G imm VIII 1698, 52), n. .a. G a
"g a as"; plg. . .a. g ā e, .nl. g a e, g e e, . .ž. g a e ‘ . p.‘, n.nl. g aa , .lo .
-g a ius (Kluge 1957: 266; 2002: 367); l. g ó is eng . com (B ückne 1974: 173); ces
mo s, bien sû , ne son pas homonimai. III. LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe)
NON PROPONIAIM HOMONIMAI Il es à no e que
Ce ains mo s n'on LKŽ e LKŽe (y a seulemen 1 dkis). Du skolinių se o me
non seulemen d ina iai, mais e ina iai homonimai, pa exemple, dkis. 1 dkis
e 2 dkis pou aien ê e séman iques homonimes.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 dkis sm. (2) ‘už iesal (li hi, sièdynei, cojoms); mi ukas che alli cou e , gūnia,
cou e ; danga, zamdanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35, Lexa, 901, 974, R I 24, R II 98,
C I 453, C II 205 (o ig. A kliû Dêkis P e d=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545,
MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1375 m No ig (dékis), K, ALL BB 34 (NTK), J, Alm 43, KŽ,
ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, K nŽ, ŠVŽ (ŽMs, K , P lg), K n, K R, Už , Gs, dem. dekelis
N 136, dekù is KzRŽ, ‘lo a iesė ZŠŽ (Ž , Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, K n, dikis NmŽ <
P . . dęk ‘ . p. (Zieseme II 32; Alm (P W)); plg. P . . Decke ‘pa iesalas,
už iesalas, apis (Lex 23; C I 453), . .ž. decke ‘ . p. (Sehwe s 1953: 26), n. .a.
Decke ‘an klodė; mi ukas, gūnia; s al iesė; cou e u e; coupe us; lubos‘, →
ok. decken "deng i"; la. de ‘ķisan klodė, encklo de . .ž. decke (Sehwe s
1953: 26). Plg. da dekė (LKŽe).
2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < P . . Deck ‘namo lubos (Zieseme II 32);
plg. n. .a. Decke ‘lubos; . .a. decke ‘s ogas (G imm II 660, 32), .nl. dac, dek,
n. .a. n. ‘s ogas‘, → Dach ok. decken ‘deng i (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm.
‘(lai o) denis KŽ, dek Do (Klp) < ok. Deck n. ‘ . p.‘; plg. nl. dek, ang. deck;
nyde landų o igine mo (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm. ‘mokinys,
adėjėjas (meis o, pi klio, molūnininko) Lex 77a, B
306, N 257; plg. 1 gizel.
2 gisel sm. ‘s abdys ies u e, s aklių elene, su lequel c ien des je men,
audeklas (Hemmung am obe n Webebaum) N 257. Plg. enco e 2 gyzelis; gysalys
(LKŽe).
1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, padėjėjas (ama ininko, meis o, pi klio,
malūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q, 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229,
PVG 194 (1748 m.), 5030 m (1806 m.), S ngŽ, D g, N Lkš, Nm, Ž , Ss ), gìzelis (1) KŽ,
257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, F nW, KŽ, Vlk , Ld n, Pc, Lkš, ZŠŽ (Sn ,
Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlk , gilis KlpD 63, p š, K ndk, dem. gizeliukas Kl D
191, KŽ. 2. scom. ‘nenuo ama Ppl < P . . gesęl ‘pameis ys (a ininko); un ami
(Alm (P W)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n. .a. Geselle ‘ aikinas, pameis ys,
( a ail) ami‘, . .a. geselle; socia y inis da inys is ok. Saal ‘salė, pa alpa
(Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameis ys, meis o adėjėjas;
ma chandbininkas < n. .a. Geselle ‘pameis ys, ( a ail) ami; aikin; bičiulis
(LKPŽ 66). Plg. enco e 1 gisel; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2)
‘s abdys sup u alemen ies u e (Hemmung am obe n Webebaum) B 570 (o ig.
was den obe s [en] Baŭm aŭ häl l. Geell. Giélis), N 257, KŽ < P . . Geell ‘ . p. (B
570). Plg. enco e 2 gisel. 1 kóka s . (1) 1. ‘gėdos pulpas N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70.
2. ‘signale du po , indiquan qu'un na i e peu en e en ou e N 204, [K], KŽ <
P . . kôk, kâk m. ‘gėdos s ulpas (F I 326, Alm (P W)), Kaack ‘gėdos s ulpas,
kuolas (C I
A icles A icles a icles 123 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos s ulpas (Lex 52a); plg. . .ž. kâk ‘gėdos s ulkake .,
pas’ (MndW II 417); š . kåk, n.nl. kaak ., dan. kag, ol. kaak, ok. Kak m.,
okiečių žemaičių, en pa ie du milieu okiečių, ainsi que Reino a mės mo
(G imm XI 47, 65; F I 326); la. kãķis ‘gėdos s ulpas du . .ž. kāk (Sehwe s 1953: 186);
il. kuoka. Plg. enco e 1 coke. 2 kóka sm. ‘py agai is K II 23 (o ig. lìnsėmeniū kóka,
ok. Leinkuchen), Alm 70, KŽ < P . . kôke ‘ . p. (Alm (P W)); plg. . .ž. m. ‘py aga
kokei is (MndW II 514), .nl. kōke, .ang. cake, s.skand kaka ., n. .a. Kuchen
‘py agai is‘. Peu -ê e omanes o igine mo ; plg. sa dų cocca ‘py agai is‘,
ka alonų coca ‘Milchb o , py agai is‘, pie .p anc. coco ‘ap ali pain blanc,
agaišis (G imm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. enco e 2 cokas.
LKŽe un a icle y éc i en ces coca signi ica ions: 1. sé udes K II 23. 2. K II 113 ‘gėdos
pulpas‘. 3. [K] ‘signe du po que le na i e peu accéde ‘. 4. ‘piliulė (?) TŽ V 250. F.
Ku šaičio lexique (K II 23) a la signi ica ion ‘py agai is (linų sėmenų)‘, mais pas
‘išspaudos‘. Les mo s kóka, kókas signi icme ‘py agai is LKŽe n'exis e. 1 cokas sm.
1. ‘gėdos coloss B 985. 2. ‘ ėzdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K], KŽ. Plg. 1 koka.
2 cokas sm. ‘py agai is KŽ; plg. 2 koka.
IŠVADOS
Mêmeodai a iamais mo s de iennen aussi bien skoliniai, a ėję de di e ses
langues ou a mies e phone iquemen supanašėję. Des skolinių susida ę
homonimai, don les deux mo s son di é en es signi ica ions e d'o igine,
de ai ê e p ésen és dans des a icles de dic ionnai es sépa és.
L'un des homonimes e mul iia eikšmių mo s d'assigna ion c i è es pou ai
ê e non seulemen di é en e skolinių signi ica ion, mais e o igmė, di é en
skolinio baseis mo . Les séman iques homonimai son p oches plu ia eikšmiams
mo s. Ils appa aissen , quand les mo s acquiè en d'au es signi ica ions,
sou en pe kel ines, donc dans les dic ionnai es ils ne son sou en pas
dis ingués. Si le mo pe kel inė signi ica ion es enu d'une au e langue, l'on
de ai p obablemen les considé e homonimais. Pi minée ce ains homonimes
o igine pou ai ê e la même, cependan plus a d dans des langues di é en es
ils on acquis de nou elles signi ica ions. E imologiniai di e sesakilmiai
homonimai, susda é à cause emp inimosi des mo s, don les deux son
ge manizmai, ge manizmas e sla izmas, lie u iškas mo e ge manizmas,
зафиксировать главным образом В Восточной Пруссии писатусах, слойнях и
вакаринях, южновакаринских литовских a mėse. Déjà dans les p moisiques éc i s Li uiniens, XVI a. B e kūno Biblijoje, on ou e des mo s (šūlmis as, gonkas), qui plus a d son de enus homonimais. La plupa son d ina iés homonimų, u imi keli e ina iai.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
SURMPINIMAI ags. anglosaksų ang.
anglais bažn.sl. bažny inė sla ų
b us. bal a usių dan. danų dem.
deminu y as dial. dialec e yz.
yzų ge m. ge manų go . go es
g . g aiques hib . hyb ides isl.
islandų l. polkų la. la ių lie .
lie u ių lo . la ynų n. naujoji nl.
nyde landų n.nl. nou elle
nyde landes no . no egų n. .a.
noujoji okiečių aukš aičių ol.
olandes o ig. o iginale plg.
compliquons anc. ancūzų
P . P ūsijas p ae .
p ae ixum, a an délis
P . . P ūsies okiečių us. usų s.
y . – y ų
senoji sk. ski snis s.nl. senoji
nyde landų s.s. senoji saksų
s.skand. ieoji scandina ų š .
š edų . p. aussi bien .lo . idu inė
la ynų .nl. idu inė nyde landų
ok. okiečių .a. okiečių
s. .a. – senoji okiečių aukš aičių
aukš aičių . . midu io okiečių
. .a. idu inė okiečių aukš aičių
. – idu inė
. .ž. idu inė okiečių žemaičių .ž.
okiečių žemaičių
D'au es ab é ia ions son pa eils comme dans le dic ionnai e académique de la langue Lie u ių e
LKŽe.
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
ALEW Al li auisches e ymologisches Wö e buch. (ALEW). La Commission es
d'acco d a ec ous su ce poin . Un e de Lei ung on Wol gang Hock und de
Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille , bea bei e on Raine
Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko. Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Ve zeichnisse und Indices. Hambu g: baa
Ve lag, 2015.
Alm Die Ge manismen des Li auischen. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on
D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis.
Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . K. Alminauskis. Teil 1: Die deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Kaunas: Š . Kazimie o d-jos li egynas, [1934]. Alm (P W): W. Zieseme io P eussisches Wö e buch manusc i is, lequel a usé K. Alminauskis.
A icles A icles a icles 125 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
A is o elis 1990: Rink iniai éc i s. Vilnius: Min is. B ückne Aleksande 1974:
Słownik e ymologiczny języka polskiego. Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Čepienė Nijolė 1994: D ibalsio ui kilmė skoliniuose de la langue okiečių.
Li uanien pa lo y os ques ions 34, 158161.
Čepienė Nijolė 2006: Ge manizmes des Li uanies e leu s ca ac é is iques phé a iques. Vilnius:
des langues Li uaniennes ins i u .
D Ž Die eniškių šnek os dic ionnai e. 1: AM, au . L. G umadienė, D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A.
Vidugi is, 2005; 2: NŽ, au . D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Al Te p.
dugi is, 2010. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
No wegisch dänisches e ymologisches Wö e buch, 2 Teile, 2 Au lage. Oslo & Be gen:
Uni e si e s o lage , Heidelbe g, 1960. F P eussisches Wö e buch. Os und
Wes p eussische P o inzialismen in alphabe ische Folge on H. F ischbie , 12. Be lin: Ve lag
on Th. Ch . F . Enslin, 1882. F nW Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns
F aenkel 12. Gö ingen, Geo ges 2004: La inischDeu sch. Deu schLa einisch. Aus üh liches
1955–1965.
la einisch-deu sches Handwö e buch, Kleines deu sch-la einisches Handwö e buch on
Ka l, qui es publié chaque année pa le minis è e de l'In é ieu , es publié chaque année pa le minis è e de l'In é ieu .
E ns Geo ges. Faksimile und Voll ex . Zwei e, e wei e e Ausgabe. Di ec media.
Be lin.
G imm 2004: De digi ale G imm. Deu sches Wö e buch on Jacob und Wilhelm G imm.
Elek onische Ausgabe de E s bea bei ung. Elle es publiée chaque année.
Zwei ausendeins. Jakai ienė E alda 1980: Lexikologie des Li uanies. Vilnius: Mokslas.
Jakai ienė E alda 2005: Leksikog aphija. Elle es égalemen connue sous le nom de
Jakai ienė E alda. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u .
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloijas ā dnca 12. Rga: A o s. F ied ich Kluge
1957, 2002: E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache, 17 Au lage. Be lin:
Wal e de G uy e & Co, 1957; E ymologisches Wö e buch de , deu schen Sp ache 24
Au lage, Be lin New Yo k: Wal e de G uy e , 2002. / Il es égalemen possible de
ou e des é é ences à des mo s qui on é é u ilisés dans le passé. K nŽ
Aleksand a ičius Juozas. K e ingos a mie dic ionnai e. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2011.
KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnek os dic ionnai e 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009.
Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Lasch Aga he 1914: Mi elniede deu sche G amma ik. Halle a. S.: Ve lag on Max
Niemeye .
LKA I 1977 A las de la Li uanie. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ K egždys Rolandas.
des polonisms de la langue Li uanien dic ionnai e. Vilnius: Li u iens Ins i u de
langue, 2016.
LKŽ Dic ionnai e de la langue Li uanien 12. Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015.
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Min is,
Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 19951996; 1819. Vilnius:
Mokslo e encyclopédies ins i u es de édi ion, LKŽe Li u iens langues dicynas 120, 19412002,
1997–1999.
a ian e élec onique, édi o ies collègia: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas,
Ri u ė Pe okienė, Vy au as Jolkauskas, Vi an a Zaba skai ė. Vilnius: Li u iens langue
ins i u , 2005 (modi iée e sion, 2008). Accès su in e ne : h p://www.lkz.l . LLICh
Ch es oma ija de l'his oi e de la li é a u e Li uanienne. L'époque du éodalisme, ed. K.
Ko sakas e J. Lebedys. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os édi eu , 1957. LzŽ Pe auskas
Jonas, Vidugi is Aloyzas. Lazūnų a mės dic ionnas. Vilnius: Mokslas, Mikeliony ė Ri a 2016:
Li uanies langues éellemen homonimų seman ines s uc u es changemen s. In e na ionales
1985.
scien i iques 23-ième con é ences Jono Jablonskio Reikšmė en langage e cul u e hèses.
Vilnius, 2016 m. sep emb e 2324 d., 13. bben, 16. Pho omechanische Neud uck. Müns e in Wes .
: Aschendo sche Ve lagsbuchhandlung, 18751881.
MndW – Mi elniede deu sches Wö e buch on D . Ka l Schille und D . Augus Lü-
Na au O o 1937: Munda und Siedelung im no dös lichen Os p eußen. Königsbe g (P )
und Be lin W. 35: Os -Eu opa Ve lag.
Palionis Jonas 1985: Les sciences du langage commenmenys. Vilnius: Mokslas. Paul
He mann 1956: Deu sche G amma ik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deu sches Wö e buch
on He mann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeye
Ve lag, 1961.
P ellwi z Wal he 1891: Die deu schen Lehnwö e im P eussischen und Lau leh e de
deu schen Lehnwö e im Li auischen on D . Wal he P ellwi z. Gö ingen: Vandenhoek
& Rup ech ‘s Ve lag.
A icles A icles A icles 127 /
Homonimai lie u ių kalbos žodynuose
PVG G oma os du pou oi p ussienne, pag audenimai e apsakymai Li u iams
als iečiams, sud. P. Paka klis. Vilnius, 1960.
Riemann E ha d 19812000: P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os und
Wes p eußens, Band 2, he ausgegeben on E ha d Riemann, Band 34, h sg. on Ul ich
Tolksdo , Band 56, h sg. on Reinha d Gol z, Neumüns e : Ka l Wachhol z
Ve lag.
Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe
den deu schen Ein luss im Le ischen. Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe den deu schen Ein luss im Le ischen. Be lin: in Kommission chez O o Ha assowi z
Wiesbaden.
Ska džius P anas 1931: Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen. Kaunas: Akc.
Spindulio b- ės imp us u e.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno:
Uniwe sy e Wileński, wydział ilologiczny. wskiego. Część I. Ac a linguis ica
Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika e ymologicznego języka li e-
li huanica 58, 53151. ŠVŽ Bi u ė Vanagienė. Le ocabulai e des e es du no d
occiden al. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių opylinkių šnek os 1: AO; 2: PŽ.
Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2014.
U bu is Vincas 1955: Li uanien langues leksikos homonimų des modes de susida emen .
Philologie sciences des candida a o disse a ion. Uni e si é de Vilniaus. Vasme Max
19861987: É umologucheckuy clo apь pycckogo langue 14. Mocq a:
Ppogpecc.
Zieseme Wal he 1975: P eussisches Wö e buch. Sp ache und Volks um
No dos deu schlands 1: AC; 2: DFi. He ausgegeben on Ludwig E ich Schmi . Hildesheim
New Yo k: Geo g Olms Ve lag.
ZŠŽ Zana ykų šnek os dic ionnai e 1: Vilnius: Mokslo e encyclopedijah publishing
ins i u e, 2003; 2: Mokslo e encyclopedijah publishing cen e , 2004; 3: Mokslo e
encyclopedijah publishing cen e , 2006.
Z Ž Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os dic ionnas. Vilnius: Mokslo e encyclope-
dijų leidybos ins i u as.