Apž algos / Su eys 255
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ika.
9-ASIS TARPTAUTINIS
DIALEKTOLOGIJOS
IR GEOLINGVISTIKOS
KONGRESAS
2018 m. liepos 23–27 d. Vilniuje yko 9-asis Ta p au inis di-
alek ologijos i geoling is ikos kong esas. Šis mokslo
enginys sulaukė dialek ologijos i geoling is ikos s i ies mokslininkų i s e-
čių iš 28 pasaulio als ybių. Kong esą o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u as,
jo pa ne iai – Vilniaus uni e si e as, Šiaulių uni e si e as i Lie u os mokslų
akademija.
Kong eso inicia o ė – Ta p au inė dialek ologijos i geoling is ikos asociacija
(angl. In e na ional Socie y o Dialec ology and Geolinguis ics (SIDG); plačiau ž .
h p://www.geo-linguis ics.o g/index.h ml). Pi masis oks kong esas su eng as
1993 m. Budapeš e (Veng ija). 1997 m. kong esas yko Ams e dame (Nyde lan-
dai), 2000 m. – Liubline (Lenkija), 2003 m. – Rygoje (La ija), 2006 m. – B a-
goje (Po ugalija), 2009 m. – Ma ibo e (Slo ėnija), 2012 m. – Vienoje (Aus i-
ja), 2015 m. – Famagus oje (Šiau ės Kip o Tu kų Respublika). Kas ejus me us
is ki oje Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asociacijos eikloje da-
ly aujančioje šalyje su engiamų kong esų ikslas y a a p au inis dialek ologijos
i geoling is ikos k yp is plė ojančių ins i ucijų i mokslininkų bend ada bia i-
mas, pasidalijimas eo iniais, me odologiniais požiū iais, mokslinės diskusijos.
Penkias dienas ykusiame kong ese p anešimų klausy asi plena iniame po-
sėdyje (liepos 23 d.) i dešim yje sekcijų (liepos 24 d., 25 d., 27 d.), apibend-
inamosioms diskusijoms ski as baigiamasis posėdis (liepos 27 d.). Vieną iš
mokslinio enginio dienų (liepos 26 d.) daly au a pažin inėje kul ū inėje p o-
g amoje, ku i aip pa y a Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asocia-
cijos o ganizuojamų kong esų dalis.
Pe kong eso a ida ymą Lie u ių kalbos ins i u e daly ius i s ečius s eiki-
no Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė d . Albina Aukso iū ė, Lie u os Respub-
likos Seimo Užsienio eikalų komi e o na ys Aud onius Ažubalis, Lie u os
SIMONA VYNIAUTAITĖ
256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Respublikos Vy iausybės kancle io pi masis pa aduo ojas Dei idas Ma ulionis,
Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asociacijos leidžiamo žu nalo e-
dak o ė As id an Nahl, aip pa Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o de-
kanė p o . d . Meilu ė Ramonienė, Lie u os mokslų akademijos icep eziden-
as akademikas Zenonas Dabke ičius. Pe skai y as Ta p au inės dialek ologijos
i geoling is ikos asociacijos p eziden ės Ma ios-Pila Pe ea s eikinimo laiškas,
išklausy as Šiaulių uni e si e o mokslo i meno p o ek o ės p o . d . Ing idos
Šaulienės s eikinimo aizdo į ašas.
Plena iniame posėdyje p anešimus skai ė k ies iniai p anešėjai.
P o . d . F ansas Hinskensas iš Me enso ins i u o i Ams e damo lais ojo
uni e si e o (Nyde landai) p anešime „Dialek ologija i kalbos a ian iškumo
y inėjimai. Quo adis?“ (angl. Dialec ology and he s udy o language a ia ion.
Quo adis?) ap a ė kai ku iuos dialek ologijos aidos aspek us. Jis pab ėžė, kad
dialek ologija jau nebė a mokslas, g iež ai a si ibojęs nuo mode niosios ling is-
ikos. Socialinis aspek as, kiekybinių me odų į aukimas, kogni y inis požiū-
is – ai ieni iš dialek ologiją papildančių dėmenų. Ti iamųjų objek ų i me o-
dų kai a gali u ė i į akos adicinių dialek ų k aš o aizdžių pokyčiams, naujųjų
a minių da inių a dialek ų kon inuumo iš yškėjimui. P anešėjas s a s ė, kaip
kalbos a ian iškumas, a si adę nauji jo ipai galė ų bū i y inėjami, kokie iššū-
kiai laukia a ei ies a mių y imuose.
D . Ch iso Mon gome y iš Še ildo uni e si e o (Didžioji B i anija) p ane-
šimas „Pe cepcija: kodėl u ime sup as i, be sup as i sunku“ (angl. Pe cep i-
on: Why we need o unde s and i , and he di icul ies in doing so) bu o ski as
pe cep y iajai dialek ologijai. Lek o ius, iš yškindamas pe cepcijos y imų ie ą
kalbos a ian iškumo y imų is o ijoje, pab ėžė, kad pe cepcijos su okimas y a
s a bus kalbos modeliams, aip pa dialek ų kai ai sup as i. Holis iškai sup an-
an kalbos a ian iškumą i kai ą, au o iaus nuomone, eikia a siž elg i į pe -
cepcijos aidmenį i ieško i būdų, kaip ge iau in eg uo i iek pačios kalbos, iek
jos pe cepcijos y imus.
K ies inis p anešėjas iš Liuksembu go uni e si e o d . Ch is ophas Pu schke
p anešime „Dialek ologija ampa skai menine. Regioninio a ian iškumo į au-
kimas į anoniminę socialinių medijų komunikaciją“ (angl. Dialec ology go-
es digi al. Tapping egional a ia ion in anonymous social media communica ion)
p is a omu y imu siekė disku uo i dėl kompiu e inės socioling is ikos i p i-
sidė i p ie šios naujos s i ies. Pasak p anešėjo, dauguma a ian inės ling is i-
kos y imų g indžiami adiciniu požiū iu, duomenys analizuojami aikan jau
p ipažin ą, įsi i inusią me odologiją, o kompiu e inėje ling is ikoje be eik
nea siž elgiama į kalbos a ian iškumo socialinį sąlygiškumą. Taigi i sociolin-
g is ikos, i kompiu e inės ling is ikos požiū iai galė ų bū i į aukiami į kalbos
a ian iškumo y imus.
9-asis a p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas
Apž algos / Su eys 257
Lie u os dialek ologams a s o a usi p o . d . Danguolė Mikulėnienė supa-
žindino su Lie u ių kalbos ins i u e suku u mul imodaliuoju (daugiamačiu)
sociogeoling is iniu modeliu, ku is pas a aisiais me ais Lie u oje p adė as ai-
ky i egioninio kalbos a ian iškumo y imuose. P anešimo „Regioninio kal-
bos a ian iškumo y imų mul imodalusis sociogeoling is inis modelis: XXI a.
p adžios lie u ių kalbos a ejis“ (angl. Mul idimensional sociogeolinguis ic model
o egional language a ia ion s udies: Li huanian case a he beginning o he 21s
cen u y) au o ė išsky ė is s a biausius y imo lygmenis: 1) a mių adicinių
kalbos duomenų a ankinę analizę; 2) kalbinės aplinkos i sociokul ū inių ink-
lų s udijas; 3) kalbos a o ojų nuos a ų i iešosios nuomonės y imą. Čia ai-
komi dialek ome ijos me odai, kiekybinė analizė leidžia iš eng i galimo y ėjo
subjek y umo i dialek o ilinio požiū io.
Da ieno k ies inio p anešėjo – p o . d . Juano-And éso Villenos-Ponsodos
iš Ispanijoje įsikū usio Malagos uni e si e o p anešimą „Geoling is ikos i dia-
lek ologijos duomenų pa ikimumo dilema a liekan socioling is inius y imus.
/θ/ skilimo Andalūzijos ispanų kalboje a ejis“ (angl. The dilemma o he elia-
bili y o geolinguis ic and dialec ological da a o sociolinguis ic esea ch. The case
o he Andalusian deme ge o /θ/) pe skai ė d . Ju gi a Ja osla ienė. Nag inė a
geoling is inių, dialek ologinių i socioling is inių duomenų sąsaja emian is
Andalūzijos egiono kalbos a o ojų kalbine bei kul ū ine si uacija. Mokslinin-
kas pab ėžė, kad socioling is iniai duomenys g indžiami sociologine p ielaida
apie a anką i a iaciją, o ai nesude inama su pama iniais geoling is iniais i
dialek ologiniais duomenimis. Au o ius s a s ė, kokiu mas u geoling is iniai i
dialek ologiniai duomenys gali bū i pa ikimi, siekian e ospek y iai sek i a-
ian iškumo is o iją i am ik us kalbinius pasikei imus.
Po plena inio posėdžio kong esas ęsė da bą dešim yje sekcijų. Viena iš jų –
„Pe cep y ioji dialek ologija: kiekybinės i kokybinės pe spek y os“. Sekcijoje
M. Schmalz (Š eica ija) p is a ė naują me odologinį požiū į, G. Múcsko á (Slo-
akija) kalbėjo apie liaudies dialek ologiją kaip šaką, papildančią pe cep y iąją
dialek ologiją, D. Aliūkai ė (Lie u a) analiza o objek y ųjį i subjek y ųjį a -
miškumą Lie u oje.
Sekcijoje „Ta pkalbinė dialek ologija: daugiakalbis i daugiakul ū is a ian-
iškumas“ L. Balode (La ija), T. Jakop (Slo ėnija), M. Ne aci (Rumunija),
N. Sa amandu (Rumunija), I. Me smägi (Es ija), V. Oja (Es ija), Ch. Schneide
(Š eica ija) skai ė p anešimus apie kalbų į akas, a mių kon e genciją. R. K a-
šy ė (Lie u a) p is a ė lie u ių kalbinę si uaciją i sociokul ū inius inklus La -
ijoje, H. Suzuki (No egija) supažindino su geoling is iniais ibe iečių a mės,
o Y. Asahi (Japonija) – su japonų diaspo ų kalbinių a ian ų y imais. E. Zulo-
aga (Ispanija) kalbėjo apie geog a inio k i e ijaus iziką aiškinan p aei į ( em asi
SIMONA VYNIAUTAITĖ
258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
baskų a eju). M. Bouzoui a (Belgija) i V. Casano a (Belgija) nag inėjo pose-
sy us, V. La a Be mejo (Š eica ija) – komi a y us.
Sekcijoje „Ta miniai šal iniai: eks ai, žodynai, a lasai, ko pusai“ gilin asi į
lie u ių, es ų, japonų, olandų a mių žodynų, a lasų is o iją i daba inę si uaci-
ją. Įž algomis dalinosi J. Š amba y ė-Valužienė (Lie u a), M. L. Kal ik (Es ija),
M. Kendla (Es ija), K. Tomosada (Japonija), H. Iwaki (Japonija), M. Ma suda
(Japonija), N. Siokawa (Japonija), C. I. Floa ea (Rumunija), J. Co be a Pou (Is-
panija). Žodynų, a lasų skai meninimo galimybes i p oblemas, skai meninės
ka og a ijos iššūkius ap a ė J. Van Keymeulenas (Belgija), V. De Tie (Bel-
gija), D. B ozo ić (K oa ija), šiai ema ikai ski as i M. P. Pe eos (Ispanija)
p anešimas.
„Dialek ai e d ėje i laike“ – ai da iena sekcija, ku ioje kalbė a i disku-
uo a apie olandų, aus ų, ispanų, i alų, japonų, kinų, baskų, slo akų, la ių,
lie u ių a mes. Ta mės e in os is o iniu aspek u, aip pa į ai iais požiū iais
ap a a XXI a. susida iusi si uacija. Dėmesys k eip as į a mių pasikei imus, ku-
iems į akos u i laikas i kalbiniai kon ak ai, kalbinę a miškai kalbančių sa i-
monę. Aiškin as žodžių a miniuose eks uose idu kio skaičia imo me odas.
Šioje sekcijoje p anešimus skai ė A. Daina (La ija), L. Ma kus-Na ila (La -
ija), W. Hee inga (Nyde landai), F. Hinskensas (Nyde landai), Ch. Sch ödl
(Veng ija), H. Ueda (Japonija), Y. Eba a (Japonija), U. Goi iena Lo ea (Ispanija),
G. Kačiuškienė (Lie u a), M. Ce u i (I alija), M. Endo (Japonija), J. Pab ėža
(Lie u a), M. Padilla-Moyano (P ancūzija).
Kong ese aip pa dalin asi įž algomis sekcijoje „Ta minis kū ybiškumas i
aš ingumas XXI amžiuje: po eikis, galimybė, bū inybė“. K. Geye is (Danija)
ap a ė a minių posakių žodynus kaip iesioginį liaudies dialek ologijos y imų
šal inį, o A. Mlekodaj (Lenkija) – a minės li e a ū os y inėjimus kaip dialek-
ologijai p a a ų, ją papildan į dėmenį. J. Zaba skai ė (Lie u a) pa eikė a mės,
galinčios bū i kū ybiškumo elemen u, samp a ą.
Sekcijos „Teo inė dialek ologija: a mės (de)kons ukcija i (de)koncep ua-
lizacija“ posėdyje a mės nag inė os į ai iais eo iniais aspek ais. P anešėjai iš
Ispanijos G. Au ekoe xea i A. Ensunza kalbėjo apie dialek o samp a os p ob-
lemiškumą, E. Vallsas (Ispanija), emdamasi ka alonų a mių pa yzdžiais, ana-
liza o ibų e ek ą. V. Meiliūnai ė (Lie u a) nag inėjo, kada i kodėl pa eikėjai
enkasi a o i ski iamuosius a mės b uožus, užuo pasida ę y aujančiai en-
dencijai šių b uožų a sisaky i. K. Kozhano o (Rusija) i B. Wieme io (Vokie-
ija) p anešimas bu o ski as mo osin aksinio a ian iškumo lie u ių a mėse
y imui.
Sekcijoje „Ling is inė (mokslinė labo a o inė) dialek ų e ė i sa i e -
ė“ D. Pakalniškienė (Lie u a) i J. Lubienė (Lie u a) analiza o soma onimų
modelius i mo y aciją, F. Cugno (I alija), F. Cusan (I alija) – leksikalizaciją
9-asis a p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas
Apž algos / Su eys 259
i me a o izaciją. J. Ško ic (Slo ėnija) kalbėjo apie a minius mik o oponimus,
J. N. Fodo as (Veng ija) gilinosi į a minę onomas iką, su p ūsų a mių ik i-
niais daik a a džiais supažindino G. Blažienė (Lie u a). Japonijos mokslininkai
Sh. Ogawa, F. Inoue, Y. Hanzawa ap a ė is o inį i geog a inį a ian iškumą žo-
dynuose bei a mių žodynų pasikei imus. A. S a ecka (La ija) pasidalino įž al-
gomis apie pa a des kaip dialek ologijos i kalbų kon ak ų y inėjimų šal inį,
M. Kole nik (Slo ėnija) i N. Šabec (Slo ėnija) analiza o slo ėnų i anglų kal-
bų kon ak us, a mės išlaikymą imig an ų bend uomenėse. S. Jē āne (La ija)
i M. Hopej (Lenkija) p anešimai bu o ski i kalbinio k aš o aizdžio y imams.
Į ai ių me odologijų kai ą, aikymą a skleidžian ys p anešimai pe skai y i
sekcijos „Kaupiamosios i in e p e acinės me odologijos dialek ologijoje“ posė-
džiuose. Kalbė a apie dialek ome ijos i ki ais kiekybinės dialek ologijos me o-
dais a lik us y imus, žemėlapių engimo ypa umus. Analizuo a one ika i ono-
logija, mo ologija, a mės i bend inės kalbos kon ak ai, ap a os ansk ipcijos
aikymo galimybės i p oblemos. P anešimus skai ė D. Ma kus (La ija), Y. Ya-
mazaki (Š edija), L. Thöny (Š eica ija), G. Tillinge is (Š edija), Sh. K. Kayoko
(Japonija), Y. Nakajima (Japonija), S. Ma ayoshi (Japonija), K. Shinsuke (Japo-
nija), S. Yukako (Japonija), R. K. Faqui e (Bangladešas), A. Leskauskai ė (Lie-
u a), Ch. Fukushima (Japonija), T. Onishi (Japonija), Y. Kumagai (Japonija),
M. Bouzoui a (Belgija), M. Cas illo (Š eica ija), E. Pa o (Kanada), L. Ge žo-
ai ė (Lie u a), H. Huangas (Kinija), Y. Zhu (Kinija), H. Ramischius (Vokie i-
ja), T. Legesse Feleke (I alija), V. Ka delis (Lie u a), Ch. Schneide (Š eica ija),
R. Bakšienė (Lie u a), A. Čepai ienė (Lie u a), J. Ja osla ienė (Lie u a), J. U -
bana ičienė (Lie u a), A. I anickaja (Lie u a), D. Kiseliūnai ė (Lie u a), D. Ja-
kuly ė (Lie u a).
Baigiamajame posėdyje, ku iam emą pasiūlė mokslininkai M. Sawaki,
Ch. Fukushima, F. Inoue, T. Onishi (Japonija) i W. Hee inga, F. Hinskensas
(Nyde landai), klausy ojams bu o p is a y os japonų i olandų- lamandų dia-
lek ologijos mokyklos i jų a pusa io sąsajos.
Pasku inio Ta p au inio dialek ologijos i geoling is ikos kong eso posėdžio
me u apibend in as penkias dienas ykęs mokslo enginys. Pasidžiaug a plačia
p anešimų ema ika i p oblema ika, gausiu daly ių skaičiumi. Iš iso pe skai-
y a daugiau negu 80 mokslinių p anešimų (jų ezes galima as i enginio in e -
ne o s e ainėje h p://sidg2018.l ). S ečiai dėkojo už puikų kong eso o ganiza-
imą. Puikių e inimų, a siliepimų išgi s a i apie kong eso pažin inę kul ū inę
p og amą: iš yką į Rumšiškes, T akus, Ke na ę, eksku sijas po Lie u os Di-
džiosios Kunigaikš ys ės aldo ų ūmus, Vilniaus uni e si e ą.
9-asis Ta p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas suda ė galimy-
bę į ai ių pasaulio šalių mokslininkams pasidalin i įž algomis i naujais požiū-
iais, me odologijų aikymu, p is a y i y imus, a k eip i dėmesį į y aujančias
SIMONA VYNIAUTAITĖ
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
endencijas. Dalinimasis moksline pa i imi, p oga padisku uo i, užmegz i dia-
logą iek ak y iai daly aujan sekcijose, iek neakademinėje aplinkoje, ikė ina,
bus paska a naujoms idėjoms i bend ų da bų p adžiai bei ąsai.
2021 m. 10-asis Ta p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas
yks Rumunijoje, Buka eš e.
Į eik a 2018 m. lapkičio 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
simona. yniau ai [email protected]
