9-asis tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas

Apž algos / Su eys 255 SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ika. 9-ASIS TARPTAUTINIS DIALEKTOLOGIJOS IR GEOLINGVISTIKOS KONGRESAS 2018 m. liepos 23–27 d. Vilniuje yko 9-asis Ta p au inis di- alek ologijos i geoling is ikos kong esas. Šis mokslo enginys sulaukė dialek ologijos i geoling is ikos s i ies mokslininkų i s e- čių iš 28 pasaulio als ybių. Kong esą o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u as, jo pa ne iai – Vilniaus uni e si e as, Šiaulių uni e si e as i Lie u os mokslų akademija. Kong eso inicia o ė – Ta p au inė dialek ologijos i geoling is ikos asociacija (angl. In e na ional Socie y o Dialec ology and Geolinguis ics (SIDG); plačiau ž . h p://www.geo-linguis ics.o g/index.h ml). Pi masis oks kong esas su eng as 1993 m. Budapeš e (Veng ija). 1997 m. kong esas yko Ams e dame (Nyde lan- dai), 2000 m. – Liubline (Lenkija), 2003 m. – Rygoje (La ija), 2006 m. – B a- goje (Po ugalija), 2009 m. – Ma ibo e (Slo ėnija), 2012 m. – Vienoje (Aus i- ja), 2015 m. – Famagus oje (Šiau ės Kip o Tu kų Respublika). Kas ejus me us is ki oje Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asociacijos eikloje da- ly aujančioje šalyje su engiamų kong esų ikslas y a a p au inis dialek ologijos i geoling is ikos k yp is plė ojančių ins i ucijų i mokslininkų bend ada bia i- mas, pasidalijimas eo iniais, me odologiniais požiū iais, mokslinės diskusijos. Penkias dienas ykusiame kong ese p anešimų klausy asi plena iniame po- sėdyje (liepos 23 d.) i dešim yje sekcijų (liepos 24 d., 25 d., 27 d.), apibend- inamosioms diskusijoms ski as baigiamasis posėdis (liepos 27 d.). Vieną iš mokslinio enginio dienų (liepos 26 d.) daly au a pažin inėje kul ū inėje p o- g amoje, ku i aip pa y a Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asocia- cijos o ganizuojamų kong esų dalis. Pe kong eso a ida ymą Lie u ių kalbos ins i u e daly ius i s ečius s eiki- no Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė d . Albina Aukso iū ė, Lie u os Respub- likos Seimo Užsienio eikalų komi e o na ys Aud onius Ažubalis, Lie u os SIMONA VYNIAUTAITĖ 256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Respublikos Vy iausybės kancle io pi masis pa aduo ojas Dei idas Ma ulionis, Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asociacijos leidžiamo žu nalo e- dak o ė As id an Nahl, aip pa Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o de- kanė p o . d . Meilu ė Ramonienė, Lie u os mokslų akademijos icep eziden- as akademikas Zenonas Dabke ičius. Pe skai y as Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos asociacijos p eziden ės Ma ios-Pila Pe ea s eikinimo laiškas, išklausy as Šiaulių uni e si e o mokslo i meno p o ek o ės p o . d . Ing idos Šaulienės s eikinimo aizdo į ašas. Plena iniame posėdyje p anešimus skai ė k ies iniai p anešėjai. P o . d . F ansas Hinskensas iš Me enso ins i u o i Ams e damo lais ojo uni e si e o (Nyde landai) p anešime „Dialek ologija i kalbos a ian iškumo y inėjimai. Quo adis?“ (angl. Dialec ology and he s udy o language a ia ion. Quo adis?) ap a ė kai ku iuos dialek ologijos aidos aspek us. Jis pab ėžė, kad dialek ologija jau nebė a mokslas, g iež ai a si ibojęs nuo mode niosios ling is- ikos. Socialinis aspek as, kiekybinių me odų į aukimas, kogni y inis požiū- is – ai ieni iš dialek ologiją papildančių dėmenų. Ti iamųjų objek ų i me o- dų kai a gali u ė i į akos adicinių dialek ų k aš o aizdžių pokyčiams, naujųjų a minių da inių a dialek ų kon inuumo iš yškėjimui. P anešėjas s a s ė, kaip kalbos a ian iškumas, a si adę nauji jo ipai galė ų bū i y inėjami, kokie iššū- kiai laukia a ei ies a mių y imuose. D . Ch iso Mon gome y iš Še ildo uni e si e o (Didžioji B i anija) p ane- šimas „Pe cepcija: kodėl u ime sup as i, be sup as i sunku“ (angl. Pe cep i- on: Why we need o unde s and i , and he di icul ies in doing so) bu o ski as pe cep y iajai dialek ologijai. Lek o ius, iš yškindamas pe cepcijos y imų ie ą kalbos a ian iškumo y imų is o ijoje, pab ėžė, kad pe cepcijos su okimas y a s a bus kalbos modeliams, aip pa dialek ų kai ai sup as i. Holis iškai sup an- an kalbos a ian iškumą i kai ą, au o iaus nuomone, eikia a siž elg i į pe - cepcijos aidmenį i ieško i būdų, kaip ge iau in eg uo i iek pačios kalbos, iek jos pe cepcijos y imus. K ies inis p anešėjas iš Liuksembu go uni e si e o d . Ch is ophas Pu schke p anešime „Dialek ologija ampa skai menine. Regioninio a ian iškumo į au- kimas į anoniminę socialinių medijų komunikaciją“ (angl. Dialec ology go- es digi al. Tapping egional a ia ion in anonymous social media communica ion) p is a omu y imu siekė disku uo i dėl kompiu e inės socioling is ikos i p i- sidė i p ie šios naujos s i ies. Pasak p anešėjo, dauguma a ian inės ling is i- kos y imų g indžiami adiciniu požiū iu, duomenys analizuojami aikan jau p ipažin ą, įsi i inusią me odologiją, o kompiu e inėje ling is ikoje be eik nea siž elgiama į kalbos a ian iškumo socialinį sąlygiškumą. Taigi i sociolin- g is ikos, i kompiu e inės ling is ikos požiū iai galė ų bū i į aukiami į kalbos a ian iškumo y imus. 9-asis a p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas Apž algos / Su eys 257 Lie u os dialek ologams a s o a usi p o . d . Danguolė Mikulėnienė supa- žindino su Lie u ių kalbos ins i u e suku u mul imodaliuoju (daugiamačiu) sociogeoling is iniu modeliu, ku is pas a aisiais me ais Lie u oje p adė as ai- ky i egioninio kalbos a ian iškumo y imuose. P anešimo „Regioninio kal- bos a ian iškumo y imų mul imodalusis sociogeoling is inis modelis: XXI a. p adžios lie u ių kalbos a ejis“ (angl. Mul idimensional sociogeolinguis ic model o egional language a ia ion s udies: Li huanian case a he beginning o he 21s cen u y) au o ė išsky ė is s a biausius y imo lygmenis: 1) a mių adicinių kalbos duomenų a ankinę analizę; 2) kalbinės aplinkos i sociokul ū inių ink- lų s udijas; 3) kalbos a o ojų nuos a ų i iešosios nuomonės y imą. Čia ai- komi dialek ome ijos me odai, kiekybinė analizė leidžia iš eng i galimo y ėjo subjek y umo i dialek o ilinio požiū io. Da ieno k ies inio p anešėjo – p o . d . Juano-And éso Villenos-Ponsodos iš Ispanijoje įsikū usio Malagos uni e si e o p anešimą „Geoling is ikos i dia- lek ologijos duomenų pa ikimumo dilema a liekan socioling is inius y imus. /θ/ skilimo Andalūzijos ispanų kalboje a ejis“ (angl. The dilemma o he elia- bili y o geolinguis ic and dialec ological da a o sociolinguis ic esea ch. The case o he Andalusian deme ge o /θ/) pe skai ė d . Ju gi a Ja osla ienė. Nag inė a geoling is inių, dialek ologinių i socioling is inių duomenų sąsaja emian is Andalūzijos egiono kalbos a o ojų kalbine bei kul ū ine si uacija. Mokslinin- kas pab ėžė, kad socioling is iniai duomenys g indžiami sociologine p ielaida apie a anką i a iaciją, o ai nesude inama su pama iniais geoling is iniais i dialek ologiniais duomenimis. Au o ius s a s ė, kokiu mas u geoling is iniai i dialek ologiniai duomenys gali bū i pa ikimi, siekian e ospek y iai sek i a- ian iškumo is o iją i am ik us kalbinius pasikei imus. Po plena inio posėdžio kong esas ęsė da bą dešim yje sekcijų. Viena iš jų – „Pe cep y ioji dialek ologija: kiekybinės i kokybinės pe spek y os“. Sekcijoje M. Schmalz (Š eica ija) p is a ė naują me odologinį požiū į, G. Múcsko á (Slo- akija) kalbėjo apie liaudies dialek ologiją kaip šaką, papildančią pe cep y iąją dialek ologiją, D. Aliūkai ė (Lie u a) analiza o objek y ųjį i subjek y ųjį a - miškumą Lie u oje. Sekcijoje „Ta pkalbinė dialek ologija: daugiakalbis i daugiakul ū is a ian- iškumas“ L. Balode (La ija), T. Jakop (Slo ėnija), M. Ne aci (Rumunija), N. Sa amandu (Rumunija), I. Me smägi (Es ija), V. Oja (Es ija), Ch. Schneide (Š eica ija) skai ė p anešimus apie kalbų į akas, a mių kon e genciją. R. K a- šy ė (Lie u a) p is a ė lie u ių kalbinę si uaciją i sociokul ū inius inklus La - ijoje, H. Suzuki (No egija) supažindino su geoling is iniais ibe iečių a mės, o Y. Asahi (Japonija) – su japonų diaspo ų kalbinių a ian ų y imais. E. Zulo- aga (Ispanija) kalbėjo apie geog a inio k i e ijaus iziką aiškinan p aei į ( em asi SIMONA VYNIAUTAITĖ 258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX baskų a eju). M. Bouzoui a (Belgija) i V. Casano a (Belgija) nag inėjo pose- sy us, V. La a Be mejo (Š eica ija) – komi a y us. Sekcijoje „Ta miniai šal iniai: eks ai, žodynai, a lasai, ko pusai“ gilin asi į lie u ių, es ų, japonų, olandų a mių žodynų, a lasų is o iją i daba inę si uaci- ją. Įž algomis dalinosi J. Š amba y ė-Valužienė (Lie u a), M. L. Kal ik (Es ija), M. Kendla (Es ija), K. Tomosada (Japonija), H. Iwaki (Japonija), M. Ma suda (Japonija), N. Siokawa (Japonija), C. I. Floa ea (Rumunija), J. Co be a Pou (Is- panija). Žodynų, a lasų skai meninimo galimybes i p oblemas, skai meninės ka og a ijos iššūkius ap a ė J. Van Keymeulenas (Belgija), V. De Tie (Bel- gija), D. B ozo ić (K oa ija), šiai ema ikai ski as i M. P. Pe eos (Ispanija) p anešimas. „Dialek ai e d ėje i laike“ – ai da iena sekcija, ku ioje kalbė a i disku- uo a apie olandų, aus ų, ispanų, i alų, japonų, kinų, baskų, slo akų, la ių, lie u ių a mes. Ta mės e in os is o iniu aspek u, aip pa į ai iais požiū iais ap a a XXI a. susida iusi si uacija. Dėmesys k eip as į a mių pasikei imus, ku- iems į akos u i laikas i kalbiniai kon ak ai, kalbinę a miškai kalbančių sa i- monę. Aiškin as žodžių a miniuose eks uose idu kio skaičia imo me odas. Šioje sekcijoje p anešimus skai ė A. Daina (La ija), L. Ma kus-Na ila (La - ija), W. Hee inga (Nyde landai), F. Hinskensas (Nyde landai), Ch. Sch ödl (Veng ija), H. Ueda (Japonija), Y. Eba a (Japonija), U. Goi iena Lo ea (Ispanija), G. Kačiuškienė (Lie u a), M. Ce u i (I alija), M. Endo (Japonija), J. Pab ėža (Lie u a), M. Padilla-Moyano (P ancūzija). Kong ese aip pa dalin asi įž algomis sekcijoje „Ta minis kū ybiškumas i aš ingumas XXI amžiuje: po eikis, galimybė, bū inybė“. K. Geye is (Danija) ap a ė a minių posakių žodynus kaip iesioginį liaudies dialek ologijos y imų šal inį, o A. Mlekodaj (Lenkija) – a minės li e a ū os y inėjimus kaip dialek- ologijai p a a ų, ją papildan į dėmenį. J. Zaba skai ė (Lie u a) pa eikė a mės, galinčios bū i kū ybiškumo elemen u, samp a ą. Sekcijos „Teo inė dialek ologija: a mės (de)kons ukcija i (de)koncep ua- lizacija“ posėdyje a mės nag inė os į ai iais eo iniais aspek ais. P anešėjai iš Ispanijos G. Au ekoe xea i A. Ensunza kalbėjo apie dialek o samp a os p ob- lemiškumą, E. Vallsas (Ispanija), emdamasi ka alonų a mių pa yzdžiais, ana- liza o ibų e ek ą. V. Meiliūnai ė (Lie u a) nag inėjo, kada i kodėl pa eikėjai enkasi a o i ski iamuosius a mės b uožus, užuo pasida ę y aujančiai en- dencijai šių b uožų a sisaky i. K. Kozhano o (Rusija) i B. Wieme io (Vokie- ija) p anešimas bu o ski as mo osin aksinio a ian iškumo lie u ių a mėse y imui. Sekcijoje „Ling is inė (mokslinė labo a o inė) dialek ų e ė i sa i e - ė“ D. Pakalniškienė (Lie u a) i J. Lubienė (Lie u a) analiza o soma onimų modelius i mo y aciją, F. Cugno (I alija), F. Cusan (I alija) – leksikalizaciją 9-asis a p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas Apž algos / Su eys 259 i me a o izaciją. J. Ško ic (Slo ėnija) kalbėjo apie a minius mik o oponimus, J. N. Fodo as (Veng ija) gilinosi į a minę onomas iką, su p ūsų a mių ik i- niais daik a a džiais supažindino G. Blažienė (Lie u a). Japonijos mokslininkai Sh. Ogawa, F. Inoue, Y. Hanzawa ap a ė is o inį i geog a inį a ian iškumą žo- dynuose bei a mių žodynų pasikei imus. A. S a ecka (La ija) pasidalino įž al- gomis apie pa a des kaip dialek ologijos i kalbų kon ak ų y inėjimų šal inį, M. Kole nik (Slo ėnija) i N. Šabec (Slo ėnija) analiza o slo ėnų i anglų kal- bų kon ak us, a mės išlaikymą imig an ų bend uomenėse. S. Jē āne (La ija) i M. Hopej (Lenkija) p anešimai bu o ski i kalbinio k aš o aizdžio y imams. Į ai ių me odologijų kai ą, aikymą a skleidžian ys p anešimai pe skai y i sekcijos „Kaupiamosios i in e p e acinės me odologijos dialek ologijoje“ posė- džiuose. Kalbė a apie dialek ome ijos i ki ais kiekybinės dialek ologijos me o- dais a lik us y imus, žemėlapių engimo ypa umus. Analizuo a one ika i ono- logija, mo ologija, a mės i bend inės kalbos kon ak ai, ap a os ansk ipcijos aikymo galimybės i p oblemos. P anešimus skai ė D. Ma kus (La ija), Y. Ya- mazaki (Š edija), L. Thöny (Š eica ija), G. Tillinge is (Š edija), Sh. K. Kayoko (Japonija), Y. Nakajima (Japonija), S. Ma ayoshi (Japonija), K. Shinsuke (Japo- nija), S. Yukako (Japonija), R. K. Faqui e (Bangladešas), A. Leskauskai ė (Lie- u a), Ch. Fukushima (Japonija), T. Onishi (Japonija), Y. Kumagai (Japonija), M. Bouzoui a (Belgija), M. Cas illo (Š eica ija), E. Pa o (Kanada), L. Ge žo- ai ė (Lie u a), H. Huangas (Kinija), Y. Zhu (Kinija), H. Ramischius (Vokie i- ja), T. Legesse Feleke (I alija), V. Ka delis (Lie u a), Ch. Schneide (Š eica ija), R. Bakšienė (Lie u a), A. Čepai ienė (Lie u a), J. Ja osla ienė (Lie u a), J. U - bana ičienė (Lie u a), A. I anickaja (Lie u a), D. Kiseliūnai ė (Lie u a), D. Ja- kuly ė (Lie u a). Baigiamajame posėdyje, ku iam emą pasiūlė mokslininkai M. Sawaki, Ch. Fukushima, F. Inoue, T. Onishi (Japonija) i W. Hee inga, F. Hinskensas (Nyde landai), klausy ojams bu o p is a y os japonų i olandų- lamandų dia- lek ologijos mokyklos i jų a pusa io sąsajos. Pasku inio Ta p au inio dialek ologijos i geoling is ikos kong eso posėdžio me u apibend in as penkias dienas ykęs mokslo enginys. Pasidžiaug a plačia p anešimų ema ika i p oblema ika, gausiu daly ių skaičiumi. Iš iso pe skai- y a daugiau negu 80 mokslinių p anešimų (jų ezes galima as i enginio in e - ne o s e ainėje h p://sidg2018.l ). S ečiai dėkojo už puikų kong eso o ganiza- imą. Puikių e inimų, a siliepimų išgi s a i apie kong eso pažin inę kul ū inę p og amą: iš yką į Rumšiškes, T akus, Ke na ę, eksku sijas po Lie u os Di- džiosios Kunigaikš ys ės aldo ų ūmus, Vilniaus uni e si e ą. 9-asis Ta p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas suda ė galimy- bę į ai ių pasaulio šalių mokslininkams pasidalin i įž algomis i naujais požiū- iais, me odologijų aikymu, p is a y i y imus, a k eip i dėmesį į y aujančias SIMONA VYNIAUTAITĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX endencijas. Dalinimasis moksline pa i imi, p oga padisku uo i, užmegz i dia- logą iek ak y iai daly aujan sekcijose, iek neakademinėje aplinkoje, ikė ina, bus paska a naujoms idėjoms i bend ų da bų p adžiai bei ąsai. 2021 m. 10-asis Ta p au inis dialek ologijos i geoling is ikos kong esas yks Rumunijoje, Buka eš e. Į eik a 2018 m. lapkičio 5 d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a simona. yniau ai [email protected]