K litevským slovům LKŽ įmislė a įžastis

1. Slovo įmislė (LKŽ IV 68: įmislė? (orig. įmiesle) sf. příležitost, okazie) bylo převzato z povídky „Aplankymas seniuko“ (1853) spisovatele a didaktika Petra Gomalevskise. Je zde použito dvakrát — ve tvarech jednotného akuzativu a množného genitivu: o vienok rejk cze pasymyslity, nes cze turem gera imiesle ant pagelbiema artyma; … žmones jeszka tokiu imieslu, idant par dawymą pagalbas artymui, galėtum padauginty gerus darbus sawa… (s. 40). Autor povídky toto slovo v poznámce vysvětlil polsky: okazya, tj. příležitost, záminka, vhodná příležitost.

Slovo P. Gomalevskise imiesle je zjevný latvismus, srov. lotyšské iemēls „výtka; záminka“; K. Mülenbach ve svém slovníku (ME II 44) uvádí ještě podobu iemesle „příčina“ z písemného pramene „Lat-golas Wôrds“. P. Gomalevskis toto slovo nepoužil náhodou. Když po delší dobu působil v Latgale, v Ilūkstě, bezpochyby se neustále setkával s lotyštinou a možná se jí také naučil. Podoba slova v jeho povídce může odpovídat nářeční výslovnosti, neboť značná část lotyšských nářečí tohoto kraje vyslovuje místo ie dlouhé i a místo úzkého ē dvojhlásku ie (Rudzīte, 1964, s. 273, 281 a násl.). Převedeme-li podobu do standardní lotyštiny, dostaneme iemēslē „výtka; záminka“. Slovo iemēls s dlouhým kořenovým ē je doloženo také v lotyštině: iemēls² z Nigrandy (viz ME II 45).

Protože P. Gomalevskis označoval dlouhé ī písmenem i (srov. jeho idant ~ y dant), měli bychom toto slovo v litevštině rekonstruovat jako ymislė, tj. v jeho nářeční podobě (nikoli však patrně ve standardní lotyšské podobě: iemēslē).

2. LKŽ IV 282 uvádí slovo įžastis (: įžastis, -ies sf (?) S. Dauk. příčina), které bylo podle kartotéky LKŽ převzato z věty v „Dějinách Litvy“ S. Daukantase vydaných v USA: Vienok visoje toje Lenkų ūkės namkarėje Lietuvių giminės namie lindoję; negal žinote ižasties to jų ramumo, turėjo būti ar didei nuvarge dabar, minavotose Gudų karėse, ar patys nekibinamais nenorėjo be lyzciaus karės pradėti (Lietuvos istorija, 1893, s. 134).

V rukopisu „Istorijos žemaitiškos“ (originálu), uloženém v rukopisném oddělení knihovny Ústavu litevského jazyka a literatury, zní citovaná věta takto: Wienog wisso to mumkarie Lankų ukes, Lethuwi gimines numei lindoię negal žinote ižasteis (viršuj šio žodžio paaiškinta: liczaatis — B. V.) to iu rumuma, turieję bute ar dide nuwarge dabar mundotose Gudu karėse, ar patys nekibynamis nenorieję be licziaus karęs pradiete (Istorije Žemaytyszka, lp. 60). Jak vidíme, slovo įžastis použité ve významu „příčina“ se zápisem liší od podoby uvedené v LKŽ. Toto slovo se takto píše nejen v „Istorijoje žemaitiškoje“, ale i v rukopisu překladu povídky J. Kampėho od S. Daukantase, srov. Js turieje ižasti wilteis, iog krasztas amerikôs nefoley turieje bute (Rubinatio Pelužės Giwenimas, s. 180).

Protože je slovo įžastis dvakrát zapsáno stejně, a to v různých dílech, zdá se, že není třeba pochybovat o jeho existenci ani grafické podobě. Jiná věc je varianta įžaistis uvedená v LKŽ, která byla dosud zaznamenána pouze ve zmíněné publikaci S. Daukantase. Není dosud jasné, kterým rukopisem „Istorijos žemaitiškos“ se při vydání tohoto díla řídili, ale stěží to byl, jak se pokoušeli usuzovat, jeho opis nedávno nalezený v Leningradě (Žilevičius, 1983), kde je v citované větě místo tohoto slova

215

lyčius ([Istorija žemaitiška], s. 116). V rukopisu použitém pro vydání muselo nepochybně být slovo įžastis. Įžaistim nejspíše provedli vydavatelé, ať už vědomě, či nevědomě, pokud nejde o pouhou tiskovou chybu.

Na slovo įžaistis zařazené do LKŽ bychom se tedy měli dívat s rezervou. Opírat bychom se měli nikoli o vydané, tak či onak redakčně upravené spisy S. Daukantase, nýbrž o spolehlivější autentický (a nikoli jediný) pramen, který dává přednost podobě s a — įžastis.

Slovo įžastis pravděpodobně etymologicky souvisí, stejně jako priežastis, se slovesy žašti, žōšti (Lyberis, 1984, s. 74 a násl.). Pokud jde o slovotvorbu, srov. slova įžadas „slib, závazný slib“ a priežadas „1. příslib, slib; 2. slib, závazný slib...“

Birutė Vanagienė

LITERATŪRA

Istorije Žemaytyszka [rankraštis] // LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto biblioteka. F. 1(SD)2.

[Istorija žemaitiška] [rankraštis] // LTSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraštynas. F. 29—1056.

Lyberis A. Žadas, žodis ir jų giminaičiai // Kalbos kultūra. 1984. Nr. 48.

Lietuvos istorija nuo seniausių gadynių iki Gediminui D. L. K. parašyta 1850 m. Simano Daukanto. Plymouth, 1893. T. 1.

Mülenbacha K. Latviesu valodas vārdnīca. Rīga, 1925—1927, II sējums.

Rubinatio Pelužes Giwenimas izgzolditas isz Teutonų kalbos į Žamajtių [rankraštis] // LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto biblioteka. F. 1(SD)24.

Rudžite M. Latviesu dialektoloģija. Rīga, 1964.

Žilevičius L. „Istorijos žemaitiškos“ rankraščio keliai // Literatūra ir menas. 1983. Lapk. 19.

Dar vienas kitas žodis dėl Ardea cinerea pavadinimų

Nykstančio dabar balų paukščio garnio /Ardea cinerea/ tarminis pavadinimas naujai išėjusiuose kalbos mokslo veikal uose pateiktas šitaip: liet. gėnžė, genžė „gežė, gešė, toks balų paukštis“ (Vanagas, 1981, p. 112), gėšė, genšė (sen. gemšė?); gėžė, genžė (Urbutis, 1981, p. 20).

Kas tai per variantai? Kokiose kalbos sistemose funkcionuoja šie faktai ir kokia jų turėtų būti bendrinės kalbos norma? Iš dabar pateikiamų citatų matyti, kad autoriai juos visus bene laiko tolygiais, kaip ir pramaišiui įvairiose vietose vartojamais.

Kaip rodo gėnžės žodžio straipsnis LKŽ III 239, jis vartotas dünininkų K. Jauniaus (Kvėdarna), A. Juškos (Kaltinėnai), K. Maciaus raštuose. Formą g’ė.n’dž’ė 1958—1976 m. girdėta sakant pačius seniausius Pävandenės, Pajūrio, Kvėdarnos, Tryškių, Rietavo šnektų atstovus, g’ė.n’dž’i — nugirsta Kuršėnuose, Šaukėnuose (Vėrputėnų k.), Kùrtuvėnuose (Užkalnių k.). Tai yra šnektos, įeinančios į vad. nosinių balsių išlaikymo zoną ir greta žodžių rōn’z’i’t’ės | rōn’z’i’t’īs | rūn’dž’i-t’i’s ~ rąžyties, b’r’ė.n’c’t’ė | b’r’ė.n’c’t’i ~ brėsti, r’ė.n’c’t’ėis | r’ė.n’c’t’i’s ~rėžties, gr’ė.n’c’t’ė | gr’ė.n’c’t’i ~ gręžti turinčios g’ė.n’dz’ė | g’ė.n’dž’i kaip savaime suprantamą dalyką. (Jaunimas dabar to žodžio nebežino, nebent pasako palyginimą

216