Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
Page 1
PAWEŁ BRUDZYŃSKI Varšuvos universitetas ORCID id: orcid.org/0000-0002-1850-0818 Tyrimų sritys: baltų kalbų istorija, morfologija, sintaksė, semantika, veikslas, modalumas. DOI: doi.org/10.35321/all91-05
PAGALBINIO VEIKSMAŽODŽIO ESTI IŠNYKIMAS LIETUVIŲ KALBOS NEVEIKIAMOJOJE RŪŠYJE
Pagalbinio veiksmažodžio esti išnykimas iš lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies
ANOTACIJA
Prototipinė neveikiamoji rūšis lietuvių kalboje yra analitinė konstrukcija, sudaryta iš neveikiamojo būtojo laiko dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio būti ‘to be’. Šiais laikais šio veiksmažodžio esamojo laiko kaityba yra reguliari, išskyrus supletyvinę trečiojo asmens formą yra, kuri yra Rytų baltų naujovė, o istoriškai jos pirminė forma buvo esti. Nors veiksmažodžio yra raida ir vartosena yra gerai aprašytos, jo, kaip neveikiamosios rūšies pagalbinio veiksmažodžio, raida nesulaukė pakankamai dėmesio. Straipsnyje siekiama atsekti formos esti išnykimą iš pagalbinio veiksmažodžio funkcijos neveikiamosios rūšies konstrukcijose, remiantis 1547–1816 m. senosios lietuvių kalbos tekstais, kuriems atstovauja trijų istorinių lietuvių kalbos tarmių spaudiniai.
RAKTINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalba, diachronija, neveikiamoji rūšis, dalyvis, pagalbinis veiksmažodis.
ANOTACIJA
Lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies prototipas yra analitinė konstrukcija, sudaryta iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio ir pagalbinio veiksmažodžio būti. Dabartinėje lietuvių kalboje šio veiksmažodžio esamojo laiko asmenavimas yra taisyklingas, išskyrus supletyvinę 3-iojo asmens formą yra, kuri – rytų baltų kalbų inovacija, o istoriškai pirminė jos buvusi forma – esti. Nors veiksmažodžio yra raida ir vartosena gerai aprašyta, jo, kaip neveikiamosios rūšies pagalbinio veiksmažodžio, raidai skirta nepakankamai dėmesio. Straipsnio tikslas – remiantis 1547–1816 metų senosios lietuvių kalbos tekstais, kuriuos
Straipsniai / Articles
117
Page 2
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
reprezentuoja trijų istorinių lietuvių kalbos tarminių spaudiniai, atsekti formos esti, kaip atliekančios pagalbinio veiksmažodžio funkciją, išnykimą neveikiamosiose konstrukcijose.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalba, diachronija, neveikiamoji nuosaka, dalyvis, pagalbinis veiksmažodis.
1. ĮVADAS
Formuluojant su neveikiamosios rūšies prigimtimi susijusias universalijas, reikia būti atsargiems, nes jos struktūra ir funkcija įvairiose kalbose gali skirtis (Siewierska 1984; Shibatani 1985; Geniušienė 2016). Žinoma, Europos kalbose galima nustatyti keletą bendrų požymių, sudarančių kanoninę neveikiamąją rūšį (Holvoet 2001: 366). Tačiau nėra lengva rasti universalijas, bendras visoms kalboms. Pati neveikiamosios rūšies sąvoka paprastai siejama su jos prototipine, asmenine vartosena (Siewierska 1984: 28), kai sakinys turi atitinkamą veikiamosios rūšies konstrukciją, galima nustatyti veiksnį, o neveikiamosios konstrukcijos veiksnys atitinka veikiamosios konstrukcijos pacientą. Tačiau šiame straipsnyje neveikiamoji rūšis suprantama plačiai, kaip vadinamoji neveikiamosios rūšies šeima (Nau et al. 2020), t. y. kelios skirtingos predikatyvinės konstrukcijos su neveikiamuoju dalyviu, kurias galima grupuoti pagal formalius ir funkcinius parametrus, įskaitant asmenines, beasmenes, veikslines, rezultatyvines ar modalines konstrukcijas. Prototipinė neveikiamoji rūšis lietuvių kalboje yra analitinė konstrukcija, sudaryta iš vadinamojo neveikiamojo būtojo laiko dalyvio (t-dalyvis) arba neveikiamojo esamojo laiko dalyvio (m-dalyvis) ir pagalbinio veiksmažodžio būti ‘to be’. Šiais laikais šio veiksmažodžio esamojo laiko kaityba yra reguliari, išskyrus supletyvinę trečiojo asmens formą yra, kuri yra Rytų baltų naujovė, o istoriškai jos pirminė forma buvo esti.
Naujosios supletyvinės formos istorija išsamiai dokumentuota (Stang 1947: 1970; Ford 1967; Ostrowski 2017a; 2017b; 2021). Veiksmažodis esti, iš pradžių buvęs egzistenciniu veiksmažodžiu, buvo pakeistas veiksmažodžiu yra ir dabar vartojamas tik habitualine funkcija, panašiai kaip forma būna ‘usually is’ (Genialiausios mintys esti paprasčiausios. ‘The most genius ideas usually are the simplest ones.’). Pirminė yra forma turėtų būti rekonstruojama kaip *i̯-r-ã, kaip rodo senosios baltų kalbos ir tarminės formos (Endzelin 1922: 556; Ostrowski 2017b: 167, 2021 66–67). Etimologiškai tai vedinys, paremtas anaforinio įvardžio i- (tiksliau instr. sg. *h₁i-h₁) kamienu ir dviem vietininkinėmis postpozicijomis –r ir *-ā́. Iš pradžių tai buvo vietos veiksmažodis, vėliau įgijęs egzistencinę reikšmę (tai liudija XVI ir XVII amžių tekstai). Šis raidos kelias atitinka tipologinius duomenis apie santykį tarp lokacinių
118
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 3
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
ir egzistencinių sakinių (Lyons 1967: 390–396; Clark 1978: 85–126; Yong, Jie 2013; Ostrowski 2017b: 168; 2021: 67).
Nors veiksmažodžio yra raida ir vartosena išsamiai dokumentuotos, jo, kaip neveikiamosios rūšies pagalbinio veiksmažodžio, raida yra gana menkai ištirta sritis. Šiuo tyrimu užpildoma ši spraga, kruopščiai atsekant formos esti išnykimą iš pagalbinio veiksmažodžio vaidmens neveikiamosios rūšies konstrukcijose. Tyrimas grindžiamas 1547–1816 m. senosios lietuvių kalbos tekstais, atstovaujančiais trims istorinėms lietuvių kalbos tarmėms. Straipsnyje bus nagrinėjami dažnumo duomenys, tiriamas atskirų veiksmažodžio būti ‘to be’ trečiojo asmens formų pasiskirstymas junginiuose su neveikiamaisiais dalyviais. Šia išsamia analize siekiama pateikti detalų šių konstrukcijų vartosenos vaizdą ir, svarbiausia, paaiškinti formos esti išnykimą pagalbinėje funkcijoje.
2. METODOLOGIJA
Straipsnyje pateikti rezultatai pagrįsti tyrimui sukurtu korpusu, kurį sudaro beveik 300 metų laikotarpiu parašyti senosios lietuvių kalbos tekstai iš įvairių istorinių lietuvių kalbos tarmių teritorijų. Tekstai atrinkti remiantis Zigmo Zinkevičiaus publikacijomis (1987; 1988; 1990; 1998), kaip reprezentatyviausiais senosios lietuvių kalbos paminklais. Zinkevičius kalba apie tris istorines tarmes: Prūsijos teritorijoje vartotą vakarinę tarmę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje vartotas tarmes (liet. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)) – vidurinę ir rytinę.1 Laikotarpis, kuriuo šios tarmės, galima teigti, egzistavo, truko maždaug iki XVIIth amžiaus pabaigos. Be šio laikotarpio tekstų, įtraukti ir kai kurie vėlesni tekstai. Nors tai tam tikras anachronizmas, tyrimui šie vertimai priskirti pirmiau minėtoms tarmėms pagal autorių kilmę, taigi kaip natūralus jų vartotos kalbos raidos kelias. Šiuo supaprastinimu siekta palengvinti tekstų aprašymą ir palyginimą, taigi atsekti tiriamos konstrukcijos raidą. Toliau pateiktoje lentelėje rodomi atskirų tekstų dydžiai
1 Visas raštų sąrašas pateiktas santrumpų skyriuje.
Straipsniai / Articles
119
Page 4
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
1 LENTELĖ: korpuso dydis
Kaip matyti, atskirų tarmių tekstų skaičius nėra vienodas. Pagrindinis korpuso sudarymo tikslas buvo įvairinti tekstus, kad gauti rezultatai būtų kuo patikimesni ir būtų pašalintos galimos individualios autorių kalbinės ypatybės. Vienintelis 19th amžiaus tekstas atstovauja viduriniam variantui, nes tyrimo metu būtent ši tarmė pasižymėjo didžiausia įvairove. Paskutinė problema susijusi su rytinės tarmės tekstų reprezentacija. Taip yra todėl, kad, kaip teigia Zinkevičius (1998: 252–255), ši tarmė yra mažiausiai reprezentuojama ir išplėtota. Dėl šios priežasties, nors abiejų tekstų duomenys teikia įdomios informacijos, jie tyrimui yra mažiausiai patikimi ir svarbūs. Siekiant toliau pašalinti didelius skaitinius neatitikimus, analizėje, be skaičių, taip pat bus pateikiami procentiniai duomenys.
Korpuse aprašytoms konstrukcijoms rasti buvo naudojama formulė, kurią sudarė: 1) trečiojo asmens auxiliary verb yra arba esti; 2) abiejų giminių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės: a. būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (t-dalyvis), b. esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (m-dalyvis).
Teoriškai pagalbinis veiksmažodis, jungiamas su neveikiamuoju dalyviu, yra neveikiamosios rūšies pagrindas. Visose formulėse buvo atsižvelgta į autorių vartotą rašybą ir į tai, kad pagalbinis veiksmažodis galėjo eiti tiek po dalyvio, tiek prieš jį.
120
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 5
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
autorių ir į tai, kad pagalbinis veiksmažodis galėjo būti tiek postpozicijoje, tiek prepozicijoje dalyvio atžvilgiu. Deja, rezultatuose neatsižvelgiama į formas, kai pagalbinis veiksmažodis galėjo būti dar toliau nuo dalyvio. Gauti rezultatai vėliau buvo filtruojami rankiniu būdu:
2 LENTELĖ: pagalbinių veiksmažodžių pasiskirstymas neveikiamosios rūšies konstrukcijose
Dalyvis m-dalyvis t-dalyvis Pagalbinis veiksmažodis yraestiyraesti iš viso 232 314 2251 210 546 2461
Kaip matyti, atskirų konstrukcijų rezultatai reikšmingai skiriasi. Dominuoja konstrukcijos su t-dalyviais, tačiau daugiau dėmesio atkreiptinas į pagalbinio veiksmažodžio pasiskirstymą konstrukcijose su m-dalyviais. Tolesniuose skyriuose bus išsamiai aptariami atskiri pagalbiniai veiksmažodžiai neveikiamojoje rūšyje.
3. ANALIZĖ
Toliau pateiktose lentelėse rodomi skaitiniai yra ir esti pasiskirstymo duomenys. 3 lentelėje pateikiamos absoliučios atskirų veiksmažodžių vartojimo junginiuose su m-dalyviais ir t-dalyviais reikšmės. Šie duomenys sugrupuoti į didesnius vienetus pagal amžių ir atstovaujamą tarmę. 4 lentelėje tie patys duomenys pateikiami procentais.
3 LENTELĖ: bendras pagalbinių veiksmažodžių skaičius pagal tarmę
TARMĖ Šimtmetis m-dalyvis t-dalyvis Prūsijos (vakarinė) XVI 38 1 39 437 55 492 XVII 0 0 0 11 0 11 XVIII 45 0 45 243 3 246 LDK (vidurinė) XVI 58 15 73 559 32 591 XVII 8 263 271 490 67 557 XVIII 41 34 75 216 46 262 XIX 42 1 43 295 2 297 LDK (rytinė) XVII 0 0 0 0 5 5
Straipsniai / Articles
121
Page 6
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
4 LENTELĖ: bendras pagalbinių veiksmažodžių procentas pagal tekstą
TARMĖ | TEKSTAS | m-dalyvis | t-dalyvis | | yra | est | = | yra | est | = Prūsijos (vakarinė) | XVI | 97 | 3 | 100 | 89 | 11 | 100 | XVII | 0 | 0 | 0 | 100 | 0 | 100 | XVIII | 100 | 0 | 100 | 99 | 1 | 100 LDK (vidurinė) | XVI | 79 | 21 | 100 | 95 | 5 | 100 | XVII | 3 | 97 | 100 | 88 | 12 | 100 | XVIII | 55 | 45 | 100 | 82 | 18 | 100 | XIX | 98 | 2 | 100 | 99 | 1 | 100 LDK (rytinė) | XVII | 0 | 0 | 0 | 0 | 100 | 100
Mažas Rytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarmės pavyzdžių skaičius bus aptartas kitame skyriuje. Tačiau dėl akivaizdžių priežasčių jie yra pernelyg statistiškai nereikšmingi. Iš bendro vaizdo, galinčio išryškėti iš pirmiau pateiktų duomenų, galima spręsti, kad esti kaip pagalbinis veiksmažodis jau pirmųjų rašytinių tekstų laikais buvo vartojamas retai, ypač neveikiamosios rūšies su t-dalyviu atveju. Tačiau gilesnė atskirų tekstų analizė gali atskleisti įdomius abiejų formų sąsajų dėsningumus. Tolesniuose paragrafuose bus aptartas abiejų veiksmažodžių vartojimas kartu su neveikiamąja rūšimi, remiantis t-dalyviu ir m-dalyviu.
3.1. t-dalyvis
Pasak Vytauto Ambrazo (2006: 353), iš pradžių neveikiamoji rūšis buvo grindžiama vadinamuoju neveikiamuoju būtojo laiko dalyviu, sudarytu prie bendraties kamieno pridėjus priesagą –t– ir atitinkamą galūnę. Šis dalyvis iš pradžių buvo vartojamas veiksmažodiniams būdvardžiams kurti (pvz., baltas ‘white’ < balti ‘to whiten’), o galiausiai tapo neveikiamosios rūšies pagrindu ir tikriausiai šia funkcija tarnavo dar iki raštijos atsiradimo. Seniausiuose XVIth amžiaus lietuvių kalbos tekstuose pagalbinio veiksmažodžio trečiojo asmens forma dažniausiai yra yra. Tačiau vis dar galima rasti kai kurių konstrukcijų su esti:
Veiksmažodžio būti trečiojo asmens formų pasiskirstymo stebėjimai pateikiami toliau esančiose lentelėse: 5 lentelėje pateikti absoliutūs skaičiai, o 6-oje – procentiniai duomenys apie pasiskirstymą atskiruose tekstuose:
5 LENTELĖ: bendras pagalbinių veiksmažodžių skaičius pagal tekstą
TARMĖ | TEKSTAS | t-dalyvis | yra | est | IŠ VISO Prūsijos (vakarinė) | 1547MžK | 0 | 3 | 3 Prūsijos (vakarinė) | 1573WP | 237 | 27 | 264 Prūsijos (vakarinė) | 1579VEE | 61 | 20 | 81 Prūsijos (vakarinė) | 1579BB | 139 | 5 | 144 Prūsijos (vakarinė) | 1612ZE | 11 | 0 | 11 Prūsijos (vakarinė) | 1727KNT | 243 | 3 | 246 LDK (vidurinė) | 1599DP | 414 | 6 | 420 LDK (vidurinė) | 1660MP | 145 | 26 | 171 LDK (vidurinė) | 1653KN | 0 | 12 | 12 LDK (vidurinė) | 1660ChB | 490 | 56 | 546 LDK (vidurinė) | 1701BtNT | 216 | 46 | 262 LDK (vidurinė) | 1816GNT | 295 | 2 | 297 LDK (rytinė) | 1644ŠPS | 0 | 4 | 8 LDK (rytinė) | 1647JE | 0 | 1 | 1
Straipsniai / Articles
123
Page 8
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
6 LENTELĖ: bendras pagalbinių veiksmažodžių procentas pagal tekstą
Didžiojoje daugumoje pavyzdžių vartojamas pagalbinis yra kaip numatytasis. Kaip ir tikėtasi, galima pastebėti laipsnišką neveikiamosios rūšies su veiksmažodžiu esti nykimą. Tačiau šis procesas šiek tiek skyrėsi Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarmėse. Remiantis duomenimis, galima teigti, kad konstrukcija su esti kaip pagalbiniu veiksmažodžiu Prūsijoje galutinai išnyko XVIIIth amžiuje, o LDK – XIXth amžiuje. Pasak Ambrazo (2001: 15), tai tikriausiai susiję su pačios neveikiamosios rūšies raida: Vakarų tarmėse ji pirmiausia buvo visiškai gramatikalizuota, o vėliau palaipsniui apėmė tolesnes į rytus esančias tarmes. Kai kuriose rytinėse tarmėse šis procesas visiškai užbaigtas tik naujaisiais laikais (Ambrazas 2001: 15–16; 2006: 365–366). Toliau bus aptartos minėtų veiksmažodžių formų vartosenos atskirose tarmėse ypatybės.
3.1.1. Prūsijos tarmė
Seniausias tirtas tekstas atstovauja Prūsijos tarmei, be to, tai yra seniausia lietuviška knyga – Martyno Mažvydo Catechism. Korpuso paieškos metu minėtame tekste rasti trys neveikiamosios rūšies pavyzdžiai su trečiojo asmens pagalbiniu veiksmažodžiu ir, įdomu, visi šie pavyzdžiai yra konstrukcijos su veiksmažodžiu esti:
124
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 9
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Žinoma, rastų pavyzdžių nėra pakankamai daug, kad juos būtų galima laikyti statistiškai reikšmingais. Tačiau verta pažymėti, kad 1573 m. Postilla tekste, praėjus vos 28 metams po Catechism, dominuojanti pagalbinio veiksmažodžio forma yra yra, o esti sudaro tik 10% visų pavyzdžių (27 iš 264). Tačiau, nepaisant šio didžiulio skirtumo, akivaizdaus abiejų formų vartosenos skirtumo nėra. Abi jos gali būti vartojamos ir rezultatyvinėmis reikšmėmis (5a) bei (5b), ir veikslinėmis reikšmėmis su išreikštu veikėju (6a) bei (6b):
‘Dangaus karalystė prilyginama žmogui, kuris pasėjo gerą sėklą...’
(6) Veikslinė: a. 1573WP
Die was [...] regetasestnog Dievas.nom.sg see.pst.ap.nom.sg.m aux.prs.3 iš angelų angelas.gen.pl
‘...Dievas [...] buvo angelų matomas.’
Straipsniai / Articles
125
Page 10
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
b. 1573WP
Jesusdotasiramumisnog pn.nom.sg give.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 1.pl.dat from Diėwa Dievas.gen.sg
‘...Jėzus mums Dievo duotas...’
Vis dėlto verta paminėti, kad, nors abiejų tipų konstrukcijos vartojamos su abiem veiksmažodžio formomis, konstrukcijos su esti atrodo labiau veikslinės nei konstrukcijos su yra. Žinoma, tai sunku vienareikšmiškai teigti, nes lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies gramatikalizacijos lygis yra daug žemesnis nei, pavyzdžiui, anglų kalbos (Brudzyński, Spraunienė 2021: 179–180); tačiau tai galima pagrįsti faktu, kad tokio tipo konstrukcijose veikėjas išreikštas 6 iš 27 atvejų, o konstrukcijose su yra – tik 5 iš 237. Tai galėtų rodyti, kad visiškai susiformavusi neveikiamoji rūšis, turinti ir rezultatyvinę, ir veikslinę vartoseną, iš pradžių vartojo pagalbinį veiksmažodį esti. Atsiradus yra, šis veiksmažodis palaipsniui perėmė pradinį esti vaidmenį, pradėdamas nuo atributinės ir rezultatyvinės vartosenos, taip pakartodamas neveikiamosios rūšies raidos kelią (Bybee et al. 1994: 63–69). Panaši padėtis vis dar matoma šešeriais metais senesniame Baltramiejaus Vilento tekste, kuriame konstrukcijos su esti sudaro 25% visų vartosenos atvejų ir atlieka veiklesnės neveikiamosios rūšies vaidmenį. Priešingai, konstrukcijos su yra daugiausia reiškia atributinę arba rezultatyvinę reikšmę, dažnai vartojant daugiausia leksikalizuotas formas, tokias kaip pagirtas ‘praised’, prilygintas ‘compared’ arba pašlovintas ‘blessed’.
(7) 1579VEE:
IrregietaseßtnūgCefaſcha and see.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 from pn.gen.sg ‘Ir kad jis buvo Kefajo matytas...’
(8) 1579VE:
PaſchlowintiyravbagaiDwaffeje bless.pst.pp.nom.pl.m aux.prs.3 vargšas.nom.pl dvasia.loc.sg ‘Palaiminti turintys vargdienio dvasią...’
Įdomu tai, kad abiejų pagalbinių veiksmažodžių proporcijos skiriasi Jonoko Bretkūno Biblijos tekste, išverstame 1579–1590 m. Šiame tekste neveikiamoji rūšis su esti pasitaiko tik penkis kartus iš 144, o visi pavyzdžiai su išreikštu veikėju apsiriboja konstrukcija su yra.
126
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 11
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
(9) 1579BB
IEsusregetasiranūgCephoschaus pn.nom.sg seen.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 from pn.gen.sg
‘Jėzus buvo Kefajo matytas.’
Todėl reikėtų pripažinti, kad XVIth amžiaus pabaiga buvo kritinis momentas, kai išnyko neveikiamoji rūšis, pagrįsta pagalbiniu veiksmažodžiu esti. Be Bretkūno teksto, kuriame šis veiksmažodis pasitaiko sporadiškai, tai patvirtina keleriais metais senesnis Lozoriaus Zengštoko Enchiridion, kuriame ši konstrukcija visai nepasirodo. Verta pažymėti, kad po šimto metų, 1727 m. Kvanto Biblijos tekste, neveikiamoji rūšis su esti pasitaiko 3 kartus iš 246:
(10) 1727KNT
Žmogus [...] dūtaestiβi 1.sg.dat give.pst.pp.nom.sg.f aux.prs.3 this.nom.sg.f Mallon grace.nom.sg
‘Man [...] ši malonė duota.’
(11) 1727KNT
Bet kiekvienam išβ musu dūta bet kiekvienam.dat.sg iš 1.pl.gen duoti.pst.pp.nom.sg.f esti Mallone aux.prs.3 malonė.nom.sg
‘Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė...’
(12) 1727KNT
SurinkimaspadūtasestiKristuitaipo congregation.nom.sg give.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 pn.dat.sg so irMoteressavoWyrams and woman.nom.pl rposs man.dat.pl
‘...bažnyčia pavaldi Kristui, tad žmonos tebūnabe savo vyrams...’
Verta pridurti, kad visi šie vartosenos atvejai yra gana rezultatyviniai, o tai gali rodyti, jog XVIIth amžius buvo kritinis laikotarpis, kai esti galutinai nustojo būti vartojamas kaip pagrindinis pagalbinis veiksmažodis pasyviose Prūsijos tarmės konstrukcijose.
Straipsniai / Articles
127
Page 12
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
3.1.2. LDK tarmės
Trečiojo asmens pagalbinio veiksmažodžio raida LDK tarmėse yra šiek tiek panaši, tačiau galima pastebėti tam tikrų chronologinių skirtumų. Kaip ir Prūsijoje, remiantis pateiktais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad pagalbinis veiksmažodis esti palaipsniui nyko. Tačiau pirmasis akivaizdus skirtumas yra tas, kad šios formos LDK teritorijoje, tiek vidurinėje, tiek rytinėje tarmėje, išliko ilgiau nei Prūsijoje. Žvelgiant į duomenis, šiai tezei galėtų prieštarauti pagalbinių veiksmažodžių pasiskirstymas Mikalojus Daukšos Postill (1599), laikomo pagrindiniu vidurinės tarmės atstovu ir vienu įtakingiausių autorių literatūrinės kalbos raidos kontekste (Zinkevičius 1998: 246). Tekste matyti, kad iš 420 konstrukcijų su t-dalyviu tik šešiose esti vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis, o Jokūbo Morkūno tekste, kuris yra tik metais vėlesnis, šis santykis yra 26 pavyzdžiai iš 171:
(13) 1599DP
Prámintasesttieġwârdas io call.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 todėl vardas.nom.sg 3.sg.gen.m Iésuskurìsprámintasẽst’ nùg pn.nom.sg kuris.nom.sg.m call.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 nuo Angelo angelas.gen.sg
‘Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį davė Angelas.’
(14) 1599DP
Irpramintasyrawârdas io and call.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3 vardas.nom.sg 3.sg.gen.m Iesus pn.nom.sg
‘Jam buvo duotas Jėzaus vardas.’
Zinkevičius (1998: 247) kaltina Morkūną daugybe klaidų, tačiau šis neatitikimas atrodo pernelyg didelis, kad būtų paprasta kalbinė klaida. Atsakymas į šį reikšmingą pasiskirstymo skirtumą gali slypėti Daukšos kilmėje. Autorius kilęs iš Žemaitijos, kuri geografiškai yra netoli Prūsijos teritorijos. Todėl galima daryti prielaidą, kad Vakarų tarmės, taigi ir neveikiamosios rūšies raidos, įtaka autoriaus kalbai buvo daug reikšmingesnė nei kitų autorių, vartojusių vidurinę ir rytinę tarmes, kalbai. Šis ryšys ypač akivaizdus pagalbinių veiksmažodžių su m-dalyviu pasiskirstymo atveju; jis bus aptartas kitame skyriuje. Todėl šis faktas gali būti laipsniškos raidos
128
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 13
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
įrodymas: teritoriniu požiūriu priklausoma neveikiamoji rūšis ir kartu patvirtina ankstesniame skyriuje pateiktą analizę, teigiančią, kad XVIth ir XVIIth amžių sandūra buvo momentas, kai ši konstrukcija galutinai išnyko Prūsijos teritorijoje, o pats Daukša galėjo būti viena iš naujosios konstrukcijos sklaidos į LDK teritoriją priežasčių.
Todėl, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas prielaidas, galima daryti išvadą, kad esti kaip pagalbinis veiksmažodis LDK teritorijoje išliko ilgiau nei Prūsijoje. Pirmiau minėtame Morkūno tekste net 15% pasyvo konstrukcijų tebėra pasyvas su esti, kurios dažniausiai yra veiksmingosios (14). Pasyvo konstrukcijos su forma yra, nors jos taip pat gali būti veiksmingosios ir gali turėti išreikštą veikėją, dažniausiai yra rezultatinės arba vartojamos atributiškai:
(15) Veiksmingasis (1660MP)
a Kásmumustobùlayirãiš̀guldita kas 1.pl.dat puikiai yra paaiškinta what 1.pl.dat perfectly aux.prs.3 explain.pst.pp.n nuogPowila from pn.gen.sg b MumusestduotanuogPono 1.pl.dat aux.prs.3 give.pst.pp.n from lord.gen.sg musu 1pl.gen
Įdomu tai, kad maždaug puse amžiaus senesniame tekste Knyga nobažnystės, kaip ir Mažvydo tekste, vienintelis pagalbinis veiksmažodis pasyvo konstrukcijose su t-dalyviu buvo esti.
(17) 1654KN
Numiria teypagi ir bágočius ir pakastasesti die.pst.3 therefore and rich_man.nom.sg and bury.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3
„...turtuolis taip pat mirė ir buvo palaidotas.“
Tačiau verta pažymėti, kad tekste pateikti pavyzdžiai perteikia rezultato reikšmę, o konstrukcijos su aiškiai išreikštu
Straipsniai / Articles
129
Page 14
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
veikėju neaptikta. Šiuo požiūriu taip pat verta pažymėti, kad pirmiau pateiktas pavyzdys, kitaip nei šiuolaikinė konstrukcija, turi akivaizdžią būtojo laiko reikšmę, o tai rodo ankstesnį pasyvo raidos etapą. Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugelyje kitų šiame tyrime aprašytų tekstų (Brudzyński, Sprauniėnė 2021).
Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos, išleistos 1660 m., tekste yra, kaip numatytosios trečiojo asmens formos konstrukcijose su t-dalyviu, statusas jau gerai įsitvirtinęs. Tačiau nemaža dalis (10%) vis dar yra konstrukcijos su esti. Be to, Chylinskio tekstui būdingi keli intriguojantys bruožai. Bendra pastaba susijusi su pagalbinio veiksmažodžio vieta. Formos yra atveju 386 iš 490 pavyzdžių (79%) veiksmažodis vartojamas postpozicijoje, o esti atveju – tik 8 iš 55 (15%). Galbūt tai susiję su paties veiksmažodžio esti vartojimu. Dauguma rastų pavyzdžių yra neiginiai (18) arba geidžiamieji pasakymai (19) (44 iš 54 pavyzdžių šalia pagalbinio veiksmažodžio turi priešdėlį, o iš likusių dešimties 4 turi priešdėlinį dalyvį):
(18) Neiginys
a. 1660ChB
... darn’estapireiškitako tačiau, aux.prs.3.neg reveal.pst.pp.nom.n what.ins busime be.fut.1.pl
Totmestaestnogjusuwisokia throw_away.pst.pp.nom.sg.f.hort aux.prs.3 from 2.pl.gen all.nom.sg kartbe bitterness.nom.sg
„Tebūna visas kartėlis [...] pašalintas nuo jūsų...“
130
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 15
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Tarp likusių pavyzdžių taip pat galima rasti veiksmingąsias pasyvo konstrukcijas su išreikštu veikėju:
(20) 1660ChB
a… est aux.prs.3 pamusztas defeat.pst.pp.nom.sg.m Izrael pn.nom.sg nog from Filistynu pn.gen.pl
„...Izraelis buvo nugalėtas filistinų...“
b [Abimelach] pn.nom.sg pakorotas punish.pst.pp.nom.sg.m žēklingey significantly nog by Diewa god.gen.sg est aux.prs.3
„[Abimelachas] buvo smarkiai Dievo nubaustas.“
Šie pavyzdžiai, nors ir negausūs, rodo, kad pasyvas su esti vis dar buvo vartojamas. Tačiau lieka klausimas, ar neiginio ir geidžiamojo pasakymo veiksmažodžio esti formos natūraliai išsivystė kaip specializuotos konstrukcijos, ar tai buvo savarankiškas Chylinskio bandymas susisteminti gramatiką. Kadangi panašių konstrukcijų kituose autoriuose rasti nepavyko, labiau tikėtinas antrasis variantas.
Pereinant į 18th amžių, galima pastebėti, kad, nors konstrukcija su esti Prūsijoje praktiškai išnyko, LDK tarmėse ji vis dar buvo vartojama; tai liudija Samuelio Bitnerio Naujojo Testamento (1701) tekstas. Šiame tekste net 46 iš 295 konstrukcijų su t-dalyviu (18%) naudoja esti kaip pagalbinį veiksmažodį, ir jos gali būti tiek veiksmingosios, tiek rezultatinės:
(21) 1701BNT
a O exclam esti aux.prs.3 jau already βaknięsβ root.all ir and médio tree.gen.sg kirwis axe.nom.sg pridetas laid_unto.pst.pp.nom.sg.m
„Ir dabar kirvis jau padėtas prie medžio šaknies.“
b Nes for per by netikis believe.prs.ap.nom.sg.m.neg moteri woman.acc.sg wijras man.nom.sg paβwestas sanctify.pst.pp.nom.sg.m esti aux.prs.3
„Nes netikinčio vyro žmona pašventinama...“
Tarp konstrukcijų su yra, kaip ir Morkūno tekste, yra daugiau atributinių, rezultatinių ir beasmens vartosenų. Tai gali rodyti, kad
Straipsniai / Articles
131
Page 16
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
18th amžiaus pradžioje esti vis dar buvo produktyvus pagalbinis veiksmažodis, vartojamas visaverčiame pasyve, o pasyvas su yra, nors ir gausus, buvo mažiau išplėtotas.
Formos esti statusas per 100 metų pasikeitė, ir Juozapo Arnulfo Giedraičio tekste galima rasti tik du jos vartojimo pasyvo konstrukcijoje atvejus. Įdomu tai, kad abu pavyzdžiai, kaip ir Chylinskio, yra neiginiai:
(22) 1816GNI
a [Jog jums duota ira zinot paslėptinės karalistes dangaus:] o jemis neestduota exclam 3.pl.m.dat neg aux.prs.3 give.pst.pp.n
„[Kadangi jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis,] o jiems nėra duota.“
b [Daug teypogi ir kitu stebuklu padare Jezus po akimis mokitiniu savo,] kurie neestiparasziti tose which.pl.m neg aux.prs.3 write.pst.pp.nom.pl.m this.loc.pl knigose book.loc.pl
„[Ir daug kitų ženklų Jėzus iš tiesų padarė savo mokinių akivaizdoje,] kurie nėra užrašyti šioje knygoje.“
Labai mažas esti dažnis (1%) gali rodyti, kad ši forma tikriausiai vartojama dėl stilistinių priežasčių, ir greičiausiai kažkuriuo laikotarpiu tarp 18-ojo ir 19-ojo amžių esti kaip pagalbinis veiksmažodis LDK teritorijoje galutinai nustojo būti vartojamas.
Šiuo požiūriu verta paminėti nedidelę rytų tarmės imtį, būtent Konstantino Sirvydo ir Jono Jaknavičiaus tekstus. Abiejuose tekstuose rasti tik penki pasyvo su trečiuoju asmeniu pavyzdžiai, ir visuose vartojamas veiksmažodis esti.
(23) 1644ŠPS
kayp kaip efti aux.prs.3 Perf. person.gen.pl kiti other.nom.sg.m dárbay work.nom.pl Diewo god.gen.sg [...] nuog from dariti made.pst.pp.nom.pl.m wifų all.gen.pl.m triiu three.gen.m Travyces Trinity.gen.sg S[ventosios] holy.gen.pl.f
„Kaip ir kiti Dievo darbai, yra padaryti visos Šventosios Trejybės.“
132
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 17
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
(24) 1647JE Avienasigiukad exclam one.nom.sg from 3.pl.gen when į̨widoapčįstitasesti [sugrio su baltsu didziu garbindamas Diewu.] realize.pst.3 cleanse.pst.pp.nom.sg.m aux.prs.3
„Ir vienas iš jų, supratęs, kad yra apvalytas, parpuolė ant žemės ir garsiai šlovino Viešpatį.“
Formų su yra nebuvimas pasyve galėtų rodyti, kad trečiojo asmens pasyvo formų raidos procesas prasidėjo Vakaruose ir persikėlė į Rytus, o rytų tarmė buvo paskutinė, kurioje pasyvas visiškai išsivystė. Tai patvirtintų Ambrazo (2001: 15–16) pastabas apie pasyvo raidą, tačiau, deja, imtis per maža, kad būtų visiškai patikima. Vis dėlto ji rodo tam tikrą tendenciją ir yra tolesnės analizės atspirties taškas.
3.2. m-dalyvis
Be t-dalyvio, lietuvių kalbos pasyvas gali būti grindžiamas vadinamuoju esamojo laiko pasyvo dalyviu (m-dalyviu), sudaromu prie esamojo laiko kamieno pridedant priesagą -m ir galūnę. Istoriškai šis dalyvis buvo vartojamas būdvardžiams sudaryti (plg. lot. firmus, angl. warm), o šiandien jam būdingas tęstinis aspektas. Šia funkcija jis yra lietuvių kalbos naujovė. Tas pats dalyvis vartojamas latvių kalboje. Tačiau jis neišsivystė kaip pasyvo pagrindas, o įgijo modalinę reikšmę.
Įdomu tai, kad seniausiuose Prūsijos teritorijos tekstuose numatytasis pagalbinis veiksmažodis buvo yra, o esti atsirado vėliau, daugiausia LDK teritorijoje. Šių formų pasiskirstymas pateikiamas toliau esančiose lentelėse:
Straipsniai / Articles
133
Page 18
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
LENTELĖ 7: Bendras pagalbinių veiksmažodžių skaičius pagal tekstą
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Pirmiau minėtas pasiskirstymas atrodo mįslingas. Kaip jau minėta, pasyvas pirmiausia buvo gramatikalizuotas Prūsijos teritorijoje. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į pasyvą su m-dalyviu, nes jis pirmiausia atsirado Prūsijoje ir tik vėliau paplito LDK teritorijoje, o, Ambrazo (2001: 16) teigimu, kai kuriose rytų tarmėse tokio tipo pasyvas iki šiol neišsivystė; tai, regis, patvirtina šiame tyrime surinkti duomenys. Toliau bus aptariama Prūsijos ir LDK tarmėse rastų atskirų pavyzdžių analizė.
3.2.1. Prūsų tarmė
Kaip jau minėta, pasyvas, grindžiamas m-dalyviu, yra lietuvių kalbos naujovė, pirmiausia atsiradusi Prūsijos teritorijoje. Seniausiame tekste – Mažvydo Catechism – nebuvo tokio vartojimo su pagalbiniu veiksmažodžiu pavyzdžių. Sunku pasakyti, kiek ši konstrukcija buvo išplėtota tuo laikotarpiu, ir gali būti, kad ji nepatvirtinta šaltiniais. Tačiau galima manyti, kad ji dar nebuvo visiškai gramatikalizuota kaip pasyvas, o seniausias paliudytas pavyzdys yra iš Vilento 1579 m. teksto, kuriame galima rasti keletą skirtingų dalyvio vartosenų:
(25) 1579VEE: NėlaAgarwandinamasyraArabioje for pn call.prs.pp.nom.sg.m aux.prs.3 pn.loc.pl kalnasSinai mountain.nom.sg pn ‘Nes Sinajaus kalnas Arabijoje vadinamas Agar.’
… kurie which.nom.pl.m nîg from iô [Dievo] 3.sg.gen.m jra aux.prs.3 Įjunt emi send.prs.pp.nom.pl.m „...kurie jo [Dievo] siunčiami...“
Pavyzdys (25) iliustruoja atributinę arba rezultatínę vartoseną, kuri paprastai žymi pradinį pasyvo raidos etapą (Bybee et al. 1994: 64; Ambrazas 2001: 12). Pavyzdys (26) rodo modalinę vartoseną. Pavyzdžiai (27) ir (28) atspindi veiksmingąjį pasyvą, kurio reikšmė tokia pati kaip šiuolaikinėje konstrukcijoje su m-dalyviu, būtent tęstinė arba įprastinė. Svarbiausia, kaip parodyta pavyzdyje (28), konstrukcijoje galima išreikšti veikėją, o tai rodo, kad ji jau visiškai išsivysčiusi, panašiai kaip pasyvas, grindžiamas t-dalyviu. Verta pažymėti, kad Vilento tekstas yra vienintelis nagrinėtas Prūsų tarmės tekstas, kuriame vartojama konstrukcija su esti.
(29) 1579VEE: … dukte daughter.nom.sg mana 1.sg.poss.nom.f ƒunke’ grievously nûgi from Welna devil.gen.sg efti aux.prs.3 warginama vex.prs.pp.nom.sg.f „...mano duktė yra velnio smarkiai kankinama.“
Kaip matyti, tai visavertė veiksmingoji konstrukcija su išreikštu veikėju, tačiau nagrinėtuose tekstuose tai vienintelis tokio tipo pavyzdys. Bretkūno ir Quandto tekstuose (vieninteliuose Prūsijos teritorijos tekstuose, kuriuose ši konstrukcija aptinkama) vartojamas tik junginys yra + m-dalyvis. Apsvarstykime toliau pateiktus pavyzdžius:
(30) BB1579: 30 Mana 1.sg.poss.nom.f ira aux.prs.3 Duktie daughter.nom.sg muczijma vex.prs.pp.nom.sg.f nûg from Welino devil.gen.sg piktai grievously „...mano duktė yra velnio smarkiai kankinama.“
(31) KNT1727: Mano 1.sg.poss.nom.f Dukte daughter.nom.sg ƒunkiey grievously Wėlno devil.gen.sg wargin nama vex.prs.pp.nom.sg.f „...mano duktė yra velnio smarkiai kankinama.“
136
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 21
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Dėl duomenų stokos sunku tiksliai nustatyti, kada įvyko pasyvo, grindžiamo m-dalyviu, gramatikalizacija. Tačiau neabejotinai tikėtina, kad XVIth amžiuje Prūsijos teritorijoje jis jau buvo visiškai išsivystęs, o nuo pat pradžių jo numatytasis pagalbinis veiksmažodis buvo yra. Tikėtina, kad tai susiję su tuo, jog šio tipo konstrukcijai atsirandant kalboje pasyvas, grindžiamas t-dalyviu, buvo paskutinėje gramatikalizacijos fazėje. XVIth amžiuje yra buvo vyraujantis pagalbinis veiksmažodis. Labiausiai tikėtina, kad naujai atsiradusi pasyvo konstrukcija su m-dalyviu automatiškai perėmė tuo laikotarpiu dažniausiai vartotą pagalbinį veiksmažodį.
3.2.2. Centrinė tarmė
Remiantis anksčiau pateiktais duomenimis apie t-dalyvį, būtų galima manyti, kad padėtis LDK buvo analogiška padėčiai Prūsijoje. Tačiau lentelėse (7) ir (8) pateikti duomenys, regis, tam prieštarauja. Seniausio iš nagrinėtų tekstų – Daukšos Postyll – pasiskirstymas panašus į Prūsijos autorių tekstų pasiskirstymą, o vieninteliai du iš 60 m-dalyvio vartosenos atvejų yra konstrukcijos su esti:
(32) DP1599:
… numìreleikàrtaisgiwúmpiumpišiunczemi dead.nom.pl sometimes life.all send.prs.pp.nom.pl.m est aux.prs.3 „...mirusieji kartais siunčiami į gyvenimą.“
Tačiau jau po metų, Morkūno tekste, rezultatai stebina, o vyraujantis pagalbinis veiksmažodis yra esti, tuo tarpu yra su m-dalyviu apskritai nepasirodo:
Straipsniai / Articles
137
Page 22
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
(34) 1600MP:
a. [Postilla LIETWISZKA Tátų est Ižgulimâs prástas Ewângeliu ant kožnos Nedelios ir Szwentês per wisus metus] kurios pagal budá sená Bãžnicžioy kuri.nom.sg.m pagal kodėl.acc.sg seną.acc.sg.m bažnyčioje Diewá est skáitomos Dievo.gen.sg aux.prs.3 skaitomos.prs.pp.nom.pl.f
„[Ši lietuviška postilė yra paprastas Evangelijos kiekvienam sekmadieniui ir šventei per visus metus išaiškinimas], kuris pagal seną paprotį skaitomas Dievo bažnyčioje.“
Zinkevičius (1998: 247) kaltina Morkūną daugybe klaidų, tačiau to paties negalima pasakyti apie Bitnerį ar Steponą Jaugelį Telegą – žymius savo laikotarpio kalbos žinovus (Zinkevičius 1988: 216–223). 50 metų senesniame Knyga nobažnystės tekste vienintelė šio tipo pasyvą reiškianti konstrukcija vis dar yra esti + m-dalyvis.
(35) 1653KN
35... kita kita.nom.sg.f irà būti.prs.3 dángus dangus.nom.sg kurion kuriam.ill.sg wisi visi.nom.pl.m wierni ištikimi.nom.pl.m ir ir pábani pamaldūs.nom.pl.m 3mones žmonės.nom.pl siunciąmi siunčiami.prs.pp.nom.pl.m esti aux.prs.3
„...kitoks yra Dangus, į kurį siunčiami visi ištikimi ir pamaldūs žmonės.“
Ką gali rodyti toks konstrukcijos su esti pasiskirstymas? Žinoma, galima manyti, kad kažkuriuo laikotarpiu tarp XVIth ir XVIIth amžių veiksmažodis esti vėl tapo numatytuoju pagalbiniu veiksmažodžiu prie m-dalyvio, tačiau tai atrodo mažai tikėtina. Tokio didelio skirtumo tarp Daukšos ir kitų LDK autorių priežasties, kaip jau minėta, reikėtų ieškoti Postille autoriaus kilmėje. Todėl galima manyti, kad Daukšos tekstui, kuris atstovauja centrinei tarmei, šiuo požiūriu bent jau turėjo įtakos vakarų tarmė; tai, regis, patvirtina ir duomenys apie t, ir m dalyvius.
Nors iki šiol cituoti pavyzdžiai nėra gausūs, Chylinskio Biblijos tekstas, regis, patvirtina tezę, kad LDK teritorijoje konstrukcija yra + m-dalyvis dar nebuvo išsivysčiusi. Minėtame vertime iš 266 pavyzdžių tik septynios konstrukcijos jungiamos su yra. Keturios vartojamos su dalyviu zynoma „žinomas“, o viena
138
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 23
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
su wadynama „vadinamas“ ir notszaukiamas „nevadinamas“ – todėl juos reikėtų laikyti leksikalizuotomis atributinėmis arba modalinėmis vartosenomis, o ne tikruoju pasyvu.
(36) 1660ChB
a… anadirwajuliezuwe that.nom.sg.f field.nom.sg 3.pl.gen.m tongue.loc.sg wadynama ira Akeldama call.prs.pp.nom.sg.f aux.prs.3 pn.nom „...tas laukas jų gimtąja kalba vadinamas Akeldama...“
b [Jog nes zymus zianklas padarytas ira per jos,] zynomaira visiems kurie gyvena Jeruzalėje] know.prs.pp.n aux.prs.3 all.dat.pl.m which.nom.pl.m live.prs.3 pn.loc.sg
„[Nes iš tiesų jų padarytas garsus stebuklas] yra žinomas visiems, gyvenantiems Jeruzalėje.“
Tik vienas pavyzdys gali būti interpretuojamas kaip veiksmingasis pasyvas:
(37) 1660ChB
[Bet tepraszо jos wieroy, tas nes kursej abejoja ligus ira] Wilniey mariu, kursej waromasira wave.dat.sg sea.gen.pl which.dat.sg move.prs.pp.nom.sg.m aux.prs.3 nog from wejaus wind.gen.sg
„[Bet tegul prašo tikėdamas, niekuo neabejodamas. Nes abejojantis yra panašus į] jūros bangą, varinėjamą vėjo...“
Daugumoje Chylinskio teksto pavyzdžių (259), kuriuose pasyvas grindžiamas m-dalyviu, vartojamas veiksmažodis esti. Tarp jų taip pat galima rasti konstrukcijų su 36 ir 37 pavyzdžiuose minėtais dalyviais, tačiau jų yra tik 6. Didžiąją dalį sudaro pasyvo konstrukcijos, atitinkančios šiuolaikinę tęstinę ir įprastinę m-dalyvio vartoseną.
(38) 1660ChB
a…[teywaniste]iš Izaoko pažadėjimo jam irpažadėtasyra pažadėtas, esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis, vardininko linksnio, vienaskaitos, moteriškosios giminės, ir sustiprintas, esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis, vardininko linksnio, vienaskaitos, moteriškosios giminės; pagalbinis veiksmažodis, esamojo laiko 3 asm.
„... [paveldas] pažadamas ir sustiprinamas Izaoko palaiminimu.“
Straipsniai / Articles
139
Page 24
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
b Izraelietypamuszamiest nog Filistynu pn.nom.pl defeat.prs.pp.nom.pl.m aux.prs.3 from pn.gen.pl
„Izraelitai buvo nugalėti filistinų.“
c pakartotasyraasabliwuapireyszkimu sustiprintas, esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis, vardininko linksnio, vienaskaitos, vyriškosios giminės; pagalbinis veiksmažodis, esamojo laiko 3 asm.; keistas, įnagininko linksnio, vienaskaitos, vyriškosios giminės; apreiškimas, įnagininko linksnio, vienaskaitos
„Buvo sustiprintas ypatingu apreiškimu.“
Kaip ir t–dalyvio atveju, čia esama konstrukcijų su geidžiamuoju priešdėliu (39a) ir neiginio priešdėliu (39b). Tačiau tokių pavyzdžių tėra penki:
(39) 1660ChB
a Wiezliviustejusut’estpažystamawisien[us] moderation.nom.sg 2.pl.gen aux.prs.3.hort know.prs.pp.nom.sg.f all.acc.pl.m zmone m[us] man.acc.pl
„Tebūna jūsų santūrumas žinomas visiems žmonėms.“
b… jeygu wel n’estwadojamatada bus pagal apwertynima then be.fut.3 sell.pst.pp.n according to estimation.acc.sg tąwo 2.sg.poss
„...jei nebūtų išpirkta, tuomet ji būtų parduota pagal tavo įvertį.“
Tai gali rodyti, kad veiksmažodis esti, kuris galėjo turėti specializuotų funkcijų konstrukcijose su t–dalyviu, veikiau yra numatytasis pagalbinis veiksmažodis junginyje su m–dalyviu. Šią hipotezę taip pat gali paremti tai, kad daugelis pavyzdžių paimti ne iš pačios Biblijos teksto, o iš skyrių įvadų, kurie nėra įkvėpti vertimo šaltinio ir atspindi paties autoriaus idiolektą, taigi ir tikrąją XVII a. antrosios pusės Centrinės tarmės kalbą.
Bitnerio, 40 metų senesniame, tekste padėtis pasikeičia, ir abiejų pagalbinių veiksmažodžių pasiskirstymas yra beveik vienodas (45% – esti ir 55% – yra). Akivaizdaus skirtumo tarp abiejų veiksmažodžių vartosenos nėra, tačiau pasyvas su esti atrodo veiksmingesnis. Tuo pat metu junginyje su yra yra daugiau leksikalizuotų arba atributinių formų.
140
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 25
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
(40) 1701BNT
a… dukte mano sunkey muczijama esti nūg Welńio aux.prs.3 daughter.nom.sg 1.sg.poss.nom.f grievously vex.prs.pp.nom.sg.f aux.prs.3 from devil.gen.sg
„… mano dukterį velnias labai kankina.“
b [Grōmata] skaitoma ira nūg wissū ȝmonū book.nom.sg read.prs.pp.n aux.prs.3 from all.gen.pl man.gen.pl
„Knygą skaito visi žmonės.“
(41) 1701BNT
a Teguljumuswissiemusžinomaesti shall 2.pl.dat all.dat.pl.m know.prs.pp.n aux.prs.3
„Tebūna jums visiems žinoma…“
b Nes žinoma ira jog Wießpats musu iβėjo iβ plemės Iudos because know.prs.pp.n aux.prs.3 that Lord.nom.sg 1.pl.gen go.pst.3 from tribe.gen.sg pn.gen
„Juk akivaizdu, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo…“
Tai gali rodyti, kad XVII ir XVIII amžių sandūra buvo laikas, kai konstrukcija su esti pradėjo nykti. Giedraičio tekste iš 43 konstrukcijų su veiksmažodžiu esti yra tik viena. Todėl galima manyti, kad XIX amžiuje ši konstrukcija jau nebebuvo produktyvi. Nors, kaip ir prūsų tarmės atveju, tikslios gramatikalizacijos datos konstrukcijai su yra nustatyti negalima, ji turėjo įvykti ne vėliau kaip XVIII ir XIX amžių sandūroje, t. y. daugiau kaip šimtu metų vėliau. Rytų tarmės duomenys iš tiesų fragmentiški. Tačiau aptariamos konstrukcijos nebuvimas nagrinėtuose tekstuose gali būti pagrindas teigti, kad ši konstrukcija turėjo susiformuoti ir būti gramatikalizuota dar vėliau.
4. IŠVADOS
Istoriškai lietuvių kalbos veiksmažodžio būti trečiasis asmuo vartojo formą esti, atitinkančią kitų baltų ir indoeuropiečių kalbų formas (plg. prūsų ast; lenkų jest, lotynų est, vokiečių ist ir kt.). Tačiau dėl semantinio poslinkio,
Straipsniai / Articles
141
Page 26
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
trečiojo asmens formos vietą užėmė iš pradžių lokatyvinis veiksmažodis yra, ir šis procesas turėjo prasidėti iki raštijos atsiradimo, kaip rodo seniausi lietuvių tekstai ir latvių kalbos trečiojo asmens forma ir. Pradinė trečiojo asmens forma esti jau XVIth amžiuje vakarų tarmėje tarnavo tik kaip pagalbinis veiksmažodis, o jos pirminę funkciją perėmė yra. Tačiau esti kaip pagalbinis veiksmažodis Vidurio ir, tikriausiai, Rytų tarmėse išliko iki XVIIIth amžiaus, o tai rodo akivaizdžius atskirų tarmių gramatikalizacijos chronologijos skirtumus.
Prūsijoje pasyvas, paremtas veiksmažodžiu yra, buvo gramatikalizuotas anksčiau ir XVIth amžiuje buvo plačiai vartojamas. Atitinkamai m-dalelyvio pagrindu sudarytas pasyvas, kuris buvo lietuvių kalbos naujovė, pirmiausia pasirodžiusi Prūsijoje, vos tik atsiradęs, implicitiškai pasirinko gerai išplėtotą ir plačiai vartojamą formą yra kaip pagalbinį veiksmažodį. Todėl galima manyti, kad abiejų tipų pasyvas buvo gramatikalizuotas maždaug tuo pačiu metu, t. y. XVIth ir XVIIth amžių sandūroje, nes nuo to laikotarpio esti produktyvumas smarkiai sumažėjo.
Visiškai kitokia padėtis susidaro centriniame dialekte. Pasyvo gramatikalizacijos procesas ten prasidėjo vėliau. Esti, kaip pagalbinis veiksmažodis su t-dalyviu, XVIIth a. pradžioje pradėjo nykti iš šios funkcijos. Tačiau jis vis dar buvo vartojamas ir, regis, buvo produktyvus. Verta paminėti, kad pasyvas su esti atrodo labiau akcinis nei formos, pagrįstos yra. Abiejų veiksmažodžių kilmė gali tai paaiškinti. Pagal kilmę vietinis yra, turėjęs statiškesnę reikšmę, iš pradžių vartotas atributinėse ir rezultatinėse konstrukcijose. Baltų pasyvo genezė suponuoja pirminės statiškos reikšmės peranalizę kaip dinamiškos ir reikšmės semantinę plėtrą. Ši peranalizė plėtoja būtojo laiko arba perfekto reikšmę šalia pirminės esamojo laiko rezultatinės reikšmės (Brudzyński, Spraunienė 2021: 167–168). Pasyvas, pagrįstas m-dalyviu, kuris daugiausia turi duratyvinę ir todėl akcinę reikšmę, kaip numatytąjį pasirinko pagalbinį veiksmažodį esti, kuris dėl pirminės egzistencinės reikšmės buvo dinamiškesnis. Todėl abiejų konstrukcijų gramatikalizacija vyko ne vienu metu. t-dalyvis pradėtas gramatikalizuoti XVIIth a., o m-dalyvis – tik XVIIIth a., tačiau abiejų procesas baigėsi XIXth amžiuje.
Vienas pagrindinių pasyvo gramatikalizacijos skirtumų LDK ir Prūsijoje įrodymų gali būti Daukšos tekstas, kurį galima laikyti trūkstama grandimi. Pagrindinio Vidurio tarmės atstovo distribucija panaši į Vakarų tarmės distribuciją, o tai gali lemti geografija, t. y. Žemaitijos padėtis abiejų tarmių paribyje. Todėl pasyvo forma, rasta Postilėje, atitinka Vakarų, o ne Vidurio tarmę ir taip rodo, kad procesas vyko palaipsniui iš Vakarų į Rytus.
142
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 27
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Taip pat verta paminėti neabejotinai menkai reprezentuotus Rytų tarmės tekstus, kurie vis dėlto gali paskatinti įdomias hipotezes. Nepaisant nedidelio vartosenos atvejų skaičiaus XVII amžiuje, vienintelė pagalbinio veiksmažodžio forma su t dalyviu buvo esti. Tuo pat metu nė vienas jų nepasirodė su m dalyviu. Žinoma, tai gali būti atsitiktinumas, tačiau tikėtina, kad tai yra pėdsakas fakto, jog šis procesas rytų tarmėje buvo dar labiau uždelstas, palyginti su kitomis dviem tarmėmis. Vis dėlto tam patvirtinti reikia daugiau duomenų.
Vienos iš veiksmažodžio būti esamojo laiko trečiojo asmens formų atsisakymą tikriausiai lėmė abiejų veiksmažodžių perteklinis dubliavimasis ir bendra ontologija. Ryšį tarp lokatyvinio ir egzistencinio sakinio lengva suprasti prisiminus, kad nepažymėta sakinio žodžių tvarka vieno jų tematinę–rematinę struktūrą atspindi kaip veidrodinį kito atspindį. Egzistencija suponuoja vietą (yra kur?), o vieta suponuoja egzistenciją (kur yra?) (Watkins 1967; 1994; Mikulskas 2009: 128). Dėl šios priežasties veiksmažodis yra pakeitė trečiojo asmens esamojo laiko formą kaip numatytąją, o esti iš pradžių perėjo į pagalbinio veiksmažodžio, o galiausiai dėl semantinio poslinkio – į habitualinio veiksmažodžio funkciją.
SANTRUMPOS
1 – pirmasis asmuo; 2 – antrasis asmuo; 3 – trečiasis asmuo; ACC – galininkas; AP – veikiamasis dalyvis; AUX – pagalbinis veiksmažodis; DAT – naudininkas; DET – apibrėžtoji forma; F – moteriškoji giminė; GEN – kilmininkas; INS – įnagininkas; LOC – vietininkas; M – vyriškoji giminė; NOM – vardininkas; PL – daugiskaita; PN – asmenvardis; POSS – savybinis įvardis; PP – būtojo laiko dalyvis; PRS – esamasis laikas; PST – būtasis laikas; REFL – sangrąžinis; RPOSS – refleksyvusis savybinis įvardis; SG – vienaskaita; SUP – aukščiausiasis laipsnis; VOC – šauksmininkas
1660MP – Morkūnas Jokūbas. Postilė lietuviška 1600.
1701BtNT – Bitneris Samuelis. Naujasis Testamentas, 1701.
1727KNT – Kvantas Jonas, publisher. Naujasis Testamentas, 1727.
1816GNT – Giedraitis Juozapas Arnulfas. Naujas įstatymas, 1816.
REFERENCES
Ambrazas Vytautas 2001: Lietuvių kalbos pasyvo raidos bruožai. – Acta Linguistica Lithuanica 45, 11–38.
Ambrazas Vytautas 2006: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos.
Brudzyński Paweł, Spraunienė Birutė 2021: The Lithuanian passive perfect and its history. – Baltic Linguistics 12(12), 167–207. DOI: doi.org/10.32798/bl.923.
Bybee Joan, Perkins Revere, Pagliuca William 1994: The Evolution of Grammar Tense, Aspect, and Modality in the Languages of the World, Chicago, London: The University of Chicago Press.
Clark Eve V. 1978: Locationals. Existential, locative, and possessive constructions. – Universals of Human Language, vol. 4: Syntax, eds. J. H. Greenberg, Ch. A. Ferguson, E. A. Moravcsik, Stanford: Stanford University Press, 85–126.
Endzelīns Jānis 1922: Lettische Grammatik, Riga: Lettisches Bildungsministerium.
Ford Gordon B. 1967: estų und yra in Vilent’as Enchiridion. – Zeitschrift für Slavische Philologie 30, 353–357.
Geniušienė Emma 2016: Passive Construction in Lithuanian: Selected works of Emma Geniušienė, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Holvoet Axel 2001: Impersonals and passives in Baltic and Finnic. – The Circum-Baltic Languages: Typology and Contact, vol. 2: Grammar and Typology, eds. Ö. Dalhl, M. Koptjewskaja-Tamm, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 363–389. DOI: doi.org/10.1075/slcs.55.04hol.
Lyons John 1967: A note on possessive, existential, and locative sentences. – Foundations of Language 3, 390–396.
144
Acta Linguistica Lithuanica XCI
Page 29
Disappearance of the auxiliary verb esti in the Lithuanian passive
Mikulskas Rolandas 2009: Jungties konstrukcijos ir jų gramatinis kontekstas. – Acta linguistica Lituanica 61, 113–156.
Nau Nicole, Spraunienė Birutė, Žeimantienė Vaiva 2020: The Passive Family in Baltic. – Baltic Linguistics 11, 27–128. DOI: doi.org/10.32798/bl.699.
Ostrowski Norbert 2017a: Non-verbal Predication in Baltic. Lithuanian yra. – Essays in the History of Languages and Linguistics. Dedicated to Marek Stachowski on the Occasion of his 60th Birthday, eds. M. Nemeth, B. Podolak, M. Urban, Cracow, 463–471. DOI: doi.org/10.12797/9788376388618.27.
Ostrowski Norbert 2017b: Od comitativu do spójnika. O pochodzeniu słowiańskiego spójnika i oraz litewskiego ir ‘i’, też’. – LingVaria 12(24), 165–176. DOI: doi.org/10.12797/LV.12.2017.24.10.
Shibatani Masayoshi 1985: Passives and Related Constructions: A Prototype Analysis. – Language 61(4), 821–848.
Siewierska Anna 1984: The Passive A Comparative Linguistic Analysis, London, Sydney, Wolfeboro, New Hampshire: Croom Helm.
Stang Christian Sch. 1947–1970: Esti et yra dans les Punktay Sakimu de Szyrwid. – Norsk Tidskrift for Sprogvidenskap 14, 87–97 [reprint.: idem, 1970, Opuscula linguistica. Ausgewählte Aufsatze und Abhandlungen, Oslo, 172–180].
Yong Wang, Jie Xu 2013: A Systemic Typology of Existential and Possessive Constructions. – Functions of Language 20(1), 1–30. DOI: fol.20.1.01wan.
Watkins Calvert 1967–1994: Remarks on the Genitive, in To Honor Roman Jakobson: Essays on the Occasion of his 70th Birthday 3: 2191–2198, Hague, Paris [reprint.: idem, Oliver, L. (ed.) 1994, Selected Writings, Language and Linguistics, Innsbruck].
Zinkevičius Zigmas 1987: Lietuvių kalbos istorija 2: Iki pirmųjų raštų, Vilnius: Mokslas.
Zinkevičius Zigmas 1988: Lietuvių kalbos istorija 3: Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas.
Zinkevičius Zigmas 1990: Lietuvių kalbos istorija 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas.
Zinkevičius Zigmas 1998: The History of the Lithuanian Language, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Straipsniai / Articles
145
Page 30
PAWEŁ BRUDZYŃSKI
Pagalbinio veiksmažodžio esti išnykimas iš lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies
SANTRAUKA
Remiantis 1547–1816 metų tekstais, parašytais trijomis istorinėmis lietuvių kalbos tarmėmis, straipsnyje nagrinėjamas pagalbinio veiksmažodžio esti istorinis nykimas lietuvių neveikiamosios rūšies konstrukcijose. Straipsnį sudaro keturios dalys: įvadas, metodologija, analizė ir išvados. Istoriškai veiksmažodžio būti 3-iojo asmens forma buvo esti. Tačiau dėl semantinių poslinkių yra, iš pradžių buvęs vietos veiksmažodis, palaipsniui pakeitė esti šioje pozicijoje. Toks perėjimas greičiausiai prasidėjo dar prieš raštijos pradžią. Iki XVI amžiaus vakarų tarmėje esti buvo vartojamas tik kaip pagalbinis veiksmažodis, o jo pirminę funkciją perėmė yra. Iki XVIII amžiaus vidurio ir galbūt rytinėje tarmėje esti buvo vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis, atspindintis regioninius kalbos raidos skirtumus. Perėjimą nuo esti prie yra lėmė perteklius ir panašus abiejų veiksmažodžių vaidmuo vietos ir egzistenciniuose sakiniuose. Todėl yra tapo tipine 3-iojo asmens forma, o esti ėmė atlikti įprastą veiksmažodžio funkciją.
Įteikta 2024 m. liepos 3 d.
PAWEŁ BRUDZYŃSKI University of Warsaw Wydział Polonistyki, Katedra Językoznawstwa Ogólnego, Migowego i Bałtystyki Krakowskie Przedmieście 26/28 00–927 Warszawa, Poland [email protected]
