136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
SERHIY YERMOLENKO
Depa men o Gene al Linguis ics
O.O. Po ebnia ling is ikos ins i u as
Uk ainos Nacionalinės mokslų akademijos eks ų ipai (kasdienybės
Fields o esea ch: semio ic aspec s o a ious discou se and
kalba, li e a ū a, poezija i pa a lės), idinės o mos y imas
į ai iuose kalbos lygmenyse, į ai ių ipų ling is inių ženklų semio ikos
s uk ū os i epis emologinės disku so pe spek y os a pusa io
yšių y imas.
Poemų pa adinimai TIMID
I nuogomis kojomis:
TARDOWSKIS VAGUE
SINEKDOCHIKALINI BIBLIONIMI
D o ių i basų eilė aščių pa adinimai: apie
Jano T a do skio neaiškius sinekdochinius
biblionimus
Ano acija
Au o ius su elkia dėmesį į kai ku iuos lenkų ašy ojo Jan Twa dowski (1915-2006) eilė aščių
pa adinimus, ku iuos jis adina sinekdochiškais (nes jie paka oja dalį pa adin o eks o), ypač į
uos, ku ie a odo nein o ma y ūs, a si ik inai i sa a ališkai pasi ink i, aip pa neaiškiai, jei iš is,
mo y uojami eilė aščio u iniu. Jo eigimu, jų speci inį pobūdį lemia jų, kaip poe iško eks o
pa adinimų, semio iškos mo y acijos sa ybės i jų, kaip poe iško eks o nea ski iamos dalies,
aidmuo: iš auk os iš kon eks o i iškel i į pag indinę pa adinimo ie ą, okios eks inės
agmen ai ne ik o maliai nu odo eks ą pagal pa s p o o o p incipą, be i pe in e p e uojami,
įgyja naują eikšmę, aip pa su eikia poemai papildomą p asmę. Tokių pa adinimų neaiškumas
p i e čia skai y oją ieško i in o macijos, ku ią jie p ideda p ie eks o. Dėl sa o neaiškumo i
isiško s iliaus kuklumo šie pa adinimai a spindi uos J. Twa dowski poezijos b uožus, ku ie a spindi
k ikščioniškas sku do do ybes i ikėjimą neį ikė inu.
S aipsniai 137 s aipsnis
Ti les o Poems Timid and Ba e oo :
on Jan Twa dowski’s Vague Synecdochical Biblionyms
Pag indiniai žodžiai: Jan Twa dowski, biblionym, ženklų a aizda imas,
mo y acija, eks o s uk ū a.
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojami kai ku ie lenkų au o iaus kunigo Jano T a do skio (1915 2006)
eilė aščių pa adinimai, ku ie adinami sinekdochiniais (pa adinimai paka oja dalį jais pa adin o
eks o), ypač ie, ku ie a odo nein o ma y ūs, a si ik inai pasi ink i i neaiškiai a ba iso iš
nepag indžiami eilė aščio u iniu. Paaiškinama jų kilmė, ku ią, iena e us, nulemia semio iniai
jų, kaip poe inio eks o a dų, mo y acijos požymiai, o ki a e us jų, kaip sudedamosios
poe inio eks o dalies, aidmuo: išim i išs o į eks ą, ado aujan is pa s p o o o p incipu, jie
i pa alpin i ma omoje pa adinimo ie oje, šie eks o agmen ai ne ik o maliai nu odo
y a i naujai in e p e uojami, ačiau naują eikšmę i su eikdami eilėčiui papildomą p asmę.
Ta iamas okių pa adinimų neaiškumas naudojamas kaip p iemonė, ska inan i skai y oją
ieško i in o macijos, ku ią jie su eikia eks ui. Dėl sa o neaiškumo i isiško s ilis inio
kuklumo šie pa adinimai iš eiškia okius Jano T a do skio poe ikos b uožus, ku ie a spindi
k ikščioniškąsias ne u o do ybes i ikėjimą nepap as ais dalykais. ESMINIAI ŽODŽIAI: Janas
T a do skis, biblionimas, ženklo iš aiška, mo y acija, eks o s uk ū a.
Ši knyga y a išski inio i labai populia aus lenkų au o iaus kunigo Jano
Twa dowskiego (1915-2006 m.) poe iškų kū inių pa adinimų y imas, daugiausia dėmesio
ski ian iems iš jų, ku iuos aš adinu synecdochical. Taigi s aipsnio ema y a
d igubai ak uali, susijusi su d iem ling is inių y imų s i imis, iena konk ečia, J.
Twa dowski pa adinimų y imas kaip jo poe iškos kalbos i dikcijos dalis, o ki a
bend esnė - (li e a ū os) nuosa ų a dų eo ija. Šiems pa adinimams aš p ia inu
semio iškai, laikydamas juos ženklais, ku ių objek ai y a da bai, į ku iuos jie nu odo.
Tačiau san ykis a p eks o pa adinimo ( aip pa adinamo biblionimu, ž . Podolská
1988: 42) i likusio eks o, ku į jis pa adina (a ba pa ies eks o), y a d ip asmis i
sudė ingesnis nei ki ų ipų ženkluose. Iš iesų, iš ienos pusės, pa adinimas laikomas
nea ski iama eks o s uk ū os dalimi, p adine, a, su ku ia skai y ojas pi miausia
susidu ia (Kos kiewiczowa 1976: 474). Tačiau, ki a e us, pa adinimas aip pa puikiai
gali pasi eikš i sa a ankiškai, pa yzdžiui, aizduojan eks ą bibliog a iniuose
są ašuose a išnašose. Šis d igubas pa adinimo san ykis su eks u, į ku į jis nu odo,
pasi eiškia pa adinimo kaip ling is inio subjek o cha ak e yje: Yu.O. Ka penko
išlaiky as
SERHIY YERMOLENKO
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII, kad kaip eks o pa adinimas pa adinimas y a
leksikinio lygio iene as, o kaip p adinis eks inis komponen as ai y a sakinys
(Ka penko 1975 4: Jis aip pa a k eipė dėmesį į ai, kad okį biblionimo dualizmą sukelia
ai, kad i eks as, i jo pa adinimas u i ą pačią, . y. ling is inę iš aiškos o mą
(ibid.), p ie ku ios galima p idė i, kad dėl šio dualizmo eks o pa adinimas eiškia sa e
ka u su inkamu eks u. Tačiau san ykis a p li e a ū os kū inio i jo an aš ės
y a da sudė ingesnis. Nepaisan o, kad knygos a s aipsnio pa adinimo
pasi inkimas y a s a bus, be pa s sa aime oks biblionimas y a ik ženklas, . y. jis
y a išo inis jo nu odomo eks o a ibu as, eks inis komponen as, ku io unkcija
y a nomina y inė i in o ma y i (i galbū i į ikinan i), . y. iden i ikuo i eks ą, į ku į
jis nu odo, i a ski i jį nuo ki ų, eiksmingai i pa aukliai p is a an (šią p iežas į
ne g iež ai mokslinių da bų pa adinimai gali u ė i išski inį aizdų i s ilių elemen ą).
H. Popowska-Tabo ska kū inių i a minimų inkinys "Z óżnych szu lad", Roman
Jakobson aizduo iniai pa adinimai, okie kaip "Poe y o g amma and g amma o
poe y", Daniel Ne le monog a ija "Vanish-
ing Voices. The ex inc ion o he wo ld’s languages“, he book by Da id Bello
“Is ha a ish in you ea ? T ansla ion and meaning o e e y hing”, and he like.
Linguis o i pa emiologo Z. H. Ko siuba s aipsnio "Dop klausimas apie pa emiologinį
pa adoksą" pa adinimas y a puikus pa adinimo pa yzdys, ku iame subalansuojasi
isos a i inkamos unkcijos: pa adinimas objek y iai a spindi da bo u inį i odėl
inkamai supažindina skai y oją su nag inėjamomis emomis, o uo pačiu me u
pa adokso paminėimas neiš engiamai in iguos skai y oją, eikian kaip papildomas
s imulia o ius, sukelian is jo iesioginį susidomėjimą s aipsniu.
Ki a e us, li e a ū inio kū inio pa adinimas, be o, y a iesiogiai i daug labiau
susijęs su kū inio seman ine s uk ū a, ypač poe iška, kai, a siž elgian į eilė aščio
(sąlyginę) umpumą i poe iškas eilu es, pap as ai umpesnes nei p ozos, jo
pa adinimas y a izualiai in eg uo as į eks ą, ku į galima su ok i iš ka o. Galima
eig i, kad šis įsi aukimas y a sukel as o meno kū inio (i žodinio, i ne žodinio)
sa ybės, ku i y a jo bend as ikoningumas: okiame kū inyje be ku i jo o malioji
sa ybė y a eikšminga, odėl be koks jo o mos pasikei imas aip pa lemia
eikšmės pasikei imą, ž . (Milewski 1969: 14 […] 15; Ye molenko 2006: 185 […] 193). Dėl o
li e a ū inių kū inių pa adinimų į ai o ė pap as ai y a didesnė nei ne li e a ū inių. I.
R. Galpe inas nu odė, kad li e a ū inis pa adinimas dažnai iš eiškia sa o eikšmę
iesiogiai (kas y a da ienas eks o meninio pobūdžio pasekmė: ge ai žinomas
ak as, kad menas ne ole uoja pap as os kalbos, ž . (Потебня 1976: 340)), jo p asmė
y a me a o iškai a ba me onimiškai "užslėp a". Li e a ū iniai pa adinimai gali bū i
klasi ikuojami aip: 1) simbolinis pa adinimas, 2) ci a os pa adinimas, 3) žinu ės
pa adinimas, 4) aluzijos pa adinimas, 5) pasakojimo pa adinimas (p z. XVIII a. anglų
S aipsniai 139 s aipsnis
Ti les o Poems Timid and Ba e oo :
on Jan Twa dowski’s Vague Synecdochical Biblionyms
omanų sky ių pa adinimai) (Galpe in 2007: 134). Tačiau ai ne eiškia, kad nė a
be a džių li e a ū inių kū inių a kū inių su pap as ais i nein o ma y ais
pa adinimais, nes okie aip pa egzis uoja, p z., eilė aščiai su imis ž aigždu ėmis
ie oj pa adinimo, aip pa eilė aščių inkiniai, pa adin i (išleidėjo a au o iaus)
iesiog "Poems", pa yzdžiui, N. K. Kybalčičius pi masis eilė aščių inkinys "Poezijos"
(1913) a ba B. Olijnyko knyga su uo pačiu pa adinimu (1986). Be abejo, y a omanų i
is o ijų, pa adin ų jų pag indinio eikėjo a dais, pa yzdžiui, S i eno Kingo Dolo es
Claibo ne, Ch is ie a Ca ie. No s galima isiškai nesu ikin i su I. R. Galpe inu, ku is
manė, kad N. D. A u iuno a klaidingai i ina, kad L. N. Tols ojaus omano
pa adinimas "Anna Ka enina" nea i inka į edimo unkcijos (ibid.) […] nes ai
aki aizdžiai y a […] ačiau ne iems, ku ie anksčiau nežino šio omano u inio, šis
a das y a daugiau nei a das. Į a iama, kad, pasi odęs meninio kū inio pa adinime,
jis eiškia unikalų a sakingą iš aišką, in e eks inę aluziją, nuo odą į anks esnį
eks ą a ba labiau bend ą li e a ū inę adiciją, ž . p z., L. Yu. Go nako a's
li e a y cha ac e (on he o he hand, such a name can be mo i a ed, and co -
dise acija apie usų poe onimą "Liza" (Go nako a, 2010), o eks as, ku is seka, u i
a lik i likusį, ypač padė i pe sonažo pa adinimui su ok i sa o galimus seman inius
b uožus: "Anna Ka enina" okios b uožos y a gene uojamos, pasak A.A. Fomino,
pa oniminiu būdu in e p e uojamų "SQUARE" i "CIRCLE" opozicijos " agmen ų
(Каре)нина i (Обло)нский (Фомин, 2012). Bend esnėje p asme čia galima pada y i
pa alelę su meninėmis nuo aukomis a pa eikslais, pa adin ais Ma ija, Luiza i
panašiai, an oponimais, ku ie kaip jų pa adinimai eiškia kažką iš esmės ki okio nei
ai, ką jie eiškia kasdieniame naudojime, ne jei okie pa eikslai iš ik ųjų u i
šiuos a dus.
Be ėlgi, y a i sudė ingesnių li e a ū inių pa adinimų, ačiau ne i jų o iginalumas
gali bū i ski ingas, nes, kaip nu odo T. Kos kiewiczowa, "li e a ū inio kū inio
pa adinimo o ma imo būdas, aip pa jo s uk ū a y a pa aldūs ap a iamo kū inio
poe ikos bend iems p incipams; Kadangi jie y a is o iškai kin ami, jie, kaip i ki i
li e a ū os kū inio komponen ai, y a kon encionalizuojami […] (Kos kiewiczowa 1976:
474); Visų pi ma, ai eiškia, kad pa adinimo pasi inkimas gali bū i li e a ū os mados
pageida imų klausimas (ž . šį agmen ą iš Vladimi o Naboko o memua ų "D uгие
берега”: “…и у меня была с собой целая кипа беленьких книжечек стихов
со всей гаммой тогдашних заглавий, т.е. от простецкого «Ноктюрны» до
изысканного «Пороша»” (Набоков 1991: 167)).
Daba apie J. Twa dowski eilė aščių pa adinimus, šį labai neįp as ą au o ių (jo
biog a iją pa ašė Magdalena G zebałkowska, "Gaze a" žu nalis ė)
SERHIY YERMOLENKO
140 Ac a Linguis ica Li uanica LXXII
Wybo cza[…], adinamas […]Ksiądz Pa adoks[…]), jie aip pa u i ski ingą
cha ak e į, kai ku ie iš jų y a gana įp as i i adiciniai, p z. Ma ka Boża
Pows ancza [1, 20]1, O ludzkim se cu pod wielkim baldachimem [1, 86], Wie sz
dydak yczny [2, 396], Zau ałem d odze [1, 40], Posąg Dawida [1, 64], Modli wa [1, 77; 1, 87;
1, 5]; 1, 160; 1, 2, 143] (be šešių eilė aščių su šiuo pa adinimu, y a da ys, ku Modl 264
bend ada biauja su ki ais žodžiais), Ku wodzie [2, 330], Do Jesu umęczonego o ganami
[1, 141], Do albomu (y a ys šio a do eilė aščiai: [2, 2, 24; 2, 387]), Do albomu [2, 38], Do
d ugi azomu [2, 141], Dood anocka [2, 36]. Ta p jų y a okių, ku iuos Galpe inas
adina me oniminiais, nes jie įgy endinami žodžiu, sakiniu a iš a imu, ku is aip pa
pasi aiko eks e i aip jį a s o auja; Semio ikos požiū iu okio pobūdžio
pa adinimai gali bū i klasi ikuojami kaip indeksiniai ( . y. p iklausan ys indeksiniams
ženklams, kaip juos sup an a Ch. S. Pei ce (Єрмоленко 2006: 19[…]20), . y. ie, ku ie
g indžiami į ai ių ūšių są eika a p jų i jų objek o) i , eikė ų p idė i, aip pa
ikoniniai (da ka ą pagal Pei ce'o ep ezen acinių san ykių klasi ikaciją a p jų
adin i sinekdochiškais, iek dėl umpumo, iek odėl, kad ienas iš jų esminės
he sign and i s objec ), since he pa o he ex ep oduced by he i le is sim-
ila o, o iden ical wi h, he co esponding agmen o he ex . I will hence-
sa ybės y a mo y uo as pagal "pa s p o o o" p incipą. Ta p šio ipo J.
Twa dowsky pa adinimų y a kai ku ių gana neįp as ų, i bū en jie y a šio
s aipsnio objek as. Žinoma, sinekdochiškas pa adinimų ipas pa s sa aime y a
isiškai įp as as, o a p J. Twa dowski biblionimų y a gana daug okių įp as ų i , jei
galima aip saky i, neįp as ų a dų. Pa yzdžiui, iš d iejų jo eilė aščių, ku ių
pa adinimuose y a žodis koniec (Koniec [1, 419] i Koniec nie-koniec [2, 398]), šis žodis
y a ki u eks e (Koniec o kłamczuch w świecie nieskonczonym). Tačiau abu
pa adinimai a odo įp as i i nuspėjami, nes iš ik ųjų šie du eilė aščiai y a apie
pabaigą, odėl šie pa adinimai iš eiškia eilė aščių emą i , odėl, y a jų u inio
apibend inimai.
Tačiau J. T a do sko poezijoje aip pa y a biblionimų, ku ie ema iškai a odo be eik nesusiję su
eks u, ku į jie pa adina, i nepakankami uo, kad jie palieka įspūdį, kad jie y a a si ik inai a
sa a ališkai pasi ink i, ne mo y uo i i nus a y i, i odėl blogai a ba isai ne inkami a s o au i
eilė aščio eks ui, į ku į jie nu odo. Vienin elis dalykas, ku į jie u i bend o su pas a uoju, y a žodis a
azė, andama joje. Nep iklausomai nuo jų sudė ies, jų pag indinis 1 Pa yzdžiai paim i iš jo eilė aščių
inkinio: Twa dowski Jan. Miłosc miłosci szuka. Wie sze 1937-1998 m. Va šu a: PIW Poznanas: Ksiega nia
Swie ego Wojciecha, 1999. V. 1 […] 2.

S aipsniai / A icles 141
Ti les o Poems Timid and Ba e oo :
on Jan Twa dowski’s Vague Synecdochical Biblionyms
bend as b uožas y a gana lais as a ba ne (a odo, kad) neegzis uojan is
eikšmingas yšys su poezija, ku ią jie adina.
Such biblionyms, oo, a e no unknown in li e a u e, and easons behind
jų pasi inkimas gali bū i ski ingas. W. Some se Maugham'o umpojo pasakojimo
"Knygų k epšys" an aš ė iš ka o nesusijusi su is o ijos ema - b olio i sese s
meilės san ykiais, ku iuos ki as anglas pasakojo Malaizijoje keliaujančiam
na a o iui. Šių san ykių pobūdis, no s iš o, kas pasaky a, aiškiai iš eiškiamas, niekada
nė a iesiogiai nu ody as nei au o iaus pasakojime, nei į e p ame pasakojime, i
galbū bū en ši ema uo me u bu o "pe ka š a" a ky i, odėl šis pasakojimas
u i šiek iek klaidinan į pa adinimą, mo y uo ą gana aplenk iniu būdu (pasakojimas
p asideda nuo o, kad pasakojėjas pasakoja apie sa o meilę skai y i, dėl ko jis
keliauja su didžiuliu knygų k epšu; jo Malaizijos šeimininkas, b i ų eziden as,
pasiskolino iš jo By ono biog a iją, ku ios kai ku ios de alės a eda jį papasako i
sa o meilės is o iją a p sese s i b olio. Tačiau (a odomas) mo y acijos ūkumas
J. Twa dowski poe iškuose biblionimuose a odo isiškai ki okio pobūdžio, ku is
ne u i nieko bend o su abu emomis (iš ik ųjų J. Twa dowski, kaip eliginis poe as,
niekada engė sudė ingų i p ieš a ingų ikėjimo i eligijos klausimų i niekada
nesis engė į ody i o, ko negalima į ody i). Paž elkime, pa yzdžiui, į ieną iš
populia iausių J. Twa dowski eilė aščių, Kiedy mówisz [2, 68]. Šis labai umpas
eks as, ski as Aleksand ai Iwano skai, jo ilgame ės padėjėja i li e a ū inė
sek e o ė, y a impe a y inis iš a imas an ame asmone, aki aizdžiai nuk eip as į
ad esa ą, a sakydamas į jos laišką, pilną skundų dėl blogos sėkmės i blogos sėkmės.
Pasku inės d i eilu ės apibend ina žinios esmę: a od zwykłych zeczy naucz się
spokoju i zapomnij ze jes eś gdy mówisz ze kochasz. Žodis, a i inkan is pa adinimą,
andamas an oje iš šių eilu ės, ačiau eks as į jį į edė san ykinį p onominalą
ad e bą gdy, o pa adinime gdy, galbū dėl eu onijos, jį pakei ė a ian as kiedy. Tačiau
isais eks ais; A ba iksliau, ai pasakoja apie kažką ki okio. Dialogo kon eks e ( . y.
laiškų mainų a eju) eks inis agmen as gdy mówisz ze kochasz, egis, nu odo ai,
ką ad esa as anksčiau sakė, papildomai pab ėžian a iamą, . y. da ( isiškai)
his ph ase, aken sepa a ely, does no seem in any signi ican way o bea up-
on he p incipal idea o he poem as exp essed by hese lines o , o ha ma e ,
neį ody ą p anešimo a ci uo o pa eiškimo u inį. Tačiau iš ik ųjų ai y a idioma inė
iš aiška, eiškian i maždaug ą pa į, kaip i gdy kochasz, be pab ėžian i šio eiginio
iesą (gdy nap awdę mówisz ze kochasz […]jei ik ai manai ai, ką sakai[…] = gdy
nap awdę kochasz […]jei ik ai myli[…]): ad esa o a s o a imas kažkam, kaip p anešė
pa s ad esa as (gdy mówisz ze kochasz)
SERHIY YERMOLENKO
"Ac a Linguis ica Li huanica LXXII" eikia kaip akcen uojimo p iemonė, aki aizdžiai
emian is okiu mąs ymu: "Kai kažkas sakoma, kad y a iesa, ai u i bū i iesa", o
pag indinė p ielaida y a a, kad ką no s pasaky i y a lygiai as pa s, kas pasaky i
iesą. " Ki aip a ian , šiai iš aiškai pag indas y a p ielaida apie kalbą, panaši į
G ice'o p incipą, ypač į Kokybės Maksimą, susijusią su o, kas pasaky a, eisingumu
(Грайс 1985: 222 […] 223). Todėl, iš aukian azę gdy mówisz iš kon eks o i
naudodami ją kaip eilė aščio pa adinimą, a odo, kad a neša papildomą emą -
a sakomybę eisingai kažką i in i, ypač kai i inama, kad kažkas esminis
( okias kaip k ikščioniška do ybė) apie sa e.
Taigi okio pobūdžio pa adinimas pakeičia poe iško iš a imo dėmesį, nuk yps a nuo
pag indinės emos i pab ėžia ki ą eilė aščio u inio aspek ą a ba ne p ideda naują
aspek ą. Pa yzdžiui, eilė aš yje Lu a [2, 344], suda y ame ik iš ke u ių eilučių, šis žodis,
eiškian is andeningą gė imą a mais ą, andamas pi moje eilė aščio pusėje,
apibūdinančioje kapines udenį: Lis opad cmen a z pus y deszcz zimna lu a. Šis
ap ašymas su eikia pag indą šiam eiginiui (pasaky as nenu ody o asmens): - o
s aszne k os mowi p zes ać kochać zma łego dla ego ze uma ł. Tačiau pa adinimas
pab ėžia šio ono b uožą - šal ą udens lie ų. Tačiau šis b uožas, papli ęs an oliau
pa eik o eiginio, gali bū i in e p e uojamas kaip me a o a os ūšies silpnos i odėl
nepakankamos meilės, ku i baigiasi su mylimųjų mi imi, bend as b uožas, ku į ji u i, i
andeninis gė imas, ku is y a jų silpnumas (ž . ypač lu a apib ėžimą "slaby, malo
essencialny napoj" (Dulo e ik oje šio žodžio p asme, kaip i apib ėžime "L'amo e, silna
więź emocjonalna, jaka łączy ludzi sobie blis" (ibid.)). Poemoje Na pół [2, 176] ad e bialinė
bisz 2004), on he one hand, and, on he o he , he a ibu e silny desc ibing
azė, eiškian i "pusė" i naudojama kaip biblionimas, ėliau pasi aiko eks e, ku ji
modi ikuoja pa icipį p eda e, o pas a asis y a be gal os a dinio žodžio azė,
suda y a iš kelių modi ika o ių (Niedokoczone p ze wane nieko p ieš na półchane nic
już nie wa e) dalijan is seman iniu b uožu "nepakanka". Iš šių modi ika o ių galima
da y i iš adą, kad elip uo os gal os eikšmė u ė ų bū i in e p e uojama kaip "jūsų
gy enimas": eiksmažodis an oje asmenyje impe a y as, nie wyb zydzaj, a eina iš
ka o po jų, odo, kad isas eks as y a apos o inis iš a imas, nuk eip as į
nenu ody ą asmenį, galbū į li inį subjek ą ( . y. kalbė oją, kaip a s o aujama
meniniame eks e idiniame pasaulyje), ku is a iamai skundžiasi sa o gy enimo
nepakankamumu. Be jei a siž elgsime į bend ą eilė aščio idėją (kažkas panašaus į
"nepakankamumas y a žmogaus būklė apsk i ai"), ada ai, ką ad e bio azė,
naudojama kaip pa adinimas, bus sup an ama kaip žmogaus likimas. Taigi, apsk i ai
poemos kon eks e pa adinimas "Na pół" eiškia, kad žmogaus p igim is aip pa iš
esmės y a padalin a, o ne in eg uo a, odėl p ieš a inga, susidedan i iš d iejų dalių -
ge os i blogos. Taigi šis pa adinimas aip pa y a indeksinis, iek o maliai, iek
seman iškai, p idedan s a bų apibend inimą i gilesnę iloso inę p asmę eilė aščio
S aipsniai 143 s aipsnis
Ti les o Poems Timid and Ba e oo :
on Jan Twa dowski’s Vague Synecdochical Biblionyms
žinai. Ki oje J. Twa dowski eilė aš yje, ku i aip pa nag inėja egzis encinį žmogaus
būklės aspek ą i u i pa adinimą Na ok ągło, ši ad e bialinė azė aip pa y a jo
eks o dalis. Ši azė y a daugialypiška, jos pag indinė eikšmė y a "ap aliai", o an inė
- "nepe aukiamai, be pe aukos". Kadangi šis labai umpas eilė aš is pasakoja apie
iena ę i a sisky imą, o eks e a ojamas na ok ągło nu odo pag indinį a dinį jęk
(Samo ność poś ód ludzi pod apana d oga ele on jak yba śnię a sk zynka na lis y dla
se ca pułapka ...jęk na ok ągło samo ność bez Boga), y a gana aki aizdu, kad eks as
a ojamas an oje p asme. Tačiau, būdamas įžymioje eilė aščio pa adinimo
pozicijoje, a odo, kad jis su eikia jam papildomą esminę p asmę, ku i y a azės
iesioginė eikšmė, pe eikiančia kažko ap alio a ap alio aizdą. Be o, pi moje eilu ėje
au o ius kalba apie iena ę a p žmonių (Samo ność poś ód ludzi) i pasku inėje apie
iena ę be Die o (samo ność bez Boga); Šis […] ienybė[…], eikšmingai paminė as du
ka us, eilė aščio p adžioje i pabaigoje, aip pa a neša su sa imi apsk i o apsk i imo
aizdą, ku is y a ge ai žinomas be il iškos si uacijos simbolis, ku is, nepaisan be
kokių pas angų, lieka as pa s, ž . lenkų idiomas su a i inkama idine o ma koło (kółko)
się zamyka […]jakieś sy uacje, czynniki wzajemnie się wa unkują, uniemożliwiając
ozwiązanie p oblem; Si uacija mimo wielu podję ych działań jes laikoma pagoniško
(a ba mi inio) laiko modelio b uožu (Мелетинский 1992: 252[…]253)3, ski ingu nuo linijinio i
k yp inio (i aip pa il ingų) laiko į aizdžio, kaip jį įsi aizduoja k ikščionybė
(Леон-Дюфур e al. 1998: 927). Ki oje J. Twa dowskiego eilė aš yje "Na słomce"
pa adinimas a i inka p epozicinę azę, andamą ki ame yškiame aške, pasku inės
eilu ės pabaigoje i , a i inkamai, pasku iniame eks o sakinyje: "Ma ka Boska mnie
zyma jak niezda ną bankę na słomce". P adžioje li inis subjek as įsi aizduoja sa o
aka, jak na począ ku” (ibid.)2. And his is how he poe assesses ha kind o
loneliness: as endless and despe a e. Besides, i should be no ed ha ci cula i y
mi į p ie al o iaus (P zygasnę p zy oł a zu iskie ka po iskie ce zos aną ylko bu y
jak p zydep ane se ce), o pasku inė šio umpo eilė aščio eilu ė, palyginusi jį su muilo
bu buliuku, iš eiškia pa ojingai a gšą.
2 Tame pačiame s aipsnyje.
3 Элиаде Мирча. Миф о вечном возвращении. Архетипы и повторяемость, пер. с франц.
Спб.: Алетейя, 1998, 249 с.; Мелетинский Е.М. Время мифическое. – Мифы народов мира.
Энциклопедия 1, гл. ред. С.А.Токарев. Москва: Сов. энциклопедия, 1992, С. 252–253.
SERHIY YERMOLENKO
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII au o iaus ši dies būklė (iš iesų, anks y aisiais
sa o kunigys ės me ais J. Twa dowski ken ėjo nuo kažkokios neaiškios, be im os
s eika os p oblemos, ku i niekada nebu o iden i ikuo a (G zebałkowska 2011: 133)).
Pažymė ina, kad azė na słomce, naudojama eks e kaip panašumo jak niezda ną
bankę na słomce dalis, sin ak iniu požiū iu y a ie os ad e bialinis modi ika o ius
palyginimo ad e bialinėje modi ika o iuje; Todėl azė p iklauso pasku inio sakinio
sin ak inei i seman inei pe i e ijai. Tai eiškia, kad poe as, lygindamas sa e su
bu buliuku, ku į Me gelė Ma ija laikė an šiaudų, poezijos pa adinime a ku ia ik
pe i e inį (be a iamai eikšmingą) šio į aizdžio b uožą. Taip da ydamas jis ne ik
iesiogiai nu odo į sa e, be i į objek ą, su ku iuo jis sa e lygina (bu bulą), i
e balizuoja ik en, ku šis bu bulas y a ( . y. šiaudą). Dėl o šis pa adinimas y a
d igubai indeksinis, nes jis y a isos poe iškojo eks o dalis, aip pa jo agmen as,
iš eiškian is sudė ingą aizdą (spaudimas ie oj bu buliuko an šiaudų ie oj li inio
subjek o). Nepaisan o, kad eilė aščio ema y a poe o būklė, jo pa adinimas jį
užmaskuoja, aip sakan , už šiaudų. Galima p idė i, kad šiauda, . y. džio in as g ūdų
s iebas, y a leng as, apus, g ei ai sunaikinamas ugnies i leng ai pe keliamas ėjo,
odėl jis y a puikus me a o inis kažko a kažkieno, ienodai apus, pažeidžiamas i
sugedęs, aizdas. Taigi pa adinimas iš ka o paslėpia i apibūdina li inį dalyką.
Tą pa į ne iesioginį i , aip sakan , dalinį subjek o pa adinimą eks o idiniame
pasaulyje pa yzdžiu y a biblionimas Go ę sza od spój zenia [1, 99]. Poemoje, į ku ią jis
nu odo, y a li inio subjek o pageida imų, neigiamų i eigiamų, są ašas, ku is
iš eiškiamas in ini y inėmis azėmis. A i s , he ells wha k o ą do Rzymu
he does no wan o be (Żeby nie byc aką czcigodną osobą / k o ej podają pa asol
wysyłają...), hen, wha he does (Ale byc chlebem k o y k ają żywicą k ó ą z sosny na
kadzidło sk obią czymś z czego obią adio żeby cho emu p zy e mome u
spiezewało... żół ym dla dzieci balonem... / /). Pe ėjimas iš pi mojo į an ąjį,
g ama iškai pasi eiškęs pe jungimu iš neigiamo į eigiamą, aip pa signalizuojamas
d iguba a plinijine e d e. Pasku inis iš eigiamų pageida imų y a isada bū i
šeimininku ( . y. duonos disku, naudojamu Komunijoje): Šio pageida imo s a bą da
ka ą pab ėžia d igubas eilu ės a s umas, a ski ian is jį u inčio eilė aščio
agmen ą (ku is aip pa y a pasku inis eilė aš is) nuo anks esnio. Todėl lyginamoji
azė, naudojama kaip eilė aščio pa adinimas, apibūdina šeimininką. Tačiau jis ai da o
ne iesiogiai, ne pa adindamas, o nu odydamas jo a ibu ą ( […] labiau ais ingas nei
ž ilgsnis […]). Dėl o dėmesys nuk eip as nuo au o iaus pageida imų į šeimininką, ku is
y a a s o aujamas sa o nuosa ybe, o ne iesiogiai. Šis posūkis da labiau iš yškėja
pasikei us a ejo o mai: pa adinime būd a dis go ę sza naudojamas pa adinime
S aipsniai 151 s aipsnis
Ti les o Poems Timid and Ba e oo :
on Jan Twa dowski’s Vague Synecdochical Biblionyms
Cze nysz Tà iana, Je molenko Se giusz 2000: O księdzu k ó y pisze wie szy. Twa dowski Jan.
T zeba iść dalej, czyli space bied onki. Wybó , łum. na jęz. uk ., ws ęp i p zypisy Ta iana
Cze nysz i Se giusz Je molenko. […] K ako as, Kijo as: Kaj os, 9[…]13. Dubisz S anisław 2004:
Uniwe salny slownik języka polskiego. Ve sija Va šu a:
PWN.
G zebałkowska Magdalena 2011: Ksiądz Pa adoks. Jana Twa dowskiego biog a ija.
K ako as: Znak.
Kos kiewiczowa Te eza 1976: Ty uł. Głowiński M., Kos kiewiczowa T., Okopień-Sławińska
A., Sławiński J. Słownik e minów li e ackich. W oclaw i . .: Ossolineum, 474.
Milewski Tadeusz 1969: Teo ia znaku. Milewski T., Z zagadnień językoznaws wa
ogólnego i his o ycznego. Va šu a: PWN, 726. Twa dowski Jan 1999: Miłość miłości
szuka. Wie sze 1937-1998 m. Va šu a: PIW; Poznań: Księga nia Św. Wojchiecha.
C edo quia absu dum 2014: h p://en.wikipedia.o g/wiki/C edo_quia_absu dum
[apsilanky a 07.08.2014].
Oko opa zność 2014: h p://pl.wikipedia.o g/wiki/Oko_opa zność [apsilankė]
07.08.2014].
[…]DROVI[…] IR BAS[…] EIL[…]RAŠČI[…]
PAVADINIMAI:
APIE JANO TVARDOVSKIO NEAIŠKIUS
SINEKDOCHINIUS BIBLIONIMUS
SANTRAUKA
Analizuodamas kunigo Jano T a do skio eilė aščių pa adinimus mo y acijos požiū iu,
s aipsnio au o ius daugiausia dėmesio ski ia šiems pa adinimams, ku ie paka oja lyg i
ne eikšmingą eilė aščio eks o dalį. Vis dėl o y imas odo, kad okie pa adinimai y a

SERHIY YERMOLENKO
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
in eg alesnė eks o seman inės s uk ū os dalis nei išo inis ženklas, jų sa o iška s ilis ika
am ik as k ikščioniškasis do ybes a spindi.
Pa eik as 2015 m. asa io 28 d.
SERHIY YERMOLENKO
Uk aina Uk aina, 08292, Kije ska oblas , місто Буча, ul.
Садова, № 70/1
Uk aina Uk aina, 01001 Kije as, ul. G uše ų, No 4, Ins i u as
мовознавства ім. О.О.Потебні НАН України
[email protected]