Ac a Linguis ica Li uanica
2025, . 93, p. 16
Con enu o link Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Copy igh 2025 Danguolė Mikulėnienė. Copy igh 2025 Danguolė Mikulėnienė. Copy igh 2025 Danguolė Mikulėnienė.
Copy igh 2025 Danguolė Mikulėnienė. Pubblica o dall'Is i u o della lingua li uana. Ques o è un a icolo in accesso
ape o dis ibui o so o i e mini della C ea i e Commons A ibu ion License, che consen e l'uso, la dis ibuzione
e la ip oduzione illimi a i in qualsiasi mezzo, a condizione che l'au o e o iginale e la on e siano acc edi a i. //
Isleido Lie u ių kalbos ins i u as. Ques o a icolo è a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygos, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Rice u o da: Gau a: 2025-10-14. Acce a o: P iim a: 2025-11-14.
1
BLUNKANČIOS TAPATYBS PAIEŠKOS, ARBA PALIATYVIOJI
S a egia li uana
(APIE KALB, MOKSL IR ŠVIETIM)
1
DANGUOL […] MIKUL[…]NIEN […]
Is i u i di lingua li uana
E-mail: danguole.mikule[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-7781-7236 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų
kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach oninė dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i
kalbo y os is o ija.
h ps: doi.o g/10.35321/all93-11
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
P ima del decimo secolo del mondo apsk iejo žinia išgy enęs os šim ą me ų, nugaišo pasku inis
Galapagų salų ėžlys, a du Vienišius Džo džas. Gam ininkai labai susi ūpino, nes os ūšies ėžliai
gy ena d igubai ilgiau. Neno ėčiau, kad mano p anešimas bū ų panašus į nek ologą, mi ačiauis
semp e nesmagus žodis. Šių salų simboliu laiky as gy ūnas pasauliui p iminė, kad isi gam os aikai
y a mi ingi. Lascia pe de e. Mi š a è di lingua. I ge okai dažniau nei many ume da p ieš kelis
dešim mečius bu o sakoma, kad kas d i sa ai es pasaulyje ne enkame ben ienos kalbos. Viena
kalba, iena kul ū a ampame sku desni. Kai mi š a pasku inis ja kalban is žmogus, neuž ašy a a
neį ašy a kalba p a andama neg įž amai. Liūdna, è e o? Sop an a, kad jų kalba mi š a, be nežino,
kaip g ei ai ai a si iks.
A ga us indipendomybę, kelis dešim mečius augo nos o sa i e ė. Ka u su ja kilo i
lie u ių kalbos e ė. Juk žinome, kad ka u su b oliukais la iais esame ie, ku ie pasauliui
1
S aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o 2025 m. giugno 27 d. Lie u os kul ū os kong ese, ski ame
100-osioms Lie u os kul ū os kong eso i 150-osioms Mikalojaus Kons an ino Čiu lionio gimimo me inėms,
pag indu.
2
il kalbas dei bal i di išsaugojo. O p isiminę Augus o Schleiche io indoeu opiečių kalbų medį i bal ų
kalbų šaką ma ydami a p gausingai a ojamų ge manų i sla ų kalbų, didžia omės p ae
sa oi imi. Da so ie išmečio bu ome o ien uo i į oman iškąją kalbos PRAEITĮ ( os ne seniausia
kalba; a gi ne ja kalbėjosi Adomas su Ie a ojuje? i pan.). Ne eikė ų s ebė is ada sa o kalbai
ne u ėjome ATEITIES.
Tačiau p aei is jaunimui ai gy en ojų ka ai, ku i gali da y i didžiausią po eikį Eu opoje, ji
pap asčiausiai neįdomi, nes jaunosios ka os pasaulis seniai pe augęs nacionalinės als ybės ibas.
Sono le pe sone del mondo. Ki a e us, mes, ku ie gy ename poso ie inėse šalyse, i gi negalime isa
empo kalbė i ik apie ai, kaip so ie ų laikais mums en bu o a kokie mes ada bu ome. Tu ime
pa la e apie ai, kokie būsime ne i ada, kai nebebus nos o. A kū ę Lie u ai nep iklausomybę,
pi miausia lie u ių kalbai kū ėme DABARTĮ. Vieni ją sup a ome kaip eisiškai eglamen uo ą
apa ybės sa as į, engėme įs a ymus i als ybinės kalbos ėmimo p og amas, nai iai ikėdami, kad
sėkmė, aip aki aizdžiai iškėlusi li uanis ikos p io i e us a puka iu, neaplenks i ka ą šį. Ki i uo
s esso me u eikala ome ne ibo os lais ės sau i , žinoma, kalbai be jokių eglamen ų, nes pas a ieji
asocija osi su so ie mečiu, cenzū a i da bala kuo žino. Taip, po 1990-ųjų als ybinė kalba a ojimas
bu o ins i ucionalizuo a: p ie A ku iamojo Seimo di bo Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, i ėjo
als ybinė kalbos inspekcija, ne ik lie u ių kalbos mokymu, be i lie u iakalbėmis Pie yčių Lie u os
mokyklomis ūpinosi Š ie imo i mokslo minis e ija (ge u žodžiu minime minis o Zigmo Zinke ičiaus
laikus)... 1995 m Taigi lie u ių kalba i josimas bu o. Pe is dešim mečius mūsų kalba išaugo šį d abužį.
Ge iausias o į odymas pi mieji lie u iškai p abilę humanoidai žuolas i Liepa. Jais kaip į odymu no iu
pasaky i, kad šiais di b inio in elek o i šiuolaikinių in o macinių echnologijų laikais kalba
ne unkcionuoja aip, kaip ai bu o, pa yzdžiui, XIX a., kai ji bu o nacionalinių als ybių pag indas.
Pe an o, la Li uania ha bisogno di nuo o, cos i uzione delle lingue s a ali. Be ai jau esame
kons a a ę i p ieš ge ą dešim me į, 2012-aisiais, kai minėjome als ybinės kalbos
de yniasdešim ąsias me ines... A kas pasikei ė? Niekas... Visi būsimojo kons i ucinio įs a ymo
p ojek ai guli Seimo a chy uose i Seimo memb i s alčiuose... Kodėl? Nesup an ame, kad DABARTIS
augina ATEITĮ? Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą. No s kalbė ojų skaičius nė a labai
s a bu, ačiau kalbininkai ūpes ingai skaičiuoja. Na u almen e, kad, pe esempio, p ima keliolika anni
akų kalba Indijoje kalbėjo nuo ūks ančio iki d iejų ūks ančių gy en ojų, o se ių kalba Meksikoje
iso labo ik nuo 650 iki ūks ančio žmonių. Da idas C ys alas sako pap asčiau os kalbos išmi s
maždaug pe d iejų ka ų gy enimo laiko a pį.
2
3
Na, i ku lenki? Cosa c'è? To jau pe daug, ‒ pasakysi e. Be ne a gi oks likimas iš iko
nos o b olius p ūsus? Kaip žino e, iš isų indoeu opiečių šeimos bal ų kalbų šiandien y a
išlikusios ik d i gy osios kalbos, o la iškai kalba da mažiau žmonių nei lie u iškai... XIX a. pabaigoje.
2
Duomenys iš Na ional Geog aphic (Li uania) 7(34), 2012: 54.
3
C is allo Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 8.
3
F id ichas Ku šai is ha p esen a o il p imo a o della lingua li uana žemėlapį i bend ą lie u ių
skaičių, uo me u bu usį apy ik iai nuo 1,5 iki 2 milijonų. Tiesa, uome da apie 150 ūks ančių
4
lie u ių gy eno Ry p ūsiuose. Pas ebėjęs, kad mies ų gy en ojai nieku nė a lie u iai
(Ry p ūsiuose okiečiai, Rusijos i Lenkijos Lie u oje lenkai), au o ius p ipažino, kad i a piečių
kaim lie u iai ė a ik žemiausia klasė. Todėl, F. Ku šaičio nuomone, lie u iškai kalbančių skaičius
u ėjo ik mažė i. P ūsijoje lie u ių kalbą išs ūmė okiečių kalba, ki u lenkų, o ca inės Rusijos
dalyje i usų. Užd audus spaudą lo yniškais ašmenimis, lie u ių kalbos išlikimas ca inės Rusijos
laikais p ilygo s ebuklui, i uo pelny ai didžiuojamės... Be a dėl kasme mąž ančio Lie u os
gy en ojų skaičiaus ne u ime susi ūpin i? A nos o als ybė neg įžusi p ie F. Ku šaičio minė ų
d iejų milijonų? A ualmen e in Li uania abbiamo due endenze: nuo 1990 m. La Li uania ha pe du o
più di 1 milione di abi an i, ai è ečdalį isos populiacijos (pe 20 m. iš Lie u os emig a o 774 ūks .
gy en ojų, 321 ūks . sug įžo). 2021 m. No s didžioji dalis Lie u os gy en ojų bu o lie u iakalbiai
(85,3 p oc.), pas a aisiais me ais p ocen inė jų dalis mažėja. Ge ėjan socioekonominiam
gy enimui, nep opo cingai auga imig an ų skaičius (2023 m. Lie u os gy eno daugmaž 222
5
ūks ančiai užsieniečių). Quindi Lie u os populiacija olydžio kin a, kaip kin a i isos Eu opos
kalbinis pa eikslas.
6
Didelis imig an ų s au as mus pasiekė ne ik iš ka iaujančios Uk ainos, be i A ikos bei Azijos
als ybių. Le agazze S e imšalių s uden ų gy ena i mokosi Labai uni e si iniuose mies uose
Vilniuje, Kaune, Klaipėdaje. Kai ku iems iš jų, ne i baigusiems aukš uosius mokslus, lie u ių
kul ū a išlieka s e ima. Sup an u aukš ųjų mokyklų po eikį nemažin i s uden ų k epšelių
skaičiaus, be ada askime papildomų lėšų ealiai užsieniečių in eg acijai... Kad i iš ažia ę iš
Lie u os jie bū ų mūsų kul ū os ambasado iai. Pas ebė ina, kad ne isi a ykėliai skuba moky is
als ybinės lie u ių kalbos. Imig an ai iš bu usių so ie inių espublikų (Uzbekis ano, Kazachs ano,
Ki giz ano i k .) in Li uania is da susikalba usiškai. O quan o iš jų p amoko lie u iškai? Tik ojo
skaičiaus nežinome, be esame in o muo i, kad jų a es acijai nė a pinigų. Quindi, gi di, dobbiamo
a idė i k ali ikacinius egzaminus, dėl os pačios p iežas ies i lie u ių kalbos mokymąsi... Palaikau
isus, ku ie a idėjimams nep i a ia, nes... ši is o ija jau ka ojasi: ą pa į gi dėjome 1995-aisiais,
be nea idėjome... I ėme ge ai pada .
Kokia eu e i is? Pap as a: k ieskimės i ežkimės į šalį okį skaičių mig an ų, kad pajėg ume
suda y i jiems palankesnes sąlygas ne ik di b i, be i gy en i. Žmogus ne ien da bu
4
G amma ik de li auischen Sp ache on D . F ied ich Ku scha , Halle: Ve lag de Buchhandlung des
Waisenhauses, 1876, 8; lie u iškas e imas: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika 1876, pa . B.
Kabašinskai ė, dal oc. k. e ė A. Teko ius, e imo scien i icinė edak o ė R. Vencku ė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013,
40–41.
5
Tamulionienė Au elija 2022: Mig a ion and Linguis ic In eg a ion in Li huania (Tamulionienė Au elija 2022:
Mig a ion and Linguis ic In eg a ion in Li huania) è una con e enza EFNIL Language and Mig a ion, 2022 m.
o ob e 12 d., Vilnius: Lie u os Respublikos Seimas.
6
Šal inis […] Dipa imen o s a is ico del Li uania. P ieiga in e ne e: h ps://123.emn.l // [žiū ė a 2025-09-19].
4
gy as... P ieš ku į laiką išgi dome in o maciją apie nelie u iškų mokyklų abi u ien us,
išlaikiusius als ybinius egzaminus ne als ybine kalba. La co e, il lo o os kelios dešim ys...
Minis e ija sako, čia ne p oblema. Be a labai p as a, iesiog slenks inė mokymo kokybė
paski ose mokyklose ik ai nė a isos Lie u os PROBLEMA?
Pe an o, la Li uania non ha una lingua s a egica s a ale. Ki i saky ų […] poli ica. Be , mano
sup a imu, STRATEGIJOS NEBUVIMAS TAIP PAT YRA POLITIKA. Mokyklinio amžiaus uk ainiečių
aikų ski s ymas po usakalbes mokyklas aip pa poli ika. A ik ai nebu o galima subu i
g upių lie u ių kalba dės omose mokyklose? Kaip i žmonės, kalba gali bū i saugi, nyks an i a ba
mi usi. Nyks ančių kalbų padė į kalbininkai ap a ia pagal daug k i e ijų. Jų nuomone, kalbą galima
da išgelbė i, jeigu bend uomenės na iai susibu ia bend am da bui, o kiek ienas bend uomenės
na ys laiko sa o pa eiga p isidė i p ie bend o ikslo; analisi dei a i campi di i a; jei
pasi enkama, ką saugo i, simbolinį kalbos pa eldą a is dėl o kasdien a ojamas ašomosios i
šnekamosios kalbos p iemonės; jei su a iama dėl kalbos duomenų inkimo i saugojimo a kos;
jei yks a ašomosios i šnekamosios kalbos no minimas, jei mokoma os kalbos mokyklose i
siekiama, kad ja bū ų dės omi isi dalykai; jei a kalba spausdinama mokomoji medžiaga aikams
i adul iusiems; a lingua ku iama le e a u a; Se la lingua è iconosciu a come s a ina.
7
Aki aizdu: als ybinės kalbos s a usas ku ia eisines p ielaidas kalbai egzis uo i, ačiau negali
a s o i mūsų no o i pasi yžimo gim ąją kalbą išlaiky i gy ybingą. Rašomosios i šnekamosios
kalbos a ojimas als ybiniame sek o iuje, mokykloje i žiniasklaidoje da ne iskas. Ne iskas i
specialių no minamųjų a p iežiū os ins i ucijų sukū imas, jei jų eikla y a nepakankama, nes jos
ne u i ilgalaikės eiklos pe spek y os. La p ima ol a che la lingua li uana è s a a pubblica a come
nazione 1922 m. Ta puka iu laiky asi labai pa eikios kalbos plana imo s a egijos: planuo as
s a usas, ykdy a no minamoji eikla, apiman i ne ik no minimą, be i kalbos eikalus, o isuomenė
pa i ūpinosi kalbos p es ižu... Daba ų kalbos sis ema eikia a si panašiai, be ji klimps a, ka ais
jau nepa eža, ku iai emig acija, imig acija, globalizacija i mūsų pačių nesi a kų... Šiuolaikinio
pasaulio sąlygomis, įsi y a us didžiosioms kalboms (anglų, kinų, ispanų...), mažosios kalbinės
bend uomenės u i bū i eiklesnės. P ašom sup as i eisingai: nesu ki ų kalbų p iešininkė, ačiau
pasaulyje y aujan i iena a kelios kalbos ne u i užim i ki ų kalbų ie os. Pe an o nea si ik inai
pas a aisiais me ais isoje Eu opoje susi ūpin a ie inių kalbos a mainų išsaugojimu. Taigi
šiuolaikiniuose dialek ologų (i , apsk i ai, kalbininkų), kaip šiuolaikinės isuomenės a s o ų, da buose
pasigendu mūsų nacionalinių kalbų (i a mių) a ei ies s a egijos, ku i bū ų nuk eip a į ų kalbų i
dialek ų išsaugojimą. Tai ne eiškia, kad sus abdysime lo o na u almen eą aidą, be ai eiškia, kad
pasi ūpinsime palankesnėmis jų gy a imo
7
Il luogo del c imine. C is allo Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 159-160
5
condizioni. eu opea įsi y au i ekologiškas požiū is ne ik į gam ą, be i į kalbą. I isai
nes a bu, a ai bū ų als ybinė, a au inės mažumos kalba, a ik kokia ie inė kalbos
a maina.
Quindi oggi kalbame apie naujus užda inius, iškylančius i Lie u ai, i Eu opai. Uno dei lo o […]
išlaiky i sa o kalbinę ( aigi i a minę) į ai o ę. To negalime pada y i įsikibę ik į sa o p aei į, be
ją u ime ge b i. Šiuolaikinių mokyklinių p og amų kū ėjai da u i ieško i (i as i) inkamą ak ą
Mažosios Lie u os is o iniam i kul ū iniam palikimui a akin i (pi mąją lie u išką knygą
p obėgšmais paminėję apž algose, a sisakę Ie os Simonai y ės, mes pa ys bū į ją ž elgiame ik
nežlybų Donelaičio ų akimis...). Tiesa, ais, ku iems iš Me ų a min yje išlikęs ik a nų algymas,
skubu nu amin i: Lie u os ele izijos p og amose aps u gas onominių laidų (p ie jų p iskaičiuoju
i as, kai la gas onomijos kū ėjai ažia o g ilin i i ilmuo i g ilinimo p ie piliakalnių)... Taigi a
galė ume paneig i, kadusią po eikį da an medijosoja o mą į Lie u os kalbą, į Lie u os is o iją, į
kul ū ą? Li uanis ikos laukuose kaip i isame Lie u os moksle i š ie ime is da jojame an
a p au iškumo a klio: skaičiuojame a p au inius p ojek us, užsienio kalbomis pa ašy us
s aipsnius i monog a ijas, leidžiamas p es ižinėse užsienio leidyklose. Jų p es ižiškumą
kiek ienais me ais pa i ina (a ba ne) Lie u os mokslo a ybos (LMT) unkcionie iai. Taigi lėšas
kišame į s e imas kišenes... Tiesa, eikia pasaky i, kad li uanis ika išmoko i ši ą pamoką ji kasme
s ip ina sa o a p au inį mokslinį dėmenį. Be a ik a p au iškume u i slypė i li uanis ikos
Li uania esmė?
Ling is iškai pas a s ykime, kas y a as a p au inis dėmuo ( a p au -) be elemen o ( au -)?
Lieka ik p ielinksnis ( a p)... O cosa signi ica? Žiū ėki , kaip no i ... be ai ik uščia ie a...
Vals ybė u i keis i als ybinės kalbos i požiū io į ją s a egiją. Pe s a i užsakymus in a ei į
abbiamo dieg i au iškumo elemen us. LMT u i keis i požiū į į Lie u ai i lie u ių kalbai s a bius,
. y. kapi alinius, da bus didįjį Lie u os kalbos žodyną, Bend inės lie u ių kalbos žodyną, senųjų
aš ų duomenų bazę, Ta myną i k . i aipis ikje li uan kiek ienoos s i yje. Tokius są ašus u i
ne ik kalbininkai, be i li e a ū ologai, iloso ai, a cheologai, is o ikai... Ki aip a ian , be
a p au inių p io i e ų, u i eisę egzis uo i i bū i ealizuojami pi menybiniai nacionaliniai
p ojek ai. Jų ąsa u i bū i ga an uojama als ybės... I iek laiko, kiek egzis uos als ybė...
Gosios kalbos pakei imas ku ia no s ki a nė a koks s aigus a epidemiškas eiškinys. Iš p adžių ai
a si os jun amas šešėlis, ku is gali a si as i ne ik bend aujan , be i ki a kalba mąs an . laužy i
a a mes i kokią p iesagą a galūnę... Ge biam, kalba negali bū i pe kons uojama emian is
asmeninėmis nuomonėmis, poli iniais i iniais a gumen ais a , nebijokime, pasaky i kai ku ių ideologų
(i ne ik jų) ekologijos... šiuo me u NEALOKŽIME jos... T adicinė mokyklinė kalbos kul ū a padėjo
a silaiky i p ieš usų kalbos į aką, nes isuomenės

6
E a pe cep a come am ik a ezis encinė lingua išlikimo o ma. Daba kalbai de e s ip aus
palaikomojo a amen o. Ge ą als ybinės kalbos s a uso įgy endinimo da bą a liko senasis
Vals ybinės kalbos įs a ymas, be e kian eikia naujo. Reikia, nuo e mode ne,
s a egicamen e sos yguo os p e en i e kalbo y os... O la più impo an e […] o ei legali e
economiche basi la ealizzan e.
Kalbos me dėjimas nesuda o aki aizdaus pa ojaus als ybei, nep i aukia okio isuomenės
dėmesio kaip klima o a šilimas a ki os aplinkosaugos p oblemos. Tu a ia, kad kalba neišnyk ų,
ją eikia saugo i. Poiché ques o apsisp endimas è ilgalaikis (i exige e nemažų ekonominių
in es icijų bei socialinių e o mų), pasak C ys alo, aldžia mieliau inksis umpalaikį emon ą,
imdamasi p iemonių ik aki aizdžiausioms p oblemoms sp ęs i iš esmės ik pa ams ys kalbą en,
ku daugiausia pa ojaus. Deja, ques i s umen i e icaumas a i kščiai p opo cingas jas
lydinčiam poli iniam iukšmui. Kalbos p iežiū oje niekas negali pakeis i a idaus olimos p aei ies
plana imo, pi menybę eikian kalbos kul ū inės aplinkos ska inimui, i sk upulingos umpalaikių
p iemonių a ankos. šiuo me u, isoje Eu opoje aki aizdžiai y an egzis encinio ne imo i
8
g ėsmės nuo aikoms, į ai iose ne kasdienio gy enimo s i yse s ip ėja ko os na a y as, dažnai
pasakome, kad nacionalinė kalba i kul ū a y a mūsų ginklas. Quindi gua da, kas juo naudojasi i
kieno jis ankose.
8
C is allo Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 131.