Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 93, p. 1–6
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Danguolė Mikulėnienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an
Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-10-14. Accep ed: / P iim a: 2025-11-14.
1
BLUNKANČIOS TAPATYBĖS PAIEŠKOS, ARBA PALIATYVIOJI
LITUANISTIKOS STRATEGIJA
(APIE KALBĄ, MOKSLĄ IR ŠVIETIMĄ)
1
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
E-mail: danguole.mikule[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-7781-7236
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach oninė
dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i kalbo y os is o ija.
h ps://doi.o g/10.35321/all93-11
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
P ieš ge ą dešim me į pasaulį apsk iejo žinia – išgy enęs os šim ą me ų, nugaišo pa-
sku inis Galapagų salų ėžlys, a du Vienišius Džo džas. Gam ininkai labai susi ūpino, nes os
ūšies ėžliai gy ena d igubai ilgiau. Neno ėčiau, kad mano p anešimas bū ų panašus į nek-
ologą, ačiau mi is – isada nesmagus žodis. Šių salų simboliu laiky as gy ūnas pasauliui
p iminė, kad isi gam os aikai y a mi ingi. Deja, ne ik jie. Mi š a i kalbos.
I ge okai dažniau nei many ume – da p ieš kelis dešim mečius bu o sakoma, kad kas
d i sa ai es pasaulyje ne enkame ben ienos kalbos. Viena kalba, iena kul ū a ampame
sku desni. Kai mi š a pasku inis ja kalban is žmogus, neuž ašy a a neį ašy a kalba p a andama
neg įž amai. Liūdna, iesa? Žmonės sup an a, kad jų kalba mi š a, be nežino, kaip g ei ai ai
a si iks.
A ga us nep iklausomybę, kelis dešim mečius augo mūsų sa i e ė. Ka u su ja kilo i
lie u ių kalbos e ė. Juk žinome, kad ka u su b oliukais la iais esame ie, ku ie pasauliui
1
S aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o 2025 m. bi želio 27 d. Lie u os kul ū os kong ese, ski ame
100-osioms Lie u os kul ū os kong eso i 150-osioms Mikalojaus Kons an ino Čiu lionio gimimo me inėms,
pag indu.
2
išsaugojo bal ų kalbas. O p isiminę Augus o Schleiche io indoeu opiečių kalbų medį i bal ų
kalbų šaką ma ydami a p gausingai a ojamų ge manų i sla ų kalbų, didžia omės sa o p a-
ei imi. Da iš so ie mečio bu ome o ien uo i į oman iškąją kalbos PRAEITĮ ( os ne seniausia
kalba; a gi ne ja kalbėjosi Adomas su Ie a ojuje? i pan.). Ne eikė ų s ebė is – ada sa o kalbai
ne u ėjome ATEITIES.
Tačiau p aei is jaunimui – ai gy en ojų ka ai, ku i gali da y i didžiausią po eikį Eu o-
poje, ji pap asčiausiai neįdomi, nes jaunosios ka os pasaulis seniai pe augęs nacionalinės als-
ybės ibas. Jie y a pasaulio žmonės. Ki a e us, mes, ku ie gy ename poso ie inėse šalyse,
i gi negalime isa laiką kalbė i ik apie ai, kaip so ie ų laikais mums en bu o a kokie mes
ada bu ome. Tu ime kalbė i apie ai, kokie būsime ne i ada, kai nebebus mūsų.
A kū ę Lie u ai nep iklausomybę, pi miausia lie u ių kalbai kū ėme DABARTĮ. Vieni
ją sup a ome kaip eisiškai eglamen uo ą apa ybės sa as į, engėme įs a ymus i als ybinės
kalbos ėmimo p og amas, nai iai ikėdami, kad sėkmė, aip aki aizdžiai iškėlusi li uanis ikos
p io i e us a puka iu, neaplenks i šį ka ą. Ki i uo pačiu me u eikala ome ne ibo os lais ės
sau i , žinoma, kalbai – be jokių eglamen ų, nes pas a ieji asocija osi su so ie mečiu, cenzū a
i da bala žino kuo. Taip, po 1990-ųjų als ybinė kalba bu o ins i ucionalizuo a: p ie A ku-
iamojo Seimo di bo Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, i ėjo als ybinė kalbos inspekcija,
ne ik lie u ių kalbos mokymu, be i lie u iakalbėmis Pie yčių Lie u os mokyklomis ūpi-
nosi Š ie imo i mokslo minis e ija (ge u žodžiu minime minis o Zigmo Zinke ičiaus lai-
kus)... 1995 m. lie u ių kalba i jos a ojimas bu o eglamen uo i įs a ymais...
Taigi senajam Vals ybinės kalbos įs a ymui jau isdešim . Pe is dešim mečius mūsų
kalba išaugo šį d abužį. Ge iausias o į odymas – pi mieji lie u iškai p abilę humanoidai
Ąžuolas i Liepa. Jais kaip į odymu no iu pasaky i, kad šiais – di b inio in elek o i šiuolaikinių
in o macinių echnologijų laikais – kalba ne unkcionuoja aip, kaip ai bu o, pa yzdžiui,
XIX a., kai ji bu o nacionalinių als ybių pag indas. Taigi Lie u os als ybei eikia naujo,
kons i ucinio als ybinės kalbos įs a ymo. Be ai jau esame kons a a ę i p ieš ge ą dešim me į,
2012-aisiais, kai minėjome als ybinės kalbos de yniasdešim ąsias me ines... A kas pasikei ė?
Niekas... Visi būsimojo kons i ucinio įs a ymo p ojek ai guli Seimo a chy uose i Seimo na ių
s alčiuose... Kodėl? Nesup an ame, kad DABARTIS augina ATEITĮ?
Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą. No s kalbė ojų skaičius nė a labai
s a bu, ačiau kalbininkai ūpes ingai skaičiuoja. Žinoma, kad, pa yzdžiui, p ieš keliolika
me ų akų kalba Indijoje kalbėjo nuo ūks ančio iki d iejų ūks ančių gy en ojų, o se ių kalba
Meksikoje – iso labo ik nuo 650 iki ūks ančio žmonių
2
. Da idas C ys alas sako pap as-
čiau – os kalbos išmi s maždaug pe d iejų ka ų gy enimo laiko a pį
3
.
Na, i ku lenki? To jau pe daug, ‒ pasakysi e. Be a gi ne oks likimas iš iko mūsų
b olius p ūsus? Kaip žino e, iš isų indoeu opiečių šeimos bal ų kalbų šiandien y a išlikusios
ik d i gy osios kalbos, o la iškai kalba da mažiau žmonių nei lie u iškai... XIX a. pabaigoje
2
Duomenys iš Na ional Geog aphic (Lie u a) 7(34), 2012: 54.
3
C ys al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 8.
3
F id ichas Ku šai is pa eikė pi mąjį lie u ių kalbos plo o žemėlapį i bend ą lie u ių skaičių,
uo me u bu usį apy ik iai nuo 1,5 iki 2 milijonų
4
. Tiesa, uome da apie 150 ūks ančių
lie u ių gy eno Ry p ūsiuose. Pas ebėjęs, kad mies ų gy en ojai nieku nė a lie u iai
(Ry p ūsiuose okiečiai, Rusijos i Lenkijos Lie u oje – lenkai), au o ius p ipažino, kad i a p
kaimiečių lie u iai „ ė a ik žemiausia klasė“. Todėl, F. Ku šaičio nuomone, lie u iškai kal-
bančių skaičius u ėjo ik mažė i. P ūsijoje lie u ių kalbą išs ūmė okiečių kalba, ki u – lenkų,
o ca inės Rusijos dalyje – i usų. Užd audus spaudą lo yniškais ašmenimis, lie u ių kalbos
išlikimas ca inės Rusijos laikais p ilygo s ebuklui, i uo pelny ai didžiuojamės...
Be a dėl kasme mąž ančio Lie u os gy en ojų skaičiaus ne u ime susi ūpin i? A
mūsų als ybė neg įžusi p ie F. Ku šaičio minė ų d iejų milijonų? Šiuo me u Lie u oje
s ebimos d i endencijos: nuo 1990 m. Lie u a p a ado daugiau nei 1 milijoną gy en ojų, ai
y a ečdalį isos populiacijos (pe 20 m. iš Lie u os emig a o 774 ūks . gy en ojų, 321 ūks .
sug įžo)
5
. No s 2021 m. didžioji dalis Lie u os gy en ojų bu o lie u iakalbiai (85,3 p oc.),
pas a aisiais me ais p ocen inė jų dalis mažėja. Ge ėjan socioekonominiam gy enimui, nep o-
po cingai auga imig an ų skaičius (2023 m. Lie u oje gy eno daugmaž 222 ūks ančiai užsie-
niečių
6
). Taigi Lie u os populiacija olydžio kin a, kaip kin a i isos Eu opos kalbinis
pa eikslas.
Didelis imig an ų s au as mus pasiekė ne ik iš ka iaujančios Uk ainos, be i A ikos
bei Azijos als ybių. Labai daug s e imšalių s uden ų gy ena i mokosi uni e si e iniuose
mies uose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kai ku iems iš jų, ne i baigusiems aukš uosius
mokslus, lie u ių kul ū a išlieka s e ima. Sup an u aukš ųjų mokyklų po eikį nemažin i s u-
den ų k epšelių skaičiaus, be ada askime papildomų lėšų ealiai užsieniečių in eg acijai...
Kad i iš ažia ę iš Lie u os jie bū ų mūsų kul ū os ambasado iai.
Pas ebė ina, kad ne isi a ykėliai skuba moky is als ybinės lie u ių kalbos. Imig an ai
iš bu usių so ie inių espublikų (Uzbekis ano, Kazachs ano, Ki giz ano i k .) Lie u oje is
da susikalba usiškai. O kiek iš jų p amoko lie u iškai? Tik ojo skaičiaus nežinome, be esame
in o muo i, kad jų a es acijai nė a pinigų. Todėl, gi di, eikia a idė i k ali ikacinius egzaminus,
dėl os pačios p iežas ies i lie u ių kalbos mokymąsi... Palaikau isus, ku ie a idėjimams ne-
p i a ia, nes... ši is o ija jau ka ojasi: ą pa į gi dėjome 1995-aisiais, be nea idėjome... I ge ai
pada ėme.
Kokia išei is? Pap as a: k ieskimės i ežkimės į šalį okį skaičių mig an ų, kad pajėg-
ume jiems suda y i palankesnes sąlygas ne ik di b i, be i gy en i. Žmogus ne ien da bu
4
G amma ik de li auischen Sp ache on D . F ied ich Ku scha , Halle: Ve lag de Buchhandlung des Waisenhau-
ses, 1876, 8; lie u iškas e imas: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika 1876, pa . B. Kabašinskai ė, iš
ok. k. e ė A. Teko ius, e imo mokslinė edak o ė R. Vencku ė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013,
40–41.
5
P ieš kele ą me ų kalbininkai jau y a įspėję, kad ai gali da y i nemažą po eikį lie u ių kalbai i š ie imui (ž .
Tamulionienė Au elija 2022: Mig a ion and Linguis ic In eg a ion in Li huania. – 19-oji EFNIL kon e en-
cija „Language and Mig a ion“, 2022 m. spalio 12 d., Vilnius: Lie u os Respublikos Seimas).
6
Šal inis – Lie u os s a is ikos depa amen as. P ieiga in e ne e: h ps://123.emn.l // [žiū ė a 2025-09-19].
4
gy as... P ieš ku į laiką išgi dome in o maciją apie nelie u iškų mokyklų abi u ien us, išlai-
kiusius als ybinius egzaminus ne als ybine kalba. Tiesa, jų os kelios dešim ys... Minis e ija
sako, čia ne p oblema. Be a labai p as a, iesiog slenks inė mokymo kokybė paski ose mo-
kyklose ik ai nė a isos Lie u os PROBLEMA?
Todėl i sakau: Lie u a ne u i als ybinės kalbos s a egijos. Ki i saky ų – poli ikos.
Be , mano sup a imu, STRATEGIJOS NEBUVIMAS TAIP PAT YRA POLITIKA. Mo-
kyklinio amžiaus uk ainiečių aikų ski s ymas po usakalbes mokyklas – aip pa poli ika. A
ik ai nebu o galima subu i g upių lie u ių kalba dės omose mokyklose?
Kaip i žmonės, kalba gali bū i saugi, nyks an i a ba mi usi. Nyks ančių kalbų padė į
kalbininkai ap a ia pagal daug k i e ijų. Jų nuomone, kalbą galima da išgelbė i, jeigu
bend uomenės na iai susibu ia bend am da bui, o kiek ienas bend uomenės na ys laiko sa o
pa eiga p isidė i p ie bend o ikslo; jei a liekama kalbos a ojimo į ai iose gy enimo s i yse
analizė; jei pasi enkama, ką saugo i, – simbolinį kalbos pa eldą a is dėl o kasdien a ojamas
ašomosios i šnekamosios kalbos p iemones; jei su a iama dėl kalbos duomenų inkimo i
saugojimo a kos; jei yks a ašomosios i šnekamosios kalbos no minimas, jei mokoma os
kalbos mokyklose i siekiama, kad ja bū ų dės omi isi dalykai; jei a kalba spausdinama
mokomoji medžiaga aikams i suaugusiems; a kalba ku iama li e a ū a; jei kalba būna p i-
pažin a als ybine
7
.
Aki aizdu: als ybinės kalbos s a usas ku ia eisines p ielaidas kalbai egzis uo i, ačiau
negali a s o i mūsų no o i pasi yžimo gim ąją kalbą išlaiky i gy ybingą. Rašomosios i šneka-
mosios kalbos a ojimas als ybiniame sek o iuje, mokykloje i žiniasklaidoje – da ne iskas.
Ne iskas i specialių no minamųjų a p iežiū os ins i ucijų sukū imas, jei jų eikla y a nepa-
kankama, nes jos ne u i ilgalaikės eiklos pe spek y os.
Pi mą ka ą lie u ių kalba bu o paskelb a als ybine 1922 m. Ta puka iu laiky asi labai
pa eikios kalbos plana imo s a egijos: planuo as s a usas, ykdy a no minamoji eikla, api-
man i ne ik no minimą, be i kalbos mokymo eikalus, o isuomenė pa i ūpinosi kalbos
p es ižu… Daba Lie u oje kalbos apsaugos sis ema eikia a si panašiai, be ji klimps a, ka ais
jau „nepa eža“ ų ak ualijų, ku ias kelia emig acija, imig acija, globalizacija i mūsų pačių
nesi a kymas... Taigi u i bū i nuola inė (jeigu no i e, pe manen inė) s ebėsena, o su ealia
kalbos a osenos analize u ė ų bū i nuola a naujinama i als ybinės kalbos s a egija.
Šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, įsi y a us didžiosioms kalboms (anglų, kinų, is-
panų...), mažosios kalbinės bend uomenės u i bū i eiklesnės. P ašom sup as i eisingai: nesu
ki ų kalbų p iešininkė, ačiau pasaulyje y aujan i iena a kelios kalbos ne u i užim i ki ų
kalbų ie os. Todėl nea si ik inai pas a aisiais me ais isoje Eu opoje susi ūpin a ie inių kal-
bos a mainų išsaugojimu. Taigi šiuolaikiniuose dialek ologų (i , apsk i ai, kalbininkų), kaip
šiuolaikinės isuomenės a s o ų, da buose pasigendu mūsų nacionalinių kalbų (i a mių)
a ei ies s a egijos, ku i bū ų nuk eip a į ų kalbų i dialek ų išsaugojimą. Tai ne eiškia, kad
sus abdysime jų na ū alią aidą, be ai eiškia, kad pasi ūpinsime palankesnėmis jų gy a imo
7
Plačiau ž . C ys al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 159–160.
5
sąlygomis. Eu opoje u i įsi y au i ekologiškas požiū is ne ik į gam ą, be i į kalbą. I isai
nes a bu, a ai bū ų als ybinė, a au inės mažumos kalba, a ik kokia ie inė kalbos a -
maina.
Taigi šiandien kalbame apie naujus užda inius, iškylančius i Lie u ai, i Eu opai. Vie-
nas iš jų – išlaiky i sa o kalbinę ( aigi i a minę) į ai o ę. To negalime pada y i įsikibę ik į
sa o p aei į, be ją u ime ge b i. Šiuolaikinių mokyklinių p og amų kū ėjai da u i ieško i (i
as i) inkamą ak ą Mažosios Lie u os is o iniam i kul ū iniam palikimui a akin i (pi mąją
lie u išką knygą p obėgšmais paminėję apž algose, a sisakę Ie os Simonai y ės, mes pa ys į ją
ž elgiame ik „ne iežlybų“ Donelaičio bū ų akimis...). Tiesa, uos, ku iems iš „Me ų“ a min-
yje išlikęs ik a nų algymas, skubu nu amin i: Lie u os ele izijų p og amose aps u gas o-
nominių laidų (p ie jų p iskaičiuoju i as, kai laidų kū ėjai ažia o g ilin i i ilmuo i g ilinimo
p ie piliakalnių)... Taigi a galė ume paneig i, kad didžiausią po eikį da ančios medijos o -
muoja gas onominį požiū į į Lie u os is o iją, kalbą i kul ū ą?
Li uanis ikos laukuose – kaip i isame Lie u os moksle i š ie ime – is da jojame
an a p au iškumo a klio: skaičiuojame a p au inius p ojek us, užsienio kalbomis pa ašy us
s aipsnius i monog a ijas, leidžiamas p es ižinėse užsienio leidyklose. Jų p es ižiškumą kiek-
ienais me ais pa i ina (a ba ne) Lie u os mokslo a ybos (LMT) unkcionie iai. Taigi sa as
lėšas kišame į s e imas kišenes... Tiesa, eikia pasaky i, kad li uanis ika išmoko i ši ą pamo-
ką – ji kasme s ip ina sa o a p au inį mokslinį dėmenį. Be a ik a p au iškume u i slypė i
li uanis ikos Lie u oje esmė?
Ling is iškai pas a s ykime, kas y a as a p au inis dėmuo ( a p au -) be elemen o
( au -)? Lieka ik p ielinksnis ( a p)... O ką jis eiškia? Žiū ėki , kaip no i ... be ai ik uščia
ie a...
Vals ybė u i keis i als ybinės kalbos i požiū io į ją s a egiją. Pe als ybės užsaky-
mus į a ei į u ime dieg i au iškumo elemen us. LMT u i keis i požiū į į Lie u ai i lie u ių
kalbai s a bius, . y. kapi alinius, da bus – didįjį Lie u os kalbos žodyną, Bend inės lie u ių
kalbos žodyną, senųjų aš ų duomenų bazę, Ta myną i k . – i aip kiek ienoje li uanis ikos
s i yje. Tokius są ašus u i ne ik kalbininkai, be i li e a ū ologai, iloso ai, a cheologai, is o-
ikai... Ki aip a ian , be a p au inių p io i e ų, u i eisę egzis uo i i bū i ealizuojami pi -
menybiniai nacionaliniai p ojek ai. Jų ąsa u i bū i ga an uojama als ybės... I iek laiko, kiek
egzis uos als ybė...
Gim osios kalbos pakei imas ku ia no s ki a nė a koks s aigus a epidemiškas eiškinys.
Iš p adžių – ai a si os jun amas šešėlis, ku is gali a si as i ne ik bend aujan , be i ki a kalba
mąs an . Regis, aip neseniai ga siai pik inomės nelie u iškais p ekių ženklais a i mų pa a-
dinimais, o šiandien os ne ylomis nu yjame nenumaldomą no ą kalboje ką no s keis i, lau-
žy i a a mes i kokią p iesagą a galūnę... Ge biamieji, kalba negali bū i pe kons uojama e-
mian is asmeninėmis nuomonėmis, poli iniais i ideologiniais a gumen ais a , nebijokime pa-
saky i, kai ku ių poli ikų (i ne ik jų) in e esais... Taigi NEŽALOKIME jos...
Šiuo me u Lie u oje aki aizdus „žaliosios“ ( . y. ekologinės) kalbo y os po eikis. T a-
dicinė mokyklinė kalbos kul ū a padėjo a silaiky i p ieš usų kalbos į aką, nes isuomenės

6
bu o su ok a kaip am ik a ezis encinė kalbos išlikimo o ma. Daba kalbai eikia s ip aus
palaikomojo gydymo. Ge ą als ybinės kalbos s a uso įgy endinimo da bą a liko senasis Vals-
ybinės kalbos įs a ymas, be e kian eikia naujo. Reikia naujos, šiuolaikinės, s a egiškai
sus yguo os p e encinės kalbo y os... O s a biausia – s ip ios eisinės i ekonominės bazės ją
įgy endinan .
Kalbos me dėjimas nesuda o aki aizdaus pa ojaus als ybei, nep i aukia okio isuo-
menės dėmesio kaip klima o a šilimas a ki os aplinkosaugos p oblemos. Tačiau, kad kalba
neišnyk ų, ją eikia saugo i. Kadangi šis apsisp endimas y a „ilgalaikis (i eikalauja nemažų
ekonominių in es icijų bei socialinių e o mų), – pasak C ys alo, – aldžia mieliau inksis
umpalaikį „ emon ą“, imdamasi p iemonių ik aki aizdžiausioms p oblemoms sp ęs i – iš
esmės ik pa ams ys kalbą en, ku daugiausia pa ojaus. Deja, šių p iemonių e ek y umas a -
i kščiai p opo cingas jas lydinčiam poli iniam iukšmui. Kalbos p iežiū oje niekas negali
pakeis i a idaus olimos p aei ies plana imo, pi menybę eikian kalbos kul ū inės aplinkos
ska inimui, i sk upulingos umpalaikių p iemonių a ankos.“
8
Šiuo me u, isoje Eu opoje aki aizdžiai y an egzis encinio ne imo i g ėsmės nuo-
aikoms, į ai iose ne kasdienio gy enimo s i yse s ip ėja ko os na a y as, dažnai pasakome,
kad nacionalinė kalba i kul ū a y a mūsų ginklas. Taigi žiū ėkime, kas juo naudojasi i kieno
jis ankose.
8
C ys al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 131.