Ac a Linguis ica Li uanica (Li auische Sp ach e zeichnis)
2025, T. 93, S. 1 bis 6
Inhal slink Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek onisch)
U hebe ech 2025 Danguolė Mikulėnienė. Ve ö en lich om Ins i u ü die li auische Sp ache. Dies is ein
Open-Access-A ikel, de un e den Bedingungen de C ea i e Commons A ibu ion-Lizenz e eil wi d, die eine
unbesch änk e Ve wendung, Ve eilung und Rep oduk ion in jedem Medium e laub , so e n de u sp üngliche
Au o und die Quelle gu gesch ieben we den. Ausleido Lie u ių kalbos ins i u as. Diese A ikel is a i os
p ieigos, pla inamas gemäß C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygos, leidžiančias ne ibo ai naudo i,
pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Emp angen: Gau a: 2025-14.10./ Akzep ie : P iim a: 2025-11-14 ode
1
BLUNKANČIOS TAPATYBS PAIEŠKOS, ARBA PALIATYVIOJI Ich bin seh e eu , dass Sie mich so gu kennen.
LITUANISTIKOS-S a egie
(APIE KALB[…], MOKSL[…] IR ŠVIETIM[…]) In de Regel wi d die Zahlung on Beihil en im Rahmen de Beihil en ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e ü die Beihil e.
1
DANGUOL […] MIKUL[…]NIEN […]
Li auische Sp achins i u e
E-Mail: danguole.mikule [E-Mail geschü z ]
ORCID-ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-7781-7236 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų
kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach oninė dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i
kalbo y os is o ija.
h ps: doi.o g/10.35321/all93-11
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vo de d i en Wel k iegszei ha die Wel die Žinia e leb , wenn du ein Jah schim es , und de
le z e de Galapagischen Salen, namens Vienišius Džo džas. Gam ininkai seh susi ūpino, nes os
ūšies ėžliai leben d igubai ilgiau. Neno ėčiau, kad mano p anešimas wä e panašus in nek ologą, mi
ačiauis imme nesmagus žodis. Šių salų simboliu laiky as gy ūnas pasauliui p iminė, kad isi gam os
aikai y a mi ingi. Genau, ne ik jie. Mi š a is Sp ache. I ge okai dažniau nei many ume da p ieš
kelis dešim mečius bu o sakoma, kad kas d i sa ai es pasaulyje ne enkame ben ienos kalbos.
Viena Sp ache, Viena Kul u ampame sku desni. Das is eine Sp ache. Kai mi š a pasku inis ja
kalban is žmogus, neuž ašy a a neį ašy a kalba p a andama neg įž amai. Liūdna, is das ich ig?
Leu e sup an a, kad ih e Sp ache mi š a, be nežino, kaip g ei ai ai a si iks.
A ga us unabhängigkei , kelis zehnmečius augo unse en sa i e ė. Ka u su ja kilo i
li auischen Sp ache e ė. Juk žinome, kad ka u su b oliukais le iais esame ie, ku ie pasauliui
1
S aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o 2025 m. Juni 27 d. Lie u os kul ū os kong ese, ski ame
100-osioms Lie u os kul ū os kong eso i 150-osioms Mikalojaus Kons an ino Čiu lionio gimimo me inėms,
pag indu.
2
die Kalbas on išsaugojo bal . O p isiminę Augus o Schleiche io indoeu opäischen kalbų medį i
bal ų kalbų šaką ma ydami a p gausingai a ojamų ge manų i sla ų kalbų, didžia omės p ae
sa oi imi. Da so ie išmečio bu ome o ien uo i į oman iškąją kalbos PRAEITĮ ( os ne seniausia
kalba; a gi ne ja kalbėjosi Adomas su Ie a ojuje? i pan.). Ne eikē u s ebė is ada sa o kalbai
ne u ėjome ATEITIES.
Alle dings p aei is jaunimui ai gy en ojų ka ai, ku i gali da y i didžiausią po eikį Eu opoje, ji
pap asčiausiai neįdomi, nes jaunosios ka os pasaulis seniai pe augęs nacionalinės als ybės ibas.
Sie sind die Wel menschen. Ki a e us, mes, ku ie gy ename poso ie ischen šalyse, i gi negalime isa
zei sp echen ik apie ai, kaip so ie ų laikais mums en wa en a kokie mes ada bu ome. Tu ime
sp echen apie ai, kokie būsime ne i ada, kai nebebus unse en. A kū ę Lie u ai nep iklausomybę,
pi miausia lie u ių kalbai kū ėme DABARTĮ. A kū ę Lie u ai nep iklausomybę, pi miausia lie u ių kalbai
kū ėme DABARTĮ. Vieni ją sup a ome kaip eisiškai eglamen uo ą apa ybės sa as į, engėme
įs a ymus i als ybinės kalbos ėmimo p og amas, nai iai ikėdami, kad sėkmė, aip aki aizdžiai
iškėlusi li uanis ikos p io i e us a puka iu, neaplenks i ka ą šį. Ki i uo pačiu me u eikala ome
ne ibo os lais ės sau i , žinoma, kalbai be jokių eglamen ų, nes pas a ieji asocija osi su
so ie mečiu, cenzū a i da bala kuo žino. Taip, po 1990-ųjų als ybinė kalba a ojimas bu o
ins i ucionalizuo a: p ie A ku iamojo Seimo di bo Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, i ėjo
als ybinė kalbos inspekcija, ne ik lie u ių kalbos mokymu, be i lie u iakalbėmis Pie yčių Lie u os
mokyklomis ūpinosi Š ie imo i mokslo minis e ija (ge u žodžiu minime minis o Zigmo Zinke ičiaus
laikus)... 1995 m. Pe is dešim mečius mūsų kalba išaugo diesen d abužį. Ge iausias o į odymas e s e
li auische P abilę humanoidai žuolas i Liepa. Jais kaip į odymu no iu pasaky i, kad šiais di b inio
in elek o i šiuolaikinių in o macinių echnologijų laikais kalba ne unkcionuoja aip, kaip ai bu o,
например, XIX a., kai ji bu o nacionalinių als ybių pag indas. Die Lie u os als ybei eikia naujo,
kons i ucinio als ybinės kalbos įs a ymo. Die Lie u os als ybei eikia naujo, kons i ucinio
als ybinės kalbos įs a ymo. Die Lie u os als ybei eikia naujo, kons i ucinio als ybinės kalbos
įs a ymo. Be ai jau esame kons a a ę i p ieš ge ą dešim me į, 2012-aisiais, kai minėjome
als ybinės kalbos de yniasdešim ąsias me ines... A kas pasikei ė? Niekas... Visi būsimojo
kons i ucinio įs a ymo p ojek ai guli Seimo a chy uose i Seimo na ių s alčiuose... Kodėl?
Nesup an ame, kad DABARTIS augina ATEITĮ? Was is das? Kalba mi š a, jei ji nepe duodama aus
ka os in ka ą. Die Zahl de Kalbengänge is nich seh wich ig, abe die Kalbengänge kümme n
sich um die Zahl. Na ü lich, kad, zum Beispiel, o keliolika Jah en akų kalba Indijoje kalbėjo nuo
ūks ančio iki d iejų ūks ančių gy en ojų, o se ių kalba Meksikoje iso labo ik nuo 650 iki
ūks ančio žmonių. Da idas C ys alas sako pap asčiau os Sp ache išmi s maždaug pe zwei Zei en
2
Lebenspe iode.
3
Na, is das Ku lenki? Zu jau pe daug, ‒ pasakysi e. Be ne a gi oks likimas iš iko unse en
b olius p ūsus? Wie weiß, aus allen indoeu opäischen Familien bal ische Kalb heu e is
išlikusios ik d i gy osios kalbos, o la iškai kalba da žmonių mažiau nei lie u iškai... XIX a.
2
Duomenys iš Na ional Geog aphic (Li auen) 7(34), 2012: 54.
3
K is all Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 8. Mä z 2005: Die Geschich e des Kalbos-My hes, Vilnius: Die Geschich e des Kalbos-My hes, Vilnius: Die Geschich e des Kalbos-My hes, Vilnius: Die Geschich e des Kalbos-My hes, Vilnius: Die Geschich e des Kalbos-My hes, Vilnius: Die Geschich e des Kalbos-My hes.
3
F id ichas Ku šai is s ell e den e s en G und iss de li auischen Sp ache und die gemeinsame
li auische Zahl o , wäh end de Zei , in de die Apy ik iai 1,5 bis 2 Millionen be a en. Tiesa,
4
uome da apie 150 ausend li auischen Leben Ry p ūsiuose. Pas ebėjęs, kad mies ų gy en ojai
nieku nė a lie u iai (Ry p ūsiuose okiečiai, Rusijos i Lenkijos Lie u oje lenkai), au o ius
p ipažino, kad i a piečių kaim lie u iai ė a ik žemiausia klasė. Todėl, F. Ku šaičio nuomone,
lie u iškai kalbančių skaičius u ėjo ik mažė i. P ūsische Li auische Kalb-Is ūmė okiečių kalba,
ki u lenkų, o ca inės Rusijos dalyje i usų. Užd audus spaudą lo yniškais ašmenimis, lie u ių
kalbos išlikimas ca inės Rusijos laikais p ilygo s ebuklui, i uo pelny ai didžiuojamės... Be a
wegen kasme mąž ančio Lie u os gy en ojų skaičiaus ne u ime susi ūpin i? A unse S aa
neg įžusi p ie F. Ku šaičio minė ų d iejų milijonų? Heu e haben wi in Li uanien zwei Tendenzen:
sei 1990 m. Li auen e lie meh als 1 Millionen Einwohne , das sind ečdalį isos populiacijos
(pe 20 m. aus Li auen emig a o 774 aus. Einwohne , 321 aus. sug įžo). 2021 m. No s didžioji dalis
Lie u os gy en ojų bu o lie u iakalbiai (85,3 p oc.), pas a aisiais me ais p ocen inė jų dalis
mažėja. Ge ėjan socioekonominiam gy enimui, nep opo cingai auga imig an ų skaičius (2023 m.
5
Lie u ą gy eno daugmaž 222 ūks ančiai užsieniečių). Lie u os populiacija olydžio kin a, kaip
kin a i isos Eu opos kalbinis pa eikslas.
6
Didelis immigan ų s au as mus pasiekė ne ik iš ka iaujančios Uk ainos, be i A ikos bei Azijos
als ybių. Mädchen on S e imšalių S uden en leben in den Uni e si ä s äumen on Labai Vilniuje,
Kaune, Klaipėda. Kai ku iems iš jų, ne i baigusiems aukš uosius mokslus, lie u ių kul ū a išlieka
s e ima. Sup an u höhe en Schulen po eikį nemažin i s uden ų k epšelių skaičiaus, be ada
askime zusä zliche lėšų ealiai užsieniečių in eg acijai... Kad i iš ažia ę iš Lie u os jie bū ų mūsų
kul ū os ambasado iai. Pas ebė ina, kad ne isi a ykėliai skuba moky is als ybinės lie u ių
kalbos. Imig an ai iš bu usių so ie inių espublikų (Uzbekis ano, Kazachs ano, Ki giz ano i k .) in
de Li uanien is da susikalba usiškai. Wie iel is ih p amoko lie u iisch? Tik ojo be echne uns
nich s, be esame in o muo i, kad ih en a es acijai keine geld. Deshalb, gi di, müssen a idė i
k ali ikacinius egzaminus, wegen os pačios p iežas ies i lie u ių kalbos mokymąsi... Palaikau isus,
ku ie a idėjimams nep i a ia, nes... ši is o ija jau ka ojasi: ą pa į gi dėjome 1995-aisiais, be
nea idėjome... I ėme ge ai pada .
Kokia-Eisi is? Was is das? Pap as a: k ieskimės i ežkimės į šalį okį skaičių mig an ų, kad
pajėg ume ihnen suda y i palankesnes Bedingungen ne ik di b i, be i gy en i. Žmogus ne ien da bu
4
G amma ik de li auischen Sp ache on D . F ied ich Ku scha , Halle: Ve lag de Buchhandlung des
Waisenhauses, 1876, 8; lie u iškas e imas: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika 1876, pa . B.
Kabašinskai ė, aus dem Vok. k. e ė A. Teko ius, e imo wissenscha liche Redak eu in R. Vencku ė, Vilnius: Vilniaus uni e si e s leidykla, 2013,
40–41.
5
Tamulionienė Au elija 2022: Mig a ion und sp achliche In eg a ion in Li auen. 19-oji EFNIL Kon e enz Sp ache
und Mig a ion, 2022 m. Ok obe 12 d., Vilnius: Lie u os Respublikos Seimas).
6
Šal inis […] Lie u os s a is ikos depa amen as. (Lie owisches S a is ikminis e ium) P ieiga in e ne e: h ps://123.emn.l // [žiū ė a 2025-09-19].
4
gy as... Vo einem Zei is gi dome In o ma ionen übe nelie u iškų mokyklų abi u ien us,
išlaikiusius als ybinius egzaminus ne als ybine kalba. Ge ich sho , ih os kelios dešim ys...
Minis e ija sako, hie kein P oblem. Be a seh p as a, di ek slenks inė mokymo kokybė
paski ose mokyklose ik ai nė a isos Lie u os PROBLEMA?
Deshalb: die Li uanien haben keine s aa lichen Sp achens a egien. Ki i saky ų […] Poli ik. Be ,
mano sup a imu, STRATEGIJOS NEBUVIMAS TAIP PAT YRA POLITIKA. Ich bin de Meinung, dass es
eine gu e Idee is , diese S a egie zu e olgen. Mokyklinio Jah hunde s uk ainiečių aikų
ski s ymas po usakalbes mokyklas Taip pa Poli ik. Is es wi klich nich möglich, die Sp ache
de Li auischen G uppen zu subu ie en? Kaip i žmonės, kalba gali bū i saugi, nyks an i a ba
mi usi. Nyks ančių kalbų padė į kalbininkai ap a ia nach den meis en K i e ien. Jų nuomone, kalbą
galima da išgelbė i, jeigu bend uomenės na iai susibu ia bend am da bui, o kiek ienas
bend uomenės na ys laiko sa o pa eiga p isidė i p ie bend o ikslo; eine abgeo dne e Sp ache,
die in e schiedenen Lebensbe eichen e wende wi d, analysie ; jei pasi enkama, ką saugo i,
simbolinį kalbos pa eldą a is dėl o kasdien a ojamas ašomosios i šnekamosios kalbos
p iemonės; jei su a iama wegen de Sp ache Da en inkimo i saugojimo a kos; jei yks a
ašomosios i šnekamosios kalbos no minimas, jei mokoma os kalbos mokyklose i siekiama, kad
ja bū ų dės omi isi dalykai; jei a kalba spausdinama mokomoji jagaga Kinde n und
E wachsenen; a Sp ache ku iama Li e a u ; wenn die Sp ache ane kin a s aa ine is .
7
Aki aizdu: als ybinės kalbos s a usas ku ia eisines p ielaidas kalbai egzis uo i, ačiau negali
a s o i mūsų no o i pasi yžimo gim ąją kalbą išlaiky i gy ybingą. Rašomosios i šnekamosios
kalbos a ojimas als ybiniame sek o iuje, mokykloje i žiniasklaidoje da ne iskas. Es gib keine
speziellen No men ü die Au sich übe die Behö den, wenn ih e Tä igkei unzulänglich is , wenn es
keine daue ha en Ak i i ä spe spek i en gib . Die e s e Lis e de li auischen Sp achen wu de
e ö en lich in de s aa lichen Zei 1922 m. Ta puka iu laiky asi labai pa eikios kalbos plana imo
s a egijos: planuo as s a usas, ykdy a no minamoji eikla, apiman i ne ik no minimą, be i
kalbos eikalus, o isuomenė pa i ūpinosi kalbos p es ižu... Je z dieses S aa ssp achensys em
unk ionie a si panašiai, be ji klimps a, ka ais jau nepa eža, ku iai emig acija, imig acija,
globalizacija i mūsų pačių nesi a kų... Šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, įsi y a us didžiosioms
kalboms (angl. kinų, ispanų...), mažosios kalbinės bend uomenės u i bū i eiklesnės. P ašom sup as i
eisingai: nesu ki ų kalbų p iešininkė, ačiau pasaulyje y aujan i iena a kelios kalbos ne u i
užim i ki ų kalbų ie os. Deshalb nea si ik inai pas a aisiais me ais isoje Eu opoje susi ūpin a
ie inių kalbos a mainų išsaugojimu. Taigi šiuolaikiniuose dialek ologų (i , apsk i ai, kalbininkų), kaip
šiuolaikinės isuomenės a s o ų, da buose pasigendu mūsų nacionalinių kalbų (i a mių) a ei ies
s a egijos, ku i bū ų nuk eip a į ų kalbų i dialek ų išsaugojimą. Tai ne eiškia, kad sus abdysime
ih en na ü alią aidą, be ai eiškia, kad pasi ūpinsime palankesnėmis jų gy a imo
7
Plä ze, wo wi leben. K is all Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 159[…]160.
5
Bedingungen. Eu opa u i įsi y au i ekologiškas požiū is ne ik in gam ą, be i in kalbą. I isai
nes a bu, a ai bū ų als ybinė, a au inės mažumos kalba, a ik kokia ie inė kalba
a maina.
Also heu e kalbame apie naujus užda inius, iškylančius i Lie u ai, i Eu opai. Eine on ihnen hal en
sa o kalbinę ( aigi i a minę) į ai o ę. To negalime pada y i įsikibę ik į sa o p aei į, be ją u ime
ge b i. Šiuolaikinių mokyklinių p og amų kū ėjai da u i ieško i (i as i) inkamą ak ą Mažosios
Lie u os is o iniam i kul ū iniam palikimui a akin i (pi mąją lie u išką knygą p obėgšmais
paminėję apž algose, a sisakę Ie os Simonai y ės, mes pa ys bū į ją ž elgiame ik nežlybų
Donelaičio ak ų akimis...). Tiesa, uos, ku iems iš Me ų a min yje išlikęs ik a nų algymas, skubu
nu amin i: Lie u os ele izijos p og amose aps u gas onominių laidų (p ie jų p iskaičiuoju i as,
kai la gas onomijos kū ėjai ažia o g ilin i i ilmuo i g ilinimo p ie piliakalnių)... Taigi a galė ume
paneig i, kadusią didžia po eikį da an, dass die medijosoja o muū į į Lie u os kalbiją, kul ą i ?
Li uanis ikos laukuose wie i isame Lie u os moksle i š ie ime is da jojame an
a p au iškumo a klio: skaičiuojame a p au inius p ojek us, leidžian ys užsienio kalbomis
pa ašy us s aipsnius i monog a ijas, leidžiamas p es ižinėse užsienio leidyklose. Jų
p es ižiškumą kiek ienais me ais pa i ina (a ba ne) Lie u os mokslo a ybos (LMT)
unk ionie e iai. So sa as lėšas kišame į s e imas kišenes... Tiesa, eikia pasaky i, kad
li uanis ika išmoko i ši ą pamoką ji kasme s ip ina sa o a p au inį mokslinį dėmenį. Be a ik
a p au iškume u i slypė i li uanis ikos Lie u oje esmė?
Ling is iškai pas a s ykime, kas is as a p au inis dėmuo ( a p au -) be elemen o ( au -)?
Lieka ik p ielinksnis ( a p)... O was is das? Žiū ėki , kaip no i ... be ai ik uščia ie a...
Vals ybė u i keis i als ybinės kalbos i požiū io į ją s a egiją. Pe s a en užsakymus in a ei į
haben wi dieg i au iškumo elemen us. LMT u i keis i požiū į į Lie u ai i lie u ių kalbai s a bius,
. y. kapi alinius, da bus didįjį Lie u os kalbos žodyną, Bend inės lie u ių kalbos žodyną, senųjų
aš ų duomenų bazę, Ta myną i k . i aipis ikje li uanische kiek ienoos s i yje. Tokius
są ašus u i ne ik kalbininkai, be i li e a u ologai, iloso ai, a cheologai, is o ikai... Ki aip
a ian , be a p au inių p io i e ų, u i eisę egzis uo i i bū i ealizuojami pi menybiniai
nacionaliniai p ojek ai. Jų ąsa u i bū i ga an uojama als ybės... I iek laiko, kiek egzis uos
als ybė...
Gosios Sp ache Ände imas ku ia no s ki a keine koks s aigus a epidemiškas eiškinys. Ich begann ai
a si os jun amas šešėlis, ku is gali a si as i ne ik bend aujan , be i ki a kalba mąs an .
Ge biam, die Sp ache kann nich pe Kons uk ion au g und de pe sönlichen Meinung, de
poli ischen A gumen e des Kalbis, nebijokime, de A gumen e de Ideologie des Kalbis (und nich
wegen ih e ) gesag we den... T adicinė mokyklinė kalbos kul ū a padėjo a silaiky i p ieš usų
kalbos į aką, nes isuomenės

6
Was wa die Wah nehmung wie am ik a ezis encinė Sp ache išlikimo o ma. Daba kalbai
b auch s ip aus palaikomojo Behandlung. Ge ą als ybinės kalbos s a uso įgy endinimo da bą
a liko senasis Vals ybinės kalbos įs a ymas, be e kian eikia naujo. Reikia, neuen, mode nen,
s a egisch sus yguo os p e encinės kalbo y os... O wich igiausia s a ke Rech ssys eme und
wi scha liche Basen, die sie e üllen.
Kalbos me dėjimas nesuda o aki aizdaus pa ojaus als ybei, nep i aukia okio isuomenės
dėmesio kaip klima o a šilimas a ki os aplinkosaugos p oblemos. Doch, wenn die Sp ache nich
läu , muss sie geschü z we den. Da dieses Apsisp endimas ilgalaikis (i e langen nemažų
ekonominių in es icijų bei socialinių e o mų), pasak C ys alo, aldžia mieliau inksis umpalaikį
emon ą, imdamasi p iemonių ik aki aizdžiausioms p oblemoms sp ęs i iš esmės ik pa ams ys
kalbą en, ku daugiausia pa ojaus. Deja, diese Maßnahmen e ek i umas a i kščiai
p opo cingas jas lydinčiam poli iniam iukšmui. Kalbos p iežiū oje niekas negali pakeis i a idaus
olimos p aei ies plana imo, pi menybę eikian kalbos kul ū inės aplinkos ska inimui, i
sk upulingos umpalaikių p iemonių a ankos. Šiuo me u, isoje Eu opoje aki aizdžiai y an
8
egzis encinio ne imo i g ėsmės nuo aikoms, į ai iose ne kasdienio gy enimo s i yse s ip ėja
ko os na a y as, dažnai pasakome, kad nacionalinė kalba i kul ū a y a mūsų ginklas. Also schau
mi , kas juo naudojasi i kieno jis ankose.
8
K is all Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 131. E is de e s e K is all Da id, de in Vilnius e ö en lich wu de.