Mintys apie pedagogikos terminų žodyną

pyz.: ek on dminé (=ekonomikos) reforma, valstybines (=valstybés) pdjamos, valstybinés (=valstybés) paskolos, va Isty binis (=valstybés) bankas, valstybinis (=valstybés) biudéétas ir t.t. 224 p. pateiktas terminas vieningoji energétiné sistema (pagal rusy k. edunaa snepeemuyeckaa cucmena). alia bandyta taisylis — bendroji energetiné sistema, bet abu Sie terminai prasti. Vietoj jy tikty bendroji energetikos sistema. _. ‘Terminy aiskinimuose pasitaiko netaisyklingy terminy, pavyzdziui, echolotas “ele ktronavigacinis (=elektroninis navigacijos) prictaisas juiros gyliui matuoti ultragarso bangomis <...>”. Gal vicloj geografijos Zodyne jra’yto ckonomikos termino kapitaliniai jdéjimai (p. 89) geriau tikty kapitaliniai jdéjiniai? . Zodyne yra labai kategori8ky, bet netiksliy teiginiy, pavyzdziui, “Tarptautines kalbos — angly ir pranciizy” (str. “Kalba”, p. 87); “Tarptautinés kalbos yra angly ir pranciizy” (str. “Pasaulio kalbos”, p 145). Bet ar tik Sios dvi kalbos laikomos tarptautinémis? ia nesiimta pladiau vertinti Sio Zodyno. Sj kart raipéjo tik parodyti pluoStelj akivaizdziy jo netikslumy ir klaidy. Gailutis LAUKAGALIS MINTYS APIE PEDAGOGIKOS TERMINY ZODYNA, 1993 metais iSéjo labai reikalingas prof. L. Jovai’os parengtas ai8kinamasis verciamasis Zodynas “Pedagogikos terminai”, kurj 3000 egzemplioriy tirazu iSleido “Sviesos” leidykla!. Tai pirmasis Lietuvoje iSleistas aiSkinamasis pedagogikos terminy Zodynas, apimantis apie 1000 daznesniy teorinés ir taikomosios pedagogikos, jos istorijos ir metodologijos terminy. Jj perZitiréjo, kir¢iavo bei kartu su kitais mokslininkais recenzavo ir kalbininkai. Leidinys naudingas tick mokslininkams, tiek déstytojams, mokytojams bei mokytojo darbui besirengiantiems studentams. Zodyno pratarméje raSoma, kad tai “pirmasis bandymas apibidinti ir susisteminti Zmogaus ugdymo mokslo sqavokas lietuviy kalba” (p. 3). Taciau juk seniai turéjome, tiesa, tik pora mety anks¢iau pirma karta iS rankra&¢io isspausdinta, nebaigta prof. St. Salkauskio ‘ Jovaisa L. Pedagogikos terminai. K.: Sviesa, 1993. 264 p. 98 pedagogikos terminy Zodynq’, apimantj 1600 terminy su pranci vokieciy ir rusy kalby atitikmenimis. Sio ir aptariamojo Zodyno | miny nemaZa dalis sutampa, tik neaisku, ar L. Jovaisa naudojosi St. Salkauskio Zodynu ir ar i§ jo émé pedagogikos terminy. Pavyzdfiui, L. JovaiSos pateikty terminy atkakla, jsitikrinimas “Lictuviy kalbos Zodyne” néra, bet jy negalime laikyti dabartiniais naujadarais, nes juos jau vartojo St. Salkauskis. Naujadarai gali buti aptariamajame Zodyne pateikti terminai savivaizdis, saviveiklimas, veiktis, nes jy néra nei “Lietuviy kalbos Zodyne” (Zodzio veiktis ieSkota Sio Zodyno kartotekoje), nei minétame St. Salkauskio pedagogikos terminy Zodyne. I8 pradziy norétysi aptarti Zodyno sandaros dalykus. Pratarméje pasakyta, kad “apibidinant termina, pirmiausia pateikiamas loginis apibréZimas, o paskui issamus aiSkinimas” (p. 3). Jei terminas daugiareik’mis, pateikiamos visos jo reik’més. Nors pratarméje rasoma, kad daugiarcikSmiy terminy “reiksmés paprastai nurodomos viename lizde” (p. 3; cia reikéty patikslinti — viename straipsnyje), Zodynas yra nelizdinis —sudétiniai terminai, kaip ir vienaZodZiai, pateikiami pirmojo Zodzio raidziy abécélés tvarka. Pavyzdyiui, terminai agresyvuts elgesys ir elgesys; aiskinamasis skaitymas ir skaitymas pateikiami atskirai, nors kaZkodél Sio principo ne visada laikomasi. Pavyzdziui, terminai neuropsichiniai sindrémai, psichopatologiniai sindromai pateikti ne abécélés tvarka, 0 po termino sindrémas. Be to, kalbant apie terminy iSdéstyma, reikéty pridurti, kad Gia nesilaikoma lietuviy leksikografijoje nusitovéjusio Zodyny sudarymo reikalavimo, kuris “Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne” yra nusakytas taip: “Idéstant Zodzius abécélés tvarka, nedaroma skirtumo tarp ilgujy ir trumpyjy oalsiy (a, g; i, i, ys u, UY, i), tarp placiyjy ir siauryjy balsiy e, ¢ é, pavyzdziui, pirma dedamas Zodis aipas, paskui upé, pirma tréksSti, paskui trempti, tresti”*. Leidinyje pirmiausia déti pedagogikos terminai, turintys raidg i, paskui — j, galiausiai — y, tas pats ir kitais atve- *Salkauskis St. Rasta. Vz Mintis, 1991. T. 2. P. 227-345. * Dabartinés lictuviy kalbos Zodynas. V.: Moklo ir enciklopedijy -kla, 1993. P. VIII. 99 jais, dél to, pavyzdziui, {geidis atsidiré po izoliavimo, ypatingumas po izvalgos, sqmoné po savybés, léliij tedtras po lenktynidvimo ir t.t. Siame Zodyne esantys lietuviski terminai iSversti j angly, vokieciy ir rusy kalbas, o tarptautiniy terminy tik nurodyta kilmé. Tadiau reikia pasakyti, kad Sio sandaros dalyko taip pat ne visada laikomasi. Pavyzdziui, alia termino euristinis mékymas pateikiami kity kalby alitikmenys (taip ir turéty biti), o Salia fakultatjvinis mékymas jau aiskinama kilmé (atitikmeny néra); laikantis minéto principo, Salia larptautinio dvizodzio termino griipiy homogeniskimas yra nurodoma kilmé, o tarptautiniai terminai griipés atmosferd ir ertipés diagn ostika verciami j kitas kalbas. Prie kai kuriy terminy, pavyzdiiui, oligofrenopedag ogika, néra nurodoma nei kilmé, nei atitikmenys. Kalbant apie terminy kilmés ir atitikmeny santykj, reikéty pridurti, kad kilmés pasakymas negali atstoti atitikmeny, todél j Zodyng reikéty deti ir tarptautiniy terminy atitikmenis, nes skirtingose kalbose jie gali turéti kita reik8mg, bent kiek skiriasi ir iSraiska. Zodyne pasitaiko pralcisty nurodytyjy terminy, pavyzdziui, formalizacijos straipsnyje patcikta nuoroda 2r. statistika 58, veiklds straipnio gale Zr. pedagoginé veikla 254, 0 mékytojy semindarija net neaiskinta, vien Zr. pedagoginé mokykla 133, bet terminy statistika, pedagoginé mokykla, pedagoginé veikla Zodyne néra. Labai daZnai nuorodiniai terminai nesutampa — nuorodose esantys skiriasi nuo Zodyne pateikty, pvz.: klasifikdcija, Zr. pedagogikos moksly klasifikdcija 95, 0 Zodyne — pedagogikos discipliny klasifikacija; masturbdacija, Zr. seksualinis aukléjimas 113, Zodyne — seksualiné pedagogika; nami darbai, tr. visos dienos grupé 136, Zodyne — visos dienos mokykla; veiksnys, Zr. statistinis tyrimas 255, Zodyne — statistiné analizé. Galbit reikSmés atavilgiu Sie terminai ir lygiaverdiai ar artimi, bet Zodyne tokiy nesutapimy neturéty biti. Antrastiniai straipsniy terminai Zodyne yra kirGiuoti. Sukirciuota gerai, tik dél prastos poligrafinés kokybés daug kur labai nerySkiis, vietomis neaiskis kir¢io Zenklai. Taciau kai kurie terminai kaZin kodél palikti i8 viso nesukirciuoti, pavyzdziui, neprieziiira, nuotaika, psichopatologiniai sindromai, tikslingumas, ugdymo dalyviai ir kt. Pereinant prie Zodyno turinio, reikia akcentuoti, kad terminy api100 brézimai ir aiSkinimai platiis, i8samis, atitinka terminologijos standarta, bet juose gausu sudétingo mokslinio stiliaus Stampy, rety aiskinimo reikalingy Zodziy. Tai galbat lémé leidinio pskirtis? Vis délto kai ka norétysi pataisyti, kad baty paprasdiau ir suprantamiau, pavyzdziui, Normos interiorizuojamos, inkorporu oj amos (=formuojamos, diegiamos) asmenybés gyvenime, ir jos tampa elges} reguliuojanciu veiksniu (str. doréviné norma, p. 45). Terminy apibrézimuose ir aiSkinimuose pasitaiko netikslumy. DZ3 Zodzio negalia reikSmé aiSkinama kaip “negalavimas, nesveikata”, todel reikéty taiyti: tévy ir visuomenés ne galia (=negaléjimas) ripintis vaiky, paaugliy aukléjimu dél Seimos suirimo, pabé gus vaikams ix namy, (=vaiky pabégimo is namy) ir kt. priezasciy (str. neprieziiira, p. 139). Nors dabar terminai aspirdntas, aspirantira Lietuvoje yra virte istorizmais, j Zodyng jie abu jdeéti ir paaiSkinti, o aktualus terminas doktorantas nepateiktas, nors daktarantiira (=doktorantird) yra. Beje, terminy aspirantira ir doktorantira reik’més nesenoje praeityje buvo skirtingos, nors Zodyne jos suplaktos, rasoma, kad aspirantira “dar vadinama doktorantira” (p. 17, dr plg. ir str. daktarantira, p. 35). Terminy apibrézimuose ir aiSkinimuose pasitaiko kalbos ir stiliaus klaideliy, pvz.: Hipotezés kiirimg sqlygoja (=lemia) taip pat objektyvios sqlygo-s jai realizuoti (str. hipotézés kirimas, p. 68); Gamybiniame darbe, tempas sqlygoja (=lemia) veiklos produktyvumg (str. dérbo tempas, p. 38); Ji jgalina (=leidzia, padeda, sudaro sqlygas) ne tik save paiinti, bet ir tobulinti savo veiklg ir santykius su aplinka (str. refléksija, p. 197). Dél paciy Zodyne pateikty terminy reikéty dar pasakyti, kad, kaip raSoma pratarméje, daug “démesio skiriama panasiems ir gin¢ijamiems terminams, kuriuos stengiamasi diferencijuoti, apibadinti kick galima tiksliau” (p. 3). Ta¢iau negerai, kad bediferencijuojant imtasi jteisinti ir kalbos klaidomis laikomus ZodZius. Pavyzdziui, termino uzsiémimas tikrai nederéty vartoti reikS’me “pamoka, pamoky mokymasis namie ir pan. <...>.” Aiskindamas termina atlikimas, leidinio autorius teikia pasaky101 mus atliekama pamoka, atliko pamokg tokia reiksme: “Kai sakome “mokytojas veda pamokq”, turime galvoje procesa, “vedé pamokq” - vadinasi jos nebaigé, o “atliko pamoka” — ja vedé ir baige” (p. 18). Tadiau veiksmazodis arlikti nebitinai sietinas su pamokos vedimu it baigimu — jis gali reik8ti ir iSmokima, pvz.: atlikti namy darbus, uzduotis. Tad gal “atliko pamoka” galéty biti suprastas dar ir kaip “buvo pamokose”, “i8moko pamokas”. Baigiant reikéty pasakyti, kad Sios pastabos jokiu bidu nemenkina Zodyno mokslinés ir ndrminamosios vertés. Sis leidinys skatina dométis ir toliau plétoti pedagogikos moksla ir jo lictuviSkajq terminija. Nijolé Baneviciené PSICHOLOGIJOS ZODYNAS Kiekvieno naujo terminy Zodyno pasirodymas yra reikSmingas jvykis tick tai mokslo srigiai, tiek ir terminologijai apskritai. Juo labiau, jei tas Zodynas pirmasis, nes jis gali lemti, kokia bus tos srities terminija, 0 kartu parodo ir paties mokslo orientacijas bei bent kiek jo tolesng raida. Psichologija imta dométis ir jos terminai kurti dar prieSkarinéje Lietuvoje. St. Salkauskio sudarytuose filosofijos bei pedagogikos zodynéliuose (pastarasis, tiesa, tada taip ir nebuvo iSleistas) galime rasti ir pakankamai daug psichologijos terminy (pojittis, sqmoné ir kt.). Veliau psichologija taip pat nebuvo uZmirSta: spausdinti straipsniai, knygos (nors jy gal ir nebuvo pakankamai), kuriose, suprantama, nebuvo galima iSsiversti be tos srities terminy. Taciau pirmasis Zodynas pasirode tik 1993 metais. Tai Mokslo ir enciklopedijy leidyklos iSleistas “Psichologijos Zodynas”'. Jis, anot paciy Zodyno rengéjy, skiriamas tiek psichologams, tiek ir kity sri¢iy specialistams ar Siaip savisvietos tikslais psichologija besidomintiems Zmonéms. Dél gios priezasties Zodynas turéty biti parengtas itin ripestingai. Nedaug ' Psichologijos Zodynas. V.: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. 368 p. 102