scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mintys apie pedagogikos terminų žodyną

Author: Nijolė Banevičienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/801/892
pyz. : ek on
dminé
(=economik-
os)
e o ma,
es a ales
(=es a ybé-
s) pdjamos,
als ybinés
(=es a ybé-
s)
p és amos,
a Is y binis
(=es a ybé-
s) banco,
es a al
(=es a ybé-
s) biudéé as
y . . 224 p.
dado el
é mino
uni icigoji
ene gé iné
sis ema
(pagal usy
k. edunaa
snepeemuy-
eckaa
cucmena).
alia p obi a
aisylis
gene oji
ene giné
sis ema,
pe o ambos
Sie
e mininai
p as i.
Vie oj jy
ik y común
sis ema
ene gis.
_.
‘Te miny
aiskinimuo-
se
apa en ai-
ko
ne aisykli-
ngy e my, pa yzdziui, echolo as
ele
k ona igacinis
(=elec oninis
na igaciones)
p ic ais jui os
guliui medi con
ondas
ul ason oso
<...>. Gal icloj
geog a ías
Zodyne j ay o
ckonomikos
é mino
kapi aliniai
jdéjimai (p. 89)
mejo ik y
kapi aliniai
jdéjiniai?.
Zodyne es muy
ka ego i8ky,
pe o no iksliy
eiginiy,
ejemziui,
Ta p au ines
palab as angly
i p anciizy
(s . Kalba, p.
87);
Ta p au inés
de idiomas es
angly i
p anciizy (s .
Pasaulio de
idiomas, p 145).
Pe o ¿Sólo Sios
dos idiomas se
conside an
in e nau inémi-
s? ia nesiem a
pladiau alo a
Sio Zodyno. Sj
ka aipéjo
sólo mos a la
pluoS elj
aki aizdziy su
ne ikslumy i
klaidy. Gailu is
LAUKAGALIS
MINTYS APIE
PEDAGOGIKOS
TERMINY
ZODYNA, 1993
años iSéjo muy
eque ido p o .
L. Jo aios
p epa ado
ai8kinamasis
e ciamasis
Zodynas
Pedagogikos
e minai, ku j
3000 exemplio
egziyazu i
iSleido S iesos
edi ! Es e es el
p ime Li uania
iSleis as
aiSkinamasis
pedagogikos
e miny
Zodynas,
aba cando
sob e 1000
daznesniy
eo inés y
aikomosios
pedagogikos, su
his o ia y
me odología
e miny. Jj
pe Zi i éjo,
ki ¢ia o y jun o
con o os
cien í icosco
ecenza o y
kalbininkai.
Leidinys ú il
ick
cien í icos,
an o
dés y ojs,
maes os y
es udian es al
abajo del
maes o
beseleñan es.
Zodyno
p a a méje
aSoma que
es o es p ime
in en o de
abibidi i y
susis emi i
Zmogaus
ugdymo mokslo
sqa okas
lie u iy kalba
(p.
3).
Taciau pues
hace mucho
u éjome,
e dad, solo
pa me y
an esiau
p ime a ez
hand a&io
isspausdin a,
inacab a
p o .
iS
S .
Salkauskio
‘ Jo aisa
L.
Pedagogik-
os
e minai.
K.: S iesa,
1993. p. 264
98
pedagogi-
cos
e miny
Zodynq,
ab anga-
n j 1600
e miny
con
anci
okieciy y
usy
kalby
a i ikme-
nimis. Sio
y
disco da-
n e
Zodyno |
miny
nemaZa
pa e
coincide,
solo
neaisku,
si L.
Jo aisa
u ilizaba
S .
Salkausk-
io Zodynu
y si i§ su
émé
pedagogi-
kos
e miny.
Pa y izd-
ui, L.
Jo aiSos
pa eik y
e miny
a kakla,
jsi ik ini-
mas
Lic u iy
kalbos
Zodyne
né a,
pe o jy
no
podemos
conside -
a
ac uales
nue osa-
da ais,
po que
los ya
us aba
S .
Salkausk-
is.
Naujada-
ai puede
bu i de
discu id-
aje
Zodyne
inclui
e minin-
ai
sa i aiz-
dis,
sa i eikli-
mas,
eik is,
nes jy
né a ni
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(Zodzio
eik is
ieSko a
Sio
Zodyno
ka o e-
koje), ni
miné a-
me S .
Salkausk-
io
pedagogi-
kos e miny Zodyne.
I8 p adziy
no é ysi discu i
Zodyno sanda os
emas.
P a a méje
dicho que
apibidinan
e mina, p ime o
se p esen a
loginis
desc ip éZimas,
y despues
issamus
aiSkinimas (p. 3).
Si é mino un
plu ala eicmis,
se p esen an
odas su
necesmés.
Aunque en
p a a mé se
asuma que
muchosia cikSm-
iy e miny
eiksmés suelen
indica se en una
lizde (p. 3; cia
eiké y pa iksli i
iename
a ículo),
Zodynas es
nelizdinis
sudé iniai
e miniai, como y
unaZodZiai,
p esen ados
p ime ozo
Zodzio aidziy
abécélés o den.
Pa yzdyiui,
e mininai
ag esy u s
compo amien o
y
compo amien -
o; aiskizado el
con eo y el
con eo se
p esen an po
sepa ado,
aunque kaZkodél
Sio p incipio no
siemp e se
espe a.
Pa yzdziui,
e mininai
neu opsichiniai
sind émai,
psichopa ologini-
ai sind omai
p esen a no
abécélés o den, 0
po é mino
sind émas.
Además, en
cuan o a e miny
iSdés yma,
necesé y añadi
que Gia
nesilaikolie u iy
leksikog a ijoje
nusi o éjusio
Zodyny de la
exigencia de
composición, que
ma
Daba inés
lie u iy de
idiomas
Zodyne es
unsayado
así:
Idés an
Zodzius
abécélés
o den, no
se hace
di e enci-
ación
en e
i
ilgujy
umpyjy oalsiy
(a, i, i,
g;
ys
u,
UY, i),
en e
placiyjy
siau yjy
i
balsiy
e,
¢
é,
ejemplozi-
ui, p ime o
dedamas
Zodis aipas,
despues
upé, p ime o
éksS i,
despues
emp i,
es i*.
Leidinyje
p incipalme-
n e dé i
pedagogikos
e mininai,
u in ys
aidg
despues
i,
—
j,
inalmen-
—
y,
e lo
mismo
i
o os
casos-
*Salkaus-
kis S .
Ras a. Vz
Min is,
1991. T 2.
P. 227-345.
*
Daba inés
lic u iy
idiomas
Zodynas.
V.:
Moklo
i
encyclopedijy
-kla,
1993.
P.
VIII.
99
jais, dél o,
ejemziui,
{geidis
a sidi é po
izoliación,
pa icula id-
ad po iz algos,
sqmoné
sa ybés, léliij
ed as
lenk ynid imo
. .
po
po
i
Siame
Zodyne
esan ys
lie u iski
e mininai
iS e s i
j
angly,
okieciy y
usy
kalbas, y
in e p au-
iniy
e miny
sólo
indicada
kilmé.
Tadiau hay
que deci ,
que Sio
sanda os
obje oco
ambién no
siemp e
obse anc-
i.
Pa yzdziui,
alia
é mino
eu is inis
mékymas
p esen an
ki y kalby
ali ikmen-
ys ( aip i
u é y
bi i), y Salia
akul a j-
inis
mékymas
ya
aiskinama
kilmé
(a i ikme-
ny né a);
man enien-
do miné o
p incipio,
Salia la
in e nacio-
nal del
é mino
g iipiy
homogeno-
dzio es
indicoma
kilmé, y
in e nau i-
niai
e miniai
g iipés
a mos e d
e e ipés
diagn
os ika
e ciami j
o os
idiomas.
P ie kai
ku iy
e miny,
ejemplozd-
iiui,
oligo eno-
pedag
ogika, né a
indicoma ni
kilmé, ni
co espon-
dimenys.
Hablando
sob e
e miny
kilmés y
a i ikmeny
elaciónj,
eiké y
añu i, que
kilmés
pasakymas
no puede
a s o i
a i ikmen-
y, odél j
Zodyng
eiké y
de i y
in e p au-
iniy
e miny
a i ikmeni-
s, po que
en
di e en es
idiomas
ellos
pueden
u é i
o a
eik8mg, al
menos
cuán
di e encia
y iS aiska.
Zodyne
pasi aiko
p alcis y
nu ody y-
jy
e miny,
pa yzdziui,
o maliza-
cijos
s aipsny-
je
pa cik a
nuo oda 2 .
es adís i-
ca 58,
eiklds
s aipnio
gale Z .
pedagoginé
ac i idad
254, 0
méky ojy
seminda i-
ja incluso
neaiskin a,
ien Z .
pedagoginé
mokykla
133, bu
e miny
s a is ika,
pedagoginé
mokkola,
pedagoginé
činnos i
Zodyne
né a.
daZnai
e e odini-
ai
e mininai
nesu ampa
nuo odose
esan ys
di e encia
del Zodyne
dichoy, ej.:
klasi ikdci-
ja, Z .
pedagikos
moksly
klasi ikdci-
ja 95, 0
Zodyne
pedagogik-
os
discipliny
klasi ikaci-
ja;
mas u bd-
acia, Z .
sexualis
educléjim
113, Zodyne
seksualiné
pedagogik-
a; nami
abajosi,
. odos
los días
g upé 136,
Zodyne
isos días
escuela;
eiksnys,
Z . es udio
es adís i-
co 255,
Zodyne
s a is iné
analizé.
Galbi
eikSmés
a a ilgiu
Sie
e mininai
y
iguala e d-
iai o a imi,
pe o
Zodyne
okiy
nesu api-
my
ne u é y
bi i.
An as ini-
ai
s aipsniy
e minai
Zodyne es
ki Giuo i.
Suki ciuo-
a bien,
sólo dél
p as os
polig a in-
és kokybés
mucho
donde muy
ne ySkiis,
luga esos
neaiskis
ki ¢io
Zenklai.
Taciau
algunos
é minos
kaZin kodél
dejik i i8
odo
nesuki ciu-
o i,
ejemziui,
nep ieziii -
a,
moo aika,
psichopa -
ologiniai
sind omai,
ikslingum-
as, ugdymo
pa icipan-
es y k .
Pasando al
con enido
de Zodyno,
hay que
acen ua
que
e miny
apib ézim-
ai y
aiSkinimai
pla iis,
i8samis,
co espon-
de
e minolo-
gías
es ánda -
a, pe o en
ellas gausu
sudé ingo
cien í ico
es ilaus
S ampy,
e y
aiskinimo
eque ingy
Zodziy. Eso
alba
lémé
pski is de
publicació-
n? dél o kai
ka qué isii
pa i , que
ba y
pap asdiau
y
en endami-
au,
ejemplozi-
ui, No mos
in e io iz-
uojamas,
inko po u
oj
amos o m-
uojamas
(=,
diegiamas)
pe sonayb-
100
és ida, y
ellas
uel en
egula}niu-
anciu
acciones
(s .
do é iné
no ma, p.
45).
Te miny
desc i zi-
mien os y
aiSkinimie-
n os
pasabaiko
no ikslum-
y. DZ3
Zodzio
negalia
eikSmé
aiSkinama
como
negalación,
nes eika -
a, odel
eiké y
aiy i: é y
i
isuomen-
és ne galia
(=negaléji-
mas)
ipin is
aiky,
paaugliy
aukjimu
dél Seimos
sui imo,
pabé gus ix
namy,
child en
pabiky a
pabégimo
is namy) y
k .
p iezasciy
(s .
nep ieziii -
a, p.
139).
Aunque
aho a
e mininai
aspi dn -
as,
aspi an i-
a
Li uania
es i e
his o iz-
mais, j
Zodyng
ellos
ambos
jdeé i y
paaiSkin -
i, y
ak ualus
e minas
dok o a-
n
nepa eik-
as,
aunque
dak a an-
ii a
(=dok o -
an i d)
es. Po
beje,
e miny
aspi an i-
a y
doc o an-
i a
necesi m-
és neña
pasada ha
habido
di e en -
es,
aunque
Zodyne
sus
suplac a-
s, asum
que
aspi an i-
a
ambién
se llama
dok o an-
i a (p. 17,
d plg. y s . dak a an i a, p.
35).
Te miny
desc ip -
ézimes y
aiSkinism-
es
pasa iko
del
lenguaje
y s iliaus
klaideliy,
p z. :
Hipo ezés
kii img
sqlygoja
(=lemia)
ambién
obje y i-
os
sqlygo-s
jai
ealiza -
se (s .
hipo ézés
ki imas, p.
68);
Gamybini-
ame
da be,
empas
sqlygoja
(=lemia)
ac i idad-
es
p oduk i-
umg
(s .
dé bo
empas,
p. 38); Ji
jgalina
(=leidzia,
ayuda,
cons i u-
ye
sqlygas)
no sólo se
paiin i,
sino y
pe ecci-
ona sus
ac i idad-
eslg y
elacion-
es con
en o no
(s .
e léksij-
a, p. 197).
Dél paciy
Zodyne
pa eik y
e miny
eiké y
aún deci
que, como
aSoma
p a a m-
éie,
mucho
démesio
se asigna
a panasi y
ginijados
é minos,
que se
a a de
di e enci-
a ,
desc ibi
kick
puede
más
p ecisam-
en e (p. 3).
Tiau¢
malo, que
bedi e e-
nciuéndo-
se
omase
jus ezin-
si y de
lenguaje
e óneos
conside -
ados
ZodZius.
Pa yzdzi-
ui,
é mino
uzsiémim-
as
ealmen-
e
nede é y
consumi
eikSme
pamoka,
pamoky
ap ymas-
is namie y
e c. <...>.
Aiskindan-
do
e mina
ejecució-
n, el
au o de
la
publicaci-
ón
p opo ci-
ona
pasakym-
us
101
ealizada
la lección,
ealizad-
ao leokg
al
eiksme:
Kai
sakome
maes o
lle a
pamokq,
enemos en
men e
p oceso,
edé
pamokq
-
suposasi su
nebaigé,
a liko
o
pamoka
edé baige
—
ja
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nobi inai
sie inas
su
lecciones
edimu
i
baigimu él
—
puede eik8 i
iSmokima, ej.:
ealiza
i
namy
abajos,
uzduo is.
En onces
al
a liko
lecoka
galé y bi i
en endido
mas como
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lecciones.
Bajian
eiké y
deci que
Esos
comen a-
ios
ninguna
bidu nemenki-
na
Zodyno
cien í icinés
i
nd minamosios
e és.
Sis
publicación
p ome e
domé is
i
segui
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSICOLOGIJ-
OS ZODYNAS
Cada nue o
e miny
Zodyno
apa ición es
eikSmingas
j ykis ick
es o ciencia
s igiai, an o
e minologijai
en gene al.
i
Juo más,
si ese
Zodynas
p ime o,
po que él
puede
de e mina ,
cuál se á
aquella a ia
e minija,
simul ánea-
men e
mues a
mismo
0
ciencia
o ien acion-
i
es así al
menos cuán
olesng
aida.
jo
Psichologija
om a
domé is sus
i
é minos
cons ui aún
an eSka iné-
je
Li uania.
S .
En los
compilados
Salkauskio
iloso ía y
pedagogica
zodynélios
(pas a asis,
e dad,
en onces así
no iSleis as)
podemos
i
encon a
bas an e
muchos
e miny de
i
psicología
(poji is,
sqmoné e c.).
i
Veliau
psicología
ambién no
uZmi S a:
imp imió
a ículos,
lib os
(nase al ez
jy
no ue
i
su icien e)
en las que,
en endida,
no ue
posible
iSsi e s i
os s i as
be
e miny.
Taciau el
p ime
Zodynas
apa eode
sólo en años.
1993
Tai
Enciclopedia
i
de la ciencia de
la edi o ial
iSleis as
Psichologijos
Zodynas'.
Él, ano
paciy
Zodyno
engéjy,
asignado
an o a
psicólogos
como ki y
s i¢iy
i
especialis as
a
Siaip sa isloca
p opósi os
psicología
besiun im
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
p epa ado
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologí-
as Zodynas.
V.: Mosclo y
enciklopedi-
jy edi o ial,
1993. 368 p.
102