pyz. : ek on
dminé
(=ekonomik-
os)
e o ma,
s aa lichen
(=s aa ybé-
s) pdjamos,
s aa inés
(=s aa ybé-
s) K edos,
a Is y binis
(=s aa ybé-
s) Bank,
s aa liche
(=s aa ybé-
s) biudéé as
und . . 224
p.
angegeben-
e Te min
einingoji
ene gé iné
sys em
(pagal usy
k. edunaa
snepeemuy-
eckaa
cucmena).
alia
p obie e
aisylis
geb oji
ene ge iné
sys em,
abe beide
Sie Te inai
p as i.
Vie oj jy
ik y
gemeinsame
ene ge ikos
sys em.
_.
‘Te miny
aiskinniss-
en
pass iko
ne aisykli-
ngy
e miny, beispiziui, echolo as
ele
k ona igacinis
(=elek oninis
na iga ions)
p ic ais jui os
gyliu zu messen
ul asa sowell-
en <...>. Gal
icloj
geog a ijs
Zodyne j ay o
ckonomikos
Beg i
kapi alische
jdéjimai (p. 89)
besse ik y
kapi alische
jdéjiniai?.
Zodyne is seh
ka ego i8ky,
abe ne iksliy
eiginiy,
beispiziui,
Ta p au ines
Sp achen angly
i p anciizy
(s . Kalba, p.
87);
Ta p au inés
Sp achen sind
angly und
p anciizy (s .
Pasaulio
Sp achen, p
145). Abe sind
nu Sios zwei
Sp achen als
in e na ionalu-
inémis
angesehen? ia
nesiem a
pladiau zu
bewe en Sio
Zodyno. Sj ka
aipéjo nu
zeigen zu
pluoS elj
aki aizdziy sein
ne ikslumy i
klaidy. Gailu is
LAUKAGALIS
MINTYS APIE
PEDAGOGIKOS
TERMINY
ZODYNA, 1993
Jah en iSéjo
seh benö ig
p o . L. Jo aios
be ei e es
ai8kinamasis
e ciamasis
Zodynas
Pedagogikos
e minai, ku j
3000 exemplio
egziyazu i
iSleido S iesos
he aus! Das is
in Li huanien
e s e
iSleis as
aiSkinamasis
pedagogikos
e miny
Zodynas, de
e wa 1000
daznesniy
heo inés und
aikomosios
pedagogikos,
ih e His o ie
und
Me hodologie
Te miny
um ass . Jj
pe Zi i éjo,
ki ¢ia o sowie
zusammen mi
ande en
Wissenscha l-
e kais
ecenza o und
kalbininkai.
Leidinys
nü zlich ick
Wissenscha l-
e n, sowohl
dés y ojem,
Leh e n sowie
Leh e job
besehnenden
S uden en.
Zodyno
p a a méje
aSoma, dass
es e s e
Ve such
abibidi i und
susis emi i
Zmogaus
ugdymo mokslo
sqa okas
lie u iy kalba
is
(p.
3).
Taciau doch
langem
u éjome,
wah , nu
paa me y
ühiau
e s e ma a
hand a&io
isspausdin a,
unge al a
p o .
iS
S .
Salkauskio
‘ Jo aisa
L.
Pedagogik-
os
e minai.
K.: S iesa,
1993. p. 264
98
pedagogi-
kos
Te miny
Zodynq,
um assa-
n j 1600
Te miny
mi
anci
okieciy
und usy
kalby
en sp e-
chmenim-
is. Sio und
disku ie-
en
Zodyno |
miny
nemaZa
Teil
übe eins-
imm ,
nu
neaisku,
ob L.
Jo aisa
e wend-
e e S .
Salkausk-
io Zodynu
und ob i§
sein émé
pedagogi-
kos
Te miny.
Pa y izd-
ui, L.
Jo aiSos
gesag y
e miny
a kakla,
jsi ik ini-
mas
Lic u iy
Sp ache
Zodyne
né a,
abe jy
können
nich
hal en
können
gegenwä-
igen
neue ad-
a ais,
denn sie
schon
benann e
S .
Salkausk-
is.
Naujada-
ai kann
be i
umsp ec-
hende
Zodyne
en hal -
en
Te inai
sa i aiz-
dis,
sa i eikli-
mas,
eik is,
nes jy
né a nei
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(Zodzio
eik is
ieSko a
Sio
Zodyno
ka o e-
koje), nei
miné a-
me S .
Salkausk-
io pedagogikos e miny Zodyne.
I8 p adziy
no é ysi
besp echi
Zodyno sanda os
Themen.
P a a méje
gesag wu de,
dass apibidinan
e mina, zue s
o ges ell wi d
loginis
Besch éZimas,
und anschließend
issamus
aiSkinimas (p. 3).
Wenn ein Te min
meh ia eikmis
is , we den
o ges ell alle
sein
Bedü nissemés.
Obwohl im
p a a me
asem , dass
meh ia cikSmiy
e miny
eiksmés
no male weise
angegeben
we den in eine
lizde (p. 3; cia
eiké y pa iksli i
einame A ikel),
Zodynas is
nelizdinis
sudé iniai
e minei, wie und
eineZodZiai,
p äsen ie en
zue s Zodzio
aidziy abécélés
o dnung.
Pa yzdyiui,
Te mini
agg essy u s
Ve hal en und
Ve hal en;
aiskig e Zählung
und Zählung
we den
ge enn
o geleg ,
obwohl kaZkodél
Sio P inzip nich
imme gehal en
wi d. Pa yzdziui,
Te mininai
neu opsichiniai
sind émai,
psychopa ologis-
che synd omai
angegeben nich
abécélés
O dnung, 0 po
Beg i
sind émas.
Beides, was die
Te miny
iSdés yma
be i , eiké y
hin, dass Gia
nesilaikolie u iy
leksikog a ijoje
nusi o éjusio
Zodyny de
E s ellungsan o-
de ung, de
ma
Daba inés
li au iy
Sp ache
Zodyne is
unsagy
wie olg :
Idés an
Zodzius
abécélés
O dnung,
wi d kein
Un e sch-
ied
gemach
i
zwischen
ilgujy umpyjy oalsiy
(a, i, i,
g;
ys
u,
UY, i),
zwischen
placiyjy
siau yjy
i
balsiy
e,
¢
é,
beispiziui,
zue s
dedamas
Zodis aipas,
danke upé,
zue s
éksS i,
danke
emp i,
es i*.
Leidnisse
zue s dé i
pedagogikos
e minai,
u in ys
aidg
nach olg
i,
—
j,
endlich
—
y,
das
gleiche
i
ande en
Falle-
*Salkaus-
kis S .
Ras a. Vz
Min is,
1991. T 2.
P. 227-345.
*
Daba inés
lic u iy
Sp achen
Zodynas.
V.:
Moklo
i
encyclopedijy
-kla,
1993.
P.
VIII.
99
jais, dél o,
beispiziui,
{geidis
a sidi é po
isolia imo,
besonde igu-
mas po
iz algos,
sqmoné
sa ybés, léliij
ed as
lenk ynid imo
po
. .
po
i
Siame
Zodyne
esan ys
lie u iski
e minai
iS e s i
j
angly,
okieciy
und usy
kalbas, und
in e p au-
iniy
e miny
nu
angegeben-
en kilmé.
Tadiau
muss
sagen,
dass Sio
sanda os
Sachecho
auch nich
imme
gehal ena-
s.
Pa yzdui,
alia
Beg i
eu is inis
mékymas
angegeben
ki y kalby
ali ikmen-
ys ( aip
und u é y
bi i), und
Salia
akul a j-
inis
mékymas
schon
aiskinama
kilmé
(a i ikme-
ny né a);
Hal en
miné o
P inzip,
Salia la
in e na io-
nalen
d izodzio
Beg i
g iipiy
homogenis-
kimas is
angegoma
kilmé, und
in e nau i-
nie Te mini
g iipés
a mos e d
und
e ipés
diagn
os ika
e ciami j
ande e
Sp abes.
Bei kai
ku iy
e miny,
beispiezdii-
ui,
oligo eno-
pedag
ogika, né a
angegoma
wede
kilmé, noch
Übe einsm-
enys.
Sp echend
übe
Te miny
kilmés und
a i ikmeny
Beziehung-
j, eiké y
üu i,
dass
kilmés
sagenymas
kann nich
a s o i
a i ikmen-
y, odél j
Zodyng
eiké y
de i und
in e p au-
iniy
e miny
en sp ech-
menis,
denn in
un e schi-
edlichen
Sp achen
sie können
u é i ki a
eik8mg,
wenigs e-
ns wie
un e sche-
iden und
iS aiska.
Zodyne
paschaiko
p alcis y
nu ody y-
jy
e miny,
beispiziui,
o maliza-
cijos
s aipsny-
je
pa cik a
e e eno-
da 2 .
s a is ik
58, eiklds
s aipnio
gale Z .
pedagoginé
Ak i i ä -
en 254, 0
méky ojy
seminda i-
ja soga
neaiskin a,
ein Z .
pedagoginé
schule 133,
bu
e miny
s a is ika,
pedagoginé
schule,
pedagoginé
Ak i i ä -
en Zodyne
né a.
daZnai
nuo odiniai
e minai
nesu ampa
nuo odose
esan ys
un e sche-
iden sich
seh on
Zodyne
gesag y,
beispielsw-
eise.:
klasi ikdci-
ja, Z .
pedagogik-
os moksly
klasi ikdci-
ja 95, 0
Zodyne
pedagogik-
os
discipliny
klasi ikaci-
ja;
mas u bd-
acija, Z .
sexualinis
E ziehimas
113, Zodyne
seksualiné
pedagogik-
a; nami
a bei, .
alle ages
g upé 136,
Zodyne
isos
ages
schule;
Geschnys,
Z .
s a is isc-
he
Un e suc-
hung 255,
Zodyne
s a is iné
analé.
Galbi
eikSmés
a a ilgiu
Sie
e minai
und
eggia e di-
ai ode
a imi,
abe
Zodyne
okiy
nesu api-
my
ne u é y
bi i.
An as lic-
he
A ikelniy
e minai
Zodyne
sind
ki Giuo i.
Suki ciuo-
a gu , nu
dél
p as os
polig a in-
és kokybés
iel wo
seh
ne ySkiis,
O en
neaiskis
ki ¢io
Zenklai.
Taciau
einige
Beg i e
kaZin kodél
gelik i i8
iso
nesuki ciu-
o i,
beispiziui,
nep ieziii -
a,
moo aika,
psychopa -
hologische
Synd ame,
zielingum,
ugdymo
eilnehmiai
und k .
Übe gehe-
nd zum
Zodyno
Inhal ,
muss
be on
we den,
dass
Te miny
besch ézi-
mai und
aiSkinimai
pla iis,
i8samis,
en sp ich
Te minolo-
gijas
S anda d-
a, abe in
ihnen
gausu
sudé ingo
wissensch-
a lichen
s ilaus
S ampy,
e y
aiskinimo
e o de i-
ngy Zodziy.
Das
magba
lémé
Publikums
pski is?
dél o kai ka
willé ysi
p lich e ,
100
dass ba y
pap sdiau
und
e s anda-
miau,
beispiziui,
No mos
in e io iz-
uojamas,
inko po u
oj
amos o m-
uojamas,
iegiamas
(=)
pe sönyb-
és Leben,
und sie
we den
egul}iuuo-
janciu
eiks (s .
do é iné
no ma, p.
45).
Te miny
besch ézn-
issen und
aiSkinniss-
en
pass eiko
ne ikslum-
y. DZ3
Zodzio
negalia
eikSmé
aiSkinama
als
negalauen-
s,
nesweika -
a, odel
eiké y
aiy i: é y
i
isuomen-
és ne galia
(=negaléji-
mas)
ipin is
aiky,
paaugliy
aukjimu
dél Seimos
soi imo,
pabé gus ix
namy,
pabiky a
pabégimo
is namy)
und k .
139).
Obwohl
je z
Te minin-
ai
aspi dn -
as,
aspi an i-
a
Li uanien
is i e
his o iz-
mais, j
Zodyng
sie beide
jdeé i
und
paaiSkin -
i, und
ak ualus
Te minus
dok o a-
n
nepa eik-
as,
obwohl
dak a an-
ii a
(=dok o -
an i d)
is .
Beiweile,
Te miny
aspi an i-
a und
dok o an-
i a
eikmés
nesneis -
e
Ve gange-
nhei
wa en
un e sch-
iedlich,
obwohl
Zodyne
ih e
suplak o-
s, asum,
dass
aspi an i-
a auch
genann
dok o an i a (p. 17, d plg. und s . dak a an i a, p.
35).
Te miny
besch éz-
nissen
und
aiSkinnis-
sen
pass eiko
Sp achen
und
s iliaus
klaideliy,
beispiels-
weise. :
Hipo ezés
kii img
sqlygoja
(=lemia)
auch
objek i i-
ios
sqlygo-s
ih
ealisie -
en (s .
hypo éz-
és
ki imas, p.
68);
Gamybini-
ame a be,
empas
sqlygoja
(=lemia)
Ak i i ä -
en
p oduk i-
umg
(s .
dé bo
empas,
p. 38); Ji
jgalina
(=leidzia,
hil ,
bilde
sqlygas)
nich nu
sich
paiin i,
abe und
e besse-
n ih e
ak i lg
und
Beziehun-
gen mi
Umgebung
(s .
e léksij-
a, p. 197).
Dél paciy
Zodyne
gesag y
e miny
eiké y
noch
sagen,
dass, wie
aSoma
p a a m-
éje, iel
démesio
zugewies-
en wi d
panasien
und
genijag -
en
Te men,
die man
e such
zu
di e en-
zie en,
besch ei-
b kick
kann
genaue
(p. 3).
Tauß
schlech ,
dass
bedi e e-
ncijuend
ange ha
sich
je zigs
und
Sp achen
ehle n
be ach -
en
ZodZius.
Pa yzdzi-
ui,
Beg i
uzsiémim-
as
wi klich
nede é y
e wend-
en
eikSme
pamoka,
pamoky
mokymas-
is namie
und e c.
<...>.
Aisschind-
end
e mini
Du ch ü-
h ung,
de
101
Ve ö e-
n lichung
Au o
bie e
pasakym-
es
o gesehene Leh e, Pe o mos Lehokg solche eiksme:
Kai
sakome
leh e
üh
pamokq, wi
haben im
Sinn
P ozess,
edé
pamokq
-
heiß asi
ih e
nebaigé,
o
a liko
pamoka
—
ja
edé baige
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nebi inai
sie inas
su
lekoses
edimu
i
baigimu e
—
kann eik8 i
iSmokima,
beispielswei-
i
se.: zu üh en
namy
A bei en,
uzduo is.
Dann gal
a liko
lekoka
galé y bi i
e s and-
enas noch
wie
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lekokas.
Baigian
eiké y
sagen, dass
Dios
Beme ku-
ngen
keine
bidu nemqi-
na
Zodyno
wissenscha i-
i
nés
nd minamosios e és.
Sis äinys
ö de
domé is
wei e
i
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSYCHOLOG-
IJOS ZODYNAS
Jedes neuen
Te miny
Zodyno
Au i is
eikSmingas
j ykis ick
das
Wissenscha
s igiai, sowohl
Te minologijai
absich lich.
i
Juo
meh ,
wenn de
Zodynas
e s e , denn
e kann
bedecken,
welche sein
wi d des
Be eichs
e minija,
gleichzei ig
zeig e
seines
Wissens
0
O ien ia ion-
en sowie
i
wenigs ens
wie wei e ng
aida.
jo
Psichologija
im a domé is
ih e e mini
i
en wickeln
noch
beiSka inéje
Li uanien.
S .
Salkauskies
zusammenge-
s ell en
Philosophie-
und
Pedagogiks
zodynélien
(pas a asis,
wah , dann
so wa nich
iSleis s)
i
können wi
genug iele
Psychologie-
s Te miny
i
(poji is,
sqmoné k .)
inden.
i
Veliau
psychologie
auch nich
uZmi S a:
ged uck e
A ikel,
Büche
(noch
jy
ielleich
i
wa nich
genug) in
denen,
beg ei ene,
wa nich
möglich
iSsi e s i
be
des A es
Te miny.
Taciau
e s e
Zodynas
e scheode
nu Jah en.
1993
Tai
Wissenscha -
i
liche
Enzyklopädiey
Ve lages
iSleis as
Psichologies Zodynas'.
E , ano
paciy
Zodyno
engéjy,
e geben
sowohl ü
Psychologen,
als auch ki y
s i¢iy
i
Spezialis en
a
Siaip
sa is ie ha
Zwecken
Psychologie
besins en
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
be ei as
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologij-
os Zodynas.
V.: Mokslo
und
enzykloped-
ijy Ve lag,
1993. 368 p.
102