Mintys apie pedagogikos terminų žodyną

pvz.: ekonominė (=ekonomikos) reforma, valstybinės (=valstybės) pajamos, valstybės (=valstybės) paskolos, valstybinis (=valstybės) bankas, valstybinis (=valstybės) biudžetas ir t.t. 224 p. pateiktas terminas vieningoji energetinė sistema (pagal rusų k. единая энергетическая система). Šalia bandyta taisyti – bendroji energetinė sistema, bet abu šie terminai prasti. Vietoj jų tiktų bendroji energetikos sistema. Terminų aiškinimuose pasitaiko netaisyklingų terminų, pavyzdžiui, echolotas “elektronavigacinis (=elektroninis navigacijos) prietaisas jūros gyliui matuoti ultragarsu bangomis <...>”. Gal vietoj geografijos žodyne įrašyto ekonomikos termino kapitaliniai įdėjimai (p. 89) geriau tiktų kapitaliniai įdėjiniai? Žodyne yra labai kategoriškų, bet netikslių teiginių, pavyzdžiui, “Tarptautinės kalbos – anglų ir prancūzų” (str. “Kalba”, p. 87); “Tarptautinės kalbos yra anglų ir prancūzų” (str. “Pasąulio kalbos”, p 145). Bet ar tik šios dvi kalbos laikomos tarptautinėmis? Čia nesimta plačiau vertinti šio žodyno. Šį kartą rūpėjo tik parodyti pluostelį akivaizdžių jo netikslumų ir klaidų. Galutis LAUKAGALIS MINTYS APIE PEDAGOGIKOS TERMINŲ ŽODYNĄ 1993 metais išėjo labai reikalingas prof. L. Jovaišos parengtas aiškinamasis verčiamasis žodynas “Pedagogikos terminai”, kurį 3000 egzempliorių tiražu išleido “Šviesos” leidykla1. Tai pirmasis Lietuvoje išleistas aiškinamasis pedagogikos terminų žodynas, apimantis apie 1000 dažnesnių teorinės ir taikomosios pedagogikos, jos istorijos ir metodologijos terminų. Jį peržiūrėjo, kirčiavo bei kartu su kitais mokslininkais recenzavo ir kalbininkai. Leidinys naudingas tiek mokslininkams, tiek dėstytojams, mokytojams bei mokytojo darbui besirengiantiems studentams. Žodyno pratarmėje rašoma, kad tai “pirmasis bandymas apibūdinti ir susisteminti žmogaus ugdymo mokslo sąvokas lietuvių kalba” (p. 3). Tačiau juk seniai turėjome, tiesa, tik porą metų anksčiau pirmą kartą iš rankraščio išspausdintą, nebaigtą prof. St. Šalkauskio 1 J o v a i š a L. Pedagogikos terminai. K.: Šviesa, 1993, 264 p. 98 pedagogikos terminų žodyną2, apimanti 1600 terminų su prancūzų, vokiečių ir rusų kalbų atitikmenimis. Šio ir aptariamojo žodyno terminų nemaža dalis sutampa, tik neaišku, ar L. Jovaiša naudojosi St. Šalkauskio žodynu ir ar iš jo ėmė pedagogikos terminų. Pavyzdžiui, L. Jovaišos pateiktų terminų atakla, įsitikinimas “Lietuvių kalbos žodyne” nėra, bet jų negalime laikyti dabartiniais naujadarais, nes juos jau vartojo St. Šalkauskis. Naujadarai gali būti aptariamajame žodyne pateikti terminai savivaizdis, saviveiklumas, veiktis, nes jų nėra nei “Lietuvių kalbos žodyne” (žodžio veiktis ieškota šio žodyno kartotekoje), nei minėtame St. Šalkauskio pedagogikos terminų žodyne. Iš pradžių norėtųsi aptarti žodyno sandaros dalykus. Pratarmėje pasakyta, kad “apibūdinant terminą, pirmiausia pateikiamas loginis apibrėžimas, o paskui išsamus aiškinimas” (p. 3). Jei terminas daugiareikšmis, pateikiamos visos jo reikšmės. Nors pratarmėje rašoma, kad daugiareikšmių terminų “reikšmės paprastai nurodomos viename lizde” (p. 3; čia reikėtų patikslinti – viename straipsnyje), žodynas yra nelizdinis – sudėtiniai terminai, kaip ir vienžodžiai, pateikiami pirmojo žodžio raidžių abėcėlės tvarka. Pavyzdžiui, terminai agresyvus elgesys ir elgesys; aiškinamasis skaitymas ir skaitymas pateikiami atskirai, nors kažkodėl šio principo ne visada laikomasi. Pavyzdžiui, terminai neuropsichiniai sindromai, psychopathologiniai sindromai pateikti ne abėcėlės tvarka, o po termino sindromas. Be to, kalbant apie terminų išdėstymą, reikėtų pridurti, kad čia nesilaikoma lietuvių leksikografijoje nusistovėjusio žodynų sudarymo reikalavimo, kuris “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” yra nusakytas taip: “Išdėstant žodžius abėcėlės tvarka, nedaroma skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių (a, ą; i, į; y; u, ų, ū), tarp plačiųjų ir siaurųjų balsių e, ę, ė, pavyzdžiui, pirma dedamas žodis ūpas, paskui upė, pirma tręšti, paskui trempti, trešti”3. Leidinyje pirmiausia dėti pedagogikos terminai, turintys raidę i, paskui – į, galiausiai – y, tas pats ir kitais atvejais. 2 Šalkauskis St. Raštai. V.: Mintis, 1991. T. 2. P. 227-345. 3 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V.: Moklo ir enciklopedijų l-kla, 1993. P. VIII. 99 jais, dėl to, pavyzdžiui, įgėdis atsidūrė po izoliavimo, ypatingumas po įžvalgos, sąmonė po savybės, lėlių teatras po lenktyniavimo ir t.t. Šiame žodyne esantys lietuviški terminai išversti į anglų, vokiečių ir rusų kalbas, o tarptautinių terminų tik nurodyta kilmė. Tačiau reikia pasakyti, kad šio sandaros dalyko taip pat ne visada laikomasi. Pavyzdžiui, šalia termino euristinis mokymas pateikiami kitų kalbų atitikmenys (taip ir turėtų būti), o šalia fakultatyvinis mokymas jau aiškinama kilmė (atitikmenų nėra); laikantis minėto principo, šalia tarptautinio dvižodžio termino grupių homogeniškumas yra nurodoma kilmė, o tarptautiniai terminai grupės atmosferą ir grupės diagnostika verčiami į kitas kalbas. Prie kai kurių terminų, pavyzdžiui, oligofrenopedagogika nėra nurodoma nei kilmė, nei atitikmenys. Kalbant apie terminų kilmės ir atitikmenų santykį, reikėtų pridurti, kad kilmės pasakymas negali atstoti atitikmenų, todėl į žodyną reikėtų dėti ir tarptautinių terminų atitikmenis, nes skirtingose kalbose jie gali turėti kitą reikšmę, bent kiek skiriasi ir išraiška. Žodyne pasitaiko praleistų nurodytųjų terminų, pavyzdžiui, formalizacijos straipsnyje pateikta nuoroda žr. statistika 58, veiklos straipsnio gale žr. pedagoginė veikla 254, o mokytojų seminarija net neaiškinta, vien žr. pedagoginė mokykla 133, bet terminų statistika, pedagoginė mokykla, pedagoginė veikla žodyne nėra. Labai dažnai nurodiniai terminai nesutampa – nuorodose esantys skiriasi nuo žodyne pateiktų, pvz.: klasifikacija, žr. pedagogikos mokyklų klasifikacija 95, o žodyne – pedagogikos disciplinų klasifikacija; masturbacija, žr. seksualinis auklėjimas 113, žodyne – seksualinė pedagogika; namų darbai, žr. visos dienos grupė 136, žodyne – visos dienos mokykla; veiksnys, žr. statistinis tyrimas 255, žodyne – statistinė analizė. Galbūt reikšmės atžvilgiu šie terminai ir lygiaverčiai ar artimi, bet žodyne tokių nesutapimų neturėtų būti. Antraštiniai straipsnių terminai žodyne yra kirčiuoti. Sukirčiuota gerai, tik dėl prastos poligrafinės kokybės daug kur labai neryškūs, vietomis neaiškūs kirčio ženklai. Tačiau kai kurie terminai kažin kodėl palikti iš viso nekirčiuoti, pavyzdžiui, nepriežiūra, nuotaka, psichopatologiniai sindromai, tikslingumas, ugdymo dalyviai ir kt. Pereinant prie žodyno turinio, reikia akcentuoti, kad terminų api- 100 brėžimai ir aiškinimai platūs, išsamūs, atitinka terminologijos standartą, bet juose gausu sudėtingo mokslinio stiliaus štampų, retų aiškinimo reikalingų žodžių. Tai galbūt lėmė leidinio paskirtis? Vis dėlto kai ką norėtųsi pataisyti, kad būtų paprasčiau ir suprantamiau, pavyzdžiui, Normos interiorizuojamos, inkorporuojamos (=formuojamos, diegiamos) asmenybės gyvenime, jos tampa elgesį reguliuojančiu veiksniu (str. dorovinė norma, p. 45). Terminų apibrėžimuose ir aiškinimuose pasitaiko netikslumų. DŽ3 žodžio negalia reikšmė aiškinama kaip “negalavimas, nesveikata”, todėl reikėtų taisyti: tėvų ir visuomenės negalia (=negalėjimas) rūpintis vaikų, paauglių auklėjimu dėl šeimos suirimo, p a b ė g u s vaikams iš namų (=vaikų pabėgimo iš namų) ir kt. priežasčių (str. nepriežiūra, p. 139). Nors dabar terminai aspirãntas, aspirantūra Lietuvoje yra virtę istorizmais, į žodyną jie abu įdėti ir paaiškinti, o aktualus terminas doktorãntas nepateiktas, nors daktarantūra (=doktorantūra) yra. Beje, terminų aspirantūra ir doktorantūra reikšmės nesenoje praeityje buvo skirtingos, nors žodyne jos suplaktos, rašoma, kad aspirantūra “dar vadinama doktorantūra” (p. 17, dr plg. ir str. daktar antūra, p. 35). Terminų apibrėžimuose ir aiškinimuose pasitaiko kalbos ir stiliaus klaidelių, pvz.: Hipotezės kūrimą s ą l y g o j a (=lemia) taip pat objektyvios s ą l y g o s jai realizuoti (str. hipotezės kūrimas, p. 68); Gamybiniame darbe, tempas s ą l y g o j a (=lemia) veiklos produktyvumą (str. darbo tempas, p. 38); Ji į g a l i n a (=leidžia, padeda, sudaro sąlygas) ne tik save pažinti, bet ir tobulinti savo veiklą ir santykius su aplinka (str. refleksija, p. 197). Dėl pačių žodyne pateiktų terminų reikėtų dar pasakyti, kad, kaip rašoma pratarmėje, daug “dėmesio skiriama panašiems ir ginčijamiems terminams, kuriuos stengiamasi diferencijuoti, apibūdinti kiek galima tiksliau” (p. 3). Tačiau negerai, kad bediferencijuojant imtasi įteisinti ir kalbos klaidomis laikomus žodžius. Pavyzdžiui, termino užsiėmimas tikrai nederėtų vartoti reikšme “pamoka, pamokų mokymasis namie ir pan. <...>.” Aiškindamas terminą atlikimas, leidinio autorius teikia pasaky- 101 mus atliekama pamoka, atliko pamoka tokia reikšme: “Kai sakome “mokytojas veda pamoką”, turime galvoje procesą, “vedė pamoką” – vadinasi jos nebaigė, o “atliko pamoką” – ją vedė ir baigė” (p. 18). Tačiau veiksmažodis atlikti nebūtinai sietinas su pamokos vedimu ir baigimu – jis gali reikšti ir išmokimą, pvz.: atlikti namų darbus, užduotis. Tad gal “atliko pamoką” galėtų būti suprastas dar ir kaip “buvo pamokose”, “išmoko pamokas”. Bagaigiant reikėtų pasakyti, kad šios pastabos jokiu būdu nemenki-na žodyno mokslinės ir norminamosios vertės. Šis leidinys skatina domėtis ir toliau plėtoti pedagogikos mokslą ir jo lietuviškąją termi-niją. Nijolė Banevičienė PSICHOLOGIJOS ŽODYNAS Kiekvieno naujo terminų žodyno pasirodymas yra reikšmingas įvy-kis tiek tai mokslo sričiai, tiek ir terminologijai apskritai. Juo labiau, jei tas žodynas pirmasis, nes jis gali lemti, kokia bus tos srities termi-nija, o kartu parodyti ir paties mokslo orientacijas bei bent kiek jo tolesnę raidą. Psichologija imta domėtis ir jos terminai kurti dar prieškarinėje Lietuvoje. St. Šalkauskio sudarytuose filosofijos bei pedagogikos žo-dynėliuose (pastarasis, tiesa, tada taip ir nebuvo išleistas) galime rasti ir pakankamai daug psichologijos terminų (pojūtis, sąmonė ir kt.). Vėliau psichologija taip pat nebuvo užmiršta: spausdinti straipsniai, knygos (nors jų gal ir nebuvo pakankamai), kuriose, suprantama, nebuvo galima išsiversti be tos srities terminų. Tačiau pirmasis žody-nas pasirodė tik 1993 metais. Tai Mokslo ir enciklopedijų leidyklos išleistas “Psichologijos žodynas”1. Jis, anot pačių žodyno rengėjų, ski-riamas tiek psichologams, tiek ir kitų sričių specialistams ar šiaip savišvietos tikslais psichologija besidomintiems žmonėms. Dėl šios priežasties žodynas turėtų būti parengtas itin rūpestingai. Nedaug 1 Psichologijos žodynas. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 368 p. 102