Page 1Nomes do anjo e do diabo nos catecismos de 1800–1882
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
PALAVRAS-CHAVE: catecismo, termo religioso, nome de ser sobrenatural, anjo, diabo
OBSERVAÇÕES INTRODUTÓRIAS
Os termos religiosos dos catecismos são palavras e combinações de palavras que designam as principais verdades da fé cristã, os agentes da religião, bem como seres sobrenaturais, livros, documentos e textos religiosos (incluindo litúrgicos), atos de fé, fenômenos e características, sacramentos, pecados, vícios, virtudes, ritos religiosos, utensílios litúrgicos (utensílios do altar, vestimentas litúrgicas do clero e suas partes, vasos litúrgicos etc.), festas religiosas, dias festivos e outras noções temporais relacionadas à religião, diversos lugares religiosos, a administração da Igreja e sua divisão administrativa, bem como símbolos religiosos (Rimkutė 2012: 56). Os nomes de seres sobrenaturais, como espírito, anjo, diabo, constituem um pequeno grupo semântico de termos religiosos. Ele representa apenas 3% de todos os termos religiosos dos catecismos publicados entre 1800 e 1882. O objetivo deste artigo é discutir, quanto à origem, ao conteúdo e à forma, todos os nomes de anjo e diabo encontrados nos catecismos do período mencionado1.
1. DENOMINAÇÕES DE UMA SÓ PALAVRA
O anjo é uma das mais belas criaturas de Deus, um ser sobrenatural, incorpóreo e imortal, que serve a Deus e o adora incessantemente2, «um espírito nobre»,
1 Este artigo foi elaborado no âmbito do estágio pós-doutoral «Termos religiosos dos catecismos de 1800–1882», na Universidade Vytautas Magnus. O estágio pós-doutoral é financiado pelo projeto «Implementação de estágios pós-doutorais (post doc) na Lituânia», executado no âmbito do Programa Operacional de Desenvolvimento dos Recursos Humanos dos Fundos Estruturais da União Europeia, medida de promoção da mobilidade de cientistas e outros pesquisadores e de trabalhos científicos de estudantes (VP1-3.1-ŠMM-01).
2 Anjo – «ser espiritual sobrenatural. Conhecido no judaísmo, no cristianismo e no islamismo. Nas igrejas católica e ortodoxa, os anjos são venerados como santos» (VLE 2001: 510).
132 Aušra Rimkutė-Ganusa uskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Page 2Dievo pasiuntinys ir įgaliotinis“ (Šventasis Raštas 2009: 2610), „двасєсь бе куна, апдовинотась су против ифъ вали“ (ТК 1865 13)3. 1800–1882 m. išleistuose katekizmuose jis įvardijamas įvairios kilmės ir skirtingų formų terminais. Tik viename iš šešiolikos 1800–1882 m. išleistų katekizmų vartojamas vienažodis terminas angelas МККК 1844 10. Tai ankstyvasis skolinys, toks pat kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Verbos, vynas ir kt. (Būga 1958: 348, 1961: 776; Zinkevičius 2000: 12, 2002: 1, 2005: 8–15). Manoma, kad jis į lietuvių kalbą atėjo iš rytų slavų greičiausiai IX–XI a., dar prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, plg. sen. rus. ангелъ. Terminas angelas kilo iš gr. ἄγγελος „pasiuntinys“ (Fasmeris 1986: 78; Hiršs, Hirsa 2008: 60). Jis vartojamas jau pirmojoje spausdintoje lietuviškoje knygoje evangelikams liuteronams – Martyno Mažvydo Catechismusa prasty szadei (1547, Karaliaučius) (Urbas 1998: 19).
Além do termo angelas, nos catecismos de 1800–1882 também encontramos a denominação, de origem grega e proveniente do polonês, para um ser sobrenatural aniolas (“anjo”, pol. anioł < lat. angelus < gr. angelos): ×Anietas SK 1803 284, ×Anjetas SK 1803 19, ТК 1861 14, ×Aniolas КК 1863 8, ×aniolas PK 1828 61, ×Aniolas MKD 1845 27, KK 1854 19, MLSK 1852 47, RM 1862 [1878] 28, MRK 1869 44, ×Аниолась ТК 1865 135. No dicionário etimológico da língua polonesa, indica-se que o polonês anioł anteriormente era angioł e que, nos séculos XIV–XV, era angieł (Brückner 1974: 5). Esse polonismo encontra-se nas obras de M. Mažvydas, Konstantinas Sirvydas e Merkelis Petkevičius.
Cada fiel tem o seu Anjo da Guarda, que o acompanha e protege durante toda a vida e intercede por ele diante da morte. Naujeme moksle skajitima raszta žemajtyszka emprega-se o termo monolexical Sargas NMK 1848 20, com o significado de “Anjo da Guarda”.
Segundo a Tradição cristã, todos os anjos são divididos em nove ordens, ou coros, de acordo com a importância do papel e das funções que desempenham; estas ordens são agrupadas, segundo a sua importância, em três tríades (Metford 2001: 26). Num único catecismo publicado entre 1800 e 1882, o anjo de ordem superior é designado pelo termo de origem grega arkangelas: Archangelas SK 1803 26 (“anjo superior”, lat. archangelus < gr. archangelos). Nos outros catecismos, ele
3 A definição de anjo encontrada no catecismo preparado em 1865 pelo bispo Motiejus Valančius é apresentada na grafia original. Sabe-se que o próprio bispo a traduziu do polonês e a escreveu com letras lituanas, mas que foi publicada em letras russas pelo Distrito Escolar de Vilnius (Biržiška 1990: 103).
4 O símbolo “×” assinala palavras que não são usadas no lituano-padrão contemporâneo.
5 O artigo não aborda as variantes ortográficas.
Terminologija | 2014 | 21
133
Page 3é designado por um empréstimo do polonês, ×arkaniolas: ×Archaniolas PK 1828 155, MLSK 1852 45, ×Arkaniolas DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, RM 1862 [1878] 39, MRK 1869 152 e ×Archanielas MKKK 1844 67, ×Арханиолась TK 1865 47 (pol. archaniol < lat. archangelus < gr. archangelos, cf. rus. архангел). Tal como anjo, arkangelas chegou ao lituano através das línguas eslavas vizinhas.
Anjo, arcanjo são termos religiosos vernáculos usados desde tempos remotos, tal como altar, apóstolo, batismo, sacerdote, missa, pecado, hóstia, inferno, salmo, paraíso, sacramento e outros. Contudo, são raros nos catecismos das oito décadas do século XIX aqui examinados; em seu lugar, usam-se mais frequentemente os polonismos ×aniolas e ×archaniolas.
Arkangelai ir angelai yra Dievo tarpininkai ir pasiuntiniai žemėje (RŽ 1991: 20; KIŽ 1997: 25; Metford 2001: 26; Norkutė 2009: 209; Gregg 2011: 20–21). Jie, kaip rašoma teologo Dionisijaus Areopagito V a. parašytame traktate Apie dangiškąją hierarchiją, yra priskiriami žemiausiai angelų hierarchijos grandžiai, kurios paskirtis yra tarnauti žmonijai ir bendrauti su ja (Norkutė 2009: 209).
Os anjos da ordem mais baixa são por vezes designados pelo derivado com o sufixo -yst- Kunigajkszistes MKD 1845 33, MRK 1869 44. Kazys Alminauskis deriva kunigaiškštį da palavra kunigas e assinala que se trata de um germanismo (Alminauskis 1931: 75). No artigo «Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija», Algis Rubinas escreve que kunigáikštis é formado a partir da palavra kùningas, “rei”, com o sufixo -aikštis (Rubinas 2001: 191; cf. Būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). A função dos anjos desta ordem é proteger os habitantes de uma paróquia específica (ASKT 2012). Os anjos e arcanjos da ordem mais baixa são sempre alados, assexuados, belos jovens de aparência feminina, com roupas longas e soltas e auréolas (KIŽ 1997: 26).
Como afirma John Callan James Metford, a segunda tríade hierárquica é constituída pelos governantes das estrelas, dos corpos celestes e dos elementos: dominações, virtudes, potestades (Metford 2001: 26). No catecismo publicado em 1869 encontramos os seguintes termos: Ponistes MRK 1869 44, Galibes MRK 1869 44 e Wiresnibes MRK 1869 44. São derivados com os sufixos -yst- e -yb-. O termo ponystės foi formado a partir do empréstimo genuíno ponas (pol. pan, bielorrusso pan; Sabaliauskas 1990: 232), enquanto galybės e vyresnybės derivam de palavras de origem própria.
Apenas três catecismos do período em análise mencionam a primeira tríade hierárquica — segundo a classificação do referido teólogo D. Areopagita, a que está mais próxima de Deus e rodeia o trono de Deus —: serafins, querubins, tronos (RŽ 1991:
134
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Page 4344; Metford 2001: 26): Serafins MRK 1869 44 (“anjo de seis asas armado com espadas flamejantes”, lat. seraphim < heb. seraphim, cf. também pol. serafin)6, Querubins MRK 1869 44 (“anjo de mais alta hierarquia”, gr. cheroubim < heb. kerubim, cf. também pol. cherubin) e Querubins NKKK 1847 23. Os Tronos são designados de duas maneiras — ou por um único termo ×tronos MKD 1845 33 (pol. tron < al. Thron < gr. thronos), ou por dois termos sinônimos de origens diferentes unidos pela conjunção ou: Tronos ou ×tronos MRK 1869 44.
Os anjos são servidores e mensageiros de Deus. Eles «veem sempre no céu <...> o rosto do Pai celeste» (Mt 18, 10), por isso são «poderosos, que executam as suas ordens, obedientes à palavra que ele profere» (Sl 103, 20). Contudo, nem todos os anjos são bons. Alguns anjos rebelaram-se contra Deus e, por isso, foram precipitados no inferno. Nos catecismos de 1800–1882 são designados por vários termos de uma só palavra. Em primeiro lugar, deve mencionar-se o termo lituano velnias: Velnas MKKK 1844 27, KK 1863 9, velnes MKD 1845 35, NKKK 1847 73, MLSK 1852 36, TK 1856 66, velnes RM 1862 [1878] 29, velnias PK 1828 19, MKD 1845 35, NKKK 1847 77, MLSK 1852 44, KK 1854 25, MRK 1869 46 e wialnias KK 1854 25, wialnis KK 1854 23, велнесъ TK 1865 147. Esta é uma palavra não só do léxico religioso, mas também do léxico mitológico. No folclore lituano, o diabo é «provavelmente o ser mítico mais frequentemente encontrado, cujo protótipo foi, sem dúvida, o antigo deus Velnias ou Vėlinas. Deverá ter estado associado aos animais, aos mortos, ao mundo subterrâneo, aos tesouros subterrâneos, à esfera económica, mas também à magia, às transformações e aos sacerdotes pagãos» (Beresnevičius 2001).
Nos catecismos de 1800–1882, os diabos geralmente não são classificados de acordo com a hierarquia. Distingue-se apenas o diabo Lúcifer, que governa o inferno. Nas fontes do período em análise, é designado pelo termo de origem grega Antikristas MRK 1869 149 e pelo empréstimo polaco ×Anty-chrystus MKD 1845 227 (coloquialmente, «diabo, espírito maligno», gr. antichristos). Sem dúvida, este termo foi recebido através das línguas eslavas vizinhas, cf. pol. Antychryst, rus. Антихрист (Fediū-kina 2014: 21).
Em alguns catecismos de 1800–1882, o anjo caído é designado pelo antigo empréstimo de origem hebraica šėtonas, recebido através do polaco: czeto-
6 No Dicionário Informático de Termos Internacionais da Interleksis, publicado em 2003, apresenta-se o termo Dicionário Informático de Termos Internacionais serafim [hebr. seraphim (pl.)], no cristianismo, anjo de seis asas, anjo da mais alta hierarquia; serafim, enquanto querubim – ver querubim, querubim. Assim, parece que se dá preferência às formas mais curtas, derivadas do hebraico.
7 No dicionário de K. Sirvydas está registada a forma velinas.
Terminologija | 2014 | 21
135
Page 5nas MLSK 1852 48, Szetonas MKD 1845 142, NKKK 1847 16, szetonas MKD 1845 35, NMK 1848 45, Sziatonas NMK 1848 43, sziatonas KK 1854 23, szietonas SK 1803 29, zetonas NKKK 1847 103 («espírito maligno, diabo», pol. szatan < lat. satanas < hebr. sātān).
Nos catecismos encontram-se também outros nomes não lituanos para o diabo. Em Moksle lietuwiszko skajtimo ir Katechizme usa-se o eslavismo ×biesas MLSK 1852 48 («diabo, espírito maligno», bielorrusso бес, pol. bies, ucr. bis), bem como o eslavismo ×čertas: ×Czertas MKD 1845 42, ×czertas MKD 1845 35, MLSK 1852 48 (bielorrusso чорт, rus. чёрт, pol. czart). O anjo caído também é designado por uma palavra exclusiva da língua lituana, kipšas: kipszas MRK 1869 47, kunuacʒ TK 1865 14. Os exemplos de uso apresentados no LKŽe mostram que kipšas só aparece em testemunhos linguísticos posteriores. Também se usa judošius: Judoszius KK 1863 55 («diabo», cf. pol. judasz). O LKŽe apresenta os seguintes significados para esta palavra: 1. ver judas, «judeu, traidor»; 2. um insulto deste tipo, cf. diabo, cepo.
Nos catecismos, empregam-se com o significado de «diabo» os adjetivos substantivados e definidos nelabasis MRK 1869 179 (LKŽe: «espírito maligno, diabo, kipšas»), juodajasis MLSK 1852 48 (LKŽe, insulto: «diabo, nelabasis») e piktasis MRK 1869 120 (LKŽe: «nelabasis, diabo»), bem como o particípio definido prakeiktasis KK 1854 85, MRK 1869 120 (LKŽe: «aquele que é amaldiçoado, condenado»: Prakeiktasai (nelabasis, velnias) pekloj jam ažmokės Ds). Presumivelmente, os anjos caídos eram designados por estes termos com base em características imaginadas do seu caráter, aparência ou outras particularidades. Na iconografia eclesiástica, os diabos são geralmente representados negros (Biedermann 1998: 170), caindo do céu sob a forma dos mais diversos monstros, lesmas, cobras, serpentes, dragões e outros animais (KIŽ 1997: 315). O termo juodasis merece uma análise mais detalhada. A linguista Saulė Juzelėnienė distingue os seguintes significados conotativos da palavra juodas: 1) relacionado com a desgraça, a tristeza, o sofrimento e o desespero; 2) desconhecido, mal, algo mau ou nocivo; 3) relacionado com a morte; 4) difícil, quotidiano (Juzelėnienė 2002: 37). Além disso, a estrutura de todas estas conotações inclui um componente avaliativo negativo particularmente forte. Na opinião de Birutė Jasiūnaitė, «não é de estranhar que a característica da negrura esteja associada a uma personagem mitológica negativa. É necessário salientar que, na cultura étnica tradicional, várias cores ou combinações de cores adquirem significado simbólico. A simbologia da cor negra é talvez a mais concreta: associa-se à escuridão e à terra. Segundo a conceção de muitos povos, algumas divindades ou demónios zoomórficos são negros. Esta cor é característica do lugar onde vivem os seres míticos e dos instrumentos mágicos» (Jasiūnaitė 2012: 108).
136
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Page 6O diabo também é chamado pela palavra lituana žaltys: Žaltys KK 1863 10, que, na simbologia cristã, significa não apenas o diabo e o demônio, mas também o pecado primordial, o mal, bem como a sedução e a tentação. O LKŽe não registra o significado «diabo» para a palavra žaltys, mas encontramos exemplos em que é usada no sentido figurado de «mal». Pranė Dundulienė escreve que os motivos da demonização das serpentes podem ser de dois tipos: «uns estão relacionados com a criação do mundo bíblico e a rebelião dos anjos; outros foram criados na Idade Média» (Dundulienė 2005: 123).
Em Moksle Rima-Katalikų e Katekizoj katalikų encontramos casos incomuns em que o diabo é denominado por uma palavra proveniente das línguas eslavas, ×Lewas KK 1863 9, ×lawas MRK 1869 328 («leão», pol. lew, bielorr. лей). No Moksle lietuwiszko skajitimo ir Katechizme publicado em 1852, usa-se, com o sentido de «diabo, maligno», o eufemismo ×ledokas MLSK 1852 48 («diabo, maligno», antigo pol. ledako, cf. pol. ledaka). A palavra ledokas, com o sentido de «pessoa má, zangada, imprestável», é usada nos dicionários manuscritos de meados do século XVII Lexicon Lithuanicum e Clavis Germanico-Lithvana (Palionis 2004: 218).
No catecismo do bispo M. Valančius publicado em Vilnius em 1865 Трупнасъ катехизмасъ: аукиявусей крашта випеснибей лійпантъ парашитмасъ делъ каталику гунуненесъ и мокслусъ лейдамосъ ши encontramos ainda outra denominação eufemística para este ser sobrenatural e místico kelmas: келмасъ TK 1865 14. O LKŽe indica o seguinte significado 9 da palavra kelmas: euf. (suavemente) «diabo, demónio». Os exemplos anteriores mostram que, por vezes, nos catecismos, como também na fala em geral, ao falar de um ser sobrenatural perigoso, evita-se mencionar o seu nome. Aparentemente, por isso, existem pelo menos alguns substitutos do nome verdadeiro, que nos catecismos aparecem entre parênteses ou ligados pela conjunção ou: o malvado (diabo) MRK 1869 47, Welnas ou Szėtonas MKKK 1844 11, žaltis ou szėtonas NKKK 1847 95, žaltis ou welnes DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, žaltis ou welnias MRK 1869 49, žaltis ou welnis MRK 1869 52, žaltis ou wialnis KK 1854 27.
As designações do diabo nos catecismos de 1800–1882 são semelhantes aos nomes do diabo encontrados nos escritos religiosos lituanos dos séculos XVI–XVIII, onde, além dos empréstimos ×biesas, ×čiortas, šėtonas, também se usam piktoji dvasia, piktasis angelas, piktasis, piktybė e outros (Vėlius 1987: 236). As designações ×biesas, ×čiortas, kipšas, juodõsius, nelabasis, juodasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas e kelmas, encontradas em apenas um ou dois catecismos do período analisado, podem ser classificadas como parte da terminologia da religião popular. Têm traços avaliativos, são estilisticamente marcadas e carregam certa tonalidade emocional.
Terminologija | 2014 | 21
137
Page 72. DESIGNAÇÕES COMPOSTAS
Nos catecismos publicados entre 1800 e 1882, há muito menos termos compostos que designam os seres sobrenaturais, os anjos. Em primeiro lugar, devem ser mencionados os termos que indicam quem criou os anjos e a quem estão subordinados: Anjo do Senhor MKKK 1844 25, ×Anjo do Senhor MKD 1845 97, ×Anjo do Senhor NMK 1848 21, ×Anjo de Deus PK 1828 152, ×Anjo de Deus MKD 1845 33, MLSK 1852 24, ×Anjo de Deus NMK 1848 20, ×Anjo de Deus RM 1862 [1878] 20, ×anjo de Deus RM 1862 [1878] 21. Outros termos descrevem certas características dos anjos — santidade, bondade, fidelidade etc.: ×Anjo S. SK 1803 29, Santo ×Anjo MLSK 1852 83, Santo ×Anjo TK 1865 14, bom ×Anjo KK 1863 9, bom ×Anjo MRK 1869 45, bom ×Anjo TK 1865 13, fiel ×Anjo MRK 1869 45, ×puro8 Anjo NKKK 1847 39. Na obra de Rima-Kataliku, usa-se o termo de duas palavras ×Anjo celeste MRK 1869 84, que indica o lugar onde reside. Como mostram os exemplos, os seres sobrenaturais da terceira (mais baixa) hierarquia são designados sobretudo por termos de duas palavras, cujo elemento principal é o polonismo de origem grega ×anjo.
Angelas sargas 1800–1882 m. katekizmuose įvardijamas dvižodžiais terminais, sudarytais iš skirtingos kilmės dėmenų: ×Aniolas S. KK 1854 92, ×Aniolas Sargas KK 1863 9, ×Aniolas sargas MKD 1845 33, NMK 1848 20, MRK 1869 45. Kai kuriuose katekizmuose pabrėžiamas jo šventumas, todėl vartojami trižodžiai terminai S. ×Aniolas Sargas PK 1828 152, Szwentas ×Aniolas Sargas KK 1863 8, Szwęntas ×Aniolas sargas MRK 1869 45. Moksle Rima-Kataliku, be termino ×Aniolas sargas, rastas trižodis aprašomasis terminas ×Aniolas dabojentis9 žmogų MRK 1869 45. Sudėtinių terminų su dėmeniu angelas nagrinėjamo laikotarpio katekizmuose nerasta.
Em três catecismos do período em análise são mencionados alguns dos arcanjos mais importantes — os arcanjos Gabriel e Rafael: ×Archanìolas Gabrielus KK 1863 65, ×Archanìotas Gabrielus MLSK 1852 45, Szwęts Rapals ×Arkaniols TK 1856 11. Em Nawieme krykszczionyszkame katalykyszkame katechizme, o primeiro é chamado simplesmente de anjo Gabriel: ×Aniolas S.
8 Čystas «limpo, honesto, puro, belo» (biel. чысты, pol. czysty).
9 Daboti «proteger, cuidar, poupar» (pol. dbać).
138
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Page 8Gabryjelus NKKK 1847 17. Nas Sagradas Escrituras, são mencionados apenas três arcanjos: São Miguel, São Gabriel e São Rafael (KIŽ 1997: 38)10.
Os termos de duas palavras de origem autóctone também designam o anjo caído, isto é, o diabo: pikta dvasė KK 1854 23, RM 1862 [1878] 29, MRK 1869 46, pikta dvasia MLSK 1852 48, TK 1856 30, pykta dvasė MKD 1845 35. Em Moksle Rima-Kataliku, encontramos também dvasia biauri MRK 1869 46. Os componentes de outros termos de duas palavras são de origem mista: dvasia ×нечиста11 MRK 1869 46 e ×нечиста дѣвас TK 1865 14. No livro Naujes mokslas skajtima raszta žemajtyska diel mažun wajkun, encontramos os termos sziatonas ×neprietelius12 NMK 1848 19. Ambos os componentes do termo são empréstimos.
Nos catecismos do período em análise, o diabo também é designado pelo termo de duas palavras prakeiktas welnes MLSK 1852 60 e por termos de origem mista, em que um dos componentes é angelas ou ×aniolas: piktas Angelas MKKK 1844 11, piktas ×Aniolas KK 1863 9, ×аніолась пасупутесь TK 1865 16, ×Aniolas sugrieszyjusys13 MKD 1845 35, kaltasis ×Aniolas KK 1854 22, недорась ×Аніолась TK 1865 13, пасупутесь ×Аніолась TK 1865 14, пракейктась ×Аніолась TK 1865 14.
Por vezes, são usados sinonimamente termos de uma e de duas palavras: Welνας arba pikta Dvase KK 1863 8 e pikta dvasia arba welnes RM 1862 [1878] 29.
Em suma, pode-se dizer que, nos catecismos de 1800–1882, angelas ir velnias são designados também por termos compostos (geralmente de duas palavras), dos quais um dos componentes é, na maioria das vezes, de origem não lituana.
CONCLUSÕES
As denominações do anjo e do diabo constituem uma pequena parcela das denominações de seres sobrenaturais encontradas nos catecismos de 1800–1882. Quanto à estrutura, essas denominações podem ser de uma palavra (angelas, ×aniolas, velnias, šėtonas, kipšas, žaltys etc.) e compostas: de duas palavras (angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas etc.) e de três palavras (Šventas ×Aniolas sargas, ×Aniolas dabojantis žmogų).
10 Gabrielius – portador da palavra de Deus; Rapolas – anjo curador; Mykolas – chefe dos anjos e dos homens fiéis a Deus, que venceu Lúcifer (VLE 2001: 777).
11 Nečystas «mau, impuro» (bielorrusso нечисты, polonês nieczysty).
12 Neprietelius «não amigo, inimigo, adversário» (bielorrusso неприятель).
13 Sugriešyti «cometer um crime, pecar» (russo сгрешить).
Terminologija | 2014 | 21
1 3 9
Page 9Os termos que designam anjos e demônios classificam-se, segundo a origem, em lituanos (tronos, potestades, dominações, demônio, Satanás, diabo, maligno, negro, serpente, espírito maligno etc.), internacionais (anjo, arcanjo, anticristo), estrangeirismos (×aniolas, ×archaniolas, ×tronai, ×lewas, ×ledokas etc.) e híbridos, isto é, de origem mista (principados, senhorios, ×Aniolas sargas, piktas ×aniolas etc.).
Os nomes de anjos e demônios encontrados nos catecismos de 1800–1882 constituem um grupo interessante e significativo de termos religiosos, que reflete mais de oito décadas de uso no século XIX. Na maioria dos casos, ao se referir aos nomes de anjos, dava-se preferência aos estrangeirismos — eram usados com mais frequência os termos monolexicais ×aniolas, ×archaniolas, e não angelas, arkangelas. Nos catecismos, são mais comuns os nomes de demônios de origem vernácula, como velnias, kipšas, juodasis, nelabasis, piktoji dvasia etc.; os estrangeirismos são menos frequentes.
FONTES14
SK 1803: Seanas katechizmas, arba Pamoksley Weikialams, ape Wierą szwintą Krikszczonizką su pasakimeis, isz Raszta Szwinta giesmems ir maldoms su skeycziům Bažniczos, didesniu ir mažesniu, del naudos Surinkima Lietuwiszka. Drukawotas isz nauja, už pazvalenies Synoda Kasztu [Mintauja, Biržų]¹⁵ parapios. Nitałioy [Mintauja]: [J. F. Stefenhageno spaustuvė]. – 32 p.
PK 1828: Pawinnastes krikszczioniszkos, arba Katechizmas ape tuos dayktus, kuriuos kiekwienas krikszczionis tur tyket, žinot, ir darit, idant galetu but iszganitas: del dwasiszkos krikszczioniu naudos, isz lękiszko letuwiszkay iszgulditas, ir truputi padaugintas / Kazimieras Klimavičius. Wilnius: drukarniey diecezijos kunigu missionoriu pri bažnices s. Kazimiera. – 225 p.
MKKK 1844: Mažas Katekismas krikszczioniszkas katalikiszkas, arba Trumpas Pamokslas ape Tikkėjimą, ape krikszczioniszka Pasielgimmą ir ape S. Sakramentus. Sudetas per kunigą Fr. Thiediga, prabaszczią pirm Drangowskines o dabar Wormdittos, Tilžėje: drukkawota pas J. Reylenderi. – 108 p.
MKD 1845: Mokslas kryksczionyszkas dydesis dėl iszymokima jaunumenei Rima-Katalikiszko Bažniczio esantej ant prisakima Wiresnibes lenkiszka] paraszitas yr Wilhuje 1834 drukawotas; o dabar ant žemajtyszkos kalbos par kuniga Antona Janikowicze klebona Płatelu iszgulditas. Wilniuje: spaustuwej Jozapa Zawadzka: [J. K. Gintilos lėšomis]. – 335 p.
NKKK 1847: Nawies kryksczionyszkas katalykyszkas katechizmas, arba Tykras da wadas apej Wera Tykieima, Diewa Mejle, Szwętus Sakramętus, yr apej Kryksczionyszka apsejima prito Prastas pamokslas par klausumikus yr atsakimus, wysiems, ołabiausej Jawniems dydelėj reikalingas par Wiena Kuniga Taworczistes Societatis JEZU. O Dabar ant czista Žemajtyška Liežuvy iszgulditas su ne kurejs Dwasyksajs Prideimajs parproce urzędnika Gubernskos Lustracijes Jurgy, Adoma Sunu, Lachawicze. Wilniuj: Drukarnioj S. Blumawiczes, Numunse S. J. M. Kunygajkszcze Aginske. – 114 p.
NMK 1848: Naujes moksłas skajitimo raszta žemajtyszka diel mažun wajkun: kuremy padiety ira wisoky mokslaj kryksczionyszkay katalykyszky, tejpo yr trumpas nobaženstwas kožnos dienos, su pridieimu graziun trumpun małdun yr kłatechizmu katalykyszku kures pawinas ira kožnas katalykas žynoty yr mokiety par kuniga Jona Lacawicze trumpaj surinktas, yr pyrma karta palyka yszspaus tas. Wyłniuj: kasztu yr spaustuwy A. Dworczi aus. – 48 p.
MLSK 1852: Mokslas lietuwiszko skajitimo ir Katechizmas, arba Mokslas kryksčioniszkas apėj artykułus wieros szwentos katalikisz kos per kuniga J. Dydyński paraszyta. Wilniuy: Drukarnioy M. Zymelowicza typografa [J. Didinskio lėšomis]. – 101 p.
14 As fontes são apresentadas em ordem cronológica.
15 Os dados reais de publicação são indicados entre colchetes.
140 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose
Page 10KK 1854: Katekizą kataliku. Lankiszkąj parasze ir iszspa usdino 1852 metosi kunegas Jozapas Želwowicze; a dabar lietuwiszkaj iszgeldulė kunegas Jozapas Ženiewicze. Wilnuje: spaustuwiej Jozapas Zawadzkia [M. Valančiaus lėšomis]. – 120 p.
TK 1856: Trumps katekizmas, arba Pamuokims diel prigudinima jaunumenes žemajtiu kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima szwęcziause sakramęta par kunega Kazimiera Skrodźki klebona Kulu paraszitas. Wilnuje: spaustuwi Jozapas Zawadzki [K. Skrodzkio lėšomis]. – 111 p.
DEK 1855 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas mokslas wieros kriksczioniszkos. paraszitas par Tadeusza Juzumowicze inspektoriu Warniu simunarios. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadz-kie. – 64 p.
DEK 1860 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas wieros kriksczioniszkos. Paraszitas Kun. Tadeusza Juzumowicze. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadzkie. – 64 p.
TK 1861: Trumps katechizmas, arba Pamoksley ape wierą szwentą kriksczioniszką: su pasakimeys pagal Racźta szwenta, del tikros naudos ir iszganima žmoniu, apreykszti. Drukawatas isz nauja už pazwalenies synoda. Nitojoy [Mintaujai]: iszspaustas pas knig-drukoru J. F. Steffenhagena. – 31 p.
RM 1862 [1878]: Rimo mokslas, arba Graziausia diena giwenime žmogaus, tay ira: spasabas ant werto prisitaisimo prie pirmos Szwentos Komunios diel mažų ir didesniu wajkelu iszduotas per K.M.B. Warszawa: iszspa u d ime Kunigu missioru pas S. Kriziu. – 66 p.
KK 1863: Katalikiszkas katekismas su pridejimu trump o suglaudimo nusidawimû szwento Raszto, seno ir naujo Testamento, ir kelų reikalingų maldų, iszdūtas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Klaipėdoj: rasztais iszspaustas prie E. Waikinno & Co. – 107 p.
TK 1865: Трумпнас катехизмасъ: аукцияей крашта виреснибей лийпантъ парашитасъ делъ каталику яунуменесъ и мокслусъ лейдамосъ ишспаустасъ. Вильной: спаустувень Р. М. Ромма. – 118 p.
MRK 1869: Mokslas Rima-Kataliku: suraszitas ir iszspaustas diel paaugusiu žmoniu / [Motiejus Kazimieras Valančius]. Wilnuoje: spaustuwiej P. Juzupa Zawadzkie. – 340 p.
LITERATŪRA
Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas.
ASKT 2012: Angelo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Prieiga per internetą: http://www.lev.lt/lt/vilnius/1770-angelo-samprata-krikščioniškoje-tradicijoje.html. Žiūrėta 2014-07-02.
Beresnevičius G. 2001: Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas, Vilnius: Aidai.
Biedermannas H. 1998: Naujasis simbolių žodynas, Vilnius: Mintis.
Biržiška V. 1990: Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 3. XIX amžius. Antrasis (fotografuotas) leidimas, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas.
Brückner A. 1970: Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna.
Būga K. 1958–1961: Rinktiniai raštai 1–3. Sudarė Z. Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Dundulienė P. 2005: Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
DŽ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečias elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Fasmeris M. 1986: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка 1, Москва: Прогресс.
Fediukina H. 2014: Leksykon terminologii prawosławnej rosyjsko–polski z cytatami z tekstów biblijnych, Warszawa: Warszawska Metropolia Prawosławna.
Gregg S. 2011: Angelų, dievų, pranašų, dvasios vėdlių ir paklydusių mokytojų enciklopedija: 200 dagniškųjų būtybių, kurios jums padės, jus gydys ir dalyvaus jūsų kasdieniame gyvenime, Kaunas: Mijalba.
Hiršs I., Hirsa S. 2008: Reliģisko terminu vārdnīca, Rīga: Kristīgās vadības koledža.
Interleksis 2003: Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas Interleksis, Vilnius: UAB „Fotonija“.
Jasiūnaitė B. 2011: Velnio pavadinimai pagal gyvenamąją vietą lietuvių tarmėse ir tautosakoje. – Baltistica 46(1), 87–106.
Jasiūnaitė B. 2012: Spalva kaip velniavardžių motyvuojantis požymis. – Baltistica 47(1), 103–120.
Juzelėnienė S. 2002: Būdvardžio juodas konotacijos. – Kalbotyra 51(1), 33–39.
Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius: Mintis.
Terminologija | 2014 | 21
141
Page 11KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sudarė D. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
KP 2005: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
KP 2013: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas. Antras pataisyt. ir papildyt. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
LKŽe I–XX – Lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga per internetą: www.lkz.lt.
Metford J. 2001: Krikščionybė: realijos ir legendos. Enciklopedinis žodynas, Vilnius: Alma littera.
Norkutė R. 2009: Angelų sąlytis su sielomis kelionėje anapusybėn Lietuvos sakralinėje dailėje. – Logos 60, 209–218.
Palionis J. 2004: XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Rimkutė A. 2012: 1883–1916 metų katekizmų religijos terminai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200.
RŽ 1991: Religijotyros žodynas. Sud. R. Petraitis, Vilnius: Mintis.
Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis testamentas, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009.
Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vėlius N. 1987: Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis: folklorinio velnio analizė, Vilnius: Vaga.
VLE 2001: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Zinkevičius Z. 2000: Lietuvių poteriai. Kalbos mokslo studija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Zinkevičius Z. 2002: Rinktiniai straipsniai 2. Valstybė ir kalba. Senųjų raštų kalba. XVIII–XIX a. rašomoji kalba. XX amžius. Rytų Lietuva, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Zinkevičius Z. 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje. Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademija.
NAMES OF THE ANGEL AND THE DEVIL IN CATECHISMS OF 1800–1882
Names of the angel and the devil make a small group of terms of religion in Lithuanian catechisms published in 1800–1882. The article deals with the names of the angel (angelas, ×Aniolas, archangelas, ×archaniolas, kunigaikštystės, ponystės, galybės, wyresnybės, serapinai, kerubinai, sostai, ×tronai, angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, etc.) and the names of the devil (velnias, antikristas, šėtonas, biesas, ×čertas, kipšas, juodasis, nelabasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas, kelmas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas, prakeiktas ×aniolas ir kt.) taken from the catechisms of the above period. One-word and complex terms in respect of their origin are grouped into terms of Lithuanian origin, non-Lithuanian origin (international words and loan-words) and mixed origin.
Gauta 2014-09-25
Aušra Rimkutė-Gan auskienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Gimnazijos g. 7, LT-44260 Kaunas
E. paštas [email protected]
142
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose