Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

Denominazioni dell’angelo e del diavolo nei catechismi del 1800–1882

AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ

Vytauto Didžiojo universitetas

PAROLE CHIAVE: catechismo, termine religioso, denominazione di un essere soprannaturale, angelo, diavolo

NOTE INTRODUTTIVE

I termini religiosi dei catechismi sono parole ed espressioni che designano le principali verità della fede cristiana, i personaggi religiosi e anche gli esseri soprannaturali, i libri, i documenti e i testi religiosi (compresi quelli liturgici), gli atti di fede, i fenomeni e le caratteristiche, i sacramenti, i peccati, i vizi, le virtù, i riti religiosi, gli oggetti liturgici (oggetti d’altare, abiti liturgici del clero e loro parti, vasi liturgici e simili), le feste religiose, i giorni festivi e altri concetti temporali legati alla religione, i vari luoghi di culto, l’amministrazione della Chiesa e la sua suddivisione amministrativa, nonché i simboli religiosi (Rimkutė 2012: 56). Le denominazioni di esseri soprannaturali come spirito, angelo, diavolo costituiscono un piccolo gruppo semantico di termini religiosi. Rappresentano appena il 3% di tutti i termini religiosi dei catechismi pubblicati tra il 1800 e il 1882. L’obiettivo di questo articolo è discutere, sotto il profilo dell’origine, del contenuto e della forma, tutte le denominazioni dell’angelo e del diavolo rinvenute nei catechismi del periodo indicato1.

1. DENOMINAZIONI MONOLESSICALI

L’angelo è una delle creature più belle di Dio, un essere soprannaturale, incorporeo e immortale, che serve Dio e lo adora incessantemente2, «uno spirito nobile»,

1 Questo articolo è stato redatto nell’ambito del tirocinio post-dottorale «Termini religiosi dei catechismi del 1800–1882» presso l’Università Vytautas Magnus. Il tirocinio post-dottorale è finanziato dal progetto «Attuazione dei tirocini post-dottorali (post doc) in Lituania», realizzato nell’ambito del Programma operativo per lo sviluppo delle risorse umane dei Fondi strutturali dell’Unione europea, misura per la mobilità di scienziati e altri ricercatori e per la promozione dei lavori scientifici degli studenti (VP1-3.1-ŠMM-01).

2 Angelo – «essere spirituale soprannaturale. Noto nell’ebraismo, nel cristianesimo e nell’islam. Nelle Chiese cattolica e ortodossa gli angeli sono venerati come santi» (VLE 2001: 510).

132 Aušra Rimkutė-Ganusa uskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Dievo pasiuntinys ir įgaliotinis“ (Šventasis Raštas 2009: 2610), „двасєсь бе куна, апдовинотась су против ифъ вали“ (ТК 1865 13)3. 1800–1882 m. išleistuose katekizmuose jis įvardijamas įvairios kilmės ir skirtingų formų terminais. Tik viename iš šešiolikos 1800–1882 m. išleistų katekizmų vartojamas vienažodis terminas angelas МККК 1844 10. Tai ankstyvasis skolinys, toks pat kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Verbos, vynas ir kt. (Būga 1958: 348, 1961: 776; Zinkevičius 2000: 12, 2002: 1, 2005: 8–15). Manoma, kad jis į lietuvių kalbą atėjo iš rytų slavų greičiausiai IX–XI a., dar prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, plg. sen. rus. ангелъ. Terminas angelas kilo iš gr. ἄγγελος „pasiuntinys“ (Fasmeris 1986: 78; Hiršs, Hirsa 2008: 60). Jis vartojamas jau pirmojoje spausdintoje lietuviškoje knygoje evangelikams liuteronams – Martyno Mažvydo Catechismusa prasty szadei (1547, Karaliaučius) (Urbas 1998: 19).

Oltre al termine angelo, nei catechismi del 1800–1882 troviamo anche il nome, di origine greca e derivato dal polacco, di un essere soprannaturale aniolas («angelo», pol. anioł < lat. angelus < gr. angelos): ×Anietas SK 1803 284, ×Anjetas SK 1803 19, ТК 1861 14, ×Aniolas КК 1863 8, ×aniolas PK 1828 61, ×Aniolas MKD 1845 27, KK 1854 19, MLSK 1852 47, RM 1862 [1878] 28, MRK 1869 44, ×Аниолась ТК 1865 135. Il dizionario etimologico della lingua polacca indica che il polacco anioł era in precedenza angioł e che nei secoli XIV–XV era angieł (Brückner 1974: 5). Questo polonismo si trova nelle opere di M. Mažvydas, Konstantinas Sirvydas e Merkelis Petkevičius.

Ogni credente ha il proprio Angelo custode, che lo accompagna e protegge per tutta la vita e intercede per lui di fronte alla morte. Naujeme moksle skajitima raszta žemajtyszka adopera il termine monolessematico Sargas NMK 1848 20 nel significato di «Angelo custode».

Secondo la Tradizione cristiana, tutti gli angeli sono suddivisi in nove ranghi, o cori, in base all’importanza del ruolo e delle funzioni svolte; questi sono raggruppati per importanza in tre triadi (Metford 2001: 26). In un solo catechismo pubblicato tra il 1800 e il 1882 l’angelo di rango superiore è denominato con un termine di origine greca arcangelo: Archangelas SK 1803 26 («angelo maggiore», lat. archangelus < gr. archangelos). Negli altri catechismi esso

3 La definizione di angelo, rinvenuta nel catechismo preparato nel 1865 dal vescovo Motiejus Valančius, è presentata nella grafia originale. È noto che il vescovo stesso la tradusse dal polacco e la trascrisse con lettere lituane, ma fu pubblicata con lettere russe dal distretto scolastico di Vilnius (Biržiška 1990: 103).

4 Il simbolo «×» contrassegna le parole non più usate nel lituano standard contemporaneo.

5 Nell’articolo non si esaminano le varianti ortografiche.

Terminologija | 2014 | 21

133

è denominato con il prestito derivato dal polacco ×arkaniolas: ×Archaniolas PK 1828 155, MLSK 1852 45, ×Arkaniolas DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, RM 1862 [1878] 39, MRK 1869 152 e ×Archanielas MKKK 1844 67, ×Арханиолась TK 1865 47 (pol. archaniol < lat. archangelus < gr. archangelos, cfr. rus. архангел). Come angelo, anche arcangelo è entrato in lituano attraverso le lingue slave vicine.

Angelo, arcangelo sono termini religiosi autoctoni di uso antico, al pari di altare, apostolo, battesimo, sacerdote, messa, peccato, ostia, inferno, salmo, paradiso, sacramento e altri. Tuttavia, nei catechismi degli otto decenni del XIX secolo presi in esame sono rari: al loro posto si usano più spesso i polonismi ×aniolas e ×archaniolas.

Arkangelai ir angelai yra Dievo tarpininkai ir pasiuntiniai žemėje (RŽ 1991: 20; KIŽ 1997: 25; Metford 2001: 26; Norkutė 2009: 209; Gregg 2011: 20–21). Jie, kaip rašoma teologo Dionisijaus Areopagito V a. parašytame traktate Apie dangiškąją hierarchiją, yra priskiriami žemiausiai angelų hierarchijos grandžiai, kurios paskirtis yra tarnauti žmonijai ir bendrauti su ja (Norkutė 2009: 209).

Gli angeli del rango più basso sono talvolta denominati con il derivato in -yst- Kunigajkszistes MKD 1845 33, MRK 1869 44. Kazys Alminauskis fa derivare kunigaiškštį dalla parola kunigas e indica che si tratta di un germanismo (Alminauskis 1931: 75). Nell’articolo «Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija», Algis Rubinas scrive che kunigáikštis deriva dalla parola kùningas «re» con il suffisso -aikštis (Rubinas 2001: 191; cfr. Būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). La funzione degli angeli di questo rango è proteggere gli abitanti di una determinata parrocchia (ASKT 2012). Gli angeli e gli arcangeli del rango più basso sono sempre alati, senza sesso, belli, giovani con aspetto femminile, abiti lunghi e ampi e nimbi (KIŽ 1997: 26).

Come afferma John Callan James Metford, la seconda triade gerarchica è costituita dai governatori delle stelle, dei corpi celesti e degli elementi: dominazioni, virtù, potestà (Metford 2001: 26). Nel catechismo pubblicato nel 1869 troviamo i seguenti termini: Ponistes MRK 1869 44, Galibes MRK 1869 44 e Wiresnibes MRK 1869 44. Sono derivati con i suffissi -yst- e -yb-. Il termine ponystės è formato dal prestito autentico ponas (pol. pan, bielor. pan; Sabaliauskas 1990: 232), mentre galybės e vyresnybės derivano da parole di origine autoctona.

Solo tre catechismi del periodo in esame menzionano la prima triade gerarchica, che secondo la classificazione del teologo D. Areopagita già citato è la più vicina a Dio e circonda il trono di Dio: serafini, cherubini, troni (RŽ 1991:

134

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

344; Metford 2001: 26): Serapinaj MRK 1869 44 («angelo a sei ali armato di spade fiammeggianti», lat. seraphim < ebr. seraphim, cfr. anche pol. serafin)6, Kerubinaj MRK 1869 44 («angelo di rango supremo», gr. cheroubim < ebr. kerubim, cfr. anche pol. cherubin) e Cherbynu NKKK 1847 23. I Troni sono denominati in due modi: o con un unico termine ×tronaj MKD 1845 33 (pol. tron < ted. Thron < gr. thronos), oppure con due termini sinonimici di diversa origine, collegati dalla congiunzione arba: Sostai oppure ×tronaj MRK 1869 44.

Gli Angeli sono servitori e messaggeri di Dio. Essi «vedono sempre nei cieli <...> il volto del Padre celeste» (Mt 18, 10), perciò sono «potenti esecutori dei suoi comandi, obbedienti alla voce della sua parola» (Sal 103, 20). Tuttavia non tutti gli angeli sono buoni. Alcuni angeli si ribellarono a Dio e per questo furono precipitati all’inferno. Nei catechismi del periodo 1800–1882 sono indicati con vari termini monosillabici. In primo luogo va menzionato il termine lituano velnias: Velnas MKKK 1844 27, KK 1863 9, velnes MKD 1845 35, NKKK 1847 73, MLSK 1852 36, TK 1856 66, velnes RM 1862 [1878] 29, velnias PK 1828 19, MKD 1845 35, NKKK 1847 77, MLSK 1852 44, KK 1854 25, MRK 1869 46 e wialnias KK 1854 25, wialnis KK 1854 23, велнесъ TK 1865 147. È una parola appartenente non solo al lessico religioso, ma anche a quello mitologico. Nel folclore lituano il diavolo è «probabilmente l’essere mitico più frequente, il cui prototipo era senza dubbio l’antico dio Velnias o Vėlinas. Doveva essere legato agli animali, ai morti, al mondo sotterraneo, ai tesori sotterranei, alla sfera economica, ma anche alla magia, alle trasformazioni e ai sacerdoti» (Beresnevičius 2001).

Nei catechismi del periodo 1800–1882 i diavoli generalmente non sono suddivisi in base alla gerarchia. Si distingue soltanto il diavolo Lucifero, che governa l’inferno. Nelle fonti del periodo esaminato è chiamato con il termine di origine greca Antikristas MRK 1869 149 e con il polonismo ×Anty-chrystus MKD 1845 227 (colloq. «diavolo, spirito maligno», gr. antichristos). Senza dubbio, questo termine è giunto attraverso le lingue slave vicine, cfr. pol. Antychryst, rus. Антихрист (Fediū-kina 2014: 21).

In alcuni catechismi del periodo 1800–1882 l’angelo caduto è indicato con l’antico prestito di origine ebraica šėtonas, giunto attraverso il polacco: czeto-

6 Nel Dizionario internazionale dei vocaboli stranieri in formato elettronico, pubblicato nel 2003 da Interleksis, è riportato il termine serafas [ebr. seraphim (pl.)], nel cristianesimo: angelo a sei ali, angelo di grado supremo; serafino, mentre cherubinas rimanda a kerubas, kerubinas. Dunque, pare sia data preferenza alle forme più brevi, derivate dall’ebraico.

7 Nel dizionario di K. Sirvydas è attestata la forma velinas.

Terminologija | 2014 | 21

135

nas MLSK 1852 48, Szetonas MKD 1845 142, NKKK 1847 16, szetonas MKD 1845 35, NMK 1848 45, Sziatonas NMK 1848 43, sziatonas KK 1854 23, szietonas SK 1803 29, zetonas NKKK 1847 103 («spirito maligno, diavolo», pol. szatan < lat. satanas < ebr. sātān).

Nei catechismi si trovano anche altri nomi non lituani per il diavolo. In Moksle lietuwiszko skajtimo ir Katechizme si usa il prestito slavo ×biesas MLSK 1852 48 («diavolo, spirito maligno», biel. бес, pol. bies, ucr. bis), nonché il prestito slavo ×čertas: ×Czertas MKD 1845 42, ×czertas MKD 1845 35, MLSK 1852 48 (biel. чорт, rus. чёрт, pol. czart). L’angelo caduto è chiamato anche con una parola propria soltanto della lingua lituana, kipšas: kipszas MRK 1869 47, kunuacʒ TK 1865 14. Gli esempi d’uso riportati nel LKŽe mostrano che kipšas si trova soltanto in testi linguistici posteriori. Si usa anche judošius: Judoszius KK 1863 55 («diavolo», cfr. pol. judasz). Il LKŽe riporta i seguenti significati della parola: 1. v. judas «giudeo, traditore»; 2. insulto, cfr. velnias, kelmas.

Nei catechismi, con il significato di «diavolo», si usano aggettivi sostantivati al superlativo nelabasis MRK 1869 179 (LKŽe: 1. «spirito maligno, diavolo, kipšas»), juodajasis MLSK 1852 48 (LKŽe, imprec. «diavolo, nelabasis») e piktasis MRK 1869 120 (LKŽe «nelabasis, diavolo»), nonché il participio sostantivato prakeiktasis KK 1854 85, MRK 1869 120 (LKŽe «chi è maledetto, dannato»: Prakeiktasai (nelabasis, velnias) pekloj jam ažmokės Ds). A quanto pare, con questi termini gli angeli caduti venivano designati in base al carattere, all’aspetto o ad altre caratteristiche immaginate. Nell’iconografia ecclesiastica i diavoli sono raffigurati per lo più neri (Biedermannas 1998: 170), mentre precipitano dal cielo sotto le sembianze di ogni sorta di mostri, molluschi, serpenti, bisce, draghi e altri animali (KIŽ 1997: 315). Merita un esame più approfondito il termine juodasis. La linguista Saulė Juzelėnienė distingue i seguenti significati connotativi della parola juodas: 1) legato alla disgrazia, alla tristezza, alla sofferenza, alla disperazione; 2) l’ignoto, il male, qualcosa di cattivo e negativo; 3) legato alla morte; 4) duro, quotidiano (Juzelėnienė 2002: 37). Inoltre, la struttura di tutte queste connotazioni comprende una componente valutativa fortemente negativa. Secondo Birutė Jasiūnaitė, «non c’è da stupirsi che la caratteristica del colore nero sia associata a un personaggio mitologico negativo. Va sottolineato che nella cultura etnica tradizionale vari colori, o loro combinazioni, acquisiscono un significato simbolico. Il simbolismo del nero è forse il più concreto: esso è associato alle tenebre e alla terra. Secondo le credenze di molti popoli, alcune divinità o demoni zoomorfi sono neri. Questo colore è caratteristico dei luoghi abitati da esseri mitici e degli strumenti magici» (Jasiūnaitė 2012: 108).

136

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Il diavolo è chiamato anche con la parola lituana žaltys: Žaltys KK 1863 10; nella simbologia cristiana esso indica non solo il diavolo e il demone, ma anche il peccato originale, il male, nonché la seduzione e la tentazione. LKŽe non registra il significato «diavolo» della parola žaltys, ma troviamo esempi in cui è usata in senso figurato con il significato di «male». Pranė Dundulienė scrive che i motivi della demonizzazione dei serpenti possono essere di due tipi: «alcuni sono legati alla creazione del mondo biblico e alla ribellione degli angeli, altri furono elaborati nel Medioevo» (Dundulienė 2005: 123).

Nel troviamo casi inconsueti in cui il diavolo è denominato con una parola presa dalle lingue slave: ×Lewas KK 1863 9, ×lawas MRK 1869 328 («leone», pol. lew, biel. лей). Nel Moksle lietuwiszko skajitimo ir Katechizme pubblicato nel 1852, con il significato di «diavolo, maligno» si usa l’eufemismo ×ledokas MLSK 1852 48 («diavolo, maligno», antico pol. ledako, cfr. pol. ledaka). La parola ledokas con il significato di «persona cattiva, malvagia, da nulla» è usata nei dizionari manoscritti della metà del XVII secolo Lexicon Lithuanicum e Clavis Germanico-Lithvana (Palionis 2004: 218).

Nel catechismo del vescovo M. Valančius, pubblicato a Vilnius nel 1865, Трупнасъ катехизмасъ: аукиявусей крашта випеснибей лійпантъ парашитмасъ делъ каталику гунуненесъ и мокслусъ лейдамосъ шиспаустась, troviamo un altro nome eufemistico di questo essere soprannaturale e mistico, kelmas: келмасъ TK 1865 14. LKŽe indica il seguente nono significato della parola kelmas: eufem. (attenuato) «diavolo, demonietto». Dagli esempi precedenti emerge che talvolta nei catechismi, come in generale nel linguaggio colloquiale, quando si parla di un pericoloso essere soprannaturale si evita di pronunciarne il nome. A quanto pare, per questo si dispone di almeno diverse sostituzioni del nome vero, che nei catechismi sono scritte tra parentesi o collegate dalla congiunzione oppure: il maligno (il diavolo) MRK 1869 47, Welna­s arba Szėtonas MKKK 1844 11, žaltis arba szėtonas NKKK 1847 95, žaltis arba welnes DEK 1855 [1873] 20, DEK 1860 [1873] 20, žaltis arba welnias MRK 1869 49, žaltis arba welnis MRK 1869 52, žaltis arba wialnis KK 1854 27.

I nomi del diavolo nei catechismi del 1800–1882 sono simili a quelli che si trovano nella letteratura religiosa lituana dei secoli XVI–XVIII, dove accanto ai prestiti ×biesas, ×čiortas, šėtonas si usano anche spirito maligno, angelo maligno, il maligno, malvagità e simili (Vėlius 1987: 236). Le denominazioni ×biesas, ×čiortas, kipšas, juodõsius, nelabasis, juodasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas e kelmas, attestate soltanto in uno o due dei catechismi del periodo esaminato, possono essere ricondotte alla terminologia della religione popolare. Hanno connotazioni valutative, sono stilisticamente marcate e recano una particolare sfumatura emotiva.

Terminologija | 2014 | 21

137

2. DENOMINAZIONI COMPOSTE

Nei catechismi pubblicati tra il 1800 e il 1882 si trovano molti meno termini composti che designano le creature soprannaturali, gli angeli. Vanno menzionati anzitutto i termini che indicano chi ha creato gli angeli e a chi sono subordinati: Angelas Wieszpalties MKKK 1844 25, ×Aniolas Wieszpalties MKD 1845 97, ×Aniols Pona NMK 1848 21, ×Aniolas Diewo PK 1828 152, ×Aniolas Diewa MKD 1845 33, MLSK 1852 24, ×Aniolas Diewa NMK 1848 20, ×Aniolas Diewo RM 1862 [1878] 20, ×aniolas Diewo RM 1862 [1878] 21. Altri termini descrivono determinate caratteristiche degli angeli: santità, bontà, fedeltà e così via: ×Anietas Szw. SK 1803 29, Szwentas ×Aniolas MLSK 1852 83, Швентась ×Аніолась TK 1865 14, geras ×Aniolas KK 1863 9, gieras ×Aniolas MRK 1869 45, егась ×Аніолась TK 1865 13, ištikimas ×Aniolas MRK 1869 45, ×czistas8 Aniolas NKKK 1847 39. Nel Moksle Rima-Kataliku si usa il termine binomiale Aniolas dąngaus MRK 1869 84, che indica il luogo in cui si trova. Come mostrano gli esempi, le creature soprannaturali della terza (più bassa) gerarchia sono denominate per lo più con termini binomiali, il cui elemento principale è il polonismo di origine greca ×aniolas.

L’angelo custode nei catechismi del 1800–1882 è denominato con termini di due parole, composti da elementi di diversa origine: ×Aniolas S. KK 1854 92, ×Aniolas Sargas KK 1863 9, ×Aniolas sargas MKD 1845 33, NMK 1848 20, MRK 1869 45. In alcuni catechismi se ne sottolinea la santità, perciò si usano termini di tre parole S. ×Aniolas Sargas PK 1828 152, Szwentas ×Aniolas Sargas KK 1863 8, Szwęntas ×Aniolas sargas MRK 1869 45. In Moksle Rima-Kataliku, oltre al termine ×Aniolas sargas, si trova il termine descrittivo di tre parole ×Aniolas dabojentis9 žmogų MRK 1869 45. Nei catechismi del periodo esaminato non sono stati trovati termini composti con l’elemento angelo.

In tre catechismi del periodo considerato sono menzionati alcuni dei più importanti arcangeli: gli arcangeli Gabriele e Raffaele: ×Archanìolas Gabrielus KK 1863 65, ×Archanìotas Gabrielus MLSK 1852 45, Szwęts Rapals ×Arkaniols TK 1856 11. Nel Nawieme krykszczionyszkame katalykyszkame katechizme il primo è chiamato semplicemente angelo Gabriele: ×Aniolas S.

8 Čystas «pulito, onesto, puro, bello» (bielor. чысты, pol. czysty).

9 Daboti «proteggere, prendersi cura, preservare» (pol. dbać).

138

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Gabryjelus NKKK 1847 17. Nelle Sacre Scritture sono nominati soltanto tre arcangeli: san Michele, san Gabriele e san Raffaele (KIŽ 1997: 38)10.

Con termini autoctoni di due parole è designato anche l’angelo caduto, cioè il diavolo: pikta dvasė KK 1854 23, RM 1862 [1878] 29, MRK 1869 46, pikta dvasia MLSK 1852 48, TK 1856 30, pykta dvasė MKD 1845 35. In Moksle Rima-Kataliku troviamo anche dvasia biauri MRK 1869 46. Gli elementi di altri termini di due parole sono di origine mista: dvasia ×нечиста11 MRK 1869 46 e ×нечиста дѣвас TK 1865 14. Nel libro Naujes mokslas skajtima raszta žemajtyska diel mažun wajkun troviamo i termini sziatonas ×neprietelius12 NMK 1848 19. Entrambi gli elementi del termine sono presi in prestito.

Nei catechismi del periodo in esame il diavolo è chiamato anche con il termine di due parole prakeiktas welnes MLSK 1852 60, e con termini di origine mista, uno dei cui elementi è angelas oppure ×aniolas: piktas Angelas MKKK 1844 11, piktas ×Aniolas KK 1863 9, ×аніолась пасупутесь TK 1865 16, ×Aniolas sugrieszyjusys13 MKD 1845 35, kaltasis ×Aniolas KK 1854 22, недорась ×Аніолась TK 1865 13, пасупутесь ×Аніолась TK 1865 14, пракейктась ×Аніолась TK 1865 14.

Talvolta sono usati come sinonimi termini di una e di due parole: Welνας arba pikta Dvase KK 1863 8 e pikta dvasia arba welnes RM 1862 [1878] 29.

In sintesi, si può affermare che nei catechismi del 1800–1882 angelo e diavolo sono denominati anche con termini composti (di norma, binomi), uno dei cui elementi è per lo più non lituano.

CONCLUSIONI

Le denominazioni dell’angelo e del diavolo costituiscono una piccola parte delle denominazioni degli esseri soprannaturali rinvenute nei catechismi del 1800–1882. Per struttura, queste denominazioni sono monosillabiche (angelas, ×aniolas, velnias, šėtonas, kipšas, žaltys ecc.) e composte: di due parole (angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas ecc.) e di tre parole (Šventas ×Aniolas sargas, ×Aniolas dabojantis žmogų).

10 Gabriele – portatore della parola di Dio; Raffaele – angelo guaritore; Michele – comandante degli angeli e degli uomini fedeli a Dio, vincitore di Lucifero (VLE 2001: 777).

11 Nečystas «malvagio, impuro» (bielor. нечисты, pol. nieczysty).

12 Neprietelius «non amico, nemico, avversario» (bielor. неприятель).

13 Sugriešyti «commettere un reato, peccare» (rus. сгрешить).

Terminologija | 2014 | 21

1 3 9

I termini che designano angeli e diavoli si classificano, in base all’origine, in lituani (troni, potestà, dominazioni, diavolo, satana, demonio, malvagio, nero, serpe, spirito maligno e altri), internazionali (angelo, arcangelo, anticristo), prestiti (×aniolas, ×archaniolas, ×tronai, ×lewas, ×ledokas e altri) e ibridi, cioè di origine mista (principati, signorie, ×Aniolas sargas, angelo maligno ×aniolas e altri).

I nomi di angeli e diavoli rinvenuti nei catechismi del 1800–1882 costituiscono un gruppo di termini religiosi interessante e significativo, che riflette l’uso linguistico di oltre otto decenni del XIX secolo. Nella maggior parte dei casi, per designare gli angeli si preferivano i prestiti: erano più frequenti i termini monorematici ×aniolas, ×archaniolas, piuttosto che angelas, arkangelas. Nei catechismi sono più frequenti i nomi del diavolo di origine autoctona, come velnias, kipšas, juodasis, nelabasis, piktoji dvasia e altri; i prestiti sono meno frequenti.

FONTI14

SK 1803: Seanas katechizmas, arba Pamoksley Weikialams, ape Wierą szwintą Krikszczonizką su pasakimeis, isz Raszta Szwinta giesmems ir maldoms su skeycziům Bažniczos, didesniu ir mažesniu, del naudos Surinkima Lietuwiszka. Drukawotas isz nauja, už pazvalenies Synoda Kasztu [Mintauja, Biržų]¹⁵ parapios. Nitałioy [Mintauja]: [J. F. Stefenhageno spaustuvė]. – 32 p.

PK 1828: Pawinnastes krikszczioniszkos, arba Katechizmas ape tuos dayktus, kuriuos kiekwienas krikszczionis tur tyket, žinot, ir darit, idant galetu but iszganitas: del dwasiszkos krikszczioniu naudos, isz lękiszko letuwiszkay iszgulditas, ir truputi padaugintas / Kazimieras Klimavičius. Wilnius: drukarniey diecezijos kunigu missionoriu pri bažnices s. Kazimiera. – 225 p.

MKKK 1844: Mažas Katekismas krikszczioniszkas katalikiszkas, arba Trumpas Pamokslas ape Tikkėjimą, ape krikszczioniszka Pasielgimmą ir ape S. Sakramentus. Sudetas per kunigą Fr. Thiediga, prabaszczią pirm Drangowskines o dabar Wormdittos, Tilžėje: drukkawota pas J. Reylenderi. – 108 p.

MKD 1845: Mokslas kryksczionyszkas dydesis dėl iszymokima jaunumenei Rima-Katalikiszko Bažniczio esantej ant prisakima Wiresnibes lenkiszka] paraszitas yr Wilhuje 1834 drukawotas; o dabar ant žemajtyszkos kalbos par kuniga Antona Janikowicze klebona Płatelu iszgulditas. Wilniuje: spaustuwej Jozapa Zawadzka: [J. K. Gintilos lėšomis]. – 335 p.

NKKK 1847: Nawies kryksczionyszkas katalykyszkas katechizmas, arba Tykras da wadas apej Wera Tykieima, Diewa Mejle, Szwętus Sakramętus, yr apej Kryksczionyszka apsejima prito Prastas pamokslas par klausumikus yr atsakimus, wysiems, ołabiausej Jawniems dydelėj reikalingas par Wiena Kuniga Taworczistes Societatis JEZU. O Dabar ant czista Žemajtyška Liežuvy iszgulditas su ne kurejs Dwasyksajs Prideimajs parproce urzędnika Gubernskos Lustracijes Jurgy, Adoma Sunu, Lachawicze. Wilniuj: Drukarnioj S. Blumawiczes, Numunse S. J. M. Kunygajkszcze Aginske. – 114 p.

NMK 1848: Naujes moksłas skajitimo raszta žemajtyszka diel mažun wajkun: kuremy padiety ira wisoky mokslaj kryksczionyszkay katalykyszky, tejpo yr trumpas nobaženstwas kožnos dienos, su pridieimu graziun trumpun małdun yr kłatechizmu katalykyszku kures pawinas ira kožnas katalykas žynoty yr mokiety par kuniga Jona Lacawicze trumpaj surinktas, yr pyrma karta palyka yszspaus tas. Wyłniuj: kasztu yr spaustuwy A. Dworczi aus. – 48 p.

MLSK 1852: Mokslas lietuwiszko skajitimo ir Katechizmas, arba Mokslas kryksčioniszkas apėj artykułus wieros szwentos katalikisz kos per kuniga J. Dydyński paraszyta. Wilniuy: Drukarnioy M. Zymelowicza typografa [J. Didinskio lėšomis]. – 101 p.

14 Le fonti sono presentate in ordine cronologico.

15 Tra parentesi quadre sono indicati i dati effettivi di pubblicazione.

140 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

KK 1854: Katekizą kataliku. Lankiszkąj parasze ir iszspa usdino 1852 metosi kunegas Jozapas Želwowicze; a dabar lietuwiszkaj iszgeldulė kunegas Jozapas Ženiewicze. Wilnuje: spaustuwiej Jozapas Zawadzkia [M. Valančiaus lėšomis]. – 120 p.

TK 1856: Trumps katekizmas, arba Pamuokims diel prigudinima jaunumenes žemajtiu kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemima szwęcziause sakramęta par kunega Kazimiera Skrodźki klebona Kulu paraszitas. Wilnuje: spaustuwi Jozapas Zawadzki [K. Skrodzkio lėšomis]. – 111 p.

DEK 1855 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas mokslas wieros kriksczioniszkos. paraszitas par Tadeusza Juzumowicze inspektoriu Warniu simunarios. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadz-kie. – 64 p.

DEK 1860 [1873]: Didesis Elementorius ir katekizmas, arba Trumpas mokslas wieros kriksczioniszkos. Paraszitas Kun. Tadeusza Juzumowicze. Wilnuje: Spaustuwieje Juzupa Zawadzkie. – 64 p.

TK 1861: Trumps katechizmas, arba Pamoksley ape wierą szwentą kriksczioniszką: su pasakimeys pagal Racźta szwenta, del tikros naudos ir iszganima žmoniu, apreykszti. Drukawatas isz nauja už pazwalenies synoda. Nitojoy [Mintaujai]: iszspaustas pas knig-drukoru J. F. Steffenhagena. – 31 p.

RM 1862 [1878]: Rimo mokslas, arba Graziausia diena giwenime žmogaus, tay ira: spasabas ant werto prisitaisimo prie pirmos Szwentos Komunios diel mažų ir didesniu wajkelu iszduotas per K.M.B. Warszawa: iszspa u d ime Kunigu missioru pas S. Kriziu. – 66 p.

KK 1863: Katalikiszkas katekismas su pridejimu trump o suglaudimo nusidawimû szwento Raszto, seno ir naujo Testamento, ir kelų reikalingų maldų, iszdūtas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Klaipėdoj: rasztais iszspaustas prie E. Waikinno & Co. – 107 p.

TK 1865: Трумпнас катехизмасъ: аукцияей крашта виреснибей лийпантъ парашитасъ делъ каталику яунуменесъ и мокслусъ лейдамосъ ишспаустасъ. Вильной: спаустувень Р. М. Ромма. – 118 p.

MRK 1869: Mokslas Rima-Kataliku: suraszitas ir iszspaustas diel paaugusiu žmoniu / [Motiejus Kazimieras Valančius]. Wilnuoje: spaustuwiej P. Juzupa Zawadzkie. – 340 p.

LITERATŪRA

Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas.

ASKT 2012: Angelo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Prieiga per internetą: http://www.lev.lt/lt/vilnius/1770-angelo-samprata-krikščioniškoje-tradicijoje.html. Žiūrėta 2014-07-02.

Beresnevičius G. 2001: Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas, Vilnius: Aidai.

Biedermannas H. 1998: Naujasis simbolių žodynas, Vilnius: Mintis.

Biržiška V. 1990: Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 3. XIX amžius. Antrasis (fotografuotas) leidimas, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas.

Brückner A. 1970: Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna.

Būga K. 1958–1961: Rinktiniai raštai 1–3. Sudarė Z. Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Dundulienė P. 2005: Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

DŽ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečias elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Fasmeris M. 1986: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка 1, Москва: Прогресс.

Fediukina H. 2014: Leksykon terminologii prawosławnej rosyjsko–polski z cytatami z tekstów biblijnych, Warszawa: Warszawska Metropolia Prawosławna.

Gregg S. 2011: Angelų, dievų, pranašų, dvasios vėdlių ir paklydusių mokytojų enciklopedija: 200 dagniškųjų būtybių, kurios jums padės, jus gydys ir dalyvaus jūsų kasdieniame gyvenime, Kaunas: Mijalba.

Hiršs I., Hirsa S. 2008: Reliģisko terminu vārdnīca, Rīga: Kristīgās vadības koledža.

Interleksis 2003: Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas Interleksis, Vilnius: UAB „Fotonija“.

Jasiūnaitė B. 2011: Velnio pavadinimai pagal gyvenamąją vietą lietuvių tarmėse ir tautosakoje. – Baltistica 46(1), 87–106.

Jasiūnaitė B. 2012: Spalva kaip velniavardžių motyvuojantis požymis. – Baltistica 47(1), 103–120.

Juzelėnienė S. 2002: Būdvardžio juodas konotacijos. – Kalbotyra 51(1), 33–39.

Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius: Mintis.

Terminologija | 2014 | 21

141

KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sudarė D. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

KP 2005: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

KP 2013: Kalbos patarimai 4. Leksika. 1. Skolinių vartojimas. Antras pataisyt. ir papildyt. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

LKŽe I–XX – Lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga per internetą: www.lkz.lt.

Metford J. 2001: Krikščionybė: realijos ir legendos. Enciklopedinis žodynas, Vilnius: Alma littera.

Norkutė R. 2009: Angelų sąlytis su sielomis kelionėje anapusybėn Lietuvos sakralinėje dailėje. – Logos 60, 209–218.

Palionis J. 2004: XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Rimkutė A. 2012: 1883–1916 metų katekizmų religijos terminai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200.

RŽ 1991: Religijotyros žodynas. Sud. R. Petraitis, Vilnius: Mintis.

Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis testamentas, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009.

Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vėlius N. 1987: Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis: folklorinio velnio analizė, Vilnius: Vaga.

VLE 2001: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Zinkevičius Z. 2000: Lietuvių poteriai. Kalbos mokslo studija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Zinkevičius Z. 2002: Rinktiniai straipsniai 2. Valstybė ir kalba. Senųjų raštų kalba. XVIII–XIX a. rašomoji kalba. XX amžius. Rytų Lietuva, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija.

Zinkevičius Z. 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje. Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademija.

NAMES OF THE ANGEL AND THE DEVIL IN CATECHISMS OF 1800–1882

Names of the angel and the devil make a small group of terms of religion in Lithuanian catechisms published in 1800–1882. The article deals with the names of the angel (angelas, ×Aniolas, archangelas, ×archaniolas, kunigaikštystės, ponystės, galybės, wyresnybės, serapinai, kerubinai, sostai, ×tronai, angelas Dievo, ×aniolas Dievo, geras ×aniolas, šventas ×aniolas, Angelas sargas, etc.) and the names of the devil (velnias, antikristas, šėtonas, biesas, ×čertas, kipšas, juodasis, nelabasis, piktasis, prakeiktasis, žaltys, ×levas, ×ledokas, kelmas, pikta dvasia, piktas ×aniolas, kaltasis ×aniolas, prakeiktas ×aniolas ir kt.) taken from the catechisms of the above period. One-word and complex terms in respect of their origin are grouped into terms of Lithuanian origin, non-Lithuanian origin (international words and loan-words) and mixed origin.

Gauta 2014-09-25

Aušra Rimkutė-Gan auskienė

Vytauto Didžiojo universitetas

Gimnazijos g. 7, LT-44260 Kaunas

E. paštas [email protected]

142

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Document details