scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

Author: Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Year: 2014
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/537/627
132 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo y el diablo apodados
| 1800–1882 me ų ka ekizmuose
Angelo y del diablo apellidas
18001882 año ca ecismos en
AUŠRA RIMKUT-GANUSAUSKIEN
Uni e sidad Vy au as el G ande
ESMINIAI VOODŽIAI: ca equismo, e minos de eligión, an gam inės bū ybės nomb amien o,
angelas, de nias Į adinės pases
Los é minos de eligión de los ca ecismos son palab as y combinaciones de
palab as, con las cuales a inanzadas las p incipales e dades de la e
c is iana, ac o es de eligión, así como an gam ines exis encias, eligiosas
(así mismo que li ú gicas) lib os, documen os y ex os, ac os de e,
enomenios y peculia idades, sac amen en os, pecados, ydos, necesidades
eligiosas, li ú gicas do menys ( equisi os de aligos o io, li ú gicas
es idu as de los pan y sus pa es, indai li ú gicos, e c.), luga es eligiosos,
conmemo a i os y o os luga es elacionados con la eligión, di e sos días
eligiosos, adminis ación y su di isión (Rimku 2012: 56). an gam ines
bu ybios, ales como espi i ua, angelas, diabnias, denominaciones nedidelė
eligiones e minų seman inė g upė. Ella cons i uye apenas 3 p oc. de odos
18001882 m. edi ados ca ekismos eligión e minos. El obje i o de es e
a ículo analiza odos los nomb es de ángel y diablo encon ados en los
ca equismos del pe íodo mencionado en aspec os de o igen, con enido y o ma1.
1.una ozzhyi nomb inimai angelas uno de las más bonjas deio ob as, nemi inga an gam inė, bekūnė bū ybė,
se naujan i dios y sin palio os lo adbinan i2, kilni d asia, 1 Es e a ículo p epa ado, ealizando
podok o an ū os s ažuo ę 18001882 años ka ekizmų eligijos e minai y au o didžiojo uni e si e e.
podoc o an ū os s ažuo ė se inancia bajo la eu opos unión de ondos es uc u ales de desa ollo de
ecu sos humanos, de la acción de p og amas, de los cien í icos y o os in es igado es de mo ilidad y de los
es udian es de abajos cien í icos omen o ( p1-3.1-Šmm-01) p oyec o implemen ado en Li uania
podok o an ū os (pos doc) s ažuočių įgy endinimas. 2 Angelas an gam inė d asinė bū ybė. conocido en
judaizme, c is ianidadje, islame. En las iglesias Ca alikas y s ačia ikias los ángeles son ene ados como
š en ieji ( Le 2001: 510).
Te minology | 2014 | 21 die o pasiun inys i poobo nis (Š en asis Raš as 2009:
2610), двасесъ бе куна, апдовинотасъ су проту вали иръ ( K 1865 13) 1333.
18001882 m. en los ca ecismos edi ados él ing esiado de di e sos o igen y
di e en es o mas de e minos. sólo en uno de seisiolicos 18001882 m. isleis os
ca ekismos se u iliza monoñodis e mis angelas mKKK 1844 10. es o anks y asis
skolinys, al mismo como iglesia, ga ėnia, k ikš as, Kūčios, Kalėdos, Velykos,
2002: 1, 2005: 815). se c ee que él a la lengua li uáneas ino de eas e n Sla s
Ve bos, ynas i k . (būga 1958: 348, 1961: 776; Zinke ičius 2000: 12,
p obablemen e iXXi a., aún an es o icialųjį Lie u os k ikš ą, plg. sen. us.
aнъгелъ. é mino angelas su gió de g . γγελος pasiun inys (Fasme is 1986: 78;
Hi šs, Hi sa 2008: 60). Él se u iliza ya en la p ime a imp en a a Li u iškoje lib o a
e angélicos lu e anos ma yno maž ydo Ca echism sa p as y szadei (1547,
Ka aliaučius) (U bas 1998: 19). sin é mino angelas, 18001882 m. ca ecismos
andame y de lenkų kalbos gau ą g eikiškos kilmės an gam inės bū ybės
pa adinimą aniolas (angelas, lenk. anioł < lo . angelus < g . angelos): ×Aniełas sK
1803 × 19, 1803 K, 1845 × 14, 1861 KK, 1864 × 8, 1828 × 188, 188, 188, 182, 161, 1862
×Aniołas mKd KK, 27, 19, mLsK 47, Rm [1878] mRK, 44, 1869 × Aniolask, 1865 135. En el
dicciona io e imologizado del polkų lenguaje se indica que lenkų anioł an es
habido angioł, Xi X a. angieł (b ückne 1974): 5. Ši lenkybė se encuen a m.
maž ydo, Kons an ino si ydo, me kelio pe ke ičiaus abajos. cada c eyen e
iene su angelą ga gą, que lo acompaña y cuida oda la ida, zas a ia an e la
mue e. Naujeme moksłe skaj ima asz a żemaj yszka consumido una oz
é mino Sa gas nmK 1848 20 signi icadome
angel gua das.
según la adición c is iana, odos los ángeles según desempeñado aidmens, unciones impo ancia la
di iden en nue e angos, o cho us, que po impo ancia la ag upan po es en es eiles (me o d 2001: 26). de
más al o ango ángel sólo en un uno 18001882 m. edi ado ca ecismo se llama é mino de o igen g ikiškos
a changelas: A changełas sK 1803 26 ( y esnysis angelas, lo . a changelus < g . a changelos). Ki uose
ca ecismos en él 3 angelo de inición is, as a yskopo mo iejaus alančiaus 1865 m. pa eng ame ca ekizme
p esen ama o iginalalo ašyba. es conocido que del polkų lengua lo adujo y lie u iškomis le as insc ibió él
mismo yskupas, pe o usiškomis le as eslipo Vilniaus mokslo apyga da (bi žiška 1990: 103). 4 señallu ×
señalimi en la ac ual bend ine a de lenguas Li u ias no ojami palab as. En el a ículo 5 las a ian es de
esc i u a no apa iman.
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo y el demonio nomb es nomb ijamos de
| 1800–1882 me ų ka ekizmuose
un lenkų kalbos gau u skoliniu a cha kaniolas:A chaniołas pK 1828 155, mLsK
1852 × 45, 134 ×A kaniołas deK 1855 × [1873] 20, deK 1860 × [1873] 20, Rm 1862 [1873] 39,
mRK 1869 × 152 y A chanielas m 44, 44, 44, 44, K.K.K. A changelio K K (lenkanio
a ch a chl < lo us < a changelos, pl. Como y ángel, a cángel al idioma Li uáneo la
ino a a és ecinos esla os lenguas. Angelas, a changelas es o ales mismo
desde an iguo se usan na u ales é minos de eligión como y al o ius, após al,
k ikš as, kunigas, mišios, nuodėmė, os ija, p aga as, psalmė, ojus,
sak amen a y k . pe o ellos a ados en los XiX a. ocho décadas ca echismos
a en su luga suelen usa se lenkybės ×aniolas y ×a chaniolas. los a cángeles
y los ángeles son de dios in e media ios y pasiun iniai ie a en (Rž 1991: 20; Kiž
1997: 25; me o d 2001: 26; no ku ė 2009: 209; G egg 2011: 2021). Ellos, como esc ibe
el eólogo dionisijaus a eopagi o a. esc i oame ak a e Sob e dangiškąją
hie a chiją, es án a ibuidos más bajas chainzia de angelų hie a chía, cuya
des inación es se i a la humanidad y comunica se con ella (no ku ė 2009: 209).
mas bajo ango ángeles en cui en amijados -ys ediniu Kunigajksz is es
mKd 1845 33, mRK 1869 44. Kazys alminauskis kunigaikš į kildina de la palab a
kunigas y indica que es ge manismo (alminauskis 1931: 75). algis Rubinas en
a ículo d asado es nomb amien os y su his o ia esc ibo que kunigáikš is
pasadido de la palab a kùnigas ka alius con apésaga -aikš is (Rubinas 2001: 191;
plg. būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). Es e ango angelų p opósi o de cus odia
la gen e de de e minada pa oquia (asK 2012). de más bajo ango ángeles y
a cángeles siemp e alnuados, belyčiai, g ažūs mo e iškos i achdos jaunikaičiai
con la gas, sua es d abužiais y nimbais (Kiž 1997: 26).
Como a i ma Johnas Callanas Jamesas me o das, segunda hie a chinė eilė
es ellas y dámans kūnų bei s ichijų aldy ajai: iešpa ys ės, galybės,
aldžios (me o d 2001: 26). 1869 m. isleis ame ca echizme encon amos es os
e minus: Ponis es mRK 1869 44, Galibes mRK 1869 44 y Wi esnibes mRK 1869 44.
es o p iesagų -ys i -yb ediniai. e minus ponys ės hechoi o de e dade o
p es inio ponas (lenk. pan, b us. pan; sabaliauskas 1990: 232), galybės y
y esnybės de suos o igen palab as. os ío en los ca ecismos del pe íodo
discu ido mencionan p ime a, según mencionado eólogo d. a eopagi o
clasi icaciónción, a čiausiai die o esan i e die o sos ą supan i, hie a chinė eilė
se a imai, che ubinai, sos ai (Rž 1991: angelai son die o se nai i pasiun iniai.
135Te minología | 2014 | 21
344; me o d 2001: 26): Se apinaj mRK 1869 44 (liepsnos kala ijais ginkluo
šešiaspa nis angelas, lo . se aphim < heb . se aphim, ambién plg. lenk.
se a in)6, Ke ubinaj mRK 1869 44 (aukščiausio ango angelas, 1847 23. Sos ai
g . che oubim < heb . ke ubim, da plg. lenk. che ubin) i Che bynu nKKK
ing esanijapai o un é mino × onaj mKd 1845 × 33 (lenk. on < ok. Th on < g .
h onos), o dos sinónimiskais é minos de di e en e o igen, sujugados
conjun uku o: Sos aj o onaj mRK 1869 44.
Ellos en los cielos siemp e en […] el os o del pad e celes ial[…] (m 18, 10), po
lo que son po en es, ejecu an es de su mandamien o, obedeced su palab a
a (ps 103, 20). sin emba go no odos los ángeles son buenos. Algunos ángeles
se ebela on con a el dios y po eso ue noqueados en el in ie no. Ellos
18001882 m. ca ecismos į a dijamos a ios a ios una ozodžiais e minos.
p ime o hay que menciona Li u išką e miną elnias: Welnas mKKK 27, 1863 1845
9, welnes mKd 35, nKKK 1847 73, mLsK 36, 1852 KK 66, 1856 wełnes Rm 29, [1874]
welnias pK 1824 19, 1854 mKKd 1845 35, nKK 77, 1847 mLsK 45, mRK 45, KK 1869 46 y
wialnias KK 25, wialnis KK 23, 1854 KK 18, 1854, eсъ K 147. es o no es sólo la
eligión, sino ambién el léxico de la mi ología. Li u ios au osakoje de nias
bene gene almen e su incama mi inė bū ybė, cuya p o aizdžiu neabejo inai
ue kadainykš is dios de nias o ėlinas. Él debía es a elacionado con
animales, mi usiaisiais, bajoemias, iquezas bajoemias, economine s e a, pe o
y magija, i smais, z ynias (be esne ičius 2001). demonios según hie a chía
18001882 m. ca ecismos no malmen e no di idenomi. se excluye sólo el diablo
Liuci e is, que gobie na el in ie no. Él en las uen es del pe íodo conside ado
se llama de o igen g eikiškos é mino An ik is as mRK 1869 149 y lenkybe
×An y-ch ys us mKd 1845 227 (šnek. elnias, pik oji d asia, g . an ich is os). sin
duda, es e é mino ob u o a a és ecinines sla os lenguas, plg. lenk.
An ych ys , us. An ic is o (Fediukina 2014: 21).
Algunos 18001882 m. ca ecismos nupuolęs angelas į a diyamas heb ajiškos kilmės senuoju skoliniu šė onas,
gau u pe lenkų kalbą: cze o6 2003 m. ís edame Kompiu e iniame a p au inių žodžių žodyne in e leksis
pa eikiamas e mis se a as [heb . se aphim (dgs.)], c is ianidad šešiaspa nis angelas, más al o g ado
angelas; se imas, a que ubinas z . que ubas, que ubinas. aigi p io idad, po lo is o, se o o ga a o mas
más co as, de i adas de los heb ejos.
7 K. si ydo ocodyne зафиксирована o ma elinas.
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo y el demonio nomb inimai nas mLsK
| 1800–1882 me ų ka ekizmuose
1852 48, Sze onas mKd 1845 142, nKKK 1847 16, sze onas mKd 1845 35, nmK 1848
45, Szia onas nmK 1848 43, szia onas 136 KK, 1803 23, 1854 szie onas sK sānnias
nK 1847 29, KK (pik a espi i ua, elnias, lenk. sza an < lo . sa anas < heb .
sān). En los ca ecismos hay y más nelie u ichos del diablo nomb inamien os.
Moksłe li euwiszko skaj imo y Ka echizme u ilizada sla ybėbiesas mLsK
1852 48 ( elnias, pik oji d asia, b us. бec, lenk. bies, uk . bis), ambién
sla ybėče as: ×Cze as mKd × 42, 1845cze as mKd × 45, 1845 mLsK 1852 ×
(b us. чo , us. 48 чёрт, lenk. cza ). nupuolęs angelas nomb ado y sólo
Li uanies kalbai būdingu palab aju kipšas: kipszas mRK 1869 47, kipшасъ K
1865 14. de LKže p esen ados a osenos ejemplos se e , que kipšas
andamas sólo a desnias paminkluas de lengua. po ama judošius: Judos
consumzius KK 1863 55 ( elnias, plg. lenk. judasz). LKže se p esen an ales
signi icaciones de es a palab a: 1. ž . judas juda, išda ikas, 2. al
keiksmažodis, plg. elnias, kelmas.
En los ca ecismos delnio signi ican u ilizados sudaik a a dėję į a džiuo iniai
būd a džiai nelabasis mRK 179 (LKže 1. pik oji d asia, elnias, kipšas), juadajsis
mLsK 1852 48 (LKže keik. elnias, nelabasis) y pik asis mRK 120 1869 (LKže nelabasis,
elnias), así como ambién en KK a do inis p ak ikuja 1854 mRK 120 (LKže kas
p ake, pasme k as: P ak iksmok (kalabasis, elnias) pekloj ažnelė 1869 ds. Esos
e minis puolę angelai, e iden emen e, ue on įnominiyados según modo,
exhibicion u o a imaginada peculia idades. en la bažny inėje iconog a ía los
demonios suelen ep esen a se neg os (biede mannas 1998: 170), k in an ys de
dámanos di e sos pabaisos, šliužos, se acias, žalčių, d akonų y o osokių
animales (Kiž 1997: 315). más amplios ale ía discu i el é mino juodasis.
Kalbininkė saulė Juzelėnienė asigna ales de la palab a júodas cono acines
signi icados: 1) elacionado con desg acie, liūdesiu, kančia, ne il imi; 2) igninia,
malis, algo mal a, nege a; 3) elacionado con la mue e; 4) pesos, dia io
(Juzelėnienė 2002: 37). odo ello, a la es uc u a de odas es as conno aciones
en a en un ex emadamen e ue e componen e nega i o e aluable. bi u edes
Jasiūnai ės c eo, nė a co so p ende se, que el signo de negodumo se incula con
nega i oam pe sonaje mi ologiniu. necesa io en a iza que en la adicional
e ninée cul u a di e sos colo es o sus combinaciones adqui en signi icado
simbólico. El simbolico del colo neg o bene conc e ísima: ella asocióosase con
oscu sa y ie a. muchos de las naciones en endimien o, algunas deidades o
zoomo inas demonios es i buodi. Es e colo es ca ac e ís ico de los mí icos
se es habi ables, bu os ins umen os (Jasiūnai ė 2012: 108).

137Te minology | 2014 | 21 simbolikoje de c is ianismo signi ica no sólo diabnią,
elnias da adinamas lie u išku žodžiu žal ys: Źal ys KK 1863 10, ku is
demoną, sino y pi map adę pecadoėmę, malį, ambién su edžiojimą, gundymą.
LKže no ixejada la palab a zal ys signi icado elnias, sin emba go
encon amos ejemplos, cuando u ilizada pe kel ine signi icado blogis. p anė
dundulienė esc ibe que los mo i os de demonizamien o žalčių pueden se
d ejopi: algunos elacionados con la bíblica c eación del mundo y angelų
ebelión, o os c eados medie ais (dundulienė 2005: 123). Moksle Rima-Ka aliku y
Ka ekizoj ka alikų andame casos neįp as us, cuando el diabli se denomina de
sla ų kalbų gau u palab asju le as: ×Lewas KK 9, 1863 ×lawas mRK 1869 328
(liū as, lenk. lew, b us. лeў). 1852 m. isėjusiame Moksłe lie uwiszko skaj imo i
Ka echizme signi icadome elnias, nelabasis consumido eu emizmas ×ledokas
mLsK 48 ( elnias, nelabasis, sen. lenk. ledako, plg. lenk. ledaka). la palab a ledokas
signi icado malas, pik as, nadiekom ikęs žmogus u ilizado X ii a. id.
hand aš iniuose dicciona ios Lexicon Li huanicum y Cla is Ge manicoLi h ana
(palionis 2004: 218).
ilniuje 1865 m. isėjusiame yskopo m. alančiaus ca eekizme Трумпасъ
катехизмасъ: аукщяусей крашта виреснибей лійпанть парашитасъ делъ
ka aliku yaunumeneсъ i moxluсъ лейдамосъ ишспаустасъ ap incame o o uno
eu emis inio nomb e de es a an gam inė y mis inė bū ība kelmas: келмасъ
K 1865 14. LKže indicada al palab a de kelmas 9 signi icado: keik. (š elniai)
elnias, kipšas. de los úl imos ejemplos se e que a eces en ca ecismos,
como y en gene al šnekamojoje colboje, hablando de pelig osingo an ga inę
bū ybę énse menciona su nomb e. e iden emen e, po lo an o exis en po
al menos a ios sus i u os del nomb e eal, que en los ca ecismos se
esc iben en escliaus os o jun aban con un conjuc o o: pik asis (welnias) mRK
47, 1869 Welnas o Sze onas mKKK 11, 1847 źal is o sze onas nKKK 95, żal is o
welnes deK 1855 [1873] 20, deK 1860 [1873] 20, źal is o welnias mRK 49, 1869 źał o
welnis mRK 54, 54 żal is o wialnis 27.
1800[…]1882 m. ca ekismos del diablo denominaciones simila es a los nomb es del
diablo, encon amos X iX iii a. eligiosa de los li uanos aš ijoje, donde g e a
skolbiesas, ×čio as, šė onas se u iliza y pik oji d asia, pik asis angelas,
pik asis, pik ybė y pan. ( ėlius 1987 × 236). en apenas uno o dos ca equismos del
pe íodo conside ado se encuen an los nomb es xbiesas, xčio as, kipšas,
judošius, nelabasis, juodasis, pik asis, p akeik asis, zal ys, xle as, xledokas y
kelmas pueden se a ibuidos a la e minía de la eligión popula es. Ellos ienen
alo an los signos, son es ilis i icamen e descol ina , iene una cie a emocional ono į.
138 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo y el diablo apellidos
| 1800–1882 me ų ka ekizmuose
2. sUdė iniai denominaciones compues os de e minos, po los cuales
į a dijanas an gam ines bū ybės angelai, 18001882 m. edleis uos
ca echizmuos mucho que menos. los é minos más mencionė inos, po los
cuales ma can quién c eó los angelus y a quién ellos subo dinados: Angelas
Wieszpa ies mKKK 1844 × 25,Aniołas Wieszpa ies mKd 1845 × 97,Aniołs Pona
nmK 21, 1848 ×Aniołas Diewo pK 1828 × 152, ×Aniołas Diewa mKd 1845 × 33,
mLsK 1852 × 24,Aniolas Diewa 1848 × 20, 1862 × Aniolas Diewo Rmaniołas Diewo
Rm 1862 × 18. En o os é minos desc íbense cie a angelos cualidades
san idad, bondad, iš ikimybė y k .: ×Aniełas Szw. sK 29, Szwen as
×Aniołas mLsK 1852 × 83, Швентасъ ×Анiоласъ K 1865 14, ge as ×Aniolas KK
1863 9, gie as 1803 ×Aniołas mRK 1869 45, герасъ ×Анiоласъ K 1865 13,
isz ikimas 1869 ×Aniołas mRK 45, ×czis as8 Aniołas nKKK 1847 39. Moksle
Rima-Ka aliku u ilizado d ižodis e mis ×Aniołas dąngaus mRK 1869 84,
median e el cual į a dijama luga de es adía. Como se e de ejemplos,
e ce a (žemiausios) je a quía an gam ines esencia de la mayo ía de
las eces į a dijamas d ižodžiais e minis, cuyos p incipal dėmeniu a de
g eikos kalbos gau a lenkybė ×aniolas.
angelas sa gas 18001882 m. ca equizmuos į adiyamos d ižodžiais
e minis, suda y ais de di e en e o igen de dėmenų: ×Aniołas S. KK 1854
92,Aniolas Sa gas KK 9, 1863 ×Aniołas sa gas mKd 44, 1845 nmK 20, 1848 mRK
45. Algunos ca equismos en a izan su san idad, po lo que se usan
ižodžiai é minos S. ×Aniołas Sa gas pK 1828 152, Szwen as ×Aniolas
Sa gas KK 1863 8, Szwęn as ×Aniołas sa gas mRK 1869 45. Moksle
Rima-Ka aliku, sin é mino ×Aniołas sa gas, as as ižodis
desc i omasis e mos ×Aniołas dabojęn is9 źmogu mRK 45. 1869
compues os e minos con dėmeniu angelas examinado pe íodo no as an
en los ca ecismos.
en es ca ecismos del pe íodo de discusión mencionan unos de los más
impo an es a cángeles a cángeles Gab ielius y Rapolas: ×A chaniolas
KK 1863 65, ×A chaniołas Gab ielus mLsK 1852 45, Szwę s Rapałs
Gab ielus ×A kaniołs K 1856 11. Nawieme k ykszczionyszkame
ka alykyszkame ca echizme el p ime o se llama simplemen e angelu
Gab ieliumi: ×Aniołas S. 8 Čys as š a us, do as, g ynas, skais us (b us.
чыc y, lenk. czys y). 9 Dabo i p o ege se, cuida in is, auso i (lenk. dbać).
139Te minología | 2014 | 21
Gab yjelus nKKK 1847 17. En š en aj esc i u a in ocanse sólo es a cángeles:
š . mykolas, š . Gab ielius y s . Rapolas (Kiž 1997: 38)10. d ižodžiais sus é minos
de o igen į a dijamas y nupuolęs angelas, . i. elnias: pik a dwase KK 1854 23,
Rm 1862 [1878] 29, mRK 1869 46, pik a dwasia mLsK 48, K 1852 1856 30, pyk a dwase
mKd 1845 35. Moksle Rima-Ka aliku da andame dwasia biau i mRK 1869 46. Ki ų
d ižodžių e minų dėmenys son de o igen mix io: dwasia ×neczis a11 mRK 1869
46 y ×neчиста двасе K 1865 14. Knygoje Naujes moksłas skaj ima asz a
żemaj yska diel mażun wajkun andame e miną szia onas ×nep ie elius12
nmK 1848 19. Ambos é mino dėmenys son p es ados. diabnias en los
ca equismos del pe íodo en discusión ambién se llama d ižodžiu é mino
p akejk as welnes mLsK 1852 60 y é minos de o igen mix o, uno de los
dėmenos es angelas a baaniolas: pik as Angelas mKKK 11, 1844 pik as 1863 9, 1865
× 9, 1865 × 8, 1865 × 9, 1865 × 9, 1865 × 10, 1865 × 12, 1865 × 12, 1865 × 13, 1865 × 13, 1865 ×
14, 1865 × 12, 1865 × 14, 1865 × 12, 1865 × 13, 1865 × 13, 1865 × 14, 1865 × 14, 1865 × 12, 1865
× 14, 1865 × 14, 1865 × 14, 1865 × 14, 1865 ×
A eces sinónimamen e u ilizado una palab a y d ižodis e mininos: Welnas o
pik a Dwase KK 1863 8 y pik a dwasia o welnes Rm 1862 apibend inando se
[1878] 29.
puede deci que 18001882 m. ca ecismos en angelas y de nias į a dijamas y
compues os e minis (po lo gene al d ižodžiais), uno de los cuales es
dėmenos suelen nelie u iškas.
iŠ ados angelo y diablo denominaciones nedidelė an gam inių bū ybių denominaciones, as ų 18001882 m.
ca ekizmuos, pa e. según sanda ą es os nomb es suelen mono odžiai (angelas, ×aniolas, de nias,
šė onas, kipšas, zal ys, e c.) y compues os: d ižodžiai (angelas del Dios, ×aniolas del Dios, ge as ×aniolas,
san o ×aniolas, Angelas ga gas, pik a d asia, pik as ×aniolas, kal as ×aniolas, e c.) y ižodžiai (Š en as
×Aniolas sa gas, ×Aniolas dabojan is žmogų). 10 Gab iel po ado de la palab a de dios; Rapolas ángel
sanado ; Mykolas dios leales ángeles y gen e comandan e, nugalėjęs Liuci e į ( Le 2001: 777). 11 Nečys as
nedo as, neskais us (b us. nochic y, lenk. nieczys y). 12 Nep ie elius ned augas, enemigos, ne idonas
(b us. neppuya el). 13 Sug iešy i nusikals i, nusidė i ( us. сгpeшить).
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo y del diablo nomb inimai angelus y elnius
| 1800–1882 me ų ka ekizmuose
į a dijan ys e minos según kilmę ski s omi į lie u iškus (sos ai, galybės,
y esnybės, elnias, šė onas, kipšas, nelabasis, juodasis, žal ys, pik a d asia i
a p au kilmės k .), k inius (angelas, a changelas, k is as), s e imybes
(×a chaniolas, ×ledaniolas, ×an ik onai, ×le as, × hyb idokas i .) y k inius, ony
y y (kunigaik, ps ės, ×Aniolas, x x, pš aniolas i .)
18001882 m. ca ecismos encon a ángel y diablo denominaciones
in e esan es y signi ica i a eligiones e minos g upelė, e leja más que
ochoonios XiX a. décadas a oseną. en muchos casos, al habla de angelo
nomb amien os, p io idad ue o o gada ex animidades más a menudo
u ilizados monojodžiai e mininos ×aniolas, ×a chaniolas, y no angelas,
a cangelas. En ca ecismos ecuen es son los nomb es de su o igen del
diablo, ales como delnias, kipšas, juodasis, nelabasis, pik oji espi i ua y k ., s e imybės a as.
ŠALTINIAI14 sK 1803: Seanas ca echizmas, o pamoksłey Weikialams, ape Wie ą szwin ą K ikszczonizką con
pasakimeis, isz Rasz a szwin a giesmems y małdoms con skeyczium baźniczos, didesniu y maźesniu, del naudos
su inkima Lie uwiszka. d ukawo as isz nauia, uź pazwalenies sinoda Kasz u [min auja, bi žų]15 pa apios. ni auioy
[min auja]: [J. F. s e enhageno paus u ė]. 32 p. pK 1828: Pawinnas es k ikszczioniszkos, o Ka echizmas ape
aquellos dayk us, los kiękwienas k ikszczionis u yke , żino , y da i , idan gale u bu iszgani as: del
dwasiszkos k ikszczioniu naudos, isz lękiszko le uwiszkay iszguldi as, y algou i mul iplicado Kazimie as
Klima ičius. Wilnius: d uka niey diócezías kunigu missiono iu p i baźnicies s. Kazimie a. 225 p. mKKK 1844: Maźas
Ka ekismas k ikszczioniszkas ka alikiszkas, o umpas se moslas ape ikkējimą, ape k ikszczioniszka
pasielgimmą y ape s. sac amen us. sude as po kunigą F . hiediga, p abaszczia pi m d angowskines o dabba
Wo mdi os, ilźeje: d ukkawo a pas J. Reylende i. 108 p. mKd 1845: Moksłas k ykszczionyszkas dydesis dieł
iszsymokima jaunumenej Rima-Ka alikiszko baźniczio esan ej an p isakima Wi esnibes lenkiszkaj pa aszi as y
Wilnuje d ukawo as 1834; o aho a sob e źemaj yszkos kałbos pa kuniga an ona Janikowicze klebona pła elu
iszguldi as. Wilniuje: imp us uwej Jozapa Zawadzka: [J. K. Gin ilos lėšomis]. 335 p.
nKKK 1847: Nawies k ykszczionyszkas ka alykyszkas ka echizmas, o yk as dawadas apej We a ykieima, diewa
mejle, szwę us sak amę us, y apej K ykszczionyszka apsyeima p i o p as as pamoksłas pa kłausimus y
a sakimus, wysi, ołabia ejusej Jawniems Rejelejkalingas pa ena Wi Kuniga awo czis es socie a is JeZU. o
aho a sob e czis a Zejmaj yška Liežu y yszguldi as con neku ejs dwasyszkajs p ideimajs pa p oce
u zędnika Gube nskos Lus acijes Ju gy, adoma sunu, Lachawicze. Wilniuj: d uka nioj s. blunmK 1848: Naujes
mawiczes, numunse s. J. m. Kunygajkszcze aginske. – 114 p.
moksłas skaj ima asz a żemaj yszka diel mażun wajkun: ku emy padie y i a wisoky mokslaj
k ykszczionyszkay ka alykyszky, ejpo y umpas noba paws was kożnos dnia, su p idieimu g aziun umpun
małdunyk y ka echizmu ku ka yszku ku ka alin i a kożnas ka alykas żyno y y mokie y pa kuniga Jona
Lacawicze umpaj zbie z s, y ka ma py yka yszs palka. Wylniuj: kasz u y spaus uwy a. dwo cziaus. 48 p.
mLsK 1852: Moksłas lie uwiszko skaj imo y Ka echizmas, o moksłas k ykszćioniszkas apéj a ykułus wie os
szwen os ka alikiszkos pe kuniga J. dydyński pa aszy a. Wilniuy: d uka nioy m. Zymelowicza ipog a a [J.
didinskio lėšomis]. 101 p.
14 Las uen es se p esen an c onológicamen e.
15 En las lajez ónicas slliaus es indique los da os eales de la emisión.