150 Lingbos
Kul ū a | 84
GERTRŪDA NAKTINIEN
is i u o della lingua li uana
Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE EsmINIAI
OKOJIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no minimas,
slo ynasVaDINs Pas a Lie u os kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e
p epa ando Bend inė į lie u ių kalbos žodyną ( oliau bŽės) engono p ecisa e
kai comuninin no mos, ak ai, hei pa eikimas. Una a eiksmažodžių g upių,
sebbene e negausi, u a ia kelian i di icol à bend inės lingua u en i, lingua
cul u a puoselė ojams e lessynininkams, sono pa ūpinamieji eiksmažodžiai.
A ualmen e nelle g amma iche delle lingue li uanee pa ūpinamieji
eiksmažodžiai sono conside a i anzi y inių eiksmažodžių a maina, si
en a izza che è a ski a, anche se non ice i signi icminė g upa, a en i yškių
o mas dis in ibili segnių (DlKG 287; lG 226). Jie sono a i da anzi y inių
eiksmažodžių con p eesaga -din i e segni azione, cui si p o edono, che
qualcosa a enc ų, osse a i a a degli al i p o agonis i. Plg.: s a y i namą:
s a ýdin i namą (pasi elkus s a ybininkus, meis us), kal i žiedelį: káldin i
žiedelį (pas kal į), áus i juos ą: áusdin i juos ą (pas audėją) (DlKG 287). Come
posi i a, pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai anche chiama i
nonikiamaisiais p iežas iniais eiksmažodžiais. Iù ondamen o dell'azione a i o
d'azione (più spesso sek en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DiKG 399).
saKINI con Pa ūPINaMaIsIaIs
VEIKsMaŽoDŽIaI KoMPONEN YPa Ybs
I l
EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI A causa delle peculia i à o mali e
seman iche degli a imozzi pa ūpina i i, i lo o c i e i di dis inzione dagli
causali e al i a imozzi è sc i a nemažai (lKG II 265 25, Jakulienė 1975;
Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM 265
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151
110, sa ičiū ė 1984: 7378, 1985: 236251, 1986: 206209, 1995: 129141 e k .). be al i
impo an i c i e i di o ma e seman ica, sulla base di F id icho Ku šaičio, Jono
Jablonskio, al i au o i di la o i (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289; lKM 110), lo
s esso più impo an e segno dis in i o degli a imazodìi pa ūpina i i
i enu inas del sogge o supplemen a e, . y. a il sogge o, la p esenza di un
cu a o e p o ondo, e al ol a anche a li ello supe iciale ( . y. del saggio con il
pa ūpinamu a imazod). lKŽ e DŽ2 sulla base dei da i sono s a e s udia e
cu azioni dei componen i seman ici del li ello silioioio, s abili e dėsningumi di
abbo damen o seman ico (seman iche de mės) (sa ičiū ė 1985: 236251). Da lo o
esiliškėjo (ž . len elę Ku acijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas,
ibid, p. 239) e p incipali si uazioni, che possono esse e desc i e ali
pe i azėmis: 1) ‘il sogge o che ha il po e eį di comanda e si cu a, įsako, che chi
(se as, budelis e e c.) cosa pada ebbe, ecc. : Re gli la es a nubisdino; 2)
‘užsako (cosa che pe sona, che non sa o cui è di icile esegui e un de e mina o
la o o) si p ende cu a, assicu a che chi ( amme in os s i is, ama o specialis a,
maes o e e c.) cosa pada y ų, ecc.: áusdin i (juos as), d bdin i (an kapį),
káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba us, pal ą), s a ýdin i (namą,
bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ) e pan. ; Vyskupas cos uýdino la chiesa;
3) ‘co some pe sona si occupa, chiede, o dina, che chi (co some in e media io)
cosa pada y ų, ecc.: sisdin i (laišką) e pan. Come mos ò bŽ i da i accol i agli
a icoli diziona i, bend inesa lingua a osenoje imane p incipalmen e
secondojo e un po' e zoio pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Il p imo
pog upio azionimazodgie i le ono passa o eali ies e lo o no malmen e
necessi ano sc i endo o accon ando su seno ę. sakiniuose su pa ūpinamaisiais
eiksmažodžiais daik ą, ma e ialeą o abs akciju eiškian ys pa ole soli o
nonúžima sogge o in e mediininko posizioni. o andosi uno al o esempio di
ques o ipo è in e medio a cu azione e kauzazione: azione del e bo sdin i
signi ica o, usa a chemijoje, DŽ36e è conside a a pa ūpinamąja, e lKŽ, lKŽe e bŽ
causine, ecc. : Sul o acido è usa o pe me alli [sdin i] (DŽ26e). Conside a o a i
a i c i e i dis in iamosi, azionimažodžiai pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ
conside a i pa ūpinamaisiais, bŽ engono p esen a i come mo i i. Bend inės
lie u ių kalbos žodyje, sulla base bŽPP e bŽIn equisi i, į a džio kas klausimais
s'in ende indica e p incipale e akul a i ųjį
152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, pe ò en ambe le specie junglumo una dall'al a da
qualche mezzi o mali non dis in e. Bend inės lie u ių kalbos žodynui mol o pasi a naujančiame
Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35) indica o l'unico pa ūpinamojo
eiksmažodžio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 pasi ūpin i, che kas ų siū p incipale e skliaus eliose indica e
acul a i usis junglumas: Nom (Da ) (Genė) (Ac) (Ac) [C P B O Ac] e ma ca e ac Hums seman inės
unkcijos: Nom Da Anim +_ Anim Anim Anim1. Pa icola i à del junglumo si illus ano con ques e
asi: D abužius mama le siūdinda a pas illaggio siu ėją; Da quel milelio buoodio pe un uomo
cos ume; Pasiūdink a ezangalli; Pas cosa siūdinai kamanas? ; Ku pes geni o i siūdinda ano, non
comp a ano (sližienė 2004: 35). Paia nen a che Vie oj pasacc sen inyje può esse e loc, segnalan is
luogo, nella quale la o a cu an e pe sona, p z. : Išeigine abi i alcune signo e siūdinasi seu ykloje.
(2oji no a, sližienė 2004: 35). Come sos iene Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių
junglumas esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: sang ąžinio eiksmažodžio siūdin is uso
di e isce solo col a o, che nel ascione nebūna naudininko, cui a s oja sang ąžos a iksas -s(i)
(pas a ojo può a o za e il signi ica o in o ma di sa ybu nizio s esso), ad esempio. : Da a ių
kailių pasisiūdinau (sau) nuo ius cailinius. (1oji no a, sližienė 2004: 35). sulla base di menziė pa ūpinabili
a ima odžių s udi e de aglia a analisi dell'a ima o di i sidini congiunzione, bŽ o mula o ale
a ima o di i sidini a icolo2: sidini, sidina, sidino ksm. [p p.]3 (ką, kam, kame) ūpin is, comandi i,
che chi (pp . siu ėjas, ba siu ys) siū ų: Sidinu ý ui kos iùmą siu ỹkloje. | sng . (pas cosa): Pas j
daũg kàs sidinasi. Naba palankiáusias mẽ as sidin is áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas ką, из
ko): Sidin is (sau) o opèdinę ã alynę. Sidinuosi pál à da liggaũs kašmỹ o áudinio. Vaka nę suknẽlę
lei sidinosi mòdelių namuosè pas gasų dizáine į. Pasili a sidi i lia as a om pa ãpijom, ku is j
anco a nonù i. | sng . neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, acquisyjù ga a . 1 a agen e
( unzione dell'esecuzione dell'azione); C cauza o ius; P pazien e ( unzione di de en o e d'agi o,
s a osenos); b bene icien a (ad essa o, des ina a io, unzione del de en o e); o so gen e (azione,
s a o di o igine, unzione della condizione iniziale); agen e cauz aca o ius; + anim i is cosaik as,
insieme pe sona; anim mo o l'ogge o; Hum pe sona ( . p. pe sone colle i , is i uzione ed al i.)
(sližienė 2004: 6).
2 Qui engono ci a i ques 'a icolo au o e delle 2003 m. sc i e e, successi amen e supplimi e
co egge e, Klemen inas Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽyn žodiniai
s aipsniai. Galu inai su edaga us dizioninio, essi possono chinguis.
3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ es s e a ualmen e è dedica a
paeškos eikalams.
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153
Bend inės lie u ių kalbos žodyne p esen ando pa ūpinamuosius eiksmažodžius,
abbandona a ā dynų naudo ojams di icilmen e comp ensamo i e imen o di
modo, quando ques i eiksmažodžiai neaiškinami, ma solo pãžyma p p. (pa ūpinamasis
eiksmažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ, lKŽe)
si collegami con pama iniais eiksmažodžiais o lo o signi icmēm. Bend inės lie u ių
lingua dizionne applica a o mula di de inizione pasi ūpin i (užsaky i, įsaky i, liep i,
p ašy i ed ecc.), che chi (no malmen e al u os s i as specialis ) acesse o quello,
che de o pa ola ondamen ale. nella de inizione į a džiu cos si accon a, che è
al o a o e, che isicamen e esegue ku uojamo azione. Se possibile, della pa ola,
denichian e ques a azione eseguėją, la seman ica iene e isiona a (sidin i siù a
siu jas; s a ýdin i s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i nù ke a (gál ą) bùdelis e . .). si
s o za o ni e aiškių ilius acinių pa yzdžių, nei quali osse inse i o un sogge o
do a o di po e e di o dina o ul e io men e esp eso a o e, isicamen e eseguen e
o dina a (įsaky ą, liep ą, p ašy ą ed ecc.) azione, o accon a che ale azione iene
esegui a se izi eikiančioje įmonėje (di b u ėje, aisykloje, a eljė ed ecc.), p z.:
liẽdin i, liẽdina, liedino ksm. [p p.], ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, o dini i, che kas
(pp . meis ai) lie ų4: Kùnigas s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Į ó ėliai
s e imsib aũčiai a pùs išsi èžda o e da j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką,
kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų di b ù ėse. Anche se ale modo di de inizione
spesso cos i uisce l'imp essione di una lingua a i iciale, nonna u ali, lunga,
u a ia ai ne ilologi è comp ensibile di più delibe e cogni o e i e imen i a base
pa ola (Nak inienė 2000: 2122; 2006: 24). 1 lEN El. Pa ūpina i i esemazodizioni di
p esen azione nei diziona i esempi
D6Že lKŽebŽ
áusdin i, ~a,
~o p p.
aus i
1. ~imas áusdin i, ina, ino cu .
(1)
aus i 1:
La ine o' la eį, oddine o' cèglello
KlpD44. | e l. . : Lei già
nebesiausdina nessun penknyčių,
ipsinių, blakyčių sijonų I.simon.
áusdin i, áusdina, áusdino
ksm. [p p.] (ką, pas ką, kam)
p o ede e, o dini e, che cosa
(pp . audėja) aus ų (1 .): Jos
ausdina do anóms gobelèną pas
ga sią eks ilininkę. | sng .
(ką): Áusdinausi lo ã quelle sių
e zaúolaidų komplèk ą.
4 Ž . an ą išnašą.
Lingbos
Kul ū a | 84 154
DŽ6e lKŽebŽ
káldin i,
~a, ~o p p.
k a l i
3: K. no agą,
pasagą,
dena o
káldin i, ina, ino Š; M
1. cu . 1 col i 6: Ne de i quello
ūpiniš akmenų kaldin ų
pie a caldin o 399.
2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasai
J. o p esso nuo a žag elės
dinki no agužius l . No agą a
a e s u ę in co o inea o
ką): J káldin i s.Dauk. E daomi a
pa aggišal i p op i soldi nella
bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl.
[...] Kaldink b ai į pe eže ai į
N174. Nekldinki žiedužėlio,
nemušdinki a dužėlio JV74. [...]
káldin i, káldina, káldino
a e ksm. [p p.] (ką, kame)
bb12Moz20,25. is, o dini i che che (pp .
maes i) kal ų (3 .): K ỹžių
ž akidès káldinome me ãlo gus
kaldi b ù ėse. | neig. (ko): Žied
nonáldinsimo, piksimo gã
ka dą kal us. | sng . (ką, pas
e a lę dinasi pas ju elỹ ą
p op ia e a kaldin i komplèk ą.
s a ýdin i, s a ýdin i
~a, ~o 3. Nd cu Ž.
p p. s a y i:
Namus s.
| sng . :
~ is casa.
~imas(is) nuo ius s aldus J.
(1)
(y i), ina, ino [...]
s a y i 5: s a dink
Ponas il ą s a y cuida in is,
dina J.Jabl. Vy au as s a ydino
a i luoghi li eu os chiesa-Jiẽ
chias a1884,22. | e l. . NdŽ,
Noi casa nonis a di nam,
im dena o M j. Il g anji
(ko): d a ininkų pa e sau
nesis a ýdinsime, dinosi,
miš. [...]
s a ýdin i, s a ýdina,
s a ýdino ksm. [p p.] (ką, kam)
o dini i, che cos
(pp . s a ybininkai) s a y ų: in
nãmą s a ýdina dùk e iai.
DŽ1: | sng . (ką): Kaimýnas žãda
nonus a ýdin is nuo iùs kinius
li uu os pãs a us. | neig. sng .
ūmus s a y-Nãmo
segdami klasicizmo s iliuge iaũ piksime bù ą.
Pa ūPINaMJ VEIKsMaŽoDŽI
Va osENos YPa Ybs
Va osena a i à e nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai ques o seno inė, pe ò
nyks an i, iene usa o nenuosekliai5 e si en a conse a e bend inės kalbos eiksmažodžių
g u5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. ebb aio 26 d. s olgu o semina e di adu o i e
edak o ių au o e dell'a icolo eseguo nedidelę e balinę apklausą. dei pa ecipan i al
semina io è s a a chies a se essi pa lando (non sc i endo, edagando o e sando) essi
s essi us a a eiksmažodžius sidini

G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
155 pė. DŽ3 F a ipo a e 95 pa ūpinamųjų azionimažodžių (įskai an
p iešdėlinius), a le a e DŽ3k mezzi, Vy au as Didžiojo uni e si e o
Kompuu e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno da i,
accessibili pe in e ne ą, al e on i della lingua in e ne , o ami paieškos
į ankiu h p://www.google.l , con e ma non u i lo o a oseną. Pe
esempio, non si o a nuo i e bo di azione pikdin i esempi, anche se ale
si uazione negli a uali empi sa ebbe u a possibile, diciamo: pikdin i sklỹpą
snui (pe in e pininką), pikdin is bù ą ( i endo all'es e o e manda us d augę)
e e c., men e nei diziona i (DŽ26e, lKŽ e lKŽe) il e bo di azione pikdin i
ilius odis solo con esempi au os: pikdin i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu
žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e).
pi kdin i (y i), ina, ino
1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. o comp kdinesi
co onikėlį? o da à do elėlì? JV218 (lKŽe). A ualmen e bŽ è 107 pa ūpinamie azionimaodjie, di cui
39 nep iešdėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din i, ká din i,
kãsdin i, šauldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iðs din i, ledin i, máldin i,
mẽgzdin i, mšdin i, né din i, nẽšdin i, plýkdin i, áudin i, šàudin i, sidin i, sidin i, skélindin i,
s ýdin i, s ýdin i, šàudin i, šdin i, šúdin i, édin i, a in i, e din i, e din i, e din i, audin i,
ais. Da lo o in Dažninį a uale sc i omosios lingua li uanee ocyną è en a o solo kál din i,
sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Poiché il g uppo dei pa ūpina i i eiksmažodžių
è maža, g e a di lo o u ilizza i similias si uazioni eiškian ys al i pap ieji (non pa ūpinamieji)
eiksmažodžiai, sebbene e unais, e negli al i casi i la o i esegue non essi s essi comando ai, e
specialis i delle ispe i e s e e: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai e e c., e s a ýdin i,
chia amen e pe la s essa si uazione, i. i., quando u ima in men e che il sogge o non siu a o
s a o, ma i la o i zacca e li sumca. sono s a i p opos i 3 a ian i di ispos a: Visada a oju,
Ka ais a oju, Niekada ne a oju. i pa ecipan i al semina io, ispondendo posi i amen e,
alza ano la mano. Rigua do al e bo sidini opinione hanno dichia a o 29 pa ecipan i al semina io:
isad'usoju 14 (48%) , al ol a usoju 4 (14%) , mai non usoju 11 (38%). Rigua do al e ba s a ýdin i
opinione hanno dichia a o 24 pa ecipan i al semina io: isada us oju 6 (25%) , ka a e udoju 16
(67%) , ne e non udoju 2%. il a o che gli specialis i della lingua adu o i e eda o i, dalla cui
a i i à mol o dipende comun inè della lingua li uanee condizione, menziona us eiksmažodžius
s essi schnekamojoje calboje us a a non u i o i egola men e, solo con e ma il a o che
pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena comun inėje calab esi calboje non è mol o di usa.
156 Kalbos Kul ū a | 84 ecc.: sidin i, ma aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą);
s a ýdin i, ma į eñg i, m y i (nãmą); kipdin i ma šukúo i, ga banó i, pláu i,
dažý i (pláukus). Nelle ol e ali azionimazodzie engono u ilizza e in una
ase, ecc. : A ol e in seu yklà k epiasi e uomini. essi u a ia non in endono
qualcosa seūdin a e, spesso ogliono se a si es i i (G); Siūdin ing nuo a
es i a o ipa a e ecchia? Pa ūpinamiei eiksmazodžiai u ilizza i non con
u i i p e dėlia. Ad esempio, DŽ3 è da a áusdin i, isáusdin i, ma non i
p i(si)áusdin i; da i u i a a eiksmažodžiui pa ašýdi i, ma lo o, appa y ,
ne u i a a eiksmažodžiui ašýdi i (pas a asis già accon a o DŽ5e6e) e
e c. Non da u i i signi icamen i del a maodidio ondamen ale anno e
co isponden i signi icazioni pa ūpinamose. Pe esempio, mẽgzdin i
(mezginius) è pa ūpinamoji signi ica o, e agukai mẽzga, žieda zasmezga non
ha pa ūpina i i co ispondmen.
P e alenza a mėse
Ne iksli pa ūpinamųjų e dei lo o pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių
a osena è appa sa anco a e a causa del a o che g an pa e della
popolazione li u a non sa, cosa pa ūpinamieji eiksmažodžiai signi ica, pe ché
nelle p op ie na ozi pa a mėse di lo o non hanno. ques o p incipalmen e
eus i e me idioni alš aičiai. Pada omųjų eiksmažodžių a osena in ecei dei
bend inės kalbos pa ūpinamųjų a ol e issuojama e lKŽ bei lKŽe, ecc.: si i [...] 2.
c . siūdin i 1 (illus a a ph aseiais da Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio,
E ž ilko, Miežiškių, Meškuičių, apso, J. Ka dely ė knygos Ge ėčių a mė, p. 78
bei J. Paukš elio aš ų (lKŽ XII 631). Seguendo ques o si i siūdin i (lKŽe)
p eceden e, quando lexicog a icamen e į eisinama il a osena del e bodizio
(pada omojo) ondamen ale in signi ica o pa ūpinamia, o se e bŽ sa ebbe
possibile a e analogamen e: aggiun i amen e o ni e un signi ica o sepa a o
come a ian ūmaž del pa ūpinamio o del suo signi ica o pa ūpinamio negli
a icoli con enen i co isponden i e bodiji ondamen ali, ad esempio, :
Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas gẽ ą siu ją). ques o non solo inse i ebbe o la
si uazione esis en e e ispondesse o a g ande pa e dei consuma o i della
comun inesa lingua in e eses, ma e aiu e ebbe o i le o i del diziona io
scop i e, che è pa ùpinamasse azionezodis. me idionale e eas e n aukš aičių
ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su p eesaga -in i nebūna
pa ūpinamieji. I lo o signi ica i spesso coincidono con i co isponden i linguaggi
comun inesi ondamen ali azionimažodžių signi ica i (Nak inienė 1997: 154162), ecc. :
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . comp i: landžioja bambini po o as, keli
nes pa lupa, ubašką palupa, e u pikdin anco a lz. Pikdin a laška lz. (anyjie)
pik di no zuc ų pigiau lz. Kūgį peša, u gun eža, o be nėkai pikdina lKKIII204(lz)
(lKŽe).
Ampiamen e pa ūpinamiei azionimažodžiai u ilizza i žemaičių, ne e ai aka ų
aukš aičių (su alkiečių), a amen e šiauliškių, che limi ano si con žemaičiais,
o andosi da ques e k aš ų nonché da Mažosios lie uu os kilusių au o ių
aš uose, in quelle k aš uose accol e nau osakos inkiniuose. nei ecchi
sc i i di lo o bu a kun cos più e a iei esnių.
Pama inis eiksmažodis in ece di
pa ūpinamojo eiksmažodžio
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) indica che šnekamojoje
kalboje qualche ol a inclins ama lo o (pa ūpinamųjų eiksmažodžių G. N.)
ne a o i, saky i siū is pal ą, ins eaduo sakius siūdin is pal ą. Ma ques i
azionima odi indicano no mali azioni e da una nesso si uazione a ol e di pe sé
chia o (o non impo a) chi le s olge à; quell'a o e che a in modo che l'azione enga
esegui a, qui è più impo an e che colui che e e i amen e esegue l'azione (lKM
1976: 110). Spesso così non solo de o, ma anche sc i o. ispe i i pama iniais
(pada omaisiais) azionimažodžiais eiškiama si uazione pe cezione spesso dipende
dal con es o, ecc., a s a ý i apléis ą pãs a ą può eikš i e di e e azioni di la o o
del p op ie a io, e pa ūpinamąją si uazione, quando esegui e la o i sono pashi a i
cos ybininkai. Anche se la seman ica del sogge o indica chia amen e, che dallo si
deno i la pe sona s esso nedi bs di la o o isico, spesso pa o ojamo onda i o
(pada omasis), e non pa ūpinamasis eiksmažodis, p z. : Didkas pas ã ė (//
pas a ýdino) mus. Veiksmažodis cos uý i pa a o o anche k uopščiai
p epa a ame manuėly, nel quale pa lando di aldo ą sa ebbe meglio sceglie e
p incipale a ian e della no ma pa ūpinamąjį eiksmažodį pas a ydin i (pa y aškin
au o ės s aipsnio), p z. : Ol e la g andiosa pa e e, lui (Cin Ši Ch ang Di inse a G.
N.) cos uì palmus, nei quali po e a con ene e 10 000 pe sone. 700 000 p igionie i di
gue a e pašauk i als iečių cos uì la sua gigžinišką sepol u a di camme ì
(Pasaulis I 210).
Esis ono e più casi di ques o ipo a osene (sa ičiū ė 1985;
sa ičiū ėNak inienė 1995). In igan e, che similius ku a i ų a osenos
eškiniai osse a o non solo li a ians, ma e inomių bei no egų lingue
( acke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142144).
Lingbos
Kul ū a | 84 158
Pa ūpinamasis eiksmažodis in ece di pama inio eiksmažodžio Non so okian
pa ūpinamųjų e pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių ski umų, qualche ol a
pa a ojami pa ūpinamieji eiksmažodžiai nusaky i si uazioni, quando il sogge o
s esso esegue azione, ecc.: siu ja sidina (=siù a) kos iu m lį e pan. Anche se ale
a osena di icilmen e può esse e gius i ica a in comun inée lingua, i suoi casi è
egis a a a messe, ecc.: mẽgzdin i (y i), ina, ino [...] 3. . megz i: a già i uomo
mgzdini guš ine? Kz . Da io ho gob ū ą ..., mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. . :
Jacakie uką cominciai mgzdy is Kz (lKŽe); numgẽzdin i [...] 2. . numegz i:
Numgzdino uomoui jakę Kz (lKŽe). G eičiausiai anašus l'uso del e ba
pa ūpinamojo in signi ica o nepa ūpinamąja è egis a o e J. Jablonskio isc i o
in una ase: s a ýdin i [...] 3. [...] Nelle ci à mol o buone paga a s a ydin ie
k osnys J. Jabl
(lKŽe).
Polinkis in ale ipo nonikslią a oseną, come indicano in e ne , s ampa e
schnekamosios lingua pa ydzie, pa icola men e ca a e is ico eiksmažodžiui
káldin i, sebbene il co isponden e luogo di la o o di eseguimen o sia chiama o
(monè ų, medãlių) kalyklà, e non kaldyklà. Va ojando desc i end in ai e mancando
app o ondimen o con es o, imane neaišku, cosima u ima in es a sakan
(esc i an ) káldin i k ỹžių, medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus e pan. o dinamen o kal i
c ožių, medalį, mone as, paminklą, dena o o o dinamen o eseguimen o, . y.
conc e us la o o specialis i. ul e io men e o ni o esempli ica dal con es o ede e,
che si pa la di conc e i a i isici, quindi do e a esse e pa a i o ondamen inis
(pada omasis) eiksmazodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino
secondo ano inio modelį abb ica o mone ų kalimo p ess. S u a e a a e so esso
un peskiu pugju e p énomioci a si penigėlì po e a chiunque pano ėjęs [...]. Chi ole a,
po e a qui s esso posimpa a e cal ys ės ama o e o se anche qualche cosa
nukaldin i (= nukal i) alla p op ia belima. (lŽ 2004 06 02: 24). Mol i che ole ano
nusikaldin i (= k imin i) penigėlį (pa ašas po nuo auka; là s esso). Tau odailininkai
Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) e ie inę aliu ą ( : li eu os y as, 2001).
Tu a ia del e bomodinio col i plu ia eikšmiškumas, non essendo nella
ase ogge o, può solle a e nonchiškumų, che enu a in men e col i inį in